Valdemar Tomaševski (ECR), raštu. – Pirmininke, jaunų žmonių situacija darbo rinkoje yra ypač sudėtinga. Pagal paskutinius duomenis, asmenų iki 25 metų amžiaus nedarbo rodiklis Europos Sąjungoje siekia 23 procentus, nors yra šalių, kuriose šis rodiklis siekia 55 procentus, pavyzdžiui Ispanijoje. Ekonominė krizė sukėlė naujų darbo vietų atsiradimo sulėtėjimą, be to, darbdaviai norėdami sutaupyti mažina jau esamą užimtumą. O atleidimai dažniausiai liečia asmenis įdarbintus pagal laikinojo darbo arba civilines ir teisines sutartis, taigi pagrinde jaunus žmones, įsiliejančius į darbo rinką. Todėl kovai su jaunų žmonių nedarbu priklauso didesnė parama iš Europos Sąjungos institucijų. Verta apsvarstyti atskiros biudžeto linijos sukūrimą, kuri per Europos Socialinį Fondą galėtų efektyviai padėti valstybėms narėms remti jaunų žmonių įdarbinimą, profesinių kvalifikacijų keitimą arba sudaryti sąlygas tolimesniam švietimui. Lygiagrečiai šiems veiksmams reikia skatinti savarankišką darbą. Bet kokie veiksmai nukreipti savarankiškų iniciatyvų plėtojimui, asmenų iki 30 metų amžiaus įmonių steigimas, turi atsispindėti naujuose teisiniuose sprendimuose, ypač kalbant apie Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programą 2014–2020 metams. Įdomiu būdu kovojant su nedarbu gali taip pat tapti didesnio profesinio judrumo paskata. Europos Sąjungoje yra virš milijono įregistruotų darbo skelbimų, tačiau jie nėra išnaudojami. Taigi sunki jaunų žmonių situacija reikalauja ryžtingos institucijų intervencijos.