Focus
 

Europos Parlamento vertėjai žodžiu

Institucijos - 12-04-2006 - 09:01
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 

Europos Parlamentas neretai lyginamas su Babelio bokštu dėl gausybės jame skambančių kalbų. Skirtumas tas, kad Babelio bokšte nepavyko susikalbėti, o Europos Parlamentui ši problema tikrai nekyla – vertėjai suteikia Parlamento nariams galimybę kalbėti savo kalba ir būti suprastiems.

EP nariai išrenkami pagal politines pažiūras, o ne pagal kalbų mokėjimo įgūdžius. Siekiant, kad Europos Parlamentas būtų visiškai teisingas ir nešališkas, visi EP nariai turi teisę per posėdžius kalbėti pasirinkta oficialia kalba. Ši teisė aiškiai įtvirtinta Europos Parlamento darbo reglamente.
 
EP yra didžiausias pasaulyje vertėjų darbdavys – čia nuolatos dirba 350 vertėjų žodžiu, o dar apie 400 laisvai samdoma, kai būna ypač daug darbo.
 
Bene kiekviename Parlamento posėdyje pamatysite vertėjus. Sėdėdami posėdžių salių pasieniais įrengtose garsui nelaidžiose kabinose, jie pasišventę verčia kalbėtojų žodžius į 20 ar mažiau oficialių ES kalbų. Vertėjai matomi posėdžio dalyviams, tačiau netampa dėmesio centru, nors būtent jie – visų prelegentų balsas.
 
 
Nuoroda: 20060403FCS06935

Kai kurie faktai ir skaičiai

Puslapio viršusKitas
 
EP vertėjas žodžiu – © EP foto tarnyba

EP vertėjai dirba

Viskas prasidėjo nuo keturių kalbų (prancūzų, vokiečių, italų ir olandų), kuomet praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija įsteigė Europos anglies ir plieno bendriją. Keturios kalbos reiškė vos dvylika kalbų derinių, todėl vertimai vyko sklandžiai. Dėl laipsniškos ES plėtros iki 1995 m. kalbų padaugėjo, todėl atsirado nesklandumų, ypač dėl kalbų, kurias mokėdavo retas užsienietis, pavyzdžiui, suomių. Šį keblumą išnarpliojo vadinamoji „atvirkštinio vertimo“ sistema, kuomet iš gimtosios verčiama į kitą kalbą. Paprastai vertėjai žodžiu verčia iš užsienio kalbos į gimtąją, o suomių vertėjai buvo pirmieji, 1995 m. pradėję taikyti „atvirkštinę“ sistemą.
 
Po 2004 m. plėtros Parlamente vartojamų kalbų skaičius beveik padvigubėjo. Išskyrus graikiškai kalbantį Kiprą, visos naujos valstybės narės „atsinešė“ savo kalbas (čekų, estų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų). Buvo nelengva rasti tinkamos kvalifikacijos vertėjų, ypač į rečiau vartojamas kalbas, tarkime, maltiečių, kuria pasaulyje kalba vos 400 tūkst. žmonių.
 
Dabar Europos Parlamente vartojama 20 kalbų, kurios sudaro 380 galimų derinių. Verčiant žodžiu plačiau taikoma „atvirkštinio vertimo“, taip pat „tarpinės kalbos“ sistema, kuomet iš vienos kalbos į kitą verčiama per trečią – „pagrindinę“ – kalbą. Tačiau vertėjai mokosi naujų kalbų, todėl daugės tiesioginių vertimų. Vertėjai dirba kaip komanda – trise vienoje kabinoje. Plenarinės sesijos metu visą komandą sudaro 60 vertėjų žodžiu.
 
Tai dar ne pabaiga, nes 2007 m. į ES ketina įstoti Rumunija ir Bulgarija. Siekiant, kad šių šalių stebėtojai galėtų klausytis Parlamento debatų gimtąja kalba, jau pradėta versti žodžiu į šias kalbas. Ateityje Parlamentui gali būti pateiktas prašymas užtikrinti vertimą į airių kalbą. Prašymus įstoti į ES jau pateikė Kroatija ir Makedonija. Ispanijos vyriausybė yra pasiūliusi plenarines sesijas papildomai versti į katalonų, galisų ir baskų kalbas. Tai dar ne pabaiga...
 
Puslapio viršusKitas

Būti ar nebūti... vertėju žodžiu

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
EP vertėjų komanda dirba – © EP foto tarnyba

EP vertėjai klausosi ir kalba vienu metu

Vertėjai tobulai kalba gimtąja kalba ir puikiai moka mažiausiai dvi kitas. „Jei norite versti žodžiu, turite mėgti kalbas, – sako vertėja iš vokiečių kalbos Gertrūda Dytsė (Gertrud Dietze). – Jums turi patikti pastangos puikiai išmokti kalbą ir nepamiršti, ko sykį išmokote“. Daugelis vertėjų moka keturias ar penkias darbines kalbas, kai kurie – septynias ar aštuonias ir visomis kalba puikiai. Jiems be galo svarbu labai tiksliai suprasti, kas sakoma. Juk vertėjas žodžiu neturi laiko pavartyti žodyną ar pasitarti su bendradarbiais – jam tenka pasikliauti tik savimi.
 
Tačiau kalbos mokėjimas tėra vien priemonė, nes vertimo žodžiu paskirtis – perteikti išsakytas mintis. Daugybė žmonių kalba užsienio kalbomis, tačiau tik nedaugelis gali tapti gerais vertėjais. Tai įgūdžiai, kurių reikia mokytis.
 
Kadangi Parlamento debatų temų sąrašas beveik beribis, vertėjai turi būti visapusiškai išsilavinę ir patyrę visose ES veiklos srityse. Jei vertėjas žino EP narių politines pažiūras, jam lengviau numanyti, kas slypi už paprastų kalbėtojo žodžių.
 
Vertėjai padeda susikalbėti, tuo tarpu jų pačių nuomonė apie tai, kas kalbama, neturi reikšmės. „Padedu žmonėms suprasti vienas kitą, ką jie besakytų, net jei jų žodžiai prieštarauja mano įsitikinimams, – sako G. Dytsė. – Esame nešališki, o tai lengviau sekasi žmonėms, turintiems aktoriaus gyslelę. Jie gali tarsi panirti į kalbėtojo mintis, „įsijungti tą patį dažnį“.
 
Vertėjo žodžiu darbas
 
Vertimas žodžiu nėra pažodinis. Jis turi perteikti išsakytą mintį – reikia pagauti, kas buvo pasakyta viena kalba, ir tiksliai perteikti tai kita. Dirbdami realiu laiku vertėjai jaučia įtampą, nes turi kita kalba sinchroniškai perteikti originalias kalbėtojo mintis. Jie klausosi ir kalba vienu metu, todėl klausosi pasirinktinai, dėmesį sutelkdami į mintis, bet ne į žodžius.
 
Kabinose beveik nėra laiko pamąstyti, todėl vertėjai žodžiu ilgai ruošiasi iš anksto – skaito reikalingus dokumentus darbo kalbomis, stengiasi neatsilikti nuo pokyčių ir žinoti naujus terminus. Kitas svarbus darbas – nuolatos skaityti spaudą įvairiomis kalbomis ir taip atnaujinti žinias apie dabartinę politinę padėtį bei aktualiausius įvykius. Pasak G. Dytsės, „reikia suprasti koncepcijas, tuomet viskas vyks savaime; antraip teks skubėti ir įsitvėrus laikytis žodžių“.
 
Daugelis Parlamento posėdžių vyksta Strasbūre ir Briuselyje, tačiau kartais surengiami kitose šalyse. Taigi vertėjams žodžiu tenka daug keliauti. Toks darbas vargina, tačiau kelionės yra įdomios ir suteikią puikią galimybę mokytis. Mokymasis visą gyvenimą neatsiejamas nuo vertėjo žodžiu darbo. „Beveik nebūna dienos, kuomet grįžusi namo negalėčiau pasakyti, jog šiandien neišmokau nieko nauja,“ – sakė G. Dytsė.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Daugiau nei žodžiai

Puslapio viršusAnkstesnis
 
Vertimo kabinos pultas – © EP foto tarnyba

Vertimo kabinos pultas

Vertėjo žodžiu darbas nėra toks lengvas, kaip galėtų pasirodyti iš šalies. EP nariai retai susimąsto apie tai, kad jų diskusijos sinchroniškai verčiamos žodžiu į kitas kalbas, todėl dažnai kalba spalvingai, juokauja ir žaidžia žodžiais. Išversti visa tai būna nepaprastai sunku, o kartais nė neįmanoma. Skaičiai, greitakalbė ir užrašų skaitymas taip pat nepalengvina vertėjų žodžiu gyvenimo.
 
Žodžių žaismas yra vienas iš didžiausių iššūkių, metamų vertėjui žodžiu. „Kartais įmanoma išversti, radus ką nors tinkamą gimtąja kalba. Tačiau visuomet gresia pavojus išversti kitaip nei iš tiesų buvo pasakyta, o besiklausantys EP nariai gali reaguoti ne į kalbėtojo, bet į vertėjo žodžius,“ – sakė vertėjas žodžiu iš olandų kalbos Bernardas Gevaertas (Bernard Gevaert).
 
Sunku gali būti ir todėl, kad plenarinių sesijų metu labai griežtai ribojama kiekvieno pasisakymo trukmė. EP nariai nori daug pasakyti, todėl kalba labai greitai, o kartais iš popieriaus skaito pirmiau parengtą kalbą. Greitakalbė – ne pati baisiausia problema, jei EP narys improvizuoja. Tikras siaubas prasideda tuomet, kai kalbėtojas skaito rašytinį tekstą.
 
„Svarbu matyti posėdžių salę“
 
Kai kurios mintys išreiškiamos ne žodžiais, taigi vertėjas turi pagauti ir nežodinius ženklus, tokius kaip balso tonas bei gestai. Todėl jam būtina matyti kalbėtoją ir kitus posėdžio dalyvius, pastebėti skirtingas reakcijas.
 
„Nuolat dairausi po visą posėdžių salę,“ – sakė G. Dytsė. „Svarbu matyti, kas ateina ir išeina, pastebėti įvairius kitus dalykus, pavyzdžiui, pirmininką, šnibždantį savo padėjėjui. Juk įvykiai gali pakrypti netikėta vaga, todėl reikia juos numatyti, kad spėtum pasiruošti“.
 
Puslapio viršusAnkstesnis