Pranešimas spaudai
 

EP smerkia komunistinių režimų nusikaltimus, tačiau nesiima interpretuoti istorijos

2009 m. rinkimai - Teisingumas ir vidaus reikalai - 02-04-2009 - 14:35
Plenarinė sesija
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 

„Europa niekada nesusivienys, jei nepasieks bendro požiūrio į savo istoriją, nepripažins komunizmo ir nacizmo bendru paveldu ir nesurengs sąžiningų ir išsamių diskusijų dėl visų praėjusio amžiaus totalitarinių nusikaltimų“, – ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje pareiškė Europos Parlamentas (553 balsai už, 44 prieš, 33 susilaikė). Savo ruožtu jis pažymėjo, jog „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją“.

EP „griežtai ir vienareikšmiškai smerkia visų totalitarinių ir autoritarinių režimų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui ir masinius žmogaus teisių pažeidimus“. Parlamentas pasisako „prieš bet kokį totalitarinį valdymą, nesvarbu koks jo ideologinis pagrindas“, ir ragina nuolat „kovoti su nedemokratinėmis, ksenofobinėmis, autoritarinėmis ir totalitarinėmis idėjomis bei tendencijomis“.
 
Ataskaitoje teigiama, jog „parlamentai negali priimti įstatymų dėl praeities interpretavimo“, juolab balsų dauguma. Europarlamentarų nuomone, „aukoms nėra skirtumo, kuris režimas ir dėl kokių priežasčių varžė jų laisvę, jas kankino ar žudė“. Vis dėlto, EP manymu, „reikėtų pripažinti holokausto unikalumą“.
 
EP „ragina paskelbti rugpjūčio 23-ąją visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų visos Europos atminimo diena ir minėti ją vadovaujantis orumo ir nešališkumo principais“.
 
Parlamentas „apgailestauja, kad praėjus 20 metų po totalitarinio komunistinio režimo Vidurio ir Rytų Europoje žlugimo kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepagrįstai ribojama prieiga prie asmeninės svarbos bei moksliniams tyrimams reikalingų dokumentų“. Deputatai ragina visose ES šalyse atverti buvusių vidaus saugumo tarnybų, slaptosios policijos ir žvalgybos tarnybų archyvus, tačiau „užtikrinti, kad šiuo procesu nebūtų piktnaudžiaujama politiniais tikslais“.
 
Europarlamentarai ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją remti ir ginti veiklą tokių nevyriausybinių organizacijų kaip Rusijos „Memorial“, kuri aktyviai nagrinėja ir renka dokumentus, susijusius su stalinizmo laikotarpiu įvykdytais nusikaltimais.
 
Parlamentas ragina parengti Europos atminimo ir sąžinės programą, pagal kurią būtų remiamas mokslinių tyrimų institutų, kurie specializuojasi totalitarizmo istorijos srityje, bendradarbiavimas. Šios programos lėšomis taip pat turėtų būti sukurtas „europinis dokumentacijos centras memorialas visų totalitarinių režimų aukoms atminti“, mano europarlamentarai.
 
 
Debatai Europos Parlamente
 
ES Tarybai atstovaujantis Čekijos vicepremjeras Alexandr Vondra pažymėjo, jog Vidurio Europos šalių narystė ES yra „garantas to, kad negrįšime į totalitarizmą“.  Kalbėtojas ragino „suvokti, kad žmogaus teisės ir laisvės neateina savaime“, ir laikyti demokratiją vertybe, kuri yra aukščiau bet kokių politinių įsitikinimų. Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas Ján Figel teigė, jog „Vakarų Europos piliečiai turi geriau susipažinti su Rytų Europos tragedija“  Europos Komisija žada tęsti viešuosius svarstymus apie komunistinės praeities vertinimą, o kitąmet pasiūlyti konkrečių šios srities projektų.
 
Europos liaudies partijos atstovė Jana Hybášková (Čekija) pasidžiaugė tuo, kad pastaruoju metu ES atsirado daugiau politinės valios iškelti šį klausimą. Tuo tarpu Socialistų frakcijos vicepirmininkas Jan Marinus Wiersma (Nyderlandai) ragino vengti „piktnaudžiauti“ istorija politiniais tikslais ir palikti jos vertinimą istorikams. „Nekalbėkime vien apie Molotovo–Ribentropo paktą – nepamirškime ir kitų dalykų“, – pridūrė europarlamentaras.
 
„Europos sąžinė nebus švari, jei pamiršime tai, kas vyko praeityje“, – sakė Liberalų ir demokratų aljanso atstovas István Szent-Iványi (Vengrija). Jis ragino „nekartoti praeities klaidų“ ir propaguoti Europos vertybes – gerovę ir taiką. Tuo tarpu Žaliųjų atstovas László Tőkés (Rumunija) pareiškė, kad „ir nacizmas, ir komunizmas kelia grėsmę žmonijai“, todėl abi šios ideologijos turi būti pasmerktos.
 
Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos narys Vladimír Remek (Čekija) teigė, kad šio klausimo iškėlimas tėra neobjektyvus priešrinkiminis triukas. „Ir komunistiniu laikotarpiu buvo daromi nusikaltimai – juos reikia pasmerkti, tačiau negalima komunizmo prilyginti fašizmui“, – pridūrė europarlamentaras. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis deputatas Philip Claeys (Belgija) ragino nepamiršti ir „naujojo totalitarizmo“ – islamizmo.
 
Vytautas Landsbergis (Europos liaudies partija) ragino „daryti viską, kad sustabdytume Europos moralinį nuosmukį“, kai neigiami praėjusio šimtmečio nusikaltimai žmonijai. „Deja, komunistinio totalitarizmo nusikaltimų nepasmerkimas tenkina neonacius Vokietijoje, Rusijoje ir kitus. Kiekvienas iš jų gali pasakyti: jeigu sovietams atleidžiama – tai gal ir mūsų pirmtakams?“ Europarlamentaro nuomone, tokiam požiūriui pradžią suteikė Niurnbergo tribunolas, kuris nepasmerkė nacių ir sovietų sandėrio, nulėmusio Antrojo pasaulinio karo pradžią. „Jau tada Vakarai moraliai kapituliavo sovietams. Vis dėlto nereikėtų amžinai tęsti tokio riboto mąstymo ir baimės“, – kalbėjo V. Landsbergis. 
 
Kovo 23-26 d. sesijos savaitę Strasbūre skirta ir daugiau dėmesio sovietmečio nusikaltimams. Sesijos pradžioje EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering perskaitė pareiškimą, skirtą didžiųjų trėmimų šešiasdešimtmečiui. Jis teigė: „Esminė mūsų, europiečių, moralinė pareiga – pagerbiant daugybės aukų atminimą, griežtai ir aiškiai pasmerkti nusikaltimus žmonijai, kuriuos įvykdė Sovietų Sąjungos komunistinis režimas. Be to, aukos nusipelno objektyvaus, aiškaus ir išsamaus praeities įvertinimo, nes be tiesos ir atminimo negali būti susitaikymo.“ Tuo tarpu kovo 25 d. EP pirmininkas padėjo gėlių prie Parlamento rūmuose iškaltos tremtinių atminimo lentos.
 
 
B6-0165/2009
Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo
 
Svarstyta: 2009-03-25. Balsavimas: 2009-04-02
Nuoroda: 20090401IPR53245