Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žalingo kai kurių tipų įprastinės ginkluotės (sausumos minos, kasetiniai šaudmenys, sodrinto urano turintys šaudmenys, fosforiniai sprogmenys, po karo likę nesprogę užtaisai), kurią naudoja valstybės ir nevalstybiniai subjektai, poveikio,

–  ypač atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją(1), kurioje ragina ES remti iniciatyvą parengti suprantamą ir veiksmingą susitarimą, kad visame pasaulyje būtų uždrausti kasetiniai šaudmenys,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 28 d. pasirašytą V protokolą dėl po karo likusių nesprogusių užtaisų, pateikiamą kartu su JT Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, ir džiaugdamasis, kad 2006 m. lapkričio 12 d. jis įsigaliojo,

–  atsižvelgdamas į Oslo deklaraciją, kurią 2007 m. vasario 22–23 d. priėmė grupė valstybių, Jungtinės Tautos, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, vadinamoji Kasetinių šaudmenų koalicija ir kitos humanitarinės organizacijos, tarpusavyje sutardamos iki 2008 m. parengti teisiškai įpareigojančią tarptautinę priemonę, pagal kurią būtų draudžiama naudoti, gaminti, perduoti ir kaupti kasetinius šaudmenis, dėl kurių neleistinai nukenčia civiliai,

–  atsižvelgdamas į įpareigojimo dalyvauti derybose dėl tam tikrų įprastinių ginklų (angl. CCW), sprendžiant kasetinių šaudmenų klausimą, projektą, kurį Vokietija Europos Sąjungos vardu pateikė tam tikrų įprastinių ginklų valstybinių ekspertų grupei,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. liepos 23 d. bendruosius veiksmus (2007/528/BUSP) siekiant paremti konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojantys arba veikiantys nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo pagal Europos saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į naują JT poziciją dėl kasetinių šaudmenų, pateiktą 2007 m. rugsėjo 17 d. per JT vadovų susitikimą, pagal kurią JT paragino valstybes nares nedelsiant parengti teisiškai įpareigojančią tarptautinės humanitarinės teisės priemonę dėl siaubingo kasetinių šaudmenų poveikio humanitariniu, žmogaus teisių ir vystymosi požiūriu, kurią taikant būtų: draudžiama naudoti, gaminti, perduoti ir kaupti kasetinius šaudmenis, dėl kurių nepateisinamai nukenčia civiliai, reikalaujama sunaikinti turimas šių šaudmenų atsargas, ir užtikrinama išminavimas, informavimas apie riziką ir kita rizikos mažinimo veikla, pagalba aukoms, pagalba ir bendradarbiavimas bei susitarimo laikymosi ir skaidrumo priemonės, o kol tokia sutartis bus priimta, JT ragina valstybes nares imtis vietinių priemonių siekiant nedelsiant sustabdyti visų kasetinių šaudmenų naudojimą ir perdavimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad įsteigta vadinamoji Kasetinių bombų koalicija, kuriai priklauso maždaug 200 specializuotų nevyriausybinių organizacijų, ir tuo džiaugdamasis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  A. kadangi po karo likusiais nesprogusiais užtaisais vadinami nesprogę šaudmenys, kurie buvo paruošti, į juos įdėtas sprogdiklis, jie užtaisyti arba kitaip paruošti naudoti, ir jie buvo naudoti ginkluotame konflikte ir turėjo sprogti, tačiau nesprogo),

B.  kadangi sąvoka „kasetiniai šaudmenys“ apibrėžiama tam tikra ginkluotė, kuri gali būti numetama iš oro ir iššaunama nuo žemės,

C.  kadangi net moderniausių tipų kasetiniai šaudmenys pasižymi labai prastu veikimu ir dažnai nesprogsta nuo smūgio, taigi likę nesprogę šie šaudmenys kelia gyventojams pavojų ilgai po to, kai baigiasi konfliktas; kadangi daugelio tipų kasetiniuose šaudmenyse įtaisyti jautresni, negu priešpėstinėse minose, sprogdikliai, reaguojantys į silpnesnį fizinį kontaktą,

D.  kadangi kasetiniai šaudmenys labai netaiklūs ir dažnai daug jų naudojama kaimo ir miesto vietovėse bei paskleidžiama didelėje teritorijoje, taigi jie sudaro didelį kiekį po karo likusių nesprogusių užtaisų,

E.  kadangi kasetiniai šaudmenys naudojami nesirenkant ir prieš kariškius, ir prieš civilius gyventojus; kadangi dokumentuose patvirtinta, kad 98 proc. aukų yra civiliai,

F.  kadangi naudojant kasetinius šaudmenis sukeliama humanitariniu požiūriu sunkių pasekmių pažeidžiamoms bendruomenėms ir humanitarinės pagalbos darbuotojams ir kadangi sukeliama daug mirčių bei sužeidimų, ypač vaikų, kuriuos vilioja nedidelis šių ginklų dydis ir jų spalva;

G.  kadangi nuo tiesioginio kontakto sprogstamieji visų tipų įtaisai dažniausiai pakenkia humanitarinę išminavimo darbų misiją atliekančiam personalui,

H.  kadangi nesprogę kasetiniai šaudmenys daro žalingą poveikį vystymuisi ir atkūrimui, nes dėl nesprogusių šaudmenų neleidžiama naudotis keliais, pastatais ir būtina infrastruktūra ir negalima naudoti žemės ūkio paskirties žemės, ribojama vietinė prekyba ir ryšiai, sutrikdomas apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir gali būti trukdoma teikti humanitarinę pagalbą,

I.  kadangi tarp šalių, nukentėjusių dėl kasetinių šaudmenų, yra ir kurios skurdžiausios pasaulio šalys ir kadangi dažnai pagrindinės aukos būna skurdžiausi šių šalių gyventojai,

J.  kadangi įrodyta, kad kasetinių šaudmenų sukaupta daugiau kaip 15 valstybių narių ir gaminama ne mažiau kaip 10 valstybių narių,

K.  kadangi Belgija 2007 m. balandžio 26 d. priėmė vadinamąjį Mahouxo įstatymą, pagal kurį draudžiama finansuoti, gaminti, naudoti ir laikyti kasetinius šaudmenis,

1.  patvirtina, kad reikia stiprinti tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas, susijusias su kasetiniais šaudmenimis, ir kuo greičiau tarptautiniu mastu priimti įvairiašalį kasetinių šaudmenų naudojimo, gamybos, perdavimo ir kaupimo draudimą, taigi labai pritaria 2007 m. vasario mėn. pradėtam Oslo procesui;

2.  ragina nedelsiant paskelbti kasetinių šaudmenų, įskaitant aviacinių kasetinių bombų ir raketomis, reaktyviniais sviediniais ir artilerijos sviediniais gabenamų atsiskiriančių šaudmenų dalių, naudojimo, investavimo, kaupimo, gamybos, perdavimo ar eksporto moratoriumą, kol bus aptarta tarptautinė įpareigojanti sutartis siekiant uždrausti šių ginklų gamybą, kaupimą, eksportą ir naudojimą;

3.  ragina visas ES valstybes nares priimti nacionalines priemones, skirtas visiškai uždrausti naudoti, gaminti, eksportuoti ir kaupti kasetinius šaudmenis;

4.  ragina visas valstybes, naudojusias kasetinius šaudmenis ir panašius ginklus, paliekančius sprogstamų liekanų, prisiimti atsakomybę už tokių šaudmenų paiešką ir naikinimą ir itin tiksliai registruoti kur tokie šaudmenys buvo naudoti siekiant padėti po konflikto atlikti teritorijos valymo darbus; mano, kad tokie duomenys turėtų būti naudojami siekiant aiškiai įspėti vietinius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus apie pavojingas zonas, vadovaujantis Protokolu Nr. 5 dėl po karų likusių nesprogusių užtaisų;

5.  reikalauja, kad jokiomis aplinkybėmis ar sąlygomis ES pajėgos nenaudotų jokio tipo kasetinių šaudmenų, kol bus suderintas tarptautinis susitarimas dėl tokio tipo ginklų reglamentavimo, ribojimo ar uždraudimo;

6.  pabrėžia teritoriją kontroliuojančios valstybės atsakomybę įspėti ir imtis civiliams gyventojams apsaugoti skirtų priemonių, įskaitant švietimą, ir teikti specialią informaciją apie pagalbos nukentėjusiems nuo po karo likusių nesprogusių šaudmenų teikimą;

7.  ragina visas valstybes nares, naudojusias kasetinius šaudmenis, teikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams;

8.  ragina Komisiją skubiai visomis įmanomomis priemonėmis teikti didesnę finansinę paramą bendrijoms ir asmenims, nukentėjusiems nuo nesprogusių kasetinių šaudmenų;

9.  ragina visas valstybes, nepasirašiusias Protokolo Nr. 5 dėl po karo likusių nesprogusių užtaisų, jį pasirašyti ir tarpiniu laikotarpiu laikytis jo nuostatų;

10.  džiaugiasi, kad Tarybai pirmininkaujanti šalis ir ES valstybės narės stengiasi parengti įgaliojimą derėtis dėl naujo protokolo, kuris būtų pateikiamas kartu su JT konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, ir kuris padėtų išspręsti visas humanitarines problemas, susijusias su kasetinių šaudmenų naudojimu, ir apgailestauja, kad iki šiol nepadaryta pastebimos pažangos;

11.  prašo Tarybos priimti bendrąją poziciją, pagal kurią visos ES valstybės narės būtų įpareigotos daryti spaudimą dėl to, kad būtų numatyti platūs įgaliojimai dalyvauti derybose dėl tam tikrų įprastinių ginklų (angl. CCW), ir būtų įpareigotos aktyviai remti Oslo procesą;

12.  pažymi, jog tam, kad bet kokia tarptautinė priemonė būtų veiksminga, į ją turi būti įtrauktos bent šios nuostatos:

13.  rekomenduoja, kad būsimose konferencijose Oslo proceso tema būtų atstovaujama Europos Parlamentui;

14.  prašo Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, BUSP Vyriausiajam įgaliotiniui, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir vadinamajai Kasetinių šaudmenų koalicijai.

(1) Priimti dokumentai, P6_TA(2006)0493.