PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl informacijos laisvės Italijoje
14.10.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Guy Verhofstadt, Niccolò Rinaldi, Sonia Alfano, Luigi de Magistris, Sophia in 't Veld, Sarah Ludford, Sylvie Goulard, Renate Weber, Ivo Vajgl, Louis Michel, Olle Schmidt, Johannes Cornelis van Baalen, Anneli Jäätteenmäki, Ramon Tremosa I Balcells, Carl Haglund, Metin Kazak, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Bill Newton Dunn, George Lyon, Gesine Meissner, Marietje Schaake, Stanimir Ilchev, Nadja Hirsch, Nathalie Griesbeck, Gerben-Jan Gerbrandy, Andrew Duff, Siiri Oviir, Kristiina Ojuland, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Ivars Godmanis, Catherine Bearder, Giommaria Uggias, Vincenzo Iovine, Corinne Lepage, Pino Arlacchi, Jelko Kacin, Izaskun Bilbao Barandica, Riikka Manner, Sharon Bowles, Marielle De Sarnez, Jorgo Chatzimarkakis ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0090/2009
B7‑0094/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl informacijos laisvės Italijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 ir 7 straipsnius, susijusius su pagarba pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga, taip pat į EB sutarties 22, 43, 49, 83, 87, 95 ir 151 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir į Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį dėl saviraiškos ir informacijos laisvių, taip pat dėl teisės į žiniasklaidos pliuralizmą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo[1],
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos darbo dokumentą dėl žiniasklaidos pliuralizmo Europos Sąjungos valstybėse narėse[2],
– atsižvelgdamas į Komisijos apibrėžtą trijų pakopų žiniasklaidos pliuralizmo planą ir į nepriklausomą tyrimą, kurį Komisijos vardu atliko Leuveno katalikiškojo universiteto („Katholieke Universiteit Leuven“) Tarpdisciplininis teisės ir IKT centras (angl. ICRI), Centrinės Europos universiteto („Central European University“) Žiniasklaidos ir komunikacijos studijų centras (angl. CMCS) ir Jonšiopingo tarptautinės verslo mokyklos („Jönköping International Business School“) Žiniasklaidos valdymo ir transformavimo centras (angl. MMTC) kartu su konsultavimo įmone „Ernst & Young Belgium“; tyrimas baigtas 2009 m.,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje[3],
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimų Europos Sąjungoje, ypač Italijoje[4],
– atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimus ir į 2009 m. spalio 8 d. Parlamente surengtas diskusijas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios esminė prielaida yra laisva žiniasklaida ir pliuralizmas, 10 straipsnį numatyta užtikrinti laisvę reikšti nuomonę ir laisvę gauti bei skleisti informaciją be valdžios institucijų kišimosi ar jų spaudimo,
B. kadangi Komisija, nepaisydama nuolatinių Parlamento raginimų parengti direktyvą dėl informacijos pliuralizmo ir žiniasklaidos koncentracijos, nekreipė dėmesio į šiuos klausimus persvarstydama Televizijos be sienų direktyvą ir įsipareigojo parengti su šiomis problemomis susijusį specialų trijų pakopų planą, kuris grindžiamas 2007 m. parengtu darbo dokumentu, 2009 m. liepos mėn. parengtame nepriklausomame tyrime pateikta pliuralizmo lygio rodiklių apibrėžtimi ir pasiūlymu dėl komunikato dėl šių rodiklių, kuris planuojamas ne anksčiau kaip 2010 m.,
C. kadangi Parlamentas daugybėje rezoliucijų nuolat ragino Komisiją skatinti veiksmus, kuriuos vykdant būtų užtikrintas pliuralizmas ir išspręsta žiniasklaidos koncentracijos problema, taip pat skubiai parengti komunikatą dėl žiniasklaidos pliuralizmo apsaugos ir dėl žiniasklaidos koncentracijos valstybėse narėse ir nedelsiant papildyti norminį pagrindą, t. y. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl minėtųjų klausimų pagal sutartyse aiškiai išdėstytą teisinį pagrindą,
D. kadangi esama požymių, kad kai kuriose valstybėse narėse siekiama riboti žiniasklaidos pliuralizmą; kadangi organizacija „Freedom House“ savo spaudos laisvės ataskaitoje skyrė Italijai 73 vietą ir taip pat paminėjo kritinę padėtį Rumunijoje ir Bulgarijoje; kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyresnysis įgaliotinis žiniasklaidos laisvės klausimams taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Italijoje,
E. kadangi padėtis Italijoje kelia itin didelį susirūpinimą dėl užsitęsusio interesų konflikto, susijusio su žiniasklaidos valdymu ir su politine privačių bei valstybinių žiniasklaidos bendrovių kontrole, taip pat su reklamos išteklių paskirstymo kontrole; kadangi vyriausybė taip pat labai kišasi į valstybinės televizijos transliavimo tarnybos veiklą, ypač kai ji susijusi su programų planavimu, direktorių ir redaktorių skyrimu ir žurnalistų sutarčių sudarymu: kaip tvirtina pagrindinis Italijos žiniasklaidos monitoringo institutas, pažymėjęs, kad liepos–rugsėjo mėn. antrai pagal svarbą opozicijos partijai skirta 0,1–0,7 proc. valstybinio kanalo žinių laidų laiko, tai lemia pliuralizmo stoką; kadangi Italijos Ministras Pirmininkas taip pat pageidavo, kad Europos Komisijos atstovai spaudai neteiktų jokios informacijos,
F. kadangi šiuo metu svarstomas įstatymas, pagal kurį žiniasklaidai būtų uždrausta informuoti visuomenę apie teismų procesus, o žurnalistams ir redaktoriams būtų nustatytos didžiulės baudos,
1. yra įsitikinęs, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją nesikišant valdžios institucijoms ir žiniasklaidos pliuralizmas yra du pagrindiniai Europos Sąjungos veikimo principai ir esminiai demokratijos elementai, numatyti pagal Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį; pakartoja, kad Europos Sąjunga yra politiškai ir teisiškai įsipareigojusi savo piliečiams užtikrinti, kad šių teisių būtų paisoma tiek, kiek jai leidžia jos kompetencija; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl padėties Italijoje;
2. šiuo požiūriu dar kartą pabrėžia, kad Europos Sąjungoje galiojantis žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos koncentracijos teisinis pagrindas nepakankamai išplėtotas, todėl Europos Sąjunga turi nedelsdama pasinaudoti savo kompetencija vidaus rinkos, audiovizualinės politikos, konkurencijos, telekomunikacijų, valstybės subsidijų, valstybės tarnybos įsipareigojimų ir piliečių pagrindinių teisių srityse ir apibrėžti minimalias svarbiausias sąlygas, kurių turėtų laikytis visos valstybės narės, ketinančios užtikrinti, garantuoti ir skatinti informacijos laisvę ir adekvatų žiniasklaidos pliuralizmą; taigi ragina Komisiją ištirti žiniasklaidos monopolizavimo riziką Italijoje;
3. ragina Komisiją parengti komunikatą dėl pliuralizmo apsaugos ir žiniasklaidos koncentracijos visapusiškai dalyvaujant būsimajam Komisijos nariui, atsakingam už pagrindinių teisių sritį, ir nedelsiant patvirtinti direktyvą, kaip jau ne kartą ragino padaryti Parlamentas;
4. įpareigoja savo kompetentingą komitetą ir Pagrindinių teisių agentūrą stebėti, kaip sprendžiamas šis klausimas ir plenarinio posėdžio metu pateikti ataskaitą dėl informacijos laisvės, žiniasklaidos koncentracijos ir žiniasklaidos pliuralizmo;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL L 332, 2007 12 18, p. 27.
- [2] SEC(2007)32.
- [3] Šią dieną priimti tekstai, P6_TA(2008)0459.
- [4] Tą dieną priimti tekstai, P5_TA(2004)0373.