PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo
19.10.2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Adrian Severin, Hannes Swoboda S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0095/2009
B7‑0098/2009
Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį ir dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių ir į 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių, taip pat į naujausią 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl vyksiančio ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo ir 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi transatlantinė partnerystė pagrįsta bendromis esminėmis vertybėmis, t. y. demokratija, žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principais ir daugiašališkumu, taip pat bendrais tikslais, pvz., atvira ir integruota ekonomika bei tvariu vystymusi, ir yra saugumo ir stabilumo euroatlantinėje erdvėje kertinis akmuo,
B. kadangi Europos Sąjunga pritaria naujai krypčiai, kurios laikosi JAV administracija ir kuri grindžiama bendradarbiavimo dvasia tarptautinėje erdvėje bei JAV ir ES partnerystės stiprinimu,
C. kadangi Europos Sąjungai tenka vis svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje ir kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir naujoms užsienio politikos priemonėms, ES galės atlikti svarbesnį ir nuoseklesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje,
D. kadangi atsižvelgiant į naujausius tyrimus, pvz., į organizacijos „German Marshall Funds“ atliktą tyrimą „Transatlantinės 2009 m. tendencijos“, pastebima, kad ES piliečiai kaip niekada anksčiau remia JAV administraciją, kuri laikoma ES ir JAV santykių atgaivinimo pagrindu,
E. kadangi ES ir JAV atlieka pagrindinius vaidmenis pasaulio politikos ir ekonomikos srityse, jos turi bendrą atsakomybę siekiant surasti pasaulinę pusiausvyrą, kurios stoka sudarė sąlygas krizei, taip pat spręsti įvairias globalias problemas, įskaitant finansų krizę, nedarbą, klimato kaitą, energijos saugumą, skurdo panaikinimą ir kitų TVT siekimą, terorizmą ir branduolinių ginklų platinimą,
F. kadangi vis globalesniame, sudėtingame ir besikeičiančiame pasaulyje abi partnerės, ES ir JAV, suinteresuotos kartu spręsti bendras problemas ir reaguoti į bendras grėsmes pasitelkiant tarptautinę teisę ir daugiašales institucijas, ypač JT sistemą, ir kviesti kitas partneres dėti bendras pastangas šioje srityje,
G. kadangi turi būti tęsiamas Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) darbas siekiant integruotos transatlantinės rinkos, kuri būtų organizuojama tokiu būdu, kad būtų lengviau pasiekti ES ekonomikos augimo, tvarios plėtros ir socialinio teisingumo tikslus,
H. kadangi ES ir JAV susidurs su didėjančiu energijos vartojimu pasaulyje ir su reikalavimu laikytis visuotinių kovos su klimato kaita įsipareigojimų, dėl kurių reikės susitarti Kopenhagoje ir dėl kurių reikės iš esmės keisti jų ekonomikas;
I. kadangi finansų ir ekonomikos krizę greitai pakeitė darbo vietų krizė, kuri turi dideles socialines pasekmes; kadangi transatlantiniai partneriai privalo drauge įveikti socialinį ekonomikos krizės aspektą,
J. kadangi ES ir JAV turi rimtai įsipareigoti kovoti su augančiu nedarbu ir dėl socialinės atskirties kylančia įtampa – problemomis, su kuriomis susidurs abi šalys;
ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas
1. ragina abi partneres įsitraukti į veiksmingą daugiašališkumą, įtraukiant sparčiai besivystančias šalis veikti vadovaujantis bendros atsakomybės už pasaulio tvarką, tarptautinės teisės laikymąsi ir bendras problemas principu; reikalauja, kad ES ir JAV didintų pastangas siekdamos įgyvendinti JT reformos darbotvarkę, įskaitant JT Saugumo Tarybos ir kitų daugiašalių forumų reformą pasaulinėje struktūroje;
2. ragina abi partneres skatinti pasaulyje pagarbą žmogaus teisėms, kuri yra svarbiausias jų politikos elementas; pabrėžia intensyvaus koordinavimo prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos srityje poreikį; ragina JAV administraciją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prie jo prisijungti; pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę;
3. pabrėžia, kad abi partnerės turėtų ir toliau siekti taikaus ir teisingo Artimųjų Rytų konflikto sprendimo, ir pritaria tam, kad JAV administracija šį klausimą įvardijo kaip svarbiausią prioritetą; ragina JAV administraciją glaudžiai derinti savo veiksmus su ES ir veikti Ketverto struktūroje; pabrėžia, kad abi partnerės turėtų dėti pastangas siekiant intensyvinti derybas, grindžiamas veiksmų planu ir ankstesniu susitarimu, turėdamos tikslą priimti dviejų valstybių sprendimą užtikrinant nepriklausomą ir gyvybingą Palestinos valstybę; ragina transatlantines partneres remti pastangas siekiant palestiniečių tarpusavio susitaikymo ir pabrėžia, jog svarbu pagerinti palestiniečių gyvenimo sąlygas Vakarų Krante ir Gazos ruože bei atstatyti Gazą;
4. mano, kad pirmasis 2009 m. rugsėjo 23 d. įvykęs Prezidento B. Obamos surengtas Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu ir Palestinos vadovo Mahmoud Abbas susitikimas nepatenkino turėtų lūkesčių; apgailestauja dėl to, kad nebuvo pasiekta susitarimo Izraelio gyvenviečių statybos Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje klausimu;
5. mano, kad JT Žmogaus teisių tarybos pritarimas rekomendacijoms, kurios vardijamos tiriamosios misijos į Gazą, kuriai vadovavo teisėjas R. Goldstone ir vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, ataskaitose yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti visų susijusių šalių pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei ir rasti teisingą konflikto sprendimą;
6. pabrėžia, kad transatlantinės bendruomenės vertybėms, saugumui ir patikimumui Afganistane gresia pavojus; ragina ES, JAV, NATO ir JT parengti bendrą strateginę koncepciją, į kurią suprantamai būtų integruojamos tarptautinių įsipareigojimų sudedamosios dalys, numatant vystymosi ir kovos su skurdu prioritetus ir raginant visas kaimynines valstybes dalyvauti ir dėti pastangas siekiant regioninio stabilumo;
7. ragina ES ir JAV parengti bendrą strategiją Pakistanui, pagal kurią būtų siekiama stiprinti jo demokratines institucijas, teisinę valstybę ir pajėgumą kovoti su terorizmu, tuo pačiu metu skatinant Pakistano dalyvavimą ir atsakomybę už stabilumo palaikymą regione;
8. ragina partneres toliau dirbti su Irako vyriausybe ir JT ir koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti stabilumą ir tautos susitaikymą bei padėti stiprinti Irako vienybę ir nepriklausomybę;
9. ragina abi partneres skatinti trišalį dialogą su Lotynų Amerika – regionu, kuriame siekiama demokratijos, žmogaus teisių ir daugiašališkumo principo.
Gynyba, ginklų kontrolė, branduolinių ginklų platinimas ir saugumo klausimai
10. pritaria proceso siekiant panaikinti branduolinius ginklus pasaulyje pokyčiams, kurie numatyti bendrame Prezidento B. Obamos ir Prezidento D. Medvedevo 2009 m. balandžio 1 d. pranešime ir Prezidento B. Obamos 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje pasakytoje kalboje; mano, kad tik vėl pradėjus vykdyti nusiginklavimo procesą ir įgyvendinus ginklų neplatinimo principus laikantis daugiašalių susitarimų galima užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimo tendencijai;
11. džiaugiasi Rusijos Federacijos ir JAV sprendimu pradėti derybas siekiant parengti naują išsamų teisiškai įpareigojantį susitarimą, kuriuo būtų pakeista Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START), baigsianti galioti 2009 m. gruodžio mėn., ir džiaugiasi, kad Prezidentai Barack Obama ir Dmitri Medvedev 2009 m. liepos 6 d. pasirašė bendrą sutarimą dėl sutarties, pakeisiančios strateginės ginkluotės mažinimo sutartį STAR–1;
12. pritaria koncepcijos dokumentui, kurį JAV 2009 m. rugsėjo 16 d. pateikė Tarybai, kaip JAV administracijos ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo strategijos dalį, ir džiaugiasi tuo, kad Prezidentas B. Obama paskelbė, jog 2010 m. balandžio mėn. jis ketina vadovauti pasaulio ginklų neplatinimo konferencijai;
13. pritaria Saugumo Tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. rezoliucijai dėl ginklų neplatinimo (Nr. 1887), kurioje raginama siekti visiems saugesnio pasaulio ir kurti pasaulį be branduolinio ginklo laikantis Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo tikslų tokiu būdu, kad būtų skatinamas tarptautinis stabilumas ir įtvirtinamas nemažėjančio saugumo visiems principas;
14. mano, kad galima naudotis ypatingomis transatlantinio bendradarbiavimo dėl branduolinių ginklų neplatinimo galimybėmis; todėl ragina ES ir JAV visuose tarptautiniuose forumuose, ypač JT, priimti bendrą strategiją masinio naikinimo ginklų ir įprastos ginkluotės šalinimo klausimais; palankiai vertina tai, kad JAV prezidentas pranešė paspartinsiąs Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą konstruktyviai ir iniciatyviai prisidėti prie pasirengimo kitai 2010 m. BGNS persvarstymo konferencijai, glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir Rusija;
15. ragina Nusiginklavimo konferencijoje svarstyti sutartį, pagal kurią būtų nedelsiant uždrausta gaminti skiliąsias medžiagas, skirtas branduoliniams ginklams arba kitiems branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams;
16. pabrėžia, kad Irano branduolinė programa kelia pavojų ginklų neplatinimo sistemai ir stabilumui regione ir pasaulyje; pritaria tam, kad Prezidentas B. Obama pradėjo atvirą dialogą, ir remia abiejų partnerių tikslą derybose su Iranu surasti sprendimą, jį suderinus su Saugumo tarybos narėmis ir Tarptautine atominės energijos agentūra;
17. remia 2009 m. spalio 1 d. Ženevos derybose padarytą pažangą, nes Iranas sutiko įsileisti tarptautinę inspekciją į savo naujai įrengtą urano sodrinimo gamyklą netoli Kumo;
18. yra susirūpinęs dėl pastarojo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KDLR) vykdyto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji nepritarė JT rezoliucijai Nr. 1887; vis dėlto pritaria JAV požiūriui, kad reikia vykdyti dvišalį dialogą šešių šalių derybų metu siekiant, kad Korėjos pusiasalyje būtų visiškai atsisakyta branduolinio ginklo;
19. pritaria JAV sprendimui atidėti regioninius priešraketinės gynybos sistemos Europoje planus ir ragina sudaryti naują visuotinio saugumo susitarimą, kuriame dalyvautų ES, JAV, Rusija ir Kinija;
20. pabrėžia NATO kaip transatlantinio saugumo garanto svarbą; pritaria 2008 m. gruodžio mėn. priimtam Europos Vadovų Tarybos sprendimui stiprinti strateginę ES ir NATO partnerystę ir ragina abi partneres paspartinti ES ir NATO aukšto lygio grupės steigimą siekiant pagerinti dviejų organizacijų bendradarbiavimą; ragina ES imtis aktyvaus vaidmens NATO strategijos persvarstymo procese ir siūlo rengti diskusijas euroatlantinės saugumo strategijos vertės klausimu, kad būtų apibrėžti bendros saugumo strategijos klausimai ir interesai;
21. pabrėžia, kad ES santykių su Rusija ir JAV saugumo aspekto ir BUSP bei ESGP vaidmens negalima traktuoti atskirai nuo platesnės Europos saugumo struktūros, kuri apima NATO, ESBO ir tarptautinius susitarimus, pvz., sutartis dėl priešraketinės gynybos (ABM) ir įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE); mano, kad atitinkamos tendencijos šioje platesnėje saugumo struktūroje turėtų būti nagrinėjamos vedant dialogą su Rusija, JAV ir ES nepriklausančiomis ESBO valstybėmis narėmis, siekiant atnaujinti transatlantinį susitarimą dėl saugumo, kurio pagrindą sudarytų Helsinkio susitarimai arba atnaujinti jų variantai, dėl kurių turi būti tariamasi naujoje Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje konferencijoje;
22. ragina JAV administraciją Kongreso rūmuose siekti protekcionistinių nuostatų, pagal kurias skatinamos pirkti amerikietiškos prekės (angl. Buy America), panaikinimo arba bent jų apribojimo JAV viešųjų pirkimų teisės aktuose, susijusiuose su gynybine įranga, siekiant, kad šioje srityje būtų sudarytos vienodos sąlygos transatlantinėje erdvėje;
Finansinė krizė, stabilumas ir bankininkystė
23. pabrėžia, kad paskolų rinkos krizė dar nepasibaigė; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad koordinuota makroekonominė politika ir pinigų institucijų bendradarbiavimas ypač svarbūs siekiant tvaraus pasaulinės ekonomikos atsigavimo, užimtumo ir augimo; pritaria Didžiojo dvidešimtuko (G20) išvadoms, kurios galėtų būti naudojamos kaip tolesnio ES ir JAV bendradarbiavimo pagrindas, ir tikisi numatyti koordinuotą požiūrį siekiant spręsti finansinio stabilumo klausimą ir reformuoti pasaulinę finansų sistemą;
24. ragina laikytis koordinuoto požiūrio įgyvendinant JAV finansinio sektoriaus reformų paketą, kuris pasiūlytas 2009 m. birželio 17 d., ir vykdant esamą ES finansų priežiūros sistemos reformą siekiant ateityje išvengti pasaulinės finansų rinkos ir jos veikėjų nesėkmių; ragina nedelsiant įgyvendinti minėtuosius reformų paketus; atsižvelgdamas į tai pritaria tam, kad į Finansinio stabilumo tarybą būtų įtrauktos pagrindinės sparčiai besivystančios šalys;
25. mano, kad šiuo tikslu itin svarbu stiprinti JAV ir ES teisėkūros, reguliavimo ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į finansinio sąmyšio metu išryškėjusius trūkumus;
26. ragina JAV, įgyvendinant „Basel II“ struktūrą, atsižvelgti į naujausius ir būsimus ES kapitalo reikalavimų direktyvų, skirtų kredito institucijoms ir investicijų įmonėms, pakeitimus norint išlaikyti vienodas sąlygas pasaulio mastu;
27. pritaria Didžiojo dvidešimtuko raginimui paspartinti apskaitos standartų konvergenciją; ragina Finansų apskaitos standartų valdybą ir Tarptautinę apskaitos standartų valdybą, vykdant savo nepriklausomą standartų nustatymo procesą, sukurti visuotinius aukšto lygio apskaitos standartus ir pabaigti konvergencijos procesą ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn.;
28. ragina JAV laikytis savo veiksmų plano, pagal kurį reikalaujama, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (angl. IFRS); primena savo raginimą, kad iki to laiko, kai bus priimtas sprendimas reikalauti, jog JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Vertybinių popierių ir valiutų komisija pripažintų minėtuosius ES priimtus standartus kaip lygiaverčius JAV taikomiems GAAP principams;
29. pabrėžia, kad Tarptautinė apskaitos standartų valdyba turėtų toliau tęsti savo valdymo reformas siekdama užtikrinti tinkamą savo narių atstovavimą ir reikalauti sąrašuose esančias įmones taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir dalyvauti nustatant tarptautinius apskaitos standartus, taip pat užtikrinti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos ir jos patikėtinių priežiūrą;
30. tikisi, kad ES galės pripažinti JAV draudimo priežiūros tvarką kaip lygiavertę, jeigu bus laikomasi Mokumo II direktyvoje numatytų sąlygų; mano, kad įgyvendinant nacionalinio draudimo biuro steigimo iniciatyvą būtų stiprinamas ES ir JAV bendradarbiavimas ir informacijos mainai draudimo sektoriuje;
Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas ir jos stiprinimas
31. pabrėžia, kad reikia tęsti, vystyti ir stiprinti Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) veiklą; mano, kad reikia parengti veiksmų planą, kuriame būtų nurodoma, kaip iki 2015 m. reikėtų įgyvendinti transatlantinės rinkos įsipareigojimą atsižvelgiant į socialinės rinkos ekonomiką;
32. ragina Komisiją užtikrinti, kad, prieš pateikiant kokias nors konkrečias išvadas ateičiai, transatlantinės rinkos sukūrimo tyrimų rezultatai būtų aptarti su susijusių Parlamento komitetų atstovais;
33. mano, kad informacinė visuomenė – tai pagrindinis transatlantinės ekonomikos erdvės ramstis; ji grindžiama galimybe naudotis žiniomis ir skaitmeninio turinio apsauga užtikrinant griežtą ir veiksmingą autorių ir kitų susijusių teisių apsaugos sistemą, ir dar kartą pabrėžia, kad vykdant šią apsaugą turi būti skatinamos naujovės;
34. mano, kad tokiose srityse, kaip investicijos, apskaitos standartai, reguliavimo klausimai, importuojamų produktų sauga ir intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas, dėl glaudesnio bendradarbiavimo buvo padaryta didelė pažanga ir šiuo klausimu reikia diskutuoti;
35. ragina ES ir JAV stiprinti bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir kultūros srityse ir toliau sudaryti sąlygas studentų, mokytojų ir menininkų mainams bei juos skatinti, kad būtų puoselėjama abipusė šio bendradarbiavimo ekonominė, akademinė ir kultūrinė nauda;
36. ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad JAV įstatymas, pagal kurį reikalaujama skenuoti 100 proc. įvežamų krovinių, būtų iš dalies pakeistas arba JAV administracijos įgyvendinamas garantuojant, jog nebus sukuriama naujų prekybos kliūčių, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams susidarytų didelių išlaidų, o tiekimo grandinės saugumo požiūriu jokios naudos nebūtų; mano, kad TET Briuselyje ir Vašingtone galėtų organizuoti naudingus seminarus šimtaprocentinio skenavimo klausimu siekdama skatinti didesnį JAV ir ES teisės aktų leidėjų supratimą ir pasiūlyti pirminį abiem šalims priimtiną šios problemos sprendimą;
37. dar kartą ragina ES ir JAV vadovus bei TET pirmininkus atsižvelgti į šį itin svarbų teisės aktų leidėjų vaidmenį, atliekamą siekiant užtikrinti ilgalaikę proceso sėkmę, ir ragina juos į TET darbą visapusiškai ir tiesiogiai įtraukti transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo atstovus;
38. mano, kad atsižvelgus į labai techninį TET sprendžiamų klausimų pobūdį būtina užtikrinti, jog diskusijoje dalyvautų tinkamiausi Kongreso ir Europos Parlamento nariai;
39. palankiai vertina tai, kad TET pataria įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo atstovus, ir prašo panašų vaidmenį suteikti abiejų Atlanto pusių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visiškai įtrauktas jų socialinis aspektas; ragina įtraukti transatlantinio darbuotojų dialogo ir transatlantinio dialogo energetiniais klausimais vadovus į patarėjų grupę; tačiau laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turi būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;
40. taip pat mano, kad transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti labiau atskaitingas, skaidresnis ir geriau nuspėjamas ir kad posėdžių tvarkaraščiai, darbotvarkės, planai ir pažangos ataskaitos turėtų būti skelbiami interneto svetainėje;
Transporto klausimai
41. ragina JAV Senatą ir JAV administraciją leisti visiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES ir JAV aviacijos susitarimo ir aviacijos saugos susitarimo pirmąjį etapą bei toliau siekti aviacijos susitarimo antrojo etapo vykdymo, kad būtų toliau plėtojami ES ir JAV santykiai aviacijos srityje;
42. ragina JAV Senatą ir JAV administraciją vengti bet kokių priemonių, pvz., susijusių su užsienio remonto stotimis, antimonopolinėmis lengvatomis ir oro vežėjų pilietybe, nurodyta Atstovų rūmų rezoliucijoje Nr. 915, kurias taikant būtų trukdoma siekti minėtųjų tikslų;
43. ragina JAV valdžios institucijas ir Europos Komisiją toliau intensyvinti derybas siekiant suderintų sprendimų, susijusių su oro saugos poreikiais ir duomenų apsauga keleivių duomenų įrašų srityje, taip pat siekiant saugumo patikrinimo oro uoste persvarstymo ir griežtesnių priemonių norint į Kopenhagos derybas ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) susitarimus integruoti transatlantinės bei tarptautinės aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo veiksmus;
44. primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad nesudarius antrojo etapo susitarimo kai kurios valstybės narės galėtų atšaukti pirmojo etapo susitarimą, dėl to būtų daroma žala ES ir JAV oro vežėjų interesams;
Vartotojų apsaugos įstatymų taikymas, muitinių veiklos klausimai ir rinkos priežiūra
45. ragina Komisiją ir Tarybą skatinti bendrus su JAV valdžios institucijomis, ypač su JAV vartojimo prekių saugos komisija ir kitais partneriais, vykdomus veiksmus, skirtus užtikrinti, kad Kinija ir kitos trečiosios šalys vadovautųsi aukštesniais gamybos standartais, atitinkančiais ES ir JAV saugos reikalavimus, ypač tuos, kurie taikomi žaislams;
46. ragina Komisiją kurti stipresnes ir veiksmingesnes tarpvalstybines bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje priemones siekiant susieti ES įspėjimo apie vartojimo prekes, keliančias rimtą pavojų vartotojams, sistemą RAPEX ir JAV vartojimo prekių saugos komisijos įspėjimo sistemą ir integruoti bendradarbiavimo vartotojų aspaugos srityje tinklo veiklą į JAV institucijų veiklą;
47. siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai pritarti, kad būtų patvirtinta įpareigojanti bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią būtų nustatytas ir palengvintas keitimasis informacija apie gaminių saugą, taip pat kad būtų sukurta bendra bendradarbiavimo veiksmų programa;
48. pritaria Komisijos, siekiančios sudaryti tarptautinio bendradarbiavimo susitarimą su JAV vykdomosiomis institucijomis, iniciatyvai skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pasinaudojant teisiniu pagal reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje numatytu pagrindu ir supažindinant su pažangiausia patirtimi bei ja keičiantis;
49. ragina Komisiją sparčiau dirbti siekiant priimti gerokai uždelstą dvišalį bendradarbiavimo vykdymo srityje susitarimą, pagal kurį JAV būtų išplėsta minėtajame susitarime numatyta vykdymo priežiūros veikla (informacijos mainai, tyrimai ir priemonių taikymas) atsižvelgiant į ES bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje reglamento ir JAV saugaus tinklo akto nuostatas;
Abišalis pripažinimas ir standartizacija
50. ragina Komisiją siekti oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšio technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abišalio pripažinimo procedūras; ragina Komisiją primygtinai raginti abišaliu pagrindu pripažinti įteisintus matavimo vienetus, ypač siekiant, kad JAV būtų pripažintas ES prekių ženklinimas tik pagal metrinę sistemą;
51. ragina Komisiją kartu su JAV institucijomis tirti standartizacijos klausimus siekiant koordinuoti politiką, kai daroma įtaka tarptautinių standartizacijos organizacijų darbui;
Įmonių socialinė atsakomybė
52. mano, kad įmonių socialinė atsakomybė gali būti laikoma veiklos modeliu, kuriam galioja savireguliacijos principas, skirtu verslo veiklos poveikiui užtikrinti, kai į minėtąją veiklą ir į bendravimą su suinteresuotosiomis šalimis integruojamos socialinės ir aplinkos problemos; yra įsitikinęs, kad JAV ir ES keičiantis pažangiausia įmonių socialinės atsakomybės patirtimi bus daromas didžiulis poveikis įmonių požiūriui į šią atsakomybę ir jų pozityviam dalyvavimui sprendžiant socialinius ir aplinkos klausimus;
53. mano, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES norminio pagrindo, susijusio su Kapitalo reikalavimų direktyva, stiprinimą, ypač į finansinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimų politiką;
Žemės ūkio klausimai ir Doha
54. pažymi, kad norint pasaulyje užtikrint maisto saugumą, Dohos pasaulio prekybos derybų metu svarbu pasiekti proporcingą susitarimą dėl žemės ūkio, taip pat dėl priemonių, kurios būtinos norint užkirsti kelią tolesniam žemės ūkio kainų nepastovumui ir maisto stygiui; yra įsipareigojęs visapusiškai atsižvelgti į reikalavimus, kuriuos būtina vykdyti norint sėkmingai užbaigti prekybos derybų raundą; pabrėžia būtinybę visapusiškai atsižvelgti į pokyčius, kurių imtasi per pastarojo meto BŽŪP reformas, ir pageidauja, kad panašiai būtų pakoreguotas ir JAV ūkių įstatymas;
55. ir toliau įsipareigoja siekti užtikrinti aukščiausius gaminių saugos standartus savo piliečiams; pritaria Europos Komisijos sprendimams dėl atpažintų neleistinų genetiškai modifikuotų produktų likučių, kurių daugiausia aptikta kukurūzuose ir sojose, kol ji įvertins, ar šie atitinkami produktai nekenkia sveikatai ir aplinkai; pripažįsta, kad Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotiems organizmams taikomos labai griežtos taisyklės;
56. primena apie naujausias anksčiau nagrinėtų prieštaringų klausimų, pvz., atvejų dėl hormonų jautienoje, chlorido vieštienoje ir kai kurių genetiškai modifikuotų gaminių įteisinimo, aplinkybes; yra įsitikinęs, kad palaikant nenutrūkstamą išankstinį dialogą galima veiksmingai spręsti klausimus, dėl kurių daromas poveikis dvišalei prekybai žemės ūkio gaminiais, dar prieš kreipiantis į PPO ginčų sprendimo organus;
Aplinkos apsaugos klausimai ir klimato kaita
57. remia JAV siekius, pristatytus 2009 m. rugsėjo 22 d. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, ir ketinimus laipsniškai nutraukti iškastinio kuro subsidijavimą ir palankiai vertina tai, kad rengiami JAV teisės aktai, pagal kuriuos ketinama ne tik mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad Senatas gali priimti šiuos teisės aktus ne anksčiau negu kitąmet; todėl ragina ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauti ir užtikrinti, kad Kopenhagoje vyksianti konferencija būtų sėkminga, o visos susijusios šalys, atsakingos už taršą dujomis, įsipareigotų siekti privalomų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių tikslų;
58. primena, kad tarptautiniame susitarime turėtų būti užtikrinta, jog pramoninės šalys bendrai iki 2020 m. 25–40 proc., palyginti su 1990 m., sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip rekomenduojama Tarptautinės klimato kaitos komisijos 4-joje vertinimo ataskaitoje, ir kad šis kiekis būtų sumažintas atitinkamos šalies viduje; primena, kad pagal ilgalaikį taršos mažinimo tikslą, kurio turėtų siekti ES ir kitos pramoninės šalys, iki 2050 m. turėtų būti 80 proc. sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis palyginti su 1990 m.;
59. iš principo pritaria minčiai pagal Transatlantinės ekonomikos tarybos pavyzdį sukurti Transatlantinę energetikos tarybą, kuri spręstų klausimus, susijusius su transatlantiniu bendradarbiavimu reguliavimo, energijos veiksmingumo ir saugios energetikos srityse; tikisi, kad Transatlantinė energetikos taryba dirbs sėkmingiau negu 2000 m. Transatlantinis dialogas aplinkos apsaugos klausimais;
60. Pabrėžia, kad labai svarbus aktyvus nenutrūkstamas ES ir JAV dialogas dabartinių ES teisės aktų dėl naujų maisto produktų persvarstymo ir naujų technologijų naudojimo maisto gamybai klausimais;
61. atkreipia dėmesį į galimą šių naujų technologijų, pvz., nanomedžiagų, poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai, kadangi iki šiol nežinomos jų mokslinės savybės; savo ruožtu pabrėžia, kad svarbu suvokti galimą visuomenės ir vartotojų susirūpinimą dėl šių naujų technologijų vartojimo, kurio dar vienas pavyzdys yra klonavimo metodų naudojimas gyvūnams veisti ir su jais susijusios gyvūnų gerovės problemos;
62. palankiai vertina tai, kad JAV vyriausybė, siekdama užtikrinti veiksmingą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo cheminių medžiagų, pripažino būtinybę artimiausiu metu reformuoti Toksinių medžiagų kontrolės aktą;
63. ragina susijusias ES ir JAV institucijas bendradarbiauti siekiant, kad JAV būtų sukurta reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinta apsauga, atitinkanti pagal reglamentą REACH garantuojamą apsaugos lygį;
Teismų ir policijos bendradarbiavimas, vizos
64. tikisi, kad per 2009 m. spalio 28 d. Vašingtone numatytą ES ir JAV ministrų susitikimą bus priimtas bendras pareiškimas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo, kuris visų pirma apims elektroninio saugumo aspektą;
65. reiškia pasiruošimą gerinti tarptautinį bendradarbiavimą elektroninio saugumo srityje. ragina JAV priimti kitus teisės aktus, kuriais remiantis būtų galima parengti tarptautinių susitarimų rinkinį ir pradėti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą siekiant sustabdyti elektroninius išpuolius ir užkirsti kelią elektroniniam nusikalstamumui; yra pasirengęs plėtoti tarptautines priemones ir tinkamą privatumo, žodžio laisvės ir prekybos sandorių apsaugą;
66. primena, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu; taip pat primena tvirtą savo įsitikinimą, jog reikia tinkamai suderinti saugumo priemones ir pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą, užtikrinant, kad būtų kuo labiau gerbiamas privatumas ir duomenų apsauga; pakartoja, kad būtinumas ir proporcingumas yra esminiai principai, kuriais nesivadovaujant kova su terorizmu niekuomet nebus veiksminga;
67. yra įsitikinęs, kad stabilus teisinis ir politinis pagrindas būtinas siekiant užtikrinti tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse ir kad tvirtesnė partnerystė, apimanti parlamentinį ir demokratinį lygmenis, yra labai svarbi norint veiksmingai įveikti bendrus uždavinius, pvz., kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu nepažeidžiant pagarbos pagrindinėms teisėms ir teisės viršenybės principų, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo, migracijos valdymo ir teisės prašyti prieglobsčio apsaugos, visų sąžiningų piliečių (bona fide) bevizio judėjimo iš vieno regiono į kitą tvarkos skatinimo srityse;
68. taigi primena, kad Europos Sąjunga grindžiama teisės viršenybės principu ir kad, perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims, saugumo sumetimais turi būti nepažeidžiamos procedūrinės garantijos ir gynybos teisės bei nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų;
69. primena, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatoma galimybė pateikus prašymą per valstybines valdžios institucijas susipažinti su atitinkamais finansiniais duomenimis ir kad tai galėtų būti tvirtesnis teisinis pagrindas SWIFT duomenų perdavimui negu pasiūlytas laikinasis susitarimas;
70. pažymi, kad ES ir JAV derasi dėl minėtojo laikinojo susitarimo dėl šių duomenų perdavimo ir bus numatyta, jog susitarimas laikinas (t. y. bus įtraukta nuostata dėl galiojimo pabaigos praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių), o pagal naująjį susitarimą, dėl kurio deramasi nepažeidžiant Lisabonos sutartyje numatytų procedūrų, bus pilnai įtraukti EP ir nacionaliniai parlamentai, taip pat užtikrinta, jog būtų laikomasi EP 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos 3 dalyje nustatytų sąlygų;
71. teigiamai vertina, kad neseniai buvo pradėta taikyti bevizį režimą dar septynioms ES valstybėms narėms; tačiau ragina JAV panaikinti vizų reikalavimus likusioms valstybėms narėms ir visiems ES piliečiams sudaryti vienodas sąlygas remiantis abipusiškumo principu; yra susirūpinęs dėl plano įvesti administracinius mokesčius už leidimo suteikimą ES piliečiams taikant Elektroninio kelionės leidimo sistemą (ESTA) ir ragina Komisiją su JAV administracija šį klausimą spręsti prioritetine tvarka;
Vystymasis ir TVT
72. pritaria patvirtintam įsipareigojimui pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir įgyvendinti oficialios pagalbos vystymuisi įsipareigojimus; ragina abi partneres laikytis pažado 0,7 proc. savo BVP skirti vystomajam bendradarbiavimui;
73. pritaria įsipareigojimui ambicingai ir suderintai užbaigti Dohos plėtros roundą ir tam, kad G-20 aukščiausiojo lygio susitikime nustatomas aiškus 2010 m. terminas; ragina vadovus, susitikus PPO ministrų konferencijoje, kuri vyks Ženevoje lapkričio mėn. pabaigoje, nepamiršti šio raundo pagrindinio vystymosi tikslo;
Institucinė struktūra
74. pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti dabartiniu impulsu siekiant pagerinti ir atnaujinti transatlantinių santykių pagrindą; reikalauja, kad nuo 1995 m. galiojančią Naująją transatlantinę darbotvarkę (NTD) reikėtų pakeisti nauju Transatlantinės Partnerystės Susitarimu; mano, kad derybas dėl naujo susitarimo reikėtų pradėti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kad jis būtų parengtas iki 2012 m.;
75. mano, kad surengus Europos Parlamento ir JAV Kongreso transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą itin prisidėta prie didesnio savitarpio supratimo įvairiais bendros svarbos klausimais, įskaitant klausimus, susijusius su ekonominiais santykiais ir tarptautine prekyba;
76. yra įsitikinęs, kad tai esminiai klausimai, kuriuos sprendžiant nacionalinių parlamentų nariai turėtų būti nuolat informuojami apie permainas; ragina Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šios priemonės būtų patvirtintos;
77. vadovaudamasis Europos Parlamento rekomendacijomis, pateiktomis 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje pakartotinai teigia, kad pagal naują susitarimą reikėtų dabartinį Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą pakeisti transatlantine parlamentine asamblėja;
78. tikisi, kad Transatlantinis darbo dialogas artimiausiu metu atliks svarbesnį vaidmenį diskutuojant, kaip politikos formuotojai galėtų spręsti greitai augančio nedarbo ir finansų krizės sukeltų struktūrinių pokyčių problemas;
79. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui bei Kongresui.