Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0160/2010Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0160/2010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl tolesnių veiksmų, susijusių su neoficialiu Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimu

4.3.2010

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0000/2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

Lena Ek ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0151/2010

Procedūra : 2010/2543(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0160/2010
Pateikti tekstai :
B7-0160/2010
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0160/2010

Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų, susijusių su neoficialiu Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimu

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. neoficialaus susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimams pirmininkavusių valstybių narių išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“ ,

–   atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą 2010 m. vasario 23 d. klausimą dėl žemės ūkio ir būsimos strategijos „ES 2020“ (O-0023/2010 – B7‑0000/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi daugelis Europos piliečių mano, kad ES reglamentavimas dažnai yra biurokratinis, sudėtingas ir brangus,

1.  pritaria valstybių narių norui pripažinti, kad Lisabonos strategijai nepavyko paversti ES ekonomiką labiausiai konkurencinga ir dinamiška ekonomika pasaulyje, pajėgiančia tvariai augti ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, taip pat užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą ir pagarbą aplinkai iki 2010 m.; Ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe ir iš esmės peržiūrėti strategiją;

2.  apgailestauja, kad nesėkminga Lisabonos strategija susilpnino Europos Sąjungos pozicijas dabartinės krizės akivaizdoje;

3.  apgailestauja, kad 2009 m. BVP sumažėjo 4 proc., pramonės gamyba sugrįžo į 1990 m. lygį, o nedarbo lygis pakilo iki 10 proc. t.y., darbo neturi 23 milijonai moterų ir vyrų; mano, kad padėtis, kaip 80 milijonų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, gali būti vadinama ekonomine ir humanitarine katastrofa.

4.  apgailestauja, kad svarbūs Europos tikslai nebuvo įvykdyti; pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui apibrėžti mažiau tikslų, kurie būtų geriau kiekybiškai įvertinami;

5.  su įsitikinimu pabrėžia, kad Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, įskaitant nacionalines ir vietos valdžios institucijas, turi tinkamai pritaikyti reguliavimo ir administravimo sistemą prie pakitusių pasaulio ekonomikos aplinkybių finansų krizės akivaizdoje;

6.  išreiškia gilų įsitikinimą, kad ateities grįžimas prie gerovę garantuojančio augimo labai priklauso nuo sėkmingo mūsų pilietinės visuomenės gyventojų, mokslo ir ekonomikos pajėgumų mobilizavimo;

Geresnio valdymo poreikis

7.  mano, kad Lisabonos strategiją ištiko nesėkmė dėl valstybių narių įsipareigojimo ir nuosavybės trūkumo, nes tai sąlygojo nesėkmingą sutartų veiksmų plano įgyvendinimą, bei dėl veiksmingų iniciatyvų ir privalomų priemonių trūkumo ES lygmenyje;

8.  ragina Europos Vadovų Tarybą atsisakyti atvirojo koordinavimo metodo, paremto ekonomikos politikos srityje pažangiausios patirties mainais ir tarpusavio spaudimu, bet ragina Tarybą šį metodą naudoti socialinėje sferoje ir jį sustiprinti nustatant ambicingus, kokybiškai įvertinamus ES ir nacionalinis tikslus;

9.  Ragina Komisiją naudoti visus Lisabonos sutarties straipsnius, pavyzdžiui: 121, 122, 136, 172, 173 ir 194 straipsnį, koordinuojant ekonomikos reformas ir valstybių narių veiksmų planus;

10. pabrėžia, kad Komisijos pranešimai, kuriuose pateikiamos politikos rekomendacijos bei perspėjimai dėl valstybių narių daromos pažangos, išgyvendinant „ES 2020“ tikslus, turi būti pagrįsti Europos Vadovų Tarybos sprendimais, o užtikrinant skaidrumą, dar iki Europos Vadovų Tarybos diskusijų, su šiais pranešimais turėtų susipažinti visuomenė;

11. mano, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų parengti nacionalinių veiksmų planų projektus, laikantis Europos konvergencijos kodekso, tam tikriems jų ekonomikų makroekonomikos aspektams taikant minimalias ir maksimalias vertes; konvergencijos kodeksą turi parengti Komisiją, o jį patvirtinti – Europos Vadovų Taryba;

12. pabrėžia, kad būtina geriau bendradarbiauti su Europos Parlamentu, nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomenes, nes didesnis dalyvių dalyvavimas, sąlygos didesnį spaudimą nacionalinėms administracijoms pasiekti rezultatų;

13. Ragina Komisiją sumažinti administracines kliūtis, atsižvelgiant į tai, kad numatytos programos, skirtos konkurencijai didinti ir tinkamai ekonomikai formuoti, tinkamai neveikia, nes MVĮ, universitetai ir tarptautinės įmonės neskatinamos dalyvauti Europos programose;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti finansų auditą, siekiant nustatyti kiek ES biudžete dar liko laisvės veiksmams; Ragina Komisiją šioje srityje užtikrinti griežtą priežiūrą; mano, kad tolesni sprendimai dėl „ES 2020“ strategijos privalo būti pagrįsti patikimais ir tiksliais finansiniais duomenimis;

Euro tvirtumo apsauga, stiprinant finansinę priežiūrą

15. pabrėžia, kad būtina užtikrinti euro stabilumą, siekiant garantuoti mūsų perkamąją galią ir pensijas; Ragina valstybes nares visiškai laikytis Europos stabilumo ir augimo pakto kriterijų;

16. mano, kad ES reiks sukurti fiskalinį koordinavimą ir padidinti bendradarbiavimą tam tikrose srityse, tačiau nepažeisti nacionalinio fiskalinio suverenumo, ir, kad valstybės narės turės sumažinti bendrąją valstybės skolą, siekiant atstatyti ir išsaugoti Europos konkurencingumą;

17. pabrėžia, kad būtina viena Europos priežiūros institucija, kuri prižiūrėtų mikro lygio ir finansų stabilumą, užtikrinant veiksmingą kontrolę ir užkertant kelią ateities krizėms; pabrėžia būtinybę užtikrinti veiksmingą Europos bankų sistemą, galinčią finansuoti tikrą ekonomiką, ir palaikant Europą kaip vieną iš pirmaujančių finansinių centrų ir pasaulio ekonomikų; Pabrėžia, kad priežiūra negali būti tik nacionalinis klausimas, nes rinkos yra tarptautinės ir finansinės institucijos veikia tarptautiniu mastu;

18. todėl ragina valstybes nares pripažinti krizės poveikį tikrajai ekonomikai ir dirbti kartu su Europos Parlamentu, siekiant atsakyti gyventojams dėl finansų srities reformos;

19. ragina Komisiją ištirti galimų priemonių rinkinio, į kurį galėtų įeiti TVF metodologijos patvirtinimas, Komisijos atstovo paskyrimas tam tikrose paveiktose ekonomikose, Eurostato vykdomo ekonomikos duomenų vertinimo poveikio gerinimas, ES valstybių, kurios galėtų būti paveiktos, išankstinio perspėjimo nustatymas, geresnis koordinavimas, glaudesnis bendradarbiavimas, susijęs su ekonomikos politika euro zonoje ir Europos valiutos fondas, galimybes; mano, kad ES būtų naudinga į kapitalo rinką pritraukti finansus, pavyzdžiui, praplečiant galiojančią EIB obligacijų sistemą, ir, kad visada būtų reikalaujama, kad pasirinkta priemonė neturėtų neigiamo poveikio valstybių narių palūkanų normoms;

Europos piliečių galimybių atskleidimas

20. apgailestauja, kad europiečiai vis dar susiduria su daugelių kliūčių judėdami Europoje; pabrėžia būtinybę visomis prasmėmis pagerinti laisvą piliečių judėjimą: darbuotojų, profesionalų, verslo atstovų, mokslininkų ir pensininkų; ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti visas teisines, oficialias ir finansines kliūtis, kurios trukdo laisvam piliečių ir darbuotojų judėjimui ES;

21. pažymi, kad nedarbas yra svarbiausias klausimas dabartinėse diskusijose dėl krizės; Pabrėžia būtinybę sukurti labiau viską apimančią ir konkurencingą darbo rinką, naudojant užimtumo garantijas (angl. flexicurity), suteikiant darbdaviams didesnį lankstumą, bet tuo pat metu užtikrinant dideles trumpalaikes nedarbo pašalpas, sujungtas su aktyviu darbo paieškų rėminu, jei netenkama darbo; Pabrėžia, kad ypač būtina atkreipti dėmesį į jaunimo nedarbą bei į ES darbo jėgos senėjimą, kuris taps rimtu iššūkiu konkurencijai ir trumpalaikiam ir ilgalaikiam ES ekonomikos augimui;

22. pabrėžia būtinybė plačiau pažvelgti į krizę ir išnagrinėti Europos schemas, siekiant suteikti galimybes žinių judėjimui, stabdyti protų nutekėjimą ir tarptautiniu mastu skatinti kompetenciją bei pirmaujančių universitetų tinklus;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti ambicingą ES socialinę darbotvarkę, įskaitant ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo skatinimą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, suteikiant darbuotojams galimybes suderinti darbą su priežiūros pareigomis, kovojant su diskriminacija ir remiant lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą;

Europos vidaus rinkos galimybių atskleidimas

24. pažymi, kad Europos bendroji rinka tenkina piliečių poreikius ir todėl žymiai prisideda prie Europos klestėjimo, ji jau sukūrė rinką su beveik 500 milijonų vartotojų ir ši padidėjusi prekyba ES 10 proc. padidino nacionalines pajamas, o tai per metus sudaro maždaug 8000 eurų vienam namų ūkiui;

25. pritaria Mario Monti suteiktai misijai pasiūlyti naujas idėjas Europos bendros rinkos veikimui, sudarant pusiausvyrą tarp rinkų, mokesčių, socialinio ir ekonominio skatinimo;

26. apgailestauja dėl kai kurių Europos vyriausybių taikomo ekonominio protekcionizmo, kuris kelia grėsmę 50 metų kurtai ekonomikos integracijai ir solidarumui, nes tai kenkia tiek vartotojams, tiek ir gamintojams; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pati bendroji rinka netaptų kliūtimi importui ir eksportui iš trečiųjų šalių;

27. pabrėžia būtinybę užbaigti bendrąją rinką, atsižvelgiant į aukštos kokybės visuotinės svarbos paslaugų poreikį;

28. pasiryžęs aktyviai taikyti savo tikrinimo galias, jei reikia, atšaukti įgyvendinimo ir deleguotus teisės aktus; be to, skatina Komisiją pasvarstyti galimybę naudoti laikino teisės aktų galiojimo sąlygas (angl. „sunset clauses“), užtikrinant, kad visi teisės aktai būtų peržiūrimi, siekiant nustatyti ar jie yra veiksmingi ar teikia naudos, o jie – ne, juos atsiimti;

29. mano, kad pažanga vidaus rinkoje neturėtų remtis mažiausiuoju bendru vardikliu; Todėl ragina Komisiją vadovauti ir pateikti ryžtingus pasiūlymus; Ragina valstybes nares naudoti tvirtesnio bendradarbiavimo metodą srityse, kuriose bandymai rasti sprendimus pateko į aklavietę, pavyzdžiui:

-    Laisva paslaugų rinka (įskaitant sveikatos, transporto ir pašto paslaugas);

-    Europos skaitmeninė rinka;

-    Vieningo patento įdiegimas;

-    Europos autorių teisės;

-    bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė išdėstytas mintis;

-    bendras Europos privačios bendrovės statutas;

-    Pasirenkamų priemonių, skirtų vartotojų sutartinės teisės aktams, vartotojų ir draudimo srityse;

-    sumanios ir ekologiškos technologijos patvirtinimas;

     pabrėžia, kad ir kitos valstybės plačiu mastu gali prisijungti prie šių novatoriškų iniciatyvų ;

30. ragina Komisija pateikti pasiūlymą įdiegti „Saulėtekio nuostatas“, užtikrinant, kad ES vidaus rinkos teisės aktai iš karto įsigalioja tam tikru metu, jei valstybės narės jų laiku neperkelia į savo teisę;

Biudžetas, atspindintis visą apimantį, pažangų ir tvarų augimą, kuris yra XXI amžiaus prioritetas

31. mano, kad dabartinis biudžetas nepakankamai atitinka finansinius poreikius, kurie galėtų kovoti su XXI amžiaus iššūkiais; apgailestauja, kad tik šeši iš 100 eurų yra investuojami į mokslinius tyrimus ir mano, kad ateities biudžete daugiau dėmesio turi būti skiriama investicijoms į tvarią, moksliniais tyrimais ir žiniomis pagrįstą ekonomiką;

32. apgailestauja, kad pradiniame pasiūlyme dėl „ES 2020“ strategijos nebuvo paminėtas žemės ūkio sektorius, nepaisant žemės ūkio potencialo aktyviai prisidėti prie pagrindinių prioritetų;

33. ragina Komisiją pateikti ambicingą biudžeto pasiūlymą, kuris atspindėtų prioritetus, nustatytus „ES 2020“ strategijoje, įskaitant ekologinį augimą, energijos veiksmingumą, padidintus mokslinius tyrimus, visą gyvenimą trunkantį mokimąsi ir klimato kaitos iššūkius;

34. mano, kad ES turi imtis specialių ES ekonomikos projektų, pavyzdžiui: tikrojo Europos energetikos tinklo, Galileo projekto baigimo, plataus ekologiškos technologijos taikymo, įskaitant nuolatinį ES pastatų renovavimą, „e- sveikatą“ ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros gerinimą ir atnaujinimą;

Valstybių narių galimybių laikytis „ES 2020“ strategijos atskleidimas

35. apgailestauja, kad jau 15-tą kartą Europos Audito Rūmai pateikė neigiamą nuomonę dėl Komisijos ir valstybių narių vykdomo ES biudžeto įgyvendinimo; pabrėžia, kad pačios valstybės narės yra atsakingos už 80 proc. Europos biudžeto valdymą; ragina Komisiją taikyti didesnį spaudimą valstybėms narėms imtis politinės atsakomybės tinkamai tvarkyti Europos lėšas, taikant nacionalinio valdymo deklaracijas ir pasvarstyti galimybę taikyti baudas, jei valstybės narės atsisako bendradarbiauti; ragina Audito Rūmus pateikti pasiūlymą dėl geresnio audito metodologijos ir MVĮ sumažinti biurokratines kliūtis;

36. pabrėžia, kad ES finansavimas turėtų priklausyti nuo rezultatų ir atitikties „ES 2020“ strategijos tikslams; pabrėžia, kad ES struktūriniai fondai turėtų skirti dėmesį inovacijoms ir moksliniams tyrimams, didinant ES konkurencingumą, tuo pat metu sanglaudos politika dėmesį turėtų skirti teritorinei sanglaudai ir valstybių narių bendradarbiavimui;

37. mano, kad valstybės narės savo nacionalinio valdymo deklaracijose turi įtraukti pareiškimą, nurodantį kaip jie panaudojo ES lėšas, skirtas pasiekti „ES 2020“ strategijos tikslus;

38. mano, kad valstybės narės, kurios pateikia patikimus veiksmų planus ir rezultatus, turi turėti teisę gauti papildomą finansavimą iš Struktūrinių fondų, o valstybės narės, kurios nepateikia nacionalinio valdymo deklaracijų, kuriose nurodoma kaip tiksliai panaudotos Europos lėšos dėl „ES 2020“ strategijos tikslų įgyvendinimo, turėtų gauti mažiau Europos lėšų, neatmetant galimybės remti jų galimybių veikti didinimą;

 

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Tarybai ir Komisijai.