PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strategijos „Europa 2020“
9.2.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Guy Verhofstadt, Lena Ek ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0097/2011
B7‑0109/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl „ES 2020“[1],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliucijas dėl strategijos „2020 m. Europa“[2] ir dėl ekonomikos valdymo[3],
– atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 12 d. Komisijos metinę augimo apžvalgą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
BENDROSIOS PASTABOS
Norint, kad nepasikartotų Lisabonos strategijos nesėkmė, reikėtų sugriežtinti strategiją „Europa 2020“
1. nuogąstauja, kad dėl silpnos valdymo struktūros, kuri vis dar grindžiama atvirojo koordinavimo metodu, strategija „Europa 2020“ negalės pateisinti lūkesčių, susijusių su ekologiškų darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu; mano, kad Komisija turėtų skubiau spręsti šiuos klausimus, ir ragina Komisiją pateikti ryžtingesnių teisėkūros pasiūlymų, skirtų strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti;
2. mano, kad atvirojo koordinavimo metodas patyrė nesėkmę; mano, kad strategija „Europa 2020“ turėtų apimti Komisijos valstybėms narėms nustatytus privalomuosius tikslus, kurie turėtų maksimalias ir minimalias vertes, taikytinas tam tikriems jų ūkių makroekonominiams aspektams; mano, kad Komisija turėtų taikyti vadinamąją ir meduolio, ir botago strategiją, kad priverstų valstybes nares įgyvendinti šiuos tikslus;
3. pabrėžia, kad dabartinis strategijos „Europa 2020“ turinys, pvz., pagrindiniai tikslai, pavyzdiniai pasiūlymai, kliūtys ir rodikliai, vis dar yra labai bendro pobūdžio; taigi prašo Komisijos nedelsiant pateikti išsamesnių planų, kuriuose būtų aiškiau išdėstyta, kaip reikėtų sėkmingai įgyvendinti šias iniciatyvas;
Reikėtų stiprinti ekonomikos valdymo sistemą
4. palankiai vertina per 2011 m. vasario 4 d. aukščiausiojo lygio susitikimą pradėtus ES vyriausybių veiksmus, kuriais siekiama stiprinti ekonomikos valdymą; tačiau ryžtingai prieštarauja siūlomam metodui; mano, kad tik tarpvyriausybinė sistema, kuri neįeina į Sutarties struktūrą, neturės pageidaujamo poveikio; pabrėžia, kad tik taikant Bendrijos metodą ir suteikus Komisijai įgaliojimus bus veiksmingai užtikrinama drausmė; mano, kad Europos Komisijos nedalyvavimas yra nepriimtinas;
5. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl ekonomikos valdymo ir mano, kad šie pasiūlymai nėra pakankamai išsamūs ir juose turėtų būti numatyta daugiau automatiškumo ir sankcijų, atsižvelgiama į viešų diskusijų būtinybę, Tarybos ir Komisijos atskaitomybę Europos Parlamentui, taip pat į poreikį nustatyti paskatas; be to, mano, kad šie pasiūlymai turėtų padėti užtikrinti tikros ekonominės konvergencijos politiką ir kad struktūriniai pakeitimai ir reformos, kuriuos šalys vykdys kaip strategijos „Europa 2020“ dalį, turi būti teisiškai privalomi ir įvykdomi;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti toliau stiprinami dabartiniai pasiūlymai reformuoti stabilumo paktą ir kad ypač išimtinėmis aplinkybėmis Komisija turėtų turėti galimybes nedelsiant priimti priemones ir nustatyti sankcijas valstybės narėms, pažeidžiančioms paktą, ir tai turėtų būti vykdoma be išankstinio Tarybos pritarimo (t. y. paprastai turėtų būti taikoma tvarka, priešinga kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarkai);
7. ragina Komisiją labiau automatizuoti procedūrą, išnagrinėti, ar reikia keisti Sutartį, ir kuo greičiau pateikti pasiūlymų dėl nuolatinio krizės valdymo mechanizmo (pvz., Europos valiutos fondo), taip pat pasiūlymų, kaip strategiją „Europa 2020“ visiškai įtraukti į stabilumo sistemą, ir dėl bendro euro zonos atstovavimo išorės santykiuose;
8. mano, kad valstybės narės turėtų padidinti savo ekonominę veiklą pradėdamos struktūrines reformas siekiant sumažinti viešąsias išlaidas, biurokratiją, padidinti piliečių dalyvavimą ir skatinti jų atsakomybę, skatinti verslumą ir inovacijas, padaryti teisės aktus palankesnius mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir suteikti žmonėms galimybę padidinti savo potencialą užuot priklausius nuo socialinių pašalpų;
9. pabrėžia, kad esant netvirtam socialiniam ir ekonominiam ramsčiui sugrius ir monetarinis ramstis; mano, kad drausmę reikia derinti su augimu; mano, kad sėkmė šioje srityje itin priklauso nuo to, ar finansinių sunkumų turinčios valstybės narės galės pagreitinti fiskalinį konsolidavimą, reformuoti savo darbo rinkas, sutvarkyti savo bankų sektorius ir padidinti našumą;
10. mano, kad veiksmingas strategijos „Europa 2020“ valdymas itin glaudžiai susijęs su bendrų priemonių, skirtų kovoti su žalinga konkurencija mokesčių sityje, mokesčių vengimu arba jų sumos sumažinimu, stiprinimu ir kūrimu; šiuo požiūriu džiaugtųsi tuo, jei nedelsiant būtų pateiktas pasiūlymas dėl Bendros konsoliduotos įmonių mokesčių bazės (BKĮMB);
11. pažymi, kad Europos Komisija neatliko visų išlaidų ir rezultatų, susijusių su naujais po finansų krizės rinkose nustatytais finansiniais nuostatais, poveikio vertinimo ir neįvertino, kokią įtaką šie nuostatai darys vidaus rinkos veikimui ir tikrajai ekonomikai; ragina Komisiją pateikti išsamų naujų finansinių nuostatų įgyvendinimo ekonominių pasekmių poveikio vertinimą;
12. mano, kad ekonomikos politikos srities sanglaudos politikos priemonėms nustatytos sąlygos neturi aiškaus pagrindo dabartinėje Sutartyje ir jas sudėtinga suderinti su sanglaudos politikos tikslais; ragina nustatyti pakankamas išankstines sąlygas ir priemones, kurios būtų suderintos su sanglaudos politikos tikslais, siekiant išvengti to, kad nacionalinėms vyriausybėms nevykdant įsipareigojimų nenukentėtų naudos gavėjai;
Norint baigti kurti vidaus rinką reikia ryžtingesnių veiksmų
13. šiuo požiūriu pažymi, kad ES, kaip teigiama M. Monti pranešime, turėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos augimo potencialu ir baigti kurti bendrąją rinką, ypač paslaugų, transporto, energetikos ir ryšių srityse; mano, kad ES turėtų šią priemonę papildyti lankstesne ir mobilesne darbo rinka ir užtikrinti tikrą valstybių narių pacientų judumą sveikatos priežiūros srityje; palankiai vertindamas Bendrosios rinkos aktą mano, kad pasiūlymai turėtų būti ambicingesni ir konkretesni; be to, ragina Komisiją pagreitinti ir pagerinti finansinių paslaugų reguliavimo integravimą ir derinimą; taigi ragina pateikti daugiau ES iniciatyvų Europos sutarčių teisės srityje siekiant sumažinti kliūtis, su kuriomis įmonės ir vartotojai susiduria sudarydami tarpvalstybines sutartis;
14. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo nustatant Europos patentą;
15. ragina valstybes nares visiškai ir nedelsiant įgyvendinti Paslaugų direktyvą, ypač pagerinti kontaktinių centrų veikimą, kad būtų palengvintas laisvas paslaugų judėjimas vidaus rinkoje; prašo Komisijos pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras toms valstybėms narėms, kurios vis dar visiškai neįgyvendino Paslaugų direktyvos; ragina Komisiją pateikti plataus masto pasiūlymų dėl tolesnio paslaugų sektoriaus atvėrimo, kad būtų paskatintas dar didesnis augimo potencialas;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti skaidriai naudotis ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais siekiant suteikti lemiamą pirminę paskatą naujoms inovatyvių ir ekologiškų technologijų rinkoms, taip pat gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą;
17. primena, kad transporto politikos tikslas yra galutinis vidaus rinkos sukūrimas ne tik visiškai atveriant geležinkelių sektorių ir liberalizuojant kabotažinį transportą, bet ir įgyvendinant integruotą bilietų pardavimo sistemą bei pagerinant piliečių saugą ir saugumą;
Europos biudžetą reikėtų labiau suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais
18. pabrėžia, kad reikia pašalinti atotrūkį tarp viešai paskelbtų strategijos „Europa 2020“ siekių, turimų išteklių ir naudojamos metodologijos; ragina strategijai „Europa 2020“ skirti tinkamą finansavimą, kad ši strategija galėtų būti iš tiesų įgyvendinama ir tikisi, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) bus atspindėti strategijos „Europa 2020“ siekiai; primygtinai ragina Komisiją pateikti ryžtingų ir naujoviškų pasiūlymų dėl naujos nuosavųjų išteklių sistemos sukūrimo siekiant, kad būtų užtikrinti tikri ir nepriklausomi Sąjungos finansiniai ištekliai ir sumažinti tiesioginiai įnašai iš nacionalinių biudžetų;
19. ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos pateikti plataus masto sistemą, kuri padėtų Sąjungai pasirengti prisiimti didesnę atsakomybę; mano, kad šios sistemos lankstumas bus itin svarbus ir pritartų tokiai penkerių metų DFP, kurioje atsispindėtų po Europos Parlamento rinkimų bendrai Parlamento, Komisijos ir Tarybos nustatyti politiniai prioritetai;
20. palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti Europos semestro sistema ir planai toliau koordinuoti ir racionalizuoti nacionalinius biudžetus ir kuo ankstesniu etapu nustatyti sąveiką bei galimą dubliavimąsi;
21. ragina Komisiją, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsniu, iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti esminių pasiūlymų dėl naujos ES nuosavųjų išteklių sistemos ir ragina Tarybą, vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo deklaracija Nr. 3, įsipareigoti per derybų procesą dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) aptarti šiuos pasiūlymus su Parlamentu ir nacionaliniais parlamentais;
22. pabrėžia, kad Komisija turėtų nuoširdžiau pritarti teigiamam požiūriui į privalomąsias nacionalines valdymo deklaracijas, kurias pasirašo finansų ministrai; pabrėžia, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares rengti nacionalines valdymo deklaracijas; šiuo požiūriu palankiai vertina iniciatyvas, kurių jau ėmėsi Nyderlandai ir Švedija;
Būtina visapusiškai pasinaudoti turimomis išorės politikos priemonėmis
23. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą siekti sėkmingai užbaigti Dohos raundo derybas sušaukiant aukšto lygio ministrų susitikimą Davose ir mano, kad šios derybos yra itin svarbios, jog įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ būtų skatinamas Europos ekonomikos augimas; pritaria tam, kad neseniai sudarytas laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Korėja, ir pripažįsta pažangą kitose dvišalėse derybose, tačiau pabrėžia, kad daugiašališkumas turėtų būti pagrindinis ES prekybos prioritetas, o dvišaliai susitarimai turėtų būti tik papildomos priemonės;
24. primena, kad tiesioginės užsienio investicijos dabar yra Sąjungos kompetencijos dalykas, kuris liberalizuojant ir apsaugant investicijas turėtų padėti sudaryti palankias sąlygas augimui ir didesniam tiesioginių užsienio investicijų srautui į ES; nusivylęs tuo, kad Komisijos komunikatas buvo paskelbtas praėjus beveik vieniems metams po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir įspėja, kad valstybės narės turėtų palengvinti šios srities Europos politikos plėtrą, o ne jai priešintis;
25. pabrėžia, kad pagalbos vystymuisi mechanizmais turėtų būti siekiama skatinti gerovės kūrimą ir ragina ES gerinti savo strateginės partnerystės santykius su besivystančiomis šalimis; ES, siekdama skatinti skurdo mažinimui skirtą ekonomikos augimą, vykdydama savo prekybos politiką turi papildomai remti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, regioninę integraciją ir pietų valstybių tarpusavio prekybą; ragina Komisiją priimti tokius teisės aktus, kurie būtų panašūs į vadinamąjį B. Frank ir C. Dodd įstatymą, kad būtų nutrauktas neteisėtas naudojimasis gamtiniais ištekliais besivystančiose šalyse;
Sanglaudos politika
26. džiaugiasi tuo, kad pripažintas struktūrinių fondų vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; tačiau pabrėžia, kad sanglaudos politika yra ne tik patikimų finansinių išmokų šaltinis; mano, kad pagrindiniai jos principai (integruotas metodas, daugiapakopis valdymas ir tikra partnerystė) yra pagrindiniai elementai, lemiantys strategijos sėkmę, ir jie turėtų būti visiškai į ją įtraukti; pakartoja savo nuomonę, kad nors ir sanglaudos politikos prioritetai turėtų būti suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais, reikėtų išlaikyti pakankamai lankstumo, kad būtų atsižvelgiama į regionų ypatybes;
27. pabrėžia, kad stipri, gerai finansuojama ir visus Europos regionus apimanti sanglaudos politika turi būti pagrindinė sudedamoji strategijos „Europa 2020“ dalis; mano, kad ši politika, vykdoma taikant horizontalųjį metodą, yra išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir įgyvendinti ES socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; nepritaria bandymams renacionalizuoti sanglaudos politiką ir prašo persvarstant ES biudžetą visapusiškai remti regioninį aspektą; ragina taikyti patobulintą strategijos „Europa 2020 “ valdymo sistemą, kuri būtų grindžiama daugiapakopiu metodu įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir suinteresuotuosius pilietinės visuomenės subjektus;
Metinė augimo apžvalga
28. remia Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nustatytą kryptį, mano, kad struktūrinės reformos bus pagrindinis elementas atkuriant šiuo metu atsiliekančių valstybių narių konkurencingumą, palankiai vertina nuostatą suderinti biudžetus ir sumažinti bendrą įsiskolinimą iki mažiau kaip 60 proc. BVP, remia pastangas suteikti toms valstybėms narėms lengvesnę prieigą prie kapitalo rinkų, kad jos būtų likvidžios struktūrinių reformų metu, ragina ištaisyti struktūrinį disbalansą ir pabrėžia būtinybę sukurti tvariam augimui palankią aplinką siekiant įveikti ekonomikos krizę;
PAGRINDINIAI TIKSLAI
75 proc. 20–64 m. amžiaus gyventojų turėtų turėti darbą
29. ragina valstybes nares labiau stengtis įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių reikalų srityje; pažymi, kad gyvybiškai svarbus veiksmingesnis keitimąsis geriausia valstybių narių praktika ir patirtimi pagrindinių uždavinių, pvz., kovos su socialine atskirtimi ir skurdo mažinimo, srityje, kuris padėtų palengvinti įgyvendinti visų pavyzdinių iniciatyvų tikslus;
30. mano, kad itin svarbu imtis priemonių siekiant didinti jaunimo, absolventų, vyresnio amžiaus žmonių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir neįgaliųjų bei ypač migrantų dalyvavimą darbo rinkoje ir stengtis daugiau nuveikti šioje srityje; ragina valstybes nares laikantis galiojančių ES teisės aktų savo darbo rinkas pritaikyti prie šių asmenų poreikių ir įgūdžių ir veiksmingai kovoti su diskriminavimu darbo rinkoje amžiaus, negalios, lyties, rasės, seksualinės orientacijos ir religijos ar tikėjimo pagrindu;
31. ragina imtis kovos su nedeklaruojamu darbu priemonių, modernizuoti darbo rinkas atsižvelgiant į vietos darbuotojų ir darbdavių poreikius, vadovaujantis ES tikslais sumažinti administracinę darbdavių naštą ir rengti naujus užimtumo sektoriaus teisės aktus tik tuo atveju, jei esama patvirtinto poreikio; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų išklausytas darbdavių ir darbuotojų, kurie šiuo metu neįeina į socialinių partnerių modelį, požiūris siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į visų nuomonę;
32. ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrinamos atitinkamos ir tvarios pensijos; pažymi, kad įgyvendinant griežtas taupymo priemones turėtų būti atsižvelgiama į šią nuostatą;
3 proc. ES BVP turėtų būti investuojama į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą
33. pabrėžia poreikį didinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros finansavimą ES nuo 2013 m. pastebimai didinant išlaidas moksliniams tyrimams ir išlaikyti bent bendrą 3 proc. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslą ir ragina toliau stengtis supaprastinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros finansavimą ir atitinkamų programų valdymą, ypač teikiant pirmenybę MVĮ, kaip nurodyta 2010 m. spalio 6 d. Europos Parlamento pranešime „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“; ragina didinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje;
34. ragina Komisiją įgyvendinti labiau rizikai palankų ir pasitikėjimu grindžiamą požiūrį į savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas siekiant sumažinti biurokratiją ir padidinti naujoves taikančių įmonių dalyvavimą projektuose; Komisija taip pat turėtų skatinti viešąsias ir privačias partnerystes, kad būtų stiprinami Europos moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos;
Turėtų būti įgyvendinti vadinamieji 20/20/20 klimato (energetikos) srities tikslai (įskaitant pastangas 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį)
35. pabrėžia tikros ir konkurencingos Europos Sąjungos energetikos rinkos svarbą; taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti tvarių mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių naudojimą ir didinti nepriklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančių energijos šaltinių;
36. ragina skirti daugiau išteklių tam, kad ES ekonomikos sektorius išskirtų mažiau anglies dioksido;
37. apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai atsakingai žvelgia į ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir kad dėl to ES greičiausiai neįvykdys savo tikslo iki 2020 m. energijos suvartojimą sumažinti 20 proc.; ragina nustatyti privalomuosius energijos vartojimo efektyvumo srities tikslus;
38. mano, kad, vadovaujantis ES klimato srities tikslais, vietinį tikslą mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padidinus iki 30 proc., bus galima sukurti daugiau darbo vietų ir paskatinti ekonomikos augimą bei inovacijas ES, taip pat užtikrinti, kad ES išliktų pasaulio lyderė tvarių mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų srityje;
39. primena, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškiausias būdas sumažinti išmetamų dujų kiekį, padidinti energetinį saugumą ir konkurencingumą ir energijos vartojimą padaryti labiau įperkamą bei kurti darbo vietas; labai nerimauja dėl preliminaraus vertinimo, kad dabartinėmis valstybių narių pastangomis energijos vartojimo efektyvumo srityje iki 2020 m. energijos bus suvartojama tik perpus mažiau, negu numatyta nustačius bendrą 20 proc. tikslą, ir apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba nenustatė, jog šis tikslas būtų privalomas; taigi ragina Komisiją tinkamai atsižvelgiant į Parlamento poziciją skubiai priimti plataus masto energijos vartojimo efektyvumo srities veiksmų planą ir ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir imtis tokių energijos vartojimo efektyvumo srities priemonių, kurios padėtų siekti ekonominės, socialinės ir ekologinės naudos;
40. ragina valstybes nares skubiai visiškai įgyvendinti trečiąjį vidaus energetikos rinkos teisės aktų rinkinį; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl energetikos rinkų skaidrumo ir dėl energetikos infrastruktūros bei nekantriai laukia, kada bus paskelbti konkretūs pasiūlymai, susiję su reikiamų investicijų finansavimu, taip pat pateikta pažangiųjų tinklų sistema;
Mokyklos nebaigiančių asmenų turėtų būti mažiau kaip 10 proc. ir bent 40 proc. jaunosios kartos atstovų turėtų įgyti aukštojo mokslo diplomą
41. mano, kad švietimas ir mokymas yra svarbiausios sritys ir reikalauja parengti ilgalaikes, bet lanksčias strategijas siekiant sukurti tvirtą ekonomikos augimo pagrindą ir todėl ši sritis turėtų būti įtraukta į Komisijos dešimties prioritetinių veiksmų sąrašą, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas; pabrėžia, kad bet kokios ateities švietimo sistemos spragos vėlesniu etapu ekonomikos sektoriuje lems nedarbą;
42. pripažįsta, kad esama didelių skirtumų valstybėms narėms siekiant bendrų tikslų mokyklos nebaigiančių asmenų ir aukštojo mokslo diplomą įgyjančių asmenų srityje ir atkreipia dėmesį į tai, kad yra pavojaus, jog Europos lygmeniu šių tikslų nebus pasiekta, taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiekimų įvertinimo kriterijai būtų palyginami visose valstybėse narėse;
Skurdą turėtų jausti 20 milijonų mažiau asmenų
43. pažymi, kad krizės laikotarpiu nedarbas yra pagrindinis vykstančių diskusijų klausimas; pabrėžia poreikį taikant lankstumo ir užimtumo garantijų sistemas sukurti integracines ir konkurencingas darbo rinkas;
44. ragina imtis kovos su nedeklaruojamu darbu priemonių, modernizuoti darbo rinkas atsižvelgiant į vietos darbuotojų ir darbdavių poreikius, vadovaujantis ES tikslais sumažinti administracinę darbdavių naštą ir rengti naujus užimtumo sektoriaus teisės aktus tik tuo atveju, jei esama patvirtinto poreikio; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų išklausytas darbdavių ir darbuotojų, kurie šiuo metu neįeina į socialinių partnerių modelį, požiūris siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į visų nuomonę;
PAVYZDINIAI PASIŪLYMAI
45. palankiai vertina tai, kad dabar Komisija jau pateikė visus pavyzdinius komunikatus;
46. ragina Komisiją nurodyti, kokie konkretūs teisėkūros pasiūlymai įeis į pavyzdinius pasiūlymus;
Pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų Sąjunga“
47. ragina Europos Komisiją sumažinti administracines kliūtis; ragina Europos Komisiją pagerinti sąlygas inovacijoms, pvz., sukurti vienintelį ES patentą; mano, kad gerų ketinimų programos, skirtos konkurencingumui skatinti ir tvariai ekonomikai kurti, neveikia tinkamai, nes MVĮ ir universitetai neskatinami dalyvauti Europos programose;
48. džiaugiasi Komisijos komunikatu dėl iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“; mano, kad naujoves diegiančioms Europos bendrovėms reikia ne subsidijų, o daugiau laisvės ir geresnės prieigos prie rizikos kapitalo; mano, kad Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti į šį poreikį ir išplėsti nuolatinių rizikos pasidalijimo produktų, kuriuos siūlo Europos investicijų bankas, spektrą taikydama Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę; be to, mano, kad ES turėtų taikyti premijų sistemą, pagal kurią bendrovės, pasiekusios apčiuopiamų novatoriškų rezultatų, neprivalėtų grąžinti paimtos paskolos;
49. ragina Komisiją pateikti informacijos apie inovacijų partnerysčių valdymą ir finansavimą ir tinkamai atsižvelgti į 2010 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl inovacijų partnerysčių, ypač į rinka grindžiamą požiūrį;
Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“
50. pabrėžia, kad svarbu gerinti jaunimo žinias, įgūdžius ir kompetenciją ir užtikrinti, kad jie būtų pritaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos poreikių ir kurti sąžiningas, lanksčias ir veiksmingas aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas, taip pat ragina Komisiją išplėsti ES programas, pagal kurias remiamas švietimas, įgūdžių tobulinimas ir mokymasis visą gyvenimą, siekiant palengvinti sklandų perėjimą iš švietimo ir mokymo sistemos ar iš nedarbo ar neveiklumo į darbo rinką;
51. pabrėžia, kad siekiant spręsti didelio jaunimo nedarbo problemą daugiau dėmesio reikėtų skirti ES programų, pagal kurias būtų skatinamas jaunimo verslumas ir judumas visais švietimo etapais, kūrimui; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu jaunimui suteikti kokybišką užimtumą kuriant integruotas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politikos priemones siekiant padidinti darbo rinkos lankstumą ir saugų užimtumą bei paskatinti jaunimo verslumą ir sudaryti jam sąlygas bei tai plėtoti įgyvendinant tinkamas švietimo, mokymų, amatų mokymosi ir mentoringo programas;
52. atkakliai tvirtina, kad atitinkamo išsilavinimo kokybė ir prieiga prie jo yra nuolatinė išankstinė sąlyga tam, kad ekonomika galėtų augti; taigi pabrėžia, kad jei valstybės narės nori siekti bendrų ekonomikos augimo ir švietimo srities tikslų, bus itin svarbios tinkamos investicijos į jų švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą;
53. pabrėžia poreikį skatinti universitetų ir įmonių partnerystę ir užtikrinti atitinkamą finansavimą, skirtą universitetų programoms modernizuoti ir tikslui kurti pasaulyje konkurencingus Europos kompetencijos centrus remti;
Pavyzdinė iniciatyva Europos skaitmeninė darbotvarkė
54. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl spektro, Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) ir plačiajuosčio ryšio diegimo ir ragina paspartinti pasiūlymų, susijusių su skaitmenine bendrąja rinka (pvz., su e. prekyba, intelektine nuosavybe, pasitikėjimu ir saugumu internete, tarptinkliniu ryšiu, e autentifikavimu ir kt.) priėmimą;
55. mano, kad veiksminga asmens duomenų apsauga yra būtina prielaida siekiant sukurti pasitikėjimą paslaugomis internete; mano, kad privatumo apsauga yra pagrindinė vertybė ir visi piliečiai turėtų valdyti savo asmens duomenis; taigi ragina Duomenų apsaugos direktyvą pritaikyti prie dabartinės skaitmeninės aplinkos;
56. mano, kad pliuralistinė ir nepriklausoma žiniasklaida yra Europos demokratijos ramstis, kurį reikėtų išsaugoti; mano, kad tokios pačios sąlygos turėtų būti užtikrintos ir interneto žiniasklaidai; mano, kad reikia stiprinti nepriklausomą ES žurnalistiką bei komunikacijos ES klausimais politiką;
57. pabrėžia poreikį reformuoti Intelektinės nuosavybės teisių įstatymą ir sukurti Europos intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą; ragina Komisiją teikti pirmenybę ES skaitmeninės bendrosios rinkos suderinimui;
58. primena Komisijai jau keletą kartų išsakytą raginimą parengti direktyvą dėl žiniasklaidos pliuralizmo;
59. mano, kad pirmenybę taip pat reikėtų teikti tradicinės žiniasklaidos skatinimui ir pritaikymui prie naujų ryšių technologijų didžiausią dėmesį skiriant komunikacijai ES klausimais ir skatinti visos Europos debatus;
Pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“
60. palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą dėl tausiai išteklius naudojančios Europos ir ragina Komisiją tęsti savo darbą ir apibrėžti konkrečias politikos sritis siekiant užtikrinti perėjimą prie išteklius taupančios ir mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos; ragina Komisiją parengti konkrečius rodiklius ir privalomuosius tikslus, kuriuos būtų galima stebėti taikant strategijos „Europa 2020“ ir ekonominės politikos koordinavimo Europos semestrą;
61. prašo užtikrinti prieigą prie įperkamų ir įvairių klimatui palankių energijos šaltinių ir jų buvimą visiškai įgyvendinant integruotą energetikos rinką, kuriant Europos energetikos infrastruktūrą, ypač tvarių mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių srityje ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą visose susijusiose srityse;
62. tikisi, kad Komisija laikysis savo įsipareigojimo pasiekti, kad išteklių naudojimo efektyvumas būtų pagrindinis visų ES politikos sričių principas; ypač pabrėžia, kad būtina taikyti šiuos principus vykdant būsimas BŽŪP, bendrosios žuvininkystės politikos, integruotos jūrų politikos ir sanglaudos politikos reformas; ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti šią iniciatyvą siekiant paskatinti ekologiškas investicijas ir suteikti įmonėms reikiamą tikrumą;
63. primena principo „teršėjas moka“ svarbą; ragina valstybes nares vadovaujantis tarptautiniais susitarimais palaipsniui panaikinti aplinkai žalingas subsidijas; remia mintį atlikti ekologišką mokesčių reformą, pagal kurią mokesčių pagrindas būtų ne darbas, o išteklių naudojimas ir tarša siekiant perorientuoti ekonomiką prie ekologiško augimo;
64. pažymi, kad iki 2020 m. ir vėliau reikės didelių investicijų į energetikos infrastruktūrą siekiant išspręsti klimato kaitos uždavinį, atnaujinti Europos energetikos tinklus, įskaitant transeuropinius energetikos tinklus, įdiegti Europos supertinklą, sukurti pažangiuosius tinklus ir jungiamuosius tinklus, kurie yra itin svarbūs siekiant skatinti vidaus energetikos rinką, ir integruoti didėjančią atsinaujinančių energijos šaltinių dalį, taip pat toliau plėtoti pagrindinius infrastruktūros projektus trečiosiose šalyse, ypač Viduržemio jūros regiono šalyse ir Eurazijos regionuose; primena, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra geriausi mūsų žemyno vietiniai energijos šaltiniai, taigi ragina valstybes nares ryžtingai įgyvendinti savo įsipareigojimus atsinaujinančios energetikos srityje;
Pavyzdinė iniciatyva „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“
65. palankiai vertina tai, kad buvo įdiegtas naujų teisės aktų dėl konkurencingumo poveikio vertinimas ir esamų teisės aktų kokybės vertinimas;
66. reiškia savo nusivylimą, kad praėjus dvejiems metams po Smulkiojo verslo akto priėmimo Komisija vis dar nesiima konkrečių veiksmų ir iniciatyvų; ragina Komisiją ir Tarybą skatinti labiau MVĮ palankią reguliavimo aplinką kruopščiai vertinant visų naujų reguliavimo ar teisėkūros priemonių poveikį MVĮ; mano, kad sistemingo ir nepriklausomo visų pasiūlymų dėl politikos priemonių poveikio vertinimo turėtų būti reikalaujama visais politiniais lygmenimis; taip pat ragina imtis konkrečių iniciatyvų, skirtų MVĮ prieigai prie finansavimo ir prie tarptautinių rinkų gerinti;
67. mano, kad itin svarbu išleisti Europos obligacijas siekiant, kad Sąjunga galėtų finansuoti inovacijas ir infrastruktūrą; ragina ES imtis konkrečių ES ekonomikos projektų, pvz., tikro Europos energijos supertinklo ir pažangiojo tinklo projektų, užbaigti projektą „Galileo“, ekologiškų technologijų, e. sveikatos projektus, transeuropinio transporto tinklo programą ir baigti diegti laisvą ir nešališką prieigą prie IRT ir plačiajuosčio ryšio;
Pavyzdinė iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“
68. pabrėžia, kad tik skatinant švietimą ir įgūdžius galima pažaboti nedarbą ir skurdą ir padidinti užimtumo lygį;
69. ragina Komisiją skubiai patarti valstybėms narėms, kaip jos galėtų geriausiai įgyvendinti ilgalaikę e. įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo politiką; mano, kad e. įgūdžiai ir skaitmeninis raštingumas tampa vis svarbesni mokymosi procese; mano, kad šių įgūdžių svarba taip pat didėja norint, kad būtų užtikrintos darbo galimybės darbo rinkoje;
Pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu planas“
70. apgailestauja dėl to, kad žlugusi Lisabonos strategija prisidėjo prie to, kad esama daugiau kaip 80 milijonų skurdžiai gyvenančių asmenų ES ir šis skaičius beveik atitinka Vokietijos gyventojų skaičių; primygtinai reikalauja, kad pagal strategiją „Europa 2020“ būtų sprendžiamas šis žmogiškųjų, socialinių ir ekonominių išteklių švaistymo klausimas; primygtinai reikalauja, kad į strategiją „Europa 2020“ būtų įrašytas tikslas skurdą ES sumažinti 50 proc.;
71. ragina valstybes nares ir Komisiją visiškai taikyti vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principą ir iki 2020 m. sumažinti lyčių darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc., pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl galiojančių teisės aktų persvarstymo ir inicijuoti pažeidimų tyrimo procedūras toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko šio reikalavimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį moterų, jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir mažiau išsilavinusių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat į darbinį gyvenimą geriau integruoti migrantus ir tautines mažumas;
72. pabrėžia, kad darbo rinkos judumas ES bus itin svarbus ateinančiais metais kuriant darbo vietas ir augant ekonomikai; todėl mano, kad turi būti pašalintos kliūtys vidaus ir tarpvalstybiniam judumui;
73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL C 349E, 2010 12 22, p. 30.
- [2] Priimti tekstai. P7_TA(2010)0223.
- [3] Priimti tekstai. P7_TA(2010)0224.