PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl įstatymo viršenybės Rusijoje
9.2.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Eva-Britt Svensson, Helmut Scholz GUE/NGL frakcijos vardu
B7‑0111/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl įstatymo viršenybės Rusijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas, kol jis bus pakeistas nauju susitarimu,
– atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, pagal kurį numatomas visapusiškai naujas ES ir Rusijos santykių pagrindas,
– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ pasaulinėje 2011 m. ataskaitoje pažymima, kad Rusija laikėsi vis atviresnės pozicijos tarptautinio bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais srityje, tačiau apskritai žmogaus teisių padėtis šalyje liko labai nepalanki. Skambūs Prezidento Dmitrijaus Medvedevo įsipareigojimai užtikrinti žmogaus teises ir įstatymo viršenybę nebuvo susieti su jokiais konkrečiais veiksmais siekiant paremti pilietinę visuomenę. 2010 m. kartojosi nauji išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus, o ankstesniais metais įvykdytų įžūlių žmogžudysčių kaltininkai liko nenubausti,
B. kadangi netgi Rusijos konstitucinio teismo teisėjas Valerijus Zorkinas pažymėjo, kad dauguma viešojo sektoriaus tarnybų nėra integravusios tikro teisinio išprusimo ir pagarbos įstatymui į visuotinai pripažintų vertybių sistemą ir yra įsitikinusios, kad prioritetas automatiškai turi būti teikiamas valstybės ir valstybės valdomų įmonių, o ne eilinių piliečių interesams,
C. kadangi keletas didelio atgarsio sulaukusių bylų, pvz., antrasis M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo teismas, procesiniai veiksmai prieš banko HSBC ir įmonės „Hermitage“ valdytojus ir teisininkus, A. Politkovskajos žmogžudystės tyrimas, Y. Samodurovo teisminis persekiojimas ir teisėjos O. Kudeškinos bei keleto kitų teisėjų nušalinimas, kelia susirūpinimą dėl blogėjančios įstatymo padėties Rusijoje,
D. kadangi Europos Taryba kritiškai įvertino tai, jog teisėjams daromas vis didesnis spaudimas siekiant, kad beveik visose prokuratūros inicijuotose teismo bylose būtų paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis; kadangi teisininkų atžvilgiu toliau vykdomos Rusijos įstatymus ir Europos Tarybos standartus pažeidžiančiomis kratos ir konfiskacijos ir jiems daromas kitokio pobūdžio spaudimas,
E. kadangi šiuo metu beveik 30 proc. bylų, kurias ketina nagrinėti Europos žmogaus teisių teismas, susijusios su Rusija ir šis skaičius gerokai pranoksta bet kurios kitos šalies rodiklius; kadangi Europos žmogaus teisių teismas paskelbė daugiau negu 150 nutarčių, kuriose Rusija laikoma atsakinga už didžiulius žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje; kadangi Rusija toliau moka aukoms priklausančias pinigines kompensacijas, tačiau nesugeba prasmingai įgyvendinti esminių nutartyse išdėstytų reikalavimų, t. y. veiksmingai ištirti susijusius atvejus ir pareikalauti, kad kaltininkai prisiimtų atsakomybę,
F. kadangi organizacijos „Transparency International“ rengiamoje šalių reitingo lentelėje, pagal kurią vertinama, kaip šalies valstybės tarnautojai (įskaitant policijos pareigūnus ir teisėjus) suvokia korupciją, Rusija nukrito į 154 vietą iš 178,
G. kadangi nepaisant nuolatinių Kremliaus pareiškimų apie tai, kaip svarbu užtikrinti normalias darbo sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), žmogaus teisių gynėjai toliau įžeidinėjami ir puldinėjami, o ypatingas pavojus gresia asmenims, kurie dirba siekdami užkirsti kelią nebaudžiamumui Šiaurės Kaukaze,
H. kadangi NVO ir žiniasklaida lieka pažeidžiamos, nes teisės aktams dėl kovos su ekstremizmu trūksta apibrėžtumo; kadangi 2010 m. liepos mėn. patvirtintos naujos Federalinio saugumo tarnybos (FST) įstatymo nuostatos, pagal kurias FST leidžiama rengti įspėjimus asmenims, organizacijoms ir žiniasklaidos priemonėms; kadangi šiuos įspėjimus gavę asmenys ar organizacijos turi nutraukti veiklą, kurią FST laiko išties arba galimai ekstremistine,
I. kadangi žinoma vis daugiau savavališkų teisės į susirinkimų laisvę apribojimų ir vis griežtesnių bausmių, kurios skiriamos taikiems protestuotojams, pavyzdžių; kadangi 2010 m. laikotarpiu policija toliau vaikė visuomenės mitingų, kiekvieno mėnesio trisdešimt pirmąją dieną rengiamų didžiuosiuose miestuose siekiant pareikšti paramą Konstitucijos 31 straipsniui, pagal kurį užtikrinama susirinkimų laisvė, dalyvius; kadangi demonstracijų rengėjai dažnai įžeidinėjami ir bauginami – taip pat ir teisėsaugos pareigūnų bei vyriausybę remiančių organizacijų narių,
J. kadangi Rusijoje dirbantys migrantai susiduria su užgauliojimais, įskaitant paso konfiskaciją, atsisakymą pasirašyti sutartis, atlyginimo nemokėjimą ar delsimą jį mokėti ir nesaugias darbo sąlygas; kadangi remiantis gegužės mėn. patvirtintais teisės aktų pakeitimais, užsienietis darbuotojas tapo labiau priklausomas nuo savo darbdavio, o tai gali sutrukdyti darbuotojui palikti užgaulų darbdavį; kadangi tai kelia ypatingą susirūpinimą atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje, kuri bus Sočio žiemos olimpinių žaidynių šeimininkė, bus vykdomi didelio masto statybos projektai,
1. pabrėžia, kad įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms – svarbu norint užtikrinti stabilumą regione; laikosi nuomonės, kad ES ir Rusija, kaip ir visos kitos šalys, turi aktyviai dirbti siekdamos užtikrinti šiuos principus visiems savo piliečiams; primygtinai tvirtina, kad tai svarbus ES ir Rusijos santykių vystymo kriterijus;
2. dar kartą pabrėžia, kad demokratija ir žmogaus teisės turi būti esminis naujo išsamaus pagrindų susitarimo su Rusijos Federacija elementas, ypač kai tai susiję su veiksmingai ir realiai taikomos žmogaus teisių užtikrinimo sąlygos apibrėžtimi ir jos įtraukimu į šį susitarimą;
3. pakartoja savo raginimą stiprinti ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės klausimais ir leisti šiame procese veiksmingai dalyvauti Europos Parlamentui, Valstybės Dūmai, pilietinei visuomenei, NVO ir žmogaus teisių organizacijoms;
4. pabrėžia, kad norint apsaugoti įstatymo viršenybę ir asmens laisvę labai svarbu visoje Europoje apsaugoti baudžiamojo teisingumo sistemą nuo politiniais interesais grindžiamo kišimosi; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl atvejų, kai Rusija nesugebėjo užtikrinti šio principo; pabrėžia, kad jokie argumentai, kaip pažymima, susiję su unikaliu šalies istoriniu palikimu, teisminėmis ar valdymo tradicijomis, negali būti laikomi priežastimi ignoruoti tarptautines teisines ir demokratines normas, žmogaus teises ir žmogiškąjį orumą arba, dar blogiau, juos pažeisti;
5. reiškia užuojautą visų neseniai Maskvos Domodedovo oro uoste įvykusio sprogimo ir kitų išpuolių prieš civilius Rusijos Federacijos gyventojus aukų draugams ir šeimoms ir solidarizuojasi su jais; pabrėžia, kad stengiantis užkirsti kelią teroristinei veiklai neturi būti dar labiau ribojamos pagrindinės pilietinės teisės; šiuo požiūriu reiškia didžiulį susirūpinimą dėl naujų FST veiksmų;
6. reiškia itin didelį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijoje ir ypač Šiaurės Kaukaze atsinaujinusio smurto ir teroro aktų; viena vertus, ragina stabdyti šiuos teroro aktus, antra vertus, ragina Rusijos valdžios institucijas užkirsti kelią išplitusiam žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principo pažeidėjų nebaudžiamumui šiame regione;
7. ragina Rusiją visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė būdama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos narė, įskaitant susirinkimų teisės ir teisės rengti taikias demonstracijas paisymą;
8. ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti užsitęsusį ir išplitusį smurtautojų prieš žmogaus teisių gynėjus nebaudžiamumą, apsaugoti žmogaus teisių gynėjus bei užtikrinti jų fizinį neliečiamumą, kaip reikalaujama vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais dėl žmogaus teisių; ypač ragina Rusijos valdžios institucijas patvirtinti prevencines žmogaus teisių gynėjų apsaugos priemones, pvz., pradėti tyrimus iš karto, kai tik prokuratūra ir teismų sistema sužino apie šiems gynėjams kilusį pavojų;
9. reikalauja, kad Europos žmogaus teisių teismui pripažinus Rusijos Federaciją padarius pažeidimą Rusijos valdžios institucijos atnaujintų tyrimą ir atsižvelgtų į savo teisės sistemos spragas, kad ateityje būtų išvengta tolesnių tarptautinės teisės apžeidimų;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, ESBO ir Europos Tarybai.