PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
4.4.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Edit Bauer, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Tokia Saïfi, Roberta Angelilli, Kinga Gál, Marian-Jean Marinescu, Cristian Dan Preda, Elena Băsescu PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0244/2011
B7‑0247/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 7 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl 2011 m. kovo 8 d. – Tarptautinės moterų dienos,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos fakultatyvinį protokolą ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais priimtą Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą ir į 2000 m. gegužės 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo, 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas + 10)[1] ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnio Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo (Pekinas + 15),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo (Nr. A/RES/61/143) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Romos statutą, pagal kurį įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir ypač į jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, prievartinis nėštumas ir prievartinė sterilizacija arba bet kurios formos seksualinis smurtas apibrėžti kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai bei prilyginami tam tikros formos kankinimams ir dideliems karo nusikaltimams, nesvarbu, ar tarptautinių arba vidaus konfliktų metu šie veiksmai buvo vykdomi sistemingai, ar ne,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi moterys aktyviai dalyvavo neseniai įvykusiuose sukilimuose, kuriais reikalauta daugiau demokratijos, teisių ir laisvių Tunise, Egipte ir Libijoje,
B. kadangi tuometiniai valdžios režimai Libijoje ir Egipte, pasinaudodami konfliktais, kilusiais šių revoliucijų metu, griebėsi seksualinio smurto prieš moteris, kad, visų pirma, jos būtų pažeidžiamos,
C. kadangi, atrodo, kad seksualinis smurtas nuolat naudojamas siekiant įbauginti ir pažeminti moteris,
D. kadangi 2011 m. kovo 31 d. Bengazyje Tahiro (Išsilaisvinimo) aikštėje vykusiame mitinge buvo pademonstruota parama sukilėliams kovotojams, parodyta, kad pagal islamo įstatymus musulmonėms rytų Libijoje nedraudžiama rinktis ar reikšti savo nuomonę, ir paprieštarauta M. al Kaddafi tvirtinimui, kad sukilėlių judėjimui vadovauja islamistai, „Al Qaida“ grupuotės rėmėjai,
E. kadangi libanietė Iman-al-Obeidi, kuri Tripolio viešbutyje žurnalistams sakė tapusi grupinio išprievartavimo ir kareivių piktnaudžiavimo auka, 2011 m. kovo 26 d. buvo laikoma nežinomoje vietoje, o dabar vyrai, kuriuos ji kaltina išprievartavimu, jai iškėlė baudžiamąją bylą dėl šmeižto,
F. kadangi egiptietės protestuotojos tvirtina, kad kariškiai joms surengė nekaltybės testą, 2011 m. kovo 9 d. apsupę jas Tahriro aikštėje, vėliau kankino ir žagino, o nekaltybės testai buvo atliekami ir fotografuojami dalyvaujant kariams,
1. ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes griežtai pasmerkti seksualinės prievartos, bauginimo ir prieš moteris nukreiptų veiksmų Libijoje ir Egipte naudojimą;
2. rekomenduoja, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas ir kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ypatingai atidžiai ištiriant M. al Kaddafi padarytus nusikaltimus pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo nuostatas;
3. pabrėžia, kad kiekvienas turėtų turėti galimybę pareikšti savo nuomonę dėl demokratinės savo šalies ateities ir už tai nebūti sulaikytas, kankinamas, žeminamas arba diskriminuojamas;
4. tvirtai įsitikinęs, kad Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vykstantys pokyčiai turi padėti panaikinti moterų diskriminaciją ir pasiekti, kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW);
5. pabrėžia, kad reikia bendrai užtikrinti moterų teises naujose šių visuomenių demokratinėse ir teisinėse struktūrose;
6. pabrėžia, kad moterų vaidmuo revoliucijose turėtų būti pripažintas, įskaitant grėsmes, kurias jos patiria, ir būdus, kuriais jos gali ginti savo teises;
7. pabrėžia, kad žmogaus teisėms EKP priemonėse reikia teikti pirmenybę ir aktyviai dalytis ES patirtimi smurto prieš moteris klausimu;
8. pabrėžia, jog reikia įgyvendinti vyrų ir moterų lygybės principą ir remti konkrečius veiksmus, kuriais EKP šalyse būtų užtikrintas veiksmingas ir sistemingai taikomas lygybės principas; ragina vyriausybes ir pilietinę visuomenę didinti moterų socialinę įtrauktį, kovoti su moterų neraštingumu ir skatinti moterų užimtumą, siekiant užtikrinti tinkamą moterų dalyvavimą visais lygmenimis, o lygybė turi tapti neatskiriama demokratizacijos proceso dalimi;
9. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir Komisiją bendraujant su pietinėmis EKP šalimis pirmenybę teikti ES politikos prioritetams dėl mirties bausmės panaikinimo, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, ir pagarbą pagrindinėms laisvėms bei keleto tarptautinių teisinių priemonių ratifikavimui, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.
- [1] OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.