PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo
11.6.2012 - (2012/2684(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Ana Gomes, Véronique De Keyser, Sylvie Guillaume, Britta Thomsen, Claude Moraes, Emine Bozkurt, Minodora Cliveti S&D frakcijos vardu
Rebecca Harms, Isabelle Durant, Marije Cornelissen, Raül Romeva i Rueda, Franziska Katharina Brantner, Nicole Kiil-Nielsen, Ana Miranda, Ulrike Lunacek, Jean Lambert, Malika Benarab-Attou, Barbara Lochbihler, Catherine Grèze Verts/ALE frakcijos vardu
Mikael Gustafsson, Kartika Tamara Liotard, Inês Cristina Zuber, Patrick Le Hyaric, Willy Meyer, Marie-Christine Vergiat, Jacky Hénin GUE/NGL frakcijos vardu
Renate Weber, Cecilia Wikström, Sophia in 't Veld, Antonyia Parvanova, Edward McMillan-Scott, Sarah Ludford, Gesine Meissner, Frédérique Ries, Izaskun Bilbao Barandica, Louis Michel ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0304/2012
B7‑0307/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pagal JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (angl. CEDAW) ir jos neprivalomąjį protokolą pateiktus pranešimus, į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lytinių organų žalojimu ES[1],
– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. pranešimą pavadinimu „Moterų lyties organų žalojimo nutraukimas“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl smurto prieš moteris prevencijos Europos Sąjungoje ir jos raginimą tarptautiniu mastu kovoti su moterų lyties organų žalojimu,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2011 m. balandžio 12 d. konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija, kurias Bendrųjų reikalų taryba priėmė 2008 m. gruodžio 8 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų[2],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi moterų lyties organų žalojimas yra neatitaisomi veiksmai, kuriais sąmoningai dėl nemedicininių priežasčių pakeičiami arba sužalojami moterų lyties organai ir sukeliamos nepanaikinamos pasekmės, kurias patiria 140 mln. šiuo metu gyvenančių moterų ir mergaičių ir kasmet dar 3 mln. mergaičių gresia patirti šią procedūrą;
B. kadangi 500 000 Europoje gyvenančių moterų yra sužaloti lyties organai ir 180 000 mergaičių gresia sužalojimas, ir kadangi, ekspertų nuomone, šie duomenys neapima visų atvejų ir juos teikiant neįvertintas vyresniųjų kartų moterų ir dokumentų neturinčių migrančių skaičius;
C. kadangi bet koks moterų lyties organų žalojimas yra kenksminga tradicinė praktika, kuri nesusijusi su religija, tačiau yra smurto prieš moteris ir mergaites aktas, kuriuo pažeidžiamos pagrindinės jų teisės, ypač teisė į asmens saugumą bei vientisumą ir fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat pažeidžiama jų sveikata seksualiniu ir reprodukciniu požiūriu, o nepilnamečių mergaičių atvejais – prievarta prieš vaikus; kadangi jokiomis aplinkybėmis tokio smurto negalima pateisinti pagarba įvairioms kultūrinėms tradicijoms ar iniciacijos ceremonijoms;
D. kadangi moterų lyties organų žalojimas yra žmogaus teisių pažeidimas, jis neteikia jokios įrodymais pagrįstos naudos sveikatai, bet per trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį padaro labai didelę ir nepataisomą žalą jį patyrusių moterų ir mergaičių psichinei ir fizinei sveikatai, todėl laikomas žiauraus smurto aktu, nukreiptu prieš asmenis ir jų vientisumą, o kai kuriais atvejais netgi gali baigtis mirtimi; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas šalutinis žalingas poveikis, pvz., lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcija, užkrėtimas AIDS virusu, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant sunkias nėštumo ir gimdymo komplikacijas,
E. kadangi moterų lyties organų žalojimas – nelygių vyrų ir moterų santykių išraiška ir smurto prieš moteris forma greta kitų sunkių formų smurto dėl lyties ir kadangi būtina kovą prieš moterų lyties organų žalojimą įtraukti į bendrą ir nuoseklų kovos su smurtu dėl lyties ir smurtu prieš moteris požiūrį;
1. palankiai vertina sprendimą, priimtą 2012 m. kovo 8 d. 56-oje Komisijos dėl moterų padėties sesijoje, kad moterų lyties organų žalojimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas būsimoje Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos 67-oje sesijoje;
2. ragina JT Generalinę Asamblėją per savo šešiasdešimt septintąją sesiją priimti rezoliuciją siekiant visame pasaulyje uždrausti moterų lyties organų žalojimą – kaip 2011 m. liepos 2 d. reikalavo Afrikos Sąjungos aukščiausio lygio susitikime – suderinant veiksmus, kurių imasi valstybės narės, ir parengiant regioninių ir tarptautinių teisinių priemonių ir nacionalinių įstatymų stiprinimo rekomendacijas ir gaires;
3. labai pritaria šiai JT ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos rekomendacijai: „Valstybės turėtų toliau ratifikuoti tarptautines priemones ir įgyvendinti jas naudodamos nacionalines teisines ir politines sistemas. Atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių standartus, reikėtų priimti išsamius teisės aktus, pagal kuriuos būtų draudžiamas moterų lyties organų visų formų žalojimas ir baudžiami pažeidėjai. Be to, teisės aktais reikėtų numatyti išsamias prevencijos ir moterų bei mergaičių, kurios patyrė lyties organų sužalojimą ar kurioms gresia jį patirti, apsaugos priemones. Į teisės aktus reikėtų įtraukti veiksmingo teisės aktų įgyvendinimo nuostatas, įskaitant susijusias su biudžeto skyrimu, ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo koordinavimo, stebėsenos ir vertinimo sistemas. Įstatymai turi užtikrinti veiksmingas sankcijas, įskaitant sankcijas medicinos specialistams, užsiimantiems minėta praktika, ar sankcijas tais atvejais, kai moterų lyties organų žalojimas vykdomas šalyje, kurioje jis nedraudžiamas. Reikia gerinti teisės aktų vykdymo užtikrinimą, taip pat ir numatant daugiau pareigūnų, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, ir juos apmokant. Reikia pagerinti sąlygas, kad moterys ir mergaitės galėtų pranešti apie moterų lyties organų sužalojimo atvejus.
4. ragina tarptautinę bendruomenę, atitinkamas JT įstaigas ir pilietinę visuomenę, skiriant atitinkamus finansinius išteklius, aktyviai remti tikslines inovacines programas ir skleisti geriausią praktiką, kurią taikant atsižvelgiama į mergaičių, esančių pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant mergaites, kurioms gresia lyties organų sužalojimas, ir neturinčių galimybių gauti paslaugas ir dalyvauti programose, poreikius ir prioritetus;
5. reikalauja JT generalinį sekretorių užtikrinti, kad visos susijusios JT organizacijos ir įstaigos, ypač Jungtinių Tautų vaikų fondas, Jungtinių Tautų gyventojų fondas, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), JT padalinys lyčių lygybės ir didesnių moterų teisių klausimais, JT plėtros fondas moterims, JT vystymosi programa ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausiojo komisaro biuras, į atitinkamose šalyse vykdomas programas individualiai ar bendrai, atsižvelgdamos į nacionalinius prioritetus, įtrauktų mergaičių apsaugą ir skatintų jų teises tam, kad joms netektų patirti lyties organų sužalojimo, siekiant toliau didinti pastangas, dedamas sprendžiant šį klausimą;
6. pabrėžia, jog reikia didinti informuotumą, telkti, šviesti ir mokyti bendruomenę siekiant užtikrinti, kad visi pagrindiniai veikėjai, valstybės pareigūnai (įskaitant teisėtvarkos ir teismų pareigūnus), sveikatos priežiūros srities darbuotojai, religiniai ir bendruomenės vadovai, mokytojai, darbdaviai, žiniasklaidos specialistai ir tiesiogiai su mergaitėmis dirbantys asmenys, taip pat tėvai, šeimos ir bendruomenės dėtų pastangas nuostatoms ir žalingai praktikai, darančioms neigiamą poveikį mergaitėms, panaikinti;
7. pabrėžia, kad reikia remti pilietinės visuomenės narius, ypač moterų organizacijas, kurios veikia jų bendruomenėse siekdamos nutraukti smurtą prieš moteris, įskaitant moterų lyties organų žalojimą;
8. ragina Komisiją užtikrinti, kad smurto dėl lyties ir moterų teisių stiprinimo klausimai būtų įtraukti į visas ES vystymo politikos kryptis ir programas pagal jos 2010 m. lyčių lygybės veiksmų planą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę šalyse partnerėse;
9. ragina Komisiją moterų lyties organų žalojimo reiškiniui, įeinančiam į bendrą kovos su smurtu prieš moteris strategiją, skirti ypatingą dėmesį, įskaitant bendrus veiksmus prieš moterų lyties organų žalojimą; ragina valstybes nares imtis griežtų kovos su šia neteisėta praktika veiksmų; ragina Komisiją smurto prieš moteris ir mergaites nutraukimui suteikti prioritetą ir, skiriant atitinkamus finansinius išteklius, remti tikslines ir inovacines programas Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT generaliniam sekretoriui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 117 E, 2010 5 6, p. 52.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0127.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.