PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
27.6.2012 - (2012/2964(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Kyriacos Triantaphyllides, Patrick Le Hyaric, Willy Meyer, Nikolaos Chountis, Jacky Hénin, João Ferreira, Sabine Lösing GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0373/2012
B7‑0376/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į susijusias JT rezoliucijas, visų pirma į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 181 (1947) ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967), 252 (1968), 338 (1973), 476 (1980), 478 (1980), 1397 (2002), 1515 (2003) ir 1850 (2008),
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 9 d. patariamąją nuomonę dėl teisinių sienos statybos okupuotoje Palestinos teritorijoje pasekmių,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje ir į 2010 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. ir gegužės 23 d., taip pat į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton kalbą apie naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir Sirijoje, pasakytą Europos Parlamento 2012 m. birželio 12 d. plenariniame posėdyje,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus, ypač į 2012 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl gyvenviečių plėtimosi, 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimą dėl Izraelio valdžios institucijų sprendimo dėl Sansanos, Rechelimo ir Bruchino gyvenviečių okupuotoje Palestinos teritorijoje statuso ir 2012 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl leidimo kurti izraeliečių gyvenvietes,
– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės,
– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos mėn. ES misijų vadovų ataskaitą „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“,
– atsižvelgdamas į Palestinos ministro pirmininko Salamo Fayyado 2009 m. rugpjūčio mėn. dvimetį valstybės kūrimo planą „Užbaigti okupaciją, sukurti valstybę“,
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo,
– atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Vakarų Krantas ir Rytų Jeruzalė bei Gazos ruožas yra okupuotos teritorijos; kadangi šioms teritorijoms visapusiškai taikytina tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją; kadangi Izraelis, kaip okupuojanti valstybė, privalo, be kita ko, sąžiningai užtikrinti, kad būtų tenkinami pagrindiniai okupuotosios Palestinos gyventojų poreikiai, administruoti okupuotąją teritoriją vietos gyventojams naudingu būdu, ginti ir saugoti civilinius objektus ir neperkelti savo gyventojų į okupuotąją teritoriją, o okupuotosios teritorijos gyventojų neperkelti į savo teritoriją;
B. kadangi neatsiejama palestiniečių tautos teisė pačiai apsispręsti ir turėti savo valstybę neginčytina, kaip ir Izraelio teisė į egzistavimą saugiose sienose; kadangi parama palestiniečių tautos valstybingumo bei Izraelio ir Palestinos vystymosi saugioje aplinkoje siekiams yra esminis tvarios taikos, stabilumo ir gerovės regione veiksnys;
C. kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir yra didelė kliūtis siekiant taikos; kadangi, kaip tvirtinama ir spaudai perduotose naujausiose ES misijų vadovų ataskaitose dėl C zonos ir Palestinos valstybės kūrimo bei dėl Rytų Jeruzalės, Izraelio vyriausybės planuojama ir valdoma gyvenviečių statyba ir plėtra kelia didelę grėsmę dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui;
D. kadangi vykstanti neteisėtų gyvenviečių plėtra ir naujakurių smurtas, projektavimo apribojimai ir susijęs didelis namų stygius, namų griovimas, gyventojų iškeldinimas ir perkėlimas, žemės konfiskavimas, sunki prieiga prie vandens ir kitų gamtinių išteklių, pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos stygius ir t. t. turi didelį neigiamą poveikį palestiniečių gyvenimo sąlygoms Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje; kadangi ekonominė padėtis šiose teritorijose, kurią apsunkina prieigos, judėjimo ir projektavimo apribojimai, tebekelia didelį nerimą;
E. kadangi, anot Tarptautinės darbo organizacijos metinės ataskaitos, Vakarų Krante 53,5 proc. jaunų moterų ir 32,3 proc. jaunų vyrų, kurių amžius nuo 15 iki 24 metų, neturi darbo, daugiausiai dėl okupacijos sąlygų;
F. kadangi pagal 1993 m. Oslo susitarimus Vakarų Kranto teritorija padalinta į tris zonas: A, B ir C zonas; kadangi C zona, kurią civiliniu ir saugumo aspektais kontroliuoja Izraelis, sudaro 62 proc. Vakarų Kranto ploto ir yra vienintelė vientisa jo teritorija, kurioje daugiausia derlingos ir turtingos išteklių žemės Vakarų Krante; kadangi 1995 m. Laikinajame susitarime dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo pareikšta, kad C zona palaipsniui bus perduota Palestinos jurisdikcijai, tačiau tai nebuvo padaryta;
G. kadangi Izraelio vyriausybės politika trukdė palestiniečiams gyventi C zonoje; kadangi dėl šios politikos tik 5,8 proc. Vakarų Kranto palestiniečių gyvena C zonoje, o Izraelio naujakurių (manoma, kad jų yra 310 000) skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už C zonoje, kaip manoma, gyvenančių palestiniečių skaičių; kadangi dėl šios priežasties palestiniečių ir jų teisių apsauga C zonoje yra itin svarbi siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;
H. kadangi Izraelis savo 1980 m. „Pagrindų įstatyme: Jeruzalė – Izraelio sostinė“ Jeruzalę pažeisdamas tarptautinę teisę paskelbė amžina ir nedaloma Izraelio sostine; kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 478 (1980) nustatyta, kad visos Izraelio, kaip okupuojančios valstybės, teisėkūros ir administracinės priemonės ir veiksmai, kurie pakeitė ar kurių tikslas buvo pakeisti Jeruzalės pobūdį ir statusą, o ypač Pagrindų įstatymas, yra niekiniai ir turi būti nedelsiant panaikinti; kadangi Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose pakartojama, kad turi būti rastas būdas derybomis išspręsti Jeruzalės, kaip būsimos dviejų valstybių sostinės, statuso klausimą;
I. kadangi dėl dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje, kaip pabrėžta ir ES misijų vadovų ataskaitoje, galimybė Jeruzalei ateityje tapti dviejų valstybių sostine tampa vis labiau neįmanoma ir neįgyvendinama bei mažinama dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo galimybė; kadangi Rytų Jeruzalė vis labiau atskiriama nuo Vakarų Kranto, o istorinė zona Jeruzalėje vis labiau atskiriama nuo likusios Rytų Jeruzalės dalies – palestiniečiams, gyvenantiems Silwano, Sheikh Jarraho ir pan. rajonuose nuolat gresia iškeldinimas ir nuosavybės atėmimas;
J. kadangi teritorijos vientisumas dar labiau mažinamas tiesiant kelius, kuriais naudojasi vien naujakuriai ir kurie neleidžia okupuotų teritorijų gyventojams prieiti prie savo žemės, vandens ir kitų išteklių bei kaimyninių bendruomenių, o tai turi didelį neigiamą poveikį jų kasdieniam gyvenimui;
K. kadangi nepaisant to, kad Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai sudaro 37 proc. Jeruzalės gyventojų ir sukuria 36 proc. savivaldybės biudžeto įplaukų, tik 10 proc. savivaldybės biudžeto išleidžiama Rytų Jeruzalėje, teikiant visiškai nepakankamas paslaugas; kadangi Izraelio valdžios institucijoms uždarius Rytų Jeruzalėje daugumą Palestinos institucijų, įskaitant Rytų rūmus (angl. Orient House), vietinėje Palestinos visuomenėje susidarė institucijų ir vadovavimo tuštuma, kuri iki šiol kelia susirūpinimą; kadangi Izraelio valdžios institucijos vykdo politiką ir taktiką, skirtą pašalinti palestiniečių veiklą iš Jeruzalės, pvz., ištremdama iš Jeruzalės Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius;
L. kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai turi nuolatinio gyventojo statusą, kuris gali būti perduotas tik vaikams tam tikromis aplinkybėmis ir negali būti automatiškai perduotas sudarant santuoką, todėl daugelio Rytų Jeruzalės nuolatinių gyventojų sutuoktiniai ir vaikai negali gyventi kartu su savo šeimos nariais; kadangi, kita vertus, maždaug 200 000 izraeliečių naujakurių gyvena Rytų Jeruzalėje ir aplink ją;
M. kadangi Izraelio vyriausybės politika trukdė palestiniečiams įsikurti C zonoje ir Rytų Jeruzalėje; kadangi pagrindinis šios politikos elementas – statyti ir plėsti gyvenvietes; kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir yra pagrindinė taikos siekio kliūtis, tuo tarpu jas subsidijuoja Izraelio vyriausybė, teikdama didžiules paskatas mokesčių, aprūpinimo būstu, infrastruktūros, kelių, prieigos prie vandens išteklių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. srityse; kadangi 2011 m. Jeruzalės rajone vyko didžiausias gyvenviečių plėtimasis nuo 1967 m.; kadangi dėl Izraelio karinių pajėgų saugomų naujakurių smurto, nukreipto prieš civilius Palestinos gyventojus, ir jų užpuldinėjimų kilo rimtų incidentų ir buvo mirtinų sužalojimo atvejų; kadangi netaikant veiksmingo ES kontrolės mechanizmo izraeliečių gyvenviečių gaminiai ir toliau importuojami į Europos rinką pagal lengvatinį režimą;
N. kadangi Izraelio ne pagal „Žaliąją liniją“ statoma skiriamoji siena atskiria didelę palestiniečių teritorijos dalį Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, taip pat atskiria bendruomenes ir šeimas, vaikus atskiria nuo jų mokyklos, o suaugusius nuo jų ekonominės veiklos; kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje dėl teisinių sienos statybos okupuotojoje Palestinos teritorijoje pasekmių pareikšta, kad Izraelio, kaip okupuojančios valstybės, okupuotojoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę ir jos apylinkes, vykdoma sienos statyba ir jos kartu taikoma tvarka prieštarauja tarptautinei teisei;
O. kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnyje nurodoma, kad ES ir Izraelio santykiai bus grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kuriais, kaip esminiu susitarimo aspektu, vadovaujamasi šalims vykdant vidaus ir išorės politiką;
P. kadangi šiuo metu Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose vis dar laikoma daugiau kaip 4000 palestiniečių kalinių (be kita ko, moterų ir vaikų, o kai kurie iš jų kali daugiau kaip 20 metų), įskaitant 27 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, ir daugiau kaip 300 administracine tvarka sulaikytų palestiniečių;
Q. kadangi itin svarbi Palestinos gyventojų problema Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje yra didelis vandens trūkumas; kadangi Palestinos ūkininkai itin kenčia dėl to, kad stinga irigacijai būtino vandens, o šį stygių lemia tai, kad beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Izraelio gyvenvietės; kadangi galimybė naudotis pakankamais vandens ištekliais itin svarbi būsimosios Palestinos valstybės ekonominiam gyvybingumui;
R. kadangi Gazos ruožo blokada ir humanitarinė krizė tęsiasi nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant besąlygiškai visam laikui užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautams judėti į Gazos ruožą ir iš jo, kaip taip pat pakartota Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose;
S. kadangi arabų beduinai yra vietos gyventojai, savo protėvių žemėse praktikuojantys sėslų ir tradiciškai su žemės ūkiu susijusį gyvenimo būdą ir siekiantys oficialaus ir nuolatinio jų unikalios padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinai, kuriems grėsmę kelia Izraelio vykdoma politika, kurią įgyvendinant daroma žala jų pragyvenimo šaltiniams ir vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra itin pažeidžiami gyventojai ir okupuotojoje Palestinos teritorijoje, ir Negevo dykumoje; kadangi Izraelio kariuomenė nusprendė duoti griovimo įsakymus, nukreiptus prieš Jahalin bendruomenę (2300 gyventojų, iš jų 2/3 vaikai) Ma’ale Adumimo gyvenvietės teritorijoje, dėl kurių gali būti sugriauta daugiau kaip 90 proc. būstų ir kitų pastatų, įskaitant dvi mokyklas Khan al-Ahmaro ir Wadi Abu Hindi vietovėse, kuriose mokosi maždaug 200 Jahalin genties vaikų, taip iš esmės pašalinant juos iš švietimo sistemos; kadangi Izraelis planuoja perkelti bendruomenę į vietovę, kuri tik 300 metrų nutolusi nuo sąvartyno šalia palestiniečių miesto Abu Diso;
T. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pagalbos teikėja Palestinos Administracijai; kadangi humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi, kurias teikia tarptautinė bendruomenė, be kita ko, ES bei jos valstybės narės, neatleidžia Izraelio, kaip okupuojančios valstybės, nuo prievolių pagal tarptautinę teisę; kadangi Izraelio ginkluotosios pajėgos nuo 2011 m. sausio mėn. pakenkė ar sunaikino daugiau kaip 60 projektų, kuriuos finansavo ES arba jos valstybės narės, ir daugiau kaip 100 panašių projektų gresia sunaikinimas;
U. kadangi Europos Parlamentas ne kartą patvirtino savo paramą dviejų valstybių principu grindžiamam sprendimui, kai taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuoja Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, ragino atnaujinti tiesiogines šių šalių taikos derybas ir pareiškė, kad nebus pripažįstami jokie iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat ir Jeruzalės atžvilgiu, pakeitimai, išskyrus tuos, dėl kurių susitarė abi šalys;
1. pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių principu grindžiamą spendimą, kurio pagrindas yra 1967 m. sienos, pagal kurį Jeruzalė numatoma abiejų valstybių sostine ir numatomas taikus ir saugus Izraelio valstybės ir nepriklausomos, demokratinės, vientisos ir gyvybingos Palestinos valstybės egzistavimas viena šalia kitos; teigiamai vertina 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, kuriose pakartojama, kad ES nepripažins jokių iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat ir Jeruzalės, pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių susitarė abi šalys, taip pat ragina ES nedelsiant imtis veiksmų pripažįstant nepriklausomą Palestinos valstybę;
2. dar kartą pabrėžia, kad pagal tarptautinę teisę izraeliečių gyvenvietės Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje yra įkurtos neteisėtai; ragina nedelsiant visiškai ir visam laikui sustabdyti visų Izraelio gyvenviečių statybų ir jų plėtros veiklą, kuri keičia vietinę padėtį ir demografinę struktūrą, todėl kelia didelę grėsmę dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui, be to, ragina nugriauti visus nuo 2001 m. kovo mėn. pastatytus avanpostus; palankiai vertina 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadų 6 ir 7 punktus, kuriuose aptariami gyvenviečių, Rytų Jeruzalės ir C zonos klausimai, ir visiškai jiems pritaria; prašo minėtus Izraelio pažeidimus aptarti aukščiausiu politiniu lygiu, be kita ko, ES ir Izraelio asociacijos taryboje;
3. pabrėžia, kad itin svarbu laikantis tarptautinės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų apsaugoti palestiniečius ir jų teises C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;
4. griežtai smerkia visus naujakurių ekstremizmo, smurto ir užpuldinėjimų, nukreiptų prieš palestiniečių civilius gyventojus, atvejus ir ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas juos nutraukti, nebeginti jų ir tokių veiksmų vykdytojus patraukti atsakomybėn, nes atsakomybės stoka sukuria sąlygas nebaudžiamumui;
5. pakartoja savo raginimą nedelsiant besąlygiškai visam laikui nutraukti Gazos ruožo blokadą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti šios zonos atstatymą ir ekonomikos atgaivinimą; pabrėžia, kad reikia skubiai atkurti Gazos ruožo ir Vakarų Kranto politinius ir komunikacijų ryšius;
6. ragina nedelsiant visiškai ir visam laikui sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimo galiojimą pagal jo 2 straipsnį; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad panaši apsaugos sąlyga ir mechanizmas būtų įtraukti į dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ (pakeičiančioje 7-ąją bendrąją programą) taisykles; išreiškia savo kategorišką prieštaravimą Izraelio dalyvavimui Europos gynybos agentūros programose ir kariniuose projektuose; ragina valstybes nares laikytis ES bendrosios pozicijos dėl prekybos ginklais nuostatų, pagal kurias numatyta, kad prieš suteikiant licencijas eksportuoti į šalį derėtų įvertinti tos importuojančios šalies atitiktį tarptautinės humanitarinės teisės nuostatoms;
7. ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir galiojančius ES ir Izraelio dvišalius susitarimus, o Komisiją – sukurti tinkamą ir efektyvų ES kontrolės mechanizmą siekiant užtikrinti, kad izraeliečių gyvenviečių gaminiai nebūtų importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį prekybos režimą; prašo valstybes nares užtikrinti teisingą ir tinkamą ženklinimą;
8. ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas laikytis savo, kaip okupacinės valdžios, prievolių, ypač prievolės:
– nedelsiant nutraukti palestiniečių namų griovimą, jų iškeldinimus ir priverstinius perkėlimus,
– sudaryti palankesnes sąlygas palestiniečių projektavimo ir statybos veiklai bei palestiniečių plėtros projektų įgyvendinimui,
– palengvinti prieigą ir judėjimą,
– panaikinti draudimą Rytų Jeruzalėje susijungti šeimoms,
– nedelsiant nutraukti palestiniečių žemės C zonoje konfiskavimą gyvenviečių ir kitos statybos tikslams,
– pagerinti palestiniečių galimybes naudotis žemės naudmenomis ir ganyklomis,
– užtikrinti sąžiningą vandens išteklių paskirstymą, patenkinantį Palestinos gyventojų poreikius;
– pagerinti Palestinos gyventojų galimybę naudotis deramo lygio socialinėmis paslaugomis ir pagalba, ypač švietimo (pakankamo mokyklų skaičiaus) ir visuomenės sveikatos srityse, taip pat
– sudaryti geresnes sąlygas vykdyti humanitarines operacijas C zonoje ir Rytų Jeruzalėje;
9. ragina atnaujinti Palestinos institucijų Rytų Jeruzalėje veiklą, ypač Rytų rūmuose;
10. ragina nutraukti Izraelio valdžios institucijų vykdomą administracinio palestiniečių sulaikymo praktiką ir nedelsiant išlaisvinti palestiniečius politinius kalinius ir sulaikytuosius administracine tvarka;
11. ragina apsaugoti arabų beduinus, gyvenančius okupuotoje Palestinos teritorijoje ir Negevo dykumoje; ragina nedelsiant nutraukti bet kokią prievartinio perkėlimo, konfiskavimo ir griovimo veiklą, nukreiptą prieš šiuos gyventojus, ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas, teikiant jiems deramas paslaugas jų protėvių žemėje; atitinkamai ragina Izraelio vyriausybę atšaukti E. Prawerio planą;
12. dar kartą pabrėžia, kad reikia skubiai pasiekti teisingą ir tvarią taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių; ragina Izraelį nedelsiant sustabdyti gyvenviečių plėtros veiklą, kad būtų galima atnaujinti tiesiogines dvišales taikos derybas;
13. toliau remia Prezidento Mahmoudo Abbaso neprievartinio pasipriešinimo politiką ir skatina susitaikymą Palestinos viduje bei Palestinos valstybės kūrimo procesą, kurio svarbi dalis – prezidento ir parlamento rinkimai;
14. ragina Tarybą ir Komisiją toliau teikti paramą ir pagalbą Palestinos institucijoms ir vystymosi projektams C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, siekiant apsaugoti ir sustiprinti palestiniečius; taip pat ragina laikyti Izraelį finansiškai atsakingų už projektų, kuriems lėšų skyrė ES ir jos valstybės narės, sunaikinimą okupuotoje Palestinos teritorijoje; pabrėžia, kad derėtų spausti Izraelį nutraukti Palestinos Administracijai priklausančių muitų ir mokestinių įplaukų sulaikymą;
15. ragina Komisiją ir Tarybą reikalauti, kad Izraelio valdžios institucijos visapusiškai įgyvendintų 1990 m. JT Vaiko teisių konvenciją, taikydamos ją palestiniečių vaikams tiek Izraelyje, tiek Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, ypatingą dėmesį skirdamos 37 straipsnio nuostatoms dėl vaikų bausmių, arešto ir sulaikymo;
16. ragina Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narius susitikimuose su savo kolegomis iš Kneseto aptarti Izraelio įvykdytus pažeidimus okupuotose Palestinos teritorijose;
17. dar kartą ragina ES ir jos valstybes narės atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį, dedant pastangas, skirtas teisingai ir tvariai taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos Prezidentui ir Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybai.