PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES benamystės strategijos
8.1.2014 - (2013/2994(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Raül Romeva i Rueda, Karima Delli, Rui Tavares, Jean Lambert, Elisabeth Schroedter, Nikos Chrysogelos Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0008/2014
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 ir 3 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į pataisytą Europos Tarybos Europos socialinę chartiją, ypač į jos 31 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 34 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. deklaraciją dėl ES benamystės strategijos[1],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos[2],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje[3],
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 9 ir 10 d. Europos konsensuso konferencijos dėl benamystės galutines rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į ministrų, atsakingų už benamystės klausimus, apskirtojo stalo diskusijų, ES pirmininkaujančios Airijos surengtų 2013 m. kovo mėn., rezultatus,
– atsižvelgdamas į 19-to neoficialaus Europos ministrų, atsakingų už būstą, susitikimo, vykusio 2013 m. gruodžio 9–10 d., išvadas,
– atsižvelgdamas į ES ministrų, atsakingų už benamystės klausimus, apskirtojo stalo susitikimo, vykusio 2013 m. kovo 1 d., išvadas, kuriose numatyti šeši principai, susiję su ES benamystės politika ir kuriose Komisija raginama paremti valstybes nares ir palengvinti jų pastangas kovoti su benamyste įgyvendinant Socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį,
– atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto 2012 m. metinę ataskaitą „Socialinė Europa. Esami uždaviniai ir tolesni veiksmai“, kurioje atskleidžiama bendra tendencija, kad didžiojoje ES dalyje benamystė didėja,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika“[4], kurioje Vengrijos vyriausybė raginama prisiimti atsakomybę dėl benamių ir nutraukti jiems taikomą baudžiamąją atsakomybę,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos socialinio būsto darbotvarkės kūrimo, kurioje Komisija raginama nedelsiant įgyvendinti ES benamystės strategiją, kaip tai pasiūlė Parlamentas savo 2011 m. rezoliucijoje,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Benamystės problemos, kurioje jis ragina Komisiją parengti plataus užmojo strategiją benamystės klausimu ir padėti valstybėms narėms parengti veiksmingas nacionalines strategijas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi benamystė ir toliau daro poveikį žmonėms visose valstybės narėse ir yra nepriimtinas žmogaus orumo ir žmogaus teisių pažeidimas;
B. kadangi benamystė – viena iš ekstremaliausių skurdo ir nepritekliaus formų ir pastaraisiais metais jos mastas išaugo beveik visose valstybėse narėse;
C. kadangi skurdas nėra nusikaltimas ir kadangi benamystė nėra nei nusikaltimas, nei pasirinktas gyvenimo būdas;
D. kadangi tos valstybės, kurios išgyvena didžiausią ekonomikos ir finansų krizę, susiduria su beprecedenčiu benamystės didėjimu, ypač jaunimo benamystės;
E. kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ ir ES socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį benamystė tapo neabejotinu ES kovos su skurdu politikos prioritetu;
F. kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas didžiąja balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje raginama parengti nacionalinėmis ir regioninėmis strategijomis pagrįstą integruotą ES strategiją, kurios ilgalaikis tikslas – panaikinti benamystę;
G. kadangi 2013 m. kovo 1 d. Levene surengtoje ministrų apskritojo stalo diskusijoje dėl benamystės susitarta dėl šešių principų;
H. kadangi kai kurios ES institucijos, pvz., Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO), Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Parlamentas ragino Komisiją parengti ES benamystės strategiją ar panašų dokumentą;
I. kadangi taikant atviro koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ bei ES lygmeniu koordinuojant politiką benamystės klausimu per pastarąjį dešimtmetį buvo padidintos pastangos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir joms suteikta pridėtinė vertė ir kadangi yra poreikis ir paklausa toliau plėtoti veiklą šia kryptimi siekiant labiau strateginio ir ilgalaikio požiūrio;
J. kadangi benamystė dėl jos pobūdžio yra daugialypė problema ir jai reikalingas daugialypės politikos atsakas;
K. kadangi vis daugiau įrodymų rodo, kad požiūris į benamystę, kurį taikant visų pirma užtikrinamas būstas, yra efektyviausias sprendimas siekiant tvarios įtraukties;
L. kadangi strategija „Europa 2020“ ir jos pagrindinis tikslas iki 2020 m. panaikinti skurdo ir socialinės atskirties riziką bent 20 mln. žmonių reikalauja naujų valstybių narių ir ES pastangų, kurių tikslas taip pat turėtų būti mažinti benamystę;
M. kadangi pagrindinis strategijos „Europa 2020“ elementas yra pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“, kuri apima keletą veiksmų, susijusių su benamyste, kurie dar neįgyvendinti;
N. kadangi įgyvendinant ES semestrą benamystei skiriama vis daugiau dėmesio, o keletas valstybių narių įtraukė benamystę kaip kovos su skurdu prioritetą į savo 2012 ir 2013 m. nacionalines reformų programas;
O. kadangi dabartinė ES politikos sistema ir socialinės realijos vietoje lemia tai, kad ES lygmeniu reikia įgyvendinti daugiau platesnio užmojo veiksmų benamystės klausimais;
P. kadangi 2010 m. gruodžio mėn. vykusi Europos konsensuso konferencija yra tvirtas pagrindas imtis platesnio užmojo ES veiksmų benamystės klausimais;
Q. kadangi tiesioginė atsakomybė už kovą su benamyste tenka valstybėms narėms ir ypač regionų ir vietos valdžios institucijoms ir kadangi ES strategija atlieka papildomą vaidmenį;
R. kadangi didesnis Komisijos vaidmuo galimas pagal jos dabartines kompetencijos sritis ir laikantis subsidiarumo principo;
S. kadangi Užimtumo GD yra tinkamiausias padalinys atlikti vadovaujamą vaidmenį benamystės klausimais, tačiau keletas kitų GD savo kompetencijos srityse taip pat turėtų spręsti su benamyste susijusius klausimus;
T. kadangi vis daugiau valstybių narių turi holistinę benamystės strategiją ir galėtų gauti naudos iš Europos lygmens bendradarbiavimo, kad galėtų toliau plėtoti savo politiką;
U. kadangi kai kurių ES valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos ėmėsi priemonių už benamystę skirti nuobaudas arba taikyti baudžiamąją atsakomybę, o tai yra benamių žmonių pagrindinių teisių negerbimas, taip pat tai yra neveiksminga ir paprastai tokių bausmių įgyvendinimas brangiai kainuoja;
V. kadangi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje už benamystę negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir dėl to jau ir taip socialiai atskirti ir skurdžiai gyvenantys asmenys baudžiami du kartus;
1. ragina Komisiją be jokių atidėliojimų parengti ES benamystės strategiją laikantis 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES benamystės strategijos ir kitų ES institucijų bei įstaigų pasiūlymuose numatytų nuostatų;
2. ragina Komisiją įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri padėtų Komisijai rengti ir toliau tobulinti ES benamystės strategiją; pabrėžia, kad ši ekspertų grupė turėtų apimti pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių kovoje su benamyste, įskaitant nacionalinius ir vietos politikos formuotojus, mokslininkus, NVO ir asmenis, gyvenančius benamystės sąlygomis, atstovus;
3. ragina EPSCO aptarti ir patvirtinti ES benamystės strategiją, remiantis konkrečiu Komisijos pasiūlymu;
4. ragina Komisiją deramai apsvarstyti tų valstybių narių konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pateikiamas nuorodas dėl benamystės, kuriose būtina skubi pažanga benamystės klausimu; ragina valstybes nares toliau į savo nacionalines reformų programas vis dažniau įtraukti klausimus dėl benamystės;
5. ragina valstybes nares rengti visapusiškas benamystės strategijas, kurios visų pirma būtų nukreiptos į aprūpinimą būstu, kuriose didelis dėmesys būtų skiriamas prevencijai ir kuriose būtų atsižvelgiama į gaires, pateiktas Komisijos komunikate „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą“ ir Komisijos tarnybų darbo dokumente „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“ (angl. Confronting Homelessness in the European Union);
6. atkreipia dėmesį į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl benamystės, nes joje numatyti pagrindiniai ES benamystės strategijos elementai, ir ragina Tarybą ir Komisiją įgyvendinti šiuos elementus:
• reguliarią valstybių narių pažangos benamystės srityje stebėseną,
• ES benamystės rodiklį, paremtą Europos benamystės ir su būstu susijusios atskirties tipologijos (angl. ETHOS) modeliu siekiant nustatyti su būstu susijusios atskirties mastą,
• vykdyti benamystės politikos ir paslaugų mokslinius tyrimus, įskaitant išlaidų efektyvumo tyrimus, ir kaupti žinias šioje srityje,
• vykdyti benamystės politikos ir paslaugų socialinę inovaciją, įskaitant naujoviškų sprendimų išbandymą ir jų platesnį diegimą,
• sukurti ryšį tarp ES fondų, ypač ESF, ERPF ir FEAD;
7. kviečia Komisiją pasinaudoti Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) kaip pagrindiniu ES strategijos, skirtos moksliniams tyrimams ir tarpvalstybiniams mainams finansuoti, finansavimo šaltiniu ir toliau didinti savo bendradarbiavimą su pagrindiniais Europos partneriais, pvz., Europos nacionalinių asociacijų, dirbančių su benamiais, federacija (FEANTSA) ir Europos keitimosi informacija apie vietos benamystės strategijas forumu (HABITACT);
8. pabrėžia, kad socialinės inovacijos turi būti remiamos tiek pagal Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą, tiek pagal mokslinių tyrimų bendrąją programą, siekiant ištirti naujas politikos kryptis, kuriomis būtų siekiama pagerinti galimybes įsigyti būstą ir sumažinti benamystę;
9. ragina valstybes nares ir ES pirmininkaujančią valstybę narę reguliariai rengti už benamystę atsakingų ES ministrų Europos apskritąjį stalą, kaip tai 2013 m. kovo mėn. pradėjo daryti ES pirmininkavusi Airija; ragina Komisiją šiam susirinkimui teikti praktinę ir finansinę paramą;
10. palankiai vertina šešis principus, dėl kurių 2013 m. kovo 1 d. Levene surengtoje ministrų apskritojo stalo diskusijoje dėl benamystės susitarta pirmininkaujant Airijai;
11. ragina Socialinės apsaugos komitetą įtraukti benamystę į savo stebėsenos darbą vykdant strategiją „ES 2020“, įskaitant Veiksmų socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalgą, remiantis Bendra vertinimo sistema ir nacionalinėmis socialinėmis ataskaitomis;
12. ragina Komisiją integruoti benamystę į visas susijusias ES politikos sritis ir ragina Komisiją įtraukti įvairius generalinius direktoratus į ES benamystės strategijos kūrimo ir įgyvendinimo darbą, kuriam vadovautų Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas;
13. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šiuos dalykus kaip į prioritetines ES benamystės strategijos temas:
• požiūris į benamystę, kurį taikant visų pirma užtikrinamas būstas, kaip socialinė investicija,
• laisvo judėjimo ir benamystės ryšys,
• benamystės paslaugų kokybė,
• benamystės prevencija,
• jaunimo benamystė;
14. mano, kad valstybės narės ir jų vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nuomininkų organizacijomis, turėtų įgyvendinti veiksmingą prevencijos politiką, kad būtų nutrauktas nuomininkų, ypač labiausiai pažeidžiamų šeimų, iškeldinimas, visų pirma, šaltuoju metų laiku, remiantis tuo, jog, be to, kad iškeldinimas daro skaudų poveikį žmonėms, ypač šeimoms, nesurinktų nuompinigių ir skolų kompensavimas ir prevencija atitinkamoms valdžios institucijoms yra pigesnė alternatyva;
15. ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę pradėti taikyti ES garantiją, kad būtų galima užtikrinti, jog niekas Europos Sąjungoje neturėtų nakvoti gatvėje, nes stinga prie benamių poreikių pritaikytų (pagalbos) paslaugų; mano, kad tokia garantija galėtų būti sukurta pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos pavyzdį ir jai galėtų būti taikoma tokia pati valdymo struktūra;
16. ragina valstybes nares plėtoti galimybes gauti socialinį ir įperkamą būstą, pritaikytas labiausiai pažeidžiamiems asmenims, siekiant išvengti socialinės atskirties ir benamystės;
17. ragina valstybes nares ir jų regionų bei vietos valdžios institucijas imtis veiksmingų skatinamųjų priemonių, remiantis prognozėmis, kokių būstų reikės ateityje, siekiant išvengti atvejų, kai ilgą laiką yra nenaudojami būstai, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose, siekiant kovoti su spekuliacijomis nekilnojamojo turto srityje ir iš šio nekilnojamojo turto padaryti įperkamus ir socialinius būstus;
18. reiškia susirūpinimą dėl hipotekos paskolų padėties Ispanijoje, Airijoje bei dabar jau ir Graikijoje, visų pirma dėl iškeldinimo bangų, po kurių atsiras daug benamių; mano, kad atnaujintas Ispanijos hipotekos įstatymas yra nesuderinamas su Europos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu; ragina Komisiją paraginti Ispaniją užtikrinti tinkamą Direktyvos 93/13/EEB perkėlimą; ragina įgyvendinti tokią bankininkystės sektoriaus reformą, kuri atitiktų visuomenės poreikius ir kurią įgyvendinus butų uždrausta atimti teisę naudotis gyvenamuoju būstu už nesumokėtą būsto paskolą; rekomenduoja valstybėms narėms taikyti būsto valdos požiūriu neutralią būsto politiką siekiant užkirsti kelią nekilnojamojo turto burbulams susidaryti;
19. ragina tiek Komisiją, tiek ES pagrindinių teisių agentūrą aktyviau spręsti didelio skurdo poveikio galimybei naudotis pagrindinėmis teisėmis problemą, turint mintyje tai, jog teisės į būstą užtikrinimas yra lemiamas siekiant naudotis įvairiomis kitomis teisėmis, įskaitant politines ir socialines teises;
20. ragina valstybes nares naudoti visas turimas priemones, kad būtų išnaikintas baisiausių formų skurdas, įskaitant benamystę; perspėja, kad žmonių, gyvenančių benamystės sąlygomis, matomumo mažinimas blogina padėtį;
21. ragina valstybes nares, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Belgiją, nedelsiant nutraukti benamiams taikomą baudžiamąją atsakomybę ir keisti diskriminacinę praktiką, kuri naudojama siekiant užkirsti kelią benamių galimybėms pasinaudoti socialinėmis paslaugomis ir prieglaudomis, ypač Anglijoje ir Nyderlanduose;
22. ragina Komisiją įdėmiai stebėti šį procesą ir teikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kai riekia užtikrinti, kad žmogaus orumas būtų gerbiamas visoje Europos Sąjungoje;
23. ragina valstybes nares nutraukti tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pažeidimus ir visapusiškai laikytis visų susitarimų, kuriuos jos pasirašė, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir pataisytą Europos Tarybos socialinę chartiją;
24. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politika ir politikos rekomendacijos nepažeistų žmogaus teisių;
25. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keitimąsi gerąja praktika siekiant veiksmingai įgyvendinti teisę į būstą;
26. laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES kovos su benamyste strategiją turėtų būti visapusiškai laikomasi Sutarties (SESV), kurioje pabrėžiamas svarbus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo ir didelė veiksmų laisvė teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas; mano, kad atsakomybė už kovą su benamyste tenka valstybėms narėms ir kad ES benamystės strategija turėtų padėti valstybėms narėms šią atsakomybę kuo veiksmingiau prisiimti visapusiškai paisant subsidiarumo principo;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Socialinės apsaugos komitetui ir Europos Tarybai.
- [1] OL C 169 E, 2012 6 15, p. 139.
- [2] OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0315.