PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose
15.5.2017 - (2016/2998(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Victor Boştinaru, Elena Valenciano, Maria Arena, Brando Benifei, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Javi López, Pier Antonio Panzeri, Gilles Pargneaux, Soraya Post, Edouard Martin S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0345/2017
B8‑0346/2017
Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, visų pirma į 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2016 m. sausio 18 d. ir birželio 20 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, visų pirma į JT Generalinės Asamblėjos 2012 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją Nr. 67/19 ir JT Saugumo Tarybos 1980 m. rugpjūčio 20 d. rezoliuciją Nr. 478(1980) ir 2016 m. gruodžio 23 d. rezoliuciją Nr. 2334(2016),
– atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto 2016 m. liepos 1 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi taikos Artimuosiuose Rytuose siekis ir toliau yra svarbiausias tarptautinės bendruomenės prioritetas ir būtina sąlyga regione ir pasaulyje siekiant stabilumo ir saugumo;
B. kadangi Europos Parlamentas ne kartą pareiškė labai palaikantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą;
C. kadangi Artimųjų Rytų ketverto 2016 m. liepos 1 d. pareiškime nurodyta, kad vilčių pasiekti taiką mažėja dėl to, kad tęsiasi smurtas, teroristiniai išpuoliai prieš civilius ir smurto kurstymas, tebevykdoma gyvenviečių statybos ir plėtros, žemės skyrimo tik izraeliečiams ir Palestinos plėtros stabdymo politika, kaupiami neteisėti ginklai ir vykdoma karinė veikla, nepavyksta pasiekti Palestinos vienybės, labai prasta humanitarinė padėtis Gazos Ruože;
D. kadangi JT Saugumo Taryba savo rezoliucijoje Nr. 2334(2016) dar kartą patvirtino, kad Izraelio gyvenviečių steigimas nuo 1967 m. okupuotojoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, teisiškai nepagrįstas, labai pažeidžia tarptautinę teisę ir yra viena didžiausių kliūčių siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo; vėl pakartoja savo reikalavimą, kad Izraelis nedelsiant ir visiškai nutrauktų visą gyvenviečių kūrimo veiklą, ir paragino visas valstybes atskirti savo atitinkamus ryšius su Izraelio valstybės teritorija ir nuo 1967 m. okupuotomis teritorijomis; kadangi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 67/19 narės teisių neturinčiai Palestinai Jungtinų Tautų Organizacijoje suteiktas stebėtojos statusą;
E. kadangi Užsienio reikalų taryba ne kartą pareiškė esanti įsipareigojusi užtikrinti, kad visuose Europos Sąjungos ir Izraelio susitarimuose nedviprasmiškai ir aiškiai būtų nurodyta, jog jie netaikomi 1967 m. Izraelio okupuotoms teritorijoms, taip pat tai, kad Europos Sąjunga abiem šalims teiks precedento neturintį politinės, ekonominės ir saugumo paramos priemonių rinkinį, kad šalys pasiektų galutinį susitarimą dėl statuso;
F. kadangi Komisija 2013 m. paskelbė Gaires dėl Izraelio subjektų ir jų vykdomos veiklos po 1967 m. birželio mėn. Izraelio okupuotose teritorijose atitikties ES nuo 2014 m. finansuojamų dotacijų, premijų ir kitų finansavimo priemonių teikimo reikalavimams[1], o 2015 m. – Aiškinamąjį komunikatą dėl prekių iš Izraelio nuo 1967 m. birželio mėn. okupuotų teritorijų kilmės nurodymo[2]; kadangi tarp Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, gyvenančių Izraelio naujakurių yra asmenų, turinčių ir Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę;
G. kadangi 2017 m. vasario 6 d. Kneseto priimtu reguliavimo įstatymu atgaline data legalizuota apie 4 000 naujakurių būstų, pastatytų privačioje Palestinos žemėje Vakarų Krante;
1. dar kartą pareiškia labai palaikantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą (t. y. Izraelio valstybė, turinti saugias ir pripažintas sienas, ir suvereni, kaimyninė bei gyvybinga Palestinos valstybė, taikiai ir saugiai sugyvenančios viena su kita abipus 1967 m. sienų ir pripažįstančios viena kitą, abiem susitarus pasikeitusios žemėmis, o Jeruzalė laikoma abiejų valstybių sostine), kaip vienintelį būdą pasiekti ilgalaikę Izraelio ir Palestinos taiką; smerkia bet kokį pareiškimą, kuriuo teigiama, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas yra neteisėtas;
2. pabrėžia, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumo apsaugojimas ir išsaugojimas turi būti tiesioginiai Europos Sąjungos politikos ir veiksmų Izraelio ir Palestinos konflikto bei Artimųjų Rytų taikos proceso atžvilgiu prioritetai; palankiai vertina tai, kad šiuo atžvilgiu daugiausia remiamasi JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2334(2016); palankiai vertina per pastarąjį Palestinos Prezidento Mahmoudo Abbaso vizitą Jungtinėse Valstijose pareikštą įsipareigojimą kartu siekti taikos;
3. pakartoja savo raginimą tuoj pat ir visiškai nutraukti Izraelio gyvenviečių statybą ir plėtrą Rytų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, nes jos neteisėtos pagal tarptautinę teisę, kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui ir yra viena pagrindinių kliūčių siekiant taikos; ragina nustoti griauti palestiniečių namus, versti palestiniečių šeimas išsikelti ir konfiskuoti jų toje teritorijoje esančią nuosavybę, nes tai turi tokį pat poveikį; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją šiuos klausimus įtraukti kaip svarbius ES ir Izraelio dvišalių santykių darbotvarkės klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Izraelio vyriausybė neseniai paskelbė apie savo gyvenviečių politikos peržiūrą;
4. ragina tuoj pat atsisakyti Izraelio politikos, kuria siekiama keisti tikrovę, nusitaikant į Rytų Jeruzalėje gyvenančius palestiniečius ir juos diskriminuojant, nes tai siekį Jeruzalę laikyti abiejų valstybių sostine daro neįmanomą; primena, kad tarptautinė bendruomenė niekada nepritarė tam, kad Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę; primena, jog Europos Sąjunga ne kartą pareiškė, kad nepripažins jokio iki 1967 m. buvusių sienų, taip pat susijusių su Jeruzale, pakeitimo, išskyrus tai, dėl ko susitarė abi šalys;
5. pabrėžia, jog Izraelyje gyvenanti Palestinos arabų bendruomenė turi didelių galimybių imtis svarbaus vaidmens siekiant ilgalaikės Izraelio ir Palestinos taikos ir jog svarbu, kad ši bendruomenė dalyvautų ir padėtų užtikrinti taikos procesą; ragina užtikrinti Palestinos arabų, esančių Izraelio piliečiais, lygiateisiškumą, ir tai būtina sąlyga, kad ši bendruomenė galėtų imtis šio vaidmens; šiuo atžvilgiu reiškia didelį susirūpinimą dėl siūlomo naujo pilietybės įstatymo, dabar nagrinėjamo Knesete; ragina Palestinos arabų bendruomenę aktyviau dalyvauti įgyvendinant ES ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo programas;
6. dar kartą pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas taikai tarp Izraelio ir Palestinos pasiekti derybų būdu galutinai susitariant dėl statuso ir šalims atsiimant visas pretenzijas viena kitos atžvilgiu; smerkia visus smurtinius ir teroristinius veiksmus nukreiptus prieš civilius gyventojus ar keliančius jiems pavojų, taip pat visas provokacijas ir smurto kurstymą; abi šalis ragina nesiimti tokių veiksmų, užkirsti jiems kelią ir juos pasmerkti, o nusikaltimų vykdytojus atiduoti į teismą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, kuriais būtų skatinama ramybė, raginama susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, galinčių sukelti įtampą, ir vengiama jų;
7. vėl ragina palestiniečius susitaikyti, nes tai labai svarbi sudedamoji dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo dalis, ir steigti nacionalinės vienybės vyriausybę, pripažįstamą tarptautinės bendruomenės, taip pat susigrąžinti Palestinos Administracijos vyriausybines funkcijas Gazos Ruože; dar kartą ragina atverti Gazos Ruožą ir skubiai atstatyti ir atgaivinti šią teritoriją;
8. tebėra įsitikinęs, kad ilgalaikė Izraelio ir Palestinos taika gali būti pasiekta tik platesniame regioniniame kontekste ir palaikant tarptautinei bendruomenei; teberemia Saudo Arabijos taikos iniciatyvą ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pastangas, susijusias su Artimųjų Rytų ketvertu; palankiai vertina Artimųjų Rytų ketverto 2016 m. liepos mėn. pareiškimą ir ragina įgyvendinti jo rekomendacijas; vertina ir remia Ad hoc ryšių palaikymo komiteto, kuriam pirmininkauja Norvegija, veiklą, kaip svarbų indėlį kuriant Palestinos valstybę ir ekonomiką;
9. reikalauja Europos Sąjungos taikos iniciatyvos dėl Izraelio ir Palestinos konflikto išsprendimo, kuria būtų siekiama apčiuopiamų rezultatų per nustatytus terminus, siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir taikant tarptautines stebėsenos ir įgyvendinimo priemones; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu palaikyti ryšius su kitais tarptautiniais veikėjais, visų pirma susijusiais su Artimųjų Rytų ketvertu; ragina, palaikant ryšius su šalimis, veiksmingai panaudoti Europos Sąjungos turimus svertus ir priemones, kad būtų lengviau siekti taikos, nes imantis suderintų ES veiksmų galima pasiekti rezultatų;
10. siekdamas dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2334(2016) ragina Europos Sąjungos dvišaliuose santykiuose su Izraeliu ir Palestina visiškai laikytis Izraelio valstybės ir Okupuotosios Palestinos Teritorijos (Vakarų Kranto, įskaitant Rytų Jeruzalę ir Gazos Ruožą) atskyrimo principo, taip pat ir užtikrinant, kad visos valstybės narės įgyvendintų atitinkamas Europos Komisijos gaires ir aiškinamuosius komunikatus;
11. palankiai vertina Užsienio reikalų tarybos ne kartą padarytų pareiškimų dėl precedento neturinčio abiem šalims skirtos Europos politinės, ekonominės ir saugumo paramos priemonių rinkinio, kad būtų pasiektas galutinis susitarimas dėl statuso;
12. ragina Europos Sąjungos paramą ir apsaugą teikti pilietinės visuomenės veikėjams, įskaitant žmogaus teisių organizacijas, padedantiems siekti taikos ir stiprinti izraeliečių ir palestiniečių tarpusavio pasitikėjimą abiejose pusėse, taip pat palankiai vertina pilietinės visuomenės indėlį – inovatyvias naujas idėjas ir iniciatyvas – siekiant taikos proceso;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Knesetui, Izraelio Prezidentui ir vyriausybei, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai ir Palestinos Administracijai bei Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui.