PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties
28.9.2017 - (2017/2847(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Jonathan Arnott EFDD frakcijos vardu
B8-0539/2017
Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pranešimą, kurį Europos Vadovų Tarybai 2017 m. kovo 29 d. pateikė Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 22 d. Jungtinės Karalystės Ministrės Pirmininkės kalbą,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 4 d. paskelbtą Lordų Rūmų Europos Sąjungos reikalų specialiojo komiteto pranešimą dėl „Brexit“ ir ES biudžeto,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (toliau – DFP reglamentas), 25 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rezoliuciją 2625 (XXV) dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su taikiais santykiais ir valstybių bendradarbiavimu vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija,
– atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių (Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos) XXIV straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į ES sutartyje išdėstytus įsipareigojimus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2016 m. birželio 23 d. 51,8 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų (17,4 mln. žmonių) balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos; kadangi per šį referendumą rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei per paskutinius visuotinius rinkimus;
B. kadangi savo 2017 m. kovo 29 d. pranešime apie išstojimą Jungtinė Karalystė pažymėjo ketinanti nebepriklausyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai;
C. kadangi tame pačiame pranešime Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodė, kad jos būsimi santykiai su Europos Sąjunga neapims narystės vidaus rinkoje, nei narystės muitų sąjungoje;
D. kadangi Jungtinės Karalystės vyriausybę derėtų raginti vienašališkai suteikti teisę nuolat gyventi šalyje tiems ES piliečiams, kurie jau gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir kadangi kitos valstybės narės turėtų būti raginamos padaryti tą patį dėl Jungtinės Karalystės piliečių, kurie jau gyvena ES;
E. kadangi PPO taisyklėse nustatyta, kad muitų sąjunga turėtų būti skatinama prekyba ją sudarančių šalių teritorijoje, o ne apribojimai prekybai su trečiosiomis šalimis;
F kadangi Jungtinių Tautų rezoliucijoje 2625 (XXV) nurodyta, kad jokia valstybė negali naudoti ar skatinti ekonominių politinių ar kokios nors kitos rūšies priemonių, siekdama daryti spaudimą kitai valstybei, kad jos galimybės naudotis suverenumo teisėmis būtų pajungtos pirmosios valstybės interesams ir ši galėtų užsitikrinti iš to sau kokią nors naudą; kadangi toje pačioje rezoliucijoje taip pat nurodyta, kad kiekviena valstybė privalo bendrais ir atskirais veiksmais įgyvendinti lygių teisių ir tautų apsisprendimo teisės principą pagal Chartijos nuostatas;
G. kadangi ES sutarties 8 straipsnyje reikalaujama, kad Europos Sąjunga plėtotų „ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis“, remdamasi gerovės ir bendradarbiavimo principais; kadangi iki šiol Komisijos derybų strategijoje šio principo nematyti;
1. atmeta visus pasiūlymus nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų po to, kai Jungtinė Karalystė oficialiai išstos iš ES 2019 m. kovo mėn.; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad per šį laikotarpį ES 27 ir jos piliečiai turės didesnę įtaką būsimiems ES teisės aktams, kurie bus taikytini Jungtinėje Karalystėje, nei Jungtinės Karalystės vyriausybė ir jos piliečiai; apgailestauja, kad dėl to Jungtinė Karalystė būtų ne visiškai pasitraukusi iš ES dar bent penkerius metus, skaičiuojant nuo Britanijos visuomenės nubalsavimo už išstojimą iš ES dienos; mano, kad derybos dėl būsimo susitarimo turi būti užbaigtos ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo pabaigos;
2. todėl mano, kad dabartinį Komisijos parengtą derybų tvarkaraštį reikia pakeisti; primygtinai nurodo, kad pirmas derybų prioritetas turi būti sudaryti netarifinės abiejų šalių laisvosios prekybos sutartį, kaip būsimų santykių sistemos dalį, kad būtų užtikrintas ekonominis stabilumas visos Europos ir Jungtinės Karalystės įmonėms ir darbuotojams;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės prekyboje su Europos Sąjunga yra didelis deficitas; pažymi, kad Jungtinės Karalystės rinka taip pat yra didžiausia ES prekių importuotoja; todėl mano, kad laisvosios prekybos susitarimas su Jungtine Karalyste atitinka finansinį valstybių narių interesą;
4. mano, kad tuo atveju, jeigu derybos nepasibaigtų iki 2019 m. kovo pabaigos, jos turėtų būti nutrauktos ir Jungtinė Karalystė turėtų išstoti iš ES be jokios sutarties; mano, kad geriau būtų be jokios sutarties negu su sutartimi, neatitinkančia Jungtinės Karalystės nacionalinių interesų;
5. klausia Komisijos, ar ji ėmėsi kokių nors parengiamųjų veiksmų tam atvejui, jeigu nebūtų sudaryta jokios Jungtinės Karalystės ir ES sutarties; ragina Komisiją nedelsiant paskelbti ataskaitą apie galimą tokio atvejo, jeigu nebūtų sudaryta jokios sutarties, poveikį ES;
6. pakartoja, kad nėra jokios teisinės prievolės Jungtinei Karalystei sumokėti vienkartinę finansinę kompensaciją ar toliau mokėti įnašus į ES biudžetą, kai ji pasitrauks iš Sąjungos; pažymi, kad Lordų Rūmų specialusis komitetas priėjo prie išvados, kad nebebus taikomi jokie ES teisės aktai, įskaitant nuostatas dėl tolesnių finansinių įnašų ir teismų sistemos, ir kad nebūtų įmanoma priversti Jungtinę Karalystę laikytis prievolės mokėti kokį nors finansinį įnašą;
7. pakartoja, kad dabartinio DFP reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad „iki 2018 m. sausio 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos“; primygtinai nurodo, kad Komisija negali įtraukti Jungtinės Karalystės į šį pasiūlymą dėl DFP kitu DFP laikotarpiu; pabrėžia, kad tolesni Jungtinės Karalystės finansiniai įnašai reikš, jog mokesčių mokėtojų pinigai ir toliau bus švaistomi nenaudingiems ir pavojingiems ES projektams, tokiems kaip ES militarizacija;
8. mano, kad galima sparčiai išspręsti abipusių teisių gyventi šalyje klausimą, susijusį su ES piliečiais Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinės Karalystės piliečiais ES 27, ir kad turėtų būti taip ir padaryta; pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei oficialiai išstojus iš ES tokios teisės turėtų būti atitinkamos šalies teisminių institucijų jurisdikcijoje pagal tos jurisdikcijos šalies išimtinės teisės naudotis savo suverenumo teisėmis ir jų neatsisakymo dėl trečiosios šalies interesų principą;
9. primygtinai nurodo, kad ES atsakinga už bet kokias galimas Europos bankininkystės institucijos ir Europos vaistų agentūros perkėlimo išlaidas;
10. pabrėžia, kad derybomis dėl išstojimo negali būti naudojamasi kaip galimybe ginčyti Gibraltaro suverenumą ir kad Gibraltaras negali būti naudojamas kaip derybų koziris siekiant priversti sutikti su galutine sutartimi;
11. pabrėžia, kad nėra siekiama sukurti realią sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos; mano, kad geriausias būdas užtikrinti, kad nebūtų sukurta tokia reali siena, yra kuo greičiau sudaryti Jungtinės Karalystės ir ES laisvosios prekybos sutartį; mano, kad ES yra vienintelis subjektas, kuris nenori sudaryti tokios sutarties ir todėl kelia grėsmę dabartinei pasienio tvarkai ir taikos procesui;
12. atkreipia dėmesį į interesų konfliktą, kurį Taryba nusprendė sukelti pačiame derybų dėl „Brexit“ įkarštyje paskirdama derybininku Komisiją (Komisija turi finansinių interesų nesudaryti jokios sutarties iki 50 straipsnyje numatytos procedūros pabaigos, nes tokiu atveju ES taikytų tarifus iš Jungtinės Karalystės importuojamoms prekėms, o iš to gautos lėšos taptų Komisijos gaunamomis nuosavomis lėšomis); atitinkamai laikosi nuomonės, kad Tarybos padarytas derybininko pasirinkimas pažeidžia ES pareigą: a) imtis geranoriškų veiksmų (pagal Jungtinių Tautų rezoliuciją 2625 (XXV) ir b) vykdyti savo muitų sąjungos veiklą taip, kad nebūtų keliami apribojimai prekybai su trečiosiomis šalimis (pagal PPO taisykles);
13. atmeta bet kokį Komisijos mėginimą priversti Jungtinę Karalystę paklusti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai arba ją taikyti bet kokios formos arbitraže po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos;
14. primygtinai nurodo, kad ES negali trukdyti įgyvendinti ir negali stabdyti Jungtinės Karalystės vyriausybės pasiūlymų, kuriais siekiama įvesti ES piliečių imigracijos į Jungtinę Karalystę kontrolę, vadovaujantis Britanijos žmonių valia;
15. primygtinai nurodo, kad ES negali trukdyti vykdyti ir negali stabdyti jokių Jungtinės Karalystės vyriausybės derybų dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, jeigu numatoma, kad tokie susitarimai įsigalios po 2019 m. kovo pabaigos;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.