Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0542/2017Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0542/2017

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas, projekto

28.9.2017 - (D048947/06 – 2017/2872(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Atsakingi Parlamento nariai: Jytte Guteland, Bas Eickhout


Procedūra : 2017/2801(RPS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0542/2017
Pateikti tekstai :
B8-0542/2017
Priimti tekstai :

B8-0542/2017

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas, projekto

(D048947/06 – 2017/2872(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas, projektą (D048947/06) (toliau – reglamento projektas),

–  atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB[1], ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio 1 dalies a punktą bei jo II priedo 3.6.5 punkto antrą dalį ir 3.8.2 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą[2], ypač į jo 71 ir 72 dalis,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo“[3],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir Komisijos aktų, kuriuose išdėstomi moksliniai tų medžiagų nustatymo atsižvelgiant į ES teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų kriterijai, projektų (COM(2016)0350),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų[4]4,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Komisijos veiksmų planą „Endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijai įgyvendinant Augalų apsaugos produktų reglamentą ir Biocidinių produktų reglamentą“,

–  atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (7–ąją aplinkosaugos veiksmų programa), ypač į jo 50 punkto trečiąją pastraipą[5],

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį Direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006[6],

–  atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių[7], ypač į jo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacinį dokumentą „Submission of scientific peer-reviewed open literature for the approval of pesticide active substances under Regulation (EC) No 1107/2009“ (liet. „Viešos recenzuotos mokslinės literatūros teikimas paraiškoms dėl pesticidų veikliųjų medžiagų patvirtinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009“)[8],

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jean-Claude’o Junckerio 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 17 d. antrąjį rekomendacinio dokumento dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo pavojumi grindžiamų kriterijų įgyvendinimo pagal reglamentus (EB) Nr. 1107/2009 ir (ES) Nr. 528/2012, kurį parengė Europos maisto saugos tarnyba, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir Jungtinis tyrimų centras, projekto (toliau – rekomendacijų projektas),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą[9],

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.  kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punktą veiklioji medžiaga patvirtinama tik tuo atveju, jei laikoma, kad ji neturi endokrininės sistemos sutrikdymo savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį netiksliniams organizmams, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos poveikis netiksliniams organizmams siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus (aplinkai taikomas ribinis kriterijus);

B.  kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkto antrą pastraipą Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. pateikia Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui priemonių, susijusių su konkrečiais moksliniais kriterijais, skirtais endokrininei sistemai kenkiančioms savybėms nustatyti, projektą;

C.  kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas 2017 m. liepos 4 d. pateikė teigiamą nuomonę dėl reglamento projekto (trys valstybės narės balsavo „prieš“, o keturios valstybės narės susilaikė);

D.  kadangi šio reglamento projekto paskutinėje dalyje numatoma, kad jeigu vertinamos veikliosios medžiagos tikslinis augalų apsaugos veikimo mechanizmas grindžiamas tikslinių bestuburių organizmų kontrole veikiant jų endokrininę sistemą, į poveikį organizmams, priklausantiems tikslinio organizmo biologinės klasifikacijos tipui, neatsižvelgiama nustatant, ar medžiaga turi endokrininės sistemos ardymo savybių netikslinių organizmų atžvilgiu;

E.  kadangi Bendrasis Teismas savo sprendime byloje T-521/14 aiškiai nurodė „la spécification des critères scientifiques pour la détermination des propriétés perturbant le système endocrinien ne peut se faire que de manière objective, au regard de données scientifiques relatives audit système, indépendamment de toute autre considération, en particulier économique“[10] (71 dalis);

F.  kadangi nėra moksliška medžiagos, pasižyminčios tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu, nelaikyti netikslinių organizmų endokrininę sistemą ardančia medžiaga;

G.  kadangi dėl šios priežasties reglamento projektas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais moksliniais duomenimis apie endokrininę sistemą, kaip to reikalauja Teisingumo Teismas; kadangi Komisija tokiu būdų viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus;

H.  kadangi tikroji minėtos paskutinės dalies paskirtis aiškiai išdėstyta 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamojoje ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog „be to, buvo paaiškinta nuostatos dėl tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu pasižyminčių veikliųjų medžiagų (toliau vadinamų augimo reguliatoriais) paskirtis. [...] Nuostata dėl augimo reguliatorių sudaro galimybes netaikyti ribinių kriterijų medžiagoms, pasižyminčioms tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu [...]“;

I.  kadangi tokiu būdu akivaizdu, jog paskutinės dalies tikroji paskirtis – sukurti realią galimybę nukrypti nuo ribinio kriterijaus, nustatyto Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkte;

J.  kadangi, kaip matyti iš Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 6–10 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio 3 dalies, spręsdama sudėtingą klausimą, kaip nustatyti veikliųjų medžiagų tvirtinimo taisykles, teisėkūros institucija turėjo rasti sunkiai nustatomą pusiausvyrą tarp skirtingų ir galbūt tarpusavyje prieštaringų tikslų, t. y. viena vertus, žemės ūkio gamybos ir vidaus rinkos, ir, kita vertus, sveikatos ir aplinkos apsaugos;

K.  kadangi Bendrasis Teismas minėtame sprendime nurodė: „Dans ce contexte, il importe de relever que, en adoptant le règlement n° 528/2012, le législateur a procédé à une mise en balance de l’objectif d’amélioration du marché intérieur et de celui de la préservation de la santé humaine, de la santé animale et de l’environnement, que la Commission se doit de respecter et ne saurait remettre en cause [...]. Or, dans le cadre de la mise en œuvre des pouvoirs qui lui sont délégués par le législateur, la Commission ne saurait remettre en cause cet équilibre, ce que cette institution a d’ailleurs en substance admis lors de l’audience“[11] (72 dalis);

L.  kadangi tai buvo pakartota 2016 m. birželio 8 d. Parlamento rezoliucijoje, kurioje pabrėžta, jog „Bendrasis Teismas nusprendė, kad moksliniai kriterijai gali būti nustatomi tik objektyviai, remiantis su endokrinine sistema susijusiais moksliniais duomenimis ir neatsižvelgiant į jokius kitus – pirmiausia ekonominius – aspektus, taip pat kad Komisija neturi teisės keisti pagrindiniame teisės akte nustatytos reguliavimo pusiausvyros naudodamasi įgaliojimais, jai suteiktais pagal [Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)] 290 straipsnį“;

M.  kadangi tokie patys Komisijos įgaliojimų apribojimai taikomi priimant įgyvendinimo aktus pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

N.  kadangi pagal Komisijos 2016 m. birželio 15 d. komunikatą „Komisijos užduotis naudojantis šiais įgaliojimais – nustatyti kriterijus, leidžiančius įvertinti, ar augalų apsaugos produktams ir biocidiniams produktams naudojama medžiaga yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, o ne nuspręsti, kaip reglamentuoti šias medžiagas. Reguliavimo pasekmes teisėkūros institucija jau nustatė teisės aktuose dėl augalų apsaugos produktų (2009 m.) ir biocidinių produktų (2012 m.)“;

O.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkte nustatytas ribinis kriterijus yra esminis šio reglamento elementas;

P.  kadangi, vadovaujantis ilgalaike teismų praktika, tam tikrai sričiai esminių reglamentavimo elementų priėmimas priklauso ES teisėkūros institucijos kompetencijai ir negali būti deleguotas Komisijai;

Q.  kadangi savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker pareiškė, kad teisės viršenybė yra vienas iš trijų principų, kuriais būtina visada vadovautis mūsų Sąjungoje; kadangi Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker taip pat tuo klausimu nurodė: „Priklausyti teisinės valstybės principu pagrįstai Sąjungai kaip tik reiškia pripažinti ir gerbti galutinį sprendimą. Priimti galutinį sprendimą mūsų valstybės narės pavedė Europos Teisingumo Teismui. Teismo sprendimus privalo gerbti visi. Jų nepaisyti arba apriboti nacionalinių teismų nepriklausomumą reiškia atimti iš piliečių jų pagrindines teises. Teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje nėra pasirenkamasis dalykas. Tai prievolė.“;

R.  kadangi Komisija tokiu būdu viršijo savo įgyvendinimo įgaliojimus, pakeisdama esminį Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytą reglamentavimo elementą, o tai prieštarauja Komisijos pripažinimui, kad jos įgaliojimai riboti, Teisingumo Teismui nagrinėjant bylą T–521/14, prieštarauja per Komisijos teiginiams jos 2016 m. birželio 15 d. komunikate ir prieštarauja pagrindiniam Sąjungos teisės viršenybės principui, kurį nurodė Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker;

S.  kadangi tai, jog Komisija viršijo jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus, taip pat patvirtinta 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamojoje ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog nauja nuostata turėtų būti įrašytą į naują dalį, kad ji būtų atskirta nuo gairių ir vertinimo principų ir nebebūtų vienu iš kriterijų;

T.  kadangi, net ir tuo atveju, jeigu mokslo ir technikos žinių raida pasirodytų pagrįsta priežastimi medžiagų, pasižyminčių tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu, patvirtinimo sąlygoms taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, tokia nukrypti leidžiančią nuostatą būtų galima nustatyti tik taikant teisėkūros procedūrą, kuria pagal SESV 294 straipsnį iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009;

U.  kadangi, vadovaujantis 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa, „Sąjunga toliau kurs ir įgyvendins būdus, kuriais siekiama visuose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose spręsti [...] saugos problemas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis. Visų pirma Sąjunga parengs suderintus pavojaus lygiu grindžiamus endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijus.“;

V.  kadangi, vadovaujantis Komisijos veiksmų planu, parengtu remiantis Europos Parlamento ir Tarybos raginimais, abiejų teisėkūros institucijų dar kartą patvirtintais 7‑ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, Komisija turėtų nustatyti horizontaliuosius pavojaus lygiu grindžiamus endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijus, kad juos būtų galima taikyti visuose teisės aktuose, kuriais skirtingose reguliavimo srityse reglamentuojamos endokrininę sistemą ardančios medžiagos;

W.  kadangi reglamento projekte nustatyti kriterijai vis dėlto nėra tinkami horizontaliajam taikymui visuose aktualiuose Sąjungos teisės aktų dėl bent dviejų trūkumų –

a)  neįtraukta įtariamų endokrininę sistemą ardančių medžiagų kategorija,

b)  rezoliucinėje dalyje apie analizuotinus duomenis nenurodytas analogijos metodas[12],

  todėl jie nesuderinami su 7–osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslu ir turiniu;

X.  kadangi, neįtraukus įtariamos endokrininę sistemą ardančios medžiagos kategorijos, negalima imtis jokių veiksmų tokių medžiagų atžvilgiu, nebent būtų pateiktas papildomas pasiūlymas, kuriame nustatomi joms taikomi kriterijai;

Y.  kadangi įtariamos endokrininę sistemą ardančios medžiagos kategorijos taikymas būtų itin aktualus, nes užtikrintų tinkamą apsaugą nuo tokių medžiagų kituose sektoriuose (pavyzdžiui, kosmetikos sektoriuje), kuriuose taip pat draudžiamos medžiagos, kurios įtariamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Komisija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 privalo ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 11 d. peržiūrėti to reglamento elementus, susijusius su endokrininės sistemos ardymo savybių turinčiomis medžiagomis;

Z.  kadangi neįtraukus įtariamos endokrininę sistemą ardančios medžiagos kategorijos taip pat sukuriama reglamento projekto neatitiktis kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo sistemai, nustatytai Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 ir apimančiai įtariamų kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikaciją;

AA.  kadangi tai, jog rezoliucinėje dalyje apie analizuotinus duomenis nenurodytas analogijos metodas, reiškia, kad, reglamento projekte nustatytus kriterijus taikant kitose srityse, tektų visas chemines medžiagas bandyti atskirai ir nebūtų galima susijusių cheminių medžiagų bandymų duomenų, todėl nesant konkrečios cheminės medžiagos bandymų duomenų apie neigiamą poveikį, negalėjo būti nustatyta, kad konkreti cheminės medžiaga yra endokrininę sistemą ardanti cheminė medžiaga, taigi neatlikti bandymų būtų naudinga, nes nebūtų imamasi jokių veiksmų, be to, prireiktų nebūtinų bandymų su gyvūnais;

AB.  kadangi tai, jog analogijos metodas nėra aiškiai įtrauktas į visų prieinamų duomenų analizę, sukelia neatitiktį kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo sistemai, nustatytai Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, kuriame aiškiai numatytas analogijos metodas;

AC.  kadangi reglamento projekte numatyta, jog endokrininis veikimo mechanizmas (antroji gairė) yra svarbus veiksnys nustatant, ar konkreti medžiaga yra endokrininę sistemą ardanti; kadangi reglamento projekte endokrininis veikimo mechanizmas prilyginamas endokrininės sistemos funkcijų pakeitimui, siekiant šią sąvoką suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžtimi, cituojama reglamento projekto 2 konstatuojamojoje dalyje;

AD.  kadangi rekomendacijų projekte pateikiama skirtinga veikimo mechanizmo apibrėžtis: „biologiniu atžvilgiu tikėtina pagrindinių įvykių seka, sukelianti stebimą poveikį ir pagrįsta patikima eksperimentine stebėsena ir poveikio mechanizmų duomenimis. Veikimo mechanizmas – logine sistema pagrįstas svarbiausių citologinių ir biocheminių įvykių, kurie išmatuojami ir būtini stebimam poveikiui sukelti, aprašymas“;

AE.  kadangi tokiu būdu rekomendacijų projekte numatyta daug griežtesnė pagrindinės sąvokos „veikimo mechanizmas“ apibrėžtis nei ta, kuri nurodyta antroje kriterijų gairėje, todėl nepagrįstai padidinami reikalavimai, taikomi endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymui;

AF.  kadangi reglamento projekto 1 punkto 1 papunkčio b punkte pateikta nuoroda į esamas rekomendacijas dėl naudotinų mokslinės literatūros duomenų nustatoma hierarchija, kurioje duomenimis, gautiems laikantis tarptautiniu mastu sutartų tyrimų protokolų, teikiama pirmenybė kitų mokslinių duomenų atžvilgiu, tačiau tokie tyrimų protokolai endokrininę sistemą ardančių medžiagų bandymuose turimi tik tam tikriems pakitimams, todėl kyla didelis pavojus, kad vien iš nepriklausomų šaltinių gauti duomenys nebus laikomi pakankamais, kad medžiagą būtų galima priskirti endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad Komisijos reglamento projektu viršijami Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

4.  prašo Komisijos reglamento projektą pakeisti išbraukiant jo paskutinę dalį;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rekomendacijų dokumentas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo pavojumi grindžiamų kriterijų įgyvendinimo pagal reglamentus (EB) Nr. 1107/2009 ir (ES) Nr. 528/2012 visapusiškai atitiktų mokslinius endokrininės sistemos ardymo savybių nustatymo kriterijus, be kita ko, įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą, išdėstytą Reglamente (EB) Nr. 1272/2008;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad tame rekomendacijų dokumente būtų paaiškinta, jog nėra nustatytos hierarchijos, kuria remiantis mokslo duomenimis, gautiems laikantis tarptautiniu mastu sutartų tyrimų protokolų, būtų teikiama pirmenybė kitų mokslinių duomenų atžvilgiu;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.