Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B6-0323/2007Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B6-0323/2007
Europos Parlamentas

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

3.9.2007

pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų: dėl gaivalinių nelaimių

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B6-0323/2007
Pateikti tekstai :
RC-B6-0323/2007
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl gaivalinių nelaimių

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 2, 6 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių Europoje[1], 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje[2], 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl sausros Portugalijoje[3], 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl sausros Ispanijoje[4], 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje[5] ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (miškų gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui[6], regioninės plėtros aspektų[7] ir aplinkosaugos aspektų[8],

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regionų plėtros komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto organizuotus du bendrus viešuosius klausymus temomis „Europos strategijos gaivalinių nelaimių atvejais“ (2006 m. kovo 20 d.) ir „Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba“ (2006 m. spalio 5 d.),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą, nustatantį Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (2001/792/EB, Euratomas)[9], į numatomą naujos redakcijos Tarybos sprendimo, nustatančio Bendrijos civilinės saugos mechanizmą, priėmimą ir į 2006 m. spalio 24 d. Parlamento poziciją šiuo klausimu[10],

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005)0108), ir į 2006 m. gegužės 18 d. Parlamento poziciją[11],

–  atsižvelgdamas į 2006m. gegužės 9 d. Michelio Bariero pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 25 d. savo teisėkūros rezoliuciją dėl bendrosios Tarybos pozicijos, siekiant priimti direktyvą dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo[12],

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę (2007/162/EB, Euratomas)[13],

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 12–13 d. vykusio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio dėl Monitoringo ir informacijos centro (MIC) koordinavimo pajėgumų skatinimo remiantis Bendrijos civilinės saugos priemone išvadas,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir į tai, kad 2002 m. kovo 4 d. Bendrija šį protokolą ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 17 d. reglamentą dėl miškų ir aplinkos sąveikos stebėsenos Bendrijoje (angl. Forest Focus Regulation) (EB) Nr. 2152/2003,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselyje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadų 12 punktą dėl ES gebėjimo reaguoti ekstremalių situacijų, krizių ir nelaimių sąlygomis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl sausrų[14],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi viską niokojantys gaisrai ir stiprūs potvyniais, kurie 2007 m. vasarą sėjo mirtį ir viską griovė visame Europos žemyne, ypač Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje, įskaitant ES valstybes nares, kai kuriuos atokius regionus, ypač Martiniką ir Gvadelupą, kurias nusiaubė uraganas Dinas, šalis kandidates ir tiesiogines ES kaimynes; kadangi liepos mėn. išdegęs plotas savo dydžiu prilygo visam pernai nuo gaisrų nukentėjusiam plotui; kadangi rugpjūčio mėn. Graikijoje įsiplieskę gaisrai yra vieni smarkiausių pasaulyje nuo pat 1871 m. ir dėl to šalis išgyvena skaudžią nacionalinę tragediją,

kadangi visas šios vasaros gaisrų Europoje nuniokotas augmenijos ir miško zonų plotas, įskaitant NATURA 2000 tinklui priklausančias Bendrijos svarbos ir kitas ekologiniu požiūriu svarbias teritorijas, turinčias ekologinį poveikį visam regionui, viršija 700.000 hektarų, o didžiausią žalą patyrusios šalys yra Graikija, Italija, Bulgarija, Kipras, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Ispanija (ypač Kanarų salos) ir Albanija,

kadangi pastaruoju metu Graikiją niokojusių gaisrų aukomis tapo daugiau kaip 60 žmonių, daugybė buvo sužalota, išdegė 250.000 hektarų ploto, išdegė tūkstančiai hektarų miškų ir krūmynų, žuvo gyvūnų, buvo sugriauta daug namų, sunaikinta turto ir kaimų,

D.  kadangi tuo pačiu metu kitose Europos šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, kilo smarkūs potvyniai, nusinešę bent 10 gyvybių ir padarę 5 milijardų eurų vertės žalą namams, mokykloms, infrastruktūrai ir žemės ūkiui ir sutrikdę švaraus vandens tiekimą 420 000 žmonių, dėl ko daug žmonių teko evakuoti; didelių nuostolių patyrė verslo ir turizmo pramonė; kadangi Italijoje kritinė padėtis susidarė dėl potvynių centre ir šiaurėje, o šalies pietuose – dėl sausros ir gaisrų, o Rytų Europą, ypač Rumuniją, niokojo didelės sausos,

E.  kadangi Bendrijos civilinės saugos mechanizmas per du mėnesius buvo panaudotas dvyliką kartų dėl to paties pobūdžio pavojaus ir septynis kartus – tuo pat metu; kadangi valstybių narių parama buvo nepakankama siekiant užtikrinti greitą ir atitinkamą civilinę apsaugą visais šiais pavojaus atvejais,

F.   kadangi vis karštesnės ir sausesnės vasaros Pietų Europoje, miškų ir kitų gamtinių teritorijų gaisrai yra besikartojantys gamtos reiškiniai, tačiau kasmet labai skiriasi jų stiprumas ir geografinė vieta; kadangi, kaip pažymima Komisijose komunikate dėl sausrų, poveikį šių gaivalinių reiškinių tendencingumui, kurį apibūdina vis dažniau užplūstančios karščio bangos ir sausros, daro ir klimato kaita, kadangi investuoti į klimato apsaugą reiškia investuoti į sausros ir miškų gaisrų sukeltų katastrofų prevenciją; kadangi dėl pastaruoju metu vis ilgiau trunkančių sausrų bus dar sunkiau atkurti miškus po gaisrų, ir dėl to kyla dar didesnis dykumėjimo pavojus,

G.   atsižvelgdamas į žalingus ekonominius ir socialinius gaivalinių nelaimių padarinius regionų ekonomikai, gamybai ir turizmui,

H.  kadangi didelis gaisringumas Pietų Europoje 2007 m. ir gaisrų mastas yra keleto veiksnių, kaip antai klimato kaita, nepakankama miškų apibrėžtis bei priežiūra ir gamtos nelaimių bei žmonių nerūpestingumo derinio padarinys, taip pat nusikalstamos žmonių veiklos ir kartu teisės aktų, draudžiančių neteisėtas statybas išdegusiose žemėse, stokos padarinys,

I.  kadangi Europos Sąjunga turi pripažinti Viduržemio jūros regiono sausrų ir gaisrų specifinį pobūdį ir pritaikyti prevencijos, mokslinių tyrimų, rizikos valdymo, civilinės gynybos ir solidarumo priemones,

1.  reiškia užuojautą artimųjų netekusiems ir nukentėjusių vietovių gyventojams ir tvirtą solidarumą su jais;

2.  reiškia pagarbą ugniagesiams, profesionalams ir savanoriams, nenuilstamai dirbusiems ir rizikavusiems gyvybe gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir mažinant šios vasaros gaivalinių nelaimių padarytą žalą, taip pat ir daugeliui pavienių asmenų, kovojusių už savo gyvenimą ir aplinką;

3.  prašo Komisiją sutelkti ES solidarumo fondą, kad jį galima būtų panaudoti lanksčiai, nedelsiant ir išvengiant daug laiko gaišinančių procedūrų bei administracinių kliūčių; mano, kad šiomis aplinkybėmis reikia nedelsiant sudaryti sąlygas naudoti Europos solidarumo fondo ir kitų Bendrijos priemonių, pavyzdžiui, struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, ar kitų finansinių priemonių išteklius, skirtus pagalbai nuo gaivalinių nelaimių kenčiančioms aukoms teikti ir jų šeimos narių materialiniams poreikiams tenkinti;

4.  ragina Komisiją parengti nepaprastąsias Bendrijos pagalbos priemones, ypač finansinio pobūdžio, siekiant padėti reabilituoti regionus, kurie labai nukentėjo, atkurti paveiktų vietovių gamybos pajėgumus, atnaujinti darbo vietų kūrimo procesą ir imtis reikiamų priemonių siekiant kompensuoti socialines išlaidas, atsiradusias dėl darbo ir kitų pajamų šaltinių praradimo;

5.  pabrėžia, kad reikia trumpinti prieigos prie ES lėšų procedūros laiką, kai lėšos naudojamos potvynių ir gaisrų padarytai žemės ūkio naudmenų žalai šalinti, ir kad reikia skirti daugiau finansinės paramos apsaugai nuo potvynių gerinti; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti ir pasidalyti naujausiais moksliniais tyrimais paremta gerąja patirtimi, susijusia su didėjančia potvynių ir miškų gaisrų rizika, kurią lėmė žemės, buveinių ir drenažo valdymo būdai; ragina valstybes nares palengvinti natūralų dirvožemio drenažą, kad vanduo kuo ilgiau laikytųsi įsigėręs į dirvožemį; taip pat siekiant riboti ypač stiprių liūčių daromą žalą turėtų būti stiprinama potvynių kontrolė ir drenažo infrastruktūra;

6.  pripažįsta, kad, įsiplieskus miškų gaisrams, Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir kitos šalys solidariai teikė pagalbą nukentėjusiems regionams, t. y. siuntė lėktuvus, gaisro gesinimo įrangą ir specialistus bei teikė pagirtiną pagalbą, kuri buvo teikiama susijusioms institucijoms ir gelbėjimo tarnyboms;

7.  pripažįsta Monitoringo ir informavimo centro indėlį remiant ir sudarant galimybes kritinėmis aplinkybėmis mobilizuoti ir koordinuoti civilinės saugos pajėgas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių ištekliai miškų gaisrams gesinti yra riboti, ypač nepakanka oro transporto priemonių, ir kad tais atvejais, kai šie ištekliai reikalingi pačiai valstybei narei, ji ne visuomet gali ištiesti pagalbos ranką; todėl pažymi, kad kai kurios valstybės narės gavo mažiau pagalbos nei reikėjo ir turėjo pasikliauti dvišaliais pagalbos susitarimais su ES nepriklausančiomis šalimis; dėl šios priežasties apgailestauja, kad tam tikrais atvejais ES nepajėgė vieningai pademonstruoti pakankamo solidarumo;

8.  primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti susitarimą dėl naujo ES Solidarumo fondo reglamento, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės mėn. išreikštą Europos Parlamento poziciją; mano, kad Tarybos delsimas šiomis aplinkybėmis yra nepriimtinas; įsitikinęs, kad pagal naująjį reglamentą, kuriame – kartu su kitomis priemonėmis – būtų supaprastintos ES solidarumo fondo sutelkimo sąlygos, būtų galima veiksmingai, lanksčiai ir laiku naudotis šiuo fondu žalai šalinti; ragina Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją, taip pat ES finansų, aplinkosaugos, žemės ūkio ir regionų plėtros ministrus nedelsiant imtis greitų ir ryžtingų veiksmų; siūlo šiuo tikslu surengti nepaprastąjį bendrą Tarybos posėdį, į kurį būtų pakviesti šie atsakingi ES ministrai, o Europos Parlamentas ir Europos Komisija dalyvautų stebėtojų teisėmis;

9.  reikalauja, kad būtų sukurtos Europos pajėgos, kurios galėtų nedelsdamos reaguoti ištikus nelaimei, kaip siūloma EB Komisijos nario M. Barniero pranešime, ir apgailestauja, kad nebuvo į tai atsižvelgta ir imtasi tolesnių priemonių; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia toliau tobulinti greito reagavimo pajėgumus, kurie, kaip minėta per 2006 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, būtų grindžiami valstybių narių civilinės saugos modeliais; prašo Komisiją, kad ji, į tai atsižvelgusi, parengtų apibrėžtą pasiūlymą; pabrėžia valstybių narių ir jų vietos valdžios institucijų svarbą veiksmingai užkertant kelią gaisrams ir juos gesinant;

10  ragina Europos Komisiją reikalauti iš valstybių narių kovai su gaivalinėmis nelaimėmis skirtų jų veiklos programų, patirties jas taikant ir ištirti naudojamų prevencijos, pasiruošimo ir reagavimo priemonių tinkamumą, siekiant keistis neatidėliotinų veiksmų, administracinių ir operatyvinių organų koordinavimo bei būtinų žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių buvimo patirtimi ir padaryti išvadas; ragina Komisiją, siekiant geriau pasiruošti 2008 m. miškų gaisrų sezonui, ištirti bendradarbiavimo su ES kaimynėmis ir trečiosiomis šalimis gesinant pragaištingus gaisrus ir pavojingais vasaros mėnesiais keičiantis gerąja patirtimi ir (arba) pajėgomis galimybes;

11.  mano, kad ankstesnių ir pastarųjų metų patirtis parodo, jog reikia pabrėžti būtinybę stiprinti Bendrijos civilinės saugos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo priemones, susijusias su miškų ir kitais gaisrais, ir skatina Komisiją imtis šios iniciatyvos;

12.  ragina Komisiją ištirti galimybes iš anksto susitarti dėl teisės pasitelkti papildomas pajėgas, prieinamas iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, galinčias nedelsiant reaguoti kilus didelei krizei; siūlo išlaidas, susijusias su reaguoti pasirengusių pajėgų išlaikymu, padengti taikant civilinės saugos finansinę priemonę;

13.  pritaria 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimui, kuriuo įsteigiama Civilinės saugos finansinė priemonė, ir yra įsitikinęs, kad, vykdant pagal šią priemonę finansuojamus veiksmus, bus neabejotinai užtikrintas Europos solidarumas, ir kad tai duos Europai papildomos naudos veiksmingai valdant gaivalines nelaimes; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiai naujai priemonei skirtų lėšų neužteks norint veiksmingai siekti pagal ją numatytų ambicingų tikslų;

14.  pabrėžia, kad būtinos patikimesnės gaivalinių nelaimių prevencijos priemonės, ir labai tikisi, kad 2008 m. bus išleistos dviejų Komisijos narių monografijos, kuriose siekiama pateikti bendrą gaivalinių nelaimių prevencijos strategiją; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti atvirojo koordinavimo metodą, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, ir taikant bendrąją teritorijos priežiūrą, siekiant, kad vanduo kuo ilgiau išliktų įsigėręs į dirvožemį, ir bendrąją miškų priežiūrą, siekiant kuo labiau sumažinti miškų gaisringumą ir greitą ugnies plitimą, bei atkūrus biomasę pagerėtų ekonominis veiklos įgyvendinamumas;

15.  ragina Europos Komisiją imtis daugiau mokslinių tyrimų, siekiant patobulinti miškų gaisrų prevencijos ir gesinimo metodus bei medžiagas ir peržiūrėti planavimą bei žemės panaudojimą; todėl ragina valstybes nares imtis griežtų priemonių, siekiant pagerinti ir įgyvendinti miškų apsaugos teisinę bazę ir susilaikyti nuo komercializacijos, žemės paskirties keitimo ir privatizavimo, tuo sumažinant kišimąsi ir spekuliaciją; mano, kad šiuo tikslu reikėtų panaudoti visas ES pažangiąsias technologijas, įskaitant palydovines sistemas;

16  smerkia tai, kad, pirminiais duomenimis, daugelis šių miškų gaisrų kilo dėl padegimų, ir yra ypač susirūpinęs dėl to, kad tarp Europos miškų gaisrų priežasčių daugėja padegimų iš kriminalinių paskatų; todėl ragina valstybes nares griežtinti baudžiamąsias sankcijas už aplinkos niokojamąją nusikalstamą veiklą, ypač už miškų padegimą, ir tiki, kad, atlikus skubų ir veiksmingą tyrimą, radus už šiuos nusikaltimus atsakingus asmenis ir skyrus jiems atitinkamą bausmę, būtų užkirstas kelias neatsargiai ir tyčinei veiklai;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja nelaimių, kylančių dėl ekstremalių klimato reiškinių, kuriuos, pasak specialistų, labiausiai lemia visuotinio atšilimo veikiama klimato kaita; atitinkamai ragina valstybes nares atlikti viską, ką reikia siekiant atitikti Kioto protokolo tikslus, ir Komisiją – imtis iniciatyvos, siekiant užtikrinti Kioto protokolo įsipareigojimus bei tolesnę veiklą; ragina Europos Komisiją ir visas susijusias viešąsias institucijas rengiant avarinių tarnybų ir žalos mažinimo programų biudžetus ir numatant nenumatytiems atvejams skirtas atsargas atsižvelgti į klimato kaitą ir didėjančią potvynių, miškų gaisrų ir pan. nelaimių tikimybę;

18.  ragina Komisiją tęsti bendradarbiavimą su nacionalinėmis institucijomis siekiant plėtoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas gaisrų poveikis aplinkai; ragina paruošti miškų atsodinimo politiką, pagrįstą bioklimatinėmis ir aplinkos sąlygomis; pabrėžia būtinybę kaupti ir registruoti valstybių narių gamtinių išteklių duomenis ir sukurti atvirą piliečiams duomenų bazę „Žalioji nacionalinė suvestinė“;

19.  mano, kad nedelsiant reikėtų skatinti ir remti savanorių civilinės saugos veiklą, organizuojant pagrindinius mokymus ir teikiant įrangą, kurioje galėtų būti panaudojamos pažangios technologijos, nes savanoriai – vienas iš pagrindinių valstybių narių turimų išteklių, kai tenka veikti ypatingosios padėties sąlygomis, atsiradusiomis dėl gaivalinių nelaimių; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares šviesti piliečius mūsų miškų vertės ir jų išteklių bei jų saugojimo naudos klausimais, telkiant savanorius ar kitais būdais propaguoti pilietinę visuomenę;

20.  mano, kad ilgalaikės miškų plotų apsaugos sąlyga yra tvarus planavimas bei regionų ir kaimo plėtros planų įgyvendinimas, siekiant raginti kaimo gyventojus neišsikelti iš kaimo teritorijų, sudarant galimybes, ypač jaunajai kartai, gauti įvairių pajamų iš žemės ūkio ir kuriant būtiną modernią infrastruktūrą, kurią panaudojant kaimo teritorijose būtų skatinamas tvarus turizmo ir paslaugų sektorius;

21.  pabrėžia, kad šiais metais gaivalinės nelaimės ir ypač miškų gaisrai kėlė didelę grėsmę paminklams ir archeologinėms vietovėms, kurios yra labai svarbi Europos kultūros paveldo dalis; pabrėžia, kad šiuo požiūriu kyla grėsmė senajai Olimpijai, Olimpinių žaidynių gimtinei, jų muziejui, kaip pasaulio paveldo vietovei; prašo nedelsiant numatyti lėšų, jei reikėtų atkurti Europos kultūros paveldo vietoves, kurioms besitęsiantys miškų gaisrai padarytų žalos;

22.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visų išdegusių miškų plotai būtų ir toliau skirti miškams ir kad būtų taikomos jų atželdinimo programos, o pakeisti žemės paskirties nebūtų galima, įgyvendinti atitinkamus įstatymus dėl apsaugos ir tinkamo žemės naudojimo, įskaitant tausios žemdirbystės ir miškininkystės technologijas, vandens naudojimo administravimą ir veiksmingą rizikos valdymą, ir nedelsiant planuoti atkūrimo politiką, susijusią su turizmo sritimi ir vietine ekonomika;

23.  ragina Komisiją stebėti, kad visos nelaimių padariniams likviduoti skirtos lėšos, kurios suteikiamos valstybėms narėms, būtų tinkamai, veiksmingai ir efektyviai naudojamos;

24.  siūlo į gaivalinių nelaimių labiausiai paveiktas šalis nusiųsti Europos Parlamento delegaciją, kuri išreikštų solidarumą su gyventojais, stebėtų gyvybei, turtui, socialiniams tinklams, aplinkai, ekonomikai padarytus nuostolius ir padarytų reikiamas išvadas siekiant geresnės prevencijos ir reagavimo į panašias ekstremalias padėtis ES ateityje;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

Teisinė informacija - Privatumo politika