BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
11.3.2009
- –José Ribeiro e Castro, Charles Tannock, Bernd Posselt, Tunne Kelam, Filip Kaczmarek, Laima Liucija Andrikienė ir Eija-Riitta Korhola PPE-DE frakcijos vardu
- –Pasqualina Napoletano ir Emilio Menéndez del Valle PSE frakcijos vardu
- –Johan Van Hecke, Thierry Cornillet ir Eugenijus Maldeikis ALDE frakcijos vardu
- –Adam Bielan, Ewa Tomaszewska, Mieczysław Edmund Janowski ir Konrad Szymański UEN frakcijos vardu
- –Margrete Auken Verts/ALE frakcijos vardu
- –PPE-DE (B6‑0115/2009)
- –PSE (B6‑0116/2009)
- –UEN (B6‑0117/2009)
- –ALDE (B6‑0119/2009)
- –Verts/ALE (B6‑0120/2009)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Bisau Gvinėjos
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 3 d. ES pareiškimą dėl tragiškų įvykių Bisau Gvinėjoje,
- atsižvelgdamas į prezidento (2005 m. birželio 19 d.) ir parlamento (2008 m. lapkričio mėn.) rinkimus,
- atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 4 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimą dėl dabartinės politinės krizės Bisau Gvinėjoje,
- atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 2 d. Afrikos Sąjungos (AS) Komisijos pareiškimą,
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi 2009 m. kovo 2 d. po keleto valandų, kai įvyko sprogimo išpuolis, kurio metu žuvo armijos štabo viršininkas generolas Tagme Na Waie, perbėgę kariai nušovė Prezidentą Joao Bernardo Vieirą; kadangi žudynių metu buvo pašalinti du labai įtakingi veikėjai ir varžovai, kurie per paskutinius/ pastaruosius keturis mėnesius išvengė keleto pasikėsinimų;
B. kadangi šie išpuoliai nebuvo laikomi valstybės perversmu ir AS Taikos ir saugumo taryba nesuspendavo Bisau Gvinėjos įgaliojimų, kaip kad ji padarė su kaimyninėmis Gvinėja ir Mauritanija po pernai įvykusių perversmų;
C. kadangi neseniai išrinktas Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Raimundo Pereira buvo prisaikdintas kaip prezidentas laikotarpiui, kol įvyks rinkimai, kaip numatyta Konstitucijoje; kadangi Raimundo Pereira kreipėsi į tarptautinę bendruomenę dėl pagalbos stabilizuojant šalį;
D. kadangi dėl dešimtmečius trunkančio politinio nestabilumo Bisau Gvinėja pateko į gilią krizę: trūksta švaraus vandens, sveikatos ir švietimo paslaugų, įvairių ministerijų valstybės tarnautojams mėnesiais delsiama mokėti atlyginimą, ir kadangi šalis yra viena iš nedaugelio valstybių, įtrauktų į Jungtinių Tautų taikos kūrimo komisijos darbotvarkę, kuria siekiama padėti skurdžioms šalims negrįžti prie karo veiksmų ar sumaišties; kadangi pasikėsinimai vyko tuomet, kai ES ir tarptautinė bendruomenė padidino savo įsipareigojimus kurti demokratinę ir stabilią Bisau Gvinėją;
E. kadangi nuo 2008 m. birželio mėn. ES, padedama savo ESGP misijos „ES saugumo sektoriaus reforma Bisau Gvinėjoje“, teikia patarimus ir paramą vykdant Bisau Gvinėjos saugumo sektoriaus reformą;
F. kadangi 2008 m. lapkričio mėn. parlamento rinkimai buvo svarbus Bisau Gvinėjos išbandymas, kadangi labai reikėjo iš naujo paskatinti perėjimą prie demokratinio valdymo; kadangi rinkimus gyrė ir piliečiai, ir tarptautiniai stebėtojai, ypač ES rinkimų stebėjimo misija, ir jie praskynė kelią didesnei JT paramai kuriant taiką šalyje; kadangi rinkimų laikotarpiu kariuomenė nesikišo į paskutinius rinkimų procesus ir įsipareigojo užtikrinti taikias sąlygas;
G. kadangi paaiškėjo, kad pasikėsinimai buvo susiję su politine įtampa, kuri atsirado dėl karinių rangų senos konkurencijos, etninio pasiskirstymo ir nestabilumo, taip pat dėl vis didėjančių nelegalios prekybos narkotikais interesų šalyje, – visa tai sudaro labai sudėtingą ir pavojingą padėtį, kuri trukdo šalies gebėjimui atsigauti,
H. kadangi iš daugėjančių įrodymų, kad ir regione, ir per jį vyksta nelegali prekyba narkotikais, matyti, kad šis reiškinys tapo didžiausiu pavojumi visai Vakarų Afrikai, ir kadangi tai daro įtaką kaimyniniams rajonams, kyla didžiulė grėsmė ir Europos Sąjungai,
I. kadangi Bisau Gvinėja susidūrė su nelegalios prekybos narkotikais problema ir tapo pagrindiniu narkotikų tranzito tarp Pietų Afrikos ir Europos punktu ir kadangi nelegali prekyba narkotikais kelia rimtą grėsmę šalies politiniam stabilumui,
1. griežtai smerkia pasikėsinimus į Prezidentą Joao Bernardo Vieirą ir ginkluotųjų pajėgų vadą Tagme Na Waie, kurie įvyko atitinkamai 2009 m. kovo 1 ir 2 d.;
2. siunčia nuoširdžią užuojautą velionio Prezidento Joao Bernardo Vieiros ir velionio generolo Tagme Na Waie šeimoms ir Bisau Gvinėjos žmonėms;
3. ragina Bisau Gvinėjos institucijas kruopščiai ištirti šiuos nusikaltimus ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn, taip pat ragina tarptautinę bendruomenę panaudoti visą reikalingą įtaką ir suteikti visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiektas šis tikslas; atkreipia dėmesį į tai, kad dar neišaiškinti pasikėsinimai į generolus Ansumane Mané (2000 m.) ir Veríssimo Correia Seabrą (2004 m.), nenustatyti, neapkaltinti ir nenuteisti žudikai; pabrėžia, kad nebaudžiamumas nėra atsakymas;
4. džiaugiasi kariuomenės įsipareigojimu laikytis Bisau Gvinėjos konstitucijos ir ragina griežtai laikytis šalies konstitucinės tvarkos;
5 ragina visas šalis savo ginčus spręsti politinėmis ir taikiomis priemonėmis atsižvelgiant į Bisau Gvinėjos institucijas ir prieštarauja bet kokiam mėginimui nekonstitucinėmis priemonėmis pakeisti vyriausybę;
6. tikisi, kad prezidento rinkimai įvyks per 60 dienų, kaip numatyta Konstitucijoje, ir ragina valstybes nares bei tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad Bisau Gvinėja gautų finansinę ir techninę paramą, kuri jai reikalinga norint surengti patikimus rinkimus;
7. pabrėžia, kad yra pavojus, jog Bisau Gvinėja nestabili ir negalės įveikti išvešėjusios korupcijos ar pakeisti savo kaip pagrindinės narkotikų tranzito šalies statuso, kol jos institucijų struktūros bus silpnos;
8. ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares, Jungtines Tautas, AS, Vakarų Afrikos ekonominę bendriją (angl. ECOWAS), Portugališkai kalbančių šalių bendriją (PKŠB) ir kitus tarptautinės bendruomenės narius stebėti pokyčius Bisau Gvinėjoje, padėti išsaugoti jos konstitucinę tvarką ir toliau remti taikos kūrimo pastangas šalyje;
9. ragina nedelsiant pradėti diskusijas tarp įvairių šalies politinių frakcijų ir parengti programą, kurią vykdyti įsipareigotų visos suinteresuotos šalys, kurioje būtų numatyta spartesnė saugumo sektoriaus reforma, rinkimų įstatymo persvarstymas, administracinė reforma, kovos su korupcija priemonės, makroekonominis stabilizavimas ir konsultacijos su pilietine visuomene dėl nacionalinio sutaikymo;
10. pritaria ECOWAS 2009 m. kovo 3 d. priimtam sprendimui į Bisau Gvinėją išsiųsti ministrų delegaciją, kurią sudarytų Nigerijos, Burkina Faso, Žaliojo Kyšulio, Gambijos ir Senegalo ministrai ir ECOWAS komisijos pirmininkas, ir tą pačią dieną PKŠB priimtam panašiam sprendimui į Bisau Gvinėją išsiųsti politinę misiją, kuriai vadovautų Portugalijos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo valstybės sekretorius, ir pritaria tam, kad šios abi misijos įtrauktų visas suinteresuotąsias šalis siekiant atkurti pasitikėjimą tarp politinių veikėjų, saugumo pajėgų ir pilietinės visuomenės bei atkurti normalią konstitucinę padėtį šalyje;
11. su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į grėsmę, kuri kyla taikos Bisau Gvinėjoje atkūrimui ir Vakarų Afrikos regiono stabilumui dėl narkotikų gabenimo iš tokių tolimų šalių kaip Kolumbija ir Afganistanas ir dėl prekybos žmonėmis, taip pat ragina Jungtinių Tautų agentūras, atitinkamai remiamas ECOWAS, parengti regioninį veiksmų planą, skirtą šiai problemai išspręsti;
12. ragina JT Taikos kūrimo komisiją (TKK) prisidėti toliau teikiant pažadėtą paramos teikėjų paramą (finansinę ir techninę), ypač saugumo sektoriui, administracinėms reformoms ir kovai su nelegalia prekyba narkotikais;
13. ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau pasitelkus savo ESGP misiją „ES saugumo sektoriaus reforma Bisau Gvinėjoje“ teikti patarimus ir paramą vykdant Bisau Gvinėjos saugumo sektoriaus reformą ir pranešti apie padarytą pažangą;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT ir ECOWAS generaliniams sekretoriams, AS institucijoms, AKP ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, PKŠB sekretoriatui ir Bisau Gvinėjos Vyriausybei bei Parlamentui.