BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
21.4.2009
- –Gunnar Hökmark PPE-DE frakcijos vardu
- –Pervenche Berès ir Elisa Ferreira PSE frakcijos vardu
- –Wolf Klinz ALDE frakcijos vardu
- –Cristiana Muscardini, Roberta Angelilli, Guntars Krasts, Inese Vaidere ir Roberts Zīle UEN frakcijos vardu
- –UEN (B6‑0185/2009)
- –PPE-DE (B6‑0187/2009)
- –ALDE (B6‑0188/2009)
- –PSE (B6‑0189/2009)
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Londone vykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtą vadovų pranešimą, taip pat į jų pareiškimus dėl finansų sistemos stiprinimo ir dėl išteklių skirstymo per tarptautines finansų institucijas,
– atsižvelgdamas į šalių, nesilaikančių tarptautinių keitimosi informacija apie mokesčius standartų, sąrašą, kurį 2009 m. balandžio 2 d. paskelbė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO),
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. kovo 19 ir 20 d. susitikimo pirmininkaujančios valstybės narės išvadas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)114),
– atsižvelgdamas į Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)706),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (A6-0063/2009),
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikatą „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“ (COM(2009)160),
– atsižvelgdamas į neseniai paskelbtą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir ES valstybių narių įsipareigojimus teikti pagalbą siekiant spręsti bado ir skurdo problemas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) 2009 m. vasario 16 d. pranešimą „Išeinant iš krizės. Galimybės“, kuriame G20 grupė raginama parengti naują pasaulinį susitarimą dėl ekologinių priemonių (angl. Global Green New Deal),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2009 m. kovo 24 d. pranešimą „Finansinė ir ekonominė krizė. Tinkamo darbo perspektyvos“, kuriame G20 grupė raginama parengti suderintą skatinamųjų priemonių paketą, orientuotą į socialinę apsaugą ir darbo vietų kūrimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi pasaulis patiria vis didesnį nuosmukį, kurio pasekmių negalės išvengti nė viena šalis ir nė vienas sektorius ir kadangi 2009 m. visame pasaulyje sparčiai lėtėja ekonominė veikla ir, remiantis net optimistiškiausiomis prognozėmis, 2010 m. tikimasi tik labai nedidelio jos atsigavimo,
B. kadangi dėl finansų krizės poveikio realiajam ekonomikos sektoriui susidarė išskirtinės ekonominės aplinkybės, reikalaujančios laiku imtis tikslinių, laikinų ir proporcingų priemonių ir parengti atitinkamus sprendimus siekiant spręsti problemas, susijusias su precedento neturinčia ekonomine ir užimtumo padėtimi visame pasaulyje,
C. kadangi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiuo metu teks susidurti sprendžiant tarptautinės ir Europos ekonomikos nuosmukio problemą, yra pasitikėjimo finansų ir kapitalo rinkomis stygius ir didėjantis nedarbas bei tarptautinės prekybos sumažėjimas;
D. kadangi dabartinis nuosmukis turėtų būti išnaudotas kaip galimybė skatinti Lisabonos ir Geteborgo tikslų įgyvendinimą ir pasaulinį įsipareigojimą kovoti su nedarbu ir klimato kaita, taip pat mažinti energijos suvartojimą,
E. kadangi pagal Pasaulinį atkūrimo ir reformų planą siekiama: 1) atgaivinti pasitikėjimą, augimą ir užimtumą; 2) atgaivinti finansų sistemą, siekiant atnaujinti paskolų išdavimą; 3) stiprinti finansų reguliavimą ir atkurti pasitikėjimą; 4) finansuoti ir pertvarkyti tarptautines finansų institucijas siekiant įveikti krizę ir užkirsti jai kelią ateityje; 5) skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas bei užkirsti kelią protekcionizmui, sukurti pagrindą gerovei; taip pat 6) pasiekti, kad ekonomikos atkūrimas būtų visiems naudingas, ekologiškas ir ilgalaikis,
F. kadangi siekiant atgaivinti ir atkurti pasaulinę ekonomiką labai svarbu užtikrinti tarptautinį šios veiklos derinimą,
G. kadangi įrodyta, kad narystė euro zonoje didina atitinkamų valstybių narių ekonomikos stabilumą, kurį lemia jų pastangos atitikti Mastrichto kriterijus ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, taip pat tai, kad jų ekonomika apsaugota nuo valiutų svyravimų,
H. kadangi keletas valstybių narių susidūrė su rimtomis mokėjimų balanso problemomis, o kai kurios iš jų turėjo kreiptis pagalbos į TVF ir ES,
I. kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslais, ypač tikslu panaikinti didžiulį skurdą ir badą, turi būti grindžiamas AKR ir ES šalių bendradarbiavimas pagal Kotonu partnerystės susitarimą,
J. kadangi dėl finansų krizės kai kurios šalys donorės sumažino savo finansinius oficialiosios pagalbos vystymuisi (OPV) įnašus besivystančioms šalims, sukeldamos grėsmę besivystančių šalių pastangoms įgyvendinti TVT,
K. kadangi AKR šalys priklauso nuo pagrindinių prekių eksporto, kuris sudaro per 50 proc. jų pajamų užsienio valiuta, ir kadangi dėl finansų krizės mažėja eksportas iš daugelio besivystančių šalių ir piniginių perlaidų srautai į šias šalis, be to, dėl jos sumažėjo galimybės gauti kreditą ir tiesioginės užsienio investicijos, taip pat staigiai krito pagrindinių prekių kainos,
L. kadangi mokesčių prieglobsčio centrai sudaro galimybes vykdyti piktnaudžiavimus, susijusius su mokesčių ir finansinių taisyklių nesilaikymu ir manipuliavimu jomis,
M. kadangi lėtėja tarptautinės prekybos augimas, o tai lemia kreditų ir finansavimo stygius bei bendras pasaulio ekonomikos sulėtėjimas,
N. kadangi norint užkirsti kelią protekcionistinėms priemonėms, kurias gali paskatinti finansų ir ekonominė krizė, būtinas glaudus daugiašalis bendradarbiavimas,
Bendrosios pastabos
1. palankiai vertina G20 susitikimo metu patvirtintą Pasaulinį atkūrimo ir reformų planą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pasaulinis planas atitinka veiksmus, kurių jau ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama išvengti prieštaringo poveikio turinčios nesuderintos politikos; palankiai vertina tai, kad G20 grupė pripažino, jog pasaulinės krizės sprendimui būtinas pasaulinio masto sprendimas ir integruota strategija siekiant atkurti pasitikėjimą, augimą ir darbo vietas; mano, kad tai pripažinus per kitą G20 susitikimą, kuris vyks ankstų šių metų rudenį, turėtų būti pasiūlytos atitinkamos rimtos priemonės;
2. mano, kad pasaulio vadovų laukianti užduotis – ne paskubomis užlopyti dabartinės finansų ir ekonomikos sistemos skyles, bet pripažinti, kad būtina nustatyti naują reglamentavimo sistemos pusiausvyrą atsižvelgiant į ekologinį ir socialinį tvarumą, pasaulinės ekonomikos augimo atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą; ragina numatyti tobulesnį visapusišką reglamentavimą ir priežiūrą, taip pat sukurti naują reguliavimo ir valdymo sistemą; mano, kad G20 grupei derėjo aptarti pasaulinio disbalanso prekybos ir finansų srityse problemą, kadangi šis disbalansas buvo vienas iš pagrindinių dabartinės ekonominės krizės veiksnių;
3. pabrėžia, kad norint atkurti pasitikėjimą ir pasiekti kuo didesnio veiksmingumo būtina visapusiškai atsižvelgti į visus prisiimtus įsipareigojimus, skubiai juos vykdyti ir sukonkretinti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į Finansų stabilumo valdybos (FSV) ir TVF užduotį stebėti pažangą, susijusią su sutartu veiksmų planu, ir ragina šias organizacijas pateikti savo ataskaitą Europos Parlamentui;
4. pabrėžia, kad dabartiniai prioritetai turi būti realiojo ekonomikos sektoriaus atgaivinimas tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas ir žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;
5. džiaugiasi, kad G20 grupė daugiausia pasirinko sprendimus, pagrįstus paskolomis ir garantijomis, dėl to bus didžiausias ekonominis poveikis ir kartu bus lengviau sumažinti ilgalaikį poveikį valstybių finansiniams ištekliams, kurie skirti programoms, kurių vertė viršija trilijoną JAV dolerių;
Atkurti augimą ir užimtumą
6. palankiai vertina susitarimą skirti 832 milijardus eurų papildomų finansinių išteklių TVF, kitoms finansų institucijoms ir prekybai finansuoti, taip pat įsipareigojimą reikiamu mastu imtis ilgalaikių fiskalinių priemonių, būtinų siekiant atkurti kreditavimą, augimą ir užimtumą pasaulio ekonomikoje ir kartu užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo susitarta dėl papildomų Europos fiskalinių skatinamųjų priemonių; pripažįsta, kad galimybės veikti kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau visos jos turi dėti tiek pastangų, kiek įmanoma atsižvelgiant į jų galimybes;
7. pripažįsta, kad vykdant šiuos veiksmus esminį vaidmenį atlieka centriniai bankai ir kad jie sparčiai mažina palūkanų normas, taip pat palankiai vertina G20 grupės įsipareigojimą susilaikyti nuo konkurencijos nuvertinant nacionalines valiutas, kuri lemtų uždarą problemų ratą; teigiamai vertina tai, kad Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas skatinti augimą, keletą kartų iš eilės sumažino palūkanų normą ir skubiai suteikė trumpalaikę finansinę paramą, skirtą tarpbankiniam kreditavimui gaivinti; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sudaryti sąlygas, kuriomis paskolos gavėjams būtų lengviau pritaikytos sumažintos palūkanų normos; ragina imtis visų priemonių, įskaitant skubų vidaus kreditavimo ir tarptautinio kapitalo srautų atkūrimą, siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos galėtų vėl deramai veikti;
8. susirūpinęs atkreipia dėmesį į spartų valstybių įsiskolinimo ir biudžetų deficito augimą; pabrėžia, kad, siekiant pernelyg didele našta neapkrauti ateities kartų, svarbu kuo skubiau stabilizuoti valstybės finansus ir užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, kartu pabrėždamas, kad kiekvienos valstybės atveju šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į bendrą įsiskolinimą;
9. apgailestauja, kad G20 aukščiausio lygio susitikime nebuvo apsvarstytas pasaulinio masto disbalanso, dėl kurio kilo finansų krizė, klausimas; nurodo, kad siekiant, jog finansų krizė nepasikartotų ateityje, reikia šalinti jos esmines priežastis (t. y. per didelio JAV deficito finansavimą iš per didelio Kinijos prekybos teigiamo balanso), o to pasekmės apima daug daugiau negu tik bankininkystės ir finansų reguliavimą arba institucijų valdymą; mano, kad siekiant veiksmingai daugiašaliu būdu įveikti krizę būtina naudojant daugiašales priemones panaikinti valiutų kursų disbalanso ir pagrindinių prekių kainų svyravimų priežastis; taigi ragina Europos Vadovų Tarybą priimti bendrąją poziciją siekiant, kad šie klausimai būtų sprendžiami prieš kitą G20 aukščiausio lygio susitikimą Niujorke;
Stiprinti finansų priežiūrą ir reguliavimą
10. palankiai vertina bendrą požiūrį į geresnį finansų sektoriaus reglamentavimą ir finansų priežiūros tobulinimą remiantis darnesniu ir sistemingesniu šalių bendradarbiavimu; ragina visas vyriausybes elgtis pagal savo įsipareigojimus, prisiimtus G20 susitikime; mano, kad G20 aukščiausio lygio susitikime priimti sprendimai ir prisiimti įsipareigojimai yra ne maksimalūs, o minimalūs; teigiamai vertina tai, kad ES ambicingesnė atsižvelgiant į reguliavimo ir priežiūros mastą ir reikalavimus;
11. pabrėžia, kad svarbu atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, nes tai esminė sąlyga norint atnaujinti paskolų teikimą realiajam ekonomikos sektoriui ir tarptautinius kapitalo srautus; pabrėžia būtinybę skubiai spręsti nuvertėjusio bankų turto klausimą, kadangi dėl to varžomas paskolų teikimas; ragina ES vyriausybes ir kompetentingas institucijas pasiekti, kad bankai visapusiškai ir skaidriai atskleistų informaciją apie pablogėjusį balansą, atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl veiksmų, susijusių su nuvertėjusiu Bendrijos bankininkystės sektoriaus turtu, ir veikti darniai bei vadovaujantis konkurencijos taisyklėmis; ragina G20 šalių vyriausybes atskleisti informaciją apie tai, kaip veikia jų nuvertėjusio turto programos ir kokie jų rezultatai; rekomenduoja kuo labiau skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią protekcionizmui finansų ir reguliavimo srityse;
12. palankiai vertina sprendimą reguliuoti ir prižiūrėti visas sistemos požiūriu svarbias institucijas, rinkas ir priemones (įskaitant rizikos draudimo fondus), tačiau mano, kad reikia tolesnių priemonių norint, kad būtų pašalinta nesaikinga spekuliacija, ir kad reikia reguliuoti ir prižiūrėti ir tokią veiklą, kurios mastas konkrečiu atveju gali būti vertinamas kaip nesisteminis, tačiau vykdoma kolektyviai ji gali kelti pavojų finansų stabilumui; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinę priežiūrą ir apginti atviras rinkas būtinos veiksmingos nacionalinių institucijų bendradarbiavimo ir informacijos mainų priemonės;
13. pritaria G20 šalių sprendimui patvirtinti kapitalo politiką „Bazelis II“ ir jų pastangoms kaip galima greičiau sugriežtinti rizikos reguliavimo reikalavimus;
14. laikosi nuomonės, kad būtina aukštu lygiu skubiai įgyvendinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo krizių valdymo klausimais principus; atsižvelgdamas į vis didesnę nacionalinių finansų sistemų sąveiką, ragina atitinkamas institucijas bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, siekiant kilus finansų krizei būti jai pasirengusioms bei ją valdyti;
15. teigiamai vertina G20 grupės sprendimą skatinti sąžiningumą ir skaidrumą finansų rinkose, taip pat didesnę finansų sektoriaus subjektų atsakomybę; pritaria G20 grupės įsipareigojimui į finansų reguliavimo peržiūrą įtraukti ilgalaikę atlygio sistemų reformą ir pabrėžia, kad svarbu sieti paskatas ir ilgalaikius veiklos rezultatus bei vengti skatinamųjų priemonių, kuriomis didinamas neatsakingumas, taip pat užtikrinti, kad, siekiant sudaryti vienodas galimybes, naujieji principai būtų taikomi visame sektoriuje; ypač budriai stebės, ar veiksmingai įgyvendinami principai, susiję su atlyginimais ir kompensacijomis finansų institucijose, ir ragina šioje srityje patvirtinti griežtesnes priemones;
16. palankiai vertina kreditingumo vertinimo agentūroms numatytas priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir skatinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą; ir toliau reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos konkurencijos šiame sektoriuje ir ragina užtikrinti gerokai mažesnes patekimo į rinką kliūtis;
17. palankiai vertina ketinimą siekti susitarimo dėl bendrų apskaitos standartų, apgailestauja dėl to, kad JAV Finansų apskaitos standartų valdyba pakeitė tikrosios vertės apibrėžtį JAV rinkos subjektams, ir ragina Komisiją atsižvelgiant su šiuo pakeitimu suderinti 39-ąjį tarptautinės apskaitos standartą, nelaukiant Tarptautinės apskaitos standartų valdybos sprendimo;
18. ragina per kitą G20 aukščiausiojo lygio susitikimą susitarti dėl suderintų ir konkrečių veiksmų siekiant panaikinti visas lengvatinio apmokestinimo ir reglamentavimo zonas, taip pat panaikinti šioms zonoms nepriklausančių valstybių apmokestinimo bei reglamentavimo spragas, kurios sudaro sąlygas mokesčių vengimui plisti net didžiausiuose finansų centruose; teigiamai vertina G20 grupės pareiškimą dėl banko paslapčių; rekomenduoja ES savo pačios lygmeniu priimti atitinkamus teisės aktus dėl mokesčių prieglobsčių ir ragina savo tarptautines partneres padaryti tą patį;
Stiprinti mūsų pasaulines finansų institucijas
19. visiškai pritaria sprendimui patikėti pagrindinį patvirtintos darbotvarkės koordinavimo vaidmenį pervadintai ir išplėstai Finansų stabilumo valdybai; pritaria G20 sprendimui numatyti tvirtesnį G20 institucinį pagrindą ir suteikti jam didesnius įgaliojimus; pabrėžia, kad siekiant sureguliuoti pasaulio rinkos veikėjų veiklą svarbu laikytis bendrų principų ir užtikrinti finansinių paslaugų srities taisyklių konvergenciją;
20. teigiamai vertina G20 planą reformuoti tarptautines finansų institucijas ir ragina kuo skubiau pradėti šias reformas; tikisi, kad bus vykdoma plataus masto pasaulio ekonomikos ir finansų valdymo reforma, kuri turėtų skatinti demokratiją, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat užtikrinti tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų politikos sričių ir procedūrų darną, taip pat ragina peržiūrėti su daugeliu TVF ir Pasaulio banko paskolų siejamas sąlygas;
21. be to, ragina padidinti besivystančių šalių atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose; palankiai vertina įsipareigojimą vykdyti atvirą, skaidrią ir nuopelnais paremtą atrankos procedūrą skiriant tarptautinių finansų institucijų vadovus; taigi ragina ES vieningai pasisakyti šiuo klausimu;
22. prašo Komisijos įvertinti galimybę prireikus padidinti TVF specialiųjų skolinimosi teisių sumą (angl. SDR), taip pat prašo Europos centrinio banko įvertinti šio lėšų padidinimo poveikį kainų stabilumui pasaulio mastu;
Vengti protekcionizmo ir skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas
23. pritaria G20 grupės įsipareigojimui padidinti pasaulinių finansų institucijų turimus išteklius 850 mlrd. JAV dolerių, siekiant paremti sparčiai augančios ekonomikos šalių ir besivystančių šalių augimą; palankiai vertina tai, kad gerokai padidinti Tarptautinio valiutos fondo ištekliai, kadangi jis teikia didžiausią finansinę paramą šalims, įskaitant ES valstybes nares, kurios susiduria su mokėjimų balanso problemomis, ir remia augimą sparčiai augančios ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse;
24. teigiamai vertina TVF pažangą naujosios lanksčios kredito linijos srityje ir tai, kad nukrypta nuo ankstesnės norminės ir nelanksčios paskolų suteikimo tvarkos bei sąlygiškumu grindžiamos sistemos, kaip matyti neseniai TVF paskelbtame pranešime „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“, t. y., kad nustatant išlaidų politiką pirmenybė turėtų būti teikiama socialinių programų apsaugai ar jų išplėtimui arba siekiui užtikrinti patvirtintas investicijas bei nenutrūkstamai pažangai siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų apskritai;
25. palankiai vertina tai, kad pakartotas įsipareigojimas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir pažadėta skirti dar 50 mlrd. JAV dolerių socialinei apsaugai remti, prekybai skatinti ir mažas pajamas gaunančių šalių vystymuisi užtikrinti; ragina šią sumą esant galimybei išmokėti kaip tiesiogines dotacijas, o ne tik kaip paskolas, siekiant remti socialinę apsaugą ir skatinti prekybą;
26. apgailestauja, kad G20 grupės pažadai, susiję su pagalba prekybai ir OPV, nepakankami; pabrėžia, kad, nors pranešime išvardytos finansinės priemonės, kurias taikant per Pasaulio banką ir TVF bus skirta daugiau išteklių besivystančioms šalims, neprisiimta jokių konkrečių įsipareigojimų papildomam pagalbos prekybai finansavimui užtikrinti;
27. teigiamai vertina įsipareigojimą toliau skatinti prekybą ir investicijas pasauliniu mastu; vis dėlto yra sunerimęs dėl pasaulio prekybos nuosmukio, kadangi tai kelia tolesnio pasaulinės recesijos gilėjimo pavojų; pabrėžia, kad svarbu greitai ir sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą, kuris naudingas panaikinant pasaulio prekybos sistemos disbalansą, kuris kenkė besivystančioms šalims;
28. mano, kad bet kokio pobūdžio protekcionizmas realiojo sektoriaus ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra netinkama reakcija į ekonomikos nuosmukį ir mažėjančią pasaulio prekybą;
29. ragina kitame G20 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat spręsti pasaulio prekybos sistemos pertvarkymo ir PPO valdymo klausimus siekiant skatinti sąžiningą prekybą, įveikti didėjančią nelygybę tarp Šiaurės ir Pietų, pagerinti prekybos, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos darną ir siekti, kad PPO būtų demokratiškesnė, skaidresnė ir atskaitingesnė;
30. ragina ES valstybes nares pristatyti veiksmus ir priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę besivystančiose šalyse, siekiant, kad ES imtųsi suderintų veiksmų; ragina įgyvendinti veiksmus, kuriuos numatyta įvertinti kitame Monterėjaus pranešime dėl vystymosi finansavimo;
31. atkreipia dėmesį į ilgalaikę maisto krizę, dėl kurios būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir pertvarkymų, siekiant užtikrinti besivystančių šalių žemės ūkio gamybos tvarumą;
Visiems užtikrinti teisingą ir tvarų ekonomikos atgaivinimą
32. palankiai vertina tai, kad G20 grupė pripažino tvaresnės pasaulinės ekonomikos svarbą; taip pat pabrėžia išskirtinę įpareigojančio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį ketinama svarstyti artėjančioje Kopenhagos konferencijoje, svarbą; tačiau pabrėžia, jog G20 šalių vadovai turėtų pripažinti pasaulinių tvarumo iššūkių, pvz., žuvininkystės, miškų ir vandens krizės, labiausiai veikiančių besivystančių šalių gyventojus, daugialypiškumą;
33. prašo Komisijos, atsižvelgiant į svarstymus dėl Tvaraus vystymosi strategijos ateities, pradėti būtinus procesus, kuriais būtų siekiama visiškai atsižvelgti į klimato kaitos poveikį visose srityse taikomai politikai;
34. pabrėžia būtinybę veiksmingai įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos srities rinkinio dokumentus ir skirti daugiau investicijų atsinaujinančiai energijai, ekologinėms naujovėms, aplinkai nekenkiančiai energetikai ir energijos naudojimo efektyvumui, t. y. klausimams, kurie turėtų būti itin akcentuojami 2010–2014 m. energetikos veiksmų plane;
35. ragina per kitą G20 aukščiausiojo lygio susitikimą apvarstyti TDO pasiūlytą „Tinkamo darbo darbotvarkę“, į kurią, be kita ko, turėtų būti įtraukti įsipareigojimai visuotinai laikytis žmogaus teisių darbo vietoje, pagrindinių darbo standartų ir įsipareigojimas panaikinti vaikų darbą;
36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalims narėms ir Tarptautiniam valiutos fondui.