BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių, religinių simbolių ir subsidiarumo
16.12.2009
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
Verts/ALE (B7‑0275/2009)
GUE/NGL (B7‑0277/2009)
Judith Sargentini, Raül Romeva i Rueda, Hélène Flautre Verts/ALE frakcijos vardu
Rui Tavares, Nikolaos Chountis, Jean-Luc Mélenchon GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių, religinių simbolių ir subsidiarumo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisę į mokslą ir diskriminacijos draudimą, kurie ginami pagal tarptautines ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių priemones, t. y. Europos žmogaus teisių konvencijos 9 ir 14 straipsnius, šios Konvencijos protokolo Nr. 1 2 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10, 14 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas, be kita ko, į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje Lautsi prieš Italiją,
– atsižvelgdamas į tai, kad ateityje ES prisijungs prie Europos žmogaus teisių konvencijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Europos žmogaus teisių teismas sprendimą byloje Lautsi prieš Italiją priėmė remdamasis Europos žmogaus teisių konvencija, kurią yra pasirašiusios visos ES valstybės narės, įskaitant Italiją,
B. kadangi laikantis Kopenhagos kriterijų norint įstoti į Europos Sąjungą reikia būti Europos žmogaus teisių konvenciją pasirašiusia šalimi ir kadangi ES grindžia savo dialogą žmogaus teisių tema, be kita ko, Europos žmogaus teisių konvencija ir Pagrindinių teisių chartija,
C. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija parengta remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir su ja susijusiomis bylomis ir kadangi jos nuostatos privalomos visoms ES valstybėms narėms pagal ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį,
D. kadangi Europos žmogaus teisių konvencija visiškai suderinama su subsidiarumo principu, nes Europos žmogaus teisių teismas kišasi tik tuomet, kai jau atliktos visos galimos vidinės skundo pateikimo procedūros, ir tik tada, kai valstybė, kuri yra Konvencijos šalis, pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves pagal konvenciją ir jos protokolus,
E. kadangi Europos žmogaus teisių konvencijoje numatyti skundo pateikimo mechanizmai ir kadangi Italija pasinaudojo šia galimybe pateikusi apeliacinį skundą Europos žmogaus teisių teismo didžiajai kolegijai prašydama persvarstyti nuosprendį,
F. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalį ES pripažįsta Europos žmogaus teisių konvencijos svarbą ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, nes „Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ taip užtikrinant, kad ES savo kompetencijos srityje nepažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos,
G. kadangi viešųjų institucijų neutralumas nevaržo religijos laisvės, tačiau yra būtina pliuralizmo plačiojoje visuomenėje sąlyga,
1. patvirtina savo pasiryžimą laikytis bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo, užtikrinti minties, sąžinės ir religijos laisves, teisę į švietimą ir diskriminacijos draudimą;
2. primena, kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės jau nacionaliniu lygmeniu turi gerbti, taikyti ir įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kaip įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje, su ja susijusiose bylose ir Pagrindinių teisių chartijoje;
3. mano, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali spręsti su žmogaus teisių prieštaravimais susijusias problemas ir rasti tinkamiausius būdus, kaip užtikrinti asmens teises nediskriminuojant, ir taip sumažinti kreipimųsi į nacionalinius ir tarptautinius teismus skaičių;
4. mano, kad ne teokratinės valstybės, o tik tos valstybės, kuriose laikomasi bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo, gali surasti tinkamus sprendimus siekdamos užtikrinti kiekvieno asmens minties, sąžinės ir tikėjimo laisvę, teisę į švietimą ir diskriminacijos draudimą – ir tai pagrindinės ES vertybės;
5. mano, jog viešosios institucijos nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų atstovauti visiems piliečiams ir veikti visų piliečių labui jų nediskriminuodamos, nesvarbu, koks jų tikėjimas, religija ar filosofiniai įsitikinimai, ir imtis veiksmų siekdamos apginti kiekvieno asmens teises; mano, kad visų pirma valstybinėse mokyklose su mokiniais turi būti elgiamasi teisingai ir jiems užtikrinamos vienodos sąlygos, nesvarbu, kokia jų religija ar filosofiniai įsitikinimai;
6. mano, kad patalpose, kurias naudoja viešosios institucijos, neturi būti privaloma eksponuoti religinius simbolius, o naudoti, nešioti ir demonstruoti šiuos simbolius turėtų būti visiškai leidžiama privačiose vietose, pvz., namuose, garbinimo vietose ir religinėse mokyklose, ir viešose erdvėse;
7. primena, kad ES valstybės narės turi vidinį, tarptautinį ir europinį teisinį įsipareigojimą visapusiškai taikyti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir dėl to, kad priėmė įsipareigojimus pasirašydamos ir ratifikuodamos Europos žmogaus teisių konvenciją, ir dėl to, kad yra Europos Sąjungos narės, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnyje;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms.