Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0579/2011Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0579/2011

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą

14.2.2012

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
PPE (B7‑0579/2011)
S&D (B7‑0584/2011)
Verts/ALE (B7‑0065/2012)
ECR (B7‑0066/2012)
ALDE (B7‑0067/2012)

Maria do Céu Patrão Neves PPE frakcijos vardu
Ulrike Rodust, Guido Milana, Dolores García-Hierro Caraballo, Estelle Grelier, Iliana Malinova Iotova, Catherine Trautmann, Antolín Sánchez Presedo S&D frakcijos vardu
Pat the Cope Gallagher, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Giommaria Uggias ALDE frakcijos vardu
Isabella Lövin Verts/ALE frakcijos vardu
Marek Józef Gróbarczyk, Struan Stevenson ECR frakcijos vardu

Procedūra : 2011/2899(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B7-0579/2011
Pateikti tekstai :
RC-B7-0579/2011
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011) 244 final),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai” (COM(2011)363),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB)[2],

–   atsižvelgdamas į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos paketą, kurį Komisija pateikė 2011 m. liepos 13 d.,

–   atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi žuvininkystė yra viena iš seniausių žmogaus veiklos rūšių ir kadangi žuvis yra nepakeičiama žmogaus mitybos dalis, kurios tiekimą būtina užtikrinti ir kurios reikšmė turi būti deramai pripažinta bei vertinama pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP);

B.  kadangi žuvininkystės sektorius, apimantis ir laukinių žuvų žvejybą, ir akvakultūrą, yra susijęs su veikla, kuri prisideda prie nepakeičiamų viešųjų vertybių gamybos ir apimanti tris pagrindines veiklos rūšis: žvejybą, perdirbimą ir rinkodarą; kadangi sveikų žuvų išteklių, sveikos jūrų ekosistemos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas yra svarbus bendras turtas, kurį būtina išsaugoti;

C. kadangi akvakultūra (teik jūros, teik gėlo vandens, tiek atviros jūros, tiek pakrančių) yra svarbi žuvininkystės sektoriaus dalis;

D. kadangi smulkioji žvejyba vaidina itin svarbų vaidmenį ekonominiams, aplinkosauginiame ir kultūriniame gyvenime, ir tai turi būti deramai pripažinta ir vertinama pagal BŽP; kadangi pakrančių bendruomenės kaip visuma ypač nukentėjo dėl žuvininkystės sektoriaus nuosmukio, kuris turėjo itin sunkių padarinių mažiems žvejybos uostams visoje ES;

E.  kadangi pertvarkyta BŽP žuvininkystės sektoriui įvairiuose hidrografiniuose baseinuose turi užtikrinti aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį tvarumą, naudojant decentralizuoto valdymo modelį, kai sprendimų priėmimo centrai priartinami prie veiklos sričių ir padidinama suinteresuotųjų šalių atsakomybė;

F.  kadangi žuvininkystės sektorius apimą veiklos rūšis, kurios visiškai priklauso nuo veikiančių ekosistemų, ir todėl yra reikalingos gausios žuvų atsargos, jūrų ekosistemos turėtų būti geros aplinkos būklės siekiant žuvininkystės produktų ilgalaikio tvarumo ir gavybos, perdirbimo ir prekybos;

G. kadangi Europos žuvininkystės sektorius prisideda prie socialinio vystymosi, nes jame tiesiogiai ir netiesiogiai kuriamos darbo vietos, prisideda prie augimo Europoje, nes kasmet sugaunama 6,4 mln. tonų žuvų;

H. kadangi žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumas atsispindi įvairiose srityse, pavyzdžiui, per poveikį, kurį šis sektorius daro socialiniams ir ekonominiams, istorijos, kultūros, mokslo ir aplinkosaugos klausimams;

I.   kadangi žuvininkystės sektorius daugiausia savo veiklą plečia pakrančių zonoje ir salose, prisidėdamas prie jų valdymo ir prie socialinės ir ekonominės dinamikos; kadangi tai yra ypač svarbu jų bendruomenėms, kurios dažnai yra nuskriaustos, nes neturi pakankamai darbo vietų ir pasižymi silpna vietos ekonomika;

J.   kadangi pertvarkyta BŽP turėtų būti glaudžiai susijusi su pagrindinėmis ES iniciatyvomis jūrų klausimais, ypač su Komisijos komunikatu, pavadintu „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM (2007) 574 final), kuriame teigiama, kad Europos žuvininkystės sektorius gali suteikti postūmį ir skatinti daugelį mokslinių tyrimų, kurie padeda gilinti mūsų žinias apie okeanografijos dinamiką, ekosistemas ir vandens rūšių biologiją, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su žuvininkystės veikla;

K. kadangi dinamiškas, gerai tvarkomas žuvininkystės sektorius galėtų duoti didesnę naudą Europos visuomenei ir ekonomikai ir tokiu būdu galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

1.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius yra svarbus ES pramonės sektorius, aprūpinantis ES piliečius aukštos kokybės maistu ir kuriantis ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę Europos Sąjungai; todėl laikosi nuomonės, kad pertvarkyta BŽP turi užtikrinti tvarų žuvų išteklių naudojimą ir išsaugojimą, taip pat palaikyti tinkamą žuvų išteklių lygį, kad žuvininkystės veiklą būtų galima ilgai tęsti tradicinėse zonose ir bendruomenėse;

2.  mano, kad aplinkos, ekonomikos ir socialinis tvarumas yra svarbūs BŽP tikslai, ir pabrėžia, kad didžiausias BŽP prioritetas turėtų būti tvaraus žuvininkystės sektoriaus sukūrimas siekiant užtikrinti, kad ateities kartos galėtų naudotis aplinkosauginiais, socialiniais ir ekonominiais žvejybos privalumais;

3.  pabrėžia, kad tinkamai valdant žuvininkystę galima būtų padidinti naudą Europos visuomenei maisto saugumo, užimtumo, dinamiškų žvejų bendruomenių atžvilgiu ir daugeliu kitų būdų; pabrėžia, kad sveikų žuvų išteklių buvimas, sveikos jūrų ekosistemos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas patys savaime yra bendras turtas, kurį galima sukurti tik tuomet, kai žuvų ištekliai valdomi tvariai, o žalingas poveikis aplinkai sumažinamas iki minimumo;

4.  mano, kad nepaprastai svarbu pripažinti jūras, kurios apima daugiau nei du trečdalius mūsų planetos paviršiaus, kaip išteklius, kurie vaidina labai svarbų vaidmenį kuriant kitus natūralius išteklius (pvz., žuvininkystę); taip pat mano, kad strategiškai svarbu, jog į BŽP būtų įtrauktos aiškios ir tikslios priemonės siekiant užtikrinti, kad ji galėtų atlikti savo strateginį vaidmenį ekologiniu sisteminiu būdu;

5.  pabrėžia, kad įgyvendinant patvirtintą reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti tvarią žuvininkystę nustatant prevencines priemones, kurias taikant nutraukiama žalinga žvejybos praktika, užtikrinamas pernelyg išeikvotų žuvų atsargų atkūrimas ir imamasi priemonių rūšims, kurios nėra žvejojamos, apsaugoti, BŽP prisideda prie ES 2020 biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo ir prie ES tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą;

6.  primena, kad ekonominiu aspektu žuvininkystės sektorius (įskaitant akvakultūrą) per metus sukuria naudos už maždaug 34,2 mlrd. EUR, socialiniu aspektu – sukuria daugiau kaip 350 000 darbo vietų vartojimo ir gamybos žvejybos, žuvų apdorojimo ir rinkodaros srityse, ypač pakrančių ir atokiuose regionuose bei salose;

7.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius atlieka svarbų daugiafunkcinį vaidmenį ne tik trijose tradicinėse veiklos srityse ir darydamas labiausiai pastebimą poveikį ekonominiu ir socialiniu lygmenimis, bet ir daugelyje kitų sričių: aplinkosaugos, kultūros, laisvalaikio ir turizmo, mokslo tyrimų, energetikos ir švietimo; ir šiuo požiūriu itin pabrėžia smulkios žvejybos sektoriaus svarbą;

8.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tai, kad žuvininkystės sektorius vaidina svarbų vaidmenį šiose srityse:

i)    kultūros – prisidėdamas prie gastronomijos, etnografijos, istorijos, literatūros, muziejininkystės ir t. t.;

ii)    rekreacijos ir turizmo – suteikdamas daug galimybių užsiimti įvairia veikla, pavyzdžiui, plaukti į jūrą su vietos žveju, stebėti banginius ir jūrinius paukščius, užsiimti ekologiniu nardymu ir t. t.;

iii)   mokslo – suteikdamas pagalbą jūros ir kitų sričių mokslininkams, vykdantiems mokslinius tyrimus;

iv)   energetikos – skatindamas naujų technologijų, kuriomis vėliau galėtų panaudoti visa visuomenė, plėtrą;

v)   aplinkosaugos – prisidėdamas prie biologiškai pažeidžiamų geografinių sričių, taip pat pakrančių zonų, kuriose yra peryklų ir veisyklų, saugojimo ir taip pat prie jūrų valymo;

vi)   švietimo – vystydamas gėrėjimąsi gamta ir mokydamas saugoti jūrą;

 

9.  pabrėžia, kad dėl savo daugiafunkcinės dimensijos žuvininkystės sektorius bendruomenėms suteikia papildomų viešųjų gėrybių, naudingų visiems ES piliečiams, o ne tik tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su žuvininkyste, todėl šį indėlį būtina pripažinti ir įvertinti; be to, pažymi, daugybė ES piliečių, ypač gyvenančių pakrančių zonose, gauna naudos iš įvairialypės žuvininkystės veiklos; mano, kad finansuojant BŽP turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumą; pabrėžia, kad papildomų viešųjų gėrybių gamyba neturėtų būti naudojama kaip pretekstas siekiant atidėti būtinas BŽP reformas;

10. ragina Komisiją padėti mažiems žvejybos uostams, kurie nukentėjo nuo iškrovimų sumažėjimo dėl pergaudymo;

11. pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius (apimantis ir laukinių žuvų žvejybą, ir akvakultūrą) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos maisto saugumo ramsčių, todėl įgyvendinant BŽP reformą būtina užtikrinti jo stabilumą, kad šis sektorius ateityje galėtų teikti pakankamą kiekį geros kokybės žuvininkystės produktų ir patenkinti daugiau nei pusės milijardo Europos piliečių poreikius;

12. pabrėžia, kad tvarios jūros ir gėlo vandens akvakultūros potencialas svarbus todėl, kad akvakultūra papildo žuvininkystės vaidmenį svariai prisidėdama prie aprūpinimo maistu ES saugumo; pabrėžia, kad reikia konkrečios politikos, norint užtikrinti akvakultūros sektoriaus aplinkosauginį tvarumą; ragina Komisiją parengti bendruosius akvakultūros kokybės kriterijus, kurie būtų taikomi visoje ES ir kuriuose būtų atsižvelgiama į akvakultūros aplinkosauginį ir socialinį poveikį; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad įvežami akvakultūros produktai būtų gaminami laikantis atitinkamų ES tvarumo ir kokybės standartų, t. y. aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų;

13. pažymi, kad pramoginės žvejyba nebuvo įtraukta į Komisijos pasiūlymus, pateiktus 2011 m. liepos 13 d.; pabrėžia, kad į juos reikia atskirai atsižvelgti vykdant BŽP reformos procesą;

14. pabrėžia, kad tolesnė veiklos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su žuvininkystės sektoriumi, diversifikacija galėtų padėti sulėtinti masinį darbuotojų pasitraukimą iš šio sektoriaus, išsaugoti gyvus regioninius papročius ir tradicijas, taip pat sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kai kuriose pakrančių vietovėse;

15. pabrėžia, kad žvejybos valdymas vis labiau remiasi moksliniais duomenimis; tai skatina taikomuosius šios srities tyrimus, skatina žinių plitimą ir puoselėja technologijų vystymąsi bei inovacijas, o tai atitinka ES 2020 m. pažangaus augimo strategiją;

16. pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius visiškai priklauso nuo sveikų išteklių ir nuo ekosistemos pusiausvyros, todėl vykdant BŽP reformą bus siekiama sugrąžinti dėmesį į šį jūros išteklių sergėtojo ir valdytojo vaidmens aspektą, siekiant sukurti veiksmingesnę, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką, atsižvelgiant į ES 2020 m. tvaraus augimo strategiją;

17. pabrėžia, kad žvejybinė veikla, atsižvelgiant į visus jos aspektus (įskaitant tvarią akvakultūrą), tiesioginį ir netiesioginį poveikį ir į viešąsias gėrybes, kurios sukuriamos vykdant žvejybinę veiklą, užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatina profesinį mokymą, socialinį ir ekonominį dinamizmą, o tai atitinka ES 2020 m. pažangaus augimo strategiją;

18. pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius atskirai ir kaip integruotos jūrų politikos dalis turi prisidėti prie „Rio+20“ tikslų įgyvendinimo: atviros ekonomikos, darbo vietų kūrimo ir skurdo panaikinimo;

19. pažymi, kad žvejybos veikla atlieka svarbų vaidmenį, kalbant apie platesnį integruotos jūros politikos kontekstą, ir yra svarbi jūros erdvinio planavimo politikos ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo dalis;

20. ragina Komisiją pripažinti žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumą ir jo vertę gaminant daug ir įvairių viešųjų gėrybių;

21. prašo Komisijos rengiant būsimuosius politikos pasiūlymus ir sprendimus užtikrinti, kad BŽP prisidėtų prie bendrų politikos tikslų, kaip antai strategijos „ES 2020“, įgyvendinimo; laikosi nuomonės, kad vykdant šį labai svarbų BŽP reformos procesą, BŽP turi būti pripažinta kaip plėtros šaltinis, kalbant apie Europos augimo projektą, ir sukurti būtinas sąlygas jo visapusiškam potencialui; prašo Komisiją rengiant ir įgyvendinant šią politiką atsižvelgti į specifinius žuvininkystės ir pakrančių regionų ypatumus;

22. prašo Komisijos į reformuotą BŽP įtraukti sąlygų sampratą, kuri jau naudojama bendroje žemės ūkio politikoje, užtikrinant aplinką tausojančios žvejybos praktikos teigiamą diskriminaciją, pavyzdžiui, pavyzdžiui, per geresnę prieigą prie paramos fondų;

23. prašo Komisijos, siekiant skatinti panašios veiklos plėtojimą, rasti teisinį sprendimą, kuris leistų žvejams finansiškai nenukenčiant susikurti kitą pajamų šaltinį toje plačioje su žuvininkyste susijusios veiklos srityje;

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.