BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Gvantanamas: kalinių bado streikas
22.5.2013 - (2013/2601(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
Verts/ALE (B7‑0234/2013)
S&D (B7‑0236/2013)
ALDE (B7‑0239/2013)
GUE/NGL (B7‑0240/2013)
Véronique De Keyser, Ana Gomes, Joanna Senyszyn, María Muñiz De Urquiza, Pino Arlacchi, Libor Rouček, Liisa Jaakonsaari, Mitro Repo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Richard Howitt, Marc Tarabella, Antigoni Papadopoulou S&D frakcijos vardu
Sophia in ‘t Veld, Marietje Schaake, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Alexander Graf Lambsdorff, Louis Michel, Johannes Cornelis van Baalen, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle de Sarnez, Graham Watson, Sonia Alfano, Sarah Ludford, Kristiina Ojuland, Izaskun Bilbao Barandica, Robert Rochefort, Hannu Takkula, Anneli Jäätteenmäki, Alexandra Thein ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Hélène Flautre, Rui Tavares, Raül Romeva i Rueda, Carl Schlyter, Malika Benarab-Attou, Mark Demesmaeker, Nikos Chrysogelos, Catherine Grèze ALDE frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat, Marisa Matias, Alda Sousa GUE/NGL frakcijos vardu
Laima Liucija Andrikienė, Bernd Posselt
Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvantanamo: kalinių bado streikas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tarptautines sutartis ir standartus, susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, visų pirmą į visišką kankinimų, blogo elgesio su asmeniu, prievartinių dingimų ir skubių mirties bausmės vykdymų draudimą, teisę nebūti įkalintam be teismo ir teisę į teisingą teismą,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gvantanamo, ypač į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos“[1], 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai[2], taip pat 2011 m. birželio 9 d. rezoliuciją „Gvantanamas: sprendimas dėl mirties bausmės, kurį ketinama priimti artimiausiu metu,“[3]
– atsižvelgdamas į JAV Prezidento Baracko Obamos 2009 m. sausio 22 d. vykdomuosius potvarkius, kuriuose jis įsako uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią sulaikymo įstaigą iki 2010 m. sausio 22 d.,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. bendrą ES bei jos valstybių narių ir JAV pareiškimą dėl Gvantanamo įlankoje esančios sulaikymo įstaigos uždarymo, taip pat į 2009 m. birželio 4 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas ir keitimosi informacija mechanizmą,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2013 m. balandžio 5 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) vadovo Peterio Maurerio 2013 m. balandžio 11 d. pareiškimą, kuriame reiškiamas jo nepritarimas prievartiniam kalinių, surengusių masinį bado streiką Gvantanamo kalėjime, maitinimui ir prezidentas Barakas Obama primygtinai raginamas imtis daugiau veiksmų, kad būtų išspręsta čia laikomų kalinių nepagrįsta teisinė padėtis,
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 11 d. bendrą atvirą laišką, kurį pasirašė 26 tarptautinės žmogaus teisių NVO ir kuriame JAV prezidentas raginamas įvykdyti savo 2009 m. pažadą uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi didelė Gvantanamo įlankos kalėjimo kalinių grupė 2013 m. vasario 6 d. pradėjo bado streiką protestuodami prieš savo kalinimo sąlygas ir tolesnį kalinimą Gvantaname; kadangi karinė vadovybė nurodo, kad 100 kalinių dalyvauja bado streike, 29 kaliniai priverstinai maitinami ir penki gydomi ligoninėje;
B. kadangi praėjus 11 metų nuo kalėjimo atidarymo iš 166 kalinių duotas leidimas paleisti 86, tačiau jie vis dar laikomi neribotą laiką ir kadangi tik šešiems žmonėms pateikti kaltinimai;
C. kadangi 2013 m. kovo 26 d. JAV Kolumbijos apygardos teismui pateiktas nepaprastasis prašymas, kuriame tvirtinama, kad Gvantanamo sargybiniai neduoda kaliniams švaraus geriamojo vandens ir pakankamai drabužių, siekdami numalšinti bado streiką;
D. kadangi 2009 m. birželio 15 d. bendrame ES ir JAV pareiškime atkreipiamas dėmesys į prezidento B. Obamos įsipareigojimą uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią sulaikymo įstaigą iki 2010 m. sausio 22 d.; kadangi visgi 2013 m. sausio mėn. uždarytas biuras, kuriam buvo pavesta uždaryti Gvantanamo sulaikymo įstaigą, ir Kongresas stabdė visas B. Obamos administracijos pastangas uždaryti Gvantanamą; kadangi JAV administracija pareiškė, kad ir toliau laikysis įsipareigojimo uždaryti Gvantanamą;
E. kadangi 2013 m. balandžio 5 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė, kad tolesnis neterminuotas daugelio sulaikytųjų įkalinimas prilygsta savavališkam įkalinimui ir tai yra aiškus [JAV] įsipareigojimų, taip pat tarptautinės teisės ir standartų, kurių JAV privalo laikytis, pažeidimas ir kad Gvantanamo kalėjimas turėtų būti uždarytas;
F. kadangi 2013 m. balandžio 13 d., netrukus po Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto delegacijos apsilankymo, priėmus sprendimą perkelti kalinius iš 6-osios stovyklos į labiau izoliuotą 5-ąją stovyklą, kilo įnirtingi kalėjimo sargybinių ir sulaikytųjų susirėmimai, kurių metu šaudyta, bet šūviai nebuvo mirtini, ir naudoti greitosiomis padirbti ginklai;
G. kadangi 2013 m. balandžio 30 d. prezidentas B. Obama pakartojo savo poziciją, kad Gvanatanamo įlankos įkalinimo įstaiga turi būti uždaryta ir pareiškė, kad įkalinimo stovykla kenkia Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinei reputacijai ir kad tuo naudojamasi kaip ekstremistų verbavimo priemone;
H. kadangi svarbi bado streiko priežastis, kurią nurodė gynybos advokatai ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas, yra kalinių sielvartas dėl to, kad jie nemato jokių perspektyvų, jog bus paleisti, ypač po to, kai sausio mėnesį prezidentas B. Obama atnaujino Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą (angl. NDAA), į kurį įrašytos nuostatos dėl Gvantanamo įlankos kalėjimo išlaikymo artimoje ateityje;
I. kadangi dėl Nacionalinės gynybos įgaliojimų akto kalinių grįžimas namo tapo faktiškai neįmanomas, nes jame teigiama, kad sulaikytieji negali grįžti į šalį, kurioje gresia pavojus, ir tai gali labai paveikti vyriausybės gebėjimus vykdyti grąžinto į tėvynę asmens kontrolę;
J. kadangi dėl penkių itin vertingų sulaikytų asmenų, kurių atžvilgiu jau vykdomas teisminis nagrinėjimas, gynybos konfidencialumas tapo visiškai nepatikimas, nes dokumentai ir tūkstančiai el. laiškų dingo iš kompiuterių ir pasiklausymo įtaisai buvo užmaskuoti kaip dūmų detektoriai; kadangi dėl to atsakingas teisėjas atidėjo teisminį nagrinėjimą neribotam laikui; kadangi vyriausiasis gynybos advokatas įsakė gynybos advokatams nesinaudoti kompiuteriais, kai atlieka itin svarbų ir konfidencialų darbą;
K. kadangi šiuo metu yra tik vienas civilinis skrydis į Gvantanamą, kurio tvarkaraštis yra labai apribotas, taigi spaudos atstovams, teisininkams ir žmogaus teisių srities darbuotojams apribojama apsilankymo galimybė;
1. pažymi, kad glaudūs transatlantiniai santykiai grindžiami bendrai puoselėjamomis esminėmis vertybėmis ir pagarba pagrindinėms visuotinėms neginčijamoms žmogaus teisėms, pvz., teise į nešališką teismą ir savavališko kalinimo draudimu; palankiai vertina transatlantinį bendradarbiavimą įvairiais tarptautiniais žmogaus teisių klausimais;
2. išreiškia susirūpinimą dėl bado streike dalyvaujančių ir priverstinai maitinamų sulaikytųjų gerovės, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl kalinių psichinės ir fizinės būklės, nes daugelis iš jų patyrė kankinimus arba nežmonišką ir žeminamą elgesį;
3. pakartoja savo raginimą JAV institucijoms nedelsiant uždaryti Gvantanamo įlankoje esantį kalėjimą ir uždrausti kankinimus ir netinkamą elgesį visomis aplinkybėmis; ragina kalinius, kurių atžvilgiu duotas leidimas paleisti, paleisti, perkelti juos į gimtąsias arba kitas šalis, kuriose jie turėtų būti integruoti, o likusiems sulaikytiesiems pateikti kaltinimus civiliniame teisme, kuriame taikomos teisingo teismo normos;
4. reikalauja, kad JAV institucijos užtikrintų kaliniams nepriklausomą medicininį vertinimą ir priežiūrą, ir pritaria Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pozicijai, pagal kurią prievartinis maitinimas pripažįstamas netinkamu kaip pagrindinių asmens laisvių pažeidimas; prašo JAV institucijų užtikrinti, kad kalinių advokatai būtų visapusiškai informuojami apie įvykius, susijusius su jų klientų sveikata ir gerove, ir prireikus leisti patekti į kalėjimą JT Žmogaus teisių tarybos ekspertams, NVO ir žiniasklaidos atstovams;
5. sutinka su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimu, kad, nors pagal tarptautinę teisę reikalaujama, jog privalo nelikti nebaudžiamumo už terorizmo, nusikaltimų ir žiaurumo aktus, žmogaus teisės yra visuotinės ir taikomos visiems asmenims, įskaitant įtariamus pačiais didžiausiais nusikaltimais, ir kad su žmonėmis, iš kurių atimta laisvė, turi būti elgiamasi humaniškai ir turi būti gerbiamas jų prigimtinis orumas;
6. pabrėžia, kad tolesnis šių vyrų kalinimas nepateikiant jiems kaltinimų ir be teismo prieštarauja pagrindiniams teisingumo principams; pažymi, kad savavališkas kalinimas yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir kad dėl to smarkiai kenkiama Jungtinių Amerikos Valstijų kaip žmogaus teisių rėmėjos reputacijai;
7. yra labai susirūpinęs dėl toliau taikomų kliūčių, kurios atsirado dėl Nacionalinės gynybos įgaliojimų akto ir kurios trukdo uždaryti įstaigą ir teisti sulaikytuosius civiliniuose teismuose, kai tam yra pagrindo, arba paleisti šiuos asmenis į laisvę; mano, kad tie Gvantanamo kaliniai, kuriems pateikti kaltinimai, turėtų būti teisiami civilių teismuose, ypač todėl, kad kariniai komitetai neatitinka tarptautinių teisingo teismo normų;
8. ragina prezidentą B. Obamą paskirti Baltuosiuose Rūmuose asmenį, kuris padėtų vykdyti kalinių, kuriems duotas leidimas būti išleistiems į laisvę, repatriaciją ar perkėlimą;
9. primena, kad valstybės narės yra pasirengusios padėti JAV uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai koordinuoti bendrą valstybių narių iniciatyvą primygtinai raginti JAV prezidentą imtis veiksmų, taip pat siūlytis papildomai priimti Gvantanamo kalinius Europos teritorijoje, ypač grupę vyrų, kurie atžvilgiu duotas leidimas juos paleisti ir kurie negali grįžti į savo gimtąsias šalis;
10. taip pat primena, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios prisidėti prie išlaidų, kurias patirs ES valstybės narės dėl to, kad priims buvusius suimtuosius, padengimo, kaip nurodyta 2009 m. birželio 15 d. bendrame ES ir JAV pareiškime, ir ragina JAV administraciją vykdyti savo įsipareigojimus remti buvusius suimtuosius ne tik perkėlimo metu, bet ir vėliau;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją JAV Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui, JAV Valstybės sekretorei, JAV karinių komitetų valdybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0309.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.
- [3] OL C 380 E, 2012 12 11, p. 132.