Pranešimas - A6-0085/2006Pranešimas
A6-0085/2006

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl laikinojo susitarimo tarp Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnijos dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo

24.3.2006 - (5144/1999C6‑0338/1999 – 1998/0304(CNS)) - *

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Daniel Caspary

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl laikinojo susitarimo tarp Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnijos dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo

(5144/1999 – C6‑0338/1999 – 1998/0304(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo (5144/1999)[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl situacijos Turkmėnistane[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Turkmėnistano, įskaitant Centrinę Aziją[3],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 133 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C5‑0338/1999),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6‑0085/2006),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Turkmėnistano vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  Dar nepaskelbta OL.
  • [2]  OL C 343, 2001 12 5, p. 310.
  • [3]  OL C 82 E, 2004 4 1, p. 639.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Istorinė informacija

Europos Bendrijų ir Turkmėnistano santykiai šiuo metu yra reguliuojami pagal 1989 m. Europos Bendrijų ir TSRS prekybos ir komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties (PBS) su Turkmėnistanu buvo baigtos 1997 m. gegužės 24 d. Konsultacijų procedūra Parlamente dėl PBS įvyko 1998 m. pradžioje (atsakingas komitetas – Užsienio reikalų komitetas, nuomonės referentė – C. Lalumière), tačiau dėl negerėjančios žmogaus teisių padėties buvo nuspręsta nerengti pranešimo. Šiuo metu Užsienio reikalų komitetas atnaujino teisės aktų leidimo darbą dėl šios sutarties (pranešėjas – P. Beglitis) ir Tarptautinės prekybos komitetas paskyrė šio pranešimo projekto autorių savo nuomonės projekto referentu.

1998 m. vasario 24 d. buvo parafuota prekybai ir su prekyba susijusioms priemonėms skirta laikinoji sutartis laikotarpiui, kol įsigalios PBS. 2000 m. gegužės 26 d. Užsienio reikalų komitetas patvirtino nuomonę dėl laikinosios sutarties (nuomonės referentas – Ioannis Souladakis), tačiau vadovaujantis Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas dėl žmogaus teisių pažeidimų taip pat nusprendė nerengti pranešimo. Šis sprendimas buvo patvirtintas 2001 m. kovo mėn. ir 2003 m. spalio mėn. plenarinėse rezoliucijose.

Įvykiai po sutarties parafavimo

Svarbus veiksnys sustabdant darbą su šiomis sutartimis buvo 1999 m. gruodžio mėn. sprendimas pašalinti visus apribojimus S. Nijazovui likti prezidento poste ir tapti prezidentu ligi gyvos galvos. Po 2002 m. lapkričio mėn. pasikėsinimo į prezidentą kilo suėmimų banga ir pradėti pasikėsinimu kaltinamų asmenų, kurių daugeliui buvo inkriminuojami ryšiai su šalį palikusia opozicija, parodomieji teismų procesai. Juos lydėjo nauji žiaurūs laisvės sąjūdžio kontrolės veiksmai, tarp jų griežti visuomenės susirinkimų registravimo reikalavimai ir naujos religinių ir visuomenės grupių registravimo taisyklės.

Pastaruoju metu Turkmėnistane priimtas įstatymas dėl vaikų darbo, keletą kartų lankėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) referentas nacionalinių mažumų klausimais. Tačiau Turkmėnistanas dar turi ratifikuoti ir įgyvendinti daug TDO konvencijų.

Žmogaus teisių ir demokratijos padėtis nėra patenkinama, tačiau susidaro įspūdis, kad esama noro derėtis dėl šių klausimų.

Turkmėnistano ekonomika

Turkmėnistano pereinamojo laikotarpio pažanga yra pati lėčiausia tarp regiono šalių. Privatizuota tik keletas valstybei priklausančių įmonių, vyriausybė išlaiko tvirtą dujų, naftos, medvilnės ir kitų pramonės šakų gamybos ir eksporto kontrolę. Siemens (Vokietija) ir Alcatel (Prancūzija) dalyvauja atnaujinant šalies ryšių sistemą. Tačiau tiesioginės užsienio investicijos (TUI) tebėra mažos, palyginti su kitomis naftos turtingomis Centrinės Azijos regiono valstybėmis.

Remiantis BP rengiama Statistine pasaulio energetikos apžvalga, 2002 m. pabaigoje pagal patvirtintus dujų išteklius Turkmėnistanas užėmė 15 vietą pasaulyje; tai sudaro 1,3 proc. viso pasaulio išteklių, o tarp buvusių tarybinių respublikų jis yra antroje vietoje po Rusijos. Patvirtinti naftos ištekliai 2002 m. pabaigoje buvo 500 mln. barelių, arba 0,1 proc. visų pasaulio atsargų. Nafta ir dujos sudaro maždaug tris ketvirtadalius valstybės eksporto pajamų.

Kitas svarbus ekonomikos sektorius yra žemės ūkis, jis siekia apie 30 proc. BVP. Išsiplėtė medvilnės pramonė, ji šalyje perdirba apie 30 proc. medvilnės pluošto (1992 m. tebuvo 3 proc.). Vyriausybės pastangos sutelktos į naftos cheminių produktų sektoriaus plėtrą.

Laikinojo susitarimo turinys

Laikinajame susitarime išlieka su prekyba ir su ja susijusiais reikalais susijusios partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties nuostatos:

· didžiausio palankumo režimas ir kiekybinių apribojimų panaikinimas (apibrėžiama apsaugos straipsniuose);

· Turkmėnistano įsipareigojimai per penkerius metus pasiekti tokius pačius, kaip ir Bendrijoje, intelektinės nuosavybės apsaugos standartus;

· protokolas dėl administracinės savitarpio pagalbos dėl muitinės klausimų.

Demokratijos ir pagrindinių bei žmogaus teisių laikymasis apibūdinamas kaip „pagrindinis šio susitarimo elementas“, taip pat susitarime numatyta nuostata dėl denonsavimo įspėjus iš anksto prieš šešis mėnesius.

Ar reikia ratifikuoti sutartį?

Nors akivaizdu, kad žmogaus teisių padėtis Turkmėnistane nėra patenkinama, ši tema neįeina į Tarptautinės prekybos komiteto kompetenciją. Vis dėlto verta pažymėti, kad ES yra pasirašiusi Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis su kitomis keturiomis Centrinės Azijos respublikomis, ir visose jose yra nuostata dėl vienašališko sutarties sustabdymo, jei pažeidžiami pagrindiniai principai. Pagal šią nuostatą ES sustabdė ES ir Uzbekistano PBS, reaguodama į 2005 m. gegužės 13 d. įvykius Andižane.

Prekybos požiūriu aiškiai geriau, kad buvo pakeista sutartis su buvusia Tarybų Sąjunga. Net jei būtų galima abejoti dėl kai kurių skyrių realistiškumo – pvz., galimybės Turkmėnistanui pasiekti to paties lygio nuosavybės teisių apsaugą per 5 metus nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, ji bent numato aiškų, PPO reikalavimus atitinkantį standartą, kuris padėtų įvertinti pažangą.

Ir svarbiausias aspektas – ekonominės integracijos tarp ES ir Turkmėnistano nebuvimas pastaraisiais metais neprisidėjo prie Turkmėnistano žmonių padėties gerinimo. Į laikinąjį susitarimą reikėtų žvelgti kaip į ES žingsnį link Turkmėnistano ir kaip į bandymą padidinti gyventojų gerovę per prekybą. ES kaip atsako laukia didelės pažangos. PBS pasirašymą galima svarstyti tik po to, kai bus efektyviai pasiekta su demokratija ir žmogaus teisėmis bei ekonomikos reformomis susijusi pažanga.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  (22.3.2006)

teikiama Tarptautinės prekybos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl laikinojo susitarimo tarp Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnijos dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo
(5144/1999– C5-0338/1999 – 1998/0304(CNS))

Nuomonės referentas: Panagiotis Beglitis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Atsižvelgdamas į toliau išdėstytas priežastis, nuomonės referentas siūlo rekomenduoti Tarptautinės prekybos komitetui duoti pritarimą sudaryti laikinąjį susitarimą su Turkmėnija dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų.

1. Kas yra laikinasis susitarimas?

Santykiai tarp ES ir Turkmėnijos vis dar apibrėžti 1989 m. susitarimu dėl prekybos ir komercinio bendradarbiavimo tarp buvusių Europos Bendrijų ir TSRS. Siekiant atnaujinti šiuos santykius ir atsižvelgti į pasikeitusią politinę padėtį, 1997 m. buvo priimtas sprendimas pasirašyti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Turkmėnija (PBS). PBS yra bendro pobūdžio susitarimas, sukuriantis politinį dialogą ir apimantis įvairias prekybos, reikalų, susijusių su investicijomis, ir bendradarbiavimo sritis.

Atsižvelgdama į paprastai ilgai trunkantį PBS ratifikavimo procesą, 1997 m. Komisija pradėjo derybas ir parafavo laikinąjį susitarimą su Turkmėnija. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, šis susitarimas prisidės prie klausimų, susijusių su prekyba, PBS dalies įgyvendinimo ir taip palengvins prekybą tarp abiejų šalių. Taryba turėtų sudaryti sutartį Europos bendrijos vardu ir konsultuodamasi su Parlamentu (vadovauti turėtų Tarptautinės prekybos komitetas). (Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Tarptautinės prekybos komitetas (INTA) vadovauja prekybos reikalams, o Užsienio reikalų komitetas (AFET) kompetentingas PBS klausimais). Laikinasis susitarimas yra labiau suvaržančios apimties nei PBS, be to, jame yra nutraukimo sąlyga, jei pažeidžiami demokratijos ir žmogaus teisių principai.

2. Trumpa istorija

2000 m. su Parlamentu buvo konsultuotasi dėl laikinojo susitarimo. Tuometinis Užsienio reikalų komiteto (AFET) nuomonės referentas P. Souladakis rekomendavo pritarti susitarimo sudarymui su sąlyga, kad, prieš parengdamas pranešimą dėl PBS, komitetas pamatytų pagerėjusią žmogaus teisių padėtį. Tačiau vadovaujantis komitetas dėl laikinojo susitarimo nusprendė nebeliesti šio pranešimo. Šiandien dokumentai vėl pateikti abiem atsakingiems komitetams.

3. Dabartinė padėtis

Kaip AFET komiteto nuomonės referentas dėl laikinojo susitarimo ir pranešėjas dėl būsimo PBS, pakartoju savo pirmtako pateiktą rekomendaciją, sprendimą grįsdamas Turkmėnijos pareikštu nauju noru pradėti su ES dialogą dėl kelių klausimų, įskaitant atskirus žmogaus teisių atvejus, bei plačiai paplitusia nuomone, kad ir toliau izoliuodami Turkmėniją tik dar labiau nutolinsime demokratizacijos ir žmogaus teisių pažangos galimybę.

Mirties bausmės panaikinimas, bendros amnestijos, pagal kurią bus paleista nemažai kalinių kitais metais, paskelbimas, neseniai išleistas įstatymas, nukreiptas prieš vaikų darbą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešėjo dėl tautinių mažumų vizitai – yra teigiama linkme vykstantys veiksmai. Nors ir labai pamažu atsirandantis naujų verslo ir politinės klasių formavimasis gali būti ženklas, rodantis sustiprėjusį pilietinės visuomenės sektorių ir ilgainiui politinių partijų kūrimąsi.

Bet nesileiskime būti apgaunami iliuzijų – Turkmėnijoje yra represinis režimas, šaliai vadovauja prezidentas, kuris 1999 m. pratęsė savo kadenciją neribotam laikui ir kuris buvo išrinktas nedalyvaujant opozicijai, 99,5 proc. balsavus „už“.

Prezidentas S. Nijazovas (arba vadinamasis Turkmėnbašis – didysis Turkmėnijos vadas) paskelbė paliksiąs prezidento postą 2010 m. ir atversiąs vartus daugiapartiniams rinkimams. Iš esmės šioje vienpartinėje šalyje oficialios opozicijos partijos yra paskelbiamos neteisėtomis ir po 2002 m. pasikėsinimo į prezidentą vis dar tebėra griežtų judėjimo ir jungimosi laisvių apribojimų. Griežta cenzūra, kitokios politinės nuomonės slopinimas, netinkamas elgesys su kaliniais ir visa apimantis asmenybės kultas. Valdžia kone visus civilinio gyvenimo aspektus kontroliuoja taip, kad opera, baletas ir netgi automobiliniai radijo imtuvai yra draudžiami!

Nors Turkmėnija turi vienus didžiausių pasaulyje gamtinių dujų išteklius ir didelius naftos išteklius ir yra svarbi medvilnės eksportuotoja, pusė gyventojų gyvena skurde; Turkmėnija vis dar privalo ratifikuoti / įgyvendinti daug Tarptautinės darbo organizacijos (angl. ILO) konvencijų. Turkmėnija yra neutrali, ir JT pripažįsta tokį jos statusą. Turkmėnija palaiko gerus ryšius su Iranu ir Turkija bei su Rusija, kuri šiame regione gali daug pagelbėti. Reikia pažymėti, kad Turkmėnijos užsienio politika yra labai artimai susijusi su energija, ir vienas pagrindinių jos tikslų yra patekti į išorines rinkas. Nors ES turi aiškų energijos poreikį, ES tuo pat metu turi būti atsargi, įtraukdama savo žmogaus teisių principus į komercinius svarstymus.

4. Išvada

Minėtas noras pradėti dialogą yra sveikintinas, nes taip sudaromos sąlygos žengti teigiamą žingsnį į kitą etapą.

Komitetas tiki, kad Turkmėnijai turi būti skatinama daryti pažangą, todėl manome, kad praėjus 7 metams po pirmo laikinojo susitarimo pasiūlymo atėjo laikas jį patvirtinti.

Prieš pradedant bet kokias tolesnes diskusijas dėl PBS, šiuo metu iš Turkmėnijos pusės norime sulaukti didelės pažangos žmogaus teisių srityje.

Laikinasis susitarimas yra ES geros valios ženklas; dabar atėjo laikas Turkmėnijai pasinaudoti šia galimybe reaguoti.

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.     remdamasis atsakingais svarstymais, jei Komisija sies būsimas prekybos arba ekonomines sutartis su Turkmėnijos vyriausybe su geresniu daugelio klausimų sprendimu, o būtent su pagerėjimu žmogaus teisių srityje, pritaria laikinojo susitarimo su Turkmėnija dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymui;

2.     pabrėžia, kad reformų nebuvimas ir pernelyg didelė valstybės kontrolė Turkmėnijoje sąlygojo užsienio politiką, kuri atskiria šalį nuo bendrijos demokratinių, laisvos rinkos ekonomikos šalių, gerbiančių žmogaus teises; pažymi, kad Turkmėnijos ekonomika nėra pagrįsta laisvos rinkos principais ir kad yra mažai privataus verslo, be to, valstybė neleistinai daug kišasi į ekonomiką;

3.     pripažįsta, kad nors padėtis žmogaus teisių klausimais ir Turkmėnijos izoliacija kelia didelių rūpesčių, vis dėlto randasi ir prasidedančio pasikeitimo požymių, tarp jų mirties bausmės panaikinimas ir bendra kalinių amnestija; siekia parodyti pritarimą šiems pasikeitimams; ragina Turkmėnijos vyriausybę įgyvendinti pokyčius, atitinkančius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešėjo Turkmėnijos klausimais ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijos rekomendacijas; mano, kad laikinasis susitarimas, jei minėti pokyčiai įvyks, bus svarbus pirmas žingsnis, kuriuo Turkmėnija skatinama vykdyti tolesnę ir spartesnę pažangą gerindama padėtį žmogaus teisių srityje ir pradėti dialogą su ES dėl žmogaus teisių;

4.     apgailestaudamas pažymi, kad valdžia ir toliau persekioja priešiškas politines partijas, slopina visas nesutinkančias nuomones ir kritiką, griežtai riboja oficialiai nepatvirtintas religines grupes ir nevyriausybines organizacijas, kontroliuoja beveik visus civilinio gyvenimo aspektus ir smarkiai izoliuoja šalies piliečius nuo tarptautinės bendruomenės; pakartoja savo raginimą nedelsiant ir visiškai nutraukti politinių priešininkų kankinimus, paleisti sąžinės kalinius, nešališkai ištirti visus mirčių atvejus įkalinimo įstaigose ir leisti nepriklausomiems stebėtojams stebėti teismų darbą;

5.     ragina Turkmėniją visiškai laikytis 1992 m. Konstitucijos ir savo įsipareigojimų pagal visas jos pasirašytas žmogaus teisių sutartis;

6.     džiaugiasi, kad 2005 m. liepos 28 d. Taryba paskyrė Janą Kubisą pirmuoju ES specialiuoju atstovu Centrinėje Azijoje, nes tai rodo didėjančius ES įsipareigojimus šiame svarbiame regione; išreiškia viltį, kad specialusis ES atstovas prisidės prie veiksmingesnės ir labiau koordinuotos tarptautinės reakcijos į Turkmėniją;

7.     pažymi, kad JT oficialiai pripažįsta Turkmėnijos neutralumo statusą ir kad Turkmėnijos santykiai su Iranu ir Turkija geri ir ji turi gerus abišalius ryšius su Rusija; supranta, kad dėl vienų iš didžiausių pasaulyje dujų išteklių ir didelių naftos atsargų Turkmėnijos užsienio politika glaudžiai susijusi su energetika;

8.     pažymi, kad nors susitarimas sudaromas daugiausia dėl prekybos klausimų, demokratijos principų ir žmogaus teisių laikymasis taip pat yra esminė dalis bendradarbiavimo strategijos, numatytos laikinajam susitarimui ir siekiant ateityje ratifikuoti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), ir dėl to reikalaujama besąlygiškai taikyti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą; atkreipia Turkmėnijos dėmesį į tai, kad ES yra pasiruošusi nutraukti susitarimų dalis su šalimis, kurios nesilaiko atitinkamų sąlygų, kaip 2005 m. spalio mėn. atsitiko su Uzbekija;

9.     pabrėžia, kad, prieš rekomenduodamas ratifikuoti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), tikisi pamatyti tolesnius įrodymus apie žymią pažangą žmogaus teisių srityje, kuriuos būtų galima patikrinti;

10.   primena savo prašymą, kad Komisija vėliausiai iki 2006 m. kovo mėn. pateiktų informaciją apie padėtį žmogaus teisių srityje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl laikinojo susitarimo tarp Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnijos dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo

Nuorodos

5144/1999 - C5-0338/1999 - 1998/0304(CNS)

Atsakingasis komitetas

INTA

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET
16.9.2004

Nuomonės referentas
  Paskyrimo data

Panagiotis Beglitis
13.9.2004

Svarstymas komitete

23.11.2005

20.3.2006

 

 

 

Priėmimo data

21.3.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

Už:

Prieš:

Susilaikė:

40

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, André Brie, Elmar Brok, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Jana Hybášková, Toomas Hendrik Ilves, Michał Tomasz Kamiński, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Cem Özdemir, Alojz Peterle, João de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Hubert Pirker, Paweł Bartłomiej Piskorski, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Marek Maciej Siwiec, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Charles Tannock, Ari Vatanen, Karl von Wogau, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Irena Belohorská, Alexandra Dobolyi, Patrick Gaubert, Jaromír Kohlíček, Ģirts Valdis Kristovskis, Miguel Angel Martínez Martínez, Aloyzas Sakalas, Tatjana Ždanoka

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl laikinojo susitarimo tarp Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnijos dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo

Nuorodos

5144/1999 – C5-0338/1999 – 1998/0304(CNS)

Konsultavimosi su Parlamentu data

13.12.1999

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

INTA

16.9.2004

Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

AFET

16.9.2004

 

 

 

 

Nuomonė (-ės) nepateikta (-os)
  Nutarimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

Nėra

 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Daniel Caspary

18.1.2005

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Supaprastinta procedūra – nutarimo data
  Nutarimo data

 

Teisinio pagrindo užginčijimas
  JURI nuomonės pateikimo data

 

 

 

Numatytų lėšų keitimas
  BUDG nuomonės pateikimo data

 

 

 

Konsultacija su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data

 

Konsultacija su Regionų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data


Svarstymas komitete

12.7.2005

22.2.2006

 

 

 

Priėmimo data

21.3.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Enrique Barón Crespo, Daniel Caspary, Giulietto Chiesa, Sajjad Karim, Caroline Lucas, David Martin, Javier Moreno Sánchez, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Zbigniew Zaleski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antolín Sánchez Presedo ir Frithjof Schmidt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

24.3.2006

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)