Procedūra : 2006/2133(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0471/2006

Pateikti tekstai :

A6-0471/2006

Debatai :

PV 12/03/2007 - 18
CRE 12/03/2007 - 18

Balsavimas :

PV 13/03/2007 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0062

PRANEŠIMAS     
PDF 267kWORD 234k
2006 m. gruodžio 21 d.
PE 380.802v02-00 A6-0471/2007

dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės

(2006/2133(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Richard Howitt

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETONUOMONĖ
 PROCEDŪRA
 MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETONUOMONĖ
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės

(2006/2133(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į du autoritetingiausius tarptautinius įmonių valdymo standartus: Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Gaires tarptautinėms bendrovėms bei į du elgsenos kodeksus, kurie buvo priimti globojant tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Maisto ir žemės ūkio organizacijai (angl. FAO), Pasaulio sveikatos organizacijai (angl. WHO) ir Pasaulio Bankui, bei į pastangas, kurias remia JT Prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) besivystančių šalių įmonių veiklos požiūriu,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 18 d. TDO pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją ir į jos susitarimą dėl visuotinių pagrindinių darbo sąlygų: prievartinio darbo panaikinimo (29 ir 105 konvencijos), susivienijimų steigimo laisvės ir kolektyvinių derybų teisių (87 ir 98 konvencijos), vaikų darbo panaikinimo (138 ir 182 konvencijos), nediskriminavimo darbe (100 ir 111 konvencijos),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir ypač į jos straipsnį, kuriame teigiam, kad visi asmenys ir visos visuomeninės organizacijos raginamos užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių žmogaus teisių, į 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, į 1996 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, 1976 m. konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, į 1994 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, į 1989 m. JT konvenciją dėl vaiko teisių,

–   atsižvelgdamas į EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją (1997 m.),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. pradėtą Globalią atsiskaitymo iniciatyvą (angl. Global Reporting Initiative) ir į 2006 m. spalio 5 d. paskelbtas atnaujintas G3 tvarumo atsiskaitymo gaires (angl. G3 Sustainability Reporting guidlines),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. pradėtą Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo iniciatyvą,

­     atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 9 d. JT pasaulinio susitarimo ir visuotinės ataskaitų pateikimo iniciatyvos pateiktą pranešimą, kad jie sudarė „strateginį aljansą“,

–   atsižvelgdamas į JT normų dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės projektą (2003 m. gruodžio mėn.),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburge vykusį JT pasaulio vadovų susitikimą dėl tvarios plėtros, ypač į raginimą pradėti tarpvyriausybines iniciatyvas įmonių atskaitomybės klausimu, ir į 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadas dėl susitikimo,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą apie pasaulinio susitarimo grupės darbą „Pasaulinės partnerystės link. Didesnis Jungtinių Tautų ir jos partnerių bendradarbiavimas, ypač privačiame sektoriuje“, (05-45706 (E) 020905),

–   atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius paskyrė specialųjį įgaliotinį įmonių ir žmogaus teisėms, į jo 2006 m. vasario 22 d. preliminarų pranešimą (E/CN.4/2006/97), ir į regionines konsultacijas, kurias jis 2006 m. birželio 26–27 d. surengė Bankoke bei 2006 m. kovo 27–28 d. Johanesburge,

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES standartų taikymo Europos įmonėms, veikiančioms besivystančiose šalyse „Europos elgesio kodekso link“ (1) , kurioje rekomenduojama parengti elgesio kodekso modelį, remiamą Europos stebėsenos programos.

–   atsižvelgdamas į 1998 m. Briuselio konvenciją, kuri 2000 m. gruodžio 22 d. buvo paskelbta Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(3),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Įmonių socialinė atsakomybė“(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos įmonių socialinės atsakomybės modelio skatinimas“ (5),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės – įmonių indėlis į tvarų vystymąsi(6),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Komisijos rekomendaciją dėl aplinkosaugos problemų pripažinimo, įvertinimo ir atskleidimo įmonių metinėse ataskaitose ir pranešimuose (paskelbta dokumente Nr. C(2001)1495)(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Svarbiausių darbinių standartų laikymosi ir geresnio socialinio valdymo skatinimas globalizacijos kontekste“(8),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės, (9)

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas ir vystymas“ (COM(2003)0615),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2003/51/EB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės(10),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(11),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 29 d. Europos daugiašalio forumo socialinės atsakomybės klausimais galutinį pranešimą ir rekomendacijas, taip pat į 7-tą rekomendaciją, kurioje remiami veiksmai tinkamam teisiniam pagrindui sudaryti.

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialiniai globalizacijos aspektai. ES politikos indėlis teikiant naudą visiems“ (COM(2004)0383),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Direktyvą Nr. 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvas Nr. 97/7/EB, Nr. 98/27/EB, Nr. 2002/65/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos prekybos veiklos direktyva)(12),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. ir 23 d. vykusius Europos Tarybos susitikimus, kurių metu iš naujo pradėta Lisabonos strategija, kurioje dėmesys kreipiamas į ES ir valstybių narių partnerystę „Bendra veikla siekiant plėtros ir naujų darbo vietų“,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl vaikų išnaudojimo ir darbo besivystančiose šalyse(13),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa“ (COM(2005)0658) ir į 2006 m. liepos 9 d Tarybos priimtą atnaujintą ES tvaraus vystimosi strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento pasirašytą „Bendrą Europos susitarimą dėl vystymosi“,

–   atsižvelgdamas į nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naująją bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagal kurią didesniam produktų kiekiui netaikomas muitų mokestis arba taikomi sumažinti tarifai ir į kurią taip pat įtraukta nauja iniciatyva, skirta ekonomiškai pažeidžiamoms šalims, turinčioms specifinius, prekybos, finansinius ar vystimosi poreikius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems.
Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyvą“,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir vystymosi(14),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrovių teisės modernizavimas ir valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje. Planas judėti į priekį“ (ES veiksmų planas dėl bendrovių valdymo) (COM(2003)0284),

–   atsižvelgdamas į 20606 m. spalio 5 d. surengtą klausymą „Įmonių socialinė atsakomybė. Ar veikia Europos modelis?“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones, A6-0041/2006,

A. kadangi įmonės negali atlikti valstybinių institucijų darbo, o pastarosios nesugeba vykdyti socialinių ir aplinkosaugos standartų laikymosi kontrolės,

1.  įsitikinęs, kad didėjanti įmonių socialinė ir aplinkosaugos atsakomybė, susijusi su įmonių atskaitomybės principu, atspindi esminį Europos socialinio modelio, Europos tvaraus vystimosi strategijos elementą ir prisideda prie ekonominės globalizacijos keliamų uždavinių sprendimo;

2.  Welcomes the Commission Communication in enabling new impetus to the EU debate on corporate social responsibility (CSR) but notes the concerns expressed by some key stakeholders about a lack of transparency and balance in the consultation undertaken before publication;

3.  pripažista, kad įvairios suinteresuotojų grupės lieka atviros debatams dėl tinkamo ĮSA apibrėžimo ir kad sąvoka „nesilaikoma susitarimo“ leidžia tam tikroms įmonėms reikalauti socialinės atsakomybės bei tuo pačiu metu pažeidinėti vietos arba tarptautinius teisės aktus; believes that EU assistance to governments of third countries in implementing social and environmental regulation consistent with international conventions, together with effective inspection regimes, are a necessary complement to advancing the CSR of European business worldwide;

4.  pripažįsta, kad ĮSA politikos sritys turėtų būti skatinamos savo pačių nuopelnu, o ne kaip kitų sričių atitinkamo reglamentavimo pakaitalas ir ne kaip užslėptas tokių teisės aktų taikymo metodas; calls for the CSR debate at the European level to be 'depolarised' by neither supporting exclusively voluntary nor mandatory approaches; reiterating an essentially voluntary approach but enabling - without obligation - research based on clear social and environmental objectives and without excluding further dialogue and research on binding commitments;

5.  Notes that the proliferation of voluntary CSR initiatives could be perceived as an obstacle to more companies adopting CSR policies, particularly small enterprises, as well as a disincentive for companies to pursue more credible CSR actions, whilst at the same time demonstrating the importance given to it, and the need to create incentives for more ambitious CSR policies; calls on the Commission to encourage dissemination of the good practice resulting from voluntary CSR initiatives; believes that the Commission should also consider establishing a list of criteria for enterprises to respect if they claim to be responsible;

6.  mano, kad ateityje savanoriškų ĮSA iniciatyvų patikimumas priklauso nuo įsipareigojimo įtraukti dabartinius tarptautinius standartus ir principus, taip pat nuo daugiašalio metodo, kurį rekomendavo ES daugiašalis forumas (angl. EU Multistakeholder Forum), ir nuo nepriklausomo stebėsenos ir tikrinimo taikymo; rekomenduoja Europos lygiu sukurti tokį mechanizmą; ES diskusijos dėl ĮSA;

7.  mano, kad ES debatuose dėl ĮSA buvo priartėta prie nuomonės, jog nuo „procesų“ turėtų būti pereita prie „rezultatų“, kad tokiu būdu verslas pastebimai ir skaidriai prisidėtų prie kovos su socialine atskirtimi ir aplinkos būklės Europoje ir visame pasaulyje blogėjimu;

8.  pripažįsta, kad jau dabar nemažai įmonių deda vis daugiau pastangų, kad jų veikla atitiktų socialinės atsakomybės principus;

9.  pažymi, kad rinkos ir įmonės skirtingose Europos šalyse yra nevienodai išsivysčiusios; todėl mano, kad vienodas metodas, kuriuo siekiama nustatyti vienintelį įmonių elgesio modelį, yra netinkamas ir netaps tinkama prielaida įmonėms diegti ĮSA; be to, mano, kad turi būti skirtas dėmesys pilietinės visuomenės ir ypač vartotojų informuotumui apie atsakingą gamybą didinti, siekiant skatinti įmones imtis ilgalaikės ir ypač nacionaliniu ar regioniniu požiūriu svarbios atsakomybės;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų apimti naujas, pvz., tęstinio mokymosi, darbo organizacijos, lygių galimybių, socialinės įtraukties, tvarios plėtros ir etikos sritis, kad tai taptų papildoma priemone, skirta pramonės pokyčiams ir restruktūrizacijai valdyti;

ĮSA ir konkurencingumo ryšys

11. džiaugiasi komunikato tikslu susieti ĮSA ir Lisabonos darbotvarkę;

12. džiaugiasi dialogu, kurio tema – prieštaravimai tarp įmonių, siekiančių nuolatinio lankstumo ir sąnaudų rodiklių gerinimo, konkurencingų apsirūpinimo strategijų ir laisvanoriškų ĮSA įsipareigojimų, kuriais siekiama sustabdyti išnaudotojiško įdarbinimo praktiką ir skatinti ilgalaikius santykius su tiekėjais;

13. pripažįsta, kad ĮSA – svarbus verslo vystymo veiksnys, ir ragina integruoti socialinius ir aplinkos klausimus siekiant remti naujus produktus ir procesus, pasinaudojant ES naujovių įdiegimo ir prekybos politika, taip pat rengiant sektorių, subregionų ir miestų konkurencingumo strategijas;

ES diskusijos dėl ĮSA

11. Notes the Commission's decision to set up a European Alliance for Corporate Social Responsibility in partnership with several business networks; recommends that the Commission itself should ensure a single point of coordination to maintain an awareness of the Alliance's membership and activities, as well as agreeing clear objectives, timetables and strategic vision to inform its work; encourages European companies and companies operating in Europe, large and small, to embrace this initiative, and for the Alliance to be enhanced through the participation of other stakeholders;

12. mano, kad socialinis dialogas buvo veiksminga priemonė skatinant ĮSA iniciatyvas ir kad Europos darbo tarybos taip pat atliko konstruktyvų vaidmenį formuojant su ĮSA susijusią geriausią praktiką;

13. siūlo, kad pagrindiniais aljanso sėkmės rodikliais būtų laikoma tai, kad ES įmonės daug plačiau perima ĮSA patirtį, tikri įvairių ĮSA krypčių bendrovių ir bendrovių profesinių sąjungų organizacijų lyderiai kuria naujus pažangiosios patirties modelius, nustatomas tokių iniciatyvų poveikis aplinkai, žmogaus ir socialinėms teisėms, apibrėžiami ir propaguojami specialūs ES veiksmai ir teisės aktai, skirti remti ĮSA ir įvertinamas tokių iniciatyvų poveikis aplinkai, žmogaus ir socialinėms teisėms; taip pat siūlo, kad būtų nustatytas vadinamųjų laboratorijų, įkurtų globojant Sąjungai (laikantis Europos ĮSA rekomendacijų) darbo baigimo dviejų metų terminas;

14. Notes that reconvening the EU Multistakeholder Forum was a late addition to the Communication, and that measures need to be taken to build the confidence of different stakeholders that a genuine dialogue will take place leading to a real impact of EU policies and programmes to incentivise and apply CSR in EU business; believes that lessons should be learnt in relation to the two years that the MSF previously operated, positive in terms of the "no fame, no shame" rule and in particular the use of independent rapporteurs; points out, however, that improvements are needed in relation to consensus-building; also urges the case for Commission representatives to engage more actively in the debate;

15. ragina Komisiją paskatinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovus, įpareigotus vykdyti viešuosius pirkimus ir kitas viešosios politikos priemones, skirtas remti ĮSA, sudaryti savo „laboratoriją“ prie aljanso ir įtraukti padarytas išvadas į jo būsimą veiklą;

16. palaiko Komisijos pastangas išplėsti įvairių suinteresuotųjų šalių forumo narystę, įtraukiant investuotojus, švietimo sektorių ir valstybės valdžios institucijas, nors ir primygtinai reikalauja išlaikyti nepertraukiamo dialogo galimybę siekiant bendrų tikslų;

17. ragina Komisiją stebint pažangą, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, skatinti moteris aktyviau dalyvauti daugiašaliame forume, keistis informacija ir pažangiąja patirtimi lyčių lygybės klausimais;

18. remia raginimus privalomai atskleisti įmonių ir kitus lobistus, taip pat užtikrinti verslo grupėms ir kitiems suinteresuotiems asmenims vienodą prieigą prie paties Sąjungos politikos formavimo proceso;

ĮSA ir konkurencingumo ryšys

19. Welcomes the Communication's objective to link CSR to the economic, social and environmental aims of the Lisbon Agenda, precisely because it considers that a serious approach to CSR by companies may contribute both to increasing job numbers and improving working conditions and ensuring respect for workers’ rights and promoting research - and development of technological innovations; supports the principle of "responsible competitiveness" as an integral part of the Commission's Programme for Innovation and Competitiveness; challenges European companies to include in their reporting how they are contributing to the Lisbon goals;

20. pripažįsta, kad veiksmingos konkurencijos taisyklės Europoje ir už jos ribų yra esminis elementas, užtikrinantis atsakingą verslo praktiką, ypač dėl vienodų vietose įsisteigusių MVĮ galimybių ir veiklos sąlygų;

21. dar kartą pakartoja, kad ĮSA apima ir atsakingų bei nediskriminacinių praktikų, remiančių moterų ir mažesnių galimybių asmenų užimtumą, įgyvendinimą ir tokiu būdu prisideda siekiant Lisabonos tikslų;

22. Notes a contradiction between competitive sourcing strategies by companies seeking continuous improvements in flexibility and cost, and voluntary CSR commitments seeking to avoid exploitative employment practices and promote long-term relationships with suppliers; welcomes further dialogue on this point;

23. dėl to siūlo, jog Europos bendrovių, pripažintų atsakingomis, vertinimai ir stebėsena apimtų jų ir jų subrangovų veiklą taip pat ir už ES ribų, kad būtų užtikrinta, jog ĮSA duos naudos ir trečiosiose, ypač besivystančiose, šalyse, atsižvelgiant į TDO konvencijas, ypač susijusias su profesinių sąjungų laisve, nepriimtino vaikų darbo ir prievartinio darbo uždraudimu ir ypač moterų, migrantų, vietos gyventojų ir mažumų grupėmis;

24. pripažįsta, kad ĮSA – svarbus verslo vystymo veiksnys, ir ragina integruoti socialinės politikos kryptis, pavyzdžiui, dėl darbuotojų teisių laikymosi, teisingo darbo užmokesčio politikos, diskriminacijos panaikinimo, mokymosi visą gyvenimą, kt., ir aplinkos klausimus, ypatingą dėmesį skiriant energingam tvaraus vystymosi skatinimui, siekiant remti naujus produktus ir procesus, pasinaudojant ES naujovių įdiegimo ir prekybos politika, taip pat rengiant sektorių, subregionų ir miestų konkurencingumo strategijas;

25. pabrėžia, kad įmonės, kurios imasi socialinės atsakomybės, svariai prisideda prie nelygybės, kurią patiria moterys ir socialiai remtini asmenys, įskaitant neįgaliuosius, panaikinimo darbo rinkoje, ypač įsidarbinimo, socialinių išmokų, mokymo, karjeros siekimo ir darbo užmokesčio klausimais; pabrėžia, kad įmonės turėtų įgyvendinti savo įdarbinimo politiką, atsižvelgdamos į 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principų įgyvendinimo įsidarbinant, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų srityje(15);

ĮSA priemonės

26. Welcomes the trend for larger companies to publish voluntary social and environmental reports in recent years; notes that the number of such reports had been rising since 1993 but has now become fairly static and that only a minority use internationally accepted standards and principles, cover the company's full supply chain or involve independent monitoring and verification;

27. ir toliau tvirtina, kad Parlamentas remia rengimą direktyvos, kuria reikalaujama, kad įmonės pateiktų integruotas socialines, aplinkosaugos ir finansines ataskaitas, galbūt, taikant minimumo slenkstį, siekiant nesudaryti mažesnėms įmonėms neproporcingai didelių išlaidų; reikalauja atlikti išsamius tyrimus, susijusius su įgyvendinimu minimalių reikalavimų dėl socialinės ir aplinkosaugos ataskaitos teikimo, kaip reikalaujama 2001 m. Komisijos rekomendacijoje dėl aplinkosauginės informacijos atskleidimo, 2003 m. sąskaitų modernizacijos ir prospekto direktyvose, remti šių reikalavimų pritaikymą visose valstybėse narėse ir pasikonsultuoti dėl šių reikalavimų stiprinimo potencialo, kai minėti reikalavimai bus persvarstomi kitą kartą, įskaitant socialinių ir aplinkosauginių pavojų didumo sampratas, pateiktas dabartiniuose reikalavimuose atskleisti informaciją;

28. pripažįsta dabartinius ĮSA „darbo“ suvaržymus, susijusius su įmonių elgesio įvertinimu, socialiniu auditu ir sertifikavimu, ypač su sąnaudomis, palyginamumu ir nepriklausomumu, ir mano, kad reikės sukurti profesionalią bazę, įskaitant specialias kvalifikacijas šioje srityje;

29. rekomenduoja Komisijai praplėsti daugiau nei 1000 darbuotojų turinčių bendrovių direktorių pareigų atsakomybę, numatant pareigą direktoriams kiek galima sumažinti žalingą įmonės veiklos poveikį aplinkosaugos ir socialinei sritims;

30. dar kartą patvirtina, kad remia ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, ypač jos reikalavimą dėl išorės patikrinimo ir valstybių narių įpareigojimo prisidėti prie sistemos; mano, kad yra galimybių kurti panašias sistemas, susijusias darbo, socialine ir žmogaus teisių apsauga;

31. remia Tarptautinės socialinės ir aplinkosauginės akreditacijos ir žymėjimo etiketėmis aljanso pažangiosios patirties kodeksą, kaip svarbiausią esamų žymėjimo etiketėmis iniciatyvų bendradarbiavimo siekiant sukurti naujas socialines etiketes nacionaliniu ir Europos lygmeniu pavyzdį;

32. mano, kad vartotojai, pirkėjai, darbuotojai ir investuotojai turi turėti galimybę pasirinkti arba atmesti gaminius ir (arba) tiekėjus, darbus ir įmones priklausomai nuo atsakomybės aplinkosaugos ir socialinėje srityse dydžio;

33.ragina ES priimti produktų ženklinimo etiketėmis Europos standartą toms sritims, kuriose ženklinimo sistema apima reikalavimus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių darbuotojų teisių laikymosi;

34. ragina Komisiją įgyvendinti mechanizmą, pagal kurį nukentėjusieji, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš Europos įmonių nacionaliniuose valstybių narių teismuose;

35. atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate praleistas socialiai atsakingų investicijų klausimas, remia visapusišką investuotojų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ĮSA diskusijose ES lygmeniu, įskaitant įvairių suinteresuotųjų šalių forumą, remia įmonių raginimus verčiau siekti skaidrumo, o ne privalomųjų reikalavimų pasitelkus „deklaracijos dėl interesų principų“ investicijų fondams įdiegimo ES mastu, kaip tai jau įgyvendinta penkiose ES valstybėse narėse;

36. atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojai atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant klausimą dėl paskatų atsakingai gamybai ir atsakingai verslo praktikai kūrimo; tačiau mano, kad dabartinė situacija vartotojams yra nesuprantama dėl skirtingų nacionalinių gaminių standartų ir žymėjimo etiketėmis sistemų painiavos, kuri kenkia galiojančiam žymėjimui socialinėmis gaminių etiketėms; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu įmonės, taikydamosi prie daugybės skirtingų nacionalinių reikalavimų ir standartų, patiria didelių išlaidų; taip pat pažymi, kad daug išlaidų reikalauja organizuoti stebėsenos mechanizmą, skirtą socialiniam užsienio, ypač mažesnių šalių, gaminių žymėjimui, ir todėl šie machanizmai turėtų būti kuriami Bendrijos lygmeniu;

37. ragina Komisiją reglamentuoti bendrą ir individualią bendrų ir pagrindinių įmonių atsakomybę, kad būtų kovojama su piktnaudžiavimais sudarant subrangos sutartis arba paslaugų nuomos sutartis su darbuotojais ir sukurti skaidrią ir konkurencingą vidaus rinką visoms įmonėms;

38. remia Eurostato pastangas sukurti rodiklius, kuriais galima būtų matuoti ĮSA veiklos efektyvumą atsižvelgiant į ES tvariosios plėtros strategiją, taip pat Komisijos ketinimą parengti naujus rodiklius, kad būtų įvertintas informuotumas apie ekologiškai švarių produktų ženklinimą ir jų suvartojimas bei tokios produkcijos dalis EMAS registruotose įmonėse;

39. Recalls previous consideration given to the appointment of an EU ombudsman on CSR to undertake independent enquiries on CSR-related issues at the request of companies or any stakeholder group; invites further reflection on this and similar proposals in the future;

Geresnis reglamentavimas ir ĮSA

40. Believes that CSR policies can be enhanced by better awareness and implementation of existing legal instruments; calls on the Commission to organise and promote awareness campaigns and monitor the implementation of the application of foreign direct liability according to the Brussels Convention, and on the application of the directives on misleading advertising and unfair commercial practices to adherence by companies to their voluntary CSR codes of conduct;

41. pakartoja, kad skatinant įmones remti ĮSA turi būti vartojama nesudėtinga, lengvai suprantama kalba;

42. dar kartą patvirtina, kad Komisija ir ES vyriausybės turėtų labiau stengtis panaudoti galimybes, kurios atsirado 2004 m. persvarsčius viešųjų pirkimų direktyvas, valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant paremti ĮSA taikant socialines ir aplinkosaugines išlygas savo sutartyse, diskvalifikuojant įmones, jei reikia įskaitant korupcijos atvejus; taip pat Komisija, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas turėtų taikyti griežtus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus visoms subsidijoms ir paskoloms, skiriamoms privataus sektoriaus įmonėms, pagrįsdama šiuos kriterijus aiškia skundų nagrinėjimo tvarka; building on the example linking public procurement and compliance with the ILO Core Conventions and OECD Guidelines in the Netherlands and with the SA8000 CSR standard by several Italian provinces; recalls that Member States should take steps to ensure that any export credit guarantees comply with the highest environmental and social criteria and should not be used for projects that run counter to agreed EU policy goals concerning, for example, energy or armaments;

43. dar kartą patvirtina, kad parengtos tinkamos neprivalomos teisės srities (angl. soft law) nuostatos ir teisės aktai, pavyzdžiui, susiję su antidiskriminaciniais teisės aktais, ir kad šio pobūdžio teisės aktų nuostatos ne tik numato stimulus ĮSA principus atitinkančioms bendrovėms, bet ir kartu suteikia ĮSA principų dar nepatvirtinusioms bendrovėms pakankamai laiko prie jų prisitaikyti;

ISA įtraukimas į ES politikos kryptis ir programas

44. džiaugiasi komunikate pakartotais Komisijos įsipareigojimais remti ir skatinti ĮSA visose savo veiklos srityse ir ragina dėti visas pastangas, kad šie įsipareigojimai virstų konkrečia plataus masto vekla;

45. mano, kad diskusijos dėl ISA negali būti atskiriamos nuo įmonių atskaitomybės klausimų, ir kad atsižvelgiant į tai socialinių ir aplinkosauginių problemų įtakos verslui, santykių su suinteresuotosiomis šalimis, smulkiųjų akcininkų teisių apsaugos ir įmonės direktorių pareigų klausimai turėtų būti visiškai integruoti į Komisijos įmonių valdymo veiksmų planą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie klausimai turėtų būti diskusijos dėl ĮSA dalis; ragina Komisiją apsvarstyti šiuos konkrečius klausimus ir parengti aiškius su jais susijusius pasiūlymus;

46. džiaugiasi tiesiogine finansine Komisijos parama ĮSA iniciatyvoms, ypač siekiant skatinti naujovių įdiegimą, suinteresuotų šalių įtraukimą ir padėti galimų aukų grupėms, jei įtariami neteisėti veiksmai įskaitant mirties atvejus darbe; ragina Komisiją visų pirmą parengti priemones, kurios užtikrintų nuostolių dėl Europos bendrovių patyrusioms bendruomenėms teisę į sąžiningą ir prieinamą teisminį nagrinėjimą; pabrėžia B34000 ES biudžeto eilutės svarbą bandomiesiems projektams, pvz., apimantiems darbuotojų bendruomenės dalyvavimą, įkeistas lėšas, skirtas paramai ĮSA iniciatyvoms pagal Komisijos konkurencingumo ir inovacijų programą, ir 3 proc. socialinių ir humanitarinių sričių mokslinių tyrimų, skirtų verslui ir visuomenei tirti pagal PP7 mokslinių tyrumų ir plėtros programą; ragina Komisiją dėti žymiai didesnes pastangas pagal išorės pagalbos programas remiant ĮSA iniciatyvas, susijusias su trečiosiose šalyse veikiančiomis ES bendrovėmis;

47. pritaria įsipareigojimui paversti švietimo sritį viena iš aštuonių prioritetinių veiklos sričių; ragina platesniu mastu įtraukti ĮSA iniciatyvas į Socrates programą, teikti kuo įvairesnę medžiagą apie ĮSA būsimam Europos mokymo išteklių centrui ir sukurti internetinę Europos verslo mokyklų bei universitetų duomenų bazę ĮSA ir tvarios plėtros klausimais;

48. skatina ES ir valstybių narių lygmeniu imtis iniciatyvų, susijusių su atsakingo valdymo ir gamybos mokymu Europos verslo mokyklose;

49. atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės klausimai vienodu mastu liečia tiek vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, tiek ir verslą, ir ragina Komisiją įgyvendinti savo įsipareigojimą paskelbti metinę ataskaitą apie jos tiesioginės veiklos poveikį socialinei ir aplinkosaugos sritims, taip pat parengti politikos kryptis, skatinančias ES institucijų darbuotojus laisvanoriškai dalyvauti bendruomenei naudingoje veikloje;

50. mano, kad imdamosi socialinės atsakomybės įmonės galėtų remti kultūros ir švietimo veiklą, sukuriančią pridėtinės vertės Europos politikai kultūros ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityse;

51. ragina Komisiją geriau integruoti ĮSA į savo prekybos politiką, whilst respecting WTO rules and not creating unjustified trade barriers, siekiant įtraukti atitinkamas nuostatas į visus dvišalių, regioninių arba daugiašalių susitarimų įpareigojančius straipsnius laikantis tarptautiniu mastu sutartų ĮSA standartų, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairės, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalė deklaracija ir Riodeženeiro principai, taip pat išlaikyti kontrolės galias žmogaus teisių, sociali ė ir aplinkosauginės atsakomybės klausimais; džiaugiasi parama, kuri šiems tikslams suteikiama komunikate dėl padoraus darbo; dar kartą ragina Komisijos delegacijas trečiosiose šalyse acting within the Commission's competence, propaguoti EBPO tarptautinių įmonių gaires ir atlikti šiais klausimais kontaktinių punktų vaidmenį; calls on the Commission and Member States to improve the functioning of National Contact Points in particular in dealing with specific instances raised concerning alleged violations throughout operations and supply chains of European companies worldwide;

52. pažymi indėlį sąžiningos prekybos judėjimo, kuris per šešiasdešimt metų daug prisidėjo prie novatoriškų atsakingo verslo praktikų kūrimo ir įrodė, jog šios praktikos yra perspektyvios ir tinkamos nuolat taikyti visoje tiekimo grandinėje; ragina Komisiją atsižvelgti į sąžiningos prekybos judėjimo sukauptą patirtį ir metodiškai išnagrinėti jos panaudojimo galimybes taikant ĮSA;

53. Asks the Commission to make sure that EU-based transnational companies with production facilities in third countries, in particular those participating in the GSP+ scheme, abide by core ILO standards, social and environmental covenants and international agreements to achieve a world-wide balance between economic growth and higher social and environmental standards;

54. džiaugiasi Europos susitarimo dėl plėtros įsipareigojimu remti ĮSA kaip prioritetinius veiksmus; calls for practical action for DG Development to play an active role in the debate, to examine working conditions and conditions in using natural resources in the developing world, to work with domestic enterprises as well as the overseas operations of EU companies, sub-contracting enterprises and their stakeholders, to tackle abuse and malpractice in supply chains, to combat poverty and to create equitable growth;

55. siūlo, kad Komisija siektų smulkiojo verslo dalyvavimo ĮSA, dirbdama kartu su prekybos rūmais ir kitomis tarpinėmis institucijomis, siūlančiomis konkrečią paramą, kuria siekiama kooperatyvų ir socialinės ekonomikos įmonių dalyvavimo, pasinaudojant jų šakiniais susivienijimais, kad Komisija naudotųsi Europos informacijos centrais siekiant tiesiogiai remti ĮSA iniciatyvas ir apsvarstytų galimybę paskirti atsovą ĮSA reikalams, panašų kaip atstovas MVĮ reikalams Verslo GD;

56. rekomenduoja Komisijai atlikti išsamų Europos masto tyrimą apie skirtingus būdus, kuriais MVĮ galėtų dalyvauti ĮSA, ir apie teikiamas paskatas, kad jos atskirai laisvanoriškai diegtų ĮSA principus, be to, atsižvelgti į šioje srityje sukauptą patirtį ir duomenis apie gerą praktiką;

57. džiaugiasi komunikato įsipareigojimais sustiprinti darbuotojų ir jų profesinių sąjungų dalyvavimą ĮSA ir dar kartą ragina Komisiją ir socialinius partnerius užbaigti vykdomas sėkmingas derybas dėl 50 tarptautinių pagrindų sutarčių ir 30 Europos pagrindų sutarčių, susijusių daugiausia su pagrindiniais atskirų įmonių arba sektorių darbo standartais, laikant tai vienu iš įmonių atsakomybės vystymo būdų Europoje ir pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos darbo tarybos ypač tinka propaguoti ĮSA, visų pirma skatindamos, kad tarptautinės bendrovės gerbtų pagrindines darbuotojų teises;

58. pabrėžia svarbų socialinių partnerių vaidmenį skatinant moterų užimtumą ir kovojant su diskriminavimu; skatina juos imtis iniciatyvos įmonių socialinės atsakomybės klausimu siekiant kuo aktyvesnio moterų dalyvavimo sudarant įmonių vadovybę, komitetuose ir socialinio dialogo institucijose;

59. Recommends that future CSR research goes beyond the simple 'business case' for CSR, to focus on the link between competitiveness and sustainable development, at the macro level (the EU and Member States), the meso level (industry sectors and supply chains) and the micro level (SMEs), and the interrelationship between them, as well as the impact of current CSR initiatives and possible violations of CSR principles; supports the leading role played by the European Academy of Business in Society in this respect; ragina Komisiją paskelbti oficialią „Metinės ĮSA būklės“ ataskaitą, parengtą in cooperation su nepriklausomais ekspertais ir moksliniais tyrėjais, kurioje būtų palyginama turima informacija, aprašant naujas tendencijas ir pateikiant rekomendacijas dėl būsimų veiksmų;

Europos įnašas į visuotinę įmonių socialinę atsakomybę

60. mano, kad galimas ĮSA politikos poveikis didžiausias, jei yra pasaulinės įmonių tiekimo grandinės, nes tada galimos atsakingos įmonių investicijos siekiant padėti kovoti su skurdu besivystančiose šalyse, skatinti tinkamas darbo sąlygas, remti sąžiningą prekybą ir gerą valdymą, taip pat mažinti įmonių vykdomų tarptautinių standartų, įskaitant darbo standartus, bet kokių pasitaikančių pažeidimų dažnumą in countries where regulatory regimes are weak or non-existent;

61. ragina Komisiją atlikti konkretų šio poveikio tyrimą ir pateikti pasiūlymus dėl priemonių bendrovių atsakingoms investicijoms ir pačių bendrovių atsakingumui didinti;

62. pripažįsta, kad keletas tarptautinių ĮSA iniciatyvų yra labiau „įsišaknijusios“ ir pasiekusios naują brandą, įskaitant naujai paskelbtas „G3“ gaires (visuotinių ataskaitų iniciatyva), 200 įmonių pašalinimą iš JT Pasaulinio susitarimo programos ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio įmonių ir žmogaus teisėms paskyrimą;

63. ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir paremti pasaulinio masto raginimus atlikti įmonių teisės reformą, kuri taptų svarbiausia prielaida tinkamai įgyvendinti ĮSA;

64. išreiškia nusivylimą, kad Komisija neskiria didesnio prioriteto pasaulinių iniciatyvų propagavimui komunikate ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis parengti strateginę viziją ir vystyti įnašą į ĮSA iniciatyvų kūrimą pasauliniu mastu, taip pat sutelkti didžiausias pastangas siekiant gerokai padidinti ES įmonių dalyvavimą šiose iniciatyvose;

65. ragina valstybes nares ir Komisiją remti ir skatinti pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų taikymą kaip įmonių socialinės atsakomybės jų veiklos srityje aspektą;

66. mano, kad ĮSA plėtra tarptautiniu mastu turėtų paskatinti parengti gaires, kurios leistų prisidėti prie panašių politikos krypčių formavimo visame pasaulyje;

67. ragina Komisiją kartu su atitinkamais partneriais organizuoti didelę tarptautinę iniciatyvą 2007 m. siekiant pažymėti penktąsias metines įsipareigojimo imtis tarpvyriausybinių iniciatyvų įmonių atskaitomybės srityje, dėl kurio susitarta pasaulio vadovų susitikime tvarios plėtros klausimais;

68. ragina Komisiją pasinaudoti patirtimi, įgyta sėkmingai organizavus transatlantinį verslo dialogą ĮSA tema praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, organizuojant panašų renginį, kuriame dalyvautų ES ir Japonija;

69. ragina toliau plėtoti tarptautines iniciatyvas dėl visiško Europos įmonių, veikiančių trečiosiose šalyse, pajamų skaidrumo, taip pat ragina gerbti žmogaus teises vykdant veiklą konfliktų zonose ir atmesti lobistinius pasiūlymus priimti „susitarimus dėl paskirties šalies“, parengtus įmonių, kurios stengiasi sužlugdyti arba apeiti šių šalių teisės aktų reikalavimus;

70. ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti remiant ir stiprinant EPBO gaires ir visų pirma įvertinant Europos nacionalinių ryšių centrų (NRC) darbo našumą ir jų kaip tarpininkų veiksmingai sprendžiant konfliktus tarp suinteresuotųjų šalių vaidmenį; ragina, atsižvelgiant į geriausią praktiką, sukurti Europos NRC modelį su tinkama institucine straktūra, kuris būtų gerai matomas, prieinamas suinteresuotosioms šalims ir tinkamai spręstų gautus skundus; ragina plačiau interpretuoti EPBO gairėse pateiktą investicijų apibrėžimą, kad būtų užtikrinta, jog atitinkamos nuostatos bus taikomos ir su tiekimo grandine susijusiems klausimams;

71. ragina remti visuotinę ataskaitų pateikimo iniciatyvą ir pakviesti pirmaujančias ES bendroves dalyvauti naujose sektorių programose, apimančiose, pavyzdžiui, statybų, chemijos ir žemės ūkio sritis; ragina skatinti mokslinius tyrimus dėl MVĮ dalyvavimo, kad būtų galima suteikti paramą visų pirma Centrinės ir Rytų Europos šalims ir parengti tvarumo rodiklius, susijusius su vertybinių popierių biržų veikla besikuriančiose rinkose;

72. ragina Komisiją į būsimus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis susitarimus įtraukti skirsnius dėl mokslinių tyrimų, ilgalaikių stebėjimų ir dėl socialinių, humanitarinių ir aplinkos problemų, susijusių su ES įsisteigusių bendrovių veikla ir tiekimo grandinėmis trečiosiose šalyse;

73. Welcomes in principle the discussions taking place in the International Standards Organisation on creating a standard for social responsibility and calls on European representation to ensure any outcome is consistent with international standards and agreements, and with the opportunity to develop parallel methods of external assessment and certification;

74. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir visoms joje paminėtoms institucijoms bei organizacijoms.

(1)

OL C 104, 1999 4 14, p. 180.

(2)

OL L 12, 2001 1 16 p. 1.

(3)

OL C 86, 2002 4 10, p. 3.

(4)

OL C 86, 2002 4 10, p. 3.

(5)

OL C 187 E, 2003 8 7, p. 180.

(6)

OL C 67 E, 2004 3 17, p. 73.

(7)

OL L 156, 2001 6 13, p. 33.

(8)

OL C 271 E, 2003 11 12, p. 598.

(9)

OL C 39, 2003 2 18, p. 3.

(10)

OL L 178, 2003 7 17, p. 16.

(11)

OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(12)

OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(13)

OL C 157 E, 2006 7 6, p. 84.

(14)

Priimti tekstai, 2006 7 6, P6_TA(2006)0320.

(15)

OL L 39, 1976 2 14, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/73/EB (OL L 269, 2002 10 05, p. 15).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įmonių socialinė atsakomybė susijusi su tuo, kad įmonės prisiima labiau tiesioginę atsakomybę už savo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai valdymą, tampa atviriau atskaitingos ne tik paprasčiausiai darbuotojams arba jų profsąjungoms, bet taip pat plačiau suprantamoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant investuotojus, vartotojus, vietos bendruomenes, aplinkosaugines ir kitas suinteresuotas grupes.

ĮSA atsiradimas gali būti nagrinėjamas kaip reakcija į pastarųjų dviejų dešimtmečių skandalus, į kuriuos buvo įtrauktos daugiausia Amerikos įmonės, taip pat kaip tiesioginis atsakas verslo bendruomenės viduje ir atsakas išoriniam pasauliui, siekiant tiesiogiai dalyvauti sprendžiant problemas, pvz., klimato kaita, socialinė atskirtis ir pasaulio skurdas, kurios kelia vis didesnį susirūpinimą ekonominės globalizacijos laikotarpiu.

Tai jau trečias Europos Parlamento pranešimas ir rezoliucija šia tema, kurių projektus aš kaip pranešėjas parengiau nuo 1999 m. Susitikdamas su nesuskaičiuojamais vadinamojo ĮSA judėjimo dalyviais aš buvau priblokštas to, kaip geriausieji dalyviai išlaiko susijaudinimą ir entuziazmą, susijusius su šių naujosios epochos problemų išsprendimu, kurdami kitokią verslo sampratą visuomenėje, jų ryžtu rizikuoti kuriant naujus santykius už tradicinių ribų, nuoširdžiu įsipareigojimu pasiekti permainų sudėtingame ir nepatenkintame pasaulyje. Tarp rėmėjų ir kritikų yra likę tokių, kurie suvokia ĮSA iš esmės kaip visuomenės informavimo priemonę, kuria siekiama išvengti įmonių atsakomybės už socialines ir aplinkosaugines problemas arba sumažinti šią atsakomybę. Be to, yra daug įmonių, kurios taiko ĮSA, tačiau nenaudoja žargono ir aparato, susijusių su šia sritimi, kuri jau tapo atskiru sektoriumi. Tačiau ĮSA įrodė, kad ji nėra kaprizas ar mados dalykas, o verslo ir politiniai lyderiai pripažino mūsų atsakomybę už ĮSA tolesnį vystymą.

ES reakcija į ĮSA diskusiją kilo iš Komisijos raginimo, kad įmonės padėtų kovoti su socialine atskirtimi praeito šimtmečio dešimtojo dešimtmečio viduryje, Parlamento rezoliucijos, paskelbtos 1999 m., kuria reikalaujama parengti privalomą elgsenos kodeksą siekiant valdyti ES įmonių atitiktį aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių reikalavimams visame pasaulyje, kartu su 2000 m. paskelbtu raginimu ES valstybių vadovams verslo reikalams paremti ĮSA kaip Lisabonos darbotvarkės dalį.

Pirmaisiais trečiojo tūkstantmečio metais paskelbta Komisijos Žalioji knyga dėl ĮSA buvo paskata įtraukti ĮSA į ES institucijų darbotvarkę, o Europos įvairių suinteresuotųjų šalių forumo įsteigimas leido vykti nuoširdžioms suinteresuotųjų šalių diskusijoms, nors jas dažnai paversdavo niekais tradicinės prielaidos dėl socialinių partnerių darbo ES lygmeniu būdų. Šie procesai išsivystė iki visą ES apimančių diskusijų dėl ĮSA, tačiau juose dažniausiai nebuvo nurodoma, ką pati ES galėtų padaryti, kad pridėtų vertės diskusijoms, arba nebuvo imtasi konkrečių veiksmų siekiant skatinti atsakingą verslą.

Toliau Komisija vis vilkindavo savo atsako paskelbimą virš dviejų metų, nenorėdama didinti esminio prieštaravimo tarp dalyvaujančių versle ir kitų suinteresuotųjų šalių, norėjusių, kad ĮSA galiotų skaidrumo reikalavimai, nustatyti atlikus išorinį patikrinimą ir (arba) išleidus įstatymus, kuriuose aiškiai nurodytas suinteresuotųjų šalių vaidmuo, ir suinteresuotų šalių, norėjusių, kad ĮSA būtų tik įmonių vykdoma veikla, kuri turėtų rastis nedalyvaujant viešajai politikai, išskyrus prakalbas, spaudos konferencijas ir premijų įteikimo ceremonijas.

Komisija galiausiai nusprendė pasitraukti iš diskusijų, parengdama komunikatą, kuriuo tvirtai pagrindžiamas nereguliavimo požiūris. Komisija organizavo seriją privačių susitikimų su pasirinktais įmonių atstovais, siekdama susiderėti dėl komunikato teksto, tada paskelbė, kad įmonės dėl komunikato sutiko, ir asmeniškai susitiko su suinteresuotomis NVO aptarti komunikato turinį tik jau po komunikato paskelbimo. Svarbiausias Komisijos pareigūnas, atsakingas už ĮSA, pasirodė esąs perkeltas į kitą darbą, tikriausiai, siekiant netrukdyti šiam naujam vadinamajam sutarimui. Prasiskverbusiose Europos darbdavių organizacijos UNICE pastabose komunikatas aprašomas kaip tikra sėkmė, nes nuolaidos kitoms suinteresuotosioms šalims neturės realaus poveikio. Tai sukėlė įtarimų dėl paskutinės minutės pakeitimo vėl sušaukti ĮSA įvairių suinteresuotųjų šalių forumą nuoširdumo ir perša mintį, kad Komisija galbūt leido pernelyg didelį įmonių lobizmą, prieštaraudama savo pačios 2005 m. lapkričio mėnesį paskelbtai skaidrumo iniciatyvai.

Todėl Europos Parlamentas turi strategiškai pasirinkti, nuspręsdamas dėl atsako Komisijai.

Nors būtų lengva pasmerkti visą procesą, tačiau tai tikriausiai paskatintų ES iš viso pasitraukti iš diskusijų dėl ĮSA, taigi, kaip galima būtų paversti šį procesą veiksmingu?

Pirma, Verslo aljansas turėtų pats pasiekti bent tokį žemiausią organizacijos ir skaidrumo lygį, kurio jame dalyvaujančios įmonės tikėtųsi vykdydamos bet kurią savo verslo veiklą. Reikėtų pasimokyti ir iš procedūrinių sunkumų, kilusių įvairių suinteresuotųjų šalių forume, taip pat turėtų būti galima atlikti tyrimus ir skelbti reguliavimo pobūdžio atsakus, siekiant sumažinti prieštaravimus diskusijose tarp besilaikančių laisvanoriškumo ir privalėjimo požiūrių.

Komisija turėtų tapti visateisė abiejų diskusijų pakraipų dalyvė, o naujasis visų dalyvių dėmesio centras turėtų būti specialių veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti įvairius ĮSA aspektus, ES politikoje ir programose rekomendacijos.


Reikėtų pasinaudoti galimybe pagrįsti privalomus reikalavimus įmonių ir kitiems lobistams, dalyvaujantiems ES politikos kūrime, siekiant parodyti Parlamento įsipareigojimus vykdyti višsamias, lygiateises ir skaidrias diskusijas.

Europos Parlamentas neturėtų prieštarauti tam, kad Komisija skiria dėmesį sąsajai tarp konkurencingumo ir ĮSA, iš dalies dėl to, kad šis prieštaravimas pablogintų Parlamento politinį įvaizdį, ir iš dalies dėl to, kad Komisija, įgyvendindama nereguliavimo požiūrį, nepakankamai įvertino ĮSA kaip įmonės vertės didinimo metodą, paremtą verslo galimybėmis, susijusiomis su ES įmonių kuriamais naujais socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu pažangiais produktais ir procesais.

Tačiau Parlamentas turi pripažinti, kad įmonės, susiduriančios su konkurentais, siekiančiais priimti mažiau griežtus ĮSA standartus, smulkios įmonės, susiduriančios su daugybe prieštaringų didelių įmonių, kurių tiekėjai yra smulkiosios, reikalavimų, taip pat investuotojai ir vartotojai, kurie mano, kad informacija, pagal kurią jie turėtų pasirinkti etiškai, yra paini abejotina – visa tai reiškia, kad labai laisvas požiūris į ĮSA, kurį priėmė Komisija, turėtų būti atmestas ir turėtų būti grįžtama prie vadinamosios konvergencijos sampratos, kuri buvo propaguojama anksčiau. Iš esmės remiant laisvanoriškumu pagrįsta strategija, išrenkant geriausias iš ĮSA iniciatyvų, o ne geriausias įmones, taip pat atmetant vieno, visiems tinkančio sprendimo sampratą, galima priimti nuostatą, labiau atitinkančią dabartinių diskusijų kryptį ir kurią tuo pat metu labai remia pati verslo bendruomenė.

Siekiant sumažinti prieštaravimus mūsų pačių diskusijose dėl privalomumo ir laisvanoriškumo principų, Europos Parlamentas turėtų pats apsiriboti pozicijos, pareikštos 2002 ir 2003 m. leidžiant pavienį teisės aktą, susijusį su integruotomis socialinėmis, aplinkosauginėmis ir finansinėmis ataskaitomis, kurias turėtų pateikti įmonės – bent jau didesnės įmonės – pakartojimu. Nei daugiau, nei mažiau. Tai pagrindinis tinkamas reglamentas, kuriuo paprasčiausiai reikalaujama skaidrumo tokiu būdu, kad galimi įmonių darbuotojai, investuotojai ir vartotojai galėtų laisvanoriškai reaguoti, atsižvelgdami į rinką.

Nepropaguodamas papildomų naujų įstatymų, Parlamentas galėtų paspartinti ĮSA įgyvendinimą, pasinaudodamas esamais ES teisiniais aktais, politika ir programomis. Komunikate pateikiami ir šie tikslai, tačiau Parlamentas galėtų pasiūlyti konkretesnius problemų, kurių vystymo Komisija nusprendė vengti, sprendimus.

Įmonės raginamos nurodyti socialinį poveikį ir poveikį aplinkai savo verslo ataskaitose pagal tris atskirus ES įmonių valdymo reglamentus. Reikėtų daugiau pastangų siekiant didesnio šių nuostatų žinojimo, paramos juos pervedant į ES valstybių narių teisę, konsultacijų šių aktų poveikio svarbumo klausimais, taip pat dėl šių nuostatų stiprinimo ateityje būdų. Neturėtų būti dirbtinio ĮSA klausimų ir įmonių atskaitomybės ir valdymo klausimų atskyrimo.

Svarbios ir pirminės ES lygmens iniciatyvos negali skatinti ĮSA visiškai laikantis tarptautiniu mastu priimtų standartų ir įvairių suinteresuotųjų šalių požiūrio, taigi juos reikia paremti. Šiame Parlamentui rekomenduojamame rezoliucijos projekte atsižvelgiama į išsamią diskusiją su Europos ĮSA, Europos socialinių investicijų forumu, Europos verslo visuomenėje akademija ir su kitomis šalimis.

Komisija raginama didinti sąmoningumą ir tiesiogiai taikyti esamą politiką, susijusią su klaidinančia reklama, tiesiogine užsienio įmonių atsakomybe ir viešaisiais pirkimais, įskaitant aljanso laboratorijos įsteigimą, kuri turėtų labai paremti atsakingą verslą. Tai visiškai atitinka septintąją įvairių suinteresuotųjų šalių forumo rekomendaciją, remiamą verslo atstovų, kurioje teigiama, kad reikalingas teisinis pagrindas, kuris leistų įmonėms, norinčioms aktyviau dalyvauti ĮSA, gauti iš to naudos ir pasaulinėje, ir ES rinkoje.

Dėl institucijų atsako, pamėginta paskirti ES pareigūną, tiriantį piliečių skundus ĮSA klausimais ir dėl „Metinių ĮSA būklės“ ataskaitų, bet Parlamentui rekomenduojama nespręsti skubotai dėl Europos socialinės etiketės, nes kiltų problemų dėl etiketės patikimumo, o siūloma padidinti esamų etikečių bendrumą ir derėjimą – tai būtų dar vienas konvergencijos pavyzdys.

Galiausiai norėčiau pasiūlyti pakeisti diskusijas dėl ĮSA Europos Sąjungoje, kurioms dažniausiai buvo būdingi nesutarimai, vilkinimas ir įtarumas, į diskusijas, vykdomas susižavėjus, entuziastingai ir atsidavus, kaip buvo apibūdinta pradžioje.

Europos Parlamentas galėtų siekti nukreipti šias diskusijas pasaulinių ĮSA strategijų kryptimi. Įmonėms patogesnis šis požiūris siekiant sušvelninti baimę, kad dėl ES veiksmų jos gali atsiduri nepalankioje padėtyje palyginti su tarptautiniais konkurentais. Profsąjungos vis intensyviau derasi visame pasaulyje dėl tarptautinių pagrindų sutarčių, pagal kurias bus pripažįstama pasaulinė rinka, kurioje ES įmonės dalyvauja. Aktyvistai pastebi, kad didžiausių aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių reikalavimų pažeidimų pavyzdžiai gaunami sekant Šiaurės įmonių, dalyvaujančių Pietų besivystančių šalių rinkose pasaulinio tiekimo grandinę, ir galutinis tikslas turėtų būti įpareigojanti tarptautinė konvencija dėl įmonių atsakomybės, dėl kurios buvo ginčijamasi pasaulio vadovų susitikime tvarios plėtros klausimais Johanesburge.

Komisija turėtų pripažinti, kad šis požiūris negalėtų reikšti, kad atsisakoma veiksmų ES lygmeniu, ir iš tiesų minėtas požiūris sudaro daugiau sunkumų, susijusių su valstybių narių politinių nuomonių rūšiavimu, siekiant ryžtingų veiksmų tarptautiniu lygmeniu. Vokietija, Portugalija ir Prancūzija, kurios pirmininkaus ES ateinančius du metus, visos entuziastingai nori imtis veiksmų šioje srityje ir Parlamentas turėtų pasiūlyti Europai vadovauti tarptautinėms diskusijoms, sušaukiant tarptautinę konferenciją, kurioje būtų persvarstomas ir toliau vykdomas Johanesburgo įsipareigojimas iškelti tarpvyriausybines iniciatyvas dėl įmonių atskaitomybės, taip pažymint šio įsipareigojimo penktąsias metines. Taip pat siūlyčiau dvišalį ES ir Japonijos dialogą šiais klausimais.

Minėtasis požiūris taip pat reiškia bendras pastangas, kuriomis siekiama integruoti ĮSA į ES plėtros ir prekybos politiką, įskaitant visišką EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tarptautinių įmonių gairių naudojamumą, kuris buvo pažadėtas bet niekada nebuvo įgyvendintas.

Kai JT specialusis atstovas verslo ir žmogaus teisių klausimais atvirai svarsto atsakus į ĮSA diskusijas, pagarsėjusia visuotinių ataskaitų iniciatyva, kilusia iš JT aplinkosauginių programų, atvirai siekiama ĮSA priemonių suliejimo su verslu, kai JT Pasaulinio susitarimo programa pašalino iš šios iniciatyvos 200 įmonių, nes jos nesilaikė keliamų reikalavimų, – Komisijai taip pat teks susidurti su tikrove, kad visiškos laisvės principas, propaguojamas Komisijos komunikate, yra ir pasenęs, ir išėjęs iš mados.

Tačiau Europos Parlamentas galėtų sėkmingai parengti rezoliuciją, padėsiančią Europos Sąjungoje vykstančio dialogo ĮSA klausimais priemones padaryti veiksmingas ir skaidrias, paskatinant Komisiją tinkamai pasinaudojus šia rezoliucija imtis konkrečių veiksmų, akivaizdžiai parodysiančių pridėtinę vertę, kurią ES požiūris suteikia esamai ES politikai ir programoms, ir tuo pačiu nugalėsiančių Europos atsilikimą tarptautinėse diskusijose ĮSA klausimais, taip pat įdiegsiančių į mūsų diskusijas kai kurias pasaulinio ĮSA judėjimo vizijas ir esmę – tada vėl bus galima imtis Europos ĮSA diskusijų.


PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETONUOMONĖ (29.11.2006)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės

(2006/2133(INI))

Nuomonės referentas: Gunnar Hökmark

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) svarbą tvarios plėtros ir Lisabonos strategijos vystymui, susijusią su racionalesniu gamtos išteklių naudojimu, geresniais naujovių diegimo rezultatais, skurdo mažinimu ir didesne pagarba žmogaus teisėms;

2.  remia Komisijos iniciatyvą surengti ES ir valstybių narių lygmens suinteresuotų šalių forumą, kuris palengvintų pasidalijimą pažangiąja patirtimi ir gerintų informuotumą apie ĮSA Europoje; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija neturėtų imtis iniciatyvos kurti papildomą nereikalingą reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų pradėtos taikyti taisyklės, kurių nėra atitinkamose valstybėse narėse;

3.  pabrėžia, kad įmonių dalyvavimas ĮSA veikloje turėtų būti tik savanoriškas, be to, turėtų būti atsižvelgiama į dabartinį visų valstybių narių rinkos išsivystymo lygį ir jų verslo kultūrą, suderinamumą su socialinės partnerystės principu ir politiniais aspektais; taip pat pabrėžia, kad ĮSA veikla negali pakeisti visuomeninio sektoriaus veiklos, kurią vykdant priimta naudoti tokias priemones, ir ji privalo būti nepriklausoma nuo reglamentavimo sistemos, taikomos visuomeninio sektoriaus subjektams;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų apimti naujas, pvz., tęstinio mokymosi, darbo organizacijos, lygių galimybių, socialinės įtraukties, tvarios plėtros ir etikos sritis, kad tai taptų papildoma priemone, skirta pramonės pokyčiams ir restruktūrizacijai valdyti;

5.  ragina įmones savarankiškai ieškoti kriterijų, padėsiančių spręsti su ĮSA susijusius klausimus; mano, kad ne iš įmonių kylanti, bet iš išorės primesta ĮSA veikla gali neigiamai veikti įmonių ketinimą investuoti ir prekiauti su kitomis šalimis, ypač su besivystančiomis šalimis, ir kartu silpninti ekonominio vystymosi galimybes ir pastangas naikinti skurdą;

6.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti pasitikėjimą ir sutarimą ir remti tarptautiniu mastu pripažintus principus, pvz., EBPO TVĮ skirtas gaires, atsižvelgiant į tai, kad nėra visuotinai pripažintos ĮSA veiklos vertinimo sistemos;

7.  džiaugiasi dialogu, kuris skatina įmones rasti optimalią pusiausvyrą tarp etinių aspektų, pelno gavimo ir konkurencingumo; nepritaria nuomonei, kad pastangos didinti pelną yra nesuderinamos su etišku elgesiu, ir pripažįsta atvirų ir konkurencingų rinkų naudą, siekiant didinti gerovę ir tvarumą; pabrėžia etinę ir komercinę atsakomybę, kurią turėtų prisiimti visos trečiosiose šalyse savo veiklą vykdančios Europos įmonės, už tai, kad jos niekada nepažeis pagrindinių žmogaus teisių ar laisvių; be to, primena teigiamą poveikį, kurį Europos įmonės gali daryti vietos darbo sąlygoms ir aplinkai, ir mokslo žinių ir technologijų perdavimo, susijusio su užsienio investicijomis bei verslo operacijomis priimančiose šalyse, svarbą; taip pat pabrėžia trečiosiose šalyse darbdavio ar suinteresuotos šalies vaidmenį atliekančių įmonių atsakomybę už tai, kad jos niekada nesinaudos esama piliečių priespauda; laikosi nuomonės, kad vartotojai turi atlikti svarbų vaidmenį ekonomikoje;

8.  mano, kad ĮSA plėtra tarptautiniu mastu turėtų paskatinti parengti gaires, kurios leistų prisidėti prie panašių politikos krypčių formavimo visame pasaulyje;


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Įmonių socialinė atsakomybė: naujoji partnerystė

Procedūros numeris

2006/2133(INI)

Atsakingas komitetas

EMPL

Nuomonė pateikta
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE
15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenarinį posėdį data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Gunnar Hökmark
20.6.2006

Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

10.10.2006

28.11.2006

 

 

 

Priėmimo data

28.11.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Giles Chichester, Den Dover, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Eugenijus Maldeikis, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras, Dominique Vlasto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pilar Ayuso, Gunnar Hökmark, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 


MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETONUOMONĖ (27.11.2006)

teikiama Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės

(2006/2133(INI))

Nuomonės referentė: Marie Panayotopoulos-Cassiotou

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina valstybes nares ir Komisiją remti ir skatinti pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų taikymą kaip įmonių socialinės atsakomybės jų veiklos srityje aspektą;

2.   primena, kad būtina skatinti verslininkų socialinę ir ekologinę atsakomybę, norint pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

      ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir išnaudoti moterų potencialą šioje sritį, tačiau mano, kad įmonė prisiims socialinę atsakomybę tik tuo atveju, jei ji gerbs visų savo darbuotojų teises;

3.   primena esminį įmonių vaidmenį Sąjungos vertybių klausimu; ragina įmones sekti tinkamu ir nediskriminuojančio įdarbinimo pavyzdžiu ir remiantis savo valstybės ir Europos Sąjungos teisės aktais skatinti moterų ir socialiai remtinų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, užimtumą (atsižvelgiant į Lisabonos tikslus, padidinti moterų užimtumą bent iki 60 proc.); ragina valstybes nares ir Komisiją atlyginti įmonėms už pažangiosios patirties pavyzdžių taikymą šioje srityje, t. y. suteikti apdovanojimą arba kitaip pagerbti;

4.   ragina vykdant įdarbinimo politiką atsižvelgti į diskriminuojamas ir socialiai remtinas grupes, taip pat į žmones, kurių darbingumas dėl neįgalumo yra ribotas;

5.   prašo, kad valstybės narės ir Komisija įsipareigotų skatinti visų Europos įmonių, veikiančių Europos Sąjungoje ir už jos ribų, socialinę atsakomybę (ĮSA); ragina Komisiją apsvarstyti (tai būtų naujojo Aljanso už ĮSA darbas) galimybę sukurti pažangiosios patirties chartiją, prie kurios galėtų prisidėti Europos įmonės;

6.   pabrėžia, kad įmonės, kurios imasi socialinės atsakomybės, svariai prisideda prie nelygybės, kurią patiria moterys ir socialiai remtini asmenys, įskaitant neįgaliuosius, panaikinimo darbo rinkoje, ypač įsidarbinimo, socialinių išmokų, mokymo, karjeros siekimo ir darbo užmokesčio klausimais; pabrėžia, kad įmonės turėtų įgyvendinti savo įdarbinimo politiką, atsižvelgdamos į 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principų įgyvendinimo įsidarbinant, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų srityje(1);

7.   pabrėžia, kad prisiimant socialinę atsakomybę būtina laikytis nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo vykdant bet kokią įmonės veiklą, įskaitant įmonės veiklos perkėlimą;

8.   pabrėžia svarbų socialinių partnerių vaidmenį skatinant moterų užimtumą ir kovojant su diskriminavimu; skatina juos imtis iniciatyvos įmonių socialinės atsakomybės klausimu siekiant kuo aktyvesnio moterų dalyvavimo sudarant įmonių vadovybę, komitetuose ir socialinio dialogo institucijose;

9.   pabrėžia, kad imtis įmonių socialinės atsakomybės turėtų reikšti vykdyti politiką, kurios tikslas – skatinti kokybišką darbo aplinką, nepažeidžiant nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, ir suteikti galimybę derinti profesinį ir šeimos gyvenimą;

10. mano, kad imdamosi socialinės atsakomybės įmonės galėtų remti kultūros ir švietimo veiklą, sukuriančią pridėtinės vertės Europos politikai kultūros ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityse;

11. ragina Komisiją stebint pažangą, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, skatinti moteris aktyviau dalyvauti daugiašaliame forume, keistis informacija ir pažangiąja patirtimi lyčių lygybės klausimais.

12. ragina įmonių socialinę atsakomybę suvokti kaip vientisą darinį, nes įmonės socialinė atsakomybė neapsiriboja tiesioginiais įdarbinimo ryšiais, bet ir apima kitas gyvenimo sritis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Įmonių socialinė atsakomybė. naujoji partnerystė

Procedūros numeris

2006/2133(INI)

Atsakingas komitetas

EMPL

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

 

Autorė
  Paskyrimo data

Marie Panayotopoulos-Cassiotou
11.7.2006

Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

5.10.2006

23.11.2006

 

 

 

Priėmimo data

23.11.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Pia Elda Locatelli, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Christa Prets, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Anna Hedh, Sophia in 't Veld, Heide Rühle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

(1)

OL L 39, 1976 2 14, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/73/EB (OL L 269, 2002 10 05, p. 15).


PROCEDŪRA

Title

Įmonių socialinė atsakomybė. naujoji partnerystė

Procedūros numeris

2006/2133(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

EMPL
15.6.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE
15.6.2006

ECON
15.6.2006

ITRE
15.6.2006

IMCO
15.6.2006

JURI
15.6.2006

 

FEMM
15.6.2006

 

 

 

 

Nuomonė (-ės) nepareikšta (-os)
  Sprendimo priėmimo data

DEVE
11.7.2006

ECON
5.9.2006

IMCO
4.9.2006

JURI
11.9.2006

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Richard Howitt
19.4.2006

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

13.9.2006

4.10.2006

22.11.2006

18.12.2006

 

Priėmimo data

19.12.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

25

15

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Roselyne Bachelot-Narquin, Emine Bozkurt, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Sepp Kusstatscher, Jean Lambert, Raymond Langendries, Thomas Mann, Mario Mantovani, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Jacek Protasiewicz, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Jean Spautz, Struan Stevenson, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Udo Bullmann, Françoise Castex, Richard Howitt, Jamila Madeira, Claude Moraes, Roberto Musacchio, Elisabeth Schroedter, Patrizia Toia

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Jean-Pierre Audy

Pateikimo data

20.12.2006

Pastabos
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 

Atnaujinta: 2007 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas