Pranešimas - A6-0053/2007Pranešimas
A6-0053/2007

PRANEŠIMAS dėl 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendacijos dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (2005/737/EB)

5.3.2007 - (2006/2008(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Katalin Lévai

Procedūra : 2006/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0053/2007
Pateikti tekstai :
A6-0053/2007
Debatai :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendacijos dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje

(2005/737/EB)

(2006/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendaciją dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (2005/737/EB)[1] (toliau – rekomendacija),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 151 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos II-77 ir II-82 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į sutarties dėl Konstitucijos Europai III-181 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į galiojančius tarptautinius susitarimus, taikomus muzikinėms teisėms, konkrečiai į 1961 m. spalio 26 d. Romos konvenciją dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos, į Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, į 1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) autorių teisių sutartį, į 1996 m. gruodžio 20 d. PINO atlikimų ir fonogramų sutartį ir į 1994 m. balandžio 15 d. PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS),

–   atsižvelgdamas į ES teisės normas (Bendrijos teisyną) autorių teisių ir gretutinių teisių, taikomų muzikinėms teisėms, srityje, konkrečiai į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje[2], į 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo[3], į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/0116/EB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų suderinimo[4] ir į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo[5],

–   atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Žaliąją knygą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje (COM(1995)0382),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl garso ir vaizdo pasirodymų apsaugos[6],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos sistemos dėl kolektyvinio teisių administravimo asociacijų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje [7],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo vidaus rinkoje (COM(2004)0261),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo: daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris[8],

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl raiškos laisvės internete[9],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A6‑0053/2007),

A. kadangi Komisija prieš priimdama rekomendaciją nepakankamai plačiai ir visapusiškai konsultavosi su suinteresuotomis šalimis ir su Parlamentu; kadangi ateityje imantis bet kokios teisėkūros veiklos šioje srityje būtina tinkamai konsultuotis su visais teisių turėtojais, kad būtų užtikrinama, jog sąžiningai ir tinkamai atstovaujama jų interesams,

B.  kadangi nepriimtinas Komisijos aplaidumas formaliai įtraukiant į darbą Parlamentą, konkrečiai turint mintyje anksčiau minėtą 2004 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliuciją, kadangi rekomendacija apima platesnę sritį nei paprastas esamų taisyklių išaiškinimas ar papildymas,

C. kadangi nepriimtina tai, kad buvo pasirinktas „švelniosios teisės“ metodas, iš anksto nepasikonsultavus su Parlamentu ir Taryba ir jų formaliai neįtraukus į šį darbą, ir taip apeitas demokratijos procesas, ypač todėl, kad iniciatyva, kurios buvo imtasi, jau padarė įtaką sprendimams rinkoje ir, tikėtina, nuostolių konkurencijos ir kultūrinės įvairovės srityje,

D. kadangi rekomendacija siekiama reglamentuoti tik muzikos įrašų pardavimą internetu, tačiau dėl netikslių formuluočių ji galėtų būti taikoma ir kitoms interneto paslaugoms (pvz., transliavimo paslaugoms), apimančioms muzikos įrašus; kadangi dėl nepakankamo aiškumo, susijusio su skirtingų licencijavimo sistemų taikymu, atsiranda teisinis neapibrėžtumas ir susiklosto nepalanki padėtis, ypač internetu teikiamų paslaugų požiūriu,

E.  kadangi kyla grėsmė, kad teisių turėtojai, laikydamiesi rekomendacijos dėl jų sąveikiųjų kūrinių naudojimo internete teisių, atimtų iš vietinių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų kitas teises (pvz., susijusias su transliavimu) ir kartu neleistų šių teisių naudotojams įgyti naudotojo teisių į vienos ir tos pačios kolektyvinio teisių administravimo asociacijos įvairų repertuarą,

F.  kadangi nepriimtina tai, kad Komisija ketina patvirtinti rekomendaciją dėl dabartinės sistemos, kaip teisingai kompensuoti kopijavimą asmeniniais tikslais, pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir taip vėl apeiti demokratinį procesą, taikomą kopijavimo ir gretutinių teisių reglamentavimui,

G. kadangi svarbu išvengti galimų pavojų ir rasti teisingą skirtingų suinteresuotų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą,

H. kadangi muzika – ne prekė ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijos dažniausiai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir kadangi ginant visų teisių turėtojų interesus ir saugant kultūrinę įvairovę ir kūrybingumą taikoma sistema, grindžiama kontroliuojama konkurencija,

I.   kadangi nacionalinės kolektyvinio teisių administravimo asociacijos turėtų ir toliau atlikti svarbų vaidmenį remdamos naujus ir teisių turėtojų mažumai priklausančių autorius, kultūrinę įvairovę, kūrybingumą ir vietinius repertuarus, su sąlyga, kad nacionalinės kolektyvinio teisių administravimo asociacijos išsaugos teisę naudotis kultūrai taikomomis mokesčių lengvatomis,

J.   kadangi dabartinis nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų tinklas atlieka svarbų vaidmenį, nes finansiškai remia naujus ir autorių mažumai priklausančių autorių repertuarus Europoje, ir kadangi tai neturėtų keistis;

K. kadangi didesnė, bet kontroliuojama, konkurencija kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo muzikos paslaugų internete srityje gali būti naudinga visoms šalims ir paremti kultūrinę įvairovę, jei ji teisinga ir skaidri bei susijusi tik su aptariamų paslaugų nuostatų kokybe ir sąnaudomis nepažeidžiant teisių vertės,

L.  kadangi išreiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo kai kurių rekomendacijos nuostatų poveikio vietinės reikšmės repertuarams ir kultūrinei įvairovei, kadangi gali atsitikti taip, kad dėl palankesnių sąlygų teisių administravimas bus telkiamas didesnių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų rankose, ir kadangi reikia įvertinti visus pasiūlymus inicijuoti teisių administratorių konkurenciją pritraukiant pelningiausius teisių turėtojus ir įvertinti visus neigiamus padarinius smulkiesiems teisių turėtojams, mažo ir vidutinio dydžio kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms ir kultūrinei įvairovei,

M. kadangi dėl turėtojų ir naudotojų gebėjimo pasirinkti kolektyvinio teisių administravimo asociaciją neatsižvelgiant į jos buvimo valstybę narę privaloma:

- numatyti kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo priemones, naudotojams per vieną ir tą pačią organizaciją pasiūlant plačius ir įvairius repertuarus, įskaitant vietinės reikšmės ir nišas užpildančius repertuarus ir ypač pasaulinio masto repertuarą, skirtą transliuotojų paslaugoms,

- užtikrinti, kad visiems teisių turėtojams, nesvarbu, kokia jų pilietybė ar gyvenamoji vieta, ar verslo modelis, kiek galima labiau tiesiogiai ir teisingai būtų išmokamas jiems priklausantis autorinis atlyginimas, taip pat užtikrinti visas demokratines teises dalyvauti tvarkant atitinkamų kolektyvinio teisių administravimo asociacijų valdymo reikalus,

- neleisti didžiausią pelną gaunantiems teisių turėtojams stiprinti savo vyraujančios pozicijos kenkiant mažesnį pelną gaunantiems teisių turėtojams arba daryti žalą teisių turėtojams, kurie savo kūrinius skelbia nemokamai ir turėdami laisvai naudojamo turinio licencijas,

- nepažeisti vienodo visų teisių turėtojų traktavimo,

N. kadangi reikėtų išlaikyti dabartinę dvišalių susitarimų ir dvišalės autorinių atlyginimų rinkliavos sistemą, inicijuojant konkurenciją paslaugų, kurias gali pasiūlyti kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, atsižvelgiant į našumą ir kokybę bei administracinių sąnaudų procentinę dalį, ir suteikiant naudotojams, kurie verčiasi muzikos įrašų pardavimu internetu, licencijas taikant šalies, kurioje pavieniai naudotojai naudojasi autorių teisėmis, tarifus, ir kadangi valstybės narės, visiškai suderindamos su tarpvalstybiniu transliavimu, nustatytu kabelinio perdavimo ir palydovinio transliavimo direktyvoje 93/83/EEB, turėtų sukurti teisinį aiškumą kitų nei muzikos internetu pardavimo paslaugų internetu teikėjams ir turėtų užtikrinti, kad šie kiti naudotojai gautų būtinus leidimus ir deramai mokėtų teisingus autorinius atlyginimus visų kategorijų teisių turėtojams teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminuojamomis sąlygomis,

O. kadangi turi būti išlaikyta abišalių atstovavimo susitarimų sistema, suteikianti visiems verslo naudotojams ir pavieniams vartotojams prieigą prie pasaulio repertuaro vienodomis sąlygomis, užtikrinanti geresnę teisių turėtojų apsaugą ir tikrą kultūrinę įvairovę ir skatinanti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje,

P.  kadangi kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms turėtų būti suteikta laisvė bet kur Europos Sąjungoje įsisteigusiems verslo naudotojams suteikti europines ir kelių repertuarų licencijas naudoti repertuaro kūrinius kitose šalyse ir internete bei mobiliuosiuose telefonuose ir kituose skaitmeniniuose tinkluose, jei jos pajėgia deramai administruoti naudojimąsi licencijuotomis teisėmis, ir kadangi šios kelių repertuarų licencijos turėtų garantuoti sąžininkgai suderintas sąlygas nediskriminuojant naudotojų, užtikrinant skirtingų technologinių platformų tarpusavio sąveiką, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, išduodančios tokios veiklos licencijas, nesukeltų konkurencijos iškraipymų tarp skirtingų teisių naudotojų ir skirtingų neturinčių tarpusavio sąveikos technologijų transliavimo priemonių,

Q. kadangi bendradarbiaudamos kolektyvinio administravimo asociacijos visų pirma turi siekti įsteigti punktus, kuriuose verslo naudotojams būtų suteikiamos licencijos naudoti pasaulinio repertuaro kūrinius reikiamoje teritorijoje ir būtų užtikrinama aukšto lygio teisių turėtojų apsauga siekiant išvengti, kad naudotojai ieškotų pigiausias licencijas suteikiančių kolektyvinio administravimo asociacijų; kadangi, siekiant palaikyti vieno langelio principą, reikėtų išlaikyti dabartinę dvišalės autorinių atlyginimų rinkliavos sistemą, kartu užtikrinant aukšto lygio teisių turėtojų apsaugą, kad būtų išvengta autorių pajamų mažinimo, ir tuo pačiu metu užtikrinant, kad nebūtų suteiktos nepageidautinos sąžiningai kompetencijai žalingos išimtinės teisės,

R.  kadangi, ypač atsižvelgiant į galimą monopolijų piktnaudžiavimą, būtina geriau valdyti kai kurias kolektyvinio teisių administravimo asociacijas taikant didesnio skaidrumo, nediskriminavimo, sąžiningo bei proporcingo atstovavimo visoms teisių turėtojų kategorijoms ir atskaitomybės taisykles, kurios būtų susijusios su atitinkamomis valstybių narių kontrolės priemonėmis, kadangi kolektyvinio teisių administravimo asociacijos turėti teikti paslaugas remdamosi trimis pagrindiniais principais – našumo, sąžiningumo ir skaidrumo,

S.  kadangi, kai teisės administruojamos kolektyviai, valstybėse narėse reikėtų nustatyti aiškiais ir logiškais kriterijais pagrįstą ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinama, kad teisių turėtojai ir naudotojai galėtų pasinaudoti ginčo sprendimo priemonėmis neribodami niekieno teisės į teismo tyrimą; kadangi todėl valstybėse narėse reikėtų nustatyti lygiateisę, nešališką ir veiksmingą, pagrįstą aiškiais ir logiškais kriterijais ginčų sprendimo tvarką, kuri būtų taikoma visoms suinteresuotoms šalims;

T.  kadangi Komisija, remdamasi teisingais ir išsamiais duomenimis, turėtų atlikti visapusišką susitarimų ir priemonių vystymo bei įgyvendinimo įvertinimą, kad paremtų kelių teritorijų ir kelių repertuarų paslaugų teikimui internetu taikomo licencijavimo rezultatus ir įvertintų riziką visiškai atsižvelgdama į kultūrinius, ekonominius ir socialinius aspektus,

U. kadangi būtina turėti bendras priemones ir palyginamus parametrus bei koordinuoti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos sritis, siekiant pagerinti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų bendradarbiavimą ir atsižvelgti į informacinės visuomenės raidą;

V. kadangi priimtinos visos pastangos suaktyvinti konkurenciją vidaus rinkoje ir skatinti Europoje sukurtų muzikinių kūrinių sklaidą pasaulyje, nesvarbu, kuri kolektyvinio teisių administravimo asociacija administruoja autoriaus teises, atsižvelgiant į tai, kad visiems repertuarams, nesvarbu, ar jie gerai žinomi, turi būti taikomos vienodos sąlygos;

W. kadangi, nors šia rekomendacija ir siekiama apimti tik muzikos įrašų pardavimą internetu, tačiau joje pateikiamos formuluotės plačiąja prasme apima ir kitas internetu teikiamas paslaugas (pvz., transliuotojų paslaugas), į kurias taip pat įeina tokie muzikos įrašai ir kurioms būtų pakenkta dėl pagal rekomendaciją sukurto teisinio netikrumo, nes tokioms paslaugoms būtų taikoma licencijavimo tvarka, ir kadangi šiai rinkai taikomi technologiniai sprendimai turi taip atitikti atvirumo ir tarpusavio sąveikos kriterijus, kad padėtų užtikrinti vartotojų ir teisių turėtojų apsaugą,

X. kadangi didesnė konkurencija kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo muzikos paslaugų srityje gali tam tikromis aplinkybėmis padėti apsaugoti autorių poziciją Europoje (įskaitant vietinės reikšmės autorius ir mažumos repertuarą) ir paremti kultūrinę įvairovę Europoje,

Y. kadangi Komisija turėtų įvertinti atitinkamas priemones, kurios užtikrintų klausytojams nenutraukiamą galimybę susipažinti su repertuaru, įskaitant vietinės reikšmės ir mažesnius repertuarus, pagal UNESCO Kultūrinės raiškos apsaugos ir skatinimo konvenciją, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų amžiaus ypatybes, taip pat į tiesioginį ir netiesioginį poveikį bendrai autorių pozicijai ir kultūrinei įvairovei,

1.  ragina Komisiją paaiškinti, kad 2005 m. rekomendacija taikoma išskirtinai muzikos įrašų pardavimui internetu, ir pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl lanksčios pagrindų direktyvos, kurią, taikydami bendro sprendimo procedūrą, priimtų Parlamentas ir Taryba ir kuri būtų skirta reguliuoti kolektyviniam autorių teisių ir gretutinių teisių administravimui tarptautinių internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų amžiaus ypatumus ir būtinybę išsaugoti kultūrinę Europos įvairovę, atsižvelgti į mažas suinteresuotas šalis ir vietinės reikšmės repertuarus vadovaujantis lygių galimybių principu;

2.  pabrėžia, kad Komisija turėtų rengti kiek galima platesnės apimties suinteresuotų šalių konsultacijas ir turėtų įtraukti į diskusiją visas kitas, ne vien tik į rekomendacijoje ar 2005 m. liepos 7 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pavadinimu „Studija apie Bendrijos iniciatyvas dėl tarpvalstybinio kolektyvinio autorių teisių administravimo“ pateiktas galimybes;

3.  supranta ir remia nuostatas dėl esamos galimybės teisių turėtojams rinktis kolektyvinio administravimo asociacijas, nustatyti suteikiamas transliavimo internetu teises ir šių teisių taikymo teritorinę aprėptį, atimti teises iš kolektyvinio administravimo asociacijos arba perleisti jas kitai kolektyvinio administravimo asociacijai ir pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į kolektyvinio administravimo asociacijų tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą siekiant apsaugoti vietinių bei mažesnių teisių turėtojų interesus ir išsaugoti kultūrinę įvairovę;

4.  taip pat mano, kad autorių interesų, o kartu ir kultūrinės įvairovės aspektų Europoje bus labiausiai paisoma tuomet, kai bus nustatyta teisinga ir skaidri konkurencijos sistema, kurią taikant bus galima išvengti autorių pajamų mažinimo;

5.  ragina valstybes nares ir kolektyvinio administravimo asociacijas teisingai atstovauti visų kategorijų teisių turėtojams, taip užtikrinti proporcingą šių turėtojų dalyvavimą vidinių sprendimų priėmimo procese;

6.  pabrėžia, kad dėl pasiūlytos direktyvos jokiu būdu neturėtų nukentėti į ją įtrauktų kūrybinių įmonių konkurencingumas, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų (KAA) teikiamų paslaugų veiksmingumas arba naudotojų įmonių – ypač smulkių teisių turėtojų ir naudotojų – konkurencingumas ir direktyva turėtų:

- užtikrinti aukšto lygio teisių turėtojų apsaugą ir vienodas galimybes,

- užtikrinti, kad teisinės intelektinės nuosavybės teisės nuostatos kaip Europos teisinės sistemos arba Bendrijos teisyno dalis, turėtų realią, reikšmingą ir adekvačią įtaką visų kategorijų teisių turėtojų apsaugai, ir būtų reguliariai vertinamos ir, jei reikia, persvarstomos,

- būti paremta solidarumu ir atitinkama lygiateise kolektyvinio teisių administravimo asociacijose esančių teisių turėtojų pusiausvyra,

- pabrėžia, kad turėtų būti naudojamasi alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis, kad visos dalyvaujančios šalys turėtų galimybę išvengti ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių teisinių procedūrų, kartu užtikrinant sąžiningą savininkų ir vartotojų traktavimą,

- -sudaryti sąlygas demokratiniam, skaidriam ir atskaitingam vadovavimui kolektyvinio teisių administravimo asociacijose, inter alia, nustatant būtiniausius organizacinės struktūros, skaidrumo, atstovavimo, autorių teisių paskirstymo taisyklių, atskaitomybės ir teisinių teisės gynimo būdų standartus,

- užtikrinti visapusišką skaidrumą kolektyvinio teisių administravimo asociacijose, ypač tarifų apskaičiavimo pagrindo, administracinių sąnaudų ir pasiūlos struktūros klausimais, ir šiuo tikslu, jei reikia, nustatyti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų reglamentavimo ir priežiūros taisykles,

- skatinti kūrybingumą ir kultūrinę įvairovę,

- padėti išvengti autorinių honorarų mažinimo užtikrinant, kad naudotojai būtų gavę licencijas pagal šaliai, kurioje naudojami pagal autorių teises saugomi darbai (vadinamajai paskirties šaliai), taikomus tarifus ir padėti pasiekti tinkamą teisių turėtojų autorinių honorarų lygį,

- išsaugoti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų kultūrinį ir socialinį vaidmenį, tuo pat metu užtikrinant, kad jos pačiu geriausiu būdu administruoja teisių turėtojų lėšas ir teikia paslaugas teisių naudotojams ir teisių turėtojams kiek įmanoma labiau užtikrindami jų apsaugą,

- siekiant našumo skatinti keistis informacija ir nustatyti prievolę naudotojams ir gamintojams, pagal kurią kolektyvinio teisių administravimo asociacijos turėtų laisvą prieigą norėdamos gauti visą ir išsamią informaciją, kurios reikia, kad nustatytų teisių turėtojus ir tinkamai administruotų jų teises,

- suteikti vartotojams aukšto lygio teisinį aiškumą ir bet kurioje ES kolektyvinio teisių administravimo asociacijoje išduodant licencijas bei naudojantis sąveikiosiomis technologinėmis platformomis išsaugoti pasaulinio repertuaro prieinamumą,

- atsižvelgti į naudotojų ir rinkos interesus ir ypač užtikrinti, kad maži ir vidutinio dydžio naudotojai turėtų atitinkamą teisinę apsaugą ir kilus ginčui galėtų pasinaudoti ginčo sprendimo priemonėmis, kurios nekainuotų brangiai ir naudotojai nebūtų apkrauti nepagrįstomis teisinėmis išlaidomis,

- skatinti teisių turėtojų gebėjimą vystyti naujos kartos kolektyvinius licencijavimo modelius, labiau pritaikytus prie internetinės aplinkos, skirtus muzikos internetu naudotojams visoje ES, besiremiančius dvišaliais susitarimais ir dvišale autorinių atlyginimų rinkliava, kartu užtikrinant, kad teisių turėtojai nepiktnaudžiautų savo padėtimi ir nesukurtų vieno langelio principu paremtos pasaulinio repertuaro kolektyvinio licencijavimo tvarkos,

- labiau vertinti šios rinkos atviras ir sąveikias technologines priemones ir platformas, kurias naudojant būtų pajėgiama apsaugoti teisių turėtojus ir sudaromos sąlygos naudotojams įprastai naudotis legaliai įgytu turiniu ir kurti naujus komercinius modelius informacinėje visuomenėje,

- atitinkamai tenkinti būsimus racionalizuotos rinkos internete poreikius nekeliant grėsmės sąžiningai konkurencijai ir kultūrinei įvairovei bei muzikos vertei,

- atsižvelgti į skirtingus teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų būdus ir nustatyti specialias taisykles siekiant skatinti jų raidą,

- užtikrinti licencijavimo sistemų našumą ir darną (pvz., sudaryti galimybę transliuotojams įgyti teises laikantis autorių teisių įstatymų tos šalies, kurioje transliuotojas pradėjo savo transliacijas) ir palengvinti esamų kolektyvinių susitarimų išplėtimą, siekiant įtraukti į juos to paties turinio sąveikiąją pasiūlą internetu (pvz., vadinamąjį podkastingą),

- vengti per didelės rinkos galių ir repertuarų centralizacijos, užtikrinant, kad išskirtinės teisės nebūtų suteikiamos vienai ar tik kelioms kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms ir joms atstovautų didieji teisių turėtojai, ir taip garantuoti, kad pasauliniai repertuarai išliks prieinami visoms kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms ir jos galės išduoti licencijas naudotojams,

- sudaryti sąlygas naudotojams įsigyti visos Europos licencijas iš bet kurios kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, kuri apima pasaulinį repertuarą,

- išsaugoti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų naudojamą dvišalę autorinių atlyginimų rinkliavos sistemą, taikomą jų nariams,

- paskatinti konkurenciją, kuri būtų paremta kolektyvinio teisių administravimo asociacijų teikiamų paslaugų našumu ir kokybe, o ne teisių turėtojams mokamo atlyginimo dydžiu;

7.   taip pat mano, kad siekiant teisių turėtojų naudai užtikrinti, kad abišališkumo sistema nebūtų ribojama ir nepriekaištingai veiktų, būtina uždrausti didesniems teisių turėtojams ir kolektyvinio administravimo asociacijoms suteikti išimtinę teisę tiesiogiai rinkti autorinius atlyginimus visose valstybėse narėse, kadangi tai lemtų nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų išnykimą ir kenktų autorių mažumos padėčiai ir kultūrinei įvairovei Europoje;

8.   pritaria minčiai, kad kolektyvinio administravimo asociacijoms turėtų būti suteikta laisvė vienodomis ir individualiai suderintomis sąlygomis bei nediskriminuojant naudotojų suteikti bet kur Europos Sąjungoje įsisteigusiems verslo naudotojams europines ir kelių repertuarų licencijas naudoti repertuaro kūrinius internete (įskaitant mobiliuosius telefonus); ragina Komisiją atlikti pasaulinės interneto paslaugų licencijos bendro poveikio ir jos poveikio ekonominei ir socialinei autorių padėčiai analizę;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  OL L 276, 2005 10 21, p. 54.
  • [2]  OL L 376, 2006 12 27, p. 28.
  • [3]  OL L 248, 1993 10 6, p. 15.
  • [4]  OL L 372, 2006 12 27, p. 12.
  • [5]  OL L 176, 2001 6 22, p. 10.
  • [6]  OL C 67 E, 2004 3 17, p. 293.
  • [7]  OL C 92 E, 2004 4 16, p. 425.
  • [8]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0301.
  • [9]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0324.

AIŠKINAMOJI DALIS

Prieš pradėdama diskusiją dėl privalumų, pranešėja norėtų pažymėti, kad ji visiškai pritaria Kultūros komiteto nuomonėje pateiktiems pasiūlymams; kai kuriuos iš jų ji įtraukė į savo pranešimo projektą.

Įžanga

Maždaug 5–7 % ES BVP sudaro pajamos už prekes ir paslaugas, ginamas autorių ir gretutinių teisių. Tai pabrėžia didžiulę tinkamo šių teisių administravimo, vykdomo jas įgyvendinant, svarbą, ypač skaitmeninių technologijų amžiuje.

2005 m. spalio 18 d. Europos Komisija, remdamasi EB sutarties 211 straipsniu, priėmė rekomendaciją dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje. Komisijos narys Ch. McCreevy apibūdino rekomendaciją kaip „soft-law (švelniosios teisės) priemonę, kuri reikalinga, kad rinkai būtų suteikta galimybė vystytis reikiama linkme“[1].

Rekomendacija yra susijusi su rimtais padariniais autorių teisių rinkai; pagrindiniai rinkos dalyviai jau veikia remdamiesi šia rekomendacija. Ji aiškiai yra ne vien tik paprasčiausias galiojančių taisyklių išaiškinimas ir papildymas; jos poveikis turi visas teisėkūros iniciatyvos savybes.

Pirminis rekomendacijos tikslas buvo pertvarkyti kolektyvinį autorių teisių administravimą internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą, kuri susijusi su naujos tarptautinių autorių teisių verslo naudotojų (pvz., muzikos paslaugų internetu teikėjų) kartos atsiradimu.

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tie patys principai, kurie taikomi administravimui internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje, gali būti (ir labai tikėtina, jog atėjus laikui bus) taikomi taip pat ir nelinijinėje aplinkoje, pvz., transliavimui. Taigi su internetu susiję precedentai yra pagrindas, kuriuo remiantis vyks platesnės autorių teisių rinkos vystymasis. Tai vėl išryškina bet kokios iniciatyvos šioje srityje svarbą.

Siekiant pateikti teisingą vaizdą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad smulkesnės kolektyvinio teisių administravimo asociacijos ir teisių turėtojai yra susirūpinę, jog pagrindinės leidybos bendrovės pasinaudojo rekomendacija kaip galimybe atsiimti vadinamąjį „tarptautinį“ repertuarą iš nacionalinių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų (KAA) tinklų ir perduoti jas mažesniam skaičiui didesnių KAA, turinčių išskirtinius įgaliojimus atstovauti šioms teisėms visoje ES.

Priešingai pripažintam rekomendacijos tikslui skatinti sąžiningą konkurenciją, tokių veiksmų poveikis gali būti antikonkurencinis, nes tikėtina, jog jie paskatins faktinę oligopoliją, kai rinkos galios bus telkiamos kelių pagrindinių teisių turėtojų ir panašaus skaičiaus didesnių kolektyvinio administravimo asociacijų rankose. Be to, tai susiję su rimtomis grėsmėmis gerovei ir Europos kultūros įvairovei, nes tarptautinio repertuaro pašalinimas iš nacionalinių KAA tinklo tikriausiai priverstų daugelį nacionalinių KAA nutraukti veiklą, o dėl to būtų padaryta žala vietiniam ir mažumos repertuarui.

Komisija, priimdama rekomendaciją, atėmė iš Europos Parlamento ir valstybių narių galimybę tinkamai prisidėti prie raidos permainų, kurios turės svarbių padarinių būsimai konkurencijai šioje srityje ir Europos kultūros įvairovei. Ši problema yra pernelyg svarbi, kad būtų galima oficialiai neįtraukti Europos Parlamento.

Parlamentui turi būti suteikta galimybė atlikti savo vaidmenį demokratiniame procese. Taigi Komisija turi būti paraginta kiek galima greičiau pateikti pasiūlymą dėl tinkamo įpareigojančio teisės akto šioje srityje, kurį priimtų Parlamentas ir Taryba pagal bendro sprendimo procedūrą.

Rinkos veikimas

Autorinių atlyginimų rinkimo draugijos – tai autorių ir kitų teisių turėtojų, pavyzdžiui, leidėjų, asociacijos. Jos yra įsteigtos siekiant rinkti ir paskirstyti autorinius atlyginimus teisių turėtojams. Faktiškai KAA turi (natūralią) monopoliją nacionaliniu lygiu. Teisių turėtojai šioje teritorijoje ir trečiosiose šalyse yra tiesiogiai atstovaujami KAA remiantis abišaliais susitarimais, sudarytais tarp jų pasirinktos KAA ir kitų KAA Europoje ir visame pasaulyje.

Kelis dešimtmečius Europos ir tarptautinė autorių teisių muzikos paslaugų srityje rinka veikė remiantis tokiais abišaliais susitarimais. Ši „abišalių susitarimų sistema“ numato punktus autorių teisių naudotojams (pvz., KAA gali naudotojams suteikti licenciją naudoti pasaulinio repertuaro kūrinius teritorijoje, kurioje įsikūrusi KAA), užtikrina tinkamą priežiūrą pasaulinėje rinkoje siekiant, kad teisių turėtojai būtų deramai atlyginami, ir numato veiksmingą teisių įgyvendinimo mechanizmą visiems su tuo susijusiems nacionaliniams ir tarptautiniams teisių turėtojams.

Ši sistema užtikrina, kad ne tik didesni, bet ir mažesni bei vietiniai autoriai būtų deramai atstovaujami rinkoje ir gautų teisingą surinktų autorinių atlyginimų dalį.

Rinkos pokyčiai ir konkurencijos įdiegimas

Kaip tolesnio Europos muzikos paslaugų rinkos plėtojimo dalis turi būti įdiegta kontroliuojama konkurencija, kad būtų atspindimi pokyčiai Europos vieningos rinkos, technologijų tobulinimo, naujų verslo būdų atsiradimo srityse, be to, su tuo susiję vartotojų pomėgių ir elgesio pokyčiai.

Rekomendacija numato, kad teisių turėtojams būtų suteikta didesnė laisvė pasirinkti KAA, geriausiai atitinkančią jų poreikius. Kitaip tariant, konkurencija tarp KAA turėtų būti pagrįsta atskirų KAA varžymusi, įtraukiant teisių turėtojus. Paviršutiniškai žiūrint, tai turi duoti naudos teisių turėtojams.

Vis dėlto faktiškai atskiri autoriai jau dabar gali patikėti savo teisių administravimą jų pasirinktai KAA. Iš tikrųjų egzistuoja nemažai sėkmingesnių autorių, besinaudojančių šia teise ir pasirenkančių, pvz., bendradarbiauti su KAA, veikiančia už jų kilmės šalies ribų. Mažesniems teisių turėtojams dažniausiai tai nėra įmanoma. 1

Be to, pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad mažesnės KAA ir teisių turėtojai yra susirūpinę, jog pagrindinės leidybos bendrovės pasinaudojo rekomendacija kaip galimybe atsiimti jų valdomas teises iš visų nacionalinių KAA ir perduoti jas mažesniam skaičiui didesnių KAA, kurios turės galimybę apeiti abišalių susitarimų sistemą ir teikti licencijas visoje ir visai Europos rinkai ir kartu atitinkamai sumažins nacionalinių KAA apyvartą.

Nacionalinių KAA apyvartos nuostoliai, susiję su autorinių atlyginimų už tarptautinį repertuarą rinkimu, sudarys nepalankias sąlygas efektyviai nacionalinių KAA veiklai, kadangi su jų veikla susijusios išlaidos bus paskirstytos mažesniam skaičiui vietinių teisių turėtojų. Jei nacionalinė KAA būtų priversta nutraukti veiklą, abejotina, jog mažesniesiems teisių turėtojams tokio paties lygio paslaugas suteiks KAA iš kitos šalies, kurioje, pavyzdžiui, vartojama kita kalba.

Ši teisių valdymo koncepcija vietinio ir (arba) mažumų repertuaro sąskaita aiškiai palankesnė dideliems ir sėkmingai dirbantiems teisių turėtojams. Iš tikrųjų tokia konkurencija galėtų faktiškai pakirsti daugumos teisių turėtojų pozicijas. Neatrodo, jog tai būtų Komisijos siekis.

Šiuo metu, kai internetas veikia peržengdamas valstybių sienas, muzikos paslaugų internetu teikėjai turi turėti galimybę gauti paneuropines licencijas, kurios galiotų ne mažiau kaip dviejose Europos žemyno nacionalinėse teritorijose. Be to, jie turi turėti galimybę pasirinkti, kur teikti paraišką šioms licencijoms gauti, atsižvelgiant į tai, kur jiems bus suteiktos tinkamiausio lygio paslaugos. Tai vienas iš atvejų, kai KAA konkuruoja dėl naudotojų.

Vis dėlto šios sistemos pavojingoji pusė yra tai, kad nacionalinės KAA galėtų konkuruoti dėl naujų įmonių darydamos spaudimą autorinių atlyginimų, mokamų teisių turėtojams, srityje. Gali būti, ir netgi tikėtina, jog dėl to mažės autorių pajamos. Dar kartą kartoju, kad tai nėra naudinga teisių turėtojams ir, be abejo, padarys neigiamą įtaką Europos kultūros įvairovei, nes mažesniųjų teisių turėtojų autoriniai atlyginimai sumažės tiek, kad jiems bus sunku išgyventi.

Kultūros įvairovė prieš konkurenciją

„Didžiojo sprogimo“ stiliaus konkurencijos diegimo procesas kolektyvinio autorių teisių administravimo srityje neturėtų būti tęsiamas, nes kyla negrįžtamos žalos Europos kultūros įvairovei pavojus. Pakaktų, jei konkurencija būtų įdiegta būdu, nuo pradžių užtikrinančiu lygias galimybes visoms KAA konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Vienas iš sprendimo būdų būtų rasti alternatyvų kompromisinį sprendimą, kuris atsakytų į klausimą, kokia problema būdinga vien Europai. Sąžininga ir kontroliuojama konkurencija turėtų būti įdiegta tokiu būdu, kad būtų užskirstas kelias spaudimui autorinių atlyginimų srityje, o muzikos paslaugų vartotojams būtų suteikta galimybė gauti paneuropines licencijas, kurios būtų suderintos su naujais nukreiptais į ateitį verslo modeliais.

Šiuo atveju geriausia garantija taptų įdiegta sistema, pagal kurią autoriniai atlyginimai būtų nustatyti atsižvelgiant į lėšas, gautas šalyje, kurioje vartotojai perka (atsisiunčia) tam tikrą muzikos kūrinį. Paskirties valstybės tarifo taikymas sudaro sąlygas konkurencijai, paremtai KAA siūlomų paslaugų efektyvumu (pirmiausia, sumažinant administracines išlaidas), o ne konkurencijai, paremtai spaudimu autorinių atlyginimų, mokamų teisių turėtojams, srityje.

Be to, kai kas mano, jog svarbu užkirsti kelią didiesiems teisių turėtojams sudaryti išimtinius susitarimus su viena arba su nedideliu skaičiumi KAA ir taip pašalinti iš bendros sistemos tarptautinį repertuarą.

2006 m. liepos 20 d. pranešime Kultūros ir švietimo komitetas išreiškė susirūpinimą dėl galimo žalingo rekomendacijos poveikio Europos kultūros įvairovei, nes tai gali turėti įtakos abišalių susitarimų sistemos veikimui ir skatinti teisių sutelkimą didesnių KAA rankose. Tai gali turėti neigiamos įtakos mažesnių KAA veiklai ir kelti pavojų mažų bei vietinių autorių pozicijoms visoje Europoje. Dėl to ypač svarbu, kad toliau veiktų dvišalių susitarimų sistema ir nebūtų suteikta galimybių pašalinti repertuarą iš šios sistemos. Taigi teisių turėtojams ir KAA neturėtų būti leista sudaryti išimtinius susitarimus.

Paskesnės priemonės

Siekiant tinkamo Europos autorių teisių rinkos vystymosi, ypač svarbu, kad institucijos taikytų atitinkamas paskesnes priemones. Atsižvelgiant į tai Komisija kiek įmanoma greičiau turi atlikti kelioms teritorijoms ir keliems repertuarams skirtų muzikos paslaugų leidimų poveikio vertinimą ir jų įtaką kultūros įvairovei bei ekonominei ir socialinei autorių padėčiai.

Be to, Komisija turėtų atlikti horizontalios koncentracijos tam tikruose teisių valdymo sektoriuose kritinę analizę ir ištirti, kaip ši koncentracija paveiks teisių naudotojus ir teisių turėtojus. Prireikus turi būti taikomos atitinkamos priemonės siekiant užtikrinti, jog Europos muzikos paslaugų internetu rinkai ir toliau bus sudarytos tinkamo vystymosi sąlygos, kurios neturės neigiamos įtakos Europos kultūros įvairovei.

Teisės aktai

Rengiant pranešimo projektą dėl Europos Parlamento rezoliucijos, buvo plačiai atsižvelgta į galiojančius Europos teisės aktus ir susijusias teisėkūros iniciatyvas, į Bendrijos teisyną autorių ir gretutinių teisių, kurios taikomos muzikos teisėms, srityse, taip pat į tarptautinius susitarimus. Visas sąrašas pateiktas pasiūlymo dėl rezoliucijos preambulėje.

Taip pat buvo atsižvelgta į 2006 m. rugsėjo 11 d. Teisės reikalų komiteto užsakymu atliktą ir jam pateiktą tyrimą „Kolektyvinis autorių teisių administravimas Europoje – naudos paieškos“.

  • [1]  SPEECH/05/588.

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (20.7.2006)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendacijos dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje
(2005/737/EC)

Nuomonės referentas: Manolis Mavrommatis

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi Komisijos rekomendacija ir ragina Komisiją pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis ir atidžiai ištyrus rinką kuo greičiau pateikti tinkamą teisinį pasiūlymą dėl veiksmingo kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo muzikos paslaugų srityje, ypač atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų amžiaus ypatybes ir būtinybę išlaikyti pusiausvyrą išsaugant Europos kultūrinę įvairovę ir vietinės reikšmės repertuarus, skatinant kūrybingumą ir saugant teisių turėtojų ir verslo naudotojų interesus;

2.  apgailestauja, kad Komisija išsamiai nesikonsultavo su suinteresuotomis šalimis ir Europos Parlamentu prieš priimdama šią rekomendaciją, ir pabrėžia, kad ateityje imantis bet kokios teisėkūros veiklos šioje srityje būtina tinkamai konsultuotis su visais teisių turėtojais, kad būtų užtikrinama, jog sąžiningai ir tinkamai atstovaujama jų interesams;

3.  pripažįsta, kad didesnė konkurencija kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo muzikos paslaugų srityje gali tam tikromis aplinkybėmis padėti apsaugoti autorių poziciją Europoje (įskaitant vietinės reikšmės autorius ir mažumos repertuarą) ir paremti kultūrinę įvairovę Europoje;

4.  ragina Komisiją įvertinti atitinkamas priemones, kurios užtikrintų klausytojams nenutraukiamą galimybę susipažinti su repertuaru, įskaitant vietinės reikšmės ir mažesnius repertuarus, pagal UNESCO Kultūrinės raiškos apsaugos ir skatinimo konvenciją, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų amžiaus ypatybes, taip pat į tiesioginį ir netiesioginį poveikį bendrai autorių pozicijai ir kultūrinei įvairovei;

5.  pabrėžia, kad muzika ne prekė, kad kolektyvinio administravimo asociacijos dažniausiai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir kad ginant autorių interesus ir saugant kultūrinę įvairovę ir kūrybingumą Europoje nenaudinga taikyti sistemos, grindžiamos neribojama konkurencija;

6.  supranta ir remia nuostatas dėl esamos galimybės teisių turėtojams rinktis kolektyvinio administravimo asociacijas, nustatyti suteikiamas transliavimo internetu teises ir šių teisių taikymo teritorinę aprėptį, atimti teises iš kolektyvinio administravimo asociacijos arba perleisti jas kitai kolektyvinio administravimo asociacijai ir pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į kolektyvinio administravimo asociacijų tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą siekiant apsaugoti vietinių bei mažesnių teisių turėtojų interesus ir išsaugoti kultūrinę įvairovę;

7.  išreiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo kai kurių rekomendacijos nuostatų poveikio vietinės reikšmės repertuarams ir kultūrinei įvairovei, kadangi gali atsitikti taip, kad dėl palankesnių sąlygų teisių administravimas bus telkiamas didesnių kolektyvinio administravimo asociacijų rankose; mano, kad reikėtų įvertinti visus pasiūlymus inicijuoti teisių administratorių konkurenciją pritraukiant pelningiausius teisių turėtojus;

8.  mano, kad turi būti išlaikyta abišalių atstovavimo susitarimų sistema, suteikianti visiems verslo naudotojams ir pavieniams vartotojams prieigą prie pasaulio repertuaro vienodomis sąlygomis, užtikrinanti geresnę teisių turėtojų apsaugą ir tikrą kultūrinę įvairovę ir skatinanti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;

9.  mano, kad numatant teisių turėtojo galimybę pasirinkti kolektyvinio administravimo asociaciją neatsižvelgiant į jos buvimo valstybę narę, skatinant konkurenciją vidaus rinkoje, būtina:

– numatyti kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo priemones, pasiūlant naudotojams plačius ir įvairius repertuarus, ypač vietinės reikšmės,

– užtikrinti, kad visiems teisių turėtojams, nesvarbu, kokia jų pilietybė, tiesiogiai būtų išmokamas jiems priklausantis autorinis atlyginimas,

– neleisti didžiausią pelną gaunantiems teisių turėtojams stiprinti savo vyraujančios pozicijos kenkiant mažesnį pelną gaunantiems teisių turėtojams,

ir atidžiai įvertinti padarinius;

10. taip pat mano, kad autorių interesų, o kartu ir kultūrinės įvairovės aspektų Europoje bus labiausiai paisoma tuomet, kai bus nustatyta teisinga ir skaidri konkurencijos sistema, kurią taikant bus galima išvengti autorių pajamų mažinimo;

11. džiaugiasi visomis pastangomis suaktyvinti konkurenciją vidaus rinkoje ir užsibrėžtu tikslu skatinti Europoje sukurtų muzikinių kūrinių sklaidą pasaulyje, nesvarbu kuri kolektyvinio administravimo asociacija administruoja autoriaus teises, atsižvelgiant į tai, kad visiems repertuarams, nesvarbu, ar gerai jie žinomi, turi būti taikomos vienodos sąlygos;

12. yra įsitikinęs, kad pagal dabartinę nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų sistemą turėtų ir toliau būti teikiama socialinė parama mažumos autoriams ir skatinama kultūrinė įvairovė, nors ir griežtesnėmis sąlygomis;

13. pažymi, kad dabartinis nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų tinklas atlieka svarbų vaidmenį, kadangi finansiškai remia naujus ir autorių mažumai priklausančių autorių repertuarus Europoje, ir kad tai neturėtų keistis;

14. taip pat mano, kad siekiant teisių turėtojų naudai užtikrinti, kad abišališkumo sistema nebūtų ribojama ir nepriekaištingai veiktų, būtina uždrausti didesniems teisių turėtojams ir kolektyvinio administravimo asociacijoms suteikti išimtinę teisę tiesiogiai rinkti autorinius atlyginimus visose valstybėse narėse, kadangi tai lemtų nacionalinių kolektyvinio administravimo asociacijų išnykimą ir kenktų autorių mažumos padėčiai ir kultūrinei įvairovei Europoje;

15. džiaugiasi raginimu geriau valdyti kolektyvinių teisių administratorius taikant didesnio skaidrumo, nediskriminavimo ir atskaitomybės taisykles;

16. ragina valstybes nares ir kolektyvinio administravimo asociacijas teisingai atstovauti visų kategorijų teisių turėtojams, taip užtikrinti proporcingą šių turėtojų dalyvavimą vidinių sprendimų priėmimo procese;

17. mano, kad reikia išlaikyti dabartinę abišalės autorinių atlyginimų rinkliavos sistemą, inicijuojant paslaugų, kurias gali pasiūlyti kolektyvinio administravimo asociacijos, ir jų taikomų komisinių mokesčių konkurenciją, ir suteikiant naudotojams licencijas taikant šalies, kurioje muzikos kūrinys naudojamas, kolektyvinio administravimo asociacijų tarifus; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad verslo naudotojai gautų būtinus leidimus ir deramai mokėtų teisingus autorinius atlyginimus teisių turėtojams;

18. mano, kad visuomet, kai teisės administruojamos kolektyviai, valstybėse narėse reikėtų nustatyti ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinama, kad teisių turėtojai ir naudotojai galėtų pasinaudoti ginčo sprendimo priemonėmis neribodami niekieno teisės į teismo tyrimą;

19. pritaria minčiai, kad kolektyvinio administravimo asociacijoms turėtų būti suteikta laisvė vienodomis ir individualiai suderintomis sąlygomis ir nediskriminuojant naudotojų bet kur Europos Sąjungoje įsisteigusiems verslo naudotojams suteikti europines ir kelių repertuarų licencijas naudoti repertuaro kūrinius internete (įskaitant mobiliuosius telefonus); ragina Komisiją atlikti pasaulinės interneto paslaugų licencijos bendro poveikio ir jos poveikio ekonominei ir socialinei autorių padėčiai analizę;

20. mano, kad bendradarbiaudamos kolektyvinio administravimo asociacijos visų pirma turi siekti įsteigti punktus, kuriuose verslo naudotojams būtų suteikiamos licencijos naudoti pasaulinio repertuaro kūrinius reikiamoje teritorijoje ir būtų užtikrinama aukšto lygio teisių turėtojų apsauga siekiant išvengti, kad naudotojai ieškotų pigiausias licencijas suteikiančių kolektyvinio administravimo asociacijų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Nuomonė dėl 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendacijos dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje

Procedūros numeris

2006/2008(INI)

Atsakingasis komitetas

JURI

Nuomonę pateikė:
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

CULT
19.1.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo per plenarinį posėdį data

 

Autorius (-ė):
  Paskyrimo data

Manolis Mavrommatis
13.2.2006

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

27.4.200

29.05.2006

21.6.2006

 

 

Priėmimo data

13.7.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia I Cutchet, Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Hanna Foltyn-Kubicka, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Erna Hennicot-Schoepges, Nina Škottová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Dalyvavo du PPE-DE frakcijos pavaduojantys nariai, tačiau per galutinį balsavimą atsižvelgta tik į vieno iš jų pastabą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (2005/737/EB)

Procedūros numeris

2006/2008(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

JURI
19.1.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT
19.1.2006

 

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Katalin Lévai
12.12.2005

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

21.3.2006

19.4.2006

11.9.2006

20.11.2006

27.2.2007

Priėmimo data

27.2.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

21

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Wolfgang Bulfon, Bert Doorn, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mladen Petrov Chervenyakov, Adeline Hazan, Barbara Kudrycka, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer, Jacques Toubon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Toine Manders

Pateikimo data

5.3.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)