PRANEŠIMAS dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

17.10.2007 - (C6‑0287/2007 – 2007/2019(BUD))

ir 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomojo rašto Nr. 1/2008 (13659/2007 - C6-0341/2007)
III skirsnis. Komisija
Biudžeto komitetas
Pranešėjas: Kyösti Virrankoski

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto III skirsnio „Komisija“ (C6‑0287/2007 – 2007/2019(BUD)) ir 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomojo rašto Nr. 1/2008 (13659/2007- C6-0341/2007)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597 (EB, Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos[1],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[2],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[3],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą[4],

–   atsižvelgdamas į preliminarų 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2007 m. gegužės 2 d. (SEC(2007)0500),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba sudarė 2007 m. liepos 13 d.(C6-0287/2007),

–   atsižvelgiant į Biudžeto komiteto 2007 m. liepos 9 d. sprendimą dėl įgaliojimų, susijusių su 2008 m. biudžeto derinimo procedūra ir suteiktų prieš pirmąjį Tarybos svarstymą[5],

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2008 (13659/2007- C6-0341/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0397/2007),

Pagrindiniai klausimai. Bendros sumos, pasiūlymas persvarstyti Daugiametę finansinę programą, Taisomasis raštas Nr. 1

1.   primena, kad 2008 m. biudžeto politiniai prioritetai nustatyti minėtoje 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl metinės politikos strategijos vadovaujantis požiūriu, kuriuo remtasi rengiant 2007 m. biudžetą ir derybose dėl 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS); pabrėžia, kad rezultatyviojo biudžeto koncepcija, kuriai pritarta minėtoje rezoliucijoje, paremta skaidriu pristatymu, aiškiais uždaviniais ir tiksliu įgyvendinimu siekiant, kad apie Komisijos veiklą būtų sprendžiama ne pagal biurokratinį procesą, bet pagal įgyvendinant sutartus politinius tikslus pasiektus rezultatus; akcentuos šiuos elementus tolesniame 2008 m. biudžeto rengimo darbe;

2.   aptardamas bendras sumas, apgailestauja dėl to, kad Taryba 2008 m. biudžeto projekte (BP) 717 mln. eurų sumažino įsipareigojimų asignavimų, palyginti su preliminariu biudžeto projektu (PBP); taigi įsipareigojimų asignavimų sumažinta iki 128 401 mln. eurų; griežtai nepritaria tam, kad Taryba 2 123 mln. eurų sumažino bendrą BP mokėjimų sumą; bendra mokėjimų suma sumažinta iki 119 410 mln. eurų, t. y. 0,95 proc. ES BVP, taigi iki 2008 m. Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytos didžiausios mokėjimų ribos liko daugiau kaip 10 mlrd. eurų marža;

3.  aptardamas įsipareigojimų asignavimus, mano, kad Taryba itin daug sumažino įsipareigojimų asignavimų, skirtų įgyvendinti programoms, kurioms numatytas daugiametis finansavimas, dėl kurio labai neseniai diskutuota ir sutarta pagal bendro sprendimo procedūrą su Europos Parlamentu; siūlo per pirmąjį 2008 m. biudžeto svarstymą vėl įrašyti lėšas, numatytas prieš sumažinant, ir mano, kad tam tikriems politiniams prioritetams būtina padidinti įsipareigojimų asignavimų; dėl šios priežasties bendra suma sudaro xxx xxx mln. eurų;

4.   mano, kad 0,95 proc. ES BNP yra pernelyg maža mokėjimų asignavimų suma, atsižvelgiant į politinius uždavinius, kurie iškyla ES; stebisi, kad Taryba siūlė pagal 1a ir 1b išlaidų kategorijas daugiau kaip 1 mlrd. eurų sumažinti mokėjimų finansuoti programoms, kurios priskiriamos prioritetinėms, siekiant pagal Lisabonos strategiją didinti Europos konkurencingumą ir sanglaudą, t. y. ilgalaikius Tarybos ir Parlamento prioritetus; taigi siūlo padidinti bendrą mokėjimų sumą iki 0,99 proc. ES BNP; atsižvelgdamas į tai, kad taikant rezultatyviojo biudžeto koncepciją labai svarbu tiksliai panaudoti lėšas, siūlomo padidinimo lėšomis visų pirma numato finansuoti Lisabonos tikslų ir programų, kurių neįvykdytų įsipareigojimų mastas nuolat didelis (pran. reste à liquide, RAL), įgyvendinimą;

5.   pritaria Komisijos 2007 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymui, kuriame reikalaujama persvarstyti Daugiametę finansinę programą siekiant 2007–2013 m. laikotarpiu užtikrinti reikiamą finansavimą programai „Galileo“ įgyvendinti ir Europos technologijos institutui (EIT) įsteigti; aptardamas programą „Galileo“, primena savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją[6], kurioje pritaria, kad programa „Galileo“ būtų finansuojama Bendrijos lėšomis; mano, kad ETI numatytus asignavimus reikėtų įrašyti į biudžetą pagal 08 veiklos sritį „Moksliniai tyrimai“, išskiriant administravimo eilutę („Europos technologijos institutas. Valdymo struktūra“) pagal 5 išlaidų kategoriją („Administravimas“) ir žinių ir naujovių bendrijų (angl. KIC) eilutę („Europos technologijos institutas. Žinių ir naujovių bendrijos“); primena, kad asignavimai, susiję su programa „Galileo“ ir ETI, įrašyti į rezervą, tačiau Taryba biudžeto projekte jų nesumažino; pasiūlė per pirmąjį svarstymą pakeitimų dėl programos „Galileo“ ir ETI, pagal kuriuos galutinė asignavimų suma 2008 m. biudžete priklauso nuo sutarimo dėl siūlomo DFP persvarstymo;

6.   pritaria 2008 m. preliminaraus biudžeto projekto, kurį Komisija priėmė 2007 m. rugsėjo 17 d., taisomojo rašto nuostatoms ir ypač tam, kad siūloma padidinti įsipareigojimų asignavimų Kosovui (120 mln. eurų) ir Palestinai (142 mln. eurų), – iš viso jie būtų 262 mln. eurų didesni, negu PBP numatyta suma; pažymi, kad Taryba taip pat siūlė padidinti įsipareigojimų asignavimų, susijusių su Kosovu ir Palestina, iš viso 260 mln. eurų biudžeto projekte; mano, kad Komisija ir Taryba turėtų iki Parlamento antrojo 2008 m. biudžeto svarstymo tiksliai paaiškinti strategiją, kuria vadovaujantis siūloma mažinti lėšų, ir kaip padalijami su Kosovu susiję asignavimai pagal EB ir BUSP kategorijas;

7.   atsižvelgia į Komisijos 2007 m. rugsėjo 12 d. komunikatą dėl biudžeto pertvarkos ir besikeičiančios Europos (SEC(2007)1188); pabrėžia faktą, kad nuolatinis pranešėjas 2007–2013 m. DFP klausimu jau parengė dokumentą ir toliau vadovaus Parlamento svarstymams ir darbui, susijusiam su ES biudžetinėmis priemonėmis;

Rezultatyviojo biudžeto parengimas remiantis pirmojo svarstymo derinimo procedūra

8.   džiaugiasi, kad per 2008 m. biudžeto pirmo svarstymo derinimo procedūrą 2007 m. liepos 13 d. Europos Parlamentas ir Taryba sutarė dėl penkių bendrų pareiškimų, pridedamų prie šios rezoliucijos; suteikė šiems pareiškimams daugiau politinės svarbos, nes į juos atsižvelgė, kai pagal rezultatyviojo biudžeto koncepciją rengė biudžeto projekto pakeitimus;

9.   vadovaudamasis bendru pareiškimu, dėl kurio 2007 m. liepos 13 d. susitarta su Taryba, siekia, kad Komisija greičiau patvirtintų veiklos programas, susijusias su struktūriniais fondais, Sanglaudos fondu ir kaimo plėtra, tam, kad būtų panaudotos veiklai skirtos lėšos; reikalauja, kad Komisija skubiai pasiektų pažangos šioje srityje; siekdamas skatinti pažangą, įrašo kai kurias Komisijos administravimo išlaidas į rezervą; pabrėžia, kad nėra veiklai skirtų lėšų, kurios būtų įrašytos į rezervą; leis panaudoti lėšas iš administravimo išlaidoms skirto rezervo, kai bus sparčiau tvirtinamos veiklos programos;

10. darbuotojų įdarbinimo ir perkėlimo į kitą darbo vietą išlaidoms padengti skirtus 49 mln. eurų įrašė į rezervą iki tol, kol Komisija neįsipareigos iki 2008 m. balandžio 30 d. atlikti tyrimą dėl veikla pagrįsto valdymo (angl. ABM) įgyvendinimo ir biudžeto valdymo institucijai pateikti šią informaciją:

· informaciją, kaip būtų galima geriau suderinti įvairias personalo politikos plano ir veikla pagrįsto valdymo ciklo dalis (metinės politikos strategijas, Komisijos teisėkūros ir darbo programas, metinius valdymo planus ir t. t.);

· informaciją, kaip būtų galima geriau suderinti personalo politikos plano ir veikla pagrįsto valdymo ciklą su kitais ciklais (žmoniškųjų išteklių ciklu, rizikos valdymu, vertinimu ir t. t.), galbūt naudojant bendrą informacinių technologijų sistemą;

· perduoti iš anksto nustatytų aiškių veiklos kokybės rodiklių, kurie būtų naudojami viso ciklo metu siekiant gerinti veiklos kokybės valdymą, sąrašą;

taip pat,

Komisijos įsipareigojimą iki 2008 m. balandžio 30 d. atnaujinti informaciją, kuri buvo pateikta Komisijos pranešime dėl Komisijos žmogiškųjų išteklių planavimo ir optimizavimo siekiant įgyvendinti ES prioritetus, ir ją perduoti, be kita ko, pateikiant išsamią darbuotojų pasiskirstymo pagal kategorijas ir generalinius direktoratus išklotinę ir aptariant numatomą raidą vėlesniais metais;

Komisijos komunikatą dėl dabartinės padėties ir bendrųjų aplinkybių, susijusių su 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 44 punkto įgyvendinimo;

11. primygtinai reikalauja, kad būtų skaidriau tvarkomos asignuotosios pajamos; siūlo keisti decentralizuotų agentūrų asignuotųjų pajamų priemonę, siekiant geriau numatyti asignuotąsias pajamas konkrečioms agentūroms; yra susirūpinęs, kad dėl asignuotųjų pajamų naudojimo cukraus restruktūrizavimo fondui sukurtas de facto vadinamasis biudžetas biudžete, ir tai sunku suderinti su Finansiniame reglamente įtvirtintu universalumo principu; pasirengęs persvarstyti asignuotųjų pajamų klausimą Finansiniame reglamente;

12. vėl įrašo PBP decentralizuotoms agentūroms numatytas sumas, išskyrus agentūrą „Frontex“, kurios išlaidoms padengti pagal 3 antraštinę dalį patvirtinta 30 mln. eurų daugiau, ir Europos aplinkos agentūrą, kuriai finansavimas pagal 3 antraštinę dalį šiek tiek padidintas; džiaugiasi naujausių agentūrų padaryta pažanga efektyviai ir veiksmingai plečiant savo veiklą; ateityje reikalauja pateikti aiškesnius veiklos planus ir nurodyti personalo poreikį vidutinės trukmės laikotarpiu;

13. aptardamas vykdomąsias agentūras, primena Komisijos įsipareigojimus, nustatytus pagal Vykdomosios agentūros steigimo elgesio kodeksą[7]; mano, kad vykdomųjų agentūrų veikla neturėtų nei dabar, nei ateityje prisidėti prie to, kad padidėtų administravimo išlaidų; pabrėžia, kad bet koks siūlymas įsteigti naują vykdomąją agentūrą ir išplėsti esamas vykdomąsias agentūras turi būti grindžiamas išsamia sąnaudų ir naudos analize ir kad siūlyme turi būti aiškiai apibrėžta agentūros askaitomybė ir atsakomybė;

14. džiaugiasi tuo, kad veiklos ataskaitose, pateiktose kartu su 2008 m. preliminariu biudžeto projektu, daugiau dėmesio skiriama tikslams ir rezultatų vertinimo rodikliams, o ne ilgiems administravimo proceso aprašams; vis dėlto pažymi, kad tebėra gana dideli Komisijos generalinių direktoratų veiklos ataskaitų skirtumai kokybės atžvilgiu; ateinančiais metais tikisi tolesnės pažangos;

15. mano, kad šiuo metu Komisijos naudojami veiklos efektyvumo rodikliai sudaro sudėtinę ex ante biudžeto planavimo dalį, tačiau reikalauja, kad minėtiesiems rodikliams būtų teikiama daugiau svarbos ex post veiklos vertinime; mano, kad veiklos ataskaitose pateikiami duomenys turėtų būti geriau integruojami į kiekvieno generalinio direktorato metines veiklos ataskaitas; mano, kad tai biudžeto valdymo institucijai padėtų stebėti, kokiu mastu ištekliai, kurių paprašyta papildomai, padėjo pasiekti rezultatų, o ne vien tik išplėtė biurokratiją;

16. džiaugiasi EP Biudžeto komiteto stebėsenos grupės veikla 2007 m.; tikisi, kad ši veikla gali prisidėti prie to, kad būtų geriau vykdoma biudžeto stebėsena; toliau remia įspėjimų apie biudžeto prognozes sistemą (angl. BFA), kurią taikant geriau panaudojamos biudžeto lėšos; prašo, kad antrasis įspėjimų apie biudžeto prognozes dokumentas būtų pateiktas 2008 m. rugsėjo mėn., o ne spalio mėn., kad Parlamentas, ruošdamasis pirmajam 2009 m. biudžeto projekto svarstymui, galėtų atsižvelgti į šį dokumentą;

17. primena, kad pagal Finansinio reglamento 53c straipsnį ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS 44 punktą, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir bendrą Bendrijos lėšų vidaus kontrolę ir, visų svarbiausia, parengti nacionalinio valdymo deklaracijas, valstybės narės įsipareigojo „atitinkamu nacionaliniu lygmeniu parengti metinę atlikto audito ir deklaracijų suvestinę“; pažymi, kad pagal Komisijos pateiktą informaciją iki šiol labai nedaug valstybių narių laikosi TIS nuostatų; apgailestauja dėl to, kad nė vienas iš Europos Parlamento 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktų konkrečių pasiūlymų dėl nacionalinių (ES lėšų valdymo) deklaracijų nebuvo įtrauktas į Komisijos audito strategiją ir reikalauja, kad Komisija informuotų Parlamentą; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus laikytis persvarstyto Finansinio reglamento nuostatų, kurioms jos visai neseniai pritarė; primena, kad valstybės narės ir toliau privalo vykdyti sąlygas, nustatytas TIS 44 punkte, be to, taikydamos patikimo finansų valdymo principus, pagal EB sutarties 274 straipsnio nuostatas jos privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija;

18. primena, kad, atsižvelgiant į pareiškimą, priimtą per 2006 m. lapkričio mėn. biudžeto derinimo procedūrą, svarbu geriau įgyvendinti biudžetą; reikalauja, kad Komisija pateiktų informaciją apie veiksmus, kurių imtasi ar numatoma imtis siekiant taikyti šio pareiškimo nuostatas; primena, kad ši informacija turėtų būti reguliariai pateikiama per trišalius susitikimus;

19. ragina Komisiją taikyti 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1/1958, kuriame nustatomos kalbos, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir atmeta leidžiančių nukrypti nuostatų finansinį pateisinimą, kadangi biudžeto procedūros metu jis nebuvo pateiktas;

Konkretūs klausimai. Pagrindiniai punktai pagal biudžeto išlaidų kategorijas, bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

20. nepritaria tam, kad Taryba per pirmąjį svarstymą sumažino pagal 1a išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, ypač skirtus finansuoti daugiametėms programoms, kurios, kaip neseniai nuspręsta pagal bendro sprendimo procedūrą kartu su Parlamentu , padeda siekti Lisabonos strategijos tikslų; vėl įrašo iki sumažinant numatytų lėšų sumą ir siūlo daugiau lėšų įrašyti į biudžeto eilutes, susijusias su Parlamento politiniais prioritetais; atsižvelgdamas į savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, išimtines teises siūlo įgyvendinti keletą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų; pabrėžia, kad įgyvendinant konkurencingumo ir naujovių programą (angl. CIP) svarbu mažinti su verslo nesėkme susijusią žalą reputacijai;

21. nepritaria tam, kad Taryba per pirmąjį svarstymą sumažino mokėjimų asignavimų pagal 1b išlaidų kategoriją „Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti“; vėl įrašo sumažintas lėšas ir siūlo bendrą mokėjimų pagal biudžeto eilutes, pagal kurias neįvykdyti įsipareigojimai pastaraisiais metais nuolat buvo dideli, sumą padidinti iki x xxx mln. eurų; reikalauja paprastesnių administravimo procedūrų siekiant pagerinti su struktūriniais ir Sanglaudos fondais susijusių veiklos programų įgyvendinimą, taip pat ir tokiais kokybiniais aspektais, kuriais Sąjunga daro didžiausią poveikį piliečių gyvenimui;

22. džiaugiasi, kad Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) pateikė dokumentus ir paaiškinimų dėl rizikos pasidalijimo finansinių priemonių (angl. RPFP); mano, kad pagal šias biudžeto eilutes numatytas rezervo lėšas galima panaudoti; vis dėlto prašo, kad po to, kai bus priimtos gairės dėl antrosios KNP sudėtinės dalies, t. y. dėl rizikos kapitalo priemonių, jį informuotų ir pateiktų atitinkamus dokumentus, taip pat prašo jam pranešti apie EIB ir Komisijos derybų dėl bendradarbiavimo rengiant TEN transporto projektams skirtą paskolų garantijų priemonę (angl. LGTT) rezultatus;

23. visiškai nepritaria tam, kad Taryba pagal 2 išlaidų kategoriją „Gamtos išteklių išsaugojimas“ sumažino asignavimų iš eilės nemažama skaičiui biudžeto eilučių; vėl įrašo PBP pagal daugelį šių biudžeto eilučių numatytas sumas, bet pažymi, kad paskutinį žodį dėl biudžeto eilučių, susijusių su privalomosiomis išlaidomis, tars Taryba; reikalauja ateityje sudarant biudžetą aiškiau pateikti sumas, numatomas rinkos priemonėms ir tiesioginei pagalbai finansuoti; yra susirūpinęs, kad patvirtinta labai nedaug veiklos programų, susijusių su BŽŪP kaimo plėtros elementu, kuris yra ilgalaikis Parlamento prioritetas; tikisi, kad padėtis netrukus pagerės;

24. pabrėžia, kad būtina sparčiau steigti specialias nacionalines programas, skirtas žemdirbystės ir gyvulininkystės atkūrimui gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių nuniokotose teritorijose; pabrėžia, kad šios programos turėtų būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (angl. EAFRD) valstybių narių viduje atliekant vidaus pervedimus arba teikiant subsidijas;

25. įrašo į rezervą Grąžinimo fondo asignavimus, numatytus pagal 3a išlaidų kategoriją „Laisvė, saugumas ir teisingumas“, kol bus patvirtintas teisinis fondo pagrindas; be to, įrašo asignavimus į rezervą, kol Parlamentui bus pateikta išsamesnė informacija apie kovą su nusikalstamumu; pabrėžia, kad agentūra „Frontex“ atlieka labai svarbų darbą; mano, kad agentūra „Frontex“ privalo veiksmingiau stiprinti ES išorės sienas, ypač siekdama palengvinti šiuo metu valstybes nares slegiančią nelegalios imigracijos naštą; ragina agentūrą reguliariai informuoti savo kompetencijos srities komitetą apie esamą padėtį ir numatomą veiklą; ragina valstybes nares tesėti savo pažadus ir remti agentūros darbą, kad ji galėtų veiksmingiau atlikti jai pavestus uždavinius;

26. nepritaria tam, kad Taryba sumažino lėšų pagal 3b išlaidų kategoriją „Pilietiškumas“, nes dėl to galėtų nukentėti kai kurios programos, pvz., „Kultūra 2007“, „Žiniasklaida 2007“ ir „Veiklus jaunimas“; vėl įrašo PBP numatytus asignavimus ir siūlo skirti asignavimų daugeliui naujų ir šiuo metu įgyvendinamų bandomųjų projektų ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti; atkreipia dėmesį į faktą, kad 2008 m. biudžete baigiasi informavimo ir prevencijos kampanijai HELP numatytas finansavimas, ir tikisi, kad Komisija pasiūlys ją pratęsiančią iniciatyvą; be to, remia tai, kad pagal Civilinės saugos finansinę priemonę būtų užtikrinti papildomi pajėgumai numatant parengtyje esančias pajėgas, kurios būtų naudojamos gamtos ar žmogaus sukeltų katastrofų atvejais, taip pat teroristinių išpuolių arba ekologinio pobūdžio nelaimių atvejais;

27. ragina Komisiją nuolat remti investavimą į infrastruktūrą siekiant pagerinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas;

28. siekia skatinti aktyvesnį mažiau atstovaujamų pilietinės visuomenės grupių atstovavimą, kovą su visų rūšių diskriminacija ir moterų, vaikų, neįgaliųjų ir pagyvenusių asmenų teisių stiprinimą;

29. ragina Komisiją naudoti informavimui numatytus asignavimus, siekiant pateikti įvairią informaciją, kuri, be kita ko, patenkintų parlamentinių mažumų viešosios informacijos poreikius;

30. 4 išlaidų kategorijoje „ES – pasaulinės reikšmės partneris“ remia Komisijos 2007 m. rugsėjo 17 d. pateiktame PBP taisomajame rašte pasiūlytus lėšų didinimus, be kita ko, Kosovui ir Palestinai; siūlo papildomai skirti po 10 mln. eurų Kosovui (22 02 02 biudžeto eilutei) ir Palestinai (19 08 01 02 biudžeto eilutei) ir papildomai padidinti finansavimą EP prioritetinėms sritims, laikantis daugiametėje finansinėje programoje numatytų viršutinių ribų, be kita ko, vėl įrašyti PBP numatytus asignavimus neatidėliotinos pagalbos rezervui; sumažina BUSP išlaidas 40 mln. eurų, nustatydamas tokį pat finansavimą kaip 2007 m.; prašo iš lankstumo priemonės lėšų panaudoti 87 mln. eurų BUSP išlaidoms ir kitiems prioritetiniams tikslams, be kita ko, Kosovui ir Palestinai; mano, kad tai atspindi nuolatinį 4 išlaidų kategorijai skirtų asignavimų trūkumą 2007–2013 m. DFP;

31. primena Tarybai, kad per nuolatinius jungtinio komiteto posėdžius BUSP klausimais turėtų būti skatinamas tikras ex ante politinis dialogas užuot jų metu vien tik ex post informavus Parlamentą;

32. mano, kad ES turėtų geriau koordinuoti savo įvairią ir pagirtiną veiklą, skirtą kovai su ligomis, kurios susijusios su skurdu, ir šioms ligoms nugalėti kaimyninėse ir besivystančiose šalyse; siūlo skirti pakankamai biudžeto išteklių šių šalių aprūpinimui būtinomis techninės pagalbos priemonėmis; nusprendė įrašyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui, siekiant didinti skaidrumą ir užtikrinti Pasauliniam fondui ir kitoms prioritetinėms sveikatos apsaugos sritims būtiną finansavimą;

33. mano, kad pagal 5 išlaidų kategoriją „Administravimas“ turi būti aiškiai apibrėžta atskaitomybė ir atsakomybė siekiant tęsti ES administravimo modernizavimo procesą; primena, kad aiškūs politiniai uždaviniai ir individuali atsakomybė juos įgyvendinant pagal rodiklius, kurie turi būti nustatyti tada, kai bus pateikti įvairių šios srities tyrimų, kuriuos atlikti reikalavo EP Biudžeto komitetas, duomenys, turėtų tinkama linkme nukreipti būsimas sistemos reformas;

34. taip pat smerkia konkursų sistemos neefektyvumą, dėl kurio laimėję kandidatai gali daug metų likti rezervo sąraše be jokios garantijos, kad jiems kada nors bus pasiūlytos pareigos; mano, kad toliau taikant šią politiką gali sumažėti vidutinis naujų ES pareigūnų kvalifikacijos lygis, kadangi geriausi kandidatai ieškos darbo dinamiškesniuose ES ekonomikos sektoriuose; reikalauja, kad Komisija tvirtai įsipareigotų iš naujo apsvarstyti šį klausimą vykdydama patikrinimo rezultatais paremtą veiklą ir pateiktų papildomą informaciją, pristatydama išsamesnę darbuotojų pasiskirstymo pagal kategorijas ir generalinius direktoratus išklotinę ir aptardama numatomą raidą vėlesniais metais;

35. ragina Komisiją renkantis, su kuria išorės įmone sudaryti viešųjų pirkimų ar paslaugų sutartis, stažuotojų įdarbinimą laikyti vienu iš kriterijų;

36. vėl įrašo preliminariame biudžeto projekte Tarybos sumažintus asignavimus ir atkuria personalo planus pagal 5 išlaidų kategoriją; įrašo 49 mln. eurų į rezervą, kol bus pateikti minėtieji duomenys ir tyrimų rezultatai; pageidauja tęsti ir plėtoti konstruktyvų institucijų dialogą dėl dabartinių pastangų pagerinti ES institucijų administravimo praktiką; pabrėžia, kad labai svarbu įdarbinti darbuotojus iš 12 naujųjų ES valstybių narių; mano, kad dėl plėtros su diskusijomis ir sprendimais susiję dokumentai, kaip antai poveikio vertinimai, turėtų būti prieinami visomis atitinkamomis kalbomis, kadangi šie dokumentai – tai geresnės teisėkūros priemonės; taip pat primena, kad EP Biudžeto komitetas, atlikdamas du tyrimus, pradėjo Komisijos administracinės reformos tikslų analizės procesą, daugiausiai dėmesio skirdamas veikla pagrįsto biudžeto ir veikla pagrįsto valdymo taikymui, strateginio planavimo ciklo taikymui ir susijusių administracinių išlaidų paskirstymui;

37. ragina Komisiją, kaip tolesnę priemonę, susijusią su Komisijos pranešimu apie žmogiškųjų išteklių planavimą ir optimizavimą, pateikti pranešimą, kuriame personalas būtų palygintas su kitų tarptautinių organizacijų personalu; be to, ragina Komisiją pateikti gaires, kurias taikant būtų lengviau finansuoti viešąją infrastruktūrą, susijusią su viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (angl. PPP);

38. aptardamas bandomuosius projektus, patvirtina grupę novatoriškų projektų, skirtų dabartinių ES politikos uždavinių sprendimui;

39. aptardamas parengiamuosius veiksmus, patvirtina grupę iniciatyvų, kurias įgyvendinant būtų parengtas būsimų veiksmų, kuriais būtų plečiamas Europos Sąjungos gebėjimas tenkinti realius piliečių poreikius, pagrindas;

0

0 0

40. atsižvelgia į pranešime A6-xxxx/2007 pateiktas nuomones, dėl kurių balsavo specialieji komitetai;

41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir priedus kartu su Bendrojo biudžeto projekto III skirsnio pakeitimais ir siūlomomis pataisomis Tarybai ir Komisijai bei kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms.

• [1]  OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
• [2]  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas, iš dalies pakeistas Reglamentu (EB, Euratomas) Nr.1995/2006.
  (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
• [3]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
• [4]  Priimti dokumentai, P6_TA (2007)0131.
• [5]  PE 391.970.
• [6]  Priimti dokumentai, P6_TA(2007)0272.
• [7]  Vykdomosios agentūros steigimo elgesio kodeksas, kuriam Komisija pritarė savo 2004 m. balandžio 20 d. rašte (Europos Parlamento 2004 m. balandžio 22 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2004 finansinių metų Taisomojo biudžeto projekto Nr. 6 priedas (OL C 104 E, 2004 4 30, p. 951)).

PRIEDAS

Bendri pareiškimai, dėl kurių sutarta 2007 m. liepos 13 d. taikinimo metu

1.      2007–2013 m. struktūrinių ir Sanglaudos fondų bei kaimo plėtros programos

„Europos Parlamento ir Tarybos nuomone, labai svarbu, kad Komisija skubiai patvirtintų valstybių narių pateiktas veiksmų programas ir projektus, susijusius su naujomis 2007–2013 m. struktūrinių ir Sanglaudos fondų programomis bei iš kaimo plėtrai skirtų lėšų finansuojamomis programomis.

Siekiant išvengti to, kas įvyko 2000–2006 m. programavimo laikotarpio pradžioje, Europos Parlamentas ir Taryba, siekdamos didesnio veiksmingumo ir gero administravimo, atidžiai ir nuolat stebės, kaip tvirtinamos veiksmų programos ir projektai. Šiuo tikslu Komisijos prašoma biudžeto sudarymo procedūros metu toliau reguliariai teikti konkrečias stebėsenos priemones, įskaitant struktūrinę schemą.“

2.      Įdarbinimas, susijęs su 2004 m. ir 2007 m. plėtra

„Europos Parlamentas ir Taryba susirūpinę atkreipia dėmesį į tai, kad užimta labai nedaug vidutinio lygmens vadovų pareigybių, į gana didelį nuolatinių pareigybių, kurias užima laikinieji darbuotojai, skaičių ir nepakankamą atitinkamų konkursų skaičių.

Europos Parlamentas ir Taryba primygtinai reikalauja, kad institucijos, o ypač Europos personalo atrankos tarnyba (angl. EPSO) dėtų visas pastangas užtikrindamos, kad būtų imtąsi būtinų veiksmų siekiant ištaisyti susidariusią padėtį ir paspartinti visą pareigūnų įdarbinimo į pareigybes, kurias sukurti leido biudžeto valdymo institucija, procesą. Turėtų būti laikomasi Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatytų kriterijų ir siekiama, kad kuo greičiau būtų užtikrinta kuo platesnė geografinė įvairovė pagal proporcingumo principą.

Europos Parlamentas ir Taryba ketina toliau atidžiai stebėti vykstantį įdarbinimo procesą. Todėl jie prašo, kad kiekviena institucija ir EPSO du kartus per metus pateiktų biudžeto valdymo institucijai informaciją apie įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra, padėtį.

Europos Parlamentas ir Taryba prašo institucijų generalinių sekretorių pateikti tokią ataskaitą dėl pasiektos pažangos šioje srityje:

–       iki 2008 m. sausio mėn. pabaigos – apie įdarbinimą į 2004–2007 m. biudžetuose numatytas pareigybes;

–       iki 2008 m. birželio 15 d. ir 2008 m. spalio 31 d. – apie įdarbinimą į 2008 m. numatytas pareigybes.“

3.  Asignuotosios pajamos

„Europos Parlamentas ir Taryba laikosi nuomonės, kad skaidrumo biudžeto srityje didinimas yra vienas ES lėšų patikimo finansų valdymo aspektų.

Todėl jie prašo Komisijos ir kitų institucijų laiku pateikti atitinkamus išsamius dokumentus dėl asignuotųjų pajamų, kuo labiau apimančius faktinį įgyvendinimą ir prognozes, juos pridedant prie preliminaraus biudžeto projekto. Komisija pateiks atitinkamą informaciją dėl asignuotųjų pajamų, susijusią su perkėlimais į kitą laikotarpį ir, jei tokios informacijos yra, su asignavimų perkėlimais; dėl to reikės keisti dabartinių dokumentų formą ir turinį, tačiau tai iš anksto neapspręs biudžeto valdymo institucijos priimamų sprendimų.

Jie labai svarbia laiko asignuotųjų pajamų stebėseną, ypač Komisijos agentūrose, ir prašo Komisijos nuolat informuoti apie jų įgyvendinimą, visų pirma remiantis specialiu dokumentu, pateikiamu prieš pirmąjį biudžeto svarstymą. Jie prašo Komisijos pateikti atitinkamus pasiūlymus, leidžiančius veiksmingai stebėti ir kontroliuoti asignuotąsias pajamas, atsižvelgiant į būsimą Bendrijos agentūroms skirto Finansinių pagrindų reglamento Nr. 2343/2002 peržiūrą.

Komisijos prašoma ne vėliau kaip kitos biudžeto sudarymo procedūros pradžioje pateikti pasiektos pažangos ataskaitą. Europos Parlamentas ir Taryba toliau įdėmiai stebės asignuotųjų pajamų valdymą ir tikisi greitų teigiamų pokyčių šioje srityje.“

4.      Decentralizuotos agentūros

„Sprendžiant klausimus dėl institucijos, kuriai taikomas Finansinio reglamento 185 straipsnis, įsteigimo arba kompetencijos pakeitimo, abi biudžeto valdymo institucijos prašo Komisijos laiku jas informuoti apie vykstančią teisėkūros procedūrą, siekiant sudaryti joms sąlygas pasinaudoti savo išimtinėmis teisėmis pagal Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punktą.

Siekdami geriau stebėti decentralizuotų agentūrų vystymąsi, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija reikalauja didesnio skaidrumo šioje srityje. Komisija nurodys kiekvienos išlaidų kategorijos išlaidas agentūroms, įskaitant jų raidą 2007–2013 m. laikotarpiu.

Jie primena 2007 m. balandžio 18 d. priimtą bendrą šių institucijų pareiškimą dėl Bendrijos agentūrų, ypač jo 4 punktą, ir prašo Komisijos pateikti agentūrų, kurias ji ketina įvertinti, sąrašą, įskaitant išsamų šios procedūros tvarkaraštį ir išsamų agentūrų atrankos kriterijų paaiškinimą, ir kasmet pateikti rezultatus ne vėliau kaip spalio mėn. vykstančio trišalio susitikimo metu.

Siekdama padėti biudžeto valdymo institucijai susidaryti aiškų ir išsamų jau atliktų įvertinimų vaizdą, Komisija turėtų pateikti jau įvertintų agentūrų sąrašą ir trumpą pagrindinių analizės išvadų santrauką.

Jie taip pat primena, kad anksčiau minėtame 2007 m. balandžio 18 d. bendrame pareiškime Komisijos buvo prašoma kartu su kiekvienu preliminariu biudžeto projektu (PBP) pateikti darbo dokumentą, kuriame aptariamos visos Bendrijos agentūros.

Šiuo tikslu decentralizuotų agentūrų prašoma kasmet pateikti išsamią informaciją kartu su ateinančių biudžetinių metų sąmatų projektais. Tai apimtų atnaujintą personalo politikos planą kartu su informacija apie personalo planuose numatytų nuolatinių ir laikinųjų darbuotojų skaičių bei informacija apie išorės personalą (pagal sutartis dirbančius darbuotojus) n-1, n ir n+1 metais; agentūros darbo programą ir informaciją apie jos biudžeto turinį, išsamiai aptariant 1 ir 2 antraštines dalis.

Be to, jos turėtų pateikti turimas sąmatas ir rodiklius, pavyzdžiui, nuomos mokesčius arba apskaičiuotą pastatų vertę, darbuotojų tarnybos nuostatus ir informaciją apie privilegijas, kurias priimančiosios valstybės narės suteikė agentūroms.

Be to, agentūros ne vėliau kaip iki kiekvienų n metų kovo pabaigos turėtų pateikti numatomą n-1 metų likutinį perteklių, kuris turi būti grąžintas į Bendrijos biudžetą vėliau n metais, siekiant papildyti jau turimą informaciją dėl n-2 metų pertekliaus.

Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos kiekvienam preliminariam biudžeto projektui tinkamu laiku pradėti rinkti visą anksčiau nurodytą informaciją ir surinkti šių metų trūkstamą informaciją.“

5.      Vykdomosios agentūros

„Europos Parlamentas ir Taryba palankiai vertina visas pastangas pagerinti Europos Komisijos priemonių, naudojamų įgyvendinant ES politiką ir programas, veiksmingumą.

Vykdomųjų agentūrų įsteigimas gali prisidėti prie šio veiksmingumo, tačiau tik tuo atveju, jei įgyvendinant šią priemonę bus visapusiškai laikomasi patikimo finansų valdymo ir visiško skaidrumo principo. Tai reiškia, kad dėl tokių agentūrų dabar arba ateityje neturi padidėti administravimo sąnaudų proporcija. Todėl būtina griežtai laikytis dėl tokio užduočių reorganizavimo nustatyto pareigybių įšaldymo principo, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003. Bet koks pasiūlymas dėl naujos vykdomosios agentūros įsteigimo turėtų būti grindžiamas išsamia sąnaudų ir naudos analize. Pasiūlyme turėtų būti aiškiai nustatytas atskaitomybės ir atsakomybės pasiskirstymas.

Biudžeto valdymo institucija turi turėti visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų atidžiai stebėti, kaip šis principas įgyvendinamas dabar ir ateityje. Todėl konkrečioje vykdomosios agentūros finansinėje pažymoje pateikta informacija turėtų apimti:

a.      agentūros veiklai vykdyti reikalingus išteklius (asignavimus ir darbuotojus), nurodant išlaidų personalui paskirstymą (nuolatiniai ir laikinieji pareigūnai bei pagal sutartis dirbantys darbuotojai) ir kitas administracines išlaidas;

b.      planuojamą Komisijos pareigūnų komandiravimą dirbti vykdomojoje agentūroje;

c.      administravimo išteklius, kurie sutaupomi perkėlus užduotis iš Komisijos padalinių į vykdomąją agentūrą, ir duomenis apie žmogiškųjų išteklių perskirstymą; įskaitant kiekvienai atitinkamai užduočiai Komisijoje paskirtų darbuotojų (įskaitant išorės personalą) skaičių, į siūlomą naują ar išplėstą agentūrą perkeliamų darbuotojų skaičių, dėl to įšaldomų Komisijos pareigybių skaičių bei siūlomą perkeliamų vykdyti kitas užduotis Komisijos darbuotojų skaičių;

d.      tolesnį darbuotojų perkėlimą atsižvelgiant į Komisijos personalo planą;

e.      įgyvendinimo užduočių pavedimo vykdomajai agentūrai privalumus lyginant su Komisijos tarnybų atliekamu tiesioginiu valdymu: siekiant turėti patikimą ir faktinį palyginimo pagrindą, lyginant „Komisijos tarnybų atliekamo tiesioginio valdymo“ scenarijų su „vykdomųjų agentūrų“ scenarijumi, remiamasi ištekliais, naudojamais įgyvendinant esamą (–as) programą (–as) pagal dabartinę tvarką; naujų ir išplėstų programų atveju taip pat bus atsižvelgiama į agentūros valdomo susijusio finansinio paketo pokyčius;

f.       personalo plano pagal kategorijas ir klases projektą, taip pat gerai pagrįstą planuojamų ir preliminariai biudžete numatytų pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus įvertinimą;

g.      visų įgyvendinimo programoje dalyvaujančių subjektų (Komisijos, vykdomųjų agentūrų, likusių techninės pagalbos biurai, valstybių narių, nacionalinių agentūrų ir t.t.) aiškų pasiskirstymą, įskaitant jiems tenkantį programos veiklos paketo, už kurio įgyvendinimą jie yra atsakingi, likutį.

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją, kad ši, prieš nuspręsdama įsteigti naują agentūrą ar praplėsti esamos agentūros įgaliojimus, pateiktų visą ir išsamią informaciją apie darbuotojų skaičių ir panaudojimą, kad biudžeto valdymo institucija galėtų įvertinti, ar programos įgyvendinimo administracinės išlaidos iš tikrųjų nepadidėjo.

Primenama, kad galutinį sprendimą dėl darbuotojų skaičiaus priima biudžeto valdymo institucija.“

Komisijos pareiškimas dėl asignuotųjų pajamų

„Komisija primena, kad nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas yra esminė patikimo finansų valdymo priemonė; šias sumas reikėtų vertinti atsižvelgiant į Daugiametėje finansinėje programoje numatytų programų visapusišką įgyvendinimą.

Be to, Komisijos manymu, biudžeto valdymo institucijai neįmanoma pateikti kitokių asignuotųjų pajamų prognozių nei tos, kurios jau yra įtrauktos į preliminarų biudžeto projektą.“

AIŠKINAMOJI DALIS

Darbo dokumentas dėl rezultatyviojo biudžeto

Šis darbo dokumentas pirmasis iš serijos, kurią bendrasis pranešėjas parengs rengiant 2008 m. biudžetą.

2.  Jeigu Europos Parlamentas galės derėtis remdamasis visuotinai priimtinais tikslais ir bendrais siekiais, antroje šių metų pusėje įvyksiančiose derybose dėl biudžeto sudarymo, palyginti su Komisija ir Taryba, jis pasieks pakankamai daug. Todėl siekdamas sukurti tvirtą Parlamento poziciją dėl 2008 m. biudžeto pranešėjas pabrėžia ketinimą nuolat konsultuotis su Parlamento nariais, specializuotais komitetais ir ypač Biudžeto komiteto kolegomis.

3.  Pranešėjas pažymi, kad rengiant šį darbo dokumentą buvo naudingos per pirmąjį Biudžeto komitete 2007 m. sausio 23 d. surengtą keitimąsi nuomonėmis dėl 2008 m. biudžeto prioritetų vykusios diskusijos ir išdėstytos nuomonės.

4.  Darbo dokumento struktūra tokia: pirmajame skirsnyje išdėstoma, kaip pranešėjas suvokia „rezultatyvųjį biudžetą“, antrajame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama ankstyviesiems kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros etapams ir su ES biudžeto struktūra bei žmogiškaisiais ištekliais susijusiems klausimams, trečiajame skirsnyje nagrinėjami politikos sričių prioritetai.

5.  Su 2008 m. biudžetu susijęs parengiamasis darbas, žinoma, atliekamas atsižvelgiant į daugelį dalykų. Kalbant apie Europos Sąjungos politiką pažymėtina, kad 2007 m. švenčiamos 50-osios Romos sutarties pasirašymo metinės, o tai suteikia naują impulsą daryti pažangą siekiant patvirtinti Sutartį dėl Konstitucijos. Manoma, kad ir toliau sparčiai vyks globalizacija, teikianti naujų galimybių ir kelianti ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos problemų, o energijos tiekimo patikimumo, klimato kaitos ir migracijos klausimai taps vis svarbesni.

6.  Kalbant apie Europos Sąjungos finansavimą, reikia pažymėti, kad 2007 m. yra pirmieji 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) taikymo metai. Todėl 2008 m. biudžetas bus antrasis, kuris negalės viršyti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 1 priede (jis pateikiamas šio darbo dokumento 1 priede) nurodytų bendrų viršutinių ribų. 2008 m. bus priešpaskutiniai šeštosios Parlamento kadencijos ir J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos metai. Todėl 2008 m. biudžetas bus rengiamas remiantis kitais darbais, kuriais siekiama iš naujo apsvarstyti finansinėje perspektyvoje numatytas pajamas ir išlaidas. 2008 m. biudžetas bus sudaromas remiantis 2007 m. biudžetu. Pranešėjas pabrėžia nuolatinių pranešėjų atliktą darbą finansinės perspektyvos ir nuosavų išteklių srityje, taip pat 2007 m. bendrojo pranešėjo atliktą darbą ir pažymi, kad šio darbo dokumento 2 priede pateikiama 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros rezultatų santrauka pagal DFP biudžeto išlaidų kategorijas. Šiais skaičiais remiamasi sudarant 2008 m. biudžetą.

I. Rezultatyvusis biudžetas

7.  2008 m. bendrasis pranešėjas siūlo pavadinti 2008 m. biudžetą „rezultatyviuoju biudžetu“. Bendra pranešėjo komitetui siūloma filosofija tiesiogiai grindžiama 2007 m. bendrojo pranešėjo pozicija. Terminu „rezultatyvusis biudžetas“ norima pabrėžti, kad svarbiausia – politinis rezultatas. Biudžeto valdymo institucija turėtų labai stengtis užtikrinti, kad politika būtų įgyvendinama taip, kad atitiktų politinius tikslus, dėl kurių ji buvo įtvirtinta teisės aktais. Pavyzdžiui:

· Ar Europos politika tikrai gerina piliečių gyvenimą?

· Ar vykdant Europos švietimo ir mokymo politiką kuriamas brandus Europos kultūros ir vertybių suvokimas ir ar jaunimo įgūdžiai gerinami taip, kad jie galėtų prisidėti galima didinant ES konkurencingumą modernioje globalioje ekonomikoje?

· Ar parama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai padeda modernizuoti ES įmones ir ar didina jų darbo efektyvumą, kurį, pvz., atspindi tai, kad ES įmonės pateikia daugiau paraiškų užregistruoti patentus?

· Ar regioninė politika padeda didinti vienam gyventojui tenkantį BVP mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose?

· Ar ES veiksmingai ir darniai vykdo savo pasaulinius įsipareigojimus?

8.  Norint atsakyti į šiuos klausimus reikia pateikti tvirtų įrodymų apie išlaidų poveikį. Pranešėjas ketina raginti Komisiją, kad ji Biudžeto komitetui pateiktų duomenų, įrodančių, kad politiniai tikslai nustatomi siekiant naudos ES piliečiams. Jis pageidauja remtis požiūriu, kuriuo buvo vadovaujamasi sudarant 2007 m. biudžetą, pasitelkti tyrimus, išorės specialistų pateiktą informaciją ir taip pabandyti surinkti įrodymus apie ES išlaidų efektyvumą. Tai savo ruožtu turėtų padidinti Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vaidmens poveikį užtikrinant, kad viešosios lėšos būtų išleidžiamos tinkamai. Todėl pranešėjas pageidauja, kad Biudžeto komiteto pavedimu būtų atlikta keletas tyrimų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti prioritetus derantis dėl biudžeto. Keletas idėjų išdėstoma šio darbo dokumento antrajame skirsnyje.

9.  Pranešėjas pažymi, kad Parlamentas sugebėjo pasiekti puikių rezultatų 2006 m. persvarstant Finansinį reglamentą. Vis dėlto jis mano, kad lieka pavyzdžių, kai pernelyg paraidis teisinis požiūris į ES politikos įgyvendinimą stabdo veiksmingą ir produktyvų jos vykdymą. Tinkama pasitikėjimo ir pažeidimų prevencijos taisyklių struktūros pusiausvyra – vienas pagrindinių uždavinių siekiant veiksmingai prižiūrėti ir kontroliuoti biudžetą.

II. Biudžeto rengimo procesas ir biudžeto struktūra

Metinė politikos strategija

10. Vasario 22 d. Komisija pateiks 2008 m. metinę politikos strategiją (MPS). MPS – svarbus dokumentas, kuriame išdėstomi 2008 m. Komisijos politikos tikslai. Komisijos pasiūlymas dėl šių tikslų finansavimo yra preliminarus biudžeto projektas (PBP), kuris tikriausiai bus patvirtintas 2007 m. gegužės 2 d. Todėl iki gegužės 2 d. Parlamentas privalo pateikti nuoseklų savo prioritetų rinkinį, susijusį su 2008 biudžetiniais metais , kad Komisija galėtų šiuos prioritetus įtraukti į 2008 m. PBP. Pranešėjas ketina naudotis šiuo darbo dokumentu ir būsimomis kolegų Biudžeto komiteto narių pastabomis rengdamas pranešimo projektą dėl 2008 m. MPS. Rezoliucija dėl MPS tuomet būtų Parlamento priemonė daryti įtaką, kol Komisija dar nepatvirtino PBP.

Biudžeto sudarymas pagal veiklos rūšis ir veiklos ataskaitos

11. Pranešėjas seniai remia biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis (BPV) koncepciją, kurios pagrindinis tikslas – suderinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius su politiniais prioritetais. Jis tvirtai rėmė sprendimą taikyti BPV koncepciją Komisijos išteklių biudžeto sudarymo sistemoje. Joje ištekliai buvo išdėstomi pagal „politikos sritis“ (kartais taip pat vadinamas „antraštinėmis dalimis“), kurios iš esmės tiesiogiai sutapo su Komisijos generalinių direktoratų (GD) atsakomybės sritimis. Pavyzdžiui, išlaidos aplinkos politikai įtraukiamos į biudžeto 7 antraštinę dalį „Aplinka“. Šios išlaidos skiriamos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui. Apskritai remdamasi BPV koncepcija biudžeto valdymo institucija ėmė geriau kontroliuoti išlaidų kryptį.

12. Vis dėlto pranešėjas norėtų pabrėžti, kad BPV koncepciją ir finansinės perspektyvos bei jos daugiamečių finansinių paketų išlaidų kategorijų struktūrą (žr. 1 priedą) suderinti nelengva. Finansinės perspektyvos išlaidų kategorijos – naudingas politinis 2007–2013 m. ES išlaidų suskirstymas, bet besidubliuojančios BPV biudžeto antraštinės dalys ir skirstymas į DFP išlaidų kategorijas gali klaidinti. Pvz., 2007m. PBP politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis „Aplinka“ išskaidyta į 4 DFP išlaidų kategorijas (2, 3b, 4 ir 5). Pranešėjas pabrėžia, kad Komisija turi aiškiai pateikti pasiūlymus dėl išlaidų, nes tai labai svarbu norint, kad biudžeto valdymo institucija galėtų tinkamai kontroliuoti išlaidas.

13. Pagal tikslus, veiklos rūšis ir rezultatus kiekvieno Komisijos generalinio direktorato rengiamos veiklos ataskaitos – pagrindinė biudžeto valdymo institucijos priemonė įvertinti, ar gerai veikia BPV koncepcija. Veiklos ataskaitas rengia ir jas į PBP įtraukia kiekvienas Komisijos GD. Pranešėjas pritaria šių dokumentų rengimui, bet pažymi, kad praeityje juose per daug dėmesio buvo skiriama ilgiems proceso aprašymams ir per mažai – politikos tikslų ir politinių rezultatų ryšiui. Pranešėjas ketina atidžiau išnagrinėti 2008 m. veiklos ataskaitas.

Žmogiškieji ištekliai

14. Prieš aptardamas 2008 m. politikos prioritetus, pranešėjas nori pabrėžti žmogiškųjų išteklių svarbą. Parlamentas pritarė keletui Komisijos argumentų, kuriais buvo priešinamasi griežtam Komisijos personalo mažinimui sudarant 2007 m. biudžetą, bet pareikalavo, kad iki 2007 m. balandžio 30 d. Komisija atliktų tikrųjų savo aprūpinimo personalu poreikių analizę. Pranešėjas su susidomėjimu laukia šio dokumento.

15. Dar viena su diskusijomis dėl DFP ir BPV biudžeto struktūrų susijusi problema yra ta, jog gali būti, kad 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ neapima visų tikrųjų Komisijos administravimo išlaidų. Remiantis šiuo metu vykdomu Biudžeto komiteto nuolatinio pranešėjo agentūrų klausimais darbu, šiuo ankstyvuoju parengiamosios 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros analizės etapu verta pabrėžti tris specifines problemas. Pirma, Komisija, vykdydama tam tikros krypties politiką, vis dažniau pasitelkia vykdomąsias agentūras. Tais atvejais, kai vykdomosios agentūros perima dalį darbo iš šią veiklą anksčiau vykdžiusio „patronuojančio“ GD, kitoms aplinkybėms nepakitus šiam GD turėtų reikėti mažiau darbuotojų. Šis klausimas turi būti paliestas 2008 m. veiklos ataskaitose. Antra, vykdomosios agentūros – tai tik vienas pavyzdys. Akivaizdu, kad Komisijoje plinta darbų perdavimo išorės rangovams praktika, kai veiklos vykdymas perduodamas „ad hoc įstaigoms“, kurios Finansiniame reglamente nėra aiškiai apibrėžtos. Tokios užsakomosios paslaugos gali padėti užtikrinti veiksmingesnį įgyvendinimą, bet naudojimasis jomis turi būti skaidrus biudžeto valdymo institucijos požiūriu ir neturi lemti nematomų išlaidų žmogiškiesiems ištekliams, kurios biudžeto 5 išlaidų kategorijoje nėra lengvai pastebimos. Trečia, svarbu, kad agentūrų, vykdomųjų agentūrų ir kitų ad hoc įstaigų atliekamos funkcijos būtų veiksmingai prižiūrimos, nes jose pagal terminuotas sutartis dirba daugiau darbuotojų negu pačioje Komisijoje. Siekiant įvertinti priežiūros lygį ir užtikrinti deramą asmeninę šių įstaigų darbuotojų atsakomybę, reikia daugiau informacijos apie jų vykdomą žmogiškųjų išteklių politiką.

III. Politikos prioritetai

16. Pranešėjas mano, kad Parlamento rezoliucija dėl Komisijos metinės politikos strategijos yra tinkama vieta pateikti 2008 m. biudžeto polinius prioritetus. Jis nesiekia šiame dokumente pateikti išsamaus sąrašo. Vis dėlto remiantis „rezultatyviojo biudžeto“ koncepcija likusioje šio darbo dokumento dalyje pateikiama keletas minčių dėl pagrindinių temų ir prioritetų. Šie prioritetai pateikiami kaip temos tyrimams, kuriuos Biudžeto komitetas gali pavesti atlikti išorės specialistams. Jeigu šie tyrimai komitetui būtų pateikti prieš vasaros pertrauką, jie galėtų suteikti stimulą rudenį vyksiantiems pagrindiniams biudžeto sudarymo procedūros etapams. Žinoma, būtų svarbu užtikrinti, kad šie tyrimai būtų suderinti su specializuotuose komitetuose atliekamu darbu.

Nagrinėjamos temos taip pat gali sukelti idėjų dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, su kuriais susijusius savo ketinimus pagal TIS II priedą (D dalį) Parlamentas įpareigotas pateikti iki birželio mėn. vidurio.

17. Pranešėjas siekė įtraukti kolegų idėjas, ypač išsakytas sausio 23 d. Biudžeto komiteto diskusijoje. Jis laukia tolesnių diskusijų su kolegomis.

Politikos prioritetai ir klausimai, kuriuos reikia toliau nagrinėti

· ES konkurencingumas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis

18. Palyginti su kitais pasaulio regionais aukštą ES piliečių gyvenimo lygį atspindi gana didelės ES įmonių išlaidos. Todėl ES įmonėms reikia sugebėti prisitaikyti ir įdarbinti aukštos kvalifikacijos personalą, kad jos galėtų konkuruoti globalioje ekonomikoje. Todėl Europos ekonomika labai priklauso nuo gyventojų kvalifikacijos. Kai kurių turtingiausių ES regionų paslaugų sektoriuje dirba daugiau negu 70 proc. darbuotojų, o remiantis bendra tendencija, susijusia su tebesitęsiančia globalizacija, Europos paslaugų sektorius toliau auga. ES ekonomikos konkurencingumas per dažnai apibūdinamas pateikiant pramonės duomenis. Jie svarbūs, bet tai tik dalis esmės. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa – svarbus pastangų padėti Europos piliečiams dalyvauti globaliame pasaulyje aspektas. Tyrime būtų galima atkreipti dėmesį į galbūt kartais pamirštamą sistemos teikiamą pridėtinę ekonominę vertę, išnagrinėjant galimybes, kurias pasitelkus šią programą galima suteikti joje dalyvaujantiems asmenims.

· ES vaidmuo pasaulyje. Didėjančio ES vaidmens civilinėse ir karinėse krizių valdymo misijose poveikio biudžetui įvertinimas

19. Pastaraisiais metais ES dalyvavimas civilinėse ir karinėse krizių valdymo misijose labai išaugo. Šias misijas galima finansuoti pasitelkus Stabilumo priemonę, BUSP biudžetą, ATHENA mechanizmą arba valstybių narių įnašus. Iš dalies turint mintyje artėjančią misiją Kosove, atliekant šį tyrimą reikėtų iš ankstesnių misijų pasimokyti, kaip įvairių tipų misijoms numatyti tinkamiausias ir veiksmingiausias finansavimo priemones. Tyrime taip pat būtų nagrinėjamas parlamentinės priežiūros, kurią galima vykdyti taikant įvairius finansavimo metodus, mastas. Be to, joje galėtų būti aiškiai nusakytas finansavimo sprendimų ir misijos „vykdymo ciklo“ – nuo pradžios iki post hoc vertinimo – sąryšis.

· Europos Komisijoje vykdomos administracinės reformos vertinimas

20. Šiame tyrime bus vertinamas N. Kinnocko reformų veiksmingumas racionalizuojant Europos Komisijos administravimą. Tyrime bus nagrinėjama, kiek Komisijoje vykdant reformas buvo pagerinta samda ir paaukštinimas už nuopelnus, personalo ir finansų valdymo procedūros. Pastaraisiais metais buvo pradėta taikyti ir biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis (BPV) koncepcija kaip priemonė geriau suderinti Komisijos išteklius ir politikos tikslus. Tyrime taip pat turėtų būti įvertintas jos veiksmingumas ir galimi N. Kinnocko reformų bei BPV taikymo pradžios ryšiai.

· Struktūrinių fondų poveikio gerinimas siekiant Lisabonos tikslų

21. Struktūriniai fondai skirti finansuoti struktūrinę ir sanglaudos politiką mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose. Šios lėšos panaudojamos pagal valstybių narių pateiktas programas. Vis dėlto Lisabonos tiksluose numatytas įsipareigojimas ES išlaidas, susijusias su moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, padidinti iki 3 proc. ES BVP. Šiam tikslui siekti skirta Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa, bet esama galimybių padidinti iš dabartinių struktūrinių fondų skiriamą finansavimą . Iš Komisijos 2006 m. gruodžio mėn. metinės Lisabonos strategijos pažangos ataskaitos matyti, kad šioje srityje valstybės narės galėtų nuveikti daugiau. Tai ypač pasakytina apie 2004 m. ir 2007 m. į ES įstojusias valstybes nares. Todėl atliekant tyrimą turėtų būti nustatyta, kiek esami struktūriniai fondai iš tikrųjų prisidėjo stiprinant ES mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, ir pateikta pasiūlymų, kaip jie galėtų prisidėti daugiau.

· Nelegalios migracijos kontrolei teikiamo ES finansavimo vertinimas

22. ES išorės sienos, ypač visa pietų siena, susijusios su dideliais nuolatiniais migracijos mastais. Vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų – geresnė ES išorės sienų kontrolė. Todėl atliekant šį tyrimą turėtų būti vertinamas nelegalios migracijos kontrolei skiriamas ES finansavimas – lyginami naujosioms priemonėms, pvz., Išorės sienų fondui, Europos pabėgėlių fondui, Europos fondui trečiųjų šalių piliečių integracijai ir FRONTEX agentūrai skiriami finansiniai ištekliai ir šių priemonių funkcijos bei politikos tikslai. Tyrime taip pat turėtų būti įvertinta, ar lėšos ir jų paskirstymas skirtingoms priemonėms yra optimalus siekiant įgyvendinti politikos tikslus ir padėti valstybėms narėms spręsti imigracijos klausimą.

· Ar ES turi finansinių išteklių bendriems energetikos politikos ir kovos su klimato kaita tikslams pasiekti?

23. 2007 m. sausio mėn. Komisija pateikė pagrindinius komunikatus dėl klimato kaitos ir Europos energetikos politikos. Komunikatuose išdėstyti plataus užmojo tikslai, susiję su energijos tiekimo tvarumu, saugumu ir konkurencingumu. ES biudžete, kaip ir bet kuriame kitame biudžete, vyksta prioritetų konkurencija dėl ribotų lėšų. Vis dėlto, kadangi energetikos ir klimato kaitos politika pastaraisiais metais tapo itin svarbi, šiame tyrime turėtų būti įvertinta, ar esami finansiniai ištekliai atitinka šią svarbą. Todėl atliekant šį tyrimą esami finansiniai ištekliai turėtų būti lyginami su tikrosiomis politikos tikslams pasiekti reikalingomis lėšomis ir pateikiama pasiūlymų, kaip veiksmingiausiai ir skaidriausiai panaudoti papildomą finansavimą, jeigu jo prireiks.

· Europos žemės ūkio daugiafunkciškumo finansavimas

24. Europos politikoje seniai pripažįstamas žemės ūkio sektoriaus daugiafunkciškumo principas. Svarbi bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kaimo plėtros ramsčio dalis susijusi su programomis, skirtomis užtikrinti Europos ūkių, kraštovaizdžio ir kaimo pragyvenimo šaltinių tvarumą. Dabar Europos Sąjungai priklauso 27 valstybės narės, o BŽŪP ateityje bus toliau reformuojama. Šiomis aplinkybėmis tyrimą būtų galima pradėti apibūdinant iki šiol įgyvendintus kaimo plėtros politikos pokyčius. Tada būtų tikslinga įvertinti galimus scenarijus, kokį poveikį būsimos kaimo plėtros politikos tendencijos padarys Europos žemės ūkio sektoriui: kokią įtaką jos padarys ūkininkų veiklai ir pajamoms, kokį vaidmenį atliks novatoriškos žemės ūkio įmonės, taip pat biotechnologijų srityje, kaip šie pokyčiai atitiks PPO ir kitose tarptautinėse institucijose prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Kadangi BŽŪP iš viso apima maždaug 40 proc. ES išlaidų, kiekvienas pokytis ES žemės ūkio srityje turi didelį finansinį poveikį. Todėl tyrime turėtų būti įvertinti tiriamų scenarijų finansiniai padariniai.

· Informavimo ir komunikacijos politika. „Komunikacija vietos lygmeniu“

25. Vis labiau plintančios komunikacijos internetu amžiuje išsiplėtusi ir 27 valstybes nares turinti Europos Sąjunga susiduria su didele problema – kaip bendrauti su piliečiais. Pastaraisiais metais daugiau buvo diskutuojama apie svarbą su piliečiais bendrauti jiems lengvai prieinamu būdu. Tai susiję ne tik su jų vartojama kalba, bet ir su žiniasklaidos priemonėmis, kuriomis Europos temas galima susieti su tikru piliečių gyvenimu ir jų problemomis regione, kuriame jie gyvena. Komisija daug išteklių skiria „Komunikacijai vietos lygmeniu“, o Parlamentas 2007 m. biudžete patvirtino bandomąjį projektą dėl „bandomųjų informacijos tinklų“, skirtų valstybių narių politikus, žurnalistus ir nuomonės formuotojus geriau susieti su Briuselyje esančiu ES aparatu.. Atliekant tyrimą būtų galima įvertinti, ko iš šių projektų pasimokyta: kas veikia, kas ne, kur reikia daugiau išteklių, kaip jie turėtų būti naudojami.

I PRIEDAS 2007–2013 M. FINANSINĖ PROGRAMA
								(mln. eurų 2004 m. kainomis)
ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMAI	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013	Iš viso 2007-2013
1.            Tvarusis augimas	51 267	52 415	53 616	54 294	55 368	56 876	58 303	382 139
1a               Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	8 404	9 097	9 754	10 434	11 295	12 153	12 961	74 098
1b              Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti	42 863	43 318	43 862	43 860	44 073	44 723	45 342	308 041
2.            Gamtinių išteklių išsaugojimas ir tvarkymas	54 985	54 322	53 666	53 035	52 400	51 775	51 161	371 344
Iš jų: rinkos reguliavimo priemonės ir tiesioginės išmokos	43 120	42 697	42 279	41 864	41 453	41 047	40 645	293 105
3.            Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 199	1 258	1 380	1 503	1 645	1 797	1 988	10 770
3a.              Laisvė, saugumas ir teisingumas	600	690	790	910	1 050	1 200	1 390	6 630
3b.             Pilietiškumas	599	568	590	593	595	597	598	4 140
4.            ES kaip pasaulinė partnerė	6 199	6 469	6 739	7 009	7 339	7 679	8 029	49 463
5.            Administravimas(1)	6 633	6 818	6 973	7 111	7 255	7 400	7 610	49 800
6.            Kompensacijos	419	191	190					800
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ	120 702	121 473	122 564	122 952	124 007	125 527	127 091	864 316
BNP procentais	1,10%	1,08%	1,07%	1,04%	1,03%	1,02%	1,01%	1,048%
IŠ VISO ASIGNAVIMŲ MOKĖJIMAMS	116 650	119 620	111 990	118 280	115 860	119 410	118 970	820 780
BNP procentais	1,06%	1,06%	0,97%	1,00%	0,96%	0,97%	0,94%	1,00%
Turima marža	0,18%	0,18%	0,27%	0,24%	0,28%	0,27%	0,30%	0,24%
Nuosavų išteklių viršutinė riba, išreikšta BNP procentais	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%
(1)       Išlaidos pensijoms, įtrauktos pagal šios kategorijos ribas, apskaičiuojamos neto nuo darbuotojų įnašų pagal atitinkamą sistemą, neviršijant 500 mln eurų ribos 2004 m. kainomis 2007–2013 m. laikotarpiu.

2007 m. biudžeto procedūra

Antrasis Parlamento svarstymas, 2006 m. gruodžio 14 d.

Daugiametė finansinė programa. Maržos

Kat.	2007 m. DFP		Antrasis svarstymas Taryboje		Parlamento pakeitimai		Antrasis Parlamento svarstymas		EP paliktos maržos
	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai
1	54 405 000 000	0	54 274 887 015	44 137 342 319	80 065 000	724 708 000	54 354 952 015	44 862 050 319	50 047 985	0
1a	8 918 000 000	0	8 788 328 511	6 772 076 511	79 839 000	299 708 000	8 868 167 511	7 071 784 511	49 832 489	0
1b	45 487 000 000	0	45 486 558 504	37 365 265 808	226 000	425 000 000	45 486 784 504	37 790 265 808	215 496	0
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (nepatenka į DTP ir maržą)			500 000 000	0			500 000 000
2	58 351 000 000	0	56 240 800 036	54 665 465 736	9 430 000	53 080 000	56 250 230 036	54 718 545 736	2 100 769 964	0
3	1 273 000 000	0	1 149 840 000	1 049 687 652	96 606 000	127 278 000	1 246 446 000	1 176 965 652	26 554 000	0
3a	637 000 000	0	561 695 000	400 145 000	62 138 000	73 538 000	623 833 000	473 683 000	13 167 000	0
3b	636 000 000	0	588 145 000	649 542 652	34 468 000	53 740 000	622 613 000	703 282 652	13 387 000	0
4	6 578 000 000	0	6 401 214 000	7 179 921 578	176 719 000	172 825 154	6 577 933 000	7 352 746 732	67 000	0
Neatidėliotinos pagalbos rezervas (nepatenka į DTP ir maržą*)			234 527 000	0			234 527 000
5	7 115 000 000	0	6 849 570 101	6 849 470 101	92 793 929	92 793 929	6 942 364 030	6 942 264 030	172 635 970	0
6	445 000 000	0	444 646 152	444 646 152	0	0	444 646 152	444 646 152	353 848	0
Iš viso	128 167 000 000	123 866 000 000	126 095 484 304	114 326 533 538	455 613 929	1 170 685 083	126 551 098 233	115 497 218 621	2 350 428 767	8 368 781 379

Darbo dokumentas dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų politikos pagal dabartinę Daugiametę finansinę programą

Įvadas

Šiame darbo dokumente aptariami finansiniai ištekliai, kuriuos Europos Sąjunga skiria moksliniams tyrimams ir naujovėms, turint omenyje, kad 2007 m. yra pirmieji 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų metai, todėl įvairios naujos programos tik pradedamos.

Pagrindiniai su biudžetu susiję klausimai

Pradiniame Komisijos pasiūlyme dėl 7-osios mokslinių tyrimų pagrindų programos (PP7) numatyta bendra Bendrijos finansinio dalyvavimo suma buvo 72 726 milijonai eurų 2007–2013 m. laikotarpiui. Tokį biudžeto siūlymą tvirtai palaikė Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl išsiplėtusios Europos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų (R. Boege pranešimas)[1]. Priėmus naują DFP, galutinis biudžetas dabar yra daug mažesnis.

Pagal naują DFP maksimali nurodoma Bendrijos finansinio dalyvavimo 7-ojoje pagrindų programoje (PP7) – neskaitant EURATOMO – suma yra apie 50 521 milijonas eurų[2] 7 metų laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d.[3] Bendra su EURATOMU susijusiems moksliniams tyrimams 2007–2011 m. skiriama suma bus 2 751 milijonas eurų.[4] Palyginti: ankstesnės 2002–2006 m. pagrindų programos (PP6) visas biudžetas sudarė 17 500 milijonų eurų.[5]

PP7 finansavimas skirstomas pagal atskiras politikos sritis: Įmonės (02 antraštinė dalis), Energetika ir transportas (06 antraštinė dalis), Mokslinai tyrimai (08 antraštinė dalis), Informacinė visuomenė ir žiniasklaida (09 antraštinė dalis), Žuvininkystė (11 antraštinė dalis), Tiesioginiai mokslinai tyrimai – Jungtinis tyrimų centras (10 antraštinė dalis).

PP7 dalijama į 7 specialiąsias programas:

Bendradarbiavimas (32 413 milijonų eurų 2007–2013 m.). Biudžeto požiūriu tai pati svarbiausia specialioji programa. Ja siekiama skatinti tobuliausius mokslinius tyrimus. Tarptautiniam bendradarbiavimui teikiama parama devyniose teminėse srityse: sveikatos, maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų; informacijos, komunikacijos, nanomokslų, nanotechnologijų, naujų medžiagų gamybos technologijų; energetikos, aplinkos apsaugos (įskaitant klimato pokyčius), transporto, socialinių, ekonominių, humanitarinių mokslų; saugios erdvės.

Idėjos (7 510 milijonų eurų 2007–2013 m.). Šios specialiosios programos tikslas – stiprinti Europos mokslinių tyrimų kompetenciją, dinamiškumą ir kūrybingumą bei didinti Europos patrauklumą geriausiems mokslininkams iš Europos ir iš trečiųjų šalių, pramonės mokslinių tyrimų investicijoms, visos Europos mastu sukurti konkurencingą finansavimo mechanizmą pagal individulius terminus vykdomiems „tarptautiniams moksliniams tyrimams“.

Žmonės (4 750 milijonų eurų 2007–2013 m.). Šia programa siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir technologijų žmogiškąjį potencialą, remti tyrėjų profesinį mokymąsi ir kilimą karjeros laiptais, susijusius su „Marie Curie veikla“, labiau susitelkiant į pagrindinius įgūdžius ir karjeros plėtotės aspektus bei nacionalinių sistemų ryšių stiprinimą.

Pajėgumai (4 097 milijonai eurų 2007–2013 m.). Šia specialiąja programa siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir naujovių pajėgumus:

– kuo geriau išnaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūras ir plėtrą;

– stiprinti MVĮ naujovių pajėgumus ir jų sugebėjimą gauti naudos iš mokslinių tyrimų;

– remti regioninių moksliniais tyrimais užsiimančių grupių vystymąsi.

Dvi specialiosios programos dėl Jungtinio tyrimų centro (branduolinė sritis: 1 751 milijonas eurų 2007–2013 m.) ir Jungtinio tyrimų centro (ne branduolinė sritis: 517 milijonų eurų 2007–2011 m.):

Jungtinis tyrimų centras (JTC) nebranduolinėje srityje teiks mokslinę ir techninę paramą Europos Sąjungos politikos kryptims šiose srityse: gerovės žinių visuomenėje, solidarumo ir atsakingo išteklių naudojimo, laisvės ir saugumo bei Europos buvimo pasauline partnere.

Branduolinių veiklų srityje JTC darbas bus daugiausia nukreiptas į šias sritis: branduolinių atliekų tvarkymo, poveikio aplinkai, branduolinio saugumo (saugikliai – neplatinimas) ir apsaugos.

O dėl JTC, pranešėjas norėtų paprašyti Komisijos pateikti naujausius duomenis apie centro darbuotojus, uždavinius, dabar vykdomus projektus bei duomenis apie sąsajas su siūlomais Europos technologijos institutu ir Europos mokslinių tyrimų taryba bei numatoma vykdomąja agentūra. Šiuo metu Jungtiniame tyrimų centre dirba 1957 darbuotojai (tik nuolatinės darbo vietos). 10 antraštinėje dalyje (tiesioginiai tyrimai), kuri yra antraštinės dalies 1a dalis, 2007 m. mokslinių tyrimų personalui numatytos lėšos viršija 167 milijonus eurų. Numatytos lėšos apima išlaidas, susijusias su pagal personalo nuostatus darbo vietas užimančiais ir centrui pavestiems uždaviniams įgyvendinti reikalingais darbuotojais pagal patvirtintą Jungtinio tyrimų centro planą.

EURATOMAS (2 234 milijonai eurų 2007–2011 m.). Ši specialioji programa, remiantis EURATOMO sutarties 7 straipsniu, apima 2007–2011 m. laikotarpį. Šio straipsnio 2 pastraipoje nustatyta, kad mokslinių tyrimų programos rengiamos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Todėl šios (bei minėtos JTC–EURATOMO) programos trukmė yra nėra tokia pati kaip EB specialiųjų programų.

Komisija siūlo, kad jei neatsiras švelninančių aplinkybių, su EURATOMU susijusios dvi specialiosios programos turėtų būti atnaujinamos 2012–2013 m. laikotarpiui, laikantis nustatytos teisėkūros procedūros.

Ši specialioji programa apima šiuos du teminius prioritetus:

– branduolinės sintezės, kaip esminės pažangos, įskaitant ITER, bei saugių, tvarių, aplinkai palankių ir ekonomiškai perspektyvių jėgainių reaktorių prototipų kūrimą;

– branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos, siekiant pagerinti branduolio dalijimosi bei kitų spinduliuotės naudojimo pramonėje ir medicinoje būdų saugos lygį.

PP7 naujovė yra Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) įsteigimas: speciali programa „Idėjos“ bus vykdoma laikantis mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo principų, įkuriant iš Mokslo tarybos, kurią sudarys nepriekaištingos reputacijos mokslo darbuotojai, inžinieriai ir mokslininkai, atstovaujantys Europos mokslinių tyrimų bendruomenei, sudarytą EMTT, kuriai turėtų pagelbėti paskirtoji įgyvendinimo struktūra, pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[6], įkuriant vykdomąją agentūrą.

Anot Komisijos, kita vykdomoji agentūra vykdys tam tikras specialiosios programos netiesioginių veiksmų įgyvendinimo užduotis (visų specialiųjų programų, išskyrus tas, kurios susijusios su Jungtiniu tyrimų centru).

Vykdomoji agentūra jau buvo numatyta 2007 m. preliminaraus biudžeto projekte. Tačiau Europos Parlamentas šią biudžeto eilutę išbraukė, nes Komisija nebuvo pateikusi atitinkamų dokumentų (finansinio pranešimo, sąnaudų analizės ir pan.), kurie, remiantis Elgesio kodeksu, yra būtini prieš steigiant naują vykdomąją agentūrą.

Ankstesnių mokslinių tyrimų pagrindų programų pabaigimas (08 21 skyrius)

ir neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

Ankstesnių pagrindų programų pabaigimas (pirmiausia PP5 ir PP6) bus pagrindinė problema 2007 m.

Ankstesnes negu 1999 m. programos (08 21 01 straipsnis)

Nustatyti asignavimai ankstesnių negu 1999 m. programų pabaigimui	125 00 eurų
2006 m. neįvykdyti įsipareigojimai / RAL	3 210 655 eurai
Įsipareigojimai, kurie bus panaikinti[7]	1 034 655 eurai

Penktosios pagrindų programos (1998–2002 m.) pabaigimas (08 21 02 straipsnis)

Nustatyti asignavimai Penktosios pagrindų programos (1998–2002 m.) pabaigimui	300 816 000 eurų
2006 m. neįvykdyti įsipareigojimai / RAL	1 149 020 246 eurai

Šeštosios pagrindų programos (2003–2006 m.) pabaigimas (08 21 03 straipsnis)

Nustatyti asignavimai Šeštosios pagrindų programos (2003–2006 m.) pabaigimui	1 849 133 000 eurų
2006 m. neįvykdyti įsipareigojimai / RAL	5 318 531 763 eurai

Šaltinis: 2007 m. biudžetas

Europos Parlamentas atidžiai stebės ankstesnių mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą atsižvelgdamas į tai, kad dabartinės PP7 finansavimas, palyginti su ankstesne DFP, didinimas 75 proc. Europos Parlamentas taip pat turi teisę imtis atitinkamų veiksmų 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu.

Dalyvavimo mokslinių tyrimų programose tvarka

Buvo daug diskutuojama apie didesnio mokslinių tyrimų finansavimo poreikį. Taip pat buvo pateikta pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą išlaidų ir įplaukų balansą. Audito Rūmai atsižvelgė į mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą ir pateikė rekomendacijas, kaip pagerinti lėšų panaudojimą. Su šiais klausimais susijusios tokios problemos:

§ ilgos finansavimo pagal dabartinę Pagrindų programą (PP6) procedūros;

§ praeina iki 263 kalendorinių dienų nuo dienos, kai Komisija gauna dokumentus, iki tada, kai pasirašoma sutartis;

§ dažnai reikalingas ilgas išankstinis finansavimas (tai sudėtinga MVĮ);

§ reikia supaprastinti visą procedūrą (pvz., sukuriant integruotą duomenų bazę);

§ reikia sumažinti administracines išlaidas.

Šias problemas sprendė ir Europos Parlamentas prisidėdamas prie reglamentų, nustatančių dalyvavimo veiksmuose taisykles, rengimo, o Biudžeto komitetas, siekdamas pagerinti dabartinę sistemą, pateikė šių reglamentų pakeitimus.[8]

Be to, Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į šiuos principus, sėkmingai ženkliai pagerino Finansiniame reglamente numatytas atitinkamas taisykles (žr. Ingeborg Gräßle pranešimą A6-0057/2006):

§ administracinių veiksmų proporcingumo (tikrinimo pastangos ir darbas turi būti proporcingi susijusioms sumoms ir rizikai);

§ galimybės gauti dotacijų pagerinimo ir paraiškų teikimo procedūrų patobulinimo;

§ atsižvelgiant į naujos redakcijos Finansinio reglamento 109 straipsnio 1 dalies nuostatą „dotacijoms taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų principai“[9].

Biudžeto įgyvendinimas 2006 metais

Remiantis Komisijos pranešimu dėl biudžeto įgyvendinimo 2006 m. (Biudžeto prognozių įspėjimų sistema), kurį Komisijos narė pateikė Biudžeto komitetui 2007 m. kovo 21 d., 06 06 skyriaus (Energetikos ir transporto srities moksliniai tyrimai) įgyvendinimas siekė apie 80 proc., t. y. buvo likę 37 milijonai eurų nepanaudotų lėšų po to, kai 13 milijonų eurų buvo perkelta. Pranešime daroma išvada, kad „nevisiškas įgyvendinimas sietinas su Penktąja mokslinių tyrimų pagrindų programa, pagal kurią galutiniuose mokėjimo prašymuose buvo mažesnės nei tikėtasi sumos, o kai kurios išlaidos pasirodė netinkamos, bei su Šeštąja mokslinių tyrimų pagrindų programa, pagal kurią teikiamuose mokėjimo prašymuose buvo mažesnės nei tikėtasi sumos, bei dėl bankų garantijų nebuvimo buvo atlikta mažiau išankstinių mokėjimų nei tikėtasi.“

2007 m. sausio mėn. atnaujintas finansinis programavimas

Siekiant atsižvelgti į pasiūlymą įkurti Europos technologijos institutą, 02 antraštinėje dalyje įterpiamas naujas biudžeto punktas, kuriuo visam 2008–2013 m. laikotarpiui numatyta bendra suma yra 308,7 milijono eurų.

Atliekant naujausius finansinio programavimo atnaujinimus dėl 7 -osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) 7-osios bendrosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos buvo atsižvelgta į tai, kad galiausiai buvo patvirtinti teisės aktai ir pagal juos patikslintos bei nustatytos galutinės specialiųjų programų ir tarpinių programų sumos, nors pagrindų programoms nustatytos metinės sumos išlieka nepakitusios.

Europos technologijos institutas (ETI)

Praėjusį rudenį Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos technologijos institutas (COM(2006)604). Šiuo metu šį pasiūlymą svarsto Europos Parlamentas ir Taryba.

Šiam tikslui siūloma suma yra 308 milijonai eurų 6 metų laikotarpiui nuo 2008 m. sauso 1 d. (iki 2013 m.). Be to, 1,5 milijardo eurų turėtų būti skirta iš kitų ES programų (PP7, CIP, struktūrinių fondų ir kt.). Be to, dar 527 milijonai eurų būtų gauta iš valstybių narių, privataus sektoriaus bei EIB paskolų. Taigi Komisija numato, kad visos ETI ir ŽNB (žinių ir naujovių bendrijų) išlaidos sieks 2,367 milijardo eurų (žr. priedą).

Kyla šios su finansavimu susijusios problemos:

§ Finansavimas nebuvo tiesiogiai numatytas 2007–2013 m. DFP. Todėl skiriant minėtą sumą (308 milijonus eurų) būtų sumažinti asignavimai pagal 1a antraštinę dalį..

§ Remiantis pasiūlymu, ETI iš dalies bus finansuojamas iš veikiančių programų: PP7, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (CIP) ir struktūrinių fondų (ERDF, ERF).

Susirūpinimą kelia ir tai, kad ETI veikla gali dubliuotis su jau veikiančia PP7 struktūra, pvz., Europos mokslinių tyrimų taryba. Todėl pranešėjas norėtų, kad būtų paaiškintas veikiančio Jungtinio tyrimų centro ir ETI ryšys.

Išvados

1.)  PP7 skirtas finansavimas yra gerokai mažesnis, nei iš pradžių siūlė Komisija ir reikalavo Europos Parlamentas. Todėl didžiausia šio finansavimo dalis turėtų būti skirta veikloms, kuriomis kiek galima mažinamos administracinės išlaidos, pvz., vykdomosioms agentūroms, nes tai yra gyvybiškai būtina bei iš tikrųjų pagerina įgyvendinimą. Todėl reikėtų Komisijos paprašyti pateikti aiškią informaciją apie tikslias bendras administracines išlaidas, kurios bus finansuojamos iš PP7 (1a antraštinė dalis).

2.)  Bendradarbiaudamas su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu (ITRE) Biudžeto komitetas turi atidžiai stebėti, ar į Finansinį reglamentą įdiegtų patobulinimų pakanka palengvinti dabartinės Bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą ir skatinti mokslinių tyrimų vykdytojus kreiptis dėl finansavimo.

3.)  Remiantis naujausiais teisės aktais, pvz., Komisijos pasiūlymu dėl Europos technologijos instituto (ETI), tampa aišku, kad, ko gero, moksliniams tyrimams ir vystymui pagal dabartinės DFP 1a antraštinę dalį nepakanka finansavimo, dėl kurio galiausiai buvo sutarta, nes dėl naujausių Komisijos pateiktų finansinio programavimo atnaujinimų ir dėl naujų veiksmų, kurie nenumatyti DFP, tačiau finansuojami iš šio likučio, šios antraštinės dalies likutis buvo stipriai sumažintas. Šis faktas galėtų tapti pagrindine vidutinės trukmės DFP persvarstymo tema.

4.)  Pranešėjas laikosi nuomonės, kad pagrindinis Europos mokslinių tyrimų politikos uždavinys yra skatinti konkurencingumą, bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų centrų bei meistriškumo centrų tinklų kūrimą ir taip padidinti veiksmingumą. Labai svarbus yra bendradarbiavimas su įmonėmis bei MVĮ dalyvavimas. Siekiant sudaryti sąlygas konkurencijai su trečiosiomis šalimis, pvz., JAV, kuri moksliniams tyrimams išleidžia dideles sumas, būtina skatinti Europos lygio mokslinius tyrimus. ES atsilieka nuo konkurentų mokslinių tyrimų pritaikymo srityje (žr. patentų skaičių). ES finansavimas turėtų suteikti pridėtinę vertę moksliniams tyrimams, kurių jau ėmėsi valstybės narės (pvz., mokslinių tyrimų srityse, kurios per brangios, kad valstybė narė galėtų tokius tyrimus atlikti viena, pvz., ITER).

5.)  Nereikia pamiršti, kad valstybės narės taip pat finansuoja mokslinius tyrimus, o ES finansavimas yra vienas (svarbus) indėlis siekiant bendro tikslo – skatinti mokslinius tyrimus. Svarbi 3 proc. BNP tikslo dalis turi būti gaunama iš valstybių narių (2003 m. viešosios išlaidos moksliniams tyrimams ir vystimuisi vidutiniškai sudarė 0,81 proc. BVP 25 ES valstybėse narėse, iš šio skaičiaus 0,76 proc. sudarė pajamos iš nacionalinių išteklių ir 0,05 proc. – iš ES). Todėl Europos mokslinių tyrimų programos, nors jų galutiniai asignavimai gerokai mažesni (48 081 milijonas eurų) ir nesiekia Komisijos siūlytų asignavimų (R. Prodi paketas – 68 011 milijonų eurų), gali būti tik dalinis šio klausimo sprendimas, tačiau nepaisant to, tokios programos atlieka svarbų vaidmenį siekiant Lisabonos tikslų.

PRIEDAS

EUROPOS TECHNOLOGIJOS INSTITUTAS

IŠTEKLIAI (KAIP NUSTATYTA KOMISIJOS PASIŪLYMO FINANSINIAME PRANEŠIME)

PASIŪLYMO TIKSLAI, ATSIŽVELGIANT Į FINANSINES SĄNAUDAS IR IŠTEKLIUS (6 ŽNB 2013 M. SCENARIJUS)

Sąnaudos	2008	2009	2010	2011	2012	2013	Iš viso
ETI valdymo struktūra	2 900	5 800	8 700	8 700	8 700	8 700	43 500
Žinių ir naujovių bendrijos	0 000	0 000	220 800	303 600	441 600	662 400	1 628 400
Dotacijos studentams magistrams ir doktorantams	0 000	0 000	5 600	20 600	45 200	73 800	145 200
Naujovių / mokslinių tyrimų / švietimo pajėgumų didinimas	0 000	0 000	100 000	150 000	150 000	150 000	550 000
Visos sąnaudos	2 900	5 800	335 100	482 900	645 500	894 900	2 367 100
Ištekliai
Vietos valdžios institucijos ir valstybės narės, įmonės, EIB paskolos, rizikos kapitalas (tiesiogiai ŽNB arba tiesiogiai ETI – priklausomai nuo šaltinio)	0 000	0 000	47 080	113 040	133 740	233 100	526 960
Bendrijos biudžetas (programos: PP7, CIP, LLL, struktūriniai fondai: ERDF, ESF) (tiesiogiai ŽNB)[10]			238 020	309 860	436 760	546 800	1 531 440
Bendrijos biudžetas (nepaskirstytosios atsargos, 1A antraštinė dalis) (tiesiogiai ETI)	2 900	5 800	50 000	60 000	75 000	115 000	308 700
Visi ištekliai	2 900	5 800	335 100	482 900	645 500	894 900	2 367 100

Darbo dokumentas dėl 3a išlaidų kategorijos „Laisvė, saugumas ir teisingumas“

Nuo 2007–2013 m. finansinio laikotarpio pradžios vidaus reikalų sritis pirmą kartą aptariama atskiroje pakategorėje 3A („Laisvė, saugumas ir teisingumas“). Pirmą kartą griežtas lėšų, skirtų teisingumo, laisvės ir saugumo sričiai, atskyrimas konkrečioje DFP pakategorėje reiškia, kad šiai sričiai, palyginti su 2000–2006 m. laikotarpiu, teikiamas prioritetas, ir užtikrina didesnį matomumą ir stabilų finansinį pagrindą šiai politikos sričiai, kadangi Komisija negalės lengvai nukreipti lėšų kitoms politikos sritims.

Būtina pakartoti, kad terminų painiava, kuri buvo minėta 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros metu Darbo dokumente Nr. 10, vis dar liko. Komisijos nario ir Komisijos Pirmininko pavaduotojo Franco Frattinio atsakomybės sritis vadinama „Laisvė, saugumas ir teisingumas“[11], o šiai sričiai priskirtas generalinis direktoratas pavadintas „Teisingumas, laisvė ir saugumas”[12] (atitinka pervardytą iki 2004 m. rugpjūčio mėn. buvusį generalinį direktoratą „Teisingumas ir vidaus reikalai”).

Tačiau biudžeto 18 antraštinė dalis (asignavimų valdytojas yra minėtas generalinis direktoratas; sutrumpintas pavadinimas JSL[13]) vėl pavadinta „Laisvė, saugumas ir teisingumas.“

II. Programų apžvalga

Veiklos išlaidos pagal DFP 3a kategoriją („Laisvė, saugumas ir teisingumas“) 2007 metais sudaro 600 mln. eurų (637 mln. galiojančiomis kainomis), 2008 metais – 690 mln. eurų (747 mln. galiojančiomis kainomis). 2007 m. Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato biudžetas, kurį patvirtino Europos Parlamentas, sudaro maždaug 612,2 mln. eurų. Biudžetas susideda iš 7 veiklos skyrių (1 lentelė).

1 lentelė. Veiklos ir administravimo išlaidos (eurais)

Veiklos išlaidos	Programos	2007 m. biudžeto įsipareigojimų asignavimai		2007 m. biudžeto mokėjimų asignavimai
18 02	Solidarumas. Išorės sienos, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas	238 200 000		151 200 000
18 03	Migracijos srautai. Bendra imigracijos ir prieglobsčio politika	149 030 000		135 605 000
18 04	Pagrindinės teisės ir pilietybė	33 476 000		33 576 000
18 05	Saugumas ir laisvių apsauga	61 946 000		48 046 000
18 06	Teisingumas baudžiamųjų ir civilinių bylų srityje	58 294 000		39 594 000
18 07	Narkotikų prevencija ir visuomenės informavimas	14 851 060		12 851 060
18 08	Politikos strategija ir koordinavimas	5 400 000		6 200 000
Bendros veiklos išlaidos		561 197 060		427 072 060
Administravimo išlaidosI		51 021 005	51 021 005
Iš viso		612 218 065	478 093 065

^I Iš jų 47 607 005 eurai skirti pagal 5 išlaidų kategoriją ir 3 414 000 eurų pagal 3A išlaidų kategoriją.

2007 m. biudžete numatyta finansuoti tris naujas laisvės, saugumo ir teisingumo srities bendrąsias programas: „Pagrindinės teisės ir teisingumas“, „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“ ir „Saugumas ir laisvių apsauga“[14].

Su programomis susijusių teisės aktų padėtis 2007 m. kovo mėn. pabaigoje yra tokia:

· „Pagrindinės teisės ir teisingumas“: EP pirmasis svarstymas buvo 2006 m. rugsėjo 6 d. ir gruodžio 14 d.; Tarybos bendroji pozicija 2007 m. kovo 12 d. priimta tik dėl specialiosios programos „Daphne III“, kitos bendrosios pozicijos dar nepriimtos;

· „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“: EP pirmasis svarstymas buvo 2006 m. gruodžio 14 d.; Nuo to laiko nepriimta jokia Tarybos bendroji pozicija; bendrosios programos dalies „Europos pabėgėlių fondas“ įgyvendinimo negalima laikyti pavėluotu, nes fondas numatyta tik 2008–2013 metams;

· „Saugumas ir laisvių apsauga“: nors EP atitinkamas nuomones priėmė 2006 m. gruodžio 14 d., tačiau Taryba galutinį teisės aktą priėmė tik 2007 m. vasario 14 d.

Kadangi daugelis atitinkamoms programoms įgyvendinti būtinų teisės aktų dar nėra galutinai priimti, o Finansinio reglamento 49 straipsnyje[15] nustatoma, kad, prieš naudojant biudžete numatytus asignavimus bet kuriems Bendrijų arba Europos Sąjungos veiksmams finansuoti, turi būti priimtas pagrindinis teisės aktas, todėl šių programų įgyvendinimą galima laikyti pavėluotu.

Regis, Komisija bandys pataisyti padėtį sutelkdama finansavimą į laikotarpio pabaigą (nors tai ir vadinama „2009 ir 2010 m. papildomu išlaidų spartinimu“), kaip užsiminta metinės politikos strategijos 21 puslapyje (3.2.3 punktas)[16], kurioje teigiama, kad FRONTEX agentūrai ir Eurojustui bus skirtas papildomas finansavimas, kuris bus gautas patikslinus lėšas, skirtas pavėluotai pradedamoms įgyvendinti programoms.

III. Išsamūs duomenys apie naujas programas pagal naują Komisijos finansinę programą

Vykdydama Tarpinstituciniame susitarime numatytus įsipareigojimus, Europos Komisija 2007 m. sausio mėn. pateikė išsamų dokumentą, kuriame apžvelgtos naujausios su kiekviena DFP išlaidų kategorija susijusios aplinkybės ir kuriuo siekiama užtikrinti, kad teisėkūros procese nebūtų viršijamos suderintos išlaidų viršutinės ribos, atsižvelgiant, pvz., į naujų politikai įgyvendinti būtinų teisės aktų priėmimą arba į neseniai priimtame 2007 m. biudžete numatytas faktines sumas.

Pateiktos naujai detalės apie į 3A biudžeto išlaidų kategoriją įtrauktus ir teisės aktuose numatytus programų paketus atrodo taip[17] (2 lentelė):

3A IŠLAIDŲ KATEGORIJA. LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS	laikotarpis	bendros laikotarpio išlaidos	2007 m. biudžetas + 1 prelim. taisomojo biudžeto projektas	Fin. prog. 2008	Fin. prog. 2009	Fin. prog. 2010	Fin. prog. 2011	Fin. prog. 2012	Fin. prog. 2013
Pagal konsultavimosi procedūrą
Trečiųjų šalių piliečių integravimas	(07-13)	825,0	65,0	78,0	98,0	106,0	132,0	163,0	183,0
Pagrindinės teisės	(07-13)	96,5	10,9	12,3	13,4	14,1	14,1	15,7	16,0
Teisingumas baudžiamųjų bylų srityje	(07-13)	199,0	29,5	30,3	30,6	26,5	26,9	27,4	28,0
Terorizmas	(07-13)	139,4	12,8	15,4	18,0	20,5	23,4	23,7	25,6
Nusikalstamumas	(07-13)	605,6	45,2	51,6	73,0	86,5	109,6	118,3	121,4
Pagal bendro sprendimo procedūrą
Europos pabėgėlių fondas	(05-07)	176,4	78,3	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0
Europos pabėgėlių fondas	(08-13)	628,0	0,0	82,0	98,0	98,0	110,0	110,0	130,0
Europos grąžinimo fondas	(08-13)	676,0	0,0	56,0	67,0	83,0	114,0	163,0	193,0
Išorės sienų fondas	(07-13)	1.820,0	170,3	155,0	186,0	208,0	254,0	350,0	496,7
Daphne	(07-13)	116,9	14,2	14,7	16,1	17,6	18,0	17,9	18,4
Teisingumas civilinių bylų srityje	(07-13)	109,3	14,4	14,7	14,9	15,8	16,0	16,5	17,1
Narkotikų prevencija ir visuomenės informavimas	(07-13)	21,4	3,1	3,1	3,1	3,1	3,1	3,1	3,1
3A IŠLAIDŲ KATEGORIJA			443,6	513,0	618,0	679,0	821,0	1.008,5	1.232,2
Kitos išlaidos			180,2	201,2	212,4	298,1	324,5	326,4	320,5
Iš viso pagal 3a išlaidų kategoriją			623,8	714,2	830,4	977,1	1.145,5	1.334,9	1.552,7
Finansinės perspektyvos viršutinė riba (galiojančiomis kainomis)			637,0	747,0	872,0	1.025,0	1.206,0	1.406,0	1.661,0
Skirtumas			13,2	32,8	41,6	47,9	60,5	71,1	108,3

Pagrindinis pokytis, kuris taip pat paminėtas metinėje politikos strategijoje, susijęs su išorės sienų fondu (18 02 06 eilutė), kuriam asignavimai padidinti 15,3 mln. eurų, palyginti su pradine finansine programa.

IV. Agentūros

Šiuo metu politikos srityje, nurodytoje 18 antraštinėje dalyje, veikia šešios agentūros (3 lentelė).

3 lentelė. 3A antraštinės dalies agentūros (mln. eurų)

		FINANSINĖS PROGRAMOS
		Būstinė	Biudžetas + 1 prelliminarus taisomojo biudžeto projektas 2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013	IŠ VISO 07 - 13
18 02 03	Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX)	Varšuva	33,980	27,100	33,100	35,000	52,000	52,000	52,000	285,180
18 04 05	Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	Viena	14,000	15,000	17,000	20,000	20,000	22,000	22,000	130,000
18 05 02	Europolas	—	0,000	0,000	0,000	82,000	83,000	84,000	85,000	334,000
18 05 05	Europos policijos koledžas	Bramshilas	7,439	8,700	8,800	9,000	9,200	9,400	9,400	61,939
18 06 04	Eurojustas	Haga	18,414	17,500	18,000	19,000	19,500	20,500	20,500	133,414
18 07 01	Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	Lisabona	13,000	13,200	13,400	13,600	14,000	14,400	14,400	96,000
IŠ VISO			86,833	81,500	90,300	178,600	197,700	202,300	203,300	1040,533

Pranešėjas mano, kad 2007 m. asignavimų FRONTEX agentūrai padidinimas 15,3 mln. eurų, palyginti su 2006 m., yra pagrįstas. Tačiau jis norėtų priminti, kad 2008 m. numatomas papildomas asignavimų didinimas 10,9 mln. eurų, apie kurį metinėje politikos strategijoje (3.2.3 punktas, p. 21) paskelbė Komisija, sumažintų pagal bendro sprendimo procedūrą priimtos programos „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“ finansavimą. Be to, baigiantis dabartiniam programavimo laikotarpiui, pagal bendro sprendimo procedūrą priimtos programos finansavimo sutelkimas į laikotarpio pabaigą reikšmingai sumažintų skirtumą tarp numatyto finansavimo ir sutartos finansavimo viršutinės ribos. Taip pat dar reikia įsitikinti, kad asignavimų valdytojas iš tiesų prašo papildomo finansavimo.

Tą patį galima pasakyti apie gerai veikiančią Eurojusto agentūrą. Tačiau ar galima suderinti dosnų agentūros finansavimą papildomomis lėšomis ir viltį, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. bendros teisingumo erdvės baudžiamųjų ir civilinių bylų srityje sukūrimą „parems papildomai Eurojustui skirti 2,5 mln. eurų“[18]? Pirma, Eurojustas skirtas tik kriminalinių nusikaltimų, bet ne civilinių bylų klausimams spręsti. Antra, bendrosios teisingumo civilinėse bylose erdvės srityje yra puiki ilgalaikė Komisijos iniciatyva, kurią remia universitetų dėstytojai, suinteresuotos grupės ir Europos Parlamentas ir kuria siekiama sukurti Europos priedermių kodeksą, o gal net visavertį Europos civilinį kodeksą.[19] Gal būtų galima pasiekti geresnių rezultatų remiant tokias ne institucijose veikiančių profesionalų pastangas, o ne kiekvienais finansiniais metais išrašant didesnį metinį čekį vienai iš Bendrijos institucijų?

Pranešėjas norėtų paprašyti Komisijos patikslinti, ar sprendžiamos praeityje iškilusios „naujos“ (pakeitusios Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrą[20]) ES pagrindinių teisių agentūros administravimo problemos.

Reikia pabrėžti, kad asignavimų skyrimas Europolui (82 mln. eurų nuo 2010 m.) priklauso nuo to, ar ši institucija bus sukurta kaip Sąjungos agentūra, kuri teisiškai tęsia Europos policijos biuro, įsteigto pagal Europolo konvenciją, veiklą. Taip pasiūlė Komisija[21], tačiau šis klausimas dabar dar aptariamas Tarybos. Reikėtų priminti, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės ir patikimo finansų valdymo 47 straipsnį[22] Komisija įpareigojama įvertinti 3A išlaidų kategorijos poveikį biudžetui tuo laikotarpiu, kai Europolas taps Sąjungos agentūra.

Kadangi pranešėjas siekia, kad biudžetas būtų veiksmingai naudojamas, jis visiškai pritaria Tarybos Biudžeto komiteto neseniai priimtoms išvadoms[23], kad svarbu griežtai kontroliuoti decentralizuotų agentūrų finansavimą, kad nustatant pagrįstus asignavimus, atsižvelgiant į tikrus poreikius ir vengiant perteklinio finansavimo būtų taupomos lėšos. Tarybos Biudžeto komitetas taip pat paprašė Komisijos kartu su preliminariu biudžeto projektu pateikti glaustą ir išsamią visų decentralizuotų agentūrų biudžetų apžvalgą.

V. Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

2007 m. biudžeto 3A išlaidų kategorijoje nėra bandomųjų projektų ar parengiamųjų veiksmų. Žemiau nurodytos bandomosios programos ir parengiamieji veiksmai buvo užbaigti 2006 m.

Antraštinė dalis	Biudžeto eilutė
18 03 05	Europos migracijos stebėsenos centras
18 03 06	ES nepriklausančių valstybių piliečių integracijos pabaigimas
18 03 08	Grąžinimo valdymo migracijos srityje pabaigimas
18 04 03	Pagarbos pagrindinėms teisėms tyrimų ir įvertinimo programos pabaigimas
18 04 04	Parengiamosios veiklos naujųjų ES valstybių narių pilietinei visuomenei paremti pabaigimas
18 05 01 03	Teisminių institucijų mainų programos pabaigimas
18 05 04	Parengiamųjų priemonių dėl teroristinių išpuolių aukų pabaigimas
18 05 06	Kovos su terorizmu pabaigimas

Įsipareigojimų skiltyje visose atitinkamose eilutėse pažymėta „p. m.“ Mokėjimų skiltyje dar lieka 37,75 mln. eurų, kurie turės būti išmokėti 2007 m.

Todėl verta paminėti, kad pranešėjas pasiūlė EP Vidaus politikos generalinio direktorato D direktoratui atlikti vidinį tyrimą ir jo metu įvertinti ES migracijos stebėsenos finansavimą, kad būtų galima palyginti, kiek naujoms priemonėms, pvz., Išorinių sienų fondui, Europos pabėgėlių fondui, Europos fondui trečiųjų šalių piliečių integracijai ir FRONTEX agentūrai, skiriami finansiniai ištekliai atitinka šių priemonių tikslus ir politinius uždavinius. Turi būti įvertinta šių išteklių apimtis, išteklių paskirstymas įvairioms priemonėms, bei tai, ar šiomis priemonėmis galima pasiekti optimalių rezultatų ir suteikti paramą valstybėms narėms, kurios susiduria su migracijos problemomis.

Migracijos poveikis ES išorinėms sienoms yra nuolatinis ir akivaizdus. Būtinybė geriau kontroliuoti ES išorės sienas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Taigi Europos Parlamentas Piliečių laisvių ir teisingumo ir vidaus reikalų komiteto iniciatyva priėmė parengiamuosius veiksmus „Migracijos valdymas. Veiklus solidarumas“ (18 03 12 antraštinė dalis), kuriems 2007 m. biudžete skirta 15 mln. eurų. Bus siekiama ir susidoroti su migracijos antplūdžiu, ir pagarbiai priimti patekusius į beviltišką padėtį žmones kol pagrindų programa „Solidarumas“ veikia kaip numatyta. ES ištekliai tam tikrais atvejais jau buvo panaudoti, pvz., „konkretiems (skubiems) veiksmams“ pagal ARGO programą 2005 ir 2006 metais.

Vienas iš svarbiausių pranešėjo prioritetų bus atidžiai stebėti, kaip Europos Komisija įgyvendina šiuos parengiamuosius veiksmus.

VI. Kitos pastabos

1. SIS II ir VIS

2007 m. biudžete 20 mln. eurų buvo numatyta Šengeno informacijos sistemai[24] (angl. SIS II) (18 02 04 eilutė) ir 48 mln. eurų Vizų informacinei sistemai[25] (angl. VIS) (18 02 04 eilutė). Iš esmės SIS II – tai didžiulis, Strasbūre esantis kompiuteris, kuriuo naudojantis valstybėms narėms suteikiama galimybė susekti ieškomus asmenis ar objektus po to, kai buvo atsisakyta vidinių sienų kontrolės. VIS taip pat yra duomenų bazė, kuri sudaro sąlygas greičiau keistis duomenimis, susijusiais su bendra vizų politika ir valstybių narių konsuliniu bendradarbiavimu vizų prašymų klausimais, siekiant išvengti grėsmės bet kurios valstybės narės vidaus saugumui, taip pat išvengti, kad nebūtų apeinami vizų prašymams nustatyti kriterijai, siekiant palengvinti kovą su sukčiavimu ir padėti nustatyti nelegalių migrantų tapatybę bei juos grąžinti.

Kadangi nebuvo detalios informacijos apie sutartį tarp Komisijos ir valstybės narės, kuri bus atsakinga už sistemos administravimą, 5 mln. eurų SIS II eilutėje buvo įrašyti į rezervo antraštinę dalį.

Remiantis numatytomis sąlygomis, 1 mln. eurų bus pervesta iš rezervo, kai bus priimti teisės aktai, kuriais pavedama suderinti SIS II ir VIS sistemas, ir 4 mln. eurų bus pervesti, kai Parlamentas bus informuotas apie sutarties detales ir tikrąsias už sistemos administravimą atsakingos valstybės narės išlaidas.

VIS atveju, į rezervo antraštinę dalį buvo įrašyti net 16 mln. eurų, nes nebuvo detalios informacijos apie VIS administravimo struktūrą. Remiantis numatytomis sąlygomis, šios lėšos bus pervestos iš rezervo, kai bus priimti atitinkami pagrindiniai teisės aktai ir kai Parlamentas bus deramai informuotas apie VIS administravimo struktūrą.

Pranešėjas pabrėžia, kad valstybės narės yra akivaizdžiai dar nepasirengusios vykdyti šios srities bendrosios politikos.

2. Civilinė sauga

Pranešėjas nori nuodugniau išnagrinėti akivaizdžiai naują Komisijos iniciatyvą, minimą metinėje politikos strategijoje[26], kuria siekiama stiprinti ES civilinės saugos mechanizmą ir sukurti kompleksinę katastrofų prevencijos strategiją. Kadangi civilinė sauga gali būti susijusi su vidaus reikalų sritimi, tai turi būti paminėta šiame dokumente.

VII. Išvados

Pranešėjas mano, kad tolesnė 2008 m. biudžeto kontrolė galima žemiau nurodytose srityse:

1.  Biudžeto valdymo institucija žino apie naujos kartos bendrųjų programų įgyvendinimo vėlavimą ir apie šio vėlavimo keliamą pavojų įgyvendinimui. Šie procesai turi būti atidžiai stebimi 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu.

2.  Dėl kai kurių programų finansavimo sutelkimo į laikotarpio pabaigą gali kilti sunkumų, kaip nurodyta Europos Parlamento rezoliucijos dėl Komisijos metinės politikos strategijos, skirtos 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrai, 18 ir 22 dalyse, kuriose minimas Parlamento „susirūpinimas dėl to, kad 2008 m. MPS numatoma kai kurių programų finansavimą sutelkti į laikotarpio pabaigą ir kad dėl tokios padėties būsimais Daugiametės finansinės programos metais gali kilti sunkumų.“

3.  Turi būti palaikoma pusiausvyra tarp agentūrų ir programų, kad nebūtų rizikuojama veikiančiomis programomis. Dėl bet kokio galimo papildomo finansavimo, kuris galėtų būti skirtas agentūroms, turi būti susitarta atsižvelgiant į metinio biudžeto visumą. Reikia atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau lėšų skiriama agentūroms, tuo mažiau jų lieka teisėkūros programoms, bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams.

4.  Kadangi vieninteliai dabar likę parengiamieji veiksmai yra „Migracijos valdymas. Veiklus solidarumas“, turi būti numatyta vidinio tyrimo galimybė, kad būtų galima kuo anksčiau įvertinti šių veiksmų realų indėlį į biudžetą.

5.  Aptariant SIS II ir VIS reikia nurodyti, kad jei ankstesniais metais nustatytos problemos išliks, Komisija turės informuoti biudžeto valdymo instituciją apie tikėtiną raidą 2007 m. Metinės biudžeto sudarymo procedūros metu EP įvertins, kokių priemonių derėtų imtis.

Darbo dokumentai dėl bandomųjų projektų ir parengiamosios veiklos

Įžanga

1.   Darbo dokumentą sudaro trys dalys. I dalyje nustatomas teisinis pagrindas, atsižvelgiant į nustatyto bandomųjų projektų (BP) ir parengiamųjų veiksmų (PV) teisinio pagrindo pakeitimus 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (TIS); II dalyje aprašomi bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, numatyti rengiant 2007 m. biudžetą. III dalyje aprašomos galimybės ir idėjos, susijusios su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais rengiant 2008 m. biudžetą.

I. Teisinis bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pagrindas

2.   Teisinis bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pagrindas buvo iš esmės pakeistas 2006 m. gegužės 17 d. TIS. Šioje dalyje aprašyti pagrindiniai pakeitimai. Klausimai, susiję biudžeto valdymo institucijos pateikiama informacija apie naujų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų numatymą, aprašyti šio darbo dokumento III dalyje.

3.   Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra svarbi Parlamento priemonė, skirta politiniams prioritetams nustatyti ir naujoms iniciatyvoms, neįtrauktoms į esamas teisėkūros programas, pradėti. Priešingai nei taikant įprastą tvarką, kai numatomi bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, visų pirma priimami sprendimai dėl biudžeto, o vėliau gali būti pradėti rengti susiję teisėkūros sprendimai. Finansinio reglamento 49 straipsnyje nustatytos pagrindinio biudžeto principo, pagal kurį prieš naudojant biudžete bet kokiai Bendrijų veiklai finansuoti numatytus asignavimus, turi būti priimtas pagrindinis teisės aktas, išimtys. Šis klausimas nagrinėjamas 49 straipsnio 6 dalies a ir b punktuose.

4.   Finansiniame reglamente bandomasis projektas apibrėžiamas kaip schema, „skirta veiklos ekonominiam pagrįstumui ir jos naudingumui nustatyti“. Finansiniame reglamente toliau nurodoma, kad „asignavimai įsipareigojimams gali būti įrašyti į biudžetą tik dvejus finansinius metus iš eilės“.

5.   Finansiniame reglamente parengiamieji veiksmai apibrėžiami kaip veikla, „skirta parengti pasiūlymus siekiant patvirtinti būsimuosius veiksmus... Asignavimai šiems įsipareigojimams gali būti įrašyti į biudžetą ne daugiau kaip trejus finansinius metus iš eilės. Iki trečiųjų finansinių metų pabaigos teisėkūros procedūra turi būti baigta“.

6.   2008 m. biudžetas rengiamas atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS. 2006 m. TIS II priedo D dalyje numatoma, kad „institucijos bendrą bandomosioms programoms skirtą asignavimų sumą susitaria apriboti iki 40 milijonų eurų bet kuriais biudžetiniais metais. Jos taip pat susitaria bet kuriais biudžetiniais metais iki 50 mln. EUR apriboti bendrą asignavimų naujiems parengiamiesiems veiksmams skirtą sumą, o bendrą asignavimų parengiamiesiems veiksmams faktiškai skirtą sumą apriboti iki 100 mln. EUR“.

7.   Be to, pranešėjai pabrėžia, kad lėšų, kurias galima panaudoti bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti, kiekis priklauso nuo maržų, numatytų pagal Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas, ir atsižvelgdami į tai pažymi, kad Parlamento rezoliucijos dėl Komisijos metinės politikos strategijos (MPS), priimtos 2007 m. balandžio 24 d. plenariniame posėdyje, 20 dalyje teigiama, kad numatant bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimą sudarant 2008 m. biudžetą „yra susirūpinęs tuo, kad pagal kai kurias biudžeto išlaidų kategorijas ir pakategores gali būti nenumatytos reikiamos maržos pagrindiniams naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti“.

8.   Prieš įgyvendinant bandomuosius projektus ar parengiamuosius veiksmus, dėl kurių susitarta metinio biudžeto procedūros metu, būtina atlikti tam tikras Finansiniame reglamente numatytas procedūras. Bandomiesiems projektams ar parengiamiesiems veiksmams taikomos viešųjų pirkimų ir dotacijų nuostatos. Be to, Finansinio reglamento 49 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kartu su preliminaraus biudžeto projektu „biudžeto valdymo institucijai pateiktų veiklos ataskaitą, kurioje įvertintų rezultatus ir numatomas tolesnes priemones“.

9.   Komisija neseniai parengė pirmąją tarpinę apie bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo 2007 m. ataskaitą. Šiame dokumente (6 psl.) lėšų panaudojimas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti apibūdinamas taip:

„Kaip numatyta Finansiniame reglamente, bandomasis projektas arba parengiamoji veikla įgyvendinama keliais etapais. Procedūros skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su viešaisiais pirkimais, ar dotacijomis. Vis dėlto abiem atvejais Komisija, prieš priimdama galutinį sprendimą, turi numatyti, kaip geriausiai panaudoti konkretų veiksmą ar projektą ir susijusius biudžeto asignavimus.

Visų pirma Komisija turi išnagrinėti specialius tikslus ir pasiūlytos veiklos įgyvendinimo būdus ir pagal tai priskirti ją atsakingam generaliniam direktoratui. Galutiniam sprendimui priimti gali prireikti kelių savaičių, ypač tuomet, kai veikla susijusi su keliomis politikos kryptimis. Tokiu atveju įgaliojantis pareigūnas ir atsakingas vadovas turi parengti išsamius Finansiniame reglamente numatytus pagrindus, kuriais remiantis galų gale priimamas sprendimas dėl finansavimo. Finansinis įgyvendinimas gali būti pradėtas tik po to, kai yra užbaigti visi šie išankstiniai etapai.

Nurodomąsias galutines datas galima apibendrinti taip:

· Viešųjų pirkimų atveju išankstinio informacinio pranešimo parengimas ir paskelbimas gali trukti nuo 32 iki 63 dienų.

· Pasiūlymų pateikimo etapas gali trukti nuo 85 iki 195 dienų.

· Įsipareigojimo / sutarties sudarymo etapas gali trukti nuo 55 iki 203 dienų.

Dotacijos suteikimo atveju nėra jokių su tuo susijusių galutinių datų, išskyrus Metinę darbo programą (MDP), kuri turi būti patvirtinta iki tų metų kovo 31 d. Kai tik patvirtinama MDP, kvietimų teikti pasiūlymus rengimas vidutiniškai trunka apie 30 dienų, o pasiūlymų laukiama po dviejų mėnesių po kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo. Pasiūlymų vertinimo trukmė priklauso nuo gautų pasiūlymų skaičiaus ir gali trukti nuo kelių iki daugiau nei 60 dienų. Kai pasirašoma dotacijos sutartis – tai gali trukti iki 30 dienų – mokėjimas atliekamas iškart po to, kai Komisija gauna iš sutartį sudariusios šalies reikalingą informaciją, kurią būtina atidžiai patikrinti. Šio proceso metu būtina laikytis patikimo ir efektyvaus finansų valdymo darbo tvarkos.

Komisija taip pat norėtų pabrėžti, kad bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sėkmę reikia matuoti pagal pasiektų rezultatų tvarumą ir kur kas mažiau pagal įsipareigotų lėšų panaudojimo spartą.“

10. Pranešėjai 2007–2008 m. nori priminti Komisijai, kad per pastarąją Finansinio reglamento ir jo Įgyvendinimo taisyklių peržiūrą EP siekė supaprastinti darbo tvarką, kad Europos piliečiai galėtų lengviau gauti ES finansavimą. Komisija turėtų paaiškinti, kaip ji ketina praktiškai taikyti naująsias taisykles įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus.

11. Pranešėjai pažymi, kad atsižvelgiant į ilgiausius leistinus pagal šias taisykles numatytus terminus gali prireikti 461 dienos (t. y. daugiau kaip vienų finansinių metų), kol gali būti įgyvendinti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai. Komisija turėtų nurodyti, kokia buvo vidutinė parengiamųjų etapų trukmė per kelerius pastaruosius metus.

II. Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, numatyti 2007 m. biudžete

12. 2007 m. biudžete numatyta 30 bandomųjų projektų ir 28 parengiamieji veiksmai. Šiame darbo dokumente neįmanoma aptarti visų projektų. Taigi pranešėjas norėtų atkreipti dėmesį į pridedamas orientacines lenteles, kurias pateikė Komisija ir Parlamento sekretoriatas, ir pažymėti, kad Komisijos pirmojoje tarpinėje bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie visus vykdomus projektus.

13. Priedo lentelėje EP nariai ras duomenų apie bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kuriuos Komisija pateikė pirmojoje tarpinėje ataskaitoje.

14. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad rengiant daugumą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pasiruošimas mokėti dotacijas, kuris vyksta po kvietimo teikti pasiūlymus, truks ne mažiau kaip 6 mėnesius. Viešųjų pirkimų atveju (kvietimai teikti pasiūlymus) procedūros užtruks dar ilgiau ir dėl šios priežasties mokėjimai pirmaisiais metais gali vėluoti. Vis dėlto pranešėjas ketina kruopščiai patikrinti įgyvendinimui numatomas sumas siekdamas užtikrinti, kad Komisija toliau kiek galėdama stengsis įgyvendinti biudžeto valdymo institucijos priimtus projektus.

15.  Pranešėjas, ruošdamasis tolesniam 2008 m. biudžeto sudarymo darbui, visiškai atsižvelgia į tai, kad lėšų naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams kiekis priklausys nuo to, kiek pateikta prašymų toliau tęsti šiuo metu vykdomų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimą.

16.  Pranešėjas džiaugiasi konstruktyviu Komisijos požiūriu ruošiant pirmąją tarpinę bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo 2007 m. ataskaitą. Jis pažymi, kad Komisija jiems skiria reikiamą dėmesį ir yra pasirengusi užtikrinti, kad jie būtų toliau vykdomi.

Vis dėlto, turėdamas mintyje šioje ataskaitoje pateikiamą informaciją (žr. 9 psl.), ypač į sudėtingas ir ilgas procedūras, pranešėjas yra susirūpinęs dėl konkrečios šių bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pradžios.

17. Pranešėjas prašo Komisijos pateikti naują informaciją apie esamą padėtį, ypač apie:

-   Europos Sąjungos vaidmenį globalėjančiame pasaulyje. Intelektinės nuosavybės teisės (INT) pagalbos tarnyba, skirta Europos Sąjungos MVĮ Pekine (02 02 09);

-   bandomuosius informacijos tinklus (BIT) (16 03 06);

-   mainus verslo ir mokslo srityse su Indija (19 10 01 03);

-   mainus verslo ir mokslo srityse su Kinija (19 10 01 04);

-   Europos technologijos institutų bendradarbiavimą (15 02 29).

Pranešėjai atkreipė dėmesį į Komisijos iniciatyvą įsteigti Europos technologijos institutą (COM(2006)0604). Jie norėtų užduoti šį klausimą: kaip Komisija ketina užtikrinti bandomųjų projektų papildomumą, susijusį su Europos technologijos institutų tinklu, ir teisinį pagrindą, pagal kurį steigiamas Europos technologijos institutas?;

-    transatlantinius metodus globaliems sunkumams įveikti (19 05 03).

Pranešėjas prašo pateikti daugiau informacijos apie tolesnes priemones, kurių imtasi po balandžio 30 d. ES ir JAV metinio aukščiausio lygio vadovų susitikimo Vašingtone. Kaip Komisija ketina įtraukti šias išvadas į bandomąjį projektą?

III. 2008 m. biudžeto procedūra

18. Atsižvelgiant į susitarimą dėl naujų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų metinio biudžeto procedūroje, į 2006 m. tarpinstitucinio susitarimo II priedo D dalį įtrauktas naujas, palyginti su ankstesniu TIS, elementas, kur sakoma, „kad Komisija galėtų laiku įvertinti biudžeto valdymo institucijos numatytų pakeitimų, kurie sukurtų naujus arba pratęstų esamus parengiamuosius veiksmus ar bandomuosius projektus, įgyvendinamumą, abi biudžeto valdymo institucijos iki birželio mėn. vidurio informuos Komisiją apie savo ketinimus šioje srityje, kad pirmoji diskusija galėtų įvykti jau Tarybos pirmojo svarstymo derinimo posėdyje.“

Gegužės 2 d. pateikus PBP pranešėjas įvertins, ar pagal pavienes biudžeto eilutes numatytų maržų užteks EP prioritetinėms sritims finansuoti. Pranešėjas primena, kad vykdant pastaruosius bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kuriuos inicijavo Parlamentas, pasiekta gerų rezultatų vykdant bendrijos programas (Life, Pabėgėlių fondas ir kt.).

19. Pranešėjas, gerai susipažinęs su TIS dokumentu, pažymi, kad, kaip įprasta, Europos Parlamento reikalavimai numatyti lėšų bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams pateikiami kaip biudžeto pakeitimai. Pagal Parlamento prieš pirmąjį svarstymą spalio mėn. vykdomas vidaus procedūras tokių pakeitimų pateikimo pirmajam svarstymui terminas yra rugsėjo mėn. Nors dėl šių procedūrų ribojamas galimos Komisijai iki birželio vidurio pateikti Parlamento informacijos apie jo ketinimus, susijusius su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais, tikslumas, Parlamentas siekia gauti kuo daugiau informacijos iš Komisijos apie jos 2008 m. prioritetus.

20. Taigi likusioje šio darbo dokumento dalyje pateikiamos tam tikros idėjos, susijusios su sritimis, kuriose Parlamentas galėtų pateikti pasiūlymų dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sudarant 2008 m. biudžetą. Šiomis idėjomis ketinama paskatinti diskusijas apie būsimus prioritetus, atsižvelgiant į TIS II priedo D dalies tekstą ir į pirmojo derinimo komiteto svarstymo, kuris numatytas 2007 m. liepos 13 d., rezultatus.

21. Toliau išvardytos temos grindžiamos pranešėjo ankstesniu darbu ruošiant darbo dokumentą Nr. 1 dėl rezultatyviojo biudžeto, kuriam labai pritarė Biudžeto komitetas ir kuris suteikė pagrindą rezoliucijai dėl Komisijos metinės politikos strategijos parengti.

Sritys, kuriose gali būti siūlomi nauji bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

22. Atsižvelgiant į tai, kad ruošiamas pasiūlymų dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įtraukimo į 2008 m. biudžetą rinkinys, kuris yra orientuotas į ateitį ir atitinka pranešėjo rezultatyviojo biudžeto koncepciją, ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais pranešėjas labai tikisi kolegų iš Biudžeto komiteto ir specializuotų Parlamento komitetų indėlio ir diskusijų su jais.

23. Pranešėjas, atsižvelgdamas į šį darbo dokumentą Nr. 1 dėl rezultatyviojo biudžeto, į Parlamento 2007 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos metinės politikos strategijos 2008 m. ir į Biudžeto komiteto 2007 m. atliktų tyrimų rezultatus, norėtų pasiūlyti toliau pateikiamą orientacinį ir preliminarų sričių, kurių bandomiesiems projektams Parlamentas galėtų siūlyti 2008 m, biudžete numatyti lėšų, sąrašą:

· konkurencingumo ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas;

· Europos įnašo į tarptautinį kultūros suvokimą didinimas;

· Europos konkurencingumo pasaulyje skatinimas;

· nelegalios migracijos stebėsenos finansavimas;

· pagrindinių projektų siekiant energijos efektyvumo ir sprendžiant klimato kaitos klausimą numatymas;

· Europos žemės ūkio daugiafunkcionalumo skatinimas ir kaimo vietovių tvarumo didinimas;

· komunikacijos naudojantis vietiniais ryšiais gerinimas;

· daugiakalbystės stiprinimas ir plėtra.

Annex - summary tables on PPs and PAs provided by the Commission

Note: These tables are taken from the Commission's first interim report on the implementation of pilot projects and preparatory actions. Two points should be noted as regards the Commission's tables:

(i) Budget line 02 02 09 "The EU assuming its role in a globalised world" is a PA and not as a PP as in the below tables.

(ii) Budget line 05 08 03 "Restructuring of systems for agricultural surveys" has been omitted from the PA table .

Summary Table on Pilot projects

ABB Nomenclature	DG responsible	2005	2006	2007	Heading	Budget 2005		Budget 2006		Budget 2007
						C.A.	P.A.	C.A.	P.A.	C.A.	P.A.
Heading 1a
02 02 03 01	ENTR	PP1	PP2		Consolidation of internal market – pilot project for cooperation and cluster-building among small and medium-sized enterprises (SMEs)	6.00	5.00	3.00	4.50	p.m.	2.00
02 02 03 03	ENTR	PP1	PP2		Transfer of expertise through mentoring in SMEs	2.00	2.00	3.00	3.00	p.m.	2.00
02 02 03 04	ENTR			PP1	Erasmus for Young Entrepreneurs					3.00	3.00
02 02 05 01	ELARG				Enlargement programme for SMEs			p.m.	1.60	p.m.	1.00
02 02 05 05	ENTR			PP1	Measures to promote cooperation and partnerships between micro, small and medium-sized enterprises.					2.00	2.00
02 02 06	RTD				Regions of knowledge			p.m.	0.60	p.m	0.55
02 02 08	ENTR		PP1	PP2	European Destinations of Excellence			1.00	0.50	1.00	0.85
02 02 09	ENTR			PP1	The European Union assuming its role in a globalised world					5.00	3.00
02 02 10	ENTR			PP1	Technological Transfer					2.00	2.00
04 04 05	EMPL	PP2			Mainstreaming of disability actions	3.00	3.00	p.m.	1.50	p.m.	2.00
06 04 07	TREN			PP1	Energy security bio-fuels					5.00	2.00
06 07 02	TREN		PP1	PP2	Security along the trans-European road network			5.50	5.50	2.00	3.60
15 02 02 06	EAC		PP1	PP2	Individual mobility of upper secondary pupils			2.50	2.00	p.m.	0.50
15 02 23	EAC	PP1	PP2		Erasmus-style programme for apprentices	2.00	2.00	2.00	1.70	p.m.	1.80
15 02 28	EAC			PP1	European Neighbourhood Policy scholarships at the College of Europe					0.80	0.80
15 02 29	EAC			PP1	Cooperation between European institutes of technology					5.00	2.50
Heading2
05 01 04 07	AGRI		PP1	PP2	Security fund in the fruit and vegetables sector			0.50	0.50
05 01 04 08	AGRI			PP1	Sustainable agriculture and soil conservation through simplified cultivation techniques					2.00	2.00
07 03 11	ENV			PP1	Forest protection and conservation					3.00	1.50
17 01 04 04	SANCO	PP2			Risk financing model for livestock epidemics		0.50	p.m.	p.m.	p.m.	p.m.
Heading 3a
18 05 06	JLS	PP1	PP2		Completion of fight against terrorism	7.00	4.00	9.00	7.00	p.m.	6.00
Heading 3b
07 04 02	ENV		PP1	PP2	Cross Border Cooperation in fight against natural disasters			6.50	6.50	p.m.	3.90
15 06 01	EAC		PP1		Pilot project in favour of citizenship			0.50	0.50	p.m.	p.m.
15 06 07	EAC			PP1	European Political Foundations					1.00	1.00
16 03 05	COMM			PP1	Euroglobe					1.50	1.50
16 03 06	COMM			PP1	Pilot information networks (PINs)					5.00	3.00
Heading 4
19 05 03	RELEX			PP1	Transatlantic methods for handling global challenges					2.50	1.50
21 04 04	RELEX			PP1	European emergency judicial assistance					0.20	0.10
21 04 06	AIDCO			PP1	Water management in developing countries					3.00	0.00
Heading 5
26 01 08	tbc			PP1	Pilot Project: minimizing administrative burdens					2.00	2.00
TOTAL Pilot Projects										40.00
Annual ceiling Pilot Projects										46.00	52.10
Margin left										-6.00

Summary Table on Preparatory actions

ABB Nomenclature	DG responsible	2005	2006	2007	Heading	Budget 2005		Budget 2006		Budget 2007
						C.A.	P.A.	C.A.	P.A.	C.A.	P.A.
Heading 1a
02 02 03 02	ENTR	AP2	AP3		Support for SMEs in the new financial environment	8.00	8.00	7.00	7.00	p.m.	7.00
02 04 02	ENTR	AP2	AP3		Enhancement of European security research	15.00	8.00	15.00	19.00	p.m.	6.00
04 03 06	EMPL	PP2	AP1	AP2	ENEA preparatory action on active ageing and mobility of elder people	(p.m.)	(3.00)	1.50	0.75	3.00	1.50
06 04 03 01	TREN	AP2	AP3		Security of conventional energy supplies	p.m.	p.m.	0.50	0.90	p.m.	0.70
09 03 03	INFSO		AP1	AP2	Creation of an Internet-based system for better legislation and for public participation			2.00	2.00	5.00	3.8
09 06 04	INFSO				Initiative i2i audiovisual	p.m.	2.20	p.m.	1.00	-	p.m.
Heading 2
05 04 03 01	AGRI	AP2	AP3		Forestry (outside the EAGF and the EAFRD)	0.50	16.00	0.30	3.10	p.m.	0.38
07 03 10	ENV		AP1	AP2	NATURA 2000 preparatory action			2.00	2.00	1.00	1.60
Heading 3a
18 03 05	JLS	AP3			European Migration Monitoring Centre	3.00	3.80	p.m.	1.80	p.m. 3.00	2.00 1.00
18 03 06	JLS	AP2	AP3		Integration of nationals of non-members countries	5.00	6.00	5.00	5.75	p.m.	6.45
18 03 08	JLS	AP1	AP2	AP3	Financial instrument for return management in the area of migration	15.00	8.00	15.00	10.00	p.m.	12.50
18 03 12	JLS			AP1	Migration management – Solidarity in Action					15.00	15.00
18 04 03	JLS	AP2	AP3		Research and evaluation programme on respect for fundamental rights	1.00	1.40	0.50	1.00	p.m.	0.80
18 04 04	JLS	AP2	AP3		Support of Civil society in the new Member States	2.00	2.00	1.00	1.00	p.m.	2.80
18 05 01 03	JLS	PP2	AP1		Exchange programme for judicial authorities	(3.00)	2.50	3.00	2.80	p.m.	1.00
18 05 04	JLS	PP2	AP1		Victims of terrorist acts	(2.00)	1.00	2.00	1.20	p.m.	1.20
Heading 3b
17 03 04	SANCO		AP1	AP2	Public Health			2.00	1.04	p.m.	0.96
22 02 05 05	ELARG	AP2	AP3		Impact of enlargement in EU border regions	4.00	16.98	p.m.	4.00	p.m.	3.00
22 02 05 06	ELARG	PP2	AP1		De-mining activities in Cyprus	p.m.	p.m.	1.00	1.00	p.m.	0.40
Heading 4
19 04 04	AIDCO	PP2	AP1	AP2	Conflict prevention network	p.m.	0.90	1.50	1.25	1.50	1.25
21 02 07 04 (old line)	AIDCO	AP1	AP2		Aid for poverty-related diseases in developing countries, other than HIV/AIDS, malaria and tuberculosis	10.00	8.00	10.00	14.10
19 06 01 03	AIDCO	AP2			Voluntary technical assistance	p.m.	0.50	p.m.	0.20	p.m.	0.20
19 06 02 02	AIDCO	PP2	AP1	AP2	Preparatory action to reduce NBC weapons and small arms	(3.00)	(3.00)	3.00	2.50	p.m.	2.00
19 10 01 03	RELEX-AIDCO			AP1	Business and scientific exchange with India					7.00	5.00
19 10 01 04	RELEX-AIDCO			AP1	Business and scientific exchange with China					7.00	5.00
21 04 05	ENVI			AP1	Global Energy Efficiency and Renewable Energy Fund (GEEREF)					5.00	5.00
TOTAL Preparatory Actions										47.5	86.54
Annual ceiling Preparatory Actions										100.0
Margin left										52.5

Darbo dokumentas dėl 4 išlaidų kategorijos „ES kaip pasaulinė partnerė“

General outlook

1.        Heading 4 was adopted at EUR 6, 8 billion in the 2007 budget, which, not surprisingly, meant taking external spending right to the limit of what the financial framework allowed.

2.        The PDB 2008 proposes EUR 6, 9 billion (+1, 5 %) in commitments and EUR 7, 9 billion in payments (+7, 7%). This leaves a quite substantial margin but, as discussed below, does not correspond to the real situation. The Commission is already aware of substantial elements that are not so far budgeted.

Table 1: overall comparison of figures 2007 - 2008.

Heading 4: external actions Budget 2007 Commitment appropriations (CA)	EUR	%
Development cooperation and economic cooperation instrument (DCI)	2 208 696 784	32,4%
European neighbourhood and partnership instrument (ENPI)	1 419 955 400	20,8%
Instrument for pre-accession (IPA)	1 263 130 000	18,5%
Humanitarian aid	732 160 000	10,7%
Instrument for stability (IfS)	212 895 738	3,7%
Other actions and programmes (including decentralised agencies)	390 162 000	5,7%
EC guarantees for lending operations	200 000 000	2,9%
Common Foreign and Security Policy (CFSP)	159 200 000	2,3%
Democracy and Human Rights Instrument (EIDHR)	142 091 078	2,1%
Macroeconomic assistance	58 201 000	1,2%
Industrialised Countries Instrument (ICI)	24 700 000	0,4%
Instrument for Nuclear safety Cooperation (INSC)	1 268 000	0,02%
Budget 2007: Total	6 812 460 000	100%
Financial ceiling 2008	7 002 000 000
PDB 2008	6 911 400 000
Margin	329 800 000

* EUR 239 million budgeted for the emergency aid reserve is included in the overall amounts but does not count when calculating the margin (i.e. it is financed outside the ceiling).

3.        In the APS communication the Commission had worked with a predicted margin of EUR 334 million, after having added about EUR 23 million to new priorities compared to the January financial programming (climate change, Global Energy Fund, Prince and Development awareness). The margin shown in the PDB is EUR 4 million less so there has been some additional allocation made that the Commission should clarify.

4.        The PDB margin shown is quite substantial at nearly 5% of total possible expenditure under the ceiling. The rapporteur has already drawn attention to the fact that this is due to an exceptional situation, as the full amount of EUR 200 million foreseen for the guarantee fund will not be needed in 2008 and has been added to the margin. The rapporteur therefore recommends a certain amount of caution since this money (compulsory expenditure) will be needed again in 2009.

5.        The rapporteur considers the situation even more worrying when it seems clear that these PDB amounts do not actually cover all that which the Commission wants to request. It seems clear that substantial additional amounts could be asked by the Commission for both Kosovo and Palestine. This would be new and un-programmed expenditure that would come on top of the existing budget appropriations for these areas. The rapporteur wonders if a similar situation could exist for other areas as well and expects the commission to be as clear as possible.

6.        In any case, the rapporteur draws attention to the fact that such "new needs", which are not included in the PDB, could possibly amount to as much as EUR 300 million or thereabouts. If the Commission should come forward with such requests, it would mean that the effective margin could be virtually zero. Obviously, if so financed, there would then be nothing left for any other priorities!

7.        The rapporteur draws attention to the fact that for CFSP an overall amount of at least EUR 1 740 million has been agreed for the period 2007-2013 as part of the IIA. On average, this amounts to about EUR 250 million per year. The funding for 2007 was adopted at EUR 159, 2 million and, for 2008, the Commission had in its programming an amount of EUR 200 million. The PDB should show an amount just over the 200m mark.

The character of heading 4

8.        In the era of multi-annual frameworks and co-decision, it is true to say that the resources available are more or less fixed and, barring exceptional events (such as Iraq or the tsunami), the magnitude and general thrust of funding will normally be very similar to the previous year. This is not necessarily a bad thing as the Budgets Committee normally defends the "traditional priorities" and, of course, lives by the MFF, but it does highlight the structural difficulty of making any really significant adjustments. In this sense, there is something to be said for the view that heading 4 is probably still under-funded, something that could not be fully rectified during the MFF negotiations.

9.        It is of course possible to make quite significant changes within the heading, but even this pre-supposes broad political support and, crucially, impetus and agreement from various specialised committees. It would be unrealistic to foresee any major changes in heading 4 for 2008 in what will only be the second year of the new MFF and the new generation of programmes.

10.      The rapporteur notes that, in what has been the enfant terrible of financial headings over the period 2000-2006, the conflicting demands of, on the one hand, facing "new challenges" and crises and, on the other hand, respecting the traditional policies toward EU neighbours and partners further away, will, again, simply have to be looked at side-by-side. This is not a static equation and, luckily, it should have multiple solutions. The only problem is that some of these solutions might be painful, especially given the traditional attitude of the Council.

11.      It should be noted that the budget structure of heading 4 is now largely "instruments-based" reflecting the agreements reached during last year for the legal bases (regulations) which, in several cases, were co-decided. As can be seen in the table above, this does not really facilitate the immediate understanding of heading 4 as many people tend to be involved or interested in "regions and countries" rather than "instruments".

12.      From a point of view of transparency and budget scrutiny, it was therefore decided to maintain some geographical splits at the level of budget chapters/lines in B2007. For example, there are different chapters/lines for Asia and Latin America, although most actions will be financed by the same legal Instrument. In addition to the main political scrutiny of the PDB, the rapporteur may also look into the budget structure of the heading and propose some adjustments.

The character of the Instruments

13.      Members will recall that an extended legislative battle took place in order to settle the new Instruments for external actions. Essentially, this centred on the basic character of the legislation, i.e. should the legal instruments have the character of general frameworks and give a very large degree of implementing freedom to the Commission? Or, should they have a higher degree of policy content co-decided by the Parliament.

14.      In the end, it is fair to say that a European compromise was reached with substantial policy content included but, also, with important aspects left to the implementing phase. The need for a certain degree of flexibility ("it is not possible to change the Regulation every time an adjustment is needed") came to be handled through renewed emphasis on concepts such as multi-annual "Strategy Papers" and, at the next lower level, "Annual Action Programmes".

15.      Basically, such important "Strategy Papers" and other programming documents of a mixed policy/political-implementation nature fall under the agreement on Democratic Scrutiny, which was negotiated with the adoption of the new IIA on budgetary discipline and sound financial management 2007-2013 and is annexed to this IIA in the form of a Declaration. As the Budgets Committee played a key role, the rapporteur is keen to follow up on the Commission's commitments under this agreement. It could be interesting, in particular, to see how the Commission takes Parliament's comments on the strategy papers into account. Ultimately, it cannot be excluded that the budgetary procedure could be used to strengthen Parliament's position.

16.      As already adopted in the APS resolution, the rapporteur considers that the work of the AFET and DEVE Working-Groups set up to examine these Commission papers and to monitor implementation is very important. Indeed, the Budgets Committee has for many years called for an increased role of the specialised committees to monitor implementation. He is keen to work with the specialised committees in this respect.

Some budget aspects of the Instruments

17.      First of all, with the legislative agreements on heading 4 only being reached recently and with the programming process and calls-for-tenders currently under way, it is unlikely that 2007 implementation will be of much use for the assessment of 2008, at least as far as payments are concerned. For most programmes, the Commission will hopefully reach a satisfactory level of commitment implementation but even this would have to be verified later in the year.

18.      In any case, most instruments under heading 4 have financial reference amounts, some of them co-decided as previously stated. The main co-decisions are the following:

- Development Cooperation Instrument (DCI)

- European Neighbourhood and Partnership Instrument (ENPI)

- European Instrument for Democracy and Human Rights (EIDHR)

- Instrument for Stability (ifS)

The pre-Accession Instrument (IPA) was only simple consultation but has a reference amount agreed by the Council (not binding like the co-decisions).

19.      In general, the rapporteur would like to have a discussion on how to treat the co-decided envelopes. He is convinced that, as usual, many amendments will be received asking for higher annual amounts and COBU should not just have a random approach to these cases.

20.      The rapporteur notes that the DCI and ENPI, both co-decided by the Parliament, were endowed with an annual amount in 2007 that would indicate a higher total by 2013 than the legislated reference amounts foresee. In other words, these programmes were somewhat "front-loaded" in the last procedure. The rapporteur is not sure that such an approach should be maintained.

21.      The rapporteur notes that there could be several ways to deal with this "problem" and would like to hear the views of the political groups:

a) leave the situation for now and, in future years, make reference to the legislative flexibility of +/- 5 % negotiated and included in the IIA? Given the situation of the ceilings, this may of course imply that if one programme "goes up", another one must "go down".

b) leave the situation for now while hoping that it would be possible to "break" the reference amounts in 2012/2013 or, failing this, make a big reduction in the last year of the MFF?

c) leave the situation for now and aim to do something about it in connection with the 2008/2009 review?

d) make some adjustment or, at least, limit any asked increases to these programmes, to bring the annual amount into "conformity" with the average allowed by the overall reference amount?

22.      Also, the rapporteur notes that - whether co-decided or not - some aspects of heading 4 traditionally (and unfortunately) have sometimes had to rely on emergency solutions and improvisation. This is relevant for humanitarian aid but, increasingly, also for other instruments that might include the co-decided DCI and/or ENPI, as the case of Palestine has proven.

23.      For the sake of argument, in the case that there should now exist unforeseen (not programmed) needs for 2008 and/or coming years, say an extra EUR 100 million to be implemented under the ENPI or DCI for a new crisis somewhere, the rapporteur would like to ask the Commission if this would always be counted against the co-decided reference amount (meaning a re-programming and taking space away from previously programmed actions?) or if it could somehow be implemented over and above the reference amount? Would the means of financing make any difference, i.e. if financed within the margin or through additional means such as the flexibility instrument?

Conclusions

24.      The 2008 PDB margin of EUR 330 million is entirely misleading as an indicator of the real situation in this heading and is the result of some areas/needs not being budgeted yet in combination with the coincidental availability of funds originally foreseen for the guarantee fund.

25.      Many amounts are locked into co-decided envelopes or, such as for CFSP, other agreements. Some strategy should be found how to deal with amendments to the annual amounts in these areas.

26.      The progress on democratic scrutiny (declaration negotiated in the IIA last year) should be followed in close cooperation with AFET and DEVE.

27.      Given the late adoption of the new generation of external Instruments, it may be unlikely that 2007 implementation will be of much guidance for assessing 2008 needs.

Darbo dokumentas informacijos ir ryšių politikos klausimais. Su biudžetu susiję aspektai

Bendras tikslas, kurio siekia institucijos – pateikti Europos piliečiams teisingą informacijos politiką, siekiant kelti jų sąmoningumą ES veiklos, struktūrų ir sprendimo priėmimų procesų atžvilgiu.

Šiuo tikslu institucijos pagal savo kompetenciją išplėtojo daugybę strategijų, veikiančių centralizuotu ir decentralizuotu lygiu. Europos institucijos inicijuoja centralizuotus veiksmus, skirtus Briuselio visuomenei ir (arba) valstybėms narėms. Decentralizuotu lygiu informacijos politiką daugiausia inicijuoja Europos rūmai, esantys valstybių narių sostinėse, įskaitant regioninius biurus.

Pirmoje dalyje bus pateikta informacija apie biudžeto priemones, skirtas komunikacijos politikai centralizuotai finansuoti. Informacija apie bendradarbiavimą tarp institucijų ir decentralizavimo aspektus bus pateikta antroje dalyje.

Pagrindinė informacija

Komunikacijos ir informacijos politikos srities tikslas – informuoti apie Europos politiką ir užtikrinti geresnį ryšį su piliečiais.

Biudžeto apžvalgos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus biudžeto asignavimai komunikacijos politikai išaugo 36,55 proc. palyginti su 13,65 proc. išaugusiu bendruoju biudžetu.

Kartu iš dalies pakeistas veiksmų tikslas siekiant, kad jis atitiktų pilietinės visuomenės reikmes. Ypač didelį poveikį Komisijos komunikacijos strategijai turėjo prancūzų ir olandų Konstitucijos atmetimas.

Komisija paskelbė du komunikatus dėl „Komisijos komunikacijos su Europa gerinimo veiksmų plano“[27] ir „Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)“[28], kurie skirti geriau informuoti piliečius apie ES politikos sritis bei jų poveikį jiems. Taip pat pateikė Baltąją knygą dėl Europos komunikacijos politikos[29], siekdama Europos Sąjungą padaryti artimesnę jos piliečiams.

Šiuose dokumentuose pateikiami trys 2005 m pradėtos naujosios Komisijos komunikacijos politikos ramsčiai.

Kartu žymiai išaugo ir Europos Parlamento susidomėjimas informavimo politika. Iš tiesų pirmojo skaitymo rezoliucijoje dėl 2006 m. biudžeto Parlamentas priėmė pastraipą, kuri dar kartą patvirtina susirūpinimą „kad ES informavimo politikai numatytos lėšos yra nepakankamos, todėl nutarė padidinti šią sumą; pabrėžia, kad Komisija turi kuo greičiau paskelbti Baltąją knygą apie informavimo politiką; tuo tarpu nusprendžia dalį asignavimų įtraukti į rezervą“.[30]

Parlamento pageidavimu, 2006 m. vasario mėn. Komisija priėmė Baltąją knygą dėl Europos komunikacijos politikos[31]. Parlamentas pritarė „Komisijos ketinimams paversti komunikacijos politiką nepriklausoma politika, turinčia savo turinį“[32].

Siekdamas įvertinti Komisijos programų finansinę apimtį, Biudžeto komitetas 2007 m. biudžeto procedūros kontekste pageidavo dviejų studijų: „Komunikacijos link“ ir „Europos piliečių informavimas“.

2006 m. rugsėjo mėn. paskelbtoje studijoje „Komunikacijos link“ pažymimi po pradėto veiksmų plano dėl komunikacijos ir D plano padaryti patobulinimai, bet rekomenduojama geriau koordinuoti įvairius veikėjus, ypač išorės biuruose, kur Europos Parlamentas ir Komisija taikosi į tą pačią visuomenę. Šį koordinavimą turėtų palengvinti tai, kad dvi institucijos, išskyrus biurus Edinburge ir Atėnuose, įsikūrusios tuose pačiuose pastatuose, vadinamuosiuose Europos Rūmuose. Šis klausimas taip pat buvo keliamas keliose Parlamento priimtose biudžeto rezoliucijose. Kitas, susidomėjimą galintis sukelti aspektas, minimas studijoje ir išreikštas rezoliucijoje dėl Baltosios knygos, yra rekomendacija, kad išorės biurų atliekamas darbas „būtų politiškesnio pobūdžio ir mažiau biurokratiškas“.

Atsižvelgdamas į geresnį klausimų, susijusių su šia politikos sritimi, supratimą ir į būsimus patobulinimus, Europos Parlamento Biudžeto komitetas (COBU) 2008 m. biudžeto procedūros kontekste 2007 m. gegužės 8 d. organizavo klausymus dėl informacijos politikos: „ES informacijos politikos našumas ir veiksmingumas profesionalo požiūriu“.

Klausymų tikslas buvo išklausyti komunikacijos profesionalų požiūrį į dviejų pagrindinių institucijų vykdomą informacijos politiką. Klausymai suteikė galimybę profesionalams ir institucijų atstovams išsamiai diskutuoti apie pardavimą ir (arba) „institucinius“ požiūrius ir apie tai, kaip naudoti šioms politikos sritims ES biudžeto lėšas. Dalyviai pabrėžė, kad šiuo klausimu vis dar reikia patobulinimų, daugiausia užtikrinant didesnį veiksmų regimumą ir skaidrumą, geresnį centralizuotą koordinavimą ES lygiu, „mąstyk vietos lygiu, veik vietos lygiu“ požiūrio, užtikrinančio geresnį decentralizuotą lėšų valdymą ir priemonių tobulinimą bei plėtotę.

Teisinis kontekstas

Biudžeto komitetas visuomet gynė idėją, kad informacijos politiką turėtų vykdyti institucijos, ir manė, kad ji yra jų kompetencijoje. Jo nuomone, teisinis pagrindas kiekvieną instituciją padarytų nelanksčią. Todėl jis stipriai priešinosi kiekvienam mėginimui sudaryti teisinį pagrindą[33], kuris ir bendro sprendimo, ir komitologijos procedūras, ir atskirus veiksmus, įskaitant ir daugiametę programą, padarytų nelanksčius.

Šiuo tikslu Europos Parlamentas 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą priminė, kad „visos institucijos, atsižvelgiant į jų institucinę autonomiją, turi teisę įgyvendinti komunikacijos politiką“, kaip nustatyta Finansinio reglamento 49 straipsnyje, ir paragino Komisiją bei kitas institucijas ir toliau ginti savo autonomiją šiuo klausimu.

Veiksmų apžvalga

Komisijos vykdomi veiksmai

Komisijos biudžete komunikacijos politiką daugiausiai remia 16 antraštinė dalis. Ji atspindi per pastaruosius trejus metus Komisijos pateiktus sprendimus ir pasiūlymus, kartu ir išaugusį skaičių veiksmų, kuriuos tiesiogiai valdo išorės delegacijos, ir veiksmus, kuriuos tvarko daugiau į žiniasklaidą ir bendrąjį informavimą dėmesį sutelkę centrai. Šiuo tikslu per pastaruosius dvejus metus, siekiant pagerinti garso bei vaizdo komunikaciją ir leidinius, buvo sukurta daugybė svarbių priemonių.

Nuo 2005 metų komunikacijos politikai skiriamų lėšų nuolat daugėjo, 2007 m. įsipareigojimų asignavimai pasiekė 201 031 110 eurų, o mokėjimų asignavimai – 192 303 110 eurų. Prieduose pateikiama išsami informacija (žr. 1 lentelė, III skirsnis: Komisijos biudžetas, priskirtas 16 antraštinei daliai (Komunikacija) (2005-2008 m.)).

2008 metų preliminarus biudžeto projektas (PBP)

Komisijos pasiūlymo dėl 2008 m. biudžeto klausimu galima pastebėti nežymų įsipareigojimų asignavimų padidėjimą – 0,07 proc. (+132 196 eurų), palyginti su 2007 m. biudžetu, ir mokėjimų sumažėjimą – (-519 804 eurų).

Šios sumos numatytos ir administracinėms, ir eksploatacijos išlaidoms. 2008 m. preliminariame biudžeto projekte administracinėms išlaidoms atitinkamai pasiūlyta 107 501 306 eurų, o eksploatacijos išlaidoms – 93 662 000 eurų. Tai rodo, kad 53 proc. asignavimų skiriama administracinėms išlaidoms, o 47 proc. viso biudžeto skiriama eksploatacijos išlaidoms.

2005–2008 m asignavimai administracinėms išlaidoms nuolat viršija asignavimus eksploatacinėms išlaidoms. Pranešėjas pageidauja daugiau informacijos apie tai, kaip šis asignavimų paskirstymas užtikrina komunikacijos politikos tikslų pasiekimą ir veiksmų atlikimą ir kaip šį paskirstymą galima būtų keisti.

16 antraštinė dalis sudaryta pagal tris pagrindinius veiksmus: 16 02 (Komunikacija ir žiniasklaida), 16 03 (Komunikacija vietos lygiu) ir 16 04 (Analizės ir komunikacijos priemonės). 16 01 antraštinė dalis atitinka administravimo išlaidas ir lydi pirmiau minėtus veiksmus.

Matoma, kad per 2005–2007 metus labiausiai padidėjo asignavimai 16 02 02 (Žiniasklaidos veiksmai) veiklai, kuriai įsipareigojimų asignavimai išaugo 108,33 proc., o mokėjimų asignavimai – 111,11 proc. Po jos eina 16 02 03 (Informacija žiniasklaidai) veikla, kuriai įsipareigojimų asignavimai išaugo 29,62 proc., o mokėjimų asignavimai – 47,07 proc. Šie padidinimai grindžiami poreikiu gerinti informaciją žiniasklaidai, tobulinti žiniasklaidos priemones ir gausinti ES leidinius.

16 03 antraštinė dalis apima ES išlaidas decentralizuotai komunikacijai. Ji susijusi su dviem veiksmų tipais: 16 03 02 (Vietos veiksmai) ir Specialūs veiksmai prioritetiniais klausimais, iš kurių 16 03 04 yra PRINCE programa. Nurodomu laikotarpiu asignavimai vietiniams veiksmas padidėja 55,19% įsipareigojimų asignavimais ir 95,97 proc. mokėjimų asignavimais, o specialiems veiksmams – tik 8,54 proc. įsipareigojimų asignavimais ir 1,30 proc. mokėjimų asignavimais – tai atitinka Komisijos Baltojoje knygoje prisiimtą įsipareigojimą.

Šis skyrius taip pat apima bandomojo projekto „Bandomųjų informacijos tinklų (PINs)“ finansavimą – 16 03 06 eilutė. Projektas Europos Parlamento iniciatyva buvo įtrauktas į specialią 2007 metų biudžeto eilutę. Pagal 2008 metų preliminaraus biudžeto projektą nereikalaujama jokio kredito.

Dėl savo transversalaus pobūdžio jis gali būti bendradarbiavimo priemonė, labiau įtraukianti Europos Parlamento narius. Klausymų dėl „našesnės ir veiksmingesnės komunikacijos ir informavimo politikos“ metu buvo pabrėžta, kad Europos Parlamento nariai vaidina svarbų ES įvaizdžio gerinimo vaidmenį ir turėtų aktyviau dalyvauti komunikacijos ir informavimo veikloje.

„Komunikacijos ir žiniasklaidos“ ir „Komunikacijos vietos lygiu“ klausimais ir ekspertai, ir valdininkai pabrėžia, jog šias sritis reikia tobulinti. Todėl būtina geriau koordinuoti centralizuotą institucijų darbą, veiksmingiau panaudoti esamas komunikacijos ir informavimo priemones ir geriau panaudoti profesionalią žiniasklaidą.

Apskritai 2005–2007 m. įsipareigojimų asignavimai administracinėms išlaidoms išaugo 19,65 proc., o mokėjimų asignavimai sumažėjo 3,81 proc.

Įvykdymas

Toliau pateiktoje diagrama matomi kiekybiniai komunikacijos politikos sričiai skirtų išteklių įvykdymo 2006 m. pabaigoje aspektai. Reikia pastebėti, kad administracinėms išlaidoms buvo sudaryta per didelė sąmata, palyginti su lėšomis, reikalingomis eksploatacinėms išlaidoms. Pranešėjas galėtų į tai atsižvelgti dėl kitos procedūros.

16 politikos sritis (Komunikacija): visiškai įvykdyta 2006 12 31
Biudžeto eilutė	Antraštinė dalis	Įsipareigojimai	Mokėjimai
16 01 04 01	Bendro pobūdžio informacija apie ES. Administracinės valdymo išlaidos	58,97%	54,51%
16 01 04 02	Komunikacijos veiksmai. Administracinės valdymo išlaidos	63,52%	7,71%
16 01 04 03	PRINCE. Administracinės valdymo išlaidos	55,49%	35,24%
16 01 04 04	Komunikacijos veiksmai. Administracinės valdymo išlaidos	71,63%	43,77%
16 02 02	Žiniasklaidos veiksmai	99,60%	47,32%
16 02 03	Komunikacija vietos lygiu	99,92%	77,01%
16 03 01	Informacijos perdavimas	95,14%	91,94%
16 03 02	Vietos veiksmai	97,78%	74,22%
16 03 04	Specialūs veiksmai prioritetiniais klausimais, įskaitant PRINCE	93,54%	59,94%
16 04 02	Prijungties režimu veikiančios informacijos ir komunikacijos priemonės	98,47%	83,78%
16 04 03	Tiksliniai leidiniai	87,74%	100%

Atsižvelgiant į kokybinius aspektus, 2005 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai pabrėžiama, jog reikia:

· didesnio Komisijos veiksmų skaidrumo;

· geresnių garantijų ES piliečiams dėl teisės gauti informaciją apie projektus ir veiksmus, susijusius su bendru valdymu;

· daugiau garantijų, kad ES lėšos, skirtos valstybių narių informavimo kampanijoms, naudojamos pagrįstai;

· geriau valdyti subsidijų panaudojimą.

Parlamento vykdomi veiksmai

Europos Parlamento komunikaciją sudaro įvairių kanalų, papildančių vienas kitą ir turinčių bendrus tikslus – veiksmingai informuoti ES piliečius apie EP veiklą ir prisidėti prie Europos statybos, mozaika.

Parlamentas sykiu su Komisija, žymiai padidindamas savo Informacijos generalinio direktorato veiksmų apimtį, pradėjo procesą, kurį lydėjo reikšmingai padidintas biudžetas, 2007 m. pasiekęs 89 580 000 eurų ir 658 personalo narius. Šito rezultatas – tai „tvirtos ir veiksmingos informavimo strategijos“ apibrėžimas, turimų priemonių geresnis panaudojimas, spaudos valdininko pareigybės kiekviename Europos Parlamento informacijos biure vietos lygiu sukūrimas ir trijų pagrindinių projektų plėtotė:

· lankytojų centro,

· Parlamento internetinės televizijos kanalo (WebTV), ir

· naujo garso bei vaizdo centro.

Komunikacijos politika, be abejo, yra pagrindinis 2009 m. rinkimų klausimas. Šiuo tikslu Parlamentas, siekdamas geriau informuoti ES piliečius apie 2009 m. Europos Sąjungos rinkimus, pasiūlė 18 mėnesių veiksmų programą. 2008 metams planuojama 10 300 000 eurų; 2009 metams tikriausiai reikės papildomo finansavimo.

Toliau lentelėse pateikiami Europos Parlamento asignavimai komunikacijos politikai.

Europos Parlamento asignavimai: DG INFO
Antraštinė dalis	Asignavimai			Skirtumai
(Skyrius)
	2006	2007	2008	2006/2007
21 Informatika, įranga ir baldai: pirkimas, nuoma ir priežiūra	6 040 000	4 985 000	21 780 000	260,60%
23 Einamosios administracinės išlaidos	2 470 000	1 620 000	1 220 000	-50,61%
32 Ekspertizė ir informacija: įsigijimas, archyvavimas, gamyba ir platinimas	49 377 000	60 575 000	88 942 000	80,13%
104 Informacijos ir komunikacijos politikai skirtas rezervas	20 000 000	22 400 000	0
Iš viso:	77 887 000	89 580 000	111 942 000	43,72%
Iš viso personalo: DG INFO (įskaitant laikinuosius darbuotojus, dirbančius pagal sutartis, ir išorinį personalą)
	2005	2006	2007	Skirtumai 05/07
AD	189	187	231	22,22%
AST	412	407	427	3,64%
iš viso	601	594	658	9,48%

Tarybos vykdomi veiksmai

Asignavimai komunikacijos politikai pateikiami šioje lentelėje:

TARYBA
Antraštinė dalis	Asignavimai			Skirtumai
(Skyrius)
	2006	2007	2008	2006/2008
2213 Visuomenės informavimas ir viešieji renginiai	389 000	1 428 000	1 198 000	207,96%
3312 Visuomenės informavimas ir viešieji renginiai (PESD ir PESC)	p.m.	p.m.	50 000
Iš viso	389 000	1 428 000	1 198 000	220,82%

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

ES – tai bendras projektas, kuriame dalyvauja visų lygių valdžia, visų tipų organizacijos ir įvairių profesijų žmonės.

Institucijos siekia Europos Sąjungą priartinti prie piliečių. Todėl komunikacijos ir informavimo politikos srityje būtinas Europos institucijų koordinavimas. Dar svarbesnė veiksmų sinergija, kai komunikacijos ir informacijos politika nukreipta į tą pačią visuomenę.

Bendradarbiavimas tarp Komisijos ir Europos Parlamento vykdomas centralizuotai ir decentralizuotai.

Vienintelė Komisijos ir Parlamento turima centralizuota priemonė yra Tarpinstitucinė informacijos grupė, skirta geresnės komunikacijos ir bendrų veiksmų idėjoms kaupti.

Ši grupė sukurta siekiant nustatyti PRINCE programos prioritetus ir įgijo „forumo“, pateikiančio veiklos gaires komunikacijos srityje, statusą. Nepaisant šito, vis tiek turi būti nustatytas Tarpinstitucinės informacijos grupės (TIG) statutas. Europos Parlamentas mano, kad grupė turėtų būti daugiau politinio pobūdžio. Antrojo lygmens koordinavimo grupės, įgyvendinančios TIG nustatytas gaires, sukūrimo galimybę derėtų laikyti EP rezoliucijos dėl Komisijos Baltosios knygos rekomendacija[34].

Decentralizuotai Europos Parlamentas ir Komisija informaciją platina per Europos rūmus, kurie po tuo pačiu stogu sujungia Komisijos atstovybes ir EP informacijos biurus.

Pagal Europos Parlamento misijos pareiškimą, Europos Parlamento informacijos biurai atsakingi už Informacijos generalinio direktorato bendros informacijos ir komunikacijos strategijos sklaidą valstybėse narėse. Jo tikslai – informuoti piliečius apie Parlamento priimtus sprendimus ir tiesiogiai, ir per Europos, nacionalinius, regioninius ir specialius žiniasklaidos kanalus ir skatinti bei planuoti Parlamentą ir jo veiklą[35].

Atstovybės kiekvienoje valstybėje narėje eina oficialių Komisijos atstovų pareigas. Jos vaidina trigubą vaidmenį, kurį sudaro: Komisijos komunikacijos strategijos vietos lygiu įgyvendinimas, svarbios informacijos apie įvykius Komisijoje pateikimas, Komisijos bei politinio pasaulio ir pilietinės visuomenės valstybėse narėse sąveika.

Informacijos biurų ir atstovybių bendros išlaidos 2007 metais yra 128 693 310 eurų, iš kurių 39 636 700 eurų numatyta EP informacijos biurams ir 89 056 610 eurų – Komisijos atstovybėms.

Prince programa[36] siekiama finansuoti prioritetinių temų veiksmus. Ji yra tradiciškai grindžiama Komisijos ir valstybių narių partneryste ir turėtų labiau įtraukti Europos Parlamentą, nustatant programos prioritetus, Europos Parlamento nariams aktyviai dalyvaujant pagal programą organizuotuose renginiuose.

Europos Parlamentas supranta Komisijos reikalavimą pakeisti penkias esamas Prince programos biudžeto eilutes viena programa, kuriai vadovauja Komunikacijos generalinis direktoratas, nes tai dabar Komisijos generaliniam direktoratui ir pagrindiniam atstovui suteiktų didesnio lankstumo.

Komunikacijos ir informacijos politiką tobulinti galima nuoseklesniu būdu bendros piliečių komunikacijos koncepcijos rėmuose. Šitai galima pasiekti tik remiantis kiekvienos informavimo priemonės pridėtinės vertės analize[37].

Išvados:

Per pastaruosius kelerius metus informacijos ir komunikacijos strategija pagerėjo, bet reikia padaryti didesnę pažangą siekiant kiek galima veiksmingiau panaudoti turimus išteklius.

Kai kurie pirmieji svarstymai dėl „biudžeto rezultatams pasiekti“ informacijos ir komunikacijos politikos srityje galėtų vykti dėl šių klausimų:

Ø Tarpinsitucinis bendradarbiavimas ir institucijų autonomija

Be abejo, žvelgiant iš biudžeto perspektyvos sinergija tarp institucijų dedant pastangas komunikuoti ir informuoti sveikintina ir siektina. Institucijoms derėtų bendradarbiauti kiek galima glaudžiau, siekiant apkarpyti pridėtines išlaidas decentralizuotoms struktūroms ir t. t. Kita vertus, jos gali turėti savo pačių konkrečias komunikacijos užduotis, kurios ne visuomet sutampa.

Turi būti pasiekta teisinga pusiausvyra tarp kiekvienos ES institucijos savarankiškumo vykdant jų pačių informacijos ir komunikacijos politiką ir i) papildomų biudžeto išlaidų atskiroms politikos sritims bei ii) galimos sumaišties dėl pranešimų ir nuomonių įvairovės.

Ø Struktūriškesnė ir pagal svarbą išdėstyta komunikacija

Jei išteklių nepakanka, privalu nuspręsti dėl jų panaudojimo prioritetų. Turi būti sudarytas strateginis prioritetų sąrašas, kuris po to turėtų būti suderintas su turimais biudžeto ir žmonių ištekliais. Visiems veikėjams, dalyvaujantiems priimant sprendimus, reikia žinoti, kad bet kokia komunikacijos ir informacijos veikla, kurios Europos Komisija dar nesuplanavo, turės būti vykdoma iš maržų, esančių dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje 2007–2014 m., o šios maržos mažėja.

Ø Išlaidų modernioms informacinėms technologijoms veiksmingumas

Paskutinėse keliose biudžeto rezoliucijose Parlamentas nuolat pritardavo veiksmingam modernių informacinių technologijų panaudojimui komunikacijos politikoje. Bandomieji informacijos tinklai – tai vienas pavyzdys, Europos Parlamento internetinės televizijos kanalas (WebTV) gali būti laikomas kitu pavyzdžiu. Verta atidžiai išnagrinėti ir perskaičiuoti iš naujo žiniasklaidos, naudotinos komunikacijos ir informacijos kampanijose, išlaidų veiksmingumą siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių ir galimybių.

Ø „Mąstyk vietos lygiu – veik vietos lygiu“

Norint mažiausiomis lėšomis pasiekti geriausių rezultatų, pranešimas, kurį norima perduoti, turėtų būti pritaikytas įvairioms auditorijoms, sektoriams ar šalims. Tarp tarpininko, per kurį perduodama žinia, ir lygio, kuriuo tai vyksta, egzistuoja aiškus ryšys. Be to, vietos komunikacija gali būti ne tik žymiai pigesnė, bet bent jau tokia pat veiksminga, kaip ir centralizuota veikla. Kaip nuolat praeityje pažymėdavo Parlamentas, turi būti dedamos pastangos tvirtinti mastą, kuriuo komunikacijos politika gali būti vykdoma vietos lygiu, t. y. tuo būdu, kuriuo ji lengvai suprantama Europos piliečiams. Trumpalaikės perspektyvos požiūriu, tai gali pareikalauti didesnių investicijų į vietos biurų personalą valstybėse narėse, kai komunikacijos ir informacijos strategijose dėmesys labiau telkiamas į kiekvieną pilietį atskirai.

ANNEX: TABLE 1
SECTION III - COMMISSION BUDGET ALLOCATED TO TITLE 16 - COMMUNICATION (2005-2008)
Line N°	Title (2007 nomenclature)	Outturn 2005		2006		2007		PDB 2008		Evolution 2005/2007
		CE	CP	CE	CP	CE	CP	CE	CP	CE	CP
16 01 01	Dépenses liées au personnel en activité du domaine politique "Communication"	41.204.969	49.610.664	41.878.352	41.878.352	48.208.448	48.208.448	47.370.795	47.370.795	17,00%	-2,83%
			92.001	445.154	445.154
16 01 02	Personnel externe et autres dépenses de gestion à l'appui du domaine politique "Communication"	19.061.325	21.489.186	20.444.425	20.444.425	26.097.642	26.097.642	25.934.989	25.934.989	36,91%	21,45%
			13.364
16 01 03	Dépenses relatives aux achats d'équipements et de services, dépenses immobilières et autres dépenses de fonctionnement du domaine polituque "Communication"	28.207.775	38.212.439	30.111.009	30.111.009	31.377.020	31.377.020	30.595.522	30.595.522	11,24%	-17,89%
16 01 04	Dépenses d'appui aux actions du domaine politique "Communication"	3.082.255	4.465.000	4.264.500	4.264.500	3.864.500	3.864.500	3.600.000	3600000	25,38%	-13,45%
16 01	Sub total	91.556.324	113.882.654	97.143.440	97.143.440	109.547.610	109.547.610	107.501.306	107.501.306	19,65%	-3,81%
	Actions multimédias	9.000.000	9.000.000	15.250.000	15.250.000	18.750.000	19.000.000	20.700.000	17.000.000	108,33%	111,11%
				1.000.000	1.000.000
16 02 03	Informations destinées aux médias	2.600.000	2.200.000	3.250.000	2.709.535	3.370.000	3.235.500	3.970.000	3.500.000	29,62%	47,07%
16 02 04	Exploitation des studios de radiodiffusion et de télévisions et équipements audiovisuels	5.600.000	5.600.000	5.600.000	5.600.000	5.600.000	5.600.000	6.212.000	6.212.000	0,00%	0,00%
16 02	Sub total	17.200.000	16.800.000	25.100.000	24.559.535	27.720.000	27.835.500	30.882.000	26.712.000	61,16%	65,69%
16 03 02	Actions locales	5.408.343	3.571.938	8.249.000	7.175.136	8.393.000	7.000.000	9.200.000	8.500.000	55,19%	95,97%
				401.000	200.000
16 03 04	Actions spécifiques sur des thèmes prioritaires, dont PRINCE	7.248.792	7.403.630	7.300.000	6.968.000	7.868.000	7.500.000	12.830.000	8.500.000	8,54%	1,30%
				1.068.000	533.333
16 03 05	EuroGlobe					1.500.000	1.500.000
16 03 06	Projet pilote concernant des réseaux d'information pilotes (RIP)					5.000.000	3.000.000
16 03	Sub total	12.657.136	10.975.568	17.018.000	14.876.469	22.761.000	19.000.000	22.030.000	17.000.000	79,83%	73,11%
16 04 01	Analyse de l'opinion publique (ex 16 03 01)	7.110.000	5.713.091	5.069.000	4.000.000	5.600.000	5.600.000	5.800.000	5.800.000	-21,24%	-1,98%
				531.000	266.667
16 04 02	Outils d'information et de communication en ligne	9.253.333	7.233.372	8.800.000	8.016.377	10.180.000	9.400.000	10.880.000	8.500.000	10,01%	29,95%
16 04 03	Publications écrites ciblées	5.709.064	5.079.912	6.050.000	5.398.952	6.050.000	4.500.000	5.150.000	5.150.000	5,97%	-11,42%
16 04 04	Publications écrites générales (ex 16 03 03)	2.420.000	1.884.815	2.420.000	2.420.000	2.420.000	2.420.000	2.420.000	2.420.000	0,00%	28,39%
16 04 05	Prince - rôle de l'union européenne dans le monde
16 04	Sub total	24.492.397	19.911.190	22.870.000	20.101.996	24.250.000	21.920.000	24.250.000	21.870.000	-0,99%	10,09%
16 05 01	Relais d'information	17.788.301	9.340.315	16.752.500	15.132.500	16.752.500	14.000.000	15.300.000	15.300.000	-5,82%	49,89%
				1.000.000	500.000
16 49 04	Dépenses d'appui aux actions du domaine politique "Presse et Communication"	—	p.m.	—	—
16 04	Facilité de performance pour la rubrique 3
16 05	Sub total	17.788.301	9.340.315	17.752.500	15.632.500	16.752.500	14.000.000	15.300.000	15.300.000	-5,82%	49,89%
	Total	163.694.158	170.909.727	179.883.940	172.313.940	201.031.110	192.303.110	201.163.306	191.783.306	18,57%	11,12%

ANNEX: TABLE 2 IMPLEMENTATION POLICY AREA 16 - COMMUNICATION as of 31/12/2006
			Commitments							Payments
Budget Line	Title	Cat	Initial Budget	Reserve	Appropriations (inc. Abs, Transfers)	Total Implementation	Implementation same date lst year	Difference (%) at same date	Implementation on 31/12/2005 (%)	Initial Budget	Reserve	Appropriations (inc. Abs, Transfers)	Total Implementation	Implementation same date last year	Difference (%) at same date	Implementation on 31/12/2005 (%)
16 01 04 01	Actions générales d'information sur l'Union européenne — Dépenses pour la gestion administrative	3	0,2		0,2	58,97%	42,79%	-16,18%	42,79%	0,2		0,2	54,51%	22,38%	-32,13%	22,38%
16 01 04 02	Relais d'information — Dépenses pour la gestion administrative	3	0,3		0,3	63,52%	24,42%	-39,10%	24,42%	0,3		0,3	7,71%	20,03%	12,32%	20,03%
16 01 04 03	Prince (programme d'information du citoyen européen) — Actions d'information pour des politiques spécifiques — Dépenses pour la gestion administrative	3	1,5		1,5	55,49%	63,20%	7,71%	63,20%	1,5		2,4	35,24%	38,82%	3,58%	38,82%
16 01 04 04	Actions de communication — Dépenses pour la gestion administrative	3	2,3		2,3	71,63%	82,01%	10,38%	82,01%	2,3		3,6	43,77%	41,43%	-2,34%	41,11%
	Total 16 01		4,3		4,3					4,3		6,5
16 02 02	Information du citoyen par les médias	3	15,3		16,1	99,60%	97,09%	-2,51%	97,09%	15,3		16,1	47,32%	67,93%	20,61%	67,93%
16 02 03	Communication directe — Médias	3	2,7		2,9	96,92%	89,92%	-7,00%	89,92%	2,2		2,9	77,01%	93,84%	16,83%	93,84%
	Total 16 02		18,0		19,0					17,5		19,0
16 03 01	Analyse de l'opinion publique et actions de proximité	3	9,5		11,0	95,14%	99,12%	3,98%	99,12%	7,5		10,5	91,94%	98,04%	6,10%	98,02%
16 03 02	Actions de communication	3	8,7		8,7	97,78%	78,20%	-19,58%	78,20%	8,1		7,8	74,22%	60,42%	-13,80%	60,42%
16 03 04	Prince — Débat sur l'avenir de l'Union européenne	3	6,7		9,1	93,54%				6,5		7,0	59,94%
	Total 16 03		24,8		28,8					22,1		25,3
16 04 02	Outils d'information du citoyen	3	6,4		6,8	98,47%	88,65%	-9,82%	88,65%	6,2		9,7	83,78%	97,81%	14,03%	92,93%
16 04 03	Outils de communication	3	4,8		4,0	87,74%	64,88%	-22,86%	64,88%	3,8		3,4	100,00%	66,46%	-33,54%	63,21%
16 04 04		3
	Total 16 04		11,2		10,8					10,0		13,1
16 15 01	Relais d'information	3	16,8		16,4	99,17%	95,64%	-3,53%	95,64%	15,1		21,3	82,38%	69,23%	-13,15%	69,19%
	Total 16 15		16,8		16,4					15,1		21,3
16 49 04 01		3
16 49 04 02		3
16 49 04 03		3
16 49 04 04		3
	Total 16 49
16 50 01		3

ANNEX: Table 3: Analysis of costs of external offices

ANNEX: TABLE 4

European Commission

COSTS OF THE REPRESENTATIONS

Darbo dokumentas dėl 2008 m. PBP. Pradinė analizė

1.        2008 m. Preliminarų biudžeto projektą (PBP) Komisija priėmė 2007 m. gegužės 2 d. 2008 m. biudžetas bus antrasis biudžetas, kuris bus derinamas pagal 2007–2013 m. Daugiametę finansinę programą (DFP), kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. EB institucijų susitarime (EB IS). Šiame darbo dokumente pateikiama pagrindinių PBP skaičių ir temų apžvalga.

2.        Šio darbo dokumento struktūra atitinka DFP išlaidų kategorijų struktūrą. Tai dera su Komisijos pateiktu PBP politiniu pristatymu. Po pirminės skaičių apžvalgos ir kai kurių bendro pobūdžio pranešėjo pastabų darbo dokumente nagrinėjami pagrindiniai PBP aspektai pagal DFP išlaidų kategorijų struktūrą ir kai kurie konkretūs horizontalūs klausimai. Pats 2008 m. PBP – į ateitį orientuotas dokumentas, tačiau pranešėjas primena, kad labai svarbu stebėti, kaip vykdomas biudžetas 2007 m. ir tada, kai Parlamentas rengs 2008 m. biudžetą.

Skaičių apžvalga pagal DFP išlaidų kategorijas

1a lentelė – 2008 m. PBP: įsipareigojimai ir mokėjimai (eurais einamosiomis kainomis)

Išlaidų kategorija	DFP viršutinės ribos	2008 m. PBP		Marža
		Įsipareigojimai	Mokėjimai
1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	9 847 000 000	*10 270 429 000	9 538 679 600	76 571 000
1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti	46 889 000 000	46 877 941 445	40 622 714 507	11 058 555
2. Gamtos išteklių apsauga ir valdymas	58 800 000 000	56 275 831 496	54 770 478 053	2 524 168 504
3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas	747 000 000	691 034 000	496 446 000	55 966 000
3b. Pilietiškumas	615 000 000	598 493 000	694 383 006	16 507 000
4. Europos Sąjunga kaip pasaulinė partnerė	7 002 000 000	**6 911 414 000	7 916 743 400	329 804 000
5. Administravimas	7 380 000 000	***7 355 714 836	7 336 274 836	121 285 164
6. Kompensacijos	207 000 000	206 636 292	206 636 292	363 708
Iš viso	131 487 000 000	129 167 494 069	121 582 355 694	3 135 723 931

* įskaitant 500 mln. eurų asignavimus, susijusius su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, kuriems marža nenumatoma

** įskaitant 239,2 mln. eurų asignavimus, susijusius su Kritiniais atvejais teikiamos paramos rezervu, kuriems marža nenumatoma

*** įskaitant 77 mln. eurų asignavimus, susijusius su 2007–2013 m. finansinės programos (1) išnaša (darbuotojų įmokos pagal pensijų programą), kuriems marža nenumatoma

3.        1a lentelėje nurodyti įsipareigojimų asignavimai, numatyti 2008 m. PBP, kurių bendra suma sudaro 129 167 mln. eurų. Kaip nurodyta 1b lentelėje, tai yra 2 proc. daugiau, palyginti su 2007 m. biudžetu. Privalomos išlaidos yra 1,2 proc. mažesnės, o neprivalomos išlaidos – 3,8 proc. didesnės. Didžiąją dalį privalomų išlaidų 2008 m. PBP sudaro žemės ūkio išlaidos 2 išlaidų kategorijoje. Šiuo metu pastebima tendencija pereiti nuo privalomų išlaidų prie neprivalomų išlaidų atitinka Komisijos narės D. Grybauskaitės mintį, išsakytą 2007 m. gegužės 2 d. surengtame pristatyme Biudžeto komitetui (COBU), kad 2008 m. PBP yra pirmasis biudžeto projektas, kuriame numatomos 1 išlaidų kategorijos išlaidos (konkurencingumas ir sanglauda) viršija 2 išlaidų kategorijos išlaidas (gamtos išteklių apsauga ir valdymas). Bendroji įsipareigojimų suma 2008 m. PBP yra tokio dydžio, kad susidariusi 3 135,7 mln. eurų marža nesiekia DFP viršutinės ribos.

4.        Atsižvelgiant į naujausias prognozes, pagal kurias ES BNP turėtų sudaryti 12 589,2 mlrd. eurų sumą, bendra įsipareigojimų suma sudarytų 1,03 proc. BNP. Pavyzdžiui: 2006 m. gegužės 17 d. EB IS 1 priede sutarta, kad 2008 m. įsipareigojimų viršutinės ribos yra lygios 1,06 proc. BNP.

Lentelė: 1b 2008 m. PBP apžvalga – 2007 m. biudžeto pasikeitimai (proc.)

Išlaidų kategorija	Padidėjimas / Sumažėjimas 2008 m. PBP, palyginti su 2007 m. biudžetu
	Įsipareigojimai	Mokėjimai
1a Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	+ 9,6%	+ 35,4%
1b Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti	+ 3,1%	+ 7,5%
2 Gamtos išteklių apsauga ir valdymas	0,0%	+ 0,1%
3a Laisvė, saugumas ir teisingumas	+ 10,8%	+ 4,8%
3b Pilietiškumas	– 7,6%	– 4,6%
4 Europos Sąjunga kaip pasaulinė partnerė	+ 1,5%	+ 7,7%
5 Administravimas	+ 5,7%	+ 5,7%
6 Kompensavimas	– 53,5%	– 53,5%
Iš viso	+ 2,0%	+ 5,3%

5.        Bendra mokėjimų asignavimų suma yra 121 582 mln. eurų. 1b lentelėje nurodyta, kad tai yra 5,3 proc. daugiau, palyginti su 2007 m. Mokėjimų lygis 2008 m. PBP atitinka 0,97 proc. ES BNP. EB IS 1 priede patvirtinta 2008 m. mokėjimų viršutinė riba – 129 481 mln. eurų faktiškai sudaro 1,04 proc. BNP. Lyginant šiuos skaičius 2008 m. PBP mokėjimų asignavimų atžvilgiu susidaro 8 214 mln. eurų marža.

6.        Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad viršutinės mokėjimų ribos atžvilgiu susidaro didelė marža. Reikia tikėtis, kad tikslus biudžeto vykdymas ir išlaidos, grindžiamos politiniais prioritetais, atitinkančiais Parlamento akcentuojamą „rezultatyvųjį biudžetą“, turėtų sudaryti sąlygas aukštesniam išlaidų lygiui 2008 m. biudžete pasiekti, nei yra numačiusi Komisija PBP.

Pranešėjo bendros pastabos – rezultatyvusis biudžetas

7.        Pagal Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos 2008 m. Metinės politikos strategijos (MPS)[38], Europos Parlamento prioritetinė sritis – biudžeto aiškus pateikimas. Pranešėjas ir toliau stengsis atkreipti visų dėmesį į tai, kaip svarbu parengti 2008 m. „rezultatyvųjį biudžetą“. Tačiau rezultatus galima pasiekti ir juos išmatuoti tik tuo atveju, jeigu aiškiai apibrėžti tikslai. Biudžeto eilutė ir toliau lieka pagrindine kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros sudėtine dalimi. Politikos sritis – tai pagrindinis biudžeto nomenklatūros elementas, per kurį Parlamentas gali vykdyti finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimo pagal veiklos pagrindu sudaromą biudžetą stebėseną.

8.        Pranešėjas mano, kad visų Komisijos generalinių direktoratų veiklos ataskaitos yra naudingas biudžeto valdymo institucijos įrankis, leidžiantis įvertinti, kokius rezultatus kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas numato pasiekti per jam skirtus biudžeto ir žmogiškuosius išteklius. Remdamasis pirminiu tyrimu pranešėjas džiaugiasi, kad biudžeto pateikimas tapo aiškesnis, kad daugiau dėmesio skiriama tikslams ir galutinėms priemonėms ir kad vidinio proceso aprašymo apimtys sumažėjo. Jis nuodugniau išnagrinės veiklos ataskaitas vykdant 2008 m. biudžeto procedūras.

9.        Pranešėjas laukia, kol 2008 m. pasirodys pirmoji Įspėjamoji biudžeto prognozė, kuri turės būti suderinta su Komisija birželio mėn., ir diskusijų su kolegomis Biudžeto komitete dėl to, kaip geriau panaudoti šiuos duomenis.

10.      Dėl decentralizuotų ir vykdomųjų agentūrų pranešėjas pažymi, kad decentralizuotų agentūrų darbuotojų skaičiaus nuolatinis augimas yra finansuojamas iš DFP veiklos išlaidų kategorijų (1,2,3 ir 4). Lėšos, kurios tokiu būdu prarandamos veiklos tikslų atžvilgiu, 2008 m. PBP apytiksliai sudaro 312 mln. eurų. Dar 73 mln. eurų reikia vykdomosioms agentūroms (kurios Komisijos generalinių direktoratų vardu vykdo „administracines“ užduotis). Pranešėjas mano, kad šiuos skaičius turėtų skaidriai pripažinti Komisija. Jis taip pat mano, kad vykdant 2008 m. biudžeto procedūrą reikėtų apibrėžti tinkamą koeficientą, kuriuo reikėtų vadovautis mažinant (kompensuojant) pareigybių skaičių centriniame generaliniame direktorate, kai vykdomoji agentūra įsteigiama to generalinio direktorato priežiūroje.

11.      Mažų maržų DFP perspektyva reiškia, kad bus mažiau galimybių koreguoti išlaidas, atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos prioritetus. Prireikus susitarti dėl programinių finansinių paketų, kurie, įgyvendinant Parlamento nustatytus prioritetus, turėtų būti didesni už 2006 m. gegužės 17 d. EB IS numatytus paketus, pranešėjas primena, kad EB IS 37 straipsnyje numatyta iki 5 proc. siekianti „teisės aktų lankstumo“ galimybė. Kai programinių finansinių paketų išlaidos „padaromos avansu“ (DFP pradžioje įsipareigojimai yra mažesni, tikintis, kad vėliau jie bus didesni), ateityje gali kilti įtampa. Pranešėjas mano, kad gali būti reikalingas tam tikras tarpinstitucinis bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti darnų visos DFP įsipareigojimų planavimą.

12.      Labai mažos maržos, numatytos visų pirma DFP 1a, 3a, 3b ir 4 išlaidų kategorijose, sumažina Parlamento galimybes finansuoti bandomuosius projektus ir parengiamąją veiklą (kurie 2008 m. PBP numatyti kaip „pour mémoire“, arba p. m., kad visi įsipareigojimai, už kuriuos balsuotų Parlamentas, būtų skaičiuojami iš maržos). Tie patys argumentai tinka ir iniciatyvoms, kurios gali būti pasiūlytos vadovaujantis išimtine Komisijos teise.

1a išlaidų kategorija. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

13.      Ši išlaidų subkategorija apima pagrindines politikos sritis Lisabonos strategijai įgyvendinti. Apibendrinti skaičiai nurodyti apžvalgos skyriaus 1a ir 1b lentelėse. Pagrindinės šios išlaidų subkategorijos programos – tai Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, Konkurencingumo ir inovacijų programa, Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa, Progress programa, Transeuropinių tinklų (TEN), Marco Polo II ir Galileo programos. Kitos priemonės, padedančios įgyvendinti konkurencingumo, tvaraus augimo ir užimtumo tikslus – tai vidaus rinka, statistika, kova su sukčiavimu, apmokestinimas ir muitų sąjunga.

Moksliniai tyrimai (DFP 2007–2013 m. numatyta suma: 50 521 mln. eurų)

14.      Pranešėjas džiaugiasi, kad buvo padidintos 2008 m. PBP 1a išlaidų kategorijos išlaidos. Tačiau bendrąja prasme jis norėtų pareikšti susirūpinimą dėl to, kad daugelis toliau aprašytų iniciatyvų, pastaruoju metu pasiūlytų šioje srityje, pasižymi dubliavimosi ir prasto koordinavimo rizika. Jis pritaria PBP II dokumento 99 puslapyje Komisijos pateiktai lentelei, kurioje pateikiamas pasiūlymas dėl lėšų paskirstymo įvairioms mokslinių tyrimų programoms ir su tuo susijusioms sritims, bet abejoja, ar de facto paskirstymas bus toks pats dekartiškas kaip siūloma lentelėje.

15.      Komisijos nuomone ir nepaisant vėlavimo priimant teisės aktus, Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa (EB ir Euratomas) (PP7) pradės visiškai veikti 2008 m. Viena iš PP7 naujovių – Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT). Nuo 2008 m. EMTT bus atsakinga už programos Idėjos įgyvendinimą. Manoma, kad bus reikalaujama, jog vykdomoji agentūra paremtų EMTT, kad ši galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį – visos Europos finansavimo agentūros netirtų sričių moksliniams tyrimams. Gali būti pareikalauta, kad kita vykdomoji agentūra tvarkytų kitas EB septintosios bendrosios programos (PP7) dalis. Parlamentas nustatyta tvarka ištirs šių galimų naujų vykdomųjų agentūrų pridėtinę vertę.

16.      EB septintajai bendrajai programai Komisijos siūlomas biudžetas 2008 m. iš viso sudaro 5 579 mln. eurų sumą (įskaitant tiesioginius mokslinius tyrimus). Svarbiausios konkrečios programos yra susijusios su šiais 4 tikslais:

· bendradarbiavimas (3 802 mln. eurų);

· idėjos (546 mln. eurų);

· žmonės (496 mln. eurų);

· pajėgumai (501 mln. eurų).

17.      2008 m. PBP siūloma skirti 115,4 mln. eurų sumą Euratomo septintosios bendrosios programos sintezės daliai (įskaitant ITER) – 08 20 01 biudžeto eilutė. 164,8 mln. eurų Euratomo mokslinių tyrimų programos lėšų yra siūloma skirti ITER bendrajai įmonei – 08 20 02 biudžeto eilutė. Kalbant apie PP7 Euratomą, neseniai įkūrus ITER tarptautinę organizaciją ir ITER bendrąją įmonę, pagrindinis prioritetas sintezės energijos srityje 2008 m. bus teikiamas ITER projekto, dėl kurios buvo sėkmingai susitarta PP6, operatyviam paleidimui.

18.      Pranešėjas pažymi, kad Europos technologijos instituto (ETI) sukūrimas Komisijos siūlymu priskiriamas tiesioginėms ES biudžeto išlaidoms, kurios, kaip tikimasi, per 2007–2013 m. laikotarpį sudarys apie 308 mln. eurų, nebuvo numatytos 2006 m. gegužės mėn. suderintoje DFP, todėl jas reikės finansuoti iš 1A išlaidų kategorijos maržos. Jis pažymi, kad PBP buvo įrašyta 2,9 mln. eurų suma. Komisijos nuomone, tai leis atlikti parengiamuosius darbus, kad institutas būtų atidarytas 2010 m. Tačiau 2008 m. PBP siūloma, kad EIT biudžeto eilutė būtų 15 02 11, kuri priklauso visą gyvenimą trunkančio mokymosi skyriui (o ne 02 02 10, priklausanti konkurencingumo, pramonės politikos, naujovių ir verslininkystės skyriui, kaip buvo pradžioje nustatyta Komisijos pasiūlyme dėl ETI). Pranešėjas atkreipia dėmesį į šiuo metu svarstomą pasiūlymą dėl teisės akto projekto. Jis norėtų pareikšti susirūpinimą dėl potencialių Žinių ir naujovių bendrijos (ŽNB) finansavimo išteklių, taip pat dėl paties „organo“ (Finansų reglamento 185 straipsnio prasme), kurį yra pasiūliusi Komisija. Pranešėjas primygtinai reikalauja, kad Komisija nuodugniau išaiškintų, kaip ji užtikrins, kad ŽNB ir kitos esamos PP7 sudedamosios dalys (kaip antai kompetencijos tinklai), sąžiningai konkuruodamos dėl finansavimo, sukurs pridėtinę vertę. Be to, bet koks galimas struktūrinių fondų lėšų panaudojimas – KNP programoje arba PP7 – turėtų atitikti biudžeto specifiškumo principą, pagal kurį kelių finansavimo šaltinių panaudojimas konkrečiam tikslui finansuoti gali prieštarauti finansų reglamentui.

19.      Nauja parengiamoji veikla (2008 m. 3 mln. eurų) Pasaulinių aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemų (GMES) srityje yra skirta įgyvendinti praktikoje mokslinius tyrimus konkrečiu greitų kartografavimo paslaugų teikimo atveju, kai reaguojant į ekstremalias situacijas reikia paremti civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą.

Galileo

20.      Pranešėjas atkreipia dėmesį į neseniai pasirodžiusį komunikatą „Galileo kryžkelėje: GNSS programos įgyvendinimas“, kuriame atkreipiamas dėmesys į lemiamą Galileo sistemos etapą po to, kai sužlugo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Jis primena Komisijai ir Tarybai, kad 2007–2013 m. DFP Galileo sistemai pagal PP7 jau numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų suma (2008 m. PBP – 151 mln. eurų) ir kad 2006 m. gegužės 17 d. EB IS numatytos tinkamos priemonės, užtikrinančios papildomų reikalavimų vykdymą (400 mln. eurų per metus), kad galima būtų užtikrinti šiai programai su milžiniška europietiška pridedamąja verte Bendrijos finansavimą. Be to, jis primena, kad derybose dėl DFP Parlamentas pakartotinai įspėjo Tarybą ir Komisiją dėl galimo per mažo Galileo sistemos finansavimo.

Konkurencingumas ir naujovės (DFP numatyta suma: 3 621 mln. eurų)

21.      Konkurencingumo ir naujovių programa (KNP) – svarbi atnaujinto Lisabonos proceso strategijos dalis. Ji suskaidyta pagal įvairias politikos sritis (antraštines dalis): 2 antraštinė dalis (įmonė), 6 antraštinė dalis (energetika ir transportas) ir 9 antraštinė dalis (informacinė visuomenė). 2008 m. KNP yra siūloma skirti 403,7 mln. eurų sumą (palyginti su 388 mln. eurų suma 2007 m. PBP).

Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa (DFP numatyta suma: 6 970 mln. eurų)

22.      Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa, įskaitant daugiakalbystę – viena iš pagrindinių programų, finansuojamų pagal 1a subkategoriją, tęsianti švietimo ir mokymo kokybės gerinimo tikslo įgyvendinimą. Ji apima Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig kryptis, visas kryptis apimančią veiklą ir Jean-Monnet priemonę. Šiais antraisiais programos įgyvendinimo metais bendra asignavimų suma sudaro 899 mln. eurų, o tai yra 9 proc. daugiau, palyginti su 2007 m. biudžetu.

Pažanga (DFP numatyta suma: 743 mln. eurų)

23.      Pažanga – tai integruota Užimtumo ir socialinio solidarumo programa, kuria remiama socialinės politikos darbotvarkė (2008 m. PBP numatyta 95,7 mln. eurų suma). Stengiantis išlaikyti socialinį dialogą, laisvą darbininkų, studijų ir specialių pranešimų socialinėje srityje judėjimą, skatinti ir sudaryti sąlygas socialiniam dialogui Europos lygiu („Darbas Europai“ – socialinis dialogas ir mobilumo programa), 2008 m. PBP tam buvo skirta 65,8 mln. eurų, o tai sudaro 3,84 proc. mažiau, palyginti su 2007 m. biudžetu.

24.      Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas skirtas teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems nuo pagrindinių struktūrinių pasaulinės prekybos modelių pokyčių padarinių ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

           2006 m. gegužės 17 d. EB IS buvo nustatyta šio fondo orientacinė suma – 500 mln. eurų metams. Telieka išsiaiškinti, kokia bus šios priemonės paklausa ir kaip tiksliai bus organizuojamas finansavimas praktikoje.

Transeuropiniai tinklai (TEN) ir Marco Polo

25.      DFP TEN transportui skiriama orientacinė 8 013 mln. eurų suma, o Marco Polo II – 450 mln. eurų suma. TEN veiklai transporto srityje siūlomas 972 mln. eurų bendras finansavimas. Tai turėtų atitikti pradinę finansinę programą. Energetikos srityje iš 2007–2013 m. DFP numatytos 155 mln. eurų sumos TEN-E „Pirmenybiniam sujungimo planui“ (PSP) numatyta 22 mln. eurų suma.

1b išlaidų kategorija. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti

26.      Finansinės programos 1b išlaidų kategorija apima struktūrinius fondus – Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos socialinį fondą (ESF) – be to, Sanglaudos fondą. Ji iš esmės susijusi su šiomis veiklos pagrindu sudaromo biudžeto politikos sritimis: regionine politika, kuri susijusi su ERPF ir Sanglaudos fondu, ir užimtumo bei socialinių reikalų politika, kuri susijusi su ESF.

27.      Pagrindinis prioritetas 2008 m. bus užtikrinti sklandų Bendrijos fondų panaudojimą operatyvinėms programoms, suderintoms pagal patvirtintas valstybių narių nacionalines strategines programas, ir jų įsisavinimą.

Įsipareigojimų asignavimai

28.      1b išlaidų kategorijos bendra įsipareigojimų asignavimų suma 2008 m. sudaro 46 878 mln. eurų, kuri yra 3,1 proc. didesnė nei 2007 m. Iš jų 38 723 mln. eurų suma skirta struktūriniams fondams (Europos socialiniam fondui ir Europos regioninės plėtros fondui), kuri yra 1,0 proc. didesnė nei 2007 m., ir 8 155 mln. eurų suma – Sanglaudos fondui. Pastaroji suma yra 14,4 proc. didesnė nei 2007 m. Paprastai struktūriniai ir sanglaudos fondai visiškai išnaudoja šioje išlaidų kategorijoje numatytas lėšas, todėl 1b subkategorijoje maržos nebus.

Mokėjimų asignavimai

29.      1b išlaidų kategorijoje bendras mokėjimų biudžetas sudaro 40 622 mln. eurų sumą, kuri yra 7,5 proc. didesnė nei 2007 m. Šis skaičius susideda iš trijų dalių: avansiniai ir tarpiniai mokėjimai, susiję su 2007–2013 m. finansinės programos įsipareigojimais, sudarantys didžiausią dalį; 2000–2006 m. programų ir projektų likę neįvykdyti įsipareigojimai (RAL); likusi nesumokėta iki 2000 m. vykdytų programų neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) suma. Struktūrinių fondų RAL 2006 m. padidėjo ir sudarė 77,8 mlrd. eurų sumą. Sanglaudos fondo RAL sudarė 15,4 mlrd. eurų sumą. Taigi bendra struktūrinių operacijų RAL suma sudaro 93,2 mlrd. eurų, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. neapmokėtų įsipareigojimų. Be to, pranešėjas pažymi, kad, turint omeny 2006 m. birželio mėn. taisomojo biudžeto taisomąjį raštą, 2006 m. biudžeto atšaukti mokėjimų asignavimai struktūrinių fondų srityje sudarė 3,3 mlrd. eurų.

30.      Pranešėjas siūlo dvi apibendrinamąsias pastabas dėl 1b išlaidų kategorijos. Pirmoji pastaba yra ta, kad jis sieks, jog Komisija pateiktų išsamesnius paaiškinimus nei tie, kurie jau buvo pateikti, tiksliai išaiškindama RAL pobūdį. Jis taip pat mano, kad Parlamentas turėtų atsižvelgti į tai, kad struktūriniai fondai, kuriais gali naudotis 12 neseniai į ES įstojusių valstybių narių, yra istorinė galimybė joms pasinaudoti didžiulėmis lėšomis ir padidinti savo ekonominio augimo ir infrastruktūros kokybės potencialą. Parlamentas turėtų skirti daugiau dėmesio pastangų šioje srityje paramai. Pranešėjas taip pat pažymi, kad šios galimybės ateityje finansinėje programoje gali nebebūti.

2 išlaidų kategorija. Gamtos išteklių apsauga ir valdymas

31.      2 išlaidų kategorija yra pati didžiausia 2008 m. PBP išlaidų kategorija numatytų lėšų atžvilgiu, jeigu 1a ir 1b išlaidų kategorijos vertinamos atskirai. Ji apima šias politikos sritis: 05 žemė ūkis ir kaimo plėtra, 07 aplinkos apsauga, 11 žuvininkystės ir jūrininkystės reikalai, 17 sveikatos apsaugos ir vartotojų reikalai.

32.      Komisija 2 išlaidų kategorijoje išskiria penkias dalis, kurios nebūtinai turi tiksliai atitikti anksčiau paminėtas politikos sritis (įsipareigojimų sumas):

· su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginė pagalba: 42 498 mln. eurų;

· kaimo plėtra: 12 570,7 mln. eurų;

· Žuvininkystė: 895,8 mln. eurų;

· Aplinkos apsauga: 266,9 mln. eurų;

· kitos priemonės ir programos (įskaitant decentralizuotas agentūras): 43,3 mln. eurų.

33.                 Tai iš viso sudaro 56 275,8 mln. eurų sumą, kuri yra 25 mln. eurų didesnė,        palyginti su 2007 m. biudžetu. 2008 m. DFP buvo nustatyta 58 800 mln. eurų viršutinė riba,   ir taip susidarė 2 524,1 mln. eurų marža. Maždaug 75,1 proc. šių išlaidų yra privalomo pobūdžio[39] ir dėl jų kasmetinėje biudžeto sudarymo procedūroje galutinis žodis tenka Komisijai, kuri paprastai minimaliai atsižvelgia į Parlamento nuomonę.

34.      Dėl planinių išlaidų šioje išlaidų kategorijoje pirmosios analizės pranešėjas primena, kad pirmasis 2008 m. biudžeto procedūros derinimo posėdis bus rengiamas 2007 m. liepos 13 d. Vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. EB IS II priedu ir atsižvelgiant į ankstesnę ad hoc procedūrą šiame posėdyje bus siekiama pažangos žemės ūkio, žuvininkystės ir BUSP klausimais.

Žemės ūkis

35.      2007–2013 m. finansinėje programoje žemės ūkio politikos pirmasis ir antrasis ramsčiai priskiriami 2 išlaidų kategorijai, todėl atsiveria galimybė, pirma, pervesti lėšas iš tiesioginių išmokų į su rinka susijusias išlaidas, antra, iš vienos kaimo plėtros priemonės kitai.

36.      Nuo 2007 m. sausio 1 d. Europos bendrija nustatė naujas sąlygas ir konkrečias taisykles bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidoms finansuoti ir sukūrė du naujus fondus: Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą (EŽŪKPF). Tarybos reglamentu 1290/2005 nustatomas bendras teisinis pagrindas BŽŪP išlaidoms finansuoti, bendrame ES biudžete sukuriant du naujus fondus – EŽŪGF ir EŽŪKPF.

37.      Atidžiau panagrinėję skaičius, pamatysime, kad 05 politikos srityje 42 216,4 mln. eurų suma (05 02 skyrius – 5 003,4 mln. eurų ir 05 03 skyrius – 37 213,0 mln. eurų) siūloma rinkos išlaidoms ir tiesioginėms išmokoms, o 12 571 mln. eurų suma – kaimo plėtrai (05 04 skyrius). 05 04 skyriui priklausančiai kaimo plėtrai 2008 m. PBP įsipareigojimų asignavimuose prašoma 12 571 mln. eurų suma, kuri yra beveik 200 mln. eurų didesnė nei 2007 m.

38.      2008 m. bus atliktas BŽŪP „būklės patikrinimas“[40]. Parlamentas, o ypač žemės ūkio komitetas tikisi visapusiškai dalyvauti šiame procese. Pranešėjas pripažįsta šį Komisijos įsipareigojimą 2008 m. PBP įvertinti reformuotos BŽŪP funkcionavimą.

Žuvininkystė

39.      Išskiriamos dvi pagrindinės priemonės, atspindinčios dvi atskiras teisines bazes. Pirmoji – Europos žuvininkystės fondas (EŽF), veikiantis nuo 2006 m. rugsėjo 4 d., pakeitęs Europos žvejybos orientavimo finansinę priemonę (FIFG). Antroji – priemonė, apimanti visus kitus veiksmus, susijusius su Bendrąja žuvininkystės politika (BŽP), įskaitant tarptautinę žvejybą ir jūrų teisę, galiojančią nuo 2006 m. liepos 4 d.

40.      EŽF įsipareigojimų asignavimams Komisija siūlo 588,5 mln. eurų sumą, o mokėjimų asignavimams – 450,8 mln. eurų sumą, atitinkamai + 3,1 proc. ir – 46,2 proc., palyginti su 2007 m. Įsipareigojimų asignavimų padidėjimas atitinka teisinėje bazėje numatytą EŽF finansinį paketą. Bendra asignavimų suma, siūloma BŽP priemonei, yra 306,6 mln. eurų įsipareigojimams ir 288,5 mln. eurų mokėjimams.

Aplinkos apsauga

41.      Aplinkos apsauga – tai vienas iš Komisijos veiklos prioritetų 2008 m., kaip tai buvo pabrėžta 2008 m. metinėje politinėje strategijoje (MPS). Tai atitinka keturias prioritetines sritis, nustatytas 6-ojoje Aplinkos apsaugos veiksmų programoje (2002–2012 m.): klimato kaita; gamta ir biologinė įvairovė; tvarusis valdymas ir išteklių naudojimas; aplinkos ir sveikatos apsauga.

42.      Akivaizdžiai didžiausia veiklos biudžeto suma tenka 07 03 skyriui „Bendrijos aplinkos apsaugos politikos ir teisėkūros įgyvendinimas“ (280,6 mln. eurų), iš kurios 07 03 07 straipsnio „LIFE + (2007–2013 m. aplinkos apsaugos finansinė priemonė)“ įsipareigojimams tenka 248,1 mln. eurų suma. Komisija pažymi, kad programa LIFE + labai skiriasi nuo pirminio pasiūlymo, visų pirma valdymo metodo atžvilgiu (centrinis tiesioginis Komisijos valdymas vietoj pradžioje siūlyto netiesioginio centralizuoto valdymo su nacionalinėmis agentūromis). Tokį požiūrį per visą šios priemonės teisės aktų leidybos procesą labai rėmė Biudžeto komitetas, tačiau dėl to Aplinkos generalinis direktoratas susidurs su papildomais reikalavimais dėl išteklių.

43.      PBP teigiama, kad 2008 m. bus lemiami ES klimato kaitos politikai. Tačiau pranešėjas norėtų gauti išsamesnės informacijos apie tai, kaip planuojama panaudoti pageidaujamą padidintą nuo 273 mln. eurų įsipareigojimų 2007 m. iki 298 mln. eurų 2008 m. išteklių sumą aktyvesnei veiklai klimato kaitos srityje.

3a išlaidų kategorija. Laisvė, saugumas ir teisingumas

44.      2008 m. PBP 3a išlaidų kategorijoje „Laisvė, saugumas ir teisingumas“ pageidaujamos išlaidos 2008 m. sudaro 691 mln. eurų. Ši suma yra 10,8 proc. didesnė nei 2007 m. biudžete. Visos veiklos išlaidos šioje DFP išlaidų kategorijoje numatytos veiklos pagrindu sudaromo biudžeto 18 antraštinėje dalyje – laisvės, saugumo ir teisingumo sritis.

45.      PBP prašomos DG JLS administracinės išlaidos sudaro 60,2 mln. eurų sumą, iš kurios 55,7 mln. eurų skiriama DFP 5 išlaidų kategorijai, o 4,6 mln. eurų (18 01 04) priklauso 18 politikos sričiai. Tai gan nemažas padidėjimas, palyginti su 2007 m. biudžetu, kuriame administracinėms išlaidoms 18 antraštinėje dalyje buvo skirta 51,3 mln. eurų suma.

46.      Komisija teigia, kad po pradinio laikotarpio 2007 m. 2008 m. bus „pirmasis visas įgyvendinimo laikotarpis“ trims naujoms bendrosioms programoms: Solidarumo ir migracijos valdymo, Pagrindinių teisių ir teisingumo, Saugumo ir laisvių apsaugos. Tačiau padėtis teisinės bazės priėmimo srityje nėra visiškai patenkinama – kai kurios programos vis dar nėra suderintos.

47.      3a išlaidų kategorijoje yra daugybė agentūrų. Pranešėjas pažymi, kad FRONTEX agentūros atveju 2007–2008 m. prašoma dar kartą padidinti lėšas apie 4 mln. eurų po to, kai 2006–2007 m. jos jau buvo padidintos 15,3 mln. eurų. Šių lėšų didinimų priežastis – FRONTEX agentūros užduočių plėtimas, įskaitant tai, kad 2008 m. – pirmieji metai, kai skubios pasienio pagalbos būriai turi pradėti visavertiškai funkcionuoti. Analogiška plėtra matoma ir Eurojusto agentūros atveju, kurios lėšos 2008 m. išauga 1 586 000 eurų (2008 m. PBP – 20,0 mln. eurų), palyginti su 2007 m. po to, kai 2007 m. biudžeto lėšos išaugo 3 714 000 eurų.

3b išlaidų kategorija. Pilietiškumas

48.      Ši subkategorija apima visuomenės sveikatą, vartotojų apsaugą ir civilinę saugą. Visa asignavimų lėšų suma šioje subkategorijoje sudaro 598,5 mln. eurų įsipareigojimų asignavimams ir 694,4 mln. eurų mokėjimų asignavimams. Marža sudaro tik 16,5 mln. eurų

49.      Šie 2008 m. PBP skaičiai rodo 2008 m. biudžeto lėšų sumažėjimą 7,6 proc. įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu ir 4,6 proc. mokėjimų asignavimų atžvilgiu (palyginti su 2007 m. biudžetu). Tačiau 2008 m. PBP 1 dokumento (6 puslapyje) pažymėta, kad „šį asignavimų sumažinimą (...) reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad į 2007 m. biudžetą buvo įtraukta 24,4 mln. eurų suma, skirta Solidarumo fondui, ir 87 mln. eurų suma pereinamojo laikotarpio priemonių užbaigimui Bulgarijoje ir Rumunijoje". Todėl, atmetus šias dvi priemones, pamatytume asignavimų padidėjimą (palyginti su 2007 m. biudžetu) 11,6 proc. įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu ir 4,6 proc. mokėjimų asignavimų atžvilgiu.

Pagal 2008 m. PBP penkios pagrindinės šios išlaidų subkategorijos išlaidų rūšys bus paskirstytos tokiu būdu:

- Europos kultūros ir įvairovės puoselėjimas (192,966 mln. eurų);

- informacinė visuomenė ir žiniasklaida (104,180 mln. eurų);

- decentralizuotos agentūros; Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos maisto saugos tarnyba (102,600 mln. eurų);

- supažindinimas su Europos politika ir ryšių su piliečiais gerinimas (88,630 mln. eurų);

- prieigos prie pagrindinių prekių ir paslaugų užtikrinimas (72,500 mln. eurų).

50.      Šioje išlaidų kategorijoje didžiausios išmokos skiriamas Europos kultūros ir įvairovės puoselėjimo tikslui. Trys programos skirtos remti pagrindiniam tikslui – puoselėti tarpusavio supratimą ir bendrą europinę tapatybę, plėtojant ryšius kultūros, jaunimo ir pilietybės srityse. Programos „Veiklus jaunimas“ (123,40 mln. eurų) tikslas – skatinti jaunimo pilietiškumą bei darbo jaunimo ir NVO bendradarbiavimą. Programa „Kultūra (2007–2013 m.)“ (48,79 mln. eurų), kuri skirta valstybėms narėms ir valstybėms kandidatėms, siekiama trijų konkrečių tikslų: kultūros sektoriaus darbuotojų judumo skatinimo; meno kūrinių judėjimo skatinimo; tarpkultūrinio dialogo.

51.      Programa „Aktyvių piliečių Europa“ (29,48 mln. eurų įsipareigojimai) apima paramą pilietinei visuomenei ir įvairioms organizacijoms, propaguojančioms Europos interesus ir miestų partnerystę. Programa „Žiniasklaida 2007“ (103,18 mln. eurų įsipareigojimų) informacinės visuomenės ir žiniasklaidos politikos srityje skirta Europos įvairovei ir jos kinematografijos bei vaizdo ir garso įrašų paveldui išsaugoti ir stiprinti.

52.      Ryšių ir informacijos politikos srities tikslas – supažindinti su Europos politika ir užtikrinti geresnius ryšius su piliečiais. 2008 m. PBP šiai išlaidų kategorijai prašoma 201,16 mln. eurų sumos. Į ryšių politikos svarbumą buvo atkreiptas dėmesys neseniai Biudžeto komitete įvykusiame svarstyme, kuriame šio komiteto nariai gan ilgai svarstė vietinės arba viršnacionalinės strategijos santykinę svarbą ir koks turi būti tinkamas institucinės nepriklausomybės lygis ryšiuose su piliečiais.

4 išlaidų kategorija. ES kaip pasaulinė partnerė

53.    Siūlomi įsipareigojimų asignavimai sudaro 6,9 mlrd. eurų sumą, palyginti su 2007 m. biudžeto 6,8 mlrd. eurų suma (+ 1,5 proc.). Mokėjimams biudžete numatyta 7,9 mlrd. eurų suma, kuri yra 7,7 proc. didesnė. Iki viršutinės ribos paliekama gan nemaža 329,9 mln. eurų marža (apie 5 proc. šios išlaidų kategorijos sumos). Ši didelė marža sukurta dirbtinai, kadangi Komisija jau yra pareiškusi, kad gali būti reikalingi didesni asignavimai, pvz., Kosovui arba Palestinai, nei numatyta PBP. Tačiau šiame etape Komisijos planai – šiam tikslui galimai panaudoti didžiąją maržos dalį arba ją visą. Pranešėjas, suprantama, negali patvirtinti jokio ta prasme iš anksto numatyto maržos panaudojimo.

54.    Reikėtų pažymėti, kad galimybė turėti 200 mln. eurų maržą atsiranda todėl, kad 2008 m. biudžete nereikės numatyti Garantijų fondo išorinėms trečiųjų šalių paskoloms. Nors šios papildomos galimybės egzistuoja 2008 m., reikėtų būti šiek tiek atsargiems, kadangi 2009 m. reikės vėl numatyti 200 mln. eurų išlaidas (privalomas išlaidas).

55.    Komisija PDP nurodo, kad administracinės paramos išlaidos (ankstesnės „BA.eilutės“) buvo sumažintos 5 proc. dėl lėšų neišnaudojimo ankstesniais metais ir kad 23,3 mln. eurų buvo pridėta veiklos programoms. Pranešėjas norėtų gauti tikslesnės informacijos apie visoms programoms skiriamų lėšų sumažinimą arba padidinimą. Šiuo atžvilgiu jis norėtų pabrėžti, kad kitos administracinės išlaidos kai kuriose srityse, atrodo, išaugo.

Išorės santykiai

56.      Šios srities įsipareigojimams iš viso skiriama 3,7 mlrd. eurų (+ 3,76 proc.). Sritys, kurioms skiriamų lėšų augimas pranoksta vidurkį – bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) (+ 25,6 proc.), kur PBP siūloma skirti 200 mln. eurų sumą (160 mln. 2007 m.). Taip pat labai dideliu skiriamų lėšų augimu pasižymi mažiau žinomas (naujesnis) straipsnis – Reagavimas į krizes ir visuotines grėsmes saugumui – kuris sudaro + 20 proc., nors pradinės sumos ir kuklios (nuo 209 mln. eurų 2007 m. iki 249,6 mln. eurų). Į tokį didelį augimą reikia žiūrėti atsargiai, ypač turint omeny, kad marža yra dirbtinai sukurta, ir, kiek pranešėjui žinoma, sprendimai šioje srityje nėra priimami bendrai, nustatant fiksuoto dydžio finansinius paketus.

57.      Demokratijos ir žmogaus teisių srityje lėšos didinamos + 4,1 proc. ir pasiekia 137 mln. eurų sumą. Kaimynystės politikai lėšos padidintos kukliai – iš viso + 2,3 proc. (iki 1,46 mlrd. eurų sumos), kaip ir santykiams su Lotynų Amerika – + 1,1 proc. (iki 1 mlrd. eurų sumos). Azijai lėšos šiek tiek sumažintos iki 807 mln. eurų sumos (– 2,05 proc.), o tai gali atspindėti biudžeto prognozių pokyčius Irako ir (arba) Afganistano atžvilgiu.

Prekyba

58.      Siūlomi bendri įsipareigojimai sudaro 77 mln. eurų sumą (+ 8 proc.). Priežastis, kodėl šios sumos piniginė išraiška tokia maža, yra ta, kad su prekyba susijusi pagalba įtraukta į geografines priemones. Komisijos numatyta su prekyba susijusios pagalbos tiksli suma turėtų būti aiškiau apibrėžiama atsižvelgiant į daugiašaliuose forumuose priimtus įsipareigojimus.

Plėtra ir santykiai su AKR valstybėmis

59.      PBP numatytos lėšos šioje srityje didėja 4,6 proc. iki 1,3 mlrd. eurų (2007 m. biudžete – 1,24 mlrd. eurų). Pagrindinis padidėjimas susijęs su aplinkos ir gamtos išteklių tvariuoju valdymu, įskaitant energetiką, kuris sudarė nuo 82 mln. eurų iki 101 mln. eurų (+ 22,3 proc.). Taip pat + 9,3 proc. išaugo maisto saugai skiriamos lėšos, kurios sudarys 216 mln. eurų sumą (palyginti su 198 mln. eurų 2007 m.).

60.      Nevalstybiniams subjektams skiriamos lėšos didėja nežymiai – + 2,5 proc. ir sudaro 213 mln. eurų sumą, taip pat žmogaus ir socialiniam vystymui skiriamos lėšos, kurios sudaro 120 mln. eurų sumą (+ 2,3 proc.).

Plėtra

61.      Šios politikos srities lėšos truputį sumažėjo nuo 1,06 iki 1,03 mlrd. eurų (– 2,6 proc.). Tačiau pagrindinei čia įgyvendinamai priemonei – pasirengimo narystei priemonei (IPA) siūloma bendra 1,38 mlrd. eurų suma, kurios likutis bus įgyvendinamas kitose politikos srityse. Pagalba teikiama tiek šalims kandidatėms, tiek galimoms kandidatėms.

62.      Pagrindiniai elementai – derybos dėl stojimo į ES su Kroatija ir Turkija (šalys kandidatės), Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (BJRM) kaip galimos kandidatės parengimas ir tolesnis bendradarbiavimas su Balkanų šalimis jų stabilizavimo ir asocijavimo procese. Pranešėjas pažymi, kad nėra lengva pirmą kartą įvertinant PBP įvairioms šalims išskirti konkrečias sumas. Galbūt galima būtų pamąstyti apie skaidrumo padidinimą.

5 antraštinė dalis. Administravimas

63.      2008 m. PBP numatytas 7 336 mln. eurų biudžetas, kuriame, atsižvelgus į darbuotojų pensijų fondo įnašus (2008 m. 77 mln. eurų), susidaro 121,2 mln. eurų marža. Šiame procedūros etape paliekama marža yra 7,61 proc. didesnė nei tame pačiame etape praeitais metais, nepaisant nemažo pensijų padidėjimo (+ 10,2 proc.) ir Europos mokyklų skaičiaus išaugimo (+ 11,1 proc.). Marža skaičiuojama pagal generalinio sekretoriato techniškai atnaujintą penktąjį pranešimą dėl 5 išlaidų kategorijos (2006 m. gegužės mėn.) ir vadovaujantis hipoteze, kad Parlamento biudžetas pasieks 20 proc. 5 išlaidų kategorijos viršutinės ribos.

64.      Komisijos 2008 m. administravimo biudžetas numatytas 4 610,7 mln. eurų kartu su pensijomis, įskaitant Europos mokyklų išlaidas. Tai, palyginti su 2007 m. biudžetu, yra 5,62 proc. daugiau ir gerokai viršija pastaruoju metu buvusį vidutinį šios PBP išlaidų kategorijos lėšų augimą (+ 3,88 proc. 2007 m.). Bendro administracinio biudžeto lėšų augimas daugiausia susijęs su darbuotojų priėmimu į naujas pareigybes, kadangi dėl ES plėtros užduočių apimtys išsiplėtė.

65.      Šiuo tikslu reikia 860 naujų pareigybių, iš kurių 785 pareigybėms bus reikalingas grynasis lėšų padidinimas, palyginti su 2007 m. biudžeto sukūrimo planu: 610 – ES-10 ir 250 – ES-2. Šis pageidavimas atitinka 2003–2008 m. daugiametį planą, kuris buvo pateiktas biudžeto valdymo institucijai ir patvirtintas vykdant patikrą dėl „Komisijos žmogiškųjų išteklių planavimo ir optimizavimo, siekiant įgyvendinti ES prioritetus“, kurios rezultatai buvo paskelbti 2007 m. balandžio 24 d. Pranešėjas atkreipia dėmesį į šį pranešimą, kuris yra atsakas į Parlamento prašymą, pateiktą 2007 m. biudžete. Tačiau, pranešėjo nuomone, jame iškeliama daugybė klausimų, kurių poveikį reikėtų analizuoti platesniame Europos valdymo kontekste: pridėtinių išlaidų dalis, įskaitant neoficialius darbuotojus; ryšys su reguliavimo ir vykdomosiomis agentūromis; decentralizuotas ir dekoncentruotas valdymas; užsakomieji darbai, sutarties pagrindu samdomi darbuotojai ir t. t.

66.      Be prašymo įsteigti naujas pareigybes, susijusias su ES plėtra, Komisija patvirtina savo pageidavimą kitus poreikius tenkinti išimtinai darbuotojų perkėlimo būdu pagal prioritetus, kuriuos praeitais metais apibrėžė Parlamentas ir Komisija savo teisėkūros ir darbo programoje. Planuojamas vidinis perkėlimas – 287 darbuotojai; šis skaičius atitinka Komisijos nustatytą tikslą – perkelti 1 proc. darbuotojų. Be strategijos visas su ES plėtra nesusijusias užduotis vykdyti išimtinai darbuotojų perkėlimo būdu, yra kitas būdas – gerokai padidinti išorinių darbuotojų skaičių, kuriems prašomi asignavimai padidėja nuo 295,73 mln. eurų iki 315,2 mln. eurų (t. y. 6,59 proc.).

67.      Apsaugos sustiprinimui Briuselyje esančiuose Komisijos pastatuose ir delegacijų pastatuose antrus metus prašoma 9 proc. didesnių lėšų. Šią sritį apima ketverių metų planas ir ateityje, Komisijos nuomone, bus sutaupoma daug lėšų draudimo ir apsaugos darbuotojų sąskaita. Komisija turėtų aiškiau apibrėžti savo planus ir kiekybiškai apibrėžti planuojamas sutaupyti lėšas praėjus pusei termino.

6 antraštinė dalis. Kompensacijos

68.      Ši išlaidų kategorija apima dvi priemones, dėl kurių buvo susitarta su Bulgarija ir Rumunija derybose dėl stojimo į ES. Jeigu pinigų srautų priemonės tikslas – pagerinti pinigų srautų judėjimą nacionaliniuose biudžetuose, Šengeno priemonė – tai laikina priemonė, skirta kontrolės priemonėms prie naujų Europos Sąjungos išorinių sienų finansuoti. 2008 m. biudžete numatoma 206,6 mln. eurų suma ir DFP atžvilgiu susidaro 0,4 mln. eurų marža.

Agentūros

69.      2008 m. PBP numatyti asignavimai 25 decentralizuotoms agentūroms, kurių bendra suma sudaro 524,0 mln. eurų ir kuri yra 19 proc. didesnė nei 2007 m. agentūroms skirtos 441,8 mln. eurų subsidijos. Beveik du trečdaliai, arba 62 proc., visos agentūrų subsidijų sumos skirta 1 ir 2 antraštinėms dalims – Darbuotojų ir administracinės išlaidos, ir tik 38 proc. naudojama veiklos išlaidoms padengti (3 antraštinė dalis).

70.      Pagrindinė decentralizuotų agentūrų išlaidų dalis priskiriama DFP 1 išlaidų kategorijai, kur sutelkiama apie 51 proc. viso 2008 m. agentūrų biudžeto. 38 proc. visos sumos agentūroms numatyta 3 išlaidų kategorijoje, kai 2 išlaidų kategorijai (7 proc.) ir 4 išlaidų kategorijai (3 proc.) skiriamos labai nedidelės dalys.

71.      Reikia pažymėti, kad decentralizuotų agentūrų biudžetų ir darbuotojų skaičiaus augimo tempai smarkiai pralenkia bendrus ES biudžeto augimo tempus: bendras PBP augimas 2008 m., palyginti su 2007 m., yra 2 proc. įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu ir 3 proc. darbuotojų skaičiaus atžvilgiu, agentūrų subsidijos išaugo 19 proc., o jų darbuotojų skaičius – 10 proc.

72.      Vykdomosios agentūros, įsteigtos siekiant įgyvendinti tam tikras programas ir visiškais finansuojamos iš atitinkamų veiklos programų finansinių paketų, taip pat pasižymi gan dideliu augimo tempu 2008 m., palyginti su 2007 m. – 18 proc. viso jų biudžeto ir darbuotojų skaičiaus.

73.      Dėl to, kad visos decentralizuotų agentūrų darbuotojų ir administracinės išlaidos (taip pat ir 2008 m.) bei visos vykdomųjų agentūrų išlaidos, kurios savo pobūdžiu yra grynai administracinės, bus finansuojamos iš DFP pagal veiklos išlaidų kategorijas, sumažėja mažos 1, 2, 3, ir 4 išlaidų kategorijose iš viso 385 mln. eurų suma[41]. Kitaip tariant, agentūrų (decentralizuotų ir vykdomųjų) darbuotojų ir administracinių išlaidų perkėlimas į 5 išlaidų kategoriją padidintų 2008 m. susidarančias maržas – 1a išlaidų kategorijoje 206 mln. eurų suma (nuo 77 mln. iki 283 mln. eurų), 2 išlaidų kategorijoje 25 mln. eurų suma, 3a išlaidų kategorijoje 51 mln. eurų suma (nuo 56 mln. iki 107 mln. eurų) 3b išlaidų kategorijoje 86 mln. eurų suma (nuo 17 mln. iki 103 mln. eurų) ir 4 išlaidų kategorijoje 17 mln. eurų suma.

74.      Turint omeny 2008 m. PBP 5 išlaidų kategorijos 121 mln. eurų maržą, tokiu žingsniu būtų 264 mln. eurų viršijama šios DFP kategorijos viršutinė riba, tačiau bent jau būtų sudarytos galimybės skaidriai suformuoti tikras ES administracinėms išlaidoms skirtas lėšas.

75.      Jeigu dabartinės tendencijos Europos Komisijoje naudoti užsakomąsias paslaugas nelydės atitinkamas darbuotojų skaičiaus mažinimas Komisijos patronuojančiuose generaliniuose direktoratuose, be šiuo metu esamo, nors ir kuklaus tinkamai pažymėtų 5 išlaidų kategorijos išlaidų augimo, administravimo tikslams bus papildomai išleidžiama solidi, nuolat didėjanti Europos Sąjungos veiklos lėšų dalis. Su agentūromis susiję 2008 m. PBP skaičiai aiškiai atspindi šią tendenciją.

Bandomieji projektai ir parengiamoji veikla

76.      Labai mažos maržos, numatytos visų pirma DFP 1a, 3a, 3b ir 4 išlaidų kategorijose, sumažina Parlamento galimybes finansuoti bandomuosius projektus ir parengiamąją veiklą (kurie 2008 m. PBP numatyti kaip „pour mémoire“, arba p. m., taip, kad visi įsipareigojimai, už kuriuos balsuotų Parlamentas, būtų skaičiuojami iš maržos).

77.      Atsižvelgdamas į savo neseniai parengtą darbo dokumentą dėl 2007 m. bendro biudžeto pranešėjas pasiūlė daugybę sričių, kuriose Parlamentas 2008 m. biudžeto procedūros metu galėtų pateikti idėjas dėl naujų bandomųjų projektų ir parengiamosios veiklos. Tačiau jis primena apribojimus, kuriuos Parlamento vidinis tvarkaraštis, kuriame numatyta parengti pakeitimus pirmajam svarstymui (galutinis terminas rugsėjo mėn.), sukuria jo gebėjimui iki birželio 15 d. pateikti idėjas kitai biudžeto procedūrai, numatytai 2006 m. gegužės 17 d. EB IS II priede.

Darbo dokumentas dėl struktūrinių fondų ir jų įgyvendinimo būklės

1.        Įžanga

Šiame darbo dokumente dėmesys sutelkiamas į struktūrinių intervencijų padėtį (daugiausia 2000–2006 m. programas ir įgyvendinimą iki 2007 m.). Šiame darbo dokumente sukaupta informacija bus labai svarbi šių metų biudžetinei procedūrai. Ypač daug reikšmės teikiama RAL (pranc. reste à liquider) ir EUR–10 programų įdiegimui. Šiame darbo dokumente pateikti bendri struktūrinės intervencijos rodikliai apima asignavimus, susijusius su 2 eilute (gamtos ištekliai)[42] ir skirtus Europos žuvininkystės fondui (EFF) ir kaimo plėtrai (EAFRD ir EAGGF).

Daug išsamesnė informacija apie struktūrinę veiklą pateikta pagal 1 b antraštinę dalį (sanglauda).

2.        Mokėjimų įvykdymas 2006 m.

2.1.     Mokėjimai 2000–2006 m. laikotarpio programoms

Esami asignavimai siekė 29,2 mlrd. eurų. Pagal patvirtintą biudžetą mokėjimams pritrūko 2,8 mlrd. eurų (po pataisyto biudžeto Nr. 6 pakeitimo neišmokėtos sumos siekė 0,1 mlrd. eurų).

a) ES 15 programų vykdymas

Mokėjimai pagal ES 15 programas siekė 26 027 mln. eurų (novatoriškos priemonės ir techninė pagalba neįtraukta).

1 lentelėje lyginamas faktinis įvykdymas su rodikliais, numatytais pirminėse finansinėse perspektyvose tam laikotarpiui[43]. Ji parodo, kad skirtumas tarp asignavimų, susijusių su 2000–2006 m. programomis, panaudojimo prognozės ir faktinio jų įgyvendinimo išaugo iki 4,1 mlrd. eurų, apytikriai 1,9 mlrd. eurų daugiau nei 2005 m. Vis dėlto verta pastebėti, kad jeigu mokėjimai Ispanijai ir JK 2006 m. būtų vykdomi įprastais tempais, skirtumas tarp prognozės finansinėse perspektyvose ir faktinių mokėjimų pirmą kartą per visą laikotarpį būtų sumažėjęs. 2000–2006 m. neatlikti mokėjimai siekia 29,6 mlrd. eurų.

1 lentelė. Finansinių perspektyvų rodiklių ir biudžeto įvykdymo palyginimas, ES 15

Mlrd. eurų	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	IŠ VISO
Finansinės perspektyvos	9,2	19,6	25,6	27,6	30,2	30,2	30,2	172,6
– iš jų pervedimai į sąskaitą	8,0	6,0	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	14,0
– iš jų kompensacijos	1,2	13,6	25,6	27,6	30,2	30,2	30,2	158,6
Įvykdymas	5,9	14,7	19,2	22,7	26,4	28,0	26,1	143,0
– iš jų pervedimai į sąskaitą	5,9	7,7	0,4	0,0	0,0	0,0	0,0	14,0
– iš jų kompensacijos	0,0	7,0	18,8	22,7	26,4	28,0	26,1	129,0
Skirtumai, palyginti su FP	-3,3	-4,9	-6,4	-4,9	-3,8	-2,2	-4,1	-29,6
– iš jų pervedimai į sąskaitą	-2,1	1,7	0,4	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0
– iš jų kompensacijos	-1,2	-6,6	-6,8	-4,9	-3,8	-2,2	-4,1	-29,6

b) ES 10 programų vykdymas

Visus mokėjimus (2 966 mln. eurų) pagal ES 10 programas (INTERREG programos, novatoriškos priemonės ir techninė pagalba neįtraukti) sudarė išlaidų kompensacijos. Įgyvendinimas buvo 0,3 mlrd. eurų mažesnis už prognozuotą, dėl kurio buvo sutarta Kopenhagos Europos Vadovų Taryboje, tačiau skirtumas buvo žymiai mažesnis nei 2005 m., kai dėl nuvylusio blogo tarpinių mokėjimų įvykdymo susidarė 1,4 mlrd. eurų skirtumas tarp Kopenhagos prognozės ir faktinių mokėjimų. 2000–2006 m. laikotarpio pradžioje faktinis įvykdymas taip pat atsiliko nuo pradinių ES 15 programų prognozių, tačiau ES 10 atveju skirtumas buvo daug pastebimesnis. Uždelstų mokėjimų (Kopenhagos prognozių atžvilgiu) suma 2004–2006 m. sudarė 1,8 mln. eurų.

2 lentelė. Finansinių perspektyvų rodiklių ir biudžeto įvykdymo palyginimas, ES 10

Mlrd. eurų	2004 m.	2005 m.	2006 m.	IŠ VISO
Finansinės perspektyvos	1,6	3,0	3,3	7,9
– iš jų pervedimai į sąskaitą	1,5	0,9	0,0	2,4
– iš jų kompensacijos	0,1	2,1	3,3	5,5
Įvykdymas	1,5	1,6	3,0	6,1
– iš jų pervedimai į sąskaitą	1,5	0,9	0,0	2,4
– iš jų kompensacijos	0,0	0,7	3,0	3,7
Skirtumai, palyginti su FP	-0,1	-1,4	-0,3	-1,8
– iš jų pervedimai į sąskaitą	0,0	0,0	0,0	0,0
– iš jų kompensacijos	-0,1	-1,4	-0,3	-1,8

2.2      Mokėjimai pagal ankstesnes programas

Iki 2000 m. priimtos programos turėtų būti kuo greičiau užbaigtos.

Dauguma galutinių mokėjimų jau atlikti, taigi RAL yra gana nedideli. Atlikti mokėjimai yra susiję su programomis, dėl kurių nacionalinėms valdžios institucijoms buvo reikalinga papildoma informacija, arba programomis, kurių įvykdymas užtruko dėl užsitęsusių teisinių procedūrų. Mokėjimai programoms užbaigti 2006 m. siekė 254 mln. eurų. Pradinio 140 mln. eurų biudžeto ir faktinio įvykdymo skirtumą padengė perkėlimai iš 2000–2006 m. biudžeto eilučių.

2.3.     2006 m. atlikti perkėlimai

Minėti skaičiai yra tik viena reikalo pusė: siekiant susidaryti tikrą įgyvendinimo 2006 m. vaizdą, be biudžeto įvykdymo ir pataisytų biudžetų, turi būti atsižvelgta ir į visus 2006 m. atliktus perkėlimus. Dėl to visa procedūra tampa gana neskaidri, ir atidžiai stebėti tikslų biudžeto įgyvendinimą pasidaro sudėtinga.

Vykdant bendruosius perkėlimus EŽŪOGF iš viso papildomai gavo 220,11 mln. eurų mokėjimų asignavimų.

Du mokėjimo prašymai buvo nusiųsti susipažinti biudžeto institucijai. Jie buvo susiję su perkėlimais tarp ESF ir ŽOFI administracinių išlaidų biudžeto eilučių skyrių (atitinkamai 211 094 eurų mokėjimų asignavimų ir 200 000 eurų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų).

Nemažai perkėlimų atliko pati Komisija, remdamasi savo išimtinėmis teisėmis, nustatytomis Finansiniu reglamentu. Komisijos nuomone, perkėlimai buvo reikalingi siekiant pritaikyti biudžetą atsižvelgiant į skirtingą fondų ir biudžeto eilučių įgyvendinimo tempą.

2.4.     Mokėjimų susikaupimas 2006 m. pabaigoje

Struktūriniuose fonduose dauguma įsipareigojimų prisiimami metų pradžioje, tačiau mokėjimai susikaupia metų gale. Struktūrinių fondų reglamentas ragina valstybes nares paraiškas dėl mokėjimų per metus padalyti į tris grupes; paskutinė paraiškų grupė turi būti perduota iki spalio 31 d. Vis dėlto Komisija ir toliau nemažai paraiškų dėl mokėjimų gauna po nustatyto galutinio termino.

2.5.     Įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu (taip pat žr. 5 skyrių dėl RAL)

Nuo 2003 m. kai kurių valstybių narių bendra neišmokėtų įsipareigojimų (RAL) suma sumažėjo, tačiau tai nėra vyraujanti tendencija; sumažėjimas daugiausia paaiškinamas spartesniu programų, priimtų iki 2000 m., užbaigimu. 2006 m. tik dviem valstybėms narėms pavyko sumažinti RAL (Jungtinės Karalystės – 572 mln. eurų, o Airijos – 99 mln. eurų), t. y. mokėjimai viršijo įsipareigojimus. Penkios didžiausios naudos gavėjos (eilės tvarka) yra Ispanija (gauna beveik ¼ visų mokėjimų), Vokietija, Italija, Portugalija ir Graikija; jos gauna daugiau kaip 70 proc. visų mokėjimų.

Kaip galima tikėtis po tik trejų metų įgyvendinimo laikotarpio, palyginti su septynerių metų laikotarpiu ES 15, nė viena iš naujųjų valstybių narių nėra tarp didžiausių naudos iš struktūrinių fondų gavėjų. Bendrai 39 proc. numatytų sumų buvo išmokėta ES 10. Didžiausia naujos gavėja tarp naujųjų valstybių narių buvo Lenkija – ji gavo daugiau nei pusę visai ES 10 atliktų mokėjimų.

Spėjama, kad 2007 m. įsipareigojimai ir mokėjimai susikaups paskutiniais metų mėnesiais, daugiausia jų bus gruodžio mėn. Taigi tolesni ir nenumatyti vėlavimai, net ir nedideli, galėtų turėti didelės įtakos bendram įgyvendinimui 2007 m.

3.        N+2 įsipareigojimų panaikinimas

Toliau pateiktoje 3 lentelėje parodomas N+2 įsipareigojimų panaikinimo 2006 m. apimties ir atitinkamos 2003 m. įsipareigojimų dalies kiekvienai valstybei narei santykis. Komisijos nuomone, tai, be abejonės, geresnis kiekvienos valstybės narės atlikto darbo rodiklis nei bendra panaikintų įsipareigojimų suma, nes skirtingų valstybių narių metiniai įsipareigojimai yra nevienodi.

Liuksemburgas prarado didžiausią savo 2003 m. asignavimų dalį (2,2 mln. eurų, t. y. 15 proc. atitinkamų 2003 m. įvykdytų įsipareigojimų), nors tai buvo pirmieji metai, kai šios šalies programoms buvo panaikinti įsipareigojimai. Danijai irgi buvo panaikinta nemažai įsipareigojimų (14 proc.). Taip pat pažymėtinas įsipareigojimų panaikinimas INTERREG (2,4 proc.), Belgijai (2 proc.), Vokietijai (1,4 proc.) ir Prancūzijai (1,1 proc.). Buvo panaikinti įsipareigojimai ir kitoms septynioms valstybėms narėms, tačiau visais atvejais jie neviršijo 1 proc. atitinkamų įsipareigojimų dalies.

3 lentelė. N+2 įsipareigojimų panaikinimo 2006 m. apimties ir atitinkamos 2003 m. įsipareigojimų dalies kiekvienai valstybei narei santykis

* INTERREG – tarpvalstybinė programa.

Kuo mažesnė įsipareigojimų dalis ilgainiui prarandama, tuo sėkmingiau valstybės narės / fondai / tikslų programos naudoja 2000–2006 m. laikotarpiui skirtus atitinkamus asignavimus. Atitinkamos veiklos rodiklis yra visų sukauptų panaikintų įsipareigojimų dalies reikšmė visų įsipareigojimų nuo 2000 iki 2003 m., kuriems buvo pritaikyta N+2 įsipareigojimų panaikinimo taisyklė, atžvilgiu.

Kalbant apie valstybes nares, panaikintų Nyderlandų, Danijos ir Liuksemburgo, INTERREG (tarpvalstybinių programų), Belgijos, Airijos ir Švedijos įsipareigojimų skaičius viršijo vidurkį, kuris yra 0,68 proc. Vis dėlto išsiskiria Nyderlandai, nes šios valstybės narės panaikintų įsipareigojimų skaičius kelis kartus viršija kitų valstybių narių[44].

Kalbant apie fondus, panaikintų ERPF ir EŽŪOGF įsipareigojimų skaičius buvo mažesnis už vidurkį. Kalbant apie tikslų programas, panaikintų 1 ir 2 tikslų programų įsipareigojimų skaičius buvo mažesnis už vidurkį, visų kitų – didesnis.

4 lentelė. Santykinė valstybių narių visuminių panaikintų įsipareigojimų vertė iki 2006 m. pabaigos

* INTERREG – tarpvalstybinė programa.

4.        Neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

4.1.     RAL status quo – rūpestį keliantis klausimas

2007 m. birželio 5 d. neįvykdytų įsipareigojimų suma siekė 92 693 mln. eurų (!!). Didžioji šių lėšų dalis (daugiau nei 65 mlrd. eurų) buvo skirta 1 tikslo projektams. Reikia pažymėti, kad į šią sumą neįtraukta iki 2000 m. susidariusi RAL suma (2006 m. pabaigoje ji siekė 923 mln. eurų). Komisijos nuomone, santykinai neišmokėtų įsipareigojimų (RAL) likutis – atitinkamų teisės aktų nuostatų padarinys. Komisija mano, kad normaliu atveju RAL suma gali būti lygi dvejų metų įsipareigojimų sumai. Vis dėlto šiuo metu RAL suma jau beveik lygi trejų metų įsipareigojimų sumai. Be to, pranešėjas norėtų paklausti, ar tikrai RAL sumą, lygią dvejų metų įsipareigojimų sumai, galima laikyti „normaliu atveju“. Dėl šios priežasties pranešėjas ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti padėtį šioje srityje.

5 ir 6 lentelėse pavaizduotas bendras struktūrinių fondų RAL kitimas (sujungti visi programavimo laikotarpiai) nuo 1994 m. Į neišmokėtų įsipareigojimų analizę įtraukti visi struktūrinių fondų įsipareigojimų asignavimai, numatyti šioms politikos sritims: 04 (užimtumas ir socialiniai klausimai), 05 (žemės ūkis ir kaimo plėtra), 11 (žuvininkystė) ir 13 (regioninė politika).

5 lentelė. Įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimas ir neišmokėtų įsipareigojimų likutis kiekvienų metų pabaigoje (mln. eurų)

6 lentelė. Neįvykdytų įsipareigojimų likutis kiekvienų metų pabaigoje (mln. eurų) ir jų augimo tempas (skalė dešinėje pusėje)

Komisijos nuomone, 2006 m. RAL didėjo dėl dviejų veiksnių. Pirma, dėl vis dar santykinai mažo programų įgyvendinimo ES 10 valstybėse tempo ir dėl to, kad visi šioms programoms skirti išankstiniai mokėjimai buvo atlikti 2004 m. ir 2005 m. Antra, dėl neįprastai mažų asignavimų Ispanijai.

7 lentelė. Neįvykdytų įsipareigojimų likutis atskiruose fonduose 2006 m. pabaigoje

(Bendros sumos dalis procentais)

2006 m. didžiausias RAL likutis buvo Italijoje ir Ispanijoje. Po jų ėjo Graikija ir Vokietija. Iki 2000 m. susidariusi RAL suma jau neturi reikšmės nė vienai valstybei narei. Jei valstybės narės vykdytų programas maždaug palyginamu greičiu, jų RAL būtų proporcingas joms tenkančiai įsipareigojimų asignavimų daliai. Neatitikimas atsiranda dėl to, kad kai kurios valstybės narės vykdo programas greičiau už kitas.

Atsižvelgiant į santykinius dydžius, smarkiausiai RAL didėjo ES 10 valstybių numatytose programose (daugiau kaip 50 proc.). O ES 10 valstybių numatytose programose jis tepadidėjo iki 10 proc. Dėl šios priežasties ES 10 valstybių tenkanti RAL dalis nuo 8 proc. 2005 m. padidėjo iki 12 proc. 2006 m.

4.2.     2007 m. prognozė

Dabartinėje informacinėje pažymoje dėl įspėjimo dėl biudžeto prognozės viena iš susirūpinimą keliančių sričių, susijusių su neįvykdytais įsipareigojimais (RAL), Komisija laiko asignavimus struktūrinei intervencijai (daugiausia skirtus GD REGIO).

Šiuo metu struktūrinei intervencijai skirtų asignavimų panaudota 1 mlrd. mažiau nei numatyta prognozėje. Pagrindinės priežastys – vėluojančios sąskaitos ir įšaldyti mokėjimai. Nuo šios srities raidos labai priklauso ir bendras ES biudžeto įvykdymas metų pabaigoje.

Komisija pateikia šią detalią informaciją apie skirtingus fondus:

ERPF. ERPF 2 tikslui (-250 mln. eurų) ir šiek tiek mažesniu mastu Urban iniciatyvai (-20 mln. eurų) buvo skirta mažiau lėšų, nes Komisija nusprendė įšaldyti asignavimus Anglijai. Tolesni sprendimai priklausys nuo Anglijos gebėjimo patenkinti reikalavimus. GD REGIO tikisi, kad iki metų pabaigos bus panaudotos visos lėšos.

Sanglaudos fondas. Dabartinis atsilikimas nuo prognozės (-400 mln. eurų) turėtų sumažėti, kai bus patenkinti dabartiniai Graikijos mokėjimo prašymai. Ypač didelis atsilikimas, palyginti su prognoze, šiuo metu yra trijose valstybėse (Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika). Pavyzdžiui, Lenkija dažniausiai pateikia su Sanglaudos fondu susijusius mokėjimo prašymus metų pabaigoje. 2007 m. atitinka šį modelį, todėl tikimasi, kad mokėjimo prašymai bus pateikiami nuo rugsėjo mėn. Vengrijos atveju mokėjimo prašymų pateikimas galėjo sulėtėti dėl transporto sektoriaus vykdomosios struktūros reorganizavimo. Čekijos Respublikoje daugiausia sunkumų kilo transporto ministerijai siekiant prisitaikyti prie pakitusios šalies finansinių srautų sistemos, todėl ji šiais metais nepateikė nė vieno mokėjimo prašymo, susijusio su iš Sanglaudos fondo finansuojamais transporto srities projektais. Šiuo metu GD REGIO vis dar tikisi, kad iki metų pabaigos bus panaudotos visos lėšos.

ESF. Bendras įgyvendinimas maždaug atitinka prognozę, tačiau ESF 1 tikslo (+129 mln. eurų) įgyvendinimas šiek tiek lenkia prognozę, o ESF 3 tikslo (+166 mln. eurų) įgyvendinimas nuo jos šiek tiek atsilieka. Pastarasis rodiklis susijęs su mokėjimų Nyderlandams sustabdymu, kai buvo laukiama nacionalinio audito, atlikto po neigiamas išvadas padariusio Komisijos audito, išvadų. GD EMPL mano, kad dar per anksti daryti išvadas dėl galutinio įgyvendinimo metų pabaigoje.

Kaimo plėtra. Pagrindinės EŽŪOGF Orientavimo skyriaus mokėjimų problemos susijusios su ES 25 valstybių 1 tikslo programomis (+235 mln. eurų). Mokėjimai pagal EŽŪOGF Garantijų skyriaus eilutę, skirtą ES 10 valstybių, smarkiai viršija prognozę (+485 mln. eurų). Pagrindinė priežastis: Lenkija anksčiau nei tikėtasi pateikė svarbų mokėjimo prašymą. Šiuo metu GD AGRI tikisi, kad iki metų pabaigos bus panaudoti visi kaimo plėtrai skirti asignavimai.

5.        Naujų daugiamečių programų pradžia (2007–2013 m.)

Remiantis Komisijos duomenimis (naujausi duomenys dėl biudžeto projekto, pateikti biudžeto prognozėje), vis dar ne iki galo įdiegtos naujos programos, susijusios su struktūrinės intervencijos sritimi. Šiuo metu Komisija atliko susidariusios padėties palyginimą su 2000–2006 m. programų pradine faze.

Naujų struktūrinės intervencijos programų pradinės fazės sėkmė ypač priklauso nuo to, ar valstybės narės pateiks geros kokybės darbo programas, kurias patvirtintų Komisija. Jau įsibėgėjo derybos dėl naujų programų, susijusių su IB eilute (sanglauda) ir skirtų Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir Europos socialiniam fondui (ESF).

· Kai kurie su ERPF ir ESF susiję įsipareigojimai jau patvirtinti anksčiau laiko. Manoma, kad dauguma darbo programų bus patvirtintos rugsėjo ir spalio mėn. Dėl to, kaip planuota, liks pakankamai laiko atitinkamiems išankstiniams mokėjimams iki metų pabaigos atlikti. Vis dėlto gali kilti pavojus, kad programos bus netinkamos kokybės (jų turinys) ir jas reikės iš dalies keisti. Dėl to procesas užsitęs.

· Vis dėlto, palyginti su 2000 m., pradinė programų fazė turėtų vykti sklandžiau, nes 2006 m. jau galiojo visi reikalingi reglamentai (o 2000–2006 m. laikotarpio programos 2 tikslo reglamentas buvo priimtas tik 2000 m. pabaigoje). Be to, šiuo metu Sanglaudos fondo programos suderintos su struktūrinių fondų programomis, nes Sanglaudos fondo projektai įtraukti į darbo programas. Tai sudaro sąlygas anksčiau patvirtinti įsipareigojimus (ir anksčiau atlikti išankstinius mokėjimus).

Šiuo metu derybų dėl naujų programų, susijusių su 2 eilute (gamtiniai ištekliai) ir skirtų kaimo (EŽŪFKP) ir Europos žvejybos fondui (EŽF), raida tokia:

GD AGRI gavo programas šio periodo finansinio krepšelio daliai. Buvo manoma, kad pirmosios programos bus patvirtintos birželio mėn. Tačiau, pranešėjų duomenimis, iki šiol patvirtintos tik 2 programos iš 94. Turint galvoje tai, kad kaimo plėtros politika yra viena iš prioritetų vykdant struktūrinius veiksmus pagal naująsias finansines perspektyvas, šie rezultatai yra labai prasti. Kai kurios valstybės narės dar net nėra atsiuntusios savo programų tvirtinti. Dabartinė padėtis yra nepriimtina, nes programavimo laikotarpis prasidėjo prieš 8 mėnesius (žr. Tarybos ir Parlamento bendrą pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta 2007 m. liepos 13 d. derinimo posėdyje; šiame pareiškime numatyta, kad EP griežtai stebės, kaip tvirtinamos darbo programos).

Pertvarkant bendrąją žemės ūkio politiką tiesioginės išmokos buvo pakoreguotos siekiant gauti daugiau lėšų kaimo plėtrai. Šis projektas turi būti kuo greičiau įgyvendintas. Komisijai tenka aiški atsakomybė už kaimo plėtros politikos punktualų ir sklandų įgyvendinimą.

· EŽF: GD FISH atkreipia dėmesį į pavojų, kad kai kurios valstybės narės gali pateikti darbo programas pavėluotai (kiekviena valstybė narė rengia po vieną). EŽF, kitaip nei kiti struktūriniai fondai, nenustato terminų darbo programoms pateikti. Šiuo metu savo darbo programas, susijusias su palyginti nedidele bendro EŽF finansų krepšelio dalimi, pateikė tik kelios valstybės narės. GD FISH tikisi, kad didesnės darbo programos bus pateiktos birželio mėn. gale. Rugsėjo mėn. viduryje galima bus susidaryti tikrą vaizdą apie galimus pavojus.

6.        Valstybių narių mokėjimų prognozės 2008 m.

Komisija pareikalavo, kad iki 2007 m. balandžio 30 d. valstybės narės pateiktų mokėjimų prognozes 2008 m. Šios informacijos pageidavusio COBU nuomone, ji turės lemiamos reikšmės 2008 m. biudžeto vykdymui, t. y. mokėjimų lygiui. Kelios valstybės narės pateikė informaciją pavėluotai; kitos vis dar turėtų pateikti kelių programų prognozes. Dėl to šiuo metu Komisija neturi galimybės pateikti apibendrintą prognozių suvestinę. Visų pirma šiuo metu nėra galimybės parengti apibendrintą naujo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio prognozę. Klausimai, susiję su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, sprendžiami šiek tiek geriau, t. y. jau pateikta ir įvertinta 85 proc. su struktūrinių fondų programomis susijusių prognozių, tačiau iki šiol pateikta tik 50 proc. su programomis susijusių prognozių. 3 valstybės narės dar nepateikė informacijos, susijusios su iki 2007 m. numatytais Sanglaudos fondo projektais.

Vis dėlto Komisija galėtų pateikti apibendrintą iki šiol gautos ir įvertintos informacijos suvestinę, remdamasi šiomis prielaidomis:

•          2007–2013 m. programų atveju Komisija taria, kad prognozės atitinka BPM,

•         2000–2006 m. programų ir projektų atveju Komisija taria, kad prognozės atitinka 2006 m. pateiktas mokėjimo prašymų prognozes.

Remdamasi šiomis prielaidomis, Komisija 20 lentelėje pateikia valstybių narių 2008 m. mokėjimo prognozių palyginimą su 2008 m. BPM:

Mln. eurų	VN mokėjimų prognozės	2008 m. BPM	Skirtumas (proc.)
	(1)	(2)	(3) = [(1)–(2)]/(2)
Struktūrinių fondų programos iki 2007 m. (1)	27 110,1	16 451,0	65 proc.
Sanglaudos fondo programos iki 2007 m.	4 168,0	1 936,7	115 proc.
2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo programos	24 267,9	24 267,9	0 proc.
Iš viso	55 546,0	42 655,7	30 proc.
(1) apima EŽŪOGF Orientavimo skyrių ir ŽOFI

Šaltinis: Europos Komisija

Lentelėje pateiktos valstybių narių mokėjimo prognozės viršija BPM 30 proc., arba beveik 13 mlrd. eurų. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad prognozės visuomet buvo ypač optimistinės, t. y. numatydavo 20 proc. didesnį biudžeto įvykdymą. 2006 m. prognozės viršijo biudžeto įvykdymą 33 proc., arba 6 mlrd. eurų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2006 m. gruodžio mėn. struktūriniams fondams pritrūko 500 mln. eurų mokėjimų asignavimų.

7.        Išvados: LAIKAS – PINIGAI!

Siekiant išvengti tolesnio 2007–2013 m. programų įgyvendinimo vilkinimo ir problemų, susijusių su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, pasikartojimo, reikia nedelsiant imtis šių skubių priemonių:

1)        Pirmoji neatidėliotina priemonė – baigti tvirtinti darbo programas. 2007 m. rugpjūčio 17 d. buvo patvirtinta ne daugiau kaip 61 iš 314 ERPF ir Sanglaudos fondų skirtų darbo programų. Vis dar laukiama, kada Komisija patvirtins kitas programas (žr. 8 lentelę). Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kaimo plėtros programoms, kadangi jos akivaizdžiai atsilieka nuo grafiko.

Svarbus žingsnis šia linkme buvo 2007 m. liepos 13 d. įvykusiame taikinimo komiteto posėdyje priimtas Tarybos ir Parlamento BENDRAS pareiškimas:

Struktūrinių ir Sanglaudos fondų bei 2007–2013 m. kaimo plėtros programos

„Europos Parlamento ir Tarybos nuomone, labai svarbu, kad Komisija skubiai patvirtintų valstybių narių pateiktas darbo programas ir projektus, susijusius su naujomis 2007–2013 m. struktūrinių ir Sanglaudos fondų programomis bei programomis, finansuojamomis iš kaimo plėtrai skirtų lėšų. Siekdami išvengti to, kas įvyko 2000–2006 m. programavimo laikotarpio pradžioje, Europos Parlamentas ir Taryba griežtai nuolat stebės, kaip tvirtinamos darbo programos ir projektai, siekiant didesnio veiksmingumo ir gero administravimo. Šiuo tikslu Komisijos prašoma biudžetinės procedūros metu toliau reguliariai teikti konkrečias stebėsenos priemones, įskaitant srautų lentelę.“

Sudarant 2008 m. biudžetą ypatingą dėmesį reikėtų skirti programų tvirtinimui ir neišmokėtų įsipareigojimų mažinimui.

2)        Turėtų būti baigtos rengti kelios likusios nacionalinės strateginių priemonių programos (NSPP), ir dėl jų kuo skubiau turėtų būti priimtas sprendimas.

3)        Turi būti siekiama didelės pažangos RAL mokėjimų srityje: kaip minėta anksčiau, 2006 m. pabaigoje struktūrinių fondų RAL siekė 78 mlrd. eurų (!). Tai įspūdinga suma, nes 2008 m. bendra BPM mokėjimų suma siekia 121 mlrd. eurų.

Be to, pranešėjai nepritaria Komisijos prielaidai, kad RAL sumą, lygią dvejų metų įsipareigojimų sumai, galima laikyti „normaliu atveju“.

4)        Vėlavimo atvejai dar kartą parodė, kad dabartinė procedūra užima per daug laiko ir yra per daug detali. Turi būti surastas ir išplėtotas geresnis struktūrinės politikos įgyvendinimo būdas, pagrįstas aiškiu atsakomybės sričių pasiskirstymu bei ES ir valstybių narių kompetencijų pasidalijimu.

9 lentelė. 2000–2006 m. valstybių narių įsipareigojimai ir mokėjimai, visos programos (mln. eurų)

10 lentelė. 2000–2006 m. programavimo laikotarpio neišmokėtų įsipareigojimų likutis valstybėse narėse 2006 m. pabaigoje (mln. EUR)

11 lentelė. Struktūrinių fondų lėšų ES 10 valstybių 2004–2006 m. laikotarpiui numatytų asignavimų pasiskirstymas pagal valstybes (INTERREG, techninės pagalbos ir naujovių sritims skirti asignavimai nėra įtraukti, nes jie negali būti priskirti vienai valstybei narei)

12 lentelė. ES 10 valstybių visi mokėjimų 2005 m. pabaigoje ir naujų mokėjimų 2006 m. (pagrindinės programos ir Bendrijos iniciatyva EQUAL) palyginimas su nacionaliniais asignavimais 2004–2006 m. laikotarpiu

2006 m. mokėjimai, susiję su ES 10 valstybių programomis, buvo išankstiniai, nes visi mokėjimai buvo atlikti 2004–2005 m. laikotarpiu.  

Darbo dokumentas dėl stebėsenos grupių

Įžanga

1. 2007 m. biudžeto procedūros metu patvirtintos strategijos kertinis akmuo tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektu buvo tinkama biudžeto stebėsena ir įgyvendinimas. Tai taip pat atsispindėjo lapkričio mėn. vykusios derinimo procedūros metu priimtame bendrame pareiškime, pagal kurį buvo siekiama užtikrinti tinkamą biudžeto įgyvendinimą (I priedas).

2. 2007 m. Biudžeto komitetas siekė tinkamiau panaudoti viešąsias lėšas ir prižiūrėti, kaip Komisija įgyvendina programas. Šie tikslai tiesiogiai keliami 2008 m. procedūrai, nes aiškia veikla pagrįstos biudžeto procedūros ir valdymas yra vienas iš pagrindinių elementų siekiant geresnių rezultatų.

3. Vienas svarbiausių būdų atlikti geresnę ES programų biudžeto analizę ir užtikrinti geresnį įgyvendinimą (bendradarbiaujat su specialiaisiais komitetais ir Komisija) yra vadinamosios stebėsenos grupės. Po gausių Biudžeto komiteto diskusijų koordinatorių posėdžiuose 2007 m. gegužės 7 d. buvo nuspręsta, kad keli posėdžiai turėtų būti surengti 2007 m. (žr. 2 priedą, kuriame pateikiamas stebėsenos grupių sąrašas ir jų gautų rezultatų santrauka). Vertėtų priminti, kad stebėsenos grupė iš esmės yra klausymas biudžeto klausimais, rengiamas gana neoficialiai, pakviečiant susijusius specialiuosius komitetus ir pasinaudojant Komisijos kompetencija ir su ja bendradarbiaujant.

4. Tame pačiame posėdyje koordinatoriai taip pat patvirtino bendrą požiūrį į metodologiją, formą ir dokumentus, kuriuos būtų galima naudoti per tokius posėdžius. Akivaizdu, kad dėl to būtina įtraukti specialiuosius komitetus ir taip pat pasinaudoti proga išnagrinėti įgyvendinamo biudžeto (N metai) ir vykdomos biudžeto procedūros (N+1 metai) (tarpusavyje susijusius) aspektus.

5. Siekiant posėdžiuose aptarti N ir N+1 metų biudžeto klausimus, posėdžius vertėtų rengti gegužės – liepos mėn., galbūt tęsti iki rugsėjo, t. y. kai bus parengtas preliminarus biudžeto projektas (PBP) ir prieš pirmąjį svarstymą Europos Parlamente. Laikantis tokio grafiko, grupės galėtų išnagrinėti ir pritarti, jei to pageidautų nariai, tam tikriems su PBP pateiktiems darbo dokumentams (t. y. veikla pagrįsto biudžeto (VPB) veiklos ataskaitomss) ir sritims, įtrauktoms į Komisijos įspėjamosios biudžeto prognozės sistemą.

6. Koordinatoriai turėjo atskirai priimti sprendimą dėl bendrų tikslų ir specialių programų ir (arba) sričių, kurias reikia išnagrinėti. Šie tikslai buvo vėliau perduoti pagrindiniams pranešėjams, kurie, bendradarbiaudami su sekretoriatu, ėmėsi specialaus organizavimo.

7. Iki šiol (2007 m. liepos mėn.) buvo surengti penki posėdžiai. Paskutinįjį (žemės ūkio) reikia surengti rugsėjo mėn.

8. Koordinatorių patvirtinta metodika

Kiekviename posėdyje būtų galima aptarti du dalykus, t. y. 2007 m. įgyvendinimą ir 2008 m. perspektyvas.

Turint galvoje šiuos du dalykus, diskusijų metu būtų siekiama aptarti toliau nurodytus klausimus:

Ø Veiksmingumas (Ar sėkmingai buvo pasiekti iškelti tikslai?)

Ø Kaip Komisija įgyvendina 2007 m. asignavimus?

Ø Kas įgyvendinama remiantis planu?

Ø Kokios yra probleminės sritys, ypač tos, kurios priskiriamos įspėjamosios biudžeto prognozės sistemai?

Ø Efektyvumas (Ar dabartinė struktūra rentabiliausia siekiant numatytų politikos tikslų?)

Ø Ar būtina imtis veiksmų siekiant ateityje skatinti kitų programų papildomumą ir sąveiką?

Ø Ar būtina geriau koordinuoti atitinkamas priemones ir (arba) institucijas?

Ø Kaip atsižvelgiama į išimtines Parlamento teises? Taip pat kas susiję su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais ir (arba) į biudžetą įtrauktais paaiškinimais?

Ø Kas siūloma PBP ir, ypač jei siūloma pakeitimų, kaip jie pagrindžiami? (Nuoroda į veiklos ataskaitas, pateikiamas kartu su PBP.)

Ø Kokie yra konkretūs atsakingų specialiųjų komitetų prašymai ir rūpesčiai?

Turima patirtis ir ateities perspektyvos

Tikslas išnagrinėti visus minėtuosius klausimus vieno posėdžio metu iš tiesų buvo per daug ambicingas. Klausimai, apimantys kai kurias sritis, buvo raštu pateikti Komisijai kaip „Europos Parlamento pateikti klausimai“. Jie ne tik buvo naudingi siekiant suprasti diskusijų esmę, bet ir siekiant gauti konkrečios informacijos (taip pat raštu).

Siekiant išsamiau išnagrinėti minėtąsias sritis, turėtų būti skirta daugiau laiko pasiruošti. Šiais metais dėl labai griežtų laiko apribojimų pagrindiniai pranešėjai galėjo parengti tik savo klausimus pasinaudodami sekretoriato, įskaitant specialiųjų komitetų sekretoriatus, technine pagalba.

Ateityje galbūt šią parengiamąją dalį būtų galima palikti pagrindiniams pranešėjams, tik būtų labai svarbu duoti daugiau laiko grupėms parengti klausimus ir koordinatoriams priėmus atitinkamus sprendimus rengti tokius posėdžius laiku gauti oficialius pakvietimus.

Kitas klausimas, kurį verta apsvarstyti, ar posėdžiuose turėtų būti nuodugniau nagrinėjami veikla pagrįsto biudžeto ir veikla pagrįsto valdymo aspektai remiantis Komisijos parengtomis veiklos ataskaitomis.

Arba vertėtų apmąstyti, ar posėdžiai turėtų likti lankstesni ir būti pagrįsti tam tikrų sričių nagrinėjimu ir (arba) specialiųjų komitetų ir politinių frakcijų Biudžeto komitete iškeltais klausimais. Šiuo atveju privalumas būtų tas, kad posėdžiai būtų labiau politiniai ir aktualūs, tačiau, antra vertus, juose nebūtinai būtų įsigilinama į veikla pagrįsto biudžeto tikslus, veiklos rodiklius ir įvertintus rezultatus. Kai kurių nuomone tai būtų galima laikyti privalumu, o ne trūkumu.

9. Koordinatorių patvirtintas formatas

Stebėsenos grupės posėdžiai

Ø vyktų kartu vadovaujant 2007 ir 2008 m. pagrindiniams pranešėjams;

Ø būtų rengiami dalyvaujant atitinkamam specialiajam komitetui (labiausiai įtraukiami būtų už biudžetą atsakingi nuomonės referentai);

Ø būtų atviri visiems besidomintiems Biudžeto komiteto nariams;

Ø taip pat būti atviri Biudžeto kontrolės komiteto nariams;

Ø truktų maždaug 2 val.;

Ø paprastai būtų rengiami Briuselyje (dalyvautų Europos Komisijos atstovai);

Ø nebūtų verčiami žodžiu (neoficialiems posėdžiams negalioja Daugiakalbystės kodeksas); taigi posėdžiai paprastai vyktų anglų ir prancūzų kalbomis;

Ø būtų visuomet įtraukiama Komisija; kvietimai būtų siunčiami Biudžeto generaliniam direktoratui ir atitinkamai specialiajam generaliniam direktoratui;

Ø kvietimus derėtų siųsti generaliniam direktoriui arba direktoriui. Pati Komisija nuspręs, ar dalyvauti. Išsami einamoji informacija apie programas yra išankstinė sėkmingų posėdžių sąlyga.

Turima patirtis ir ateities perspektyvos

Dabartinė procedūra yra išimtinė, nes per labai trumpą laiką reikėjo suorganizuoti daug posėdžių, t. y. penkis. Nors bendrosios kitų komitetų pastabos yra teigiamos (jie aiškiai džiaugėsi galimybe kai kuriuos įdomius klausimus pateikti Komisijos aukšto lygio pareigūnams bei turėti galimybę toliau gauti informaciją raštu), reikalai dar labiau pagerėtų, jei būtų patvirtintas mažiau streso keliantis ateinančių metų darbo grafikas.

Dėl to galėtų pagerėti kiekvienai grupei pristatoma paaiškinamoji medžiaga. Šiais metais Komisija apie kiekvieną sritį pateikė faktų suvestinę. Tai dažniausiai buvo esamų veiklos ataskaitų, pateikiamų kartu su preliminariu biudžeto projektu, kopija.

Tokiu būdu Komisija iš tiesų padėjo rengti šios Biudžeto komiteto iniciatyvos paaiškinamąją medžiagą. Tik trūkumas yra tai, kad ją galima suvokti kaip pernelyg techninę (galbūt dėl to, kaip ji pateikta), ir tai, kad stebėsenos grupės parinktas klausimas nebūtinai atitiko VPB veiklos ataskaitą.

Pati Komisija sprendė, kokio lygio atstovus siųsti, t. y. generalinį direktorių ar direktorių. Dėl to buvo galima gauti tinkamų atsakymų į klausimus, kurie iš esmės yra labiau politiniai, o ne techniniai.

Praktiniais ir organizaciniais sumetimais pasirodė, kad valanda ar 1,5 valandos yra tinkama posėdžio trukmė norint išlaikyti įtemptas diskusijas.

Paaiškėjo, kad labai naudinga, jog Komisija pristato kiekvieną klausimą pateikdama esamos padėties santrauką, nors kai kuriais atvejais buvo pristatoma per daug detaliai ir sunkiai suprantamai su šiomis sritimis nesusipažinusiems žmonėms.

10. Koordinatorių patvirtinti dokumentai

Ø visuomet turėtų būti parengiamas (aiškinamosios darbotvarkės tipo) informacinis raštas;

Ø jeigu ir kai būtina, siekiant nurodyti įgyvendinimui numatomas sumas, galėtų būti naudojama programos ir (arba) biudžeto eilutės techninė faktų suvestinė ir t. t.;

Ø turėtų būti parengta kiekvieno posėdžio santrauka, ir tai galėtų būti priminimas imtis tolesnių su biudžeto vykdymo procedūra susijusių veiksmų arba teikti pakeitimus.

Turima patirtis ir ateities perspektyvos

Diskutuojant su Komisija buvo pasiekta geresnių rezultatų, kai buvo remiamasi tikslesnėmis ir (arba) išsamesnėmis darbotvarkėmis.

Būtų galima apsvarstyti, ar grupėms nevertėtų toliau plėtoti paaiškinamosios medžiagos.

Tai būtų galima padaryti pritaikant Komisijos parengtą faktų suvestinę. Šiuo metu Komisijos pateikiami dokumentai neturi pridėtinės vertės, nors jie, kaip suteikiantys daug techninės informacijos, ir labai laukiami.

Kitas būdas būtų tiesiog palikti daugiau laiko rengti klausimams.

Trečias būdas, kurį pavieniais atvejais galėtų apsvarstyti koordinatoriai, galėtų būti užsakyti tam tikro klausimo (vidaus ar išorės) trumpąjį aprašymą.

Dėl įtempto grafiko iki šiol nebuvo įmanoma iš karto parengti kiekvieno posėdžio santraukos. Kai kurie pagrindiniai rezultatai, kurie galėtų būti naudingi visiems komiteto nariams, įtraukti į šį darbo dokumentą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad visos grupės galėjo dalyvauti posėdžiuose, kiekviena šalis, be abejo, galėjo pasižymėti informaciją ir (arba) klausimus, kuriuos ji laiko naudingiausiais.

Taip pat įvairiais atvejais Komisijos buvo paprašyta pateikti atsakymus ir informaciją raštu. Tokia tvarka pasirodė esanti naudinga; po posėdžių informacija persiunčiama elektroniniu paštu.

11. Bendrosios išvados

Stebėsenos grupės biudžeto sudarymo procedūros metu pasirodė esančios labai naudinga priemonė, o naujai priimtas veiksmingesnis požiūris, ypač tai, kad Komisija aktyviau dalyvauja rengiantis posėdžiams, o koordinatoriai parenka reikiamus aptarti klausimus, pasirodė esantis konstruktyvus.

Specialiųjų komitetų ir politinių frakcijų atsiliepimai iš esmės yra teigiami, išskyrus pernelyg įtempto grafiko ir vėlai išsiunčiamų kvietimų klausimu.

Būtų galima labiau bendradarbiauti su kitais komitetais, bet tai taip pat susiję su pasirengimui skirtu laiku.

Siekiant kruopščiau pasirengti ir bendradarbiauti, posėdžių skaičius turėtų būti sumažintas iki 3–4 vienai biudžeto sudarymo procedūrai.

Politinių frakcijų koordinatoriai, atsižvelgdami į bendrojo (-ųjų) pranešėjo (-ų) pasiūlymus, turėtų būti atsakingi už klausimų parinkimą. Klausimai turėtų būti parenkami metų pradžioje (akivaizdu, kad gegužės mėn. per vėlu spręsti).

Posėdžių forma ir jiems pateikiami dokumentai buvo pakankamai geri, nors akivaizdu, kad 2007 m. trūkumas buvo tai, kad pernelyg trumpas pasirengimui skirtas laikas.

Nors nedidelis įspėjamosios biudžeto prognozės perspėjimų skirsnis buvo visuomet įtraukiamas į standartizuotą faktų suvestinę, šis aspektas ateinančiais metais kalbant apie N metus galėtų būti svarbesnis.

1 Priedas

2006 m. lapkričio mėn. derinimo procedūros dėl biudžeto metu priimtas bendras Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimas, pagal kurį siekiama užtikrinti tinkamą biudžeto įgyvendinimą.

Europos Parlamentas ir Komisija pabrėžia, kad sudarant biudžetą reikia siekti kuo geriau panaudoti ES biudžeto lėšas, ir mano, jog šiuo požiūriu reikia vadovautis nuolat. Taikant šį požiūrį siekiama įvertinti ir nustatyti kokybinius ir kiekybinius kiekvienos ES programos aspektus.

Taigi kasmetinėje biudžeto sudarymo procedūroje dalyvaujančios institucijos turėtų skirti labai daug dėmesio ES programų vertinimui.

Europos Parlamentas ir Komisija primena, kad pasitelkus veikla pagrįsto biudžeto valdymą siekiama kompleksiškai apžvelgti įvairių politikos sričių veiklos išlaidas, įskaitant veiklos ir administravimo išteklius.

Abi institucijos, siekdamos pagerinti biudžeto įgyvendinimo stebėseną ir ją vykdydamos naudotis visa turima informacija, kuri nuo 2007 m. sausio mėn. bus prieinama visiems Europos Parlamento komitetams, sutinka imtis reikiamų veiksmų. Europos Parlamentas įsipareigoja kaip biudžeto įgyvendinimo einamaisiais finansiniais metais tikrinimo priemones geriau panaudoti perkėlimus ir taisomuosius biudžetus, kuriuose atsižvelgiama į Parlamento nustatytus prioritetus ir jo institucines prerogatyvas.

Per kiekvieną trišalių derybų susitikimą (tai numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo II priede) bus keičiamasi nuomonėmis apie šio nuolatinio proceso rezultatus.

Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad ES biudžeto lėšomis finansuojant tam tikras veiklos kryptis Europos Sąjungos piliečiai gautų daugiau naudos ir kad kiek įmanoma geriau paskirstant Europos Sąjungos lėšas būtų veiksmingiau sprendžiami uždaviniai, su kuriais susiduria ES.

2 PRIEDAS

Stebėsenos grupės, sudarytos 2007 ir 2008 m. biudžeto vykdymo procedūrai

Moksliniai tyrimai energetikos ir transporto srityje
Bendra imigracijos ir prieglobsčio politika
Europos demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo priemonė – Europos kaimynystės priemonė – plėtros politika
Mokymasis visą gyvenimą
Naujovių programa (konkurencingumo ir naujovių diegimas) Verslininkystės ir (arba) konkurencingumo skatinimas
Žemės ūkio politikos strategija ir koordinavimas Aplinkos priemonės: NATURA 2000, Life +

Rezultatų santrauka

Mokslinių tyrimų stebėsenos grupė energetikos ir transporto srityje

Dalyvaujančių narių iniciatyva buvo diskutuojama daugiausia apie agentūras, administracines išlaidas ir taip pat apie Galileo programą.

Komisijai atstovavo direktoriaus pareigas einantis atstovas.

Narius domino 2 naujos vykdomosios agentūros, kurias Komisija numato įsteigti siekiant įgyvendinti Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą. Komisija turėjo paaiškinti, kodėl ji pati negali pasirūpinti įgyvendinimu. Komisijos atstovai pranešė, kad bus pateiktas tinkamas poveikio įvertinimas ir ekonominės naudos analizė. Nariai priminė Komisijai, kad ji pati be vykdomosios agentūros įgyvendino Šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą.

Galileo programos klausimu Komisija pripažino, kad negalima naudoti įsipareigojimų asignavimų, kol nebus patvirtinta teisinio pagrindo (Taryboje vyksta pirmasis svarstymas ). Buvo įdomu girdėti, kad apie 40 mln. eurų iš moksliniams tyrimams skirtų lėšų (daugiausia Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos) per metus skiriama Galileo programai plėtoti.

Komisija patvirtino, kad remiantis derybų dėl finansinės perspektyvos, apimančių asignavimų mažinimą pagal 1a išlaidų kategoriją, palyginti su „Prodžio paketu“, rezultatais, kelių numatytų mokslinių tyrimų projektų taikymo sritis turėjo būti sumažinta arba jie galės būti įgyvendinti vėliau.

Nariai pasiūlė, kad, siekiant pagerinti skaidrumą, bendros mokslinių tyrimų administracinės išlaidos turėtų būti įtrauktos į veiklos ataskaitą.

Taip pat paaiškėjo, kad iki šiol iš 2007 m. biudžeto nebuvo skiriama lėšų Septintajai bendrajai mokslinių tyrimų programai įgyvendinti. Anot Komisijos, Penktosios bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimas (galutinis įforminimas) vyko pagal prognozes. Tačiau dėl organizacinių problemų ir nenumatyto darbuotojų judumo buvo vėluojama (1–2 mėnesiais atsiliekama nuo tvarkaraščio) įgyvendinti Šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą.

Imigracijos ir prieglobsčio politikos stebėsenos grupė

Komisija apibūdino padėtį atsižvelgdama į tris šios srities ES fondus, kurie visi valdomi pasidalijamojo valdymo būdu. Buvo plėtojamos strateginės gairės, taigi vėliau valstybės narės turėtų parengti projektus pagal daugiametę programą.

Tačiau šis procesas nebaigtas ir buvo susidurta su didele rizika, kad nebus panaudota daug 2007 m. mokėjimų. Naujam Europos integracijos fondui 2007 m. nebus skiriama jokių mokėjimų. Šio fondo teisinis pamatas nebuvo baigtas (Taryboje vis dar lieka nepašalintas Jungtinei Karalystei taikomas rezervas).

Europos Parlamento nariams uždavus klausimų apie Europos migracijos tinklą Komisija išreiškė susirūpinimą, kad neturima teisinio pamato ir kad ji galėtų tokį pasiūlyti. Deja, kol įsigalios naujas teisinis pamatas, gali praeiti nemažai laiko.

Dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (angl. FRONTEX) Komisija atsakė, kad ji nustatė naujus 2007 m. biudžeto poreikius ir kad valdančioji taryba kaip tik tuo metu svarstė pasiūlymą peržiūrėti biudžetą. Nebuvo visiškai aišku, kaip tokius naujus poreikius būtų galima paversti veiksmais (pakeisti biudžetą arba imtis perkėlimų?). 2008 m. agentūra FRONTEX vis dar negalėtų užtikrinti nuolatinės jūrų sienos kontrolės, o Pirmininkas J. M. Barroso Maltoje kalbėjo, kad Komisija svarsto kitus veiksmus. Valstybės narės pareiškė, kad Komisija agentūros FRONTEX klausimu turėtų aiškiai išsakyti savo nuomonę.

Antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) klausimu Komisija pareiškė, kad buvo siekiama ją parengti ir kad ji turėtų veikti iki 2008 m. gruodžio mėn. (valstybės narės ir Komisija šiuo metu kuria pereinamąsias priemones). Yra trys pakopos: kūrimas, negalutinis valdymo režimas (Prancūzija ir Austrija?) ir galutinis valdymo režimas.

Vizų informacijos sistemą (VIS) buvo siekiama parengti iki 2009 m. pirmojo semestro.

KNP ir konkurencingumo stebėsenos grupė

Komisijai atstovavo 4 pagrindinių generalinių direktoratų (Įmonių ir pramonės, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, Energetikos ir transporto ir Ekonomikos ir finansų) direktoriai ir kiekvienu atveju atitinkami pareigūnai, kad būtų galima detaliau aptarti narių diskusijų metu iškeltus klausimus.

– pradiniame pranešime Komisija tinkamai apžvelgė programą ir pagrindines sritis (visa tai buvo susiję su Komisijos pateiktais susijusiais dokumentais):

– įmonių ir naujovių programą ir MVĮ finansinės aplinkos gerinimą;

– pažangiosios energijos programą;

– IRT rėmimo programą.

Santrauka / rezultatai

– Diskusijose su nariais daugiausia buvo kalbama apie administracinius šaltinius, kurie reikalingi siekiant įgyvendinti šias programas, ir ypač apie lėšas, kurios neskiriamos tiesiogiai iš biudžeto 5 išlaidų kategorijos (01 04 biudžeto eilutės) arba negaunamos per vykdomąsias agentūras.

– Europos investicijų fondo Komisijos vardu teikiamų paskolų MVĮ klausimu buvo plačiai diskutuota apie atskaitomybę ir atsakomybę ir apie veiklos išlaidų dalį, kurios atlyginamos Europos investicijų fondui. Komisija galėjo išsamiai žodžiu atsakyti į su atskaitomybe susijusius klausimus.

– Administracijos naudojamų veiklos išlaidų klausimu Komisija nustatė, kad dėl to, jog EIF pagal ankstesnę daugiametę programą ėmė 9 proc. mokestį su skolinimo veikla susijusioms išlaidoms padengti, pagal KNP suma turėtų būti apie 6 proc. Šios išlaidos buvo skaičiuojamos kartu su administracinėmis išlaidomis, nustatytomis visai KNP programai Komisijos pateiktuose dokumentuose. Komisija žadėjo tikslesnę informaciją šiuo klausimu pateikti raštu.

– Nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad MVĮ galėjo skolintis pereinamuoju laikotarpiu nuo daugiametės programos į KNP. Komisija numatė, kad 2007 m. vasarą tik labai neilgą laikotarpį gali nebūti skiriama finansavimo.

– Buvo trumpai diskutuojama apie tai, kiek galima naudoti KNP fondus siekiant prisidėti prie ETI projekto, kurį pasiūlė Komisija, bet kuriam dar nepritarė Taryba ir Parlamentas. Komisijos pareigūnai išsakė mintį, kad KNP programai numatyta ribotai lėšų.

Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos (angl. EIDHR) stebėsenos grupė. Kaimynystės ir plėtros politika

Ši stebėsenos grupė dėmesį sutelkė tik į gana ilgą klausimų sąrašą, kuris buvo iš anksto nusiųstas Komisijai. Šiuo atžvilgiu ši grupė truputį skyrėsi nuo kitų.

Komisijai atstovavo EuropeAid bendradarbiavimo biuro generalinis direktorius ir Išorės santykių bei Vystymosi generalinių direktoratų direktoriai, ir tai buvo gerai.

Atsižvelgiant į plačią šio konkretaus posėdžio aprėptį, Komisijos buvo paprašyta visus atsakymus pateikti raštu, kad liktų aiškių įrašų apie naudingą ir įdomų keitimąsi informacija. Daugelis oficialių atsakymų raštu buvo gauta po posėdžio praėjus vienam mėnesiui. Rengdama juos Komisija įdėjo daug darbo. Tačiau atsakymų į kai kuriuos aktualiausius klausimus (apie demokratiją ir žmogaus teises) vis dar trūksta.

Mokymosi visą gyvenimą programos stebėsenos grupė

Komisija pateikė Mokymosi visą gyvenimą programos santrauką ir jos pagrindinius tikslus rengiant 2008 m. biudžetą.

Preliminariame 2008 m. biudžeto projekte šiai integruotų veiksmų programai buvo pasiūlyta 1 008 693 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 017 092 mln. eurų mokėjimų asignavimų. Palyginti su 2007 m. biudžetu, įsipareigojimų asignavimai išaugo 8,8 proc., o mokėjimų asignavimai – 19,2 proc.

Svarbiausia Bendrijos paramos finansinė priemonė yra Mokymosi visą gyvenimą programa, kuri apima veiklą, kuri anksčiau buvo remiama pagal Socrates, Leonardo da Vinci ir eMokymosi programas.

Labiausiai padidinti lėšas šioje veiklos srityje buvo pasiūlyta Erasmus Mundus programai: įsipareigojimų asignavimus 63,5 proc., o mokėjimų asignavimus – 70,9 proc.

Už šių programų įgyvendinimą atsakingi Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas ir 3 agentūros:

– Europos profesinio mokymo plėtros centras (angl. CEDEFOR),

– Europos mokymo fondas ir

– pasiūlytas Europos technologijos institutas.

Šiuo metu Komisija negalėtų pateikti platesnės informacijos apie biudžeto įgyvendinimą, nes teisinis pagrindas buvo patvirtintas tik 2006 m. gruodžio mėn. Komisija paaiškino, kad turint galvoje tai, kad 2008 m. nustoja galioti senos programos ir pradedamos naujos, galima susidurti su kai kuriais sunkumais. Su veiksmais susijęs integruotas požiūris ir mišrus įgyvendinimo būdas galėtų trukdyti sklandžiai įgyvendinti 2007 m. biudžetą.

Komisija išvardino kai kurias vėlavimą sukelti galinčias priežastis: darbo programų patvirtinimas, darbo programos minimalių reikalavimų iškėlimas, nacionalinių valdžios organų skyrimas nacionalinėms agentūroms, santykių su nacionalinėmis agentūromis supaprastinimas, patikinimo pareiškimas, kelių ankstesnių agentūrų sujungimas į vieną ir t. t.

Daugiau kaip 80 proc. biudžeto skiriama per nacionalines agentūras. Buvo inicijuota trijų šalių – Komisijos, vykdomosios agentūros ir nacionalinės agentūros partnerystė. Siekiant geresnio įgyvendinimo ir atlikti geresnį ex ante auditą, nacionalinėms agentūroms buvo perduotas reikalavimas pateikti DAS (ES lėšų naudojimo sąskaitų patikimumo pareiškimą).

Posėdyje dalyvavę Parlamento nariai daugiausia klausimų pateikė apie:

ü programų vykdymą ir apie tai, kaip Komisija ketina jas įgyvendinti geresniu būdu;

ü vykdomąsias ir nacionalines agentūras ir jų veiklos koordinavimą, kuriuo užsiima Komisija;

ü DAS;

ü gavėjus.

Pranešėjas priminė, kad pasirašius naują Tarpinstitucinį susitarimą ir patvirtinus 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą, Europos Parlamentas gavo 800 mln. eurų asignavimų daugiau nei buvo prašęs, ir paprašė Komisijos plačiau paaiškinti, kam panaudojamos šios lėšos.

Komisija pabrėžė, kad be šios sumos nebūtų įmanoma šiais metais pradėti įgyvendinti programos. Kadangi išaugo dotacijų skaičius ir dydis bei jas gaunančių šalių skaičius, reikia skirti papildomų lėšų.

6,4 proc. išlaidų susijusios su agentūrų administracinėmis išlaidomis. Parlamento nariai paprašė suteikti daugiau informacijos, ypač apie:

ü vykdomąsias ir nacionalines agentūras,

ü jų gaunamą finansavimą (vykdomąsias ir administracines išlaidas),

ü konvenciją, kurią Komisija pasirašė su nacionalinėmis agentūromis.

Komisijos buvo paprašyta raštu pateikti detalesnę informaciją apie:

– nacionalinių agentūrų sąrašą, įskaitant jų vietą, bendrą finansavimą ir administracines išlaidas;

– su nacionalinėmis agentūromis pasirašytas konvencijas.

Darbo dokumentas dėl 2008 m. biudžeto projekto ir 2007 m. liepos 13 d. derinimo procedūros rezultatų

Įžanga

1.     Pasibaigus derinimo susitikimui su Europos Parlamentu, 2007 m. liepos 13 d. Taryba po pirmojo svarstymo patvirtino 2008 m. biudžeto projektą (BP). Biudžeto projektas nagrinėjamas trijose pagrindinėse šio darbo dokumento dalyse. Pirmojoje dalyje pateikiama pagrindinių biudžeto projekto sudedamųjų dalių apžvalga su pranešėjo pastabomis. Antroje dalyje apibendrinami derinimo rezultatai. Bendri pareiškimai, dėl kurių sutarta, pateikti šio dokumento priede. Trečioje dalyje aptariami pagrindiniai biudžeto projekto pakeitimai, palyginti su 2008 m. preliminariu biudžeto projektu (PBP), su papildomomis, išsamesnėmis pranešėjo pastabomis.

I. Pagrindinės Tarybos 2008 m. biudžeto projekto sudedamosios dalys

1 lentelė. Pagrindiniai 2008 m. biudžeto projekto skaičiai (eurais)

Išlaidų kategorija	1-asis svarstymas		Skirtumas, palyginti su 2008 m. PBP (suma)		Skirtumas, palyginti su 2007 m. biudžetu (%)		Marža pagal galiojančią FP
	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai
1. Tvarus augimas
1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	9 504 015 250	8 990 265 850	-266 413 750	-548 413 750	+7,18	+27,58	342 984 750
1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti	46 877 941 445	40 124 714 507	0	-498 000 000	+3,06	+6,18	11 058 555
Iš viso	56 381 956 695	49 114 980 357	-266 413 750	-1 046 413 750	+3,73	+9,54	354 043 305
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas	500 000 000
2. Gamtos išteklių apsauga ir valdymas	55 722 680 496	54 217 327 053	-553 151 000	-553 151 000	-0,94	-0,92	3 077 319 504
iš jų rinkos reguliavimo priemonės ir tiesioginės išmokos	41 948 990 000	41 897 050 500					3 005 010 000
3. Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas
3a.  Laisvė, saugumas ir teisingumas	686 735 780	478 147 780	-4 298 220	-18 298 220	+10,08	+0,89	60 264 220
3b.  Pilietiškumas	583 943 000	649 833 006	-14 550 000	-44 550 000	-9,83	-10,74	31 057 000
Iš viso	1 270 678 780	1 127 980 786	-18 848 220	-62 848 220	-0,06	-6,15	91 321 220
4. ES kaip pasaulinė partnerė	6 889 796 000	7 552 525 400	[phone]	-125 000 000	+4,74	+2,72	112 204 000
Neatidėliotinos pagalbos rezervas	239 218 000	0		-239 218 000	+2,00
Iš viso	7 129 014 000	7 552 525 400
5.  Administravimas	7 190 244 746	7 190 804 746	-96 173 008	-96 173 008	+3,57	+3,58	266 755 254
6. Kompensacijos	206 636 292	206 636 292	0	0	-53,53	-53,53	363 708
BENDRA SUMA	128 401 211 009	119 410 254 634	-716 985 978	-2 122 803 978	+1,44	+3,39	3 902 006 991
Mokėjimų asignavimai, % BNP		0,95

Šaltinis. Tarybos biudžeto projekto dokumentai.

2.        1 lentelėje matyti, kad bendri biudžeto projekto įsipareigojimų asignavimai (ĮA) – 128 401 mln. EUR. Palyginti su 2008 m. preliminariu biudžeto projektu, Taryba sumažino preliminariame biudžeto projekte numatytus įsipareigojimų asignavimus 717 mln. EUR, 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime (TIS) numatytos Daugiametės finansinės programos (DFP) viršutinės ribos atžvilgiu palikdama bendrą 3 902 mln. EUR maržą. Su viršutine riba susijusi padėtis kiekvienoje DFP išlaidų kategorijoje ir pakategorėje aptariama III darbo dokumento dalyje.

3.        Bendra biudžeto projekte numatytų mokėjimų asignavimų (MA) suma, kadangi Taryba lėšas sumažino 2 123 mln. EUR, sudaro 119 410 mln. EUR. Taigi susidaro labai didelė 10 338 mln. EUR marža Daugiametėje finansinėje programoje numatytos viršutinės ribos atžvilgiu. Kadangi galimi papildomi mokėjimai DFP viršutinės ribos atžvilgiu sudaro 10 mlrd. EUR, mokėjimų apimtis biudžeto projekte tesiekia vos 0,95 proc. ES BNP.

4.        Rengiant 2008 m. biudžetą ypatingą susidomėjimą kelia dvi biudžeto projekte gerokai pakeistos išlaidų kategorijos – 1 kategorija „Konkurencingumas ir sanglauda augimui ir užimtumui skatinti“ ir 4 kategorija „ES kaip pasaulinė partnerė“[45]. Taryba, nepateikdama konkrečių paaiškinimų, tolygiai mažindama išlaidas beveik visoms 1a išlaidų pakategorės (konkurencingumo) eilutėms, sumažino lėšų 266 mln. EUR (įsipareigojimų asignavimų) ir 548 mln. EUR (mokėjimų asignavimų). Buvo sumažintos lėšos pagrindiniams Lisabonos darbotvarkei įgyvendinti būtiniems projektams, pvz., Septintajai bendrajai mokslinių tyrimų programai (BP7) ir Mokymosi visą gyvenimą programai (angl. LLL). 1b išlaidų pakategorei (sanglaudai) skirti mokėjimai sumažinti 498 mln. EUR, taigi pagal 1 išlaidų kategoriją Lisabonos darbotvarkės prioritetams skirti mokėjimai iš viso sumažinti daugiau kaip 1 mlrd. EUR. 4 išlaidų kategorijai priskirti įsipareigojimų asignavimai buvo padidinti 217,6 mln. EUR, bet mokėjimų asignavimai buvo sumažinti 364,2 mln. EUR.

5.        Parlamento 2008 m. biudžeto prioritetai buvo išdėstyti 2007 m. balandžio 24 d. didele balsų dauguma priimtoje EP rezoliucijoje dėl 2008 m. Komisijos metinės politikos strategijos (MPS). Atsižvelgiant į poziciją, prisiimtą 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniu susitarimu pasibaigusių derybų ir 2007 m. biudžeto sudarymo metu, konkurencingumas, sanglauda ir globalizacijos keliamų uždavinių sprendimas yra vieni iš pagrindinių prioritetų, kuriuos Parlamentas nustatė, vadovaudamasis bendra „rezultatyvaus biudžeto“ sudarymo koncepcija.

6.        Pranešėjas mano, kad sunku suderinti nuolat kartojamą ES įsipareigojimą pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus ir beatodairišką lėšų mažinimą, iš viso viršijantį 1 mlrd. EUR mokėjimų, 1a ir 1b išlaidų kategorijoms priskirtose biudžeto eilutėse 2008 m. biudžeto projekte. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių lėšų mažinimo turės būti į laikotarpio pabaigą perkeltas pagal bendro sprendimo procedūrą priimtų daugiamečių išlaidų programų finansavimas ir kad šiuo klausimu pranešėjas palaiko glaudžius ryšius su Parlamento komitetais, atsakingais už atitinkamas sritis. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba nesumažino 2008 m. Galileo (06 02 10 eilutė) ir Europos technologijos institutui (15 02 11 eilutė) skirtų lėšų, nors jos abiem atvejais buvo perkeltos į rezervą.

7.        Aptardamas 4 išlaidų kategoriją pranešėjas atkreipia dėmesį į Tarybos pasiūlymus padidinti rezervą, skirtą Palestinai (papildomai skirti 80 mln. EUR) ir Kosovui (papildomai skirti 180 mln. EUR). Tai dar vienas akivaizdus įrodymas, kad 4 išlaidų kategorija nuolat per menkai finansuojama. Pranešėjas atidžiau išnagrinės Tarybos pasiūlytą šių lėšų nomenklatūrą ir pritartų aiškesniam šiuos lėšų didinimus grindžiančios strategijos išdėstymui. Jis taip pat susirūpinęs dėl to, kad biudžeto projekte sumažinti Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirti mokėjimų asignavimai .

II. 2007 m. liepos 13 d. derinimo rezultatai

8.        Derinimas prieš Tarybos biudžeto patvirtinimą po pirmojo svarstymo vyko taip, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo II priede. Parlamento delegacija derėjosi remdamasi Biudžeto komiteto liepos 9 d. priimtu pranešimu dėl įgaliojimų ir atsižvelgdama į liepos 6 d. parengiamąjį trišalį susitikimą. Derinimo metu nesusitarta dėl skaičių konkrečiose biudžeto eilutėse, bet vis dėlto susitarta dėl kai kurių tekstų.

9.        Buvo susitarta dėl bendrų Parlamento ir Tarybos pareiškimų šiais klausimais: 2007–2013 m. struktūrinių ir Sanglaudos fondų bei kaimo plėtros programos; įdarbinimas, susijęs su 2004 m. ir 2007 m. plėtra; asignuotosios pajamos; decentralizuotos agentūros (dalyvaujant Komisijai); vykdomosios agentūros. Komisija taip pat raštu pateikė pareiškimą dėl asignuotųjų pajamų. Šie tekstai pateikti šio darbo dokumento priede. Bendri pareiškimai tapo pagrindiniu derinimo rezultatu ir gali tapti pagrindu teikiant pakeitimus 2008 m. biudžeto pirmojo svarstymo Europos Parlamente metu.

10.      Pranešėjas teigiamai vertina bendrus pareiškimus, kurie yra šio derinimo teigiamas rezultatas. Jis taip pat teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos konstruktyvų pritarimą šiems pareiškimams.

11.      Toliau pateikiami pagrindiniai derinimo diskusijų elementai.

· Atsižvelgdama į Tarybos pateiktą biudžeto projektą ir vadovaudamasi pranešimo dėl įgaliojimų tekstu, Parlamento delegacija stipriai kritikavo Tarybos pasiūlytus lėšų mažinimus Lisabonos prioritetų programoms konkurencingumo ir sanglaudos srityse. Parlamento delegacija pakartojo savo poziciją dėl Galileo programos, kuri išdėstyta 2007 m. birželio 20 d. EP rezoliucijoje (P6-TA (2007) 0272). Parlamento delegacija taip pat susirūpinusi atkreipė dėmesį į tam tikrą vėlavimą tvirtinant į biudžeto 2 išlaidų kategoriją įtrauktas kaimo plėtros programas.

· Parlamento delegacija atkreipė dėmesį į mažą maržą (112 mln. EUR) numatytą 4 išlaidų kategorijoje ir susidariusią dėl Tarybos biudžeto projekto įsipareigojimų padidinimo 217 mln. EUR. Parlamento delegacija atkreipė dėmesį į tam tikrą pasiektą pažangą BUSP susitikimų su Tarybos ir Komisijos atstovais metu, bet pareikalavo, kad Komisija ir Taryba pateiktų aiškius pasiūlymus, kuriuose būtų daug aiškiau aptarti 2008 m. realūs išorės išlaidų poreikiai (ypač susiję su Kosovu ir Palestina). Pasiūlytų išlaidų pobūdis (EB ar BUSP išlaidos) turi būti aiškiai nurodytas ir pagrįstas.

· Aptardama 5 išlaidų kategoriją Komisija pareiškė, kad Tarybos siūlomas Komisijos darbuotojams skirtų darbo užmokesčių mažinimas 53 mln. EUR turės labai neigiamą įtaką naujų darbuotojų įdarbinimui 2008 m.

· Aptardama decentralizuotas agentūras Komisija atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su kai kuriais Tarybos siūlomais decentralizuotų agentūrų 2008 m. biudžetų mažinimais: kai kuriais atvejais dėl to kilo grėsmė darbo veiksmingumui. Parlamento delegacija pabrėžė, kad svarbu didinti decentralizuotų agentūrų veiklos skaidrumą ir tobulinti jų stebėseną, kaip nustatyta bendruose pareiškimuose, dėl kurių sutarta susitikime. Parlamento delegacija taip pat pabrėžė, kad decentralizuotos agentūros privalo turėti finansavimą, kuris būtinas jų įgaliojimams vykdyti.

· Asignuotųjų pajamų klausimu Parlamento delegacija dar kartą pabrėžė, kad svarbus tinkamo pobūdžio didesnis skaidrumas, kaip nurodyta bendrame pareiškime, dėl kurio sutarta susitikime.

· Parlamento delegacija taip pat iškėlė klausimą, kaip Komisija ketina finansuoti galimas kompensacijas po neseniai Teisingumo Teismo priimto Komisijai nepalankaus sprendimo Schneider byloje, ir paprašė Tarybos prieš 2008 m. biudžeto pirmąjį svarstymą Parlamente pateikti papildomos informacijos apie valstybių narių pažangą, susijusią su patikinimo pareiškimais (Tarpinstitucinio susitarimo 44 straipsnis).

III. Pagrindiniai 2008 m. biudžeto projekto pakeitimai

12.      2 lentelėje nurodomi Tarybos biudžeto projekte numatyti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų pakeitimai, palyginti su 2008 m. preliminariu biudžeto projektu[46].

2 lentelė. Bendri 2008 m. biudžeto projekto pakeitimai, palyginti su 2008 m. preliminariu biudžeto projektu (mln. EUR)

	ĮA	MA
1A IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	-266,42	-548,42
numatyta marža	342,99
1B IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti		-498,00
numatyta marža	11,06
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Gamtos išteklių apsauga	-553,15	-553,15
numatyta marža	3 077,32
3A IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Laisvė, saugumas ir teisingumas	-4,30	-18,30
numatyta marža	60,27
3B IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Pilietiškumas	-14,55	-44,55
numatyta marža	31,06
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. ES kaip pasaulinė partnerė	+217,60	-364,22
numatyta marža	112,20
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Administravimas	-96,17	-96,17
numatyta marža	266,76
BENDRAS SUMAŽĖJIMAS	-716,99	-2 122,81

13.      Kaip nurodyta I dalyje, Taryba tolygiai sumažino 1a išlaidų kategorijoje numatytus visus įsipareigojimų asignavimus 3,02 proc., arba 266 mln. EUR. Bendras mokėjimų asignavimų sumažėjimas 548 mln. EUR pasiektas visas sumas vienodai sumažinus 6,14 proc. Nedaugelyje eilučių išvengta šių nekryptingų mažinimų: 151 mln. EUR suma, numatyta Galileo programos tikslams, išliko, bet perkelta į rezervą; 2,9 mln. EUR suma, kuri skirta Europos technologijos institutui, nesumažinta, palyginti su preliminariu biudžeto projektu, bet palikta rezerve.

14.      Pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba pateisino šiuos didžiulius lėšų mažinimus tuo, kad atsižvelgta į „naujų programų įgyvendinimo tendencijas“. Tam, kad būtų galima patikėti šiuo paaiškinimu, jis turi būti išsamiau išdėstytas. Taryba pateikė nedaug akivaizdžių įrodymų, kurie galėtų Parlamentą įtikinti pritarti siūlomam daugiamečių programų, kurios neseniai priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą (vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniu susitarimu), finansavimo perkėlimui į laikotarpio pabaigą.

15.      1b išlaidų kategorijai priskirti mokėjimų asignavimai tolygiai sumažinti 498 mln. EUR. Mokėjimų asignavimų sumažinimai paskirstyti 2000–2006 m. programų užbaigimui (298,8 mln. EUR) ir 2007–2013 m. programoms (199,2 mln. EUR) apytikriai santykiu 60:40.

16.      Pranešėjas atkreipia dėmesį į bendrų pareiškimų, dėl kurių sutarta liepos 13 d. derinimo metu, tekstą (žr. priedo 1 dalį). Atsižvelgdami į anksčiau pasitaikiusius vėlavimus tvirtinant veiksmų programas ir projektus 2000–2006 m. programavimo laikotarpio pradžioje ir siekdami geresnio biudžeto vykdymo, Europos Parlamentas ir Taryba atidžiai stebės tokių programų priėmimą. Pranešėjas taip pat tikisi, kad geresnis įgyvendinimas padės sumažinti labai didelį neįvykdytų įsipareigojimų (pranc. RAL) skaičių šioje išlaidų pakategorėje, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas norėtų šį klausimą atidžiau išnagrinėti sudarant 2008 m. biudžetą.

17.      2 išlaidų kategorijai priskirti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinti 553,2 mln. EUR. Didelė šių lėšų dalis patenka į skiltį „rinkos reguliavimo priemonės ir tiesioginės išmokos“, kuri pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo III priedą klasifikuojama kaip privalomos išlaidos, dėl kurių Taryba priima galutinį sprendimą savo antrojo svarstymo metu. Šiame biudžeto projekte sąskaitų patikrinimui skirti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinti 200 mln. EUR. Taip pat tolygiai sumažintos lėšos visoms, išskyrus nedaugelį, (privalomų išlaidų) eilutėms, įrašytoms 05 02 skyriuje.

18.      Pranešėjas atkreipia dėmesį į Tarybos pasiūlytus pakeitimus. Jis pabrėžia, kad vadovaudamasis bendru pareiškimu dėl struktūrinių, sanglaudos bei kaimo plėtros programų, dėl kurio sutarta 2007 m. liepos 13 d., toliau atidžiai stebės, kaip tvirtinamos programos. Jis susirūpinęs, kad iki šiol patvirtinta labai maža dalis veiksmų programų. Jis taip pat susirūpinęs dėl labai didelių asignuotųjų pajamų, siejamų su Cukraus pramonės restruktūrizavimo fondu, ir atkreipia dėmesį į liepos 13 d. bendrą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad „Europos Parlamentas ir Taryba toliau įdėmiai stebės asignuotųjų pajamų valdymą ir tikisi greitų teigiamų pokyčių šioje srityje“. Vadovaudamasis pranešimu dėl įgaliojimų, pranešėjas taip pat prašo šiame ir būsimuose biudžetuose aiškiau pateikti skaičius, susijusius su rinkos reguliavimo priemonėmis ir tiesioginėmis išmokomis.

19.      3a išlaidų kategorijai Taryba biudžeto projekte pasiūlė lėšas mažinti santykinai nedaug (4,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, 18,3 mln. EUR mokėjimų asignavimų). Daugelis įsipareigojimų asignavimų mažinimų susiję su Tarybos bendru požiūriu į decentralizuotas agentūras (žr. toliau).

20.      Pranešėjas prieš pirmąjį Parlamento svarstymą aptars siūlomus šios biudžeto pakategorės pakeitimus su labiausiai susijusiu specializuotu komitetu ir už agentūras atsakingu nuolatiniu pranešėju.

21.      3b išlaidų kategorijai priskirtas lėšas Taryba sumažino 14,55 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 44,55 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Net ir atlikus šiuos mažinimus, įsipareigojimų asignavimų marža vos viršija 30 mln. EUR. Lėšos labiausiai sumažintos biudžeto eilutėms „Komunikacija ir žiniasklaida“, „Komunikacija vietos lygiu“, „Kultūra 2007“, „MEDIA 2007“ bei „Veiklus jaunimas“.

22.      Pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl žemos šios pakategorės maržos ribojamos Parlamento galimybės pasiūlyti naujus ir skatinti esamus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie iš Tarybos pasiūlytų lėšų mažinimų daro įtaką politikos sritims, kurias Parlamentas tradiciškai laikė prioritetinėmis.

23.      4 išlaidų kategorijoje pagrindinis pokytis – Tarybos siūlomas įsipareigojimų didinimas Palestinai (pridedant 80 mln. EUR) ir Kosovui (pridedant 180 mln. EUR). Atsižvelgiant į kai kuriuos papildomus įsipareigojimų asignavimų sumažinimus, liekanti marža tesudaro 112,2 mln. EUR viršutinės ribos atžvilgiu. Šios išlaidų kategorijos mokėjimų asignavimai sumažėjo 364,2 mln. EUR, daugiausia dėl to, kad išbraukta 239,2 mln. EUR mokėjimų, skirtų Neatidėliotinos pagalbos rezervui.

24.      Pranešėjas susirūpinęs dėl to, kad siūlomas lėšų Palestinai didinimas gali būti nepakankamas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje 2008 m. biudžeto projekto eilutėje (19 08 01 02) įrašyta 238 mln. EUR įsipareigojimų, o 2007 m., atsižvelgus į perkeltas lėšas, jau skirta 332 mln. EUR. Kalbant apie Kosovui skirtas lėšas, pranešėjui kyla abejonių dėl siūlomų lėšų didinimo nomenklatūros biudžete ir numatomo EB ir BUSP išlaidų pasiskirstymo. Tarybos požiūris į Neatidėliotinos pagalbos rezervą atrodo neapgalvotas. Apskritai, įsipareigojimų asignavimų marža atrodo nepakankama, atsižvelgiant į pasaulinio masto politinius uždavinius, su kuriais susiduria ir toliau susidurs ES. Pranešėjas prašo Komisijos paaiškinti savo ketinimus, susijusius su taisomųjų biudžetų ir taisomųjų raštų naudojimu, siekiant pakeisti 4 išlaidų kategorijai priskirtų prioritetinių sričių finansavimą.

25.      5 išlaidų kategorijoje įrašyti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai biudžeto projekte sumažinti 96,17 mln. EUR. Taigi įsipareigojimų asignavimams likusi marža vos viršija 266 mln. EUR. Bendru Tarybos ir Parlamento sutarimu priimtame pareiškime dėl įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra, pabrėžiama, kad svarbu toliau įdarbinti pareigūnus iš naujausių valstybių narių.

26.      Pranešėjas toliau nagrinės, kokį poveikį Tarybos siūlomi lėšų mažinimai turės 2008 m. preliminariame biudžeto projekte Komisijos pareikštiems ketinimams laikytis 2003–2008 m. daugiamečio įdarbinimo plano. Laikydamasis savo „rezultatyvaus biudžeto“ koncepcijos, pranešėjas dar kartą pabrėžia, kad administruojant Europos Sąjungą svarbus aiškus atskaitomybės ir atsakomybės pasidalijimas. Jis mano, kad veiksminga šiais metais Komisijos atlikto patikrinimo tąsa yra svarbi su administravimu susijusio Parlamento darbo sudarant 2008 m. biudžetą dalis.

27.      Taryba biudžeto projekte nepateikia pasiūlymų dėl naujų veiksmų, susijusių su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais.

28.      Pranešėjas pritaria šiai pozicijai. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, nepaisydamas palyginti nedidelės maržos daugelyje Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų, naudodamasis savo išimtinėmis teisėmis ir vadovaudamasis savo politiniais prioritetais, atitinkamai pakeis maržą, susijusią su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais.

29.      Decentralizuotų agentūrų klausimu Taryba laikėsi struktūrinės pozicijos, panašios į Parlamento poziciją sudarant 2007 m. biudžetą. Taryba patvirtino „senosioms“ agentūroms skirtų lėšų padidėjimą 2 proc., palyginti su 2007 m. biudžetu, ir pritarė 25 proc. siūlomų naujų pareigybių įsteigimui. „Augančių“ agentūrų atveju Taryba 50 proc. patenkino prašymą padidinti lėšas, palyginti su 2007 m. biudžetu, ir pritarė 50 proc. siūlomų naujų pareigybių įsteigimui. „Naujų“ agentūrų atveju 75 proc. patenkintas prašymas padidinti lėšas, palyginti su 2007 m. biudžetu, ir pritarta 75 proc. siūlomų naujų pareigybių įsteigimui.

30       Pranešėjas papildomai aptars šį klausimą su nuolatiniu pranešėju, atsakingu už agentūras. Pranešėjas mano, kad kiekviena agentūra turi būti pajėgi atlikti jai skirtas užduotis, taigi derėtų laikytis labiau diferencijuoto požiūrio nei tas, kurios laikosi Taryba. Jis pabrėžia, kad kai kurios decentralizuotos agentūros buvo specialiai įsteigtos tam, kad įgyvendintų svarbiausių ES teisės aktų nuostatas, tačiau to negalima pasakyti apie visas decentralizuotas agentūras. Jis pritaria bendru sutarimu priimtam liepos 13 d. pareiškimui dėl decentralizuotų agentūrų.

31.      Vykdomųjų agentūrų klausimu liepos 13 d. derinimo metu priimtame bendrame pareiškime, dėl kurio sutarė Parlamentas ir Taryba, nustatyta patobulinta procedūrų sistema, kuria būtina vadovautis prieš steigiant naują arba plečiant esamą vykdomąją agentūrą.

32.      Pranešėjas pritaria šiam bendram pareiškimui, o ypač tam, kad jame pabrėžiama prieš steigiant naują vykdomąją agentūrą atliekama išsami sąnaudų ir naudos analizė ir reikalavimas pasiūlyme aiškiai nustatyti atskaitomybės ir atsakomybės pasiskirstymą.

33.      Pranešėjas taip pat džiaugiasi, kad 2008 m. preliminariame biudžeto projekte pagerėjo Komisijos parengtos veiklos ataskaitos. Kaip nurodyta Parlamento rezoliucijoje dėl 2008 m. metinės politikos strategijos, aiškios ir glaustos veiklos ataskaitos, kuriose dėmesys sutelkiamas į tikslus ir rezultatus, o ne į procesų aprašymą, padeda užtikrinti veiksmingą biudžeto valdymo institucijos vykdomą ES išlaidų priežiūrą. Pranešėjas tiki, kad ši pažanga, atitinkanti pranešėjo „rezultatyvaus biudžeto“ koncepciją , pažanga bus įtvirtinta ir toliau didės būsimais biudžetiniais metais.

• [1]  ) Patvirtinti dokumentai, P6_TA(2005)0224.
• [2]  ) Šis skaičius atsirado dabartinėmis kainomis perskaičiavus 2004 m. Tarpinstituciniu susitarimu numatytą 48 081 milijono eurų sumą.
• [3]  ) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), OL L 412, 2006 m. gruodžio 30 d.
• [4]  ) Tarybos sprendimas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos, OL L 391, 2006 m. gruodžio 30 d. Dėl tam tikrų EURATOMO nuostatų branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programa apima laikotarpį tik iki 2011 m. Tačiau programa bus tęsiama, o 2007–2013 m. laikotarpiu jai skirta 4 061 milijonas eurų.
• [5]  ) Šaltinis: Europos Komisija, Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas.
• [6]  ) OL L 11, 2003 m. sausio 16 d., p. 1.
• [7]  ) pagal Finansinio reglamento 77 straipsnį.
• [8]  ) Žr. M. Xenogiannakopoulou nuomones.
• [9]  ) OJ L390, 2006 m. gruodžio 30 d., p. 19.
• [10]             Suteikiama pagal atitinkamas programos procedūras.
• [11]  http://ec.europa.eu/commission_barroso/frattini/index_en.htm
• [12]  http://europa.eu/pol/justice/overview_en.htm
• [13]  Tačiau taip pat pasitaiko ir santrumpa JLS, pvz., veiklos ataskaitos dokumente „18 – JLS. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.“
• [14]  I. SEGELSTRÖMO pranešimas (COM(2005)0122), B. KUDRYCKOS pranešimas (COM(2005)0123), R. M. LA RUSSOS pranešimas (COM(2005)0124); Biudžeto komiteto nuomonę parengė Neena Gill, Kathelijne Buitenweg, Louis Grech, Simon Busuttil, Gerard Deprez, Yannick Vaugrenard, Ville Itälä.
• [15]  2002 m. bir˛elio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu Nr. 1995/2006 (OJ L 390/2006, 2006 12 30).
• [16]  COM(2007)0065.
• [17]  Skaičiai pateikti pagal Europos Komisijos 2007 m. sausio mėn. finansinės programos dokumentą.
• [18]  2008 m. metinė politikos strategija, COM(2006)0065, 3.2.3 punktas, p. 21.
• [19]  2003 m. kovo 23 d. EP rezoliucija dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (2005/2022(INI)), 2003 m. rugsėjo 2 d. EP rezoliucija dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir tarybai „Nuoseklesnė Europos sutarčių teisė. Veiksmų planas“ (COM(2003) 68 – 2003/2093(INI)), pranešėjas Klaus-Heiner Lehne; http://www.europarl.europa.eu/comparl/juri/hearings/20061121/programme_en.pdf.
• [20]  2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, OL L 53, 2007 02 22.
• [21]  2006 m. gruodžio mėn. pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo COM(2006)0817.
• [22]  2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinis susitarimas, OL LC 139, 2006 06 14, p. 1.
• [23]  2007 m. kovo 8 d. Tarybos dokumentas Nr. 6984/07, 12 punktas.
• [24]  2006 m. gruod˛io 20 d. Europos Parlamento ir Tarybo reglamentai Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II) ir Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo.
• [25]  LUDFORD pranešimas (COM(2004)835).
• [26]  2008 m. metinė politikos strategija, COM(2006)0065, 2.4 punktas, p. 12.
• [27]  2005 m. liepos 20 d. SEC(2005)0985.
• [28]  2005 m. spalio 13 d. COM(2005)0494.
• [29]  2006 m. vasaro 1 d. COM(2006)0035.
• [30]  2005 m. spalio 27 d. P6_TA(2005)0409 (žr. aplanko 1 punktą).
• [31]  2006 m. vasario 1 d. COM(2006)35 (galutinis).
• [32]  2006 m. lapkričio 16 d. rezoliucija dėl Baltosios knygos; P6_TA(2006)0500.
• [33]  2002 m. sausio 23 d. Biudžeto komiteto nuomonė Kultūros, jaunimo reikalų, švietimo, žiniasklaidos ir sporto komitetui dėl naujo pagrindo bendradarbiauti veiklos, susijusios su informacijos ir komunikacijos politikos, klausimu, esanti 2002 m. sausio 23 d. A5-0051/2002.
• [34]  2006 m. lapkričio 16 d. P6_TA(2006)0500
• [35]  Informacijos generalinis direktoratas, 2005 m. spalio 24 d. Biuro priimtas EP misijos pareiškimas.
• [36]  PRINCE programa buvo sukurta 1995 m., siekiant pergrupuoti svarbiausios informacijos klausimus pagal ES biudžetą.
• [37]  2007 m. kovo 29 d. P6_TA(2007)0099 dėl 2008 m. biudžeto procedūros gairių.
• [38]  P6 TA-PROV(2007)0131
• [39]  III priedas – EB institucijų susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo išlaidų klasifikavimas: „visos BŽŪP išlaidos, susijusios su rinkos priemonėmis ir tiesioginėmis išmokomis, įskaitant rinkos priemones žuvininkystės srityje ir žvejybos susitarimą su trečiosiomis šalimis“.
• [40]  2006 m. gegužės 17 d. EB institucijų susitarimo 3 deklaracija.
• [41]  Decentralizuotų agentūrų visų 1 ir 2 antraštinių dalių subsidijų bendra suma – 312 mln. eurų, pridėjus visas vykdomųjų agentūrų išlaidas 2008 m. – 73 mln. eurų sumą.
• [42]  Visas lenteles, įtrauktas į šį darbo dokumentą, pateikė Europos Komisija.
• [43]  Komisijos komunikatas COM(2002)528.
• [44]             Nyderlandų įsipareigojimų panaikinimas daugiausia susijęs su uždelsta ESF finansuojamų programų vykdymo pradžia.
• [45]  III dalyje pateiktoje 2 lentelėje nurodomi biudžeto projekte numatyti įsipareigojimų asignavimų, mokėjimų asignavimų ir nustatytos maržos pakeitimai, palyginti su 2008 m. preliminariu biudžeto projektu, kiekvienoje Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijoje ir pakategorėje.
• [46]  Darbo dokumente Nr. 7 dėl 2008 m. PBP pirmosios analizės, pateiktame visomis kalbomis www.europarl.europa.eu/comparl/budg/budg2008procedure/procedure­­_en.htm, yra panašios lentelės ir 2008 m. PBP analizė.

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
((C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija.

Nuomonės referentas: Michael Gahler

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pakartoja, kad stabilumo ir gerovės bei draugiškos kaimynystės erdvės kūrimas yra Europos Sąjungos prioritetas, ir pabrėžia poreikį tinkamai finansuoti šio tikslo siekį;

2.  mano, kad, atsižvelgiant į politinių prioritetų pakankamo finansavimo poreikį, reikės vėl įrašyti PBP numatytas tam tikrų sričių sumas ir grąžinti Tarybos Biudžeto projekte nurodytą 112,2 mln. eurų ribą 4 išlaidų kategorijoje;

3.  pabrėžia, kad pagrįsta reakcija į nenumatytas nelaimes ir užsitęsusias krizes neturi pakenkti kitai taip pat strategiškai svarbiai teikiamai Bendrijos pagalbai;

4.  džiaugiasi bendradarbiavimu su Komisijos tarnybomis pasirengimo narystei pagalbos priemonės, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bei stabilumo priemonės taikymo demokratinės priežiūros pirmuoju etapu klausimais; pabrėžia, kad strateginiai dokumentai yra bendro pobūdžio, ir pakartoja savo pageidavimą gauti visą informaciją apie planuojamą priemonių, įskaitant metinių programų, įgyvendinimą; primena kad buvo atmestas Europos Parlamento prašymas dalyvauti komitologijos procese vykdant daugiametes išorės bendradarbiavimo programas; primena kad derybose dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) buvo sutarta dėl dviejų deklaracijų dėl demokratinės priežiūros ir politinio dialogo; ragina Komisiją pradėti nenutrūkstamą dialogą su Europos Parlamentu siekiant atitinkamai atsižvelgti į Europos Parlamento poziciją finansavimo ir konkretaus strategijų įgyvendinimo klausimais;

5.  pažymi, kad dėl jam suteiktų naujų išorės pagalbos instrumentų demokratinės priežiūros įgaliojimų padidėjo darbo krūvis ; pabrėžia, kad tokiam gausiam darbui atlikti reikėtų skirti atitinkamai darbuotojų, kad Parlamentas galėtų visapusiškai dalyvauti struktūruotame dialoge su Komisija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia poreikį įsteigti papildomą administratoriaus etatą Užsienio reikalų komitete;

6.  pakartoja, kad visos pagalbos, išskyrus humanitarinę, teikimas vyriausybėms ir bendradarbiavimas su jomis turėtų būti nutraukti, jeigu yra aiškių įrodymų, kad vyriausybės atsakingos už pablogėjusią padėtį demokratijos, teisinės valstybės principų, pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms srityse;

7.  patvirtina, kad demokratijos skatinimas turi apimti ir veiksmingos demokratinės politinių partijų sistemos, ir veiksmingo parlamento rėmimą; pakartoja savo nuomonę, kad humanitarine pagalba ir parama vyriausybėms bei bendradarbiavimu su jomis turėtų būti prisidedama prie demokratijos, teisinės valstybės principų paisymo ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms skatinimo šalyje gavėjoje;

8.  apgailestauja, kad buvo pasiekta tik nedidelė pažanga siekiant veiksmingai skirstyti žmogaus teisėms ir demokratijai skatinti skirtas lėšas pagal Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR); žino apie sunkumus teikiant paramą šalims, kurių valdžios institucijos anaiptol nelinkusios bendradarbiauti, kaip yra Baltarusijos atveju; tikisi, kad bus skubiai padaryta pažanga teikiant tiesioginę finansinę ir techninę paramą ten, kur ji labiausiai reikalinga;

9.  džiaugiasi dialogu su pirmininkaujančia Vokietija ir Taryba dėl BUSP prioritetų, numatytų Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatose; skatina Tarybą tęsti abiem pusėms naudingą dialogą šioje srityje;

10. apgailestauja, kad nepaisant pakartotinių reikalavimų Europos Parlamentas vis dar nėra įtraukiamas į naujų ES specialiųjų įgaliotinių postų kūrimo, jų mandatų nustatymo ir ES specialiųjų įgaliotinių skyrimo procesą;

11. dar kartą tvirtina, kad reikia skirti užtektinai lėšų ES Tesalonikų darbotvarkei įgyvendinti ir laipsniškai Vakarų Balkanų šalių integracijai palengvinti, ir primygtinai reikalauja į biudžetą įtraukti preliminarų lėšų paskirstymą pagal šalis, kad jas būtų galima lengviau kontroliuoti ir palyginti;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos rekonstrukcijos agentūra nutrauks savo veiklą 2008 m. gruodžio 31 d.; tikisi, kad bus tinkamai laikomasi pareigų perdavimo grafiko, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad agentūros uždarymas vyktų sklandžiai, bei parengti savo delegacijas bei biurus atitinkamoms užduotims, susijusioms su pasirengimo narystei priemonės (IPA) valdymu, vykdyti;

13. patvirtina savo poziciją, kad pusiausvyra skirstant lėšas Europos kaimynystės politikos Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės bei Rytų dimensijoms pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (angl. ENPI) turėtų atspindėti ES ambicijas ir tikslus regione, anksčiau teiktos paramos veiksmingumą ir skaičių gyventojų, kuriems ši parama skiriama, ir turėtų būti deramai atsižvelgiama į paskutinę Sąjungos plėtrą į Rytus;

14. išreiškia susirūpinimą, kad bendrojo biudžeto projekte nenumatyta lėšų galimam ES dalyvavimui reguliuojant krizę Darfūre ir kad jame nėra numatyta pakankamai galimybių rasti papildomų lėšų nesumažinant ilgalaikės ES paramos kitose srityse;

15. pabrėžia poreikį tinkamai finansuoti vidaus ir išorės ryšius, kurie sudaro svarbią ES užsienio ir plėtros politikos dalį;

16. ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti konkrečioms problemoms, su kuriomis susiduria etninės, nacionalinės ir kalbinės mažumos šalyse, gaunančiose ES išorės paramą, spręsti ir suteikti užtektinai lėšų, kurios būtų skirtos šių mažumų apsaugai, integracijai ir vystymuisi palengvinti.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas
Procedūros numeris	(C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD))
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET
Glaudesnis bendradarbiavimas
Nuomonės referentas   Paskyrimo data	Michael Gahler 27.2.2007
Svarstymas komitete	16.7.2007		11.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: 45 –: 3 0: 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Christopher Beazley, Angelika Beer, Elmar Brok, Cristian Silviu Buşoi, Marco Cappato, Véronique De Keyser, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Eugen Mihăescu, Francisco José Millán Mon, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Mariela Velichkova Baeva, Giulietto Chiesa, Alexandra Dobolyi, James Elles, Kinga Gál, Lilli Gruber, Milan Horáček, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Jaromír Kohlíček, Aloyzas Sakalas, Csaba Sándor Tabajdi, Marcello Vernola
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (3.10.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis – Komisija

Nuomonės referentas: Ralf Walter

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Europos Parlamentas

1.  dar kartą pabrėžia, kad ES veikla vystant bendradarbiavimą turėtų būti grindžiama kova su skurdu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimu, ir todėl pabrėžia, kad turi būti siekiama tikslo 20 proc. lėšų skirti pradiniam ir viduriniam išsilavinimui bei pagrindinėms sveikatos paslaugoms, nes šios sritys yra itin svarbios kovojant su skurdu; ragina, kad į šiuos tikslus būtų tinkamai atsižvelgta Europos plėtros fondo (EPF) kontekste;

2.  nurodo, kad skurdo pašalinimas ir TVT pasiekimas yra pagrindiniai Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) tikslai; nurodo, kad atidžiai patikrinus Komisijos pateiktus strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas nustatyta, kad VBP tikslai nebuvo pasiekti visose šalyse ir regionuose, tačiau buvo skirtos lėšos sritims, kurios nėra teisiškai pagrįstos VBP; pageidauja, kad tokia kontrolė būtų vykdoma nuolat;

3.  palieka asignavimus, skirtus delegacijų personalui ir pastatams, tokio dydžio, kokį siūlo Komisija, bet tikisi, kad Komisija laikysis VBP tikslų ir pateiks patenkinamą paaiškinimą, kodėl reikia padidinti išteklius, atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas per biudžeto paramą ir kitus paramos teikėjus;

4.  nėra pasirengęs pritarti, kad būtų mažinamos vystomajam bendradarbiavimui skirtos lėšos, siekiant finansuoti aukštajam išsilavinimui ir mainų programoms skirtas priemones;

5.  ragina užmegzti politinius ryšius su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis ir ragina, kad programos, kurių tikslas – gerinti ES įvaizdį tose šalyse bei skatinti abipusį supratimą, nebūtų finansuojamos iš vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų, ir tam tikslui skiria naują biudžeto eilutę;

6.  pastebi, kad VBP programoje dėl migracijos ir prieglobsčio neišpildomas Parlamento pageidavimas, kad visų pirma būtų kovojama su migracijos priežastimis; perkelia lėšas iš migracijos programos į programą „Investavimas į žmones“, nes investicijomis į švietimą žmonėms sudaromos geresnės pradinės sąlygos spręsti savo problemas savo kilmės šalyje;

7.  iš programos „Investavimas į žmones“ skiria papildomai lėšų švietimo, sveikatos ir lygybės sritims bei sukuria papildomą biudžeto eilutę visuotiniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir kontrolė;

8.  pabrėžia, kad vykdant į ateitį orientuotą vystymosi politiką reikia atsižvelgti į demografinius veiksnius, nes jų poveikis besivystančių šalių socialinėms struktūroms nuolat didėja;

9.  ragina ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, ypač klimato kaitos srityje;

10.  mano, kad skubiai reikia paspartinti bandomojo vandentvarkos projekto rengimą ir įgyvendinti bandomąjį projektą, kad būtų įsitikinta, kiek dar labiau galima pasinaudoti sporto galimybėmis vystant bendradarbiavimą;

11.  ragina toliau tęsti sėkmingą branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų bei mažo kalibro ginklų kiekio mažinimo ir konfliktų prevencijos tinklo kaip stabilumo priemonės skatinimo parengiamąją veiklą;

12.  mano, kad ES biudžeto priemonėmis reikėtų padėti sumažinti tikėtinas neigiamas pasekmės, atsirandančias vykdant ekonominės partnerystės susitarimus, ir tikisi, kad valstybės narės suteiks panašią paramą AKR šalims iš EPF ir kitų šaltinių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Thijs Berman, Josep Borrell Fontelles, Marie-Arlette Carlotti, Thierry Cornillet, Nirj Deva, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, Miguel Portas, Horst Posdorf, Toomas Savi, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Luis Yañez-Barnuevo García, Anna Záborská, Jan Zahradil.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Milan Gaľa, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Anne Van Lancker, Ralf Walter, Gabriele Zimmer.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Peter Šťastný

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad 2005 m. Parlamentas paprašė įrašyti naują biudžeto eilutę „Pagalba prekybai“, pagal kurią numatoma su prekyba susijusi parama, siekdamas: i) pagerinti didelės lėšų sumos (t. y. 700 mln. eurų per metus) panaudojimo skaidrumą ir demokratinę kontrolę; ii) teikti labiau matomą su prekyba susijusią paramą ir iii) atitinkamai padidinti lankstumą, kai lėšos naudojamos greitai ir pasitelkiant daugiašales iniciatyvas;

2. primena, kad 2007 m. biudžeto procedūros metu buvo priimtas Parlamento pakeitimas, į kurį atsižvelgiant buvo padalyta biudžeto eilutė 20 02 01 ir įrašyta nauja biudžeto eilutė „Pagalba prekybai“ (20 02 03), pagal kurią numatyta 4,5 mln. eurų asignavimų ir kurios teisinį pagrindą sudaro vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP);

3. pažymi, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonės geografinės programos nėra visuotinės, kaip reikėtų vykdant pagalbos prekybai veiksmus, kadangi neapima visų besivystančių šalių ir įnašų į daugiašales organizacijas, pvz., į Pasaulio prekybos organizaciją;

4. apgailestauja dėl to, kad nesant tinkamo teisinio pagrindo iki šiol nefinansuojami pagal naują biudžeto eilutę 20 02 03 numatyti veiksmai;

5. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą perkelti 4,5 mln. eurų iš biudžeto eilutės „Pagalba prekybai“ (20 02 03) į biudžeto eilutę „Išorės prekybos santykiai, įskaitant patekimą į Bendrijai nepriklausančių šalių rinkas“ (20 02 01), pagal kurią šie veiksmai buvo įgyvendinti ankstesniais metais, remiantis Komisijai instituciniu lygmeniu suteikta išimtine teise; ragina Komisiją kuo greičiau surasti veiksmingą sprendimą, kad būtų galima skirstyti biudžeto eilutės „Pagalba prekybai“ (20 02 03) lėšas;

6. mano, kad, kadangi pirminė biudžeto eilutės „Pagalba prekybai“ paskirtis yra remti daugiašales iniciatyvas, pvz., integruotą sistemą, siekiant tikslumo ir skaidrumo eilutės pavadinimą reikėtų pakeisti į pavadinimą „Pagalba prekybai. Daugiašalės iniciatyvos“;

7. pabrėžia, kad naujos pagal eilutę „Pagalba prekybai“ skiriamos lėšos turėtų papildyti jau teikiamą pagalbą vystymuisi, o prisiėmus naujų pagalbos prekybai įsipareigojimų neturėtų būti perkeliamos lėšos, jau atidėtos kitoms vystymosi iniciatyvoms, pvz., sveikatos ir švietimo projektams, kurie itin svarbūs kuriant stiprią ekonomiką;

8. dar kartą prašo Komisijos įvertinti priemonių pagalbos prekybai srityje įgyvendinimo pažangą ir pateikti Parlamentui bei Tarybai dvejų metų pagalbos prekybai paramos įgyvendinimo, gautų rezultatų ir, jei įmanoma, pagrindinių paramos prekybai pasekmių ir poveikio ataskaitą (nuo 2008 m.);

9. primygtinai prašo, kad į dvejų metų ataskaitą būtų įtraukti tikslūs pagal šalis, regionus ir paramos kategoriją išdėstyti duomenys apie anksčiau finansuotas priemones, jei įmanoma, pateikiami stebėjimo ir vertinimo rezultatai, taip pat duomenys apie atitinkamų partnerių dalyvavimą ir įsipareigojimų bei biudžeto įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymą; reikalauja, kad ataskaitoje taip pat būtų įvertinta prekybos integracijos į pagalbos programas pažanga ir paramos rezultatai, pateikiami kuo tikslesni ir išmatuojami rodikliai, pagal kuriuos nustatoma paramos svarba įgyvendinant pagalbos prekybai tikslus;

10. ragina Komisiją prieš antrąjį svarstymą Parlamente pateikti glaustą dokumentą, kuriame būtų nurodyta visa pagalbos prekybai lėšų, gaunamų iš ES biudžeto, suma, ir galutiniai skaičiai, iš kurių būtų matyti, kiek iš viso pagalbos prekybai lėšų išnaudota teikiant su prekyba susijusią paramą;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba sumažino administracines išlaidas, skirtas, inter alia, Komisijos Prekybos generalinio direktorato personalui ir valdymui; prašo Komisiją iki antrojo svarstymo Parlamente pateikti: i) duomenis apie Prekybos generaliniame direktorate ir delegacijose trečiosiose šalyse iš tiesų su prekybos klausimais susijusį darbą dirbančių žmonių skaičių ir jų pareigas, taip pat jų gebėjimo spręsti didėjančius prekybos politikos uždavinius vertinimą; ii) duomenis apie po užduočių perdavimo delegacijoms centrinėje būstinėje likusių laisvų žmogiškųjų išteklių perskirstymą ir iii) aiškų pagrindimą, kodėl turėtų būti padidintos išlaidos Prekybos generalinio direktorato ir su prekyba susijusių delegacijų (vidaus ir išorės) darbuotojams;

12. dar kartą pabrėžia, kad makrofinansinė parama (MFP) turėtų būti griežtai kontroliuojama ir jai turi būti griežtai taikomas sąlygiškumo principas, nes ES nekontroliuoja, kaip paramą gaunančios šalys išleidžia į jų bendrąjį biudžetą patenkančias netikslines ES skiriamas lėšas; apgailestauja dėl to, kad MFP neturi nuolatinio teisinio pagrindo bei kad ji ir toliau grindžiama ad hoc Tarybos sprendimais dėl kiekvienos operacijos; dar kartą pabrėžia, kad taikant bendro sprendimo procedūrą reikia priimti pagrindų reglamentą dėl MFP, pagal kurį būtų sustiprinamas skaidrumas, atskaitomybė bei pagerinamos kontrolės ir ataskaitų teikimo sistemos;

13. prašo Komisijos laiku pateikti Parlamentui duomenis apie MFP programavimą ir laukiamą su MFP susijusių Komisijos pasiūlymų grafiką; reikalauja, kad Taryba prašytų Parlamento skubos tvarka pateikti nuomonę apie su MFP susijusius Komisijos pasiūlymus tik tada, kai tai tikrai būtina, ir pateikusi deramą pagrindimą;

14. dar kartą pabrėžia, kad būtina skirti tiksliai apibrėžtą finansinę pagalbą su farmacijos sektoriumi susijusioms technologijoms perduoti ir besivystančių šalių pajėgumui stiprinti bei vietinės vaistų gamybos pajėgumui didinti visose besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir vykdyti Su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų susitarimo (TRIPS) 66 straipsnio 2 dalyje numatytus įsipareigojimus;

15. pabrėžia, kad būtina padidinti dėl skurdo plintančių, atogrąžų ligų ir ligų, kurioms iki šiol nebuvo skiriama tinkamo dėmesio, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimą dalyvaujant privačioms ir viešosioms bendrovėms bei kitoms galimoms finansavimo įmonėms, ir remti mokslinių tyrimų institutus, kurie pageidautų įsitraukti į visuomenės sveikatos iniciatyvas, susijusias su šiomis pastangomis, ir vykdytų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, susijusią su specialiai besivystančioms šalims skirtais vaistais.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas   Paskyrimo data	Peter Šťastný 28.2.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	17.7.2007		11.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Graham Booth, Carlos Carnero González, Daniel Caspary, Ignasi Guardans Cambó, Glyn Ford, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Sajjad Karim, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Helmuth Markov, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Corien Wortmann-Kool, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Bastiaan Belder, Małgorzata Handzlik, Pia Elda Locatelli, Carl Schlyter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ (4.10.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Salvador Garriga Polledo

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonės referentas savo pranešime siekia užtikrinti, kad biudžetas būtų pagrįstas Europos Parlamento priimtomis patikimo finansų valdymo normomis, ypač ekonomiškumo principo taikymu įvairioms Europos politikos kryptims ir Europos Sąjungos lėšų administravimo skaidrumu. Nagrinėjant biudžeto įvykdymą po to, kai Europos Parlamentas jį patvirtina ir Audito Rūmai pateikia išvadas metinėje ataskaitoje bei specialiose Komisijos biudžeto valdymo ataskaitose, kyla šių toliau aptariamų klausimų.

Nacionalinės valdymo deklaracijos

1.  primena, kad pagal Finansinio reglamento 53c straipsnį ir 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 44 dalį valstybių narių audito institucijos privalo įvertinti nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų atitiktį bendrijos normoms ir parengti atitinkamo nacionalinio lygio metines atliekamų auditų deklaracijas;

2.  vis dėlto teigia, kad iki šios dienos, pagal iš Europos Komisijos gautą informaciją, labai nedaug valstybių narių įvykdė minėtųjų Finansinio reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų reikalavimus ir prašo komiteto, atsakingo už 2008 m. biudžeto procedūrą, į tai atsižvelgti;

3.  mano, kad Europos Taryba Portugalijos pirmininkavimo metu privalo pradėti veiksmus, būtinus minėtajam trūkumui ištaisyti;

Biudžeto valdymas ir ekonominės naudos kontrolės principas

4.  primena, kad rezoliucijoje dėl 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas prašė Komisijos pateikti Parlamentui ir Audito Rūmams skirtingas koncepcijas apimančio termino „finansiniai pataisymai“ aiškinamąją apibrėžtį ir nurodyti 2005 m. padarytų pataisymų sumą, taip pat prašo Komisijos ateityje pateikti detalią metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodytos padarytų finansinių pakeitimų sumos;

5.  be to, mano, kad Komisija privalo kiekvienais metais atskiroje biudžeto eilutėje pateikti valstybėms narėms neteisingai išmokėtas ir grąžintas sumas;

6.  mano, kad Europos Komisija, remdamasi kontrolės sistemų proporcingumo ir efektyvaus lėšų panaudojimo principais, turėtų vertinti esamų resursų kiekvienai nustatytos politikos krypčiai vykdyti ir šių resursų dalies, skirtos kontrolės sistemoms, kuri būtų išskaidyta pagal išlaidų sritį santykį, taip, kaip nustatyta 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje;

7.  mano, kad šio vertinimo rezultatas, tai yra kontrolės sistemų pagal išlaidų politikos sritis išdėstytos išlaidos, turi būti įtrauktos į veikla pagrįstą Europos Sąjungos biudžetą;

Vykdomosios įstaigos ir kitos decentralizuotos įstaigos

8.  mano, kad Europos Parlamentas turėtų tvirtinti visų agentūrų biudžetą. Dėl to ir siekiant skaidrumo būtina, kad Europos Sąjungos biudžete visoms vykdomosioms agentūroms ir kitoms decentralizuotoms įstaigoms būtų nustatytos atskiros biudžeto eilutės;

9.  pažymi, kad Europos Komisijos vidaus audito tarnyba, įgyvendindama Finansiniame reglamente nustatytą reikalavimą atlikti agentūrų audito programą, į metinę 2005 m. ataskaitą įtraukė išlygą dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus; taigi kviečia Komisiją atsižvelgti į šią išlygą ir 2008 m. biudžete numatyti papildomų resursų, būtinų tam, kad vidaus audito tarnyba galėtų įvykdyti privalomąjį agentūrų auditą;

10.  mano, kad, kaip prašė Parlamentas, Komisija kas penkeri metai turėtų pateikti kiekvienos agentūros parengtą pridėtinės vertės tyrimą, o tuo atveju, kai naujos agentūros pridėtinė vertė neigiama, dar kartą ragina visas kompetentingas institucijas imtis būtinų priemonių, kad būtų iš naujo apibrėžti šios agentūros įgaliojimai, ir, esant reikalui, pradėta jos uždarymo procedūra;

Skaidrumas

11.  pritaria Komisijos skaidrumo iniciatyvai ir tikisi, kad ji paskatins konkrečius veiksmus bei teisės aktų, kurie padėtų skatinti Europos Sąjungos lėšų naudojimo bei valdymo skaidrumą, leidybos iniciatyvą;

12.  kviečia Komisiją įrašyti naują biudžeto eilutę ir numatyti reikalingus išteklius, kurie būtų skirti skaidrumo iniciatyvos priemonių išlaidoms padengti;

Išorės veiksmai

13.  mano, kad siekiant skaidrumo reikėtų aiškiai nustatyti ir išvardyti nevyriausybines organizacijas, kurios gauna Europos Sąjungos fondų lėšas, taigi ragina Komisiją Europos Sąjungos biudžete nurodyti visus šių organizacijų rekvizitus;

14.  ragina Komisiją taip pat numatyti lėšų, reikalingų tarnybai EuropAid 2008 m. biudžete numatytų įvairių bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų ex post auditui įvykdyti;

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  kadangi Taryba nepareikalavo, kad valstybės narės pateiktų Finansinio reglamento 53c straipsnyje ir 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 44 dalyje nurodytą informaciją, 2008 m. biudžeto procedūrosa metu ragina tam tikras biudžeto eilutes laikyti rezerve;

2.  ragina Komisiją numatyti specialią biudžeto eilutę, kurioje kiekvienais metais būtų nurodytos neteisingai išmokėtos ir iš valstybių narių susigrąžintos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšos;

3.  ragina Komisiją remiantis Europos Sąjungos veiklos sritimis pagrįstu biudžetu numatyti biudžeto eilutę, kurioje būtų numatytos kontrolės sistemų išlaidos, išskaidytos pagal išlaidas politikos sritims;

4.  ragina Komisiją numatyti naujas biudžeto eilutes, kurios būtų skirtos kiekvienai vykdomajai agentūrai ir decentralizuotai įstaigai atskirai;

5.  ragina Komisiją 2008 m. biudžete užtikrinti būtinus papildomus išteklius, reikalingus vidaus audito tarnybai minėtųjų agentūrų metinei ex post kontrolei vykdyti;

6.  ragina Komisiją Kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) personalo plane aiškiai numatyti 8 OLAF Priežiūros komiteto sekretoriato etatus,

7.  ragina Komisiją įgyvendinti visas pagal skaidrumo iniciatyvą numatytas priemones ir numatyti naują biudžeto eilutę, kuri būtų skirta šių priemonių vykdymo lėšoms;

8.  ragina Komisiją pradėti taikyti korupcijos prevencijos priemones tose pažeidžiamose srityse, kurias nustatė OLAF;

9.  ragina Komisiją biudžete išvardyti visas nevyriausybines organizacijas, kurios gauna Europos Sąjungos fondų lėšas;

10.  ragina Komisiją Europos Sąjungos biudžete numatyti išteklius, kurie būtų skirti skirtingų nevyriausybinių organizacijų, bendradarbiaujančių išorės politikos srityje, ex post kontrolei vykdyti;

11.  reikalauja, kad Komisija tuoj pat sustabdytų Europos rekonstrukcijos agentūros uždarymą, kol Komisijos delegacijos ir vietos vyriausybės negali visiškai perimti jos užduočių;

12.  primena 2005 m. sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir reikalauja, kad Komisija Europos rekonstrukcijos agentūrą pertvarkytų į agentūrą, atsakingą už tam tikrų ES išorės veiksmų įgyvendinimą, ypač krizę išgyvenusiuose regionuose;

13.  siūlo įrašyti 20 proc. biudžeto eilutės 19 10 03 įsipareigojimų ir mokėjimų lėšų į rezervą ir ragina Komisiją iki antrojo 2008 m. biudžeto svarstymo pateikti Parlamentui išsamią lėšų panaudojimo Irake ataskaitą (2006 m., 2007 m. ir 2008 m. planą), kurioje būtų nurodyti finansuoti arba bendrai finansuoti projektai vykdant Irako atkūrimo procesą, įskaitant kiekvieno projekto tikslią geografinę padėtį ir rangovus (jei jau nuspręsta); mano, kad Komisijos nenoras anksčiau išsamiai, aiškiai ir skaidriai pateikti šią informaciją nepriimtinas Europos mokesčių mokėtojams;

14.  siūlo 20 proc. biudžeto eilutės 19 01 01 01 lėšų įrašyti į rezervą ir ragina Komisiją iki antrojo 2008 m. biudžeto svarstymo pateikti Parlamentui išsamų visų ES lėšų, kurias 2006–2007 m. valdo tarptautiniai patikos fondai, sąrašą, įskaitant tikslią informaciją apie kiekvieno patikos fondo bendrai finansuojamus projektus ir nurodant, kaip Komisija užtikrina ES lėšų panaudojimo per skirtingus patikos fondus kontrolę; mano, kad Komisijos nenoras anksčiau išsamiai, aiškiai ir skaidriai pateikti šią informaciją nepriimtinas Europos mokesčių mokėtojams.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas
Nuorodos	C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CONT 24.9.2007
Nuomonės referentas: Paskyrimo data	Salvador Garriga Polledo 27.3.2007
Priėmimo data	4.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Paul van Buitenen, Mogens N.J. Camre, Paulo Casaca, James Elles, Szabolcs Fazakas, Ingeborg Gräßle, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Esther De Lange, Bogusław Liberadzki, Nils Lundgren, Jan Mulder, Bart Staes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Véronique Mathieu
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Cristobal Montoro Romero

PAGRINDIMAS

Šis nuomonės projektas grindžiamas 2008 finansinių metų preliminariu biudžeto projektu (PBP), kurį Komisija paskelbė 2007 m. gegužės 2 d. Tik 2007 m. liepos 13 d. Taryba patvirtins 2007 m. biudžeto projektą (BP), kuris vėliau bus perduotas Parlamentui.

Bendrosios pastabos

2008 m. PBP yra antrasis 2007–2013 m. finansinės programos biudžetas, todėl šio biudžeto lėšomis bus stiprinamos ir toliau įgyvendinamos daugiametės programos. Nuo 2007 m. biudžeto struktūra beveik nepakito.

2008 m. viršutinė mokėjimų riba (129 481 mln. eurų) prilygsta 1,04 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). 2008 m. PBP mokėjimų asignavimams numatyta milžiniška 8 214 mln. eurų marža. Nuomonės referentas ragina 2008 m. biudžete numatyti daugiau mokėjimams skirtų lėšų. Dar yra galimybė skirti lėšų Europos ekonomikos modernizavimui nesumažinant biudžeto lėšų kitoms būtiniausioms Europos politikos sritims.

Nuomonės referentas pritaria tam, kad biudžetas būtų pateikimas aiškiau, daugiau dėmesio skiriama tikslams ir galutinėms priemonėms. Ataskaitos, parengtos laikantis biudžeto sudarymo veiklos pagrindu principo, yra naudinga priemonė siekiant įvertinti, kokių rezultatų kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas numato siekti, skirstydamas savo biudžeto ir žmogiškuosius išteklius.

Dėl preliminaraus biudžeto projekto (PBP) sričių, už kurias atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Nuomonės referentas teigiamai vertina tai, kaip skirstomi asignavimai, susiję su Lisabonos darbotvarke.

- Įsipareigojimų asignavimai, numatyti pagal 1a pakategorę „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, didinami 9,6 proc., arba 10 270,4 mln. eurų, sudarant 76,6 mln. eurų maržą. Mokėjimai taip pat didinami 35,4 proc., arba 9 538,7 mln. eurų.

Tačiau, vertinant pagal biudžetą dar reikia daug nuveikti, kad pasiektume visus Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, kuri visapusiškai įsigalios nuo 2008 m., tikslus, ir vis dar reikia suformuoti tinkamą finansinį paketą, kad būtų sudarytos sąlygos 2010 m. įsteigti Europos technologijos institutą, kaip numatyta Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programoje (KNP), jei norime, kad šie planai būtų įgyvendinti.

- Įsipareigojimų asignavimams, numatytiems pagal 1b pakategorę „Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti“, skirta 46 877, 9 mln. eurų, t.y. 3,1 proc. daugiau negu 2007 m. Mokėjimai taip pat didinami 7,5 proc. – iki 40 622,7 mln. eurų.

Nuomonės referentas remia visas pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dvylika naujų valstybių narių neabejotų, jog joms per struktūrinius fondus bus skiriama pakankamai lėšų, siekiant gerinti jų augimo galimybes, skatinti darbo vietų kūrimą ir gerinti jų infrastruktūros kokybę.

Nuomonės referentas pabrėžia, kad svarbu laiku išmokėti visas mokėjimams skirtas lėšas.

Biudžetas sudarytas pagal politikos sritis, kurios toliau suskirstytos į antraštines dalis ir veiklos sritis. Taigi, šie įsipareigojimai padalyti į 32 antraštines dalis, kurių dauguma nepriklauso išimtinės Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto kompetencijos sričiai, bet numačius lėšų keletui iš jų – „Ekonomika ir finansų reikalai“ (01 antraštinė dalis), „Įmonės“ (02 antraštinė dalis), „Konkurencija“ (03 antraštinė dalis), „Mokesčiai ir muitų sąjunga“ (14 antraštinė dalis), „Kova su sukčiavimu“ (24 antraštinė dalis) ir „Statistika“ (29 antraštinė dalis) – bus prisidedama prie Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo. Šios antraštinės dalys padalytos į 230 veiklos sričių.

Nors asignavimai didinami reikiamoms sritims, tačiau tam tikrais atvejais veiklos sritims skirti asignavimai padidinti nepakankamai, kad būtų veiksmingai prisidėdama prie darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo, kaip nurodyta toliau.

Dėl 1 antraštinės dalies „Ekonomikos ir finansų reikalai“

Susipažinęs su ekonomikos ir finansų reikalų politikos srities administracines išlaidomis (01 01 biudžeto eilutė) referentas teigiamai vertina tai, kad daugėja šioje srityje dirbančio personalo.

Ekonominės ir pinigų sąjungos (01 02 biudžeto eilutė) klausimu referentas mano, kad reikia skirti daugiau išteklių lyginamajai ES valstybių narių ekonominės veiklos analizei. Aišku, kad pagal 01 02 02 biudžeto eilutę „Ekonominės ir pinigų sąjungos koordinavimas ir priežiūra“ skirtų lėšų, kurios didinamos 0,5 proc., nepakanka.

Nuomonės referentas taip pat mano, kad derėtų daugiau nuveikti srityje finansuojamoje pagal 01 02 04 biudžeto eilutę „Prince. Komunikacija Ekonominės ir pinigų sąjungos klausimais, įskaitant eurą“. Pastarųjų apklausų duomenimis, nuo 2002 m. euro zonoje labai sumažėjo piliečių parama eurui; reikia vykdyti veiksmingesnę ryšių politiką. Labai svarbu gebėti piliečius informuoti apie teigiamą euro įtaką jų gyvenimui ir teikiamą naudą ES ekonomikai. Daugiau (0,7 mln. eurų) lėšų skiriama Europos pinigų sąjungos dešimtmečio kampanijai, tačiau nedidinamas šių sričių: partnerystės susitarimų įgyvendinimo (2,1 mln. eurų), merų konferencijų, seminarų ir parodų organizavimo bei stendų ruošimo (2,1 mln. eurų), reklaminės medžiagos gamybos, platinimo ir aprūpinimo, tinklaviečių plėtros, migracijos ir techninės priežiūros euro zonoje labai sumažėjo.

Vis dėlto derėtų ne tik plėsti ryšius su euro zonos piliečiais, taip pat reikėtų geriau informuoti piliečius, gyvenančius ir už euro zonos, ir už ES ribų bei plėsti su jais ryšius. Todėl nuomonės referentas pritaria tam, kad būtų didinamos (58,1 proc.) 01 03 biudžeto eilutės „Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai“ išlaidos.

Nors Europos Sąjunga nusprendė reikalauti, kad bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, sudarydamos konsoliduotąsias finansines ataskaitas, taikytų Tarptautinius apskaitos standartus, pripažįstama, kad reikia skubiai tobulinti Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo (TASKF), įskaitant Tarptautinių apskaitos standartų valdybą (TASV), valdymą. Be to, visame pasaulyje didėja Tarptautinių apskaitos standartų svarba. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad Komisija skirtų pakankamai finansinių išteklių, kuriuos panaudojusi ES turėtų galimybę finansiškai prisidėti prie Tarptautinių apskaitos standartų rengimo, nes tai naudinga Europos Sąjungai.

Atsižvelgdamas į 01 04 biudžeto eilutę „Finansinės operacijos ir priemonės“ nuomonės referentas pabrėžia, kad reikia ir toliau užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų Bendrijos skolinimosi ir skolinimo veiklos valdymui, nebiudžetinių išteklių finansiniam valdymui ir konsultacijoms dėl kapitalo, rinkų bei finansinių priemonių mažoms ir vidutinėms įmonėms ir dėl institucinių ir politinių santykių su Europos investicijų banku.

Dėl 2 antraštinės dalies „Įmonės“

Turint mintyje 02 01 biudžeto eilutę „Įmonių politikos srities administravimo išlaidos“, ypač 02 01 04 02 biudžeto eilutę „Standartizacija ir teisės aktų suderinimas. Administracinio valdymo išlaidos“, sunku numatyti priežastis, dėl kurių pagal 2007–2013 m. finansinę programą šių metų metiniame biudžete numatyta mažiau lėšų (lėšų sumažinta nuo 500 000 iki 300 000 eurų).

Nuomonės referentas mano, kad 2,55 proc. didesni asignavimai įsipareigojimams pagal 02 02 biudžeto eilutę „Konkurencija, pramonės politika, naujovės ir verslumas“ atrodo per maži tokiam dideliam ir svarbiam skyriui, ypač turint mintyje MVĮ. Svarbu užtikrinti, kad pasibaigus visiems bandomiesiems projektams, susijusiems su MVĮ, kurie buvo įvertinti teigiamai, būtų imtasi atitinkamų tolesnių paruošiamųjų veiksmų.

Dėl 3 antraštinės dalies „Konkurencija“

Nuomonės referentas pritaria tam, kad daugėja personalo, finansuojamo iš biudžeto eilutei „Konkurencijos politikos srities administracinės išlaidos“ skirtų lėšų, kadangi buvo atsižvelgta į padidėjusią žmogiškųjų išteklių paklausą, nes reikia spręsti vis daugiau ir vis sudėtingesnių su konkurencija susijusių klausimų.

Dėl 14 antraštinės dalies „Mokesčiai ir muitų sąjunga“

Turėdamas mintyje 14 05 biudžeto eilutę „Mokesčių politika“, ypač 14 04 02 biudžeto eilutę „Muitinė 2013“ ir 14 05 03 biudžeto eilutę „Fiscalis 2013“, nuomonės referentas pabrėžia tokių programų svarbą ir pridėtinę vertę, sukuriamą vykdant šias programas, ir mano, kad svarbu užtikrinti pakankamą veiklos, vykdomos pagal tokias programas, finansavimą.

Dėl 24 antraštinės dalies „Kova su sukčiavimu“

Nuomonės referentas pritaria, tam, kad būtų skiriama daugiau biudžeto lėšų Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai kovojant su sukčiavimu ir korupcija, ypač kovos su sukčiavimu informacinės sistemos (AFIS) plėtojimui ir techninei priežiūrai (24 02 03 biudžeto eilutė). Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad „Periklio“ programai nė kiek nepadaugėjo lėšos (24 02 02 biudžeto eilutė).

Dėl 29 antraštinės dalies „Statistika“

Nuomonės referento manymu siekiant geresnės Europos statistikos kokybės nepakanka kompromisiniame biudžete šios srities mokėjimus padidinti tik 4,42 proc.

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina 2008 metų biudžete skirti mokėjimams daugiau lėšų negu numatyta Komisijos preliminariame biudžeto projekte, kad būtų laikomasi Parlamento politinių prioritetų ypatingą dėmesį skiriant „rezultatyviojo biudžeto“ principui;

2.   ragina skirti daugiau išteklių ES valstybių narių ekonominės veiklos lyginamajai analizei, kuria remiantis būtų galima aiškinti ES ekonomikos veikimą ir nustatyti silpnąsias vietas, į kurias turi būti atkreiptas dėmesys;

3.   pabrėžia, kad būtina skirti daugiau finansinių išteklių išorės informavimui apie eurą ir Europos pinigų sąjungą, ypač atsižvelgiant į euro įvedimo dešimtmečio jubiliejų; gali nepakakti 2008 m. preliminariame biudžeto projekte numatytų 10 proc. didesnių, t. y. padidėjusių iki 7,7 mln. eurų, asignavimų įsipareigojimų, skirtų PRINCE programai;

4.   pakartoja, kad būtina skirti pakankamai lėšų, jog būtų galima finansiškai remti tarptautinių apskaitos standartų rengimą, ypač Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondą (TASKF), įskaitant Tarptautinių apskaitos standartų valdybą (TASV), siekiant prisidėti prie geresnio TASKF ir TASV valdymo ES labui ir siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į MVĮ poreikius ir interesus;

5.   pritaria tam, kad 2007–2010 m. Europos investicijų fondas (EIF) išleistų naują, t. y. iki 100 mln. eurų, arba 25 mln. eurų per metus, akcijų emisiją, nes padidinus EIF kapitalą bus prisidedama prie Lisabonos strategijos tikslų siekimo;

6.   pritaria, tam, kad būtų skiriama daugiau biudžeto lėšų kovos su sukčiavimu informacinei sistemai (AFIS) plėtoti ir jos techninei priežiūrai vykdyti; tačiau pažymi, kad „Periklio“ programai skirtų lėšų nė kiek nepadaugėjo, nors tai labai svarbi mokymo, mainų ir paramos programa, skirta euro apsaugai nuo klastojimo;

7.   ragina dėti daugiau pastangų, kurios turėtų būti finansuojamos iš biudžeto lėšų, kad gerėtų Europos statistikos kokybė, nes tik turėdamos patikimų statistikos duomenų Europos institucijos ir valstybių narių vyriausybės galės įgyvendinti, stebėti ir vertinti Bendrijos politiką;

8.   pritaria tam, kad daugėja personalo, finansuojamo iš biudžeto eilutei „Konkurencijos politikos srities administracinės išlaidos“ skirtų lėšų, kadangi buvo atsižvelgta į padidėjusią žmogiškųjų išteklių paklausą, nes reikia spręsti vis daugiau ir vis sudėtingesnių klausimų, susijusių su konkurencija ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimu.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Cristobal Montoro Romero 13.2.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	26.6.2007		10.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Christian Ehler, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Kurt Joachim Lauk, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Peter Skinner, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jorgo Chatzimarkakis, Harald Ettl, Ján Hudacký, Werner Langen, Thomas Mann, Maria Petre, Poul Nyrup Rasmussen, Charles Tannock
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Íñigo Méndez de Vigo
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Gabriele Stauner

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Komisija ir vėl pristato biudžeto projektą, kurio pagrindinė ypatybė – pasiryžimas taupyti lėšas; atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus, siekiančius 129,2 mlrd. eurų ir mokėjimų asignavimus, siekiančius 121,6 mlrd. eurų, biudžeto projektas ir vėl nesiekia didžiausios finansinės perspektyvos išlaidų ribos, nors į Europos Sąjungą įstojo dvi naujos valstybės narės;

2.  ypač pritaria Komisijos pastangoms remti Lisabonos tikslų siekimą, kadangi 44,2 proc. biudžeto lėšų (57,1 mlrd. eurų) dabar turi būti išleidžiamos augimui ir užimtumui skatinti, o atitinkamoms biudžeto eilutėms skirtos lėšos buvo atitinkamai padidintos 2,3 mlrd. eurų 2008 m.;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. biudžetas turėtų būti rengiamas atsižvelgiant į tolesnius veiksmus siekiant persvarstyti finansinės perspektyvos nuostatas, susijusias su išlaidomis ir pajamomis, ir turint mintyje tai, kad 2008 m. yra antrieji 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos metai ir priešpaskutiniai šeštosios Parlamento ir J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos kadencijų metai;

4.  primena, kad didžioji dauguma biudžeto eilutėms skirtų lėšų nustatytos privalomame daugiamečiame finansiniame pakete; taigi ypač džiaugiasi galimybe finansuoti naujus bandomuosius projektus konkrečiose svarbiose užimtumo ir socialinių reikalų srityse siekiant rasti sprendimus probleminėse srityse;

5.  skatina Komisiją imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų panaudotos įvairios lėšos pagal 1b pakategorės išlaidų kategoriją („Augimą ir užimtumą skatinanti didesnė sanglauda“) ir pabrėžia Europos socialinio fondo svarbą šiame kontekste bei jo indėlį į ekonominę ir socialinę sanglaudą, ypač mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

6.  mano, kad dėl bet kokių administravimo išlaidoms ir agentūroms skirtų biudžeto eilučių pakeitimų turėtų sutarti visi atitinkami komitetai;

7.  be to, mano, kad būtina stiprinti socialinę partnerystę naujosiose valstybėse narėse ir tobulinti jos struktūras; taip pat mano, kad šiuo būdu būtų galima geriau įgyvendinti darbuotojų dalyvavimo teises, kaip ragino Europos Parlamentas (0403 skyrius);

8.  apgailestauja, kad Komisija dar nepasiūlė jokios vėlesnės programos laikotarpiui po ENEA parengiamųjų veiksmų, skirtų aktyviai veiklai senėjant ir vyresnio amžiaus žmonių mobilumui, ir negalios įtraukimui į pagrindines politikos sritis skirto bandomojo projekto įgyvendinimo; taigi ragina Komisiją nustatyti tinkamus teisinius pagrindus, kad galėtume toliau padėti užtikrinti, kad neįgalių žmonių padėtis gerės ir bus skatinamas aktyvus senėjimas;

9.  tiki, kad, kaip ir praėjusiais metais, Globalizacijos fondo gairėmis paremtos paraiškos finansinei paramai gauti kitais metais bus teikiamos Komisijai; todėl remia siekį numatyti 500 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų, kad pagal susitarimus būtų galima gauti mokėjimus;

10. pritaria Komisijos pastangoms palaipsniui atsisakyti esamų Socialinio fondo paskutinio finansavimo laikotarpio įsipareigojimų; taigi ragina valstybes nares greičiau baigti su įgyvendintomis priemonėmis susijusius veiksmus, kad mokėjimo įsipareigojimus būtų galima galutinai baigti vykdyti per artimiausius dvejus metus; pažymi, kad mokėjimo įsipareigojimai padidėjo dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo;

11. siūlo bandomąjį projektą „Imigrantų socialinės integracijos tiltai“, pagal kurį siekiama palengvinti migrantų integraciją į darbo rinką ir kovoti su nelegaliu darbu; vykdant šį bandomąjį projektą turėtų būti nustatyti pažangiausios patirties ir regioninės arba vietos valdžios institucijų ir įmonių partnerystės pavyzdžiai ir skatinami konkretūs veiksmai, nukreipti prieš nelegalų darbą;

12. siūlo bandomąjį projektą, pavadintą „Nauja užimtumo padėtis sveikatos sektoriuje: pažangiausia patirtis siekiant gerinti sveikatos priežiūros darbuotojų profesinį mokymą ir kvalifikaciją“, nes Europa susiduria su precedento neturinčiais demografiniais pokyčiais, vidutinė gyvenimo trukmė ir vidutinis gyventojų amžius vis didėja ir dėl šių priežasčių didėja sveikatos priežiūros sistemų išlaidos visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad kinta ligų pobūdis, pvz., daug žmonių kenčia nuo demencijos; pastebi, kad dėl to ne tik auga sveikatos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius, bet ir visoje ES sukuriamos naujos užimtumo kategorijos, kad būtų galima išspręsti naujus uždavinius; pabrėžia, kad tai ypač aktualu sprendžiant pagyvenusių žmonių priežiūros klausimą; pabrėžia, kad darbuotojai gali turėti standartines arba nestandartines darbo sutartis, dirbti pagal ilgalaikes arba trumpalaikes sutartis ir jų galima prašyti įgyti kitokią kvalifikaciją; todėl tiki, kad parengti bandomąjį projektą labai svarbu, jei tektų dalytis pažangiąja patirtimi ir lyginamosios analizės duomenimis apie naujos sveikatos sektoriaus užimtumo padėties poveikį ir pasekmes, ypač sveikatos priežiūros darbuotojų, slaugytojų ir žemesnės kvalifikacijos slaugytojų profesinės kvalifikacijos ir pareigų klausimu;

13. siūlo bandomąjį projektą, pavadintą „Darbuotojų palaikymas vykstant pramonės pokyčiams“ siekiant papildyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansuojamą veiklą ir paremti priemones ir pažangiausią patirtį, kurie padėtų darbuotojams ir įmonėms prisitaikyti prie pramonės pokyčių;

14. pažymi, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencija apima šias agentūras: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrą, Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Salonikuose) ir Europos mokymo fondą (Turine); atsižvelgęs į metinę programą, pritaria Komisijos asignavimams šioms agentūroms, kurioms skirta 2 proc. daugiau lėšų kaip kompensacija už infliacijos lygį;

15. pritartų nuostatai biudžeto eilutėms, susijusioms su Dublino fondu, skirti daugiau lėšų, kurias reikėtų panaudoti socialinės politikos priemonių, susijusių su šeimai palankia darbovietės politika (darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra), būstu ir parama vaikams, observatorijai įsteigti. Fondas gali pasirinkti keletą šalių, kuriose esama daug galimybių ištirti įdomius atvejus, atlikti šių atvejų tyrimus ir bendrame pranešime pateikti šiuos tyrimus ir santrauką;

16. po to, kai Europos užimtumo tarnybų tinklui (angl. EURES) 2007 m. biudžete buvo skirta 2 mln. eurų didesnė suma, siūlo ją dar labiau didinti, siekiant atsižvelgti į Rumunijos ir Bulgarijos įstojimą; pabrėžia, kad šis padidinimas yra atsakas į 2006 m. – Europos darbuotojų mobilumo metų – sėkmę, dėl kurios labai padidėjo tinklo EURES darbo mobilumo svetainės lankomumas ir atsirado poreikis pagerinti tinklo EURES paslaugų kokybę ir pateikti papildomą informaciją, susijusią su važiavimu į darbą kitoje senoje arba naujoje valstybėje narėje;

17. džiaugiasi, kad Komisija savo preliminariame biudžeto projekte pasirengimo narystei paramos priemonei skirtoje eilutėje numatė daugiau lėšų; pabrėžia šios naujos priemonės svarbą padedant naujoms šalims kandidatėms (Turkijai, Kroatijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai) pasirengti valdyti Europos socialinio fondo lėšas;

18. mano, kad, atsižvelgiant į Europos lygių galimybių visiems metus (2007 m.) ir pagal Europos Komisijos veiksmų plane dėl negalios (2003–2010 m.) duotus įsipareigojimus negalią kaip sisteminį klausimą reikėtų sistemiškai įtraukti į ES biudžetą ir kad geriausias būdas pasiekti šio tikslo būtų užtikrinti esamos ES reguliavimo sistemos ir su biudžetu susijusių pastabų nuoseklumą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Alexandru Athanasiu, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Emine Bozkurt, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Stephen Hughes, Karin Jöns, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Mary Lou McDonald, Thomas Mann, Jan Tadeusz Masiel, Elisabeth Morin, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, José Albino Silva Peneda, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Françoise Castex, Rumiana Jeleva, Sepp Kusstatscher, Agnes Schierhuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Jutta Haug

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į ES aplinkos politikos reikšmę įgyvendinant Lisabonos strategiją ir siekiant globalaus tvaraus vystymosi tikslo; ragina skirti pakankamai išteklių ES aplinkos politikai įgyvendinti, stebėti ir toliau plėtoti;

2.  pabrėžia pirmaujantį ES vaidmenį sudarant daugelį tarptautinių aplinkos susitarimų, pvz., JT pagrindų konvenciją dėl klimato kaitos ir susijusį Kioto protokolą, Konvenciją dėl biologinės įvairovės ir susijusį Kartaginos protokolą dėl gyvų modifikuotų organizmų arba pasaulines konvencijas dėl cheminių medžiagų ir atliekų; ragina daugiau lėšų skirti tarptautinei su aplinka susijusiai veiklai siekiant, kad ES toliau pirmautų formuojant tarptautinę aplinkos politiką ir nustatant tarptautinio bendradarbiavimo darbotvarkę;

3.  pabrėžia, kad kova su klimato kaita dar daugelį metų bus pagrindinė pasaulinė problema; ragina imtis konkrečių politinių iniciatyvų šiuo klausimu siekiant, kad ES įvykdytų savo vidinius ir tarptautinius įsipareigojimus; primena Komisijai įsipareigojimą, išreikštą jos 2008 m. metinėje politikos strategijoje: „klimato kaita atsidūrė dėmesio centre ir bus neatskiriama 2008 m. Komisijos prioritetų užtikrinti tvarią gerovę dalis“;

4.  džiaugiasi, kad buvo patvirtinta LIFE+ programa, kuri yra nuosekli ir unikali priemonė siekiant racionalesnio ir paprastesnio požiūrio į paramą aplinkos politikos įgyvendinimui ir plėtojimui, kuria pakeičiama keletas buvusių atskirų programų; ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant įvykdyti visas prievoles, susijusias su įsipareigojimais ir mokėjimais, ypač kadangi programą bus pradėta vykdyti tik 2007 m. pabaigoje;

5.  su džiaugsmu pažymi Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl antrosios Sveikatos programos (2008–2013 m.) finansavimo, pagal kurį bus laikomasi finansinėje programoje 3b išlaidų kategorijai nustatytų didžiausių ribų siekiant, kad programa būtų pradėta įgyvendinti nuo 2008 m. sausio 1 d.; tačiau pažymi, kad bus skirti mažesni asignavimai, nei iš pradžių programai buvo numatę skirti Parlamentas ir Komisija; primena visų trijų institucijų įsipareigojimą išnagrinėti visas Tarpinstitucinio susitarimo teikiamas galimybes ir pasinaudoti jomis per metinio biudžeto sudarymo procedūrą, siekiant visiškai įgyvendinti Sveikatos programą; ragina Komisiją užtikrinti, kad skirti asignavimai būtų panaudoti veiksmingai; prašo Komisiją tinkamu laiku pateikti 2003–2008 m. Sveikatos programos įgyvendinimo tarpinę ataskaitą;

6.  pabrėžia, kad reikia didinti visuomenės supratimą apie žalingą tabako vartojimo, įskaitant pasyvųjį rūkymą, poveikį; džiaugiasi, kad buvo pateikta Žalioji knyga „Siekiant Europos be tabako dūmų“; tačiau nerimauja dėl to, kad baigs veikti Bendrijos tabako fondas, iš kurio skiriama finansinė parama projektams, kuriais, ypač per informaciją ir švietimą, siekiama padidinti visuomenės supratimą apie žalingą tabako vartojimo poveikį; prašo Komisijos pateikti paskesnes iniciatyvas;

7.  teigiamai vertina horizonalųjį požiūrį į agentūras per 2007 m. biudžeto sudarymo procedūrą (sumos iš rezervo padidinimas įvykdžius tam tikras sąlygas); turėdamas tai mintyje, su džiaugsmu pažymi agentūrų, kurios priklauso šio komiteto kompetencijai, rezultatus – personalo politikos planų sudarymą ir išsamios darbo programos, kurioje išdėstomi papildomi teisės aktų leidžiamosios institucijos nustatyti uždaviniai, pateikimą; primygtinai ragina šias keturias agentūras (Europos vaistų agentūrą, Europos aplinkos agentūrą, Europos maisto saugos tarnybą ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą) galutinai patvirtinti personalo politikos planų įgyvendinimo taisykles siekiant, kad jos kuo greičiau įsigaliotų;

8.  dar kartą pabrėžia, kad agentūros turėtų būti tinkamai finansuojamos tam, kad galėtų atlikti savo užduotis, tačiau neturėtų būti sumažintos kitai Bendrijos veiklai skirtos lėšos; ragina atidžiai tikrinti agentūros uždavinius, Komisijos atliekamą veiklą ir iš daugiamečių programų lėšų finansuojamą veiklą siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti, kad būtini uždaviniai atliekami ekonomiškai veiksmingai ir racionaliai;

9.  pažymi, kad dėl neseniai priimtų ir planuojamų priimti teisės aktų padidės atitinkamų agentūrų, pvz., Europos vaistų agentūros (pediatrijai skirti vaistai ir pažangiosios terapijos vaistiniai preparatai), darbo krūvis; pabrėžia, kad agentūroms turi būti suteikiamos atitinkamos finansinės lėšos tam, kad jos administravimo ir veiklos požiūriu galėtų atlikti naujas užduotis.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendroji informacija

Visos programos pagal naująją septynerių metų finansinę programą, dėl kurios 2006 m. balandį susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, bus vykdomos 2008 m. Kai kurios jau veiks antrus metus, kitos dar bus pradinėje fazėje.

Bendra Preliminaraus biudžeto projekto (PBP) 2008 metams įsipareigojimų asignavimų suma yra 129,2 mlrd. eurų. Tai sudaro 1,03 proc. Bendrijos BNP ir yra 2,0 proc. daugiau nei 2007 m. biudžetas. Iki viršutinės finansinės programos ribos paliekama 3,1 mlrd. eurų marža. Siūloma mokėjimų asignavimų suma yra 121,6 mlrd. eurų, arba 0,97 proc. BNP. Tai 5,3 proc. daugiau nei 2007 m.

2008 m. PBP – tai istorinis struktūros lūžis. Pirmą kartą didesnė dalis biudžeto skiriama išlaidoms, skirtoms tvariajam augimui didinant konkurencingumą ir siekiant didesnės sanglaudos, nei išlaidoms Bendrajai žemės ūkio politikai. Taigi iš 129,2 mlrd. eurų, skirtų įsipareigojimams, 57,1 mlrd. eurų (44,2 proc.) bus tiesiogiai skirti veiklai, kuri yra reikšminga Lisabonos strategijai.

2008 m. PBP pagal išlaidų kategorijas

Įsipareigojimų asignavimai pagal išlaidų kategorijas	Mlrd. eurų	Biudžeto proc.	Skirtumas proc. nuo 2007 m.
1. Tvarusis augimas:	57,2	44,2%	+4,2%
Konkurencingumas	10,3	8,0%	+9,6%
Sanglauda	46,9	36,2%	+3,1%
2. Gamtos išteklių apsauga ir valdymas:	56,3	43,6%	+0,0%
Tiesioginės išmokos ir su rinka susijusios išlaidos	42,5	32,9%	-0,5%
Kaimo plėtra, aplinka:	13,8	10,7%	+1,8%
3. Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas	1,3	1,0%	+11,1%
4. Europos Sąjunga kaip pasaulio partnerė	6,9	5,4%	+4,5%
5. Administravimas	7,3	5,7%	+5,7%
Iš kurių Komisija:	3,4	2,6%	+1,4%
6. Kompensacijos Bulgarijai ir Rumunijai	0,2	0,1%	-53,5%
Iš viso įsipareigojimų	129,2	100,0%	+2,0%
Proc. nuo ES 27 BNP	1,03%

Esminių programų įgyvendinimas bus stiprinamas antraisiais finansinės programos metais

didinant įsipareigojimus; tai šios programos: Tyrimai +11 proc., Europiniai energetikos ir transporto tinklai +14 proc., Mokymasis visą gyvenimą +9 proc., Sanglaudos fondas +14 proc., Solidarumas ir migracijos srautų valdymas +24 proc.

Projekte pabrėžiamas ES kaip pasaulinio lygio veikėjos, skatinančios saugumą ir klestėjimą visame pasaulyje, vaidmuo. Reikėtų priimti konkrečias priemones, kad šie tikslai būtų įgyvendinti, t.y. kad Bendrosios užsienio ir saugumo politikos įsipareigojimų asignavimai būtų padidinti 25,8 proc.

Numatyta, kad ES institucijų administracinis biudžetas padidės 5,7 proc. 2008 m. įskaičiuojamas paskutinis darbo vietų perskaičiavimas, susijęs su 2004 m. plėtra, taip pat priešpaskutinis perskaičiavimas, susijęs su 2007 m. plėtra į Bulgariją ir Rumuniją. Papildomi poreikiai bus padengiami perkėlimu. Dėl to Komisija patikrino žmogiškuosius išteklius, kad geriausiai būtų laikomasi ES prioritetų, ir jį pristatė 2007 m. gegužės 2 d.

Atskiri biudžetai (2008 m. PBP) pagal šio komiteto kompetenciją

2008 m. PBP numatyta, kad aplinkosaugai bus skiriama 10,3 proc. daugiau finansinių išteklių pagal pagrindinę priemonę pagal 07 antraštę (320,726 mln. eurų) palyginti su 2007 m. (290,720 mln. eurų).

Svarbiausia finansinė programa aplinkosaugos politikos srityje LIFE+ sujungia ankstesnes priemones ir iniciatyvas (LIFE, NVO finansavimas, „Forest Focus“, politikos įgyvendinimo ir plėtros paramos biudžeto eilutės) į vieną programą. 2008 m. PBP siūloma padidinti finansinius išteklius 11 proc. palyginti su 2007 m. (nuo 239,620 mln. eurų 2007 m. iki 265,944 mln. eurų 2008 m.). Iš visų asignavimų (įskaitant techninę pagalbą) 78 proc. (t.y. maždaug 208 mln. eurų) bus skiriami projektams, turintiems europinę pridėtinę vertę, finansuoti, kurie būtų atrenkami Europos Komisijai paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus; iš jų bent 104 mln. eurų bus skiriami Gamtos ir Biologinės įvairovės projektams. Lėšos, skiriamos Gamtos ir Biologinės įvairovės programoms, padidėjo 40 proc. palyginti su lėšomis, kurios buvo skirtos pagal LIFE III Gamtos programą 2006 m.

Nors galutinis remiamų projektų pasiektas rezultatas priklausys nuo kvietimo teikti pasiūlymus, kuris bus organizuojamas 2008-2009 m., rezultatų, Komisija tikisi, kad be Gamtos ir Biologinės įvairovės programų, visos politikos sritys, kurioms taikoma Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa, bus remiamos iš projektų pagal LIFE+ programą. Ypač padaugės projektų, susijusių su strateginiu požiūriu į politikos formavimą ir įgyvendinimą tokiose srityse, kaip klimato kaita (pvz., novatoriškos politikos pasiūlymai, technologija ir metodai, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą), aplinkosauga ir apsauga (pvz., oro kokybė, vanduo ir apsauga nuo triukšmo) ir aplinką tausojanti produkcija ir vartojimas (pvz., integruota produktų politika ir atliekų vadyba ir prevencija). Paramos išlaidų lygio padidėjimas (antraštė 07 01 04 01) iš dalies yra susijęs su galutiniu teisės aktus priimančių institucijų sprendimu dėl centralizuoto LIFE+ administravimo. Toks centralizuotas administravimas padidina Komisijos techninės pagalbos poreikį, ypač tada, kai tai susiję su pasiūlymais, pasirinktų projektų stebėjimu, vertinimu ir auditu.

Dėl to, kad ankstesnis teisinis pagrindas 2006 m. pabaigoje neteko galios, o nauji teisės aktai buvo priimti vėlai, 2007 m. pavasarį, buvo atsiradusi šios programos veiklos finansavimo teisėkūros spraga. Jungtinės deklaracijos dėl LIFE+, kuri buvo pridėta prie 2006 m. gruodžio 14 d. priimtos rezoliucijos dėl Bendrojo biudžeto, pagrindu buvo paskirta 15 mln. eurų būtinoms reikmėms patenkinti 2007 m. prieš priimant naujus teisės aktus. Kadangi tai tik maža visos 2007 finansiniams metams skirtos sumos dalis, yra pavojus, kad didelė asignavimų dalis nebus panaudota iki 2007 m. gruodžio mėn.

2008 m. PBP siūloma 20,5 proc. padidinti finansavimą civilinei saugai (nuo 20,400 mln. eurų 2007 m. iki 24,590 mln. eurų 2008 m.). Civilinės saugos finansinė priemonė buvo priimta 2007 m. kovo mėn. Viena iš naujų šios priemonės ypatybių yra galimybė Bendrijai veiksmingiau imtis pagalbos, kurią teikia valstybės narės, pervežimo klausimo. Civilinės saugos finansinės priemonės pagrindu atitinkamos paslaugos ir priemonės bus diegiamos ir įgyvendinamos užtikrinti, kad prašoma ir teikiama pagalba per Bendrijos mechanizmą nelaimės atveju būtų gabenama veiksmingai ir greitai į nelaimės ištiktą valstybę, ar tai būtų ES teritorijoje (pagal biudžeto eilutę 07 04 01), ar už ES ribų (pagal biudžeto eilutę 19 06 05).

Sveikata ir maisto sauga patenka į kategoriją 3b, Pilietiškumas. Pagrindinės biudžeto eilutės yra Sveikatos programos, dviejų agentūrų (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos maisto saugos tarnyba) ir Tabako fondo eilutės.

Naujoji Sveikatos programa (2008-2013 m.) pakeis pirmąją Viešosios sveikatos programą (2003–2008 m.) nuo 2008 m. sausio 1 d. Iš viso naujajai programai skiriama 321,5 mln. eurų, ir tai daug mažesnė suma, nei buvo numatyta iš pradžių, kai Komisija pateikė savo pasiūlymą ir Europos Parlamentas priėmė pirmojo skaitymo poziciją. Finansinis susitarimas, dėl kurio buvo susitarta antrojo skaitymo metu 2007 m. liepą, atspindi dabartinį finansavimo lygį, atkreipiant dėmesį į tai, kad tam tikra veikla, susijusi su pavojais sveikatai (užkrečiamųjų ligų tyrimai), kuri gaudavo finansavimą iš programos, dabar yra finansuojama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro. Tačiau į šią galutinę sumą yra įskaičiuoti ir 44 mln. eurų, kurie buvo pervesti už veiklą 2007 m.

Vis dar vyksta 2003-2008 m. Viešosios sveikatos programos termino vidurio vertinimas, dar nėra rezultatų.

Tiesioginės išmokos iš Tabako fondo, skirtos informacinėms kampanijoms ir visuomenės negatyviam požiūriui į tabako vartojimą didinti, pagal 2008 m. PBP turėtų padidėti nuo 13,5 mln. eurų (2007 m.) iki 14,25 mln. eurų. Padėtis vis dėlto nėra gera, nes numatyta, kad tokioms kampanijoms iš Tabako fondo skiriama finansinė parama bus nutraukta 2009 m. pabaigoje. Reikia vengti tokios politikos, kuri aiškia prieštarauja įvairioms ES vykdomoms nerūkymo kampanijoms. Tabakas Europos Sąjungoje yra vienintelė didžiausia mirtingumo priežastis, kurios galima išvengti ir dėl kurios ES miršta daugiau kaip pusė milijono žmonių kasmet ir daugiau kaip milijonas žmonių visoje Europoje. Manoma, kad rūkymas yra priežastis 25 proc. visų vėžio sukeltų mirčių ir 15 proc. visų mirčių Sąjungoje.

Agentūros: EMEA, EEA, EFSA ir ECDC

2008 m. PBP numatyti asignavimai 25 decentralizuotoms agentūroms, kurių bendra suma sudaro 524,0 mln. eurų ir kuri yra beveik 19 proc. didesnė nei 2007 m. agentūroms skirtos 441,8 mln. eurų subsidijos. Didžiausia agentūrų išlaidų dalis patenka į septynerių metų programos 1 antraštinę dalį, kur sutelkta 51 proc. viso agentūrų biudžeto 2008 m. 38 proc. visos sumos agentūroms numatyta 3 išlaidų kategorijoje, o 2 išlaidų kategorijai (7 proc.) ir 4 išlaidų kategorijai (3 proc.) skiriamos labai nedidelės dalys. Agentūrų augimą rodo darbuotojų gausėjimas. 1995 m. agentūrose dirbo mažiau nei penki šimtai žmonių, o 2008 m. PBP numatyta 3835,5 darbo vietų pagal agentūrų personalo planus.

Europos vaistų agentūrai (angl. EMEA) 2008 m. PBP numatyta skirti 32 mln. eurų, tai yra 3 mln. eurų mažiau nei 2007 m. 2008 m. programos projekte agentūra nurodo savo esmines pareigas, t.y. mokslinės konsultacijos, leidimai naudoti vaistus ir jų priežiūra. Agentūra ir toliau telks savo pastangas gerinti vaistų, tiek žmonėms skirtų, tiek veterinarinių, saugumą; sieks prisidėti prie kuo spartesnio tiek žmonėms skirtų, tielk veterinarinių vaistų prieinamumo; prisidės prie aplinkos, kuri skatina inovacijas, kūrimo; skatins atvirumą, bendravimą ir informacijos teikimą; stiprins Europos vaistų tinklą ir aktyviai prisidės prie vaistų reglamentavimo veiklos tarptautiniu lygmeniu. 2008 m. PBP numatyta ta pati suma kaip ir 2007 m. eilutei „Speciali parama retiems medicininiams produktams“.

2008 m. PBP numatoma, kad Europos aplinkosaugos agentūrai (angl. EEA) bus skirta 2 mln. eurų daugiau, be 2 proc. padidinimo dėl infliacijos. Esminę biudžeto dalį, kurią sudaro 36,4 mln. eurų, yra siūloma skirti aplinką tausojančiam vystymuisi remti ir padėti siekti reikšmingo ir pakankamai žymaus Europos aplinkos pagerėjimo. Politiką formuojantiems subjektams ir visuomenei agentūra laiku teiks tikslią, aktualią ir patikimą informaciją, taip pat imsis papildomų uždavinių, tai klimato kaito, energetikos, oro kokybės, biologinės įvairovės, transporto, technologijų ir inovacijų, aplinką tausojančio vartojimo ir gamybos, Dalinimosi aplinkosaugos informacija sistemos vystymo.

2008 m. Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC) nedirbs visu pajėgumu. Tačiau kartu jie įsisavins beveik 25 proc. lėšų, kurios skiriamos antraštei 3B/Pilietiškumas. Pagal finansinės programos aukštutines ribas EFSA planuoja padidinti darbuotojų nuo 300 etatų 2007 m. iki 335 etatų 2008 m., arba 12 proc. Didinama siekiant atlikti pagrindinius tarybos uždavinius ir įgyvendinti papildomas užduotis, kurios priskirtos tarnybai teisės aktus leidžiančių institucijų mokslinių tyrimų, rizikos vertinimo ir informacijos rinkimo srityse. Personalo didinimas atitinka PBP skirtas lėšas (63,5 mln. eurų), tai yra 6,5 mln. daugiau nei 2007 m. biudžete. 2008 m. biudžetiniai metai bus ECDC (39,1 mln. eurų) treti ištisi veiklos metai, ir dėmesys bus skiriamas įvairioms veiklos rūšims sutelkti, ypač Priežiūros ir Pasiruošimo srityse. Centro 2008 m. darbo programoje bus nustatytos sritys, kuriose bus imamasi naujos veiklos, arba bus intensyvinama egzistuojanti veikla, siekiant sudaryti Centrui galimybes apimti visas sritis, kurios išvardinamos ECDC steigiamajame reglamente.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+:41 –:0 0:0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Liam Aylward, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Satu Hassi, Jutta Haug, Jens Holm, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Marios Matsakis, Alexandru-Ioan Morţun, Roberto Musacchio, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Kathalijne Maria Buitenweg, Christofer Fjellner
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (18.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Angelika Niebler

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   atkreipia dėmesį į uždavinius, kuriuos turi spręsti Europos Sąjunga, ir į Lisabonos tikslus ir pritaria asignavimų pagal įvairias 2008 m. preliminaraus biudžeto projekto eilutes, ypač skirtas moksliniams tyrimams, konkurencingumui ir naujovių diegimui, transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams bei švietimui ir mokymui, didinimui;

2.   itin teigiamai vertina Lisabonos strategijos tikslams pasiekti skirtą Komisijos veiklą mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityse; pabrėžia, kad svarbi Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), kuri nuo 2008 m. bus atsakinga už Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.) (BP7) specialiosios programos „Idėjos“ įgyvendinimą ir kurią remianti vykdomoji agentūra padės jai kuo geriau atlikti savo, kaip visos Europos pažangiausius mokslinius tyrimus finansuojančios agentūros, vaidmenį;

3.   pritaria tam, kad steigiamas Europos technologijos institutas (ETI), kuris skatins naujovių diegimą ir kurio veiklos kryptys bus glaudžiai susijusios su mokslinių tyrimų, verslumo ir švietimo politika; ragina Komisiją paaiškinti, kaip ketinama finansuoti ETI, ir tikisi, kad ne tik nebus mažinami BP7 skiriami finansiniai ištekliai, bet ir bus skiriama papildomų finansinių asignavimų;

4.   primena, kad svarbu stiprinti vadinamąjį žinių trikampį (švietimą, mokslinius tyrimus ir naujoves) ir jo elementų tarpusavio ryšius; tvirtai pritaria tam, kad būtų sukurta visiems atvira Europos informacinė visuomenė, kuri užtikrintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat geresnes paslaugas ir gyvenimo kokybę;

5.   mano, kad naujoves diegiančių įmonių sukuriamos užimtumo galimybės padėtų ES įveikti kai kurias globalizacijos sukeltas problemas; pritaria tam, kad būtų sukurta įmonėms palanki administravimo aplinka, bei tam, kad tobulinant ir supaprastinant teisės aktus būtų palengvinta administravimo našta mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

6.   pripažįsta energijos tiekimo tvarumo, konkurencingumo ir saugumo bei efektyvaus energijos naudojimo ES ūkyje svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi naujoji ES energetikos politika, kurią taikant siekiama kovoti su klimato kaita ir stiprinti ES konkurencingumą ir saugumą energetikos srityje.

7.   mano, kad siekiant Metinėje politikos strategijoje nustatytų prioritetų – kovos su klimato kaita ir naujosios ES energetikos politikos – būtina, kad energetikos srityje dirbtų daugiau Komisijos darbuotojų, be kita ko, kad būtų užtikrintas pakankamas darbuotojų skaičius naujajame energetikos rinkos stebėjimo centre ir srityse, susijusiose su taupesniu energijos naudojimu.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2008 m. preliminarus biudžeto projektas yra antrasis preliminarus biudžeto projektas parengtas pagal naująją daugiametę finansinę programą, kuria bus vadovaujamasi nustatant ES finansavimą iki 2013 m. Dauguma naujųjų daugiamečių programų buvo pradėta 2007 m. pradžioje ir jos bus stiprinamos ir toliau įgyvendinamos 2008 m.

1a išlaidų pakategorėje glūdi Lisabonos strategijos esmė. 2008 m. preliminaraus biudžeto projekte (PBP 2008) įsipareigojimų asignavimai (ĮA) pagal šią pakategorę – 10 270,4 mln. eurų, o mokėjimų asignavimai (MA) – 9 538,7 mln. eurų. Pagrindinės pakategorėje nurodytos programos: Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa (BP7), Mokymosi visą gyvenimą programa, Konkurencingumo ir inovacijų programa (KIP), Transeuropiniai tinklai (TET), „Marco Polo II“, GALILEO bei Užimtumo ir socialinio solidarumo programa (PROGRESS).

01 ANTRAŠTINĖ DALIS. EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI

Finansinės operacijos ir instrumentai (04 skyrius)

Bendras šio skyriaus biudžetas sumažėjo nuo 367,16 mln. eurų iki 169 mln. eurų. 2008 m. Komisija toliau įgyvendins finansines priemones pagal Augimo iniciatyvą ir naująją finansinę programą (Konkurencingumo ir inovacijų programa). Naujoje šalių kandidačių mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir savivaldybėms skirtoje priemonėje, be kita ko, numatyta nauja Energijos naudojimo efektyvumo didinimo programa.

02 ANTRAŠTINĖ DALIS. ĮMONĖS

Konkurencija, pramonės politika, naujovės ir verslumas (02 skyrius)

Bendras šio skyriaus biudžetas padidėjo nuo 127,16 mln. eurų iki 130,40 mln. eurų (išaugo 2,55 proc.). Ši veikla remiama pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą, o taip pat pagal jos specialiąjąVerslumo ir naujovių programa.

Bendradarbiavimas. Kosmosas ir saugumas (04 skyrius)

Bendras šio skyriaus biudžetas padidėjo 16,34 proc. – nuo 171,72 mln. eurų iki 199,78 mln. eurų. Lėšos skiriamos pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą siekiant pasinaudoti palydovinių sistemų teikiama nauda, ypač taikomiesiems moksliniams tyrimams, bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra.

06 ANTRAŠTINĖ DALIS. ENERGETIKA IR TRANSPORTAS

Vidaus, oro ir jūrų transportas (02 skyrius)

Ši veikla, ypač Galileo programa, itin svarbi Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui. Bendras šio skyriaus biudžetas padidėjo nuo 270,40 mln. eurų iki 328,18 mln. eurų (išaugo 21,37 proc.).

Transeuropiniai tinklai (03 skyrius)

Bendras šio skyriaus biudžetas 2008 m. PBP, palyginti su 2007 m. biudžetu, padidėjo 14,14 proc. Šia veikla bus labiausiai siekiama plėsti transeuropinius transporto ir energetikos tinklus.

Tradiciniai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai (04 skyrius)

Bendras šio skyriaus biudžetas sumažintas nežymiai (0,86 proc.) – nuo 64,92 mln. eurų iki 64,37 mln. eurų. Programa „Pažangi energetika Europai II“, kurią dabar administruoja Konkurencijos ir inovacijų vykdomoji agentūra (anksčiau Pažangiosios energetikos vykdomoji agentūra), yra pastangų, kuriomis siekiama skatinti energijos išteklių taupymą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, dalis.

Branduolinė energetika (05 skyrius)

Šio skyriaus biudžetas padidintas nuo 264,30 mln. eurų iki 270,70 mln. eurų (išaugo 2,42 proc.). Šiame skyriuje nurodytos šios prioritetinės sritys: tvarioji plėtra (atominių elektrinių sauga bei saugus ir efektyvus branduolinių atliekų tvarkymas) ir visos visuomenės apsauga (branduolinė sauga ir apsauga nuo radiacijos).

Energetikos ir transporto srities moksliniai tyrimai (06 skyrius)

Šio skyriaus biudžetas padidėjo 8,5 proc. – nuo 234,42 mln. eurų iki 254,35 mln. eurų. Ši veikla – viena iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos įgyvendinimo dalių. Nustatytais prioritetais (jie susiję su aeronautika) siekiama paremti Europos pramonę aeronautikos (technologijų, skirtų įgyvendinti SESAR programai, kuri 50 proc. finansuojama pagal Bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą) ir kosmoso (pagal programą „Galileo. Tolesni moksliniai tyrimai ir demonstravimo veikla“ vienu metu su Galileo programa, pagal kurią tiesiogiai finansuojami sistemos įdiegimo etapai) srityse.

08 ANTRAŠTINĖ DALIS. MOKSLINIAI TYRIMAI

2008 m. EB Septintajai bendrajai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programai Komisija siūlo nustatyti 5 579 mln. eurų biudžetą, kuris būtų padalytas keturiems tikslams. Kiekvienam iš šių tikslų skirta atskira programa.

Specialioji programa „Bendradarbiavimas“

Ši programos dalis būtų skirta įvairiai mokslinių tyrimų veiklai, kuri atliekama bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu.

Specialioji programa „Idėjos“

Šiai specialiajai programai skirtos biudžeto lėšos gerokai padidėjo (96,48 proc.) – nuo 260,84 mln. eurų iki 512,50 mln. eurų. Ši BP7 dalis skirta moksliniams tyrimams pagyvinti skatinant su konkurencija susijusį tobulinimąsi. Bus remiama Europos mokslinių tyrimų taryba, kuri finansuos tyrinėtojų iniciatyva vykdomus projektus visose mokslo ir technologijų srityse.

Specialioji programa „Žmonės“

Šiai specialiajai programai skirtos biudžeto lėšos padidėjo 9,70 proc. – nuo 430,18 mln. eurų iki 471,89 mln. eurų. Ši specialioji programa skirta mokslininkams remti, darbuotojų judumui tarp universitetų ir pramonės didinti ir ryšiams su nacionalinėmis sistemomis stiprinti.

Specialioji programa „Pajėgumai“

2008 m. biudžete programai „Pajėgumai“ atskirai skirta 399,345 mln. eurų (žr. priedo 4 lentelę). Ši BP7 dalis skirta Mokslinių tyrimų infrastruktūros, MVĮ skirtų mokslinių tyrimų, Mokslo visuomenėje ir Tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritims.

09 ANTRAŠTINĖ DALIS. INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR ŽINIASKLAIDA

2008 m. Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato tikslai tiesiogiai perimti iš strateginės iniciatyvos i2010, kuri aiškiai sutelkta į atnaujintos Lisabonos strategijos pagrindines kryptis. 02 ir 06 skyrių veikla („i2010. Elektroninių ryšių politika ir tinklo saugumas“ ir „i2010. Garso ir vaizdo politika ir „Media“ programa“) susijusi su jos pirmuoju ramsčiu. 04 ir 05 skyrių veikla („i2010. Bendradarbiavimas. Informacijos ir ryšių technologijos (IRT)“ ir „i0210. Pajėgumai. Mokslinių tyrimų infrastruktūros“) prisideda prie antrojo ramsčio, o 03 skyriaus veikla („i2010. IRT diegimas“) – trečiojo ramsčio dalis.

10 ANTRAŠTINĖ DALIS. TIESIOGINIAI MOKSLINIAI TYRIMAI

Bendras 10 antraštinės dalies biudžetas nežymiai padidintas nuo 348,47 mln. eurų iki 361,42 mln. eurų (padidintas 3,72 proc.). 2008 metais, kurie yra antrieji Septintosios bendrosios programos metai, Jungtinio tyrimų centro veikla bus tęsiama pagal taisykles, kurios nustatytos branduolinėse ir nebranduolinėse specialiosiose programose.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas – III skirsnis – Komisija
Procedūros numeris	2007/2019 (BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Angelika Niebler 27.2.2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	26.6.2007		13.9.2007
Priėmimo data	13.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Březina, Philippe Busquin, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Silvia Ciornei, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Romano Maria La Russa, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Paul Rübig, Andres Tarand, Radu Ţîrle, Claude Turmes, Alejo Vidal-Quadras, Dominique Vlasto,
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexander Alvaro, Ivo Belet, Danutė Budreikaitė, Joan Calabuig Rull, Manuel António dos Santos, Neena Gill, Edit Herczog, Vittorio Prodi, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău,
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(2007/2019(BUD))III skirsnis – Komisija

Nuomonės referentė: Luisa Fernanda Rudi Ubeda

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   primena, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas (IMCO) vykstant biudžetinėms procedūroms atsakingas už 12 (Vidaus rinka), 14 (Mokesčiai ir muitų sąjunga) ir 17 (Sveikatos ir vartotojų apsauga) antraštines dalis;

2.   mano, kad Komisijos pateiktas dokumentas apskritai atrodo tinkamas norint pasiekti tikslus ir įgyvendinti numatytas programas;

3.   pažymi, kad PBP sąmatoje numatyta 8,28 proc. ir 10,94 proc. padidinti lėšas atitinkamai 12 01 ir 12 01 skyriams, ir nurodo, kad dėl 2007 m. priimtų teisės aktų ir 2008 m. numatytų priimti teisės aktų svarbos būtina, jog valstybės narės stebėtų, kaip šie aktai perkeliami į nacionalinę teisę ir taikomi, todėl džiaugiasi, kad buvo pradėta naudoti naują vidaus rinkos informacinę sistemą, kuri palengvins šią užduotį;

4.   mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog SOLVIT tinklas pasirodė viena iš veiksmingiausių neteisminių konflikto sprendimo priemonių, būtų tikslinga padidinti pagal šią sistemą vykdomai mokymo ir skatinimo veiklai skiriamas lėšas, taigi prašo papildomai skirti 200 000 eurų;

5.   pabrėžia, kad numatytos muitų politikos priemonės turi būti taikomos pagal programą „Muitinė 2013“, todėl mano, kad lėšų padidinimas 19,78 proc. pateisinamas dar ir todėl, kad reikia įdiegti visos Europos elektroninės muitinės sistemą, modernizuoti ir pradėti taikyti muitinės kodeksą ir todėl, kad įstojus dviems naujoms valstybėms narėms, Bulgarijai ir Rumunijai, padaugėjo darbo;

6.   prašo, neatsižvelgiant į tai, jog 17 02 (Vartotojų politika) skyriaus asignavimai buvo padidinti 17,9 proc., stiprinti vartotojų politiką norint, kad vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka pasiektų pakankamą lygį; kadangi vartotojų teisių apsauga yra vienas iš didžiausių ir apčiuopiamiausių ES privalumų, kuriuos ji gali pasiūlyti savo piliečiams, reikia, kad vartotojų apsaugos taisyklės, ypač paslaugų vidaus rinkoje, būtų taikomos veiksmingai, visų pirma bendradarbiaujant su nacionalinėmis asociacijomis ir vykdant europinių asociacijų veiklą.

7.   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje[1], ragina biudžeto valdymo instituciją suteikti būtiną finansinę paramą siekiant visoje Europoje skleisti informaciją vartotojams ir taikyti apsaugos priemones, apimančias įvairias Europos skaitmeninės rinkos sritis;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Charlotte Cederschiöld, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Małgorzata Handzlik, Daniel Hannan, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Edit Herczog, Iliana Malinova Iotova, Lasse Lehtinen, Arlene McCarthy, Toine Manders, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Karin Riis-Jørgensen, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Alexander Stubb, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Horia-Victor Toma, Bernadette Vergnaud
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	André Brie, Wolfgang Bulfon, Ieke van den Burg, Olle Schmidt
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0287.

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Roberts Zīle

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įvadas

Šie biudžetiniai metai yra antrieji naujosios 2007 – 2013 m. finansinės programos laikotarpio metai. Preliminaraus biudžeto projekto (PBP) forma, ypač susijusi su transeuropiniais transporto tinklais (TEN-T), buvo nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. patvirtinus Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai priėmus tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1]. Yra daug neišspręstų klausimų, kuriuos reikia imti spręsti atsižvelgiant į 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą, įskaitant TEN-T, pakankamą finansavimą su transportu susijusioms agentūroms, bandomųjų projektų pažangą kelių transporto saugumo srityje ir besiformuojančią programos Galileo finansavimo sistemą, nes ji gali daryti įtaką TEN-T skiriamoms lėšoms.

Taryba numačiusi patvirtinti biudžeto projektą liepos mėnesį, o šiuo dokumento pagrindu nuomonės referentas pateiks siūlomus pakeitimus. Nebent būtų pateikti įtikinami argumentai, nuomonės referentas pateiks pakeitimus, kurie būtų grindžiami nuostata atkurti PBP pasiūlytas sumas, jeigu tam būtų tvirtas pagrindas. Jis taip pat apsvarstys kitų pakeitimų pateikimo klausimą jo žemiau pateiktos PBP analizės ir diskusijų su kitomis šalimis, įskaitant transporto agentūromis, pagrindu.

Europos aviacijos saugos agentūra (06 02 01)

PBP siūloma 46,1 proc. padidinti mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimus 1 antraštinei daliai (personalo ir su personalu susijusios išlaidos) ir 2 antraštinei daliai (infrastruktūros ir administracijos išlaidos), siekiant padidinti juos iki kiekvienai asignavimo rūšiai skirtos bendros 20,75 mln. eurų sumos. 3 antraštinei daliai (sertifikavimas ir kita eksploatacinė veikla) numatomas padidėjimas sudaro 10,5 proc. Bendra visų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų antraštinių dalių suma yra 30,00 mln.

EASA ir toliau plečia savo veiklą orlaivių skrydžių, skrydžių įgulos licencijavimo ir užsienio lėktuvų saugumo įvertinimo srityse. Visapusiškam veiklos planui įgyvendinti EASA vis dar sau renka personalą, todėl yra palaikoma nuostata pritarti ir padidinti skiriamas lėšas 2 ir 3 antraštinėms dalims. Iš tikrųjų 2008 m. skiriamos didesnės lėšos rodo tai, kad kai kurie nauji darbuotojai jau buvo įdarbinti 2007 m., o 2008 m. bus jų pirmieji pilni darbo metai agentūroje. Seniau žiniasklaidoje buvo keliamas klausimas, ar EASA yra pakankamai apsirūpinusi ištekliais, reikalingais šioms užduotims atlikti. Nuomonės referentas apsvarstys, ar, atsižvelgiant į savo tolesnes diskusijas su EASA ir į Tarybos biudžeto projekte pasiūlytas sumas, yra būtina pateikti pakeitimus.

Europos jūrų saugumo agentūra (06 02 02)

PBP EMSA numatomas administracinio finansavimo padidėjimas sudaro 7,0 proc., tačiau veiklos išlaidų augimas sudaro tik 41,3 proc. Asignavimai taršos šalinimo priemonėms sumažėjo iki 28 proc. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai iš viso sudaro 44,3 ir 46,9 mln. eurų, iš kurių taršos šalinimo priemonėms skiriama 18 ir 20,25 mln. eurų. EMSA visą finansavimą gauna iš ES. Dėl įsipareigojimų ir mokėjimų modelio taikomo taršą mažinantiems laivams taršos mažinimui skirtos išlaidos sumažintos, tačiau tai nereiškia, kad yra sumažintos veiklai jūroje skirtos išlaidos. Pasiūlyta nuostata padidinti veiklos išlaidas rodo EMSA padidėjusį vaidmenį ir atsakomybę atskleidžiant ir nustatant ES teisės aktų ir tarptautinių normų pažeidimus. Nuomonės referentas apsvarstys, ar yra būtinas pakeitimas, kuriuo būtų skiriamos papildomos lėšos EMSA Ilgų nuotolių identifikavimo ir duomenų nustatymo centrui (angl. Long Range Identification and Tracking Data Centre) po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl šio duomenų centro įsteigimo.

Europos geležinkelių saugos ir sąveikos agentūra (06 02 08)

Pagal 1 ir 2 dalis administraciniai asignavimai, būtent įsipareigojimams ir mokėjimams, išauga 7,2 proc. – iki 13,29 mln. eurų, o vykdomosios veiklos asignavimai pagal 3 dalį tiek įsipareigojimams, tiek ir mokėjimams išauga 11 proc. – iki 4,71 mln. eurų.

Skiriamų asignavimų padidėjimas atspindi agentūros išplėstą būtiną veiklą transporto priemonių tvirtinimo ir saugumo priemonių srityse. Agentūros veikla tai pat yra dar tik pradiniame etape.

Visoms trims aukščiau nurodytoms agentūroms skiriamų pagal 1 ir 2 antraštines dalis asignavimų padidėjimas yra susijęs su saugaus darbo didinimu jų atitinkamose sektoriuose.

Transeuropinių tinklų įgyvendinimo agentūra (06 01 04 31

Šiai agentūrai iki šiol nesukurtas teisinis pagrindas. Taip yra todėl, kad ši agentūra savo veiklą pradėjo 2007 m. Komisija siūlo skirti 10,2 mln. eurų nediferencijuotus asignavimus, kurie padidėtų 15 proc. 2008 m. Agentūra yra vykdomoji agentūra, atsakinga už skirtingų bendrijos fondų valdymą transporto srityje ir ypač transeuropinių transporto tinklų srityje.

Transporto saugumas (06 02 03)

Šioje dalyje siūlomas įsipareigojimų asignavimų padidėjimas 5 proc. ir mokėjimų asignavimai išlieka stabilūs (nuo 10,0 mln. eurų iki 10,5 mln. eurų įsipareigojimams ir 14,5 mln. eurų mokėjimams). Šiai eilutei būdingas vienas iš mažiausių asignavimų naudojimas. Komisija įrodinėja, kad dabar daugelį jos uždavinių yra perėmusios agentūros ir kad buvo pasiūlyti keli nauji Europos projektai, kuriems galima būtų išleisti tas lėšas.

Marko Polo II (06 02 06)

Tai nauja programa, kuria pradedami antrieji metai pagal 2007–2013 m. finansinę programą. Siūloma jai skirti 57,422 mln. eurų įsipareigojimams ir 15,70 mln. eurų mokėjimams 2008 m. Šia programa siekiama palengvinti transporto srauto perkėlimą iš kelių į kitas transporto rūšis ir sukurti „jūrų greitkelius“. Kadangi „Marko Polo II“ asignavimai mokėjimams pridedami prie „Marko Polo I“ 2008 m. skirtų asignavimų, mokėjimų išlaidos 2008 m. didėja 50 proc. Komisija teigia, kad šis padidėjimas yra būtinas tolesniems projektams remti siekiant skatinti naudotis geležinkelio, nedidelių atstumų jūros ir vidaus vandens kelių transportu kroviniams gabenti. 35 projektai yra numatyti 2008 m. Susijusi eilutė –

Vidaus rinka ir transporto tinklų optimizavimas (06 02 04 01)

Ši eilutė skirta duomenims ir statistiniams duomenims rinkti, siekiant suteikti pagalbą pažangiųjų transporto sistemų sąveikai ir plėtrai. Mokėjimų įsipareigojimai rodo 26,7 proc. sumažėjimą – nuo 7,5 mln. eurų iki 5,0 mln. eurų

Galileo priežiūros institucija (06 02 09 01)

Į PBP įtrauktas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, skirtų administracijai pagal 1 ir 2 dalis, padidėjimas 9,7 proc. Kartu asignavimai didėja nuo 6,8 mln. eurų 2007 m. iki 7,46 mln. eurų 2008 m. 3 antraštinės dalies asignavimai didėja yra nuo 2,625 mln. eurų iki 3,1 mln. eurų, arba 18,1 proc. Instituciją visiškai finansuoja Bendrija. Asignavimų didėjimą didžia dalimi lemia tebesitęsiantis naujos institucijos personalo formavimas, kartais perkeliant postus iš Komisijos.

Programa Galileo (06 02 10)

Atsižvelgdamas į galimą poveikį pažangiajam transportui ir logistikai, Transporto ir turizmo komitetas ir toliau nuodugniai domisi projekto „Galileo“ plėtra. 2007 finansiniai metai yra antrieji metai, kai šioje eilutėje rodomos išlaidos. Rodoma įsipareigojimų asignavimams suma sudaro 151 mln. eurų, t. y. padidėjo 51 proc. Mokėjimų asignavimai lieka nepakitę – 100 mln. eurų. Komisija apibūdina šias išlaidas kaip vystymosi etapo dalį. 2008 m. tikimasi, kad pradės veikti pirmieji keturi operaciniai palydovai. Pavadinimas yra neteisingas, kadangi apima dvi programas, t. y. „Galileo“ ir EGNOS. Programa finansuojama iš visuomeninių ir privačių finansavimo šaltinių. Tačiau šiuo metu yra nuolat peržiūrima pusiausvyra tarp šių sektorių, nes derybose su privačiu sektoriumi buvo susidurta su sunkumais. Nuomonės referentas stebės pasiekimus šioje srityje. Gali būti siūlomas papildomas finansavimas, tačiau tik ne transporto infrastruktūros investicijų sąskaita.

Transeuropiniai transporto tinklai (06 03 01 ir 06 03 03)

Pirmoji 06 03 01 eilutė susijusi su projektais, kurie finansuojami pagal galiojančius reglamentus ir pagal 1999–2006 m. finansinę perspektyvą. 2007 m. daugiau įsipareigojimų asignavimų nesiūloma, o mokėjimų asignavimai mažinami nuo 13,8 proc. iki 300 mln.

Įsipareigojimų asignavimų siūloma suma 2008 m. sudaro 935,937 mln. eurų naujoje 06 03 03 eilutėje. Pirmą kartą šioje eilutėje rodomi mokėjimų asignavimai – jų suma siekia 370 mln. PBP. Paėmus abi eilutes kartu, pastebimas įsipareigojimų asignavimų didėjimas 14,5 proc. ir mokėjimų asignavimų dvigubas padidėjimas. Sumos atitinka 2007–2013 m. finansinėje programoje nustatytas ribas, kurios Komisijos pradiniu siūlymu ir Parlamento pritarimu buvo žymiai sumažintos. Ketinama nuo 80 iki 85 proc. išteklių skirti daugiamečiams prioritetiniams projektams. Nors atskiros programos dalis bus apibrėžiamos iš dalies pagal skiriamą iš valstybių narių ir kitų šaltinių finansavimą, 75 proc. biudžeto bus skiriama tarptautiniams prioritetiniams projektų ir kliūčių šalinimo skyriams.

Kyla neišspręstas klausimas, susijęs su TEN-T finansavimu iš ES biudžeto, turint omenyje, kad daug didesne dalimi investicijos turi būti skiriamos iš nacionalinių biudžetų ir kad neaišku, kokie tikri valstybių narių prioritetai TEN-T investicijų srityje. Antruoju aspektu pabrėžiama būtinybė naudoti racionalų ir praktinį metodą skirstant lėšas tiek iš TEN, tiek iš Sanglaudos fondo išteklių. Nors dvigubo finansavimo būtina vengti, turi būti palikta galimybė pasinaudoti bendru finansavimu, jeigu yra atitinkamas kriterijus.

Pagaliau, atsižvelgiant į iš esmės sumažintą ES biudžeto paramą TEN-T finansinės perspektyvos kontekste, negalima kalbėti apie lėšų panaudojimą pagal šias eilutes, kad būtų užpildyti trūkumai „Galileo“ privačiu finansavimu.

Transporto sauga (06 02 03)

Įsipareigojimų suma didėja nuo 10,0 iki 10,5 mln. eurų, o mokėjimų asignavimai išlieka – 14,5 mln. eurų. Ši eilutė skirta visų tipų duomenims ir analizei, siekiant padėti plėtoti ir taikyti saugos taisykles.

Transporto apsauga (06 07 01)

Šia eilute nustatomos lėšos jūrų ir aviacijos tarptautinio ir dvišalio tikrinimo veiklai. Mokėjimų įsipareigojimai išlieka – 3,5 mln. eurų, o įsipareigojimų asignavimai mažėja nuo 4 iki 3,5 mln. eurų. Tikrinimo misijų skaičius turi išlikti pastovus.

Transeuropinių tinklų kelių saugumo bandomasis projektas (06 07 02)

Ši eilutė buvo įvesta Parlamentinių pakeitimų būdu. 2008 m. nesiūlomi jokie įsipareigojimai, o mokėjimai yra mažinami nuo 3,6 iki 1,4 mln. eurų. Komisija įrodinėja, kad taip yra dėl to, kad bandomieji projektai užbaigti 2007 m. Nuomonės referentas su susidomėjimu laukia bandomojo projekto rezultatų ir Komisijos išvadų ir pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų. Jis pažymi, kad būtina 2008 m. išplėsti bandomųjų projektų taikymą Transeuropinių kelių transporto tinklų saugumo srityje sukuriant saugias sunkvežimių stovėjimo vietas ES išorės pasienio kontrolės punktuose. Dėl priverstinio vėlavimo sunkvežimiai yra priversti stovėti dešimtis kilometrų besidriekiančiose eilėse greitkeliuose. Ši padėtis kelia pavojų ne tik kelių saugumui, bet ir sudaro žalingas aplinkosaugos ir socialines aplinkybes pasienio kontrolės punktuose. Remdamasis šiomis priežastimis, jis siūlo išplėsti bandomųjų projektų taikymo sritį šioms sritims.

Keleivių teisės (06 02 04 02)

Nors įsipareigojimų asignavimai šioje eilutėje yra padidėję iki 400 000 eurų, mokėjimų asignavimai mažėja 65 proc., iki 350 000 eurų. Nuomonės referentas mano, kad, patvirtinus teisės aktus dėl geležinkelių keleivių teisių remiantis 3-iuoju geležinkelių paketu, ši suma gali būti nepakankama būtiniems tyrimams ir informacinėms kampanijoms geležinkelių keleivių teisių klausimais. Šiuo klausimu nuomonės referentas siekia gauti tolesnius Komisijos paaiškinimus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2008 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto projektas: III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Nuomonės referentas(-ė)   Paskyrimo data	Roberts Zīle 6.3.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	5.6.2007		26.6.2007	10.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michael Cramer, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Timothy Kirkhope, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Sepp Kusstatscher, Bogusław Liberadzki, Marian-Jean Marinescu, Robert Navarro, Josu Ortuondo Larrea, Paweł Bartłomiej Piskorski, Reinhard Rack, Gilles Savary, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Yannick Vaugrenard, Lars Wohlin, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zsolt László Becsey, Johannes Blokland, Jeanine Hennis-Plasschaert, Elisabeth Jeggle, Anne E. Jensen, Antonio López-Istúriz White, Helmuth Markov, Willem Schuth, Catherine Stihler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Ralf Walter
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  Oficialusis leidinys C 139, 2006 m. birželio 14 d., p. 1.

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (18.7.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis – Komisija

Nuomonės referentas: Wojciech Roszkowski

Pasiūlymai

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad regioninei politikai skirtos sumos, įtrauktos į preliminarų biudžeto projektą, atitinka Sąjungos poreikius šiai stengiantis palaipsniui sumažinti regionų vystymosi skirtumus ir įgyvendinti Lisabonos ir Geteborgo tikslus; todėl ragina palikti arba, kur reikia, vėl įrašyti visas preliminaraus biudžeto projekto biudžeto eilutėse nurodytas sumas;

2.  ragina Komisiją užtikrinti mokėjimams pagal 1b išlaidų kategoriją skirtų išlaidų reikiamą dydį ir sukurti sąlygas, kurių reikia siekiant visiškai panaudoti ir įsisavinti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas;

3.  pabrėžia Parlamento tikslą ir Europos Sąjungoje, ir valstybėse narėse supaprastinti ir padaryti aiškesnę regioninės politikos praktiką bei administravimą, kad valstybėse narėse būtų galima veiksmingiau ir siekiant geresnių rezultatų panaudoti regioninei plėtrai atidėtus asignavimus ir sumažinti regionų skirtumus bei įgyvendinti Lisabonos ir Geteborgo tikslus;

4.  prašo pagal 1b išlaidų kategoriją (Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti) numatyti daugiau mokėjimų asignavimų;

5.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys 2008 m. biudžeto projekte turi būti skirtas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, tradicinei smulkiajai prekybai bei moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, atsižvelgiant į jų vaidmenį regioninės plėtros procese;

6.  siūlo Komisijai skatinti valstybes nares pasinaudoti JEREMIE ir JESSICA iniciatyvomis siekiant užtikrinti visišką valstybėms narėms ir regionams paskirstytų struktūrinių fondų lėšų panaudojimą;

7.  išreiškia susirūpinimą dėl galimybės iš nepaskirstytos sanglaudos biudžeto dalies gauti papildomų lėšų finansuoti tokiems projektams, kaip Europos technologijos institutas, priėmus tarpvyriausybinį sprendimą; prašo valstybes nares jį įtraukti svarstant panašius sprendimus šiuo klausimu.

Trumpas pagrindimas

Nepaisant užtrukusių derybų dėl Finansinės perspektyvos ir Tarpinstitucinio susitarimo, Europos Komisija tikisi, kad galės patvirtinti visas nacionalines strategines programas iki 2007 m. liepos mėn., taip išvengdama pernelyg didelio atidėliojimo, kaip nutiko ankstesnio programavimo laikotarpio pradžioje. Šiuo metu reikėtų pastebėti, kad skirtingai nuo tam tikrų kitų politikos sričių, nors bendrieji prioritetai yra išdėstyti tiesiogiai susijusiuose reglamentuose, tikslus skirtingų projektų finansavimo paskirstymas priklauso nuo valstybės narės nacionalinės strategijos pagrindo, kuris dabar rengiamas ir tvirtinamas bendradarbiaujant su Europos Komisija, ir Bendrijos lėšų, skirtų susitartoms veiklos programoms, panaudojimo.

Komisija savo 2008 m. vertinimo ataskaitoje[1] primena, kad „visi struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo skaičiai yra paimti iš finansinio paketo, dėl kurio teisiškai susitarta, ir visiškai atitinka Tarpinstitucinio susitarimo viršutinę ribą.“ Todėl Komisija, rengdama savo biudžeto nuostatas, įvertino biudžeto poreikius, atsižvelgdama į 2005 m. Europos Vadovų Tarybos sprendimus, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos ir Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, sumas, kurių reikia tebevykstantiems projektams, pradėtiems 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, ir galimus kvietimus atlikti išankstinius mokėjimus už einamąjį laikotarpį. Taigi struktūrinių fondų įsipareigojimai 2008 m. išauga 0,9 proc.[2], o mokėjimai[3] – 3,2 proc., o Sanglaudos fondo įsipareigojimai[4] išauga 14,4 proc., mokėjimai[5] – 36 proc. Reikia pastebėti, kad viena 1b išlaidų kategorijos biudžeto eilutė nepatenka į struktūrinės / sanglaudos politikos sritį. Tai biudžeto eilutė, skirta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei. Ši eilutė patenka į išorės santykių politikos sritį.

Dėl nuolatinės biudžeto drausmės poreikio ir visoje Europoje mažėjančių viešųjų investicijų, dėmesio centras buvo perkeltas į poreikį sukurti sąlygas, kurių reikia:

Ø naujų darbo vietų kūrimo programoms;

Ø socialinės atskirties problemai spręsti;

Ø žinių ekonomikos plėtrai.

Būtent šio požiūrio, pritaikyto naujoms Europos, kurią sudaro 27 valstybės narės, sąlygoms, bus laikomasi vertinant regioninės politikos sėkmę labai svarbioje laikotarpio vidurio apžvalgoje, kuri vyks 2008–2009 m. 2008 m. Komisija atidžiai stebės 2000–2006 m. programavimo laikotarpį, taip pat programų ir projektų pabaigą ir vertins politikos poveikį tuo laikotarpiu. Kartu Komisija užtikrins, kad programose būtų visiškai atsižvelgta į Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės prioritetus.

Komisija praneša[6], kad 2007 m. įsipareigojimų asignavimų dalis yra negalutinė ir pagrįsta 2000–2006 m. programavimo laikotarpio duomenimis. Nepaisant to, Europos Komisija yra vienintelė institucija, galinti naudotis reikiama informacija dėl visų biudžeto reikalavimų ir todėl nuomonės referentas siūlo, kad bent Parlamentas skubiai ištaisytų bet kokius nepagrįstus pakeitimus, padarytus Tarybos jos biudžeto projekte.

Komisija taip pat nurodo, kad gyventojų senėjimas, ypač kai kuriuose regionuose ir net valstybėse narėse, kurį sukelia mažėjantis gimstamumas, tapo svarbiausiu iššūkiu ateities Europai. Taigi labai svarbu skatinti šeimos vertybes ir padėti jaunoms šeimoms suderinti profesines ir šeimos pareigas.

BIUDŽETO EILUTĖ IR PAVADINIMAS			2007 m. biudžetas		2008 m. biudžetas			Skirtumas
1.2: Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti
13 03 12	Bendrijos įmoka į Tarptautinį Airijos fondą	p.m. 15.000.000		15.000.000	15.000.000	15.000.000
04 02 02	Specialiosios Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių taikos ir susitaikymo programos pabaigimas (2000–2006 m.)	p.m.		32.000.000	0	8.973.140			-23.026.860
04 02 08	EQUAL pabaigimas (2000–2006 m.)	p.m.		606.350.733	0	300.000.000			-306.350.733
04 02 09	Ankstesnių Bendrijos iniciatyvos programų pabaigimas (iki 2000 m.)	p.m.		6.000.000	0	2.000.000			-4.000.000
04 02 10	Europos socialinio fondo (ESF) pabaigimas. Techninė pagalba ir naujovių diegimo priemonės (2000–2006 m.)	p.m.		25.000.000	0	18.000.000			-7.000.000
1: Tvarusis augimas
04 02 11	Europos socialinio fondo (ESF) pabaigimas. Techninė pagalba ir naujovių diegimo priemonės (iki 2000 m.)	p.m.		1.000.000	0	p.m.			-1.000.000
04 02 17	Europos socialinis fondas (ESF). Konvergencija	7.403.471.207		1.089.889.685	7.614.779.048	3.823.198.181	211.307.841		2.733.308.496
04 49 04 01	Europos socialinis fondas (ESF). Palaipsnis administracinių valdymo išlaidų mažinimas	—		—	p.m.	p.m.
13 01 04 01	Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Administracinio valdymo išlaidos	13.100.000		13.100.000	13.100.000	13.100.000
13 01 04 03	Sanglaudos fondas (SF). Administracinio valdymo išlaidos	4.950.000		4.950.000	4.950.000	4.950.000
13 03 01	Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pabaigimas. 1 tikslas (2000–2006 m.)	p.m.		12.726.229.309	p.m.	6.920.101.302			-5.806.128.007
13 03 02	Specialiosios Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių taikos ir susitaikymo programos pabaigimas (2000–2006 m.)	p.m.		50.000.000	p.m.	32.900.225			-17.099.775
13 03 03	Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pabaigimas. 1 tikslas (iki 2000 m.)	p.m.		35.000.000	p.m.	20.000.000			-15.000.000
13 03 04	Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pabaigimas. 2 tikslas (2000–2006 m.)	p.m.		3.620.643.555	p.m.	1.380.677.865			-2.239.965.690
13 03 05	Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pabaigimas. 2 tikslas (iki 2000 m.)	p.m.		6.000.000	p.m.	5.000.000			-1.000.000
13 03 06	URBAN iniciatyvos pabaigimas (2000–2006 m.)	p.m.		131.241.283	p.m.	50.659.160			-80.582.123
13 03 07	Ankstesnių programų pabaigimas. Bendrijos iniciatyvos (iki 2000 m.)	p.m.		5.000.000	p.m.	1.000.000			-4.000.000

BIUDŽETO EILUTĖ IR PAVADINIMAS				2007  m. biudžetas		2008  m. biudžetas			Skirtumas
1: Tvarusis augimas
13 03 08	Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pabaigimas. Techninė pagalba ir naujovių diegimo priemonės (2000–2006 m.)		p.m.		70.000.000	p.m.	35.000.000			-35.000.000
13 03 09	Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pabaigimas. Techninė pagalba ir naujovių diegimo priemonės (iki 2000 m.)		p.m.		500.000	p.m.	p.m.			-500.000
13 03 10	Ankstesnių regioninės politikos priemonių pabaigimas		—		—	0	0
13 03 11	Portugalijos tekstilės ir drabužių pramonės modernizavimo programos pabaigimas		—		—	0	0
13 03 13	Bendrijos iniciatyvos INTERREG III pabaigimas (2000–2006 m.)		p.m.		966.618.983	p.m.	750.000.000			-216.618.983
13 03 14	Pagalba regionams, kurie ribojasi su šalimis kandidatėmis. Ankstesnių programų pabaigimas (2000–2006 m.)		—		p.m.	p.m.	p.m.
13 03 15	Finansinė pagalba kuriant MVĮ organizaciją, kuri padėtų gerinti dalyvavimo tinkluose įgūdžius		p.m.		p.m.	0	0
13 03 16	Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Konvergencija		20.676.478.574		3.043.946.283	21.267.270.155	10.677.786.977	590.791.581		7.633.840.694
13 03 17	Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). PEACE		30.244.428		4.496.913	30.849.316	13.437.020	604.888		8.940.107
13 03 18	Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Regionų konkurencingumas ir užimtumas		5.381.768.585		633.338.124	5.108.692.167	2.540.832.078	-273.076.418		1.907.493.954
13 03 19	Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Europos teritorinis bendradarbiavimas		1.055.259.758		158.130.591	1.004.703.240	559.011.239	-50.556.518		400.880.648
13 03 20	Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Veiklos techninė pagalba		54.869.515		20.756.728	45.000.000	20.091.462	-9.869.515		-665.266
13 04 01	Sanglaudos fondas. Ankstesnių projektų pabaigimas (iki 2007 m.)		p.m.		3.250.000.000	p.m.	1.936.747.200			-1.313.252.800
13 04 02	Sanglaudos fondas		7.121.426.147		1.693.079.985	8.150.101.978	4.786.634.804	1.028.675.831		3.093.554.819
13 05 03 01	Tarpvalstybinis bendradarbiavimas. 1-b išlaidų kategorijos įnašas		p.m.		p.m.	45.387.077	25.000.000	45.387.077		25.000.000
19 08 02 02	Tarpvalstybinis bendradarbiavimas — Įnašas pagal 1b išlaidų kategoriją (Regioninė politika)		47.579.371		12.753.208	81.289.362	45.000.000	33.709.991		32.246.792
Iš viso (1.2 pakategorė): ... viso biudžeto proc.		45.486.784.504 35,94%			37.790.265.808 32,72%	46.877.941.445 36,29%	40.622.714.507 33,41%	1.391.156.941		2.832.448.699
Iš viso (1 kategorija): ... viso biudžeto proc.		54.854.332.015 43,34%			44.837.060.205 38,82%	57.148.370.445 44,24%	50.161.394.107 41,26%	2.294.038.430		5.324.333.902

2008 m. preliminarus biudžeto projektas. Parengė biudžeto paramos skyrius pagal Komisijos pateiktus duomenis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas
Procedūros numeris	C6-0287/2007- 2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 0.0.0000
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Wojciech Roszkowski 26.2.2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	25.6.2007
Priėmimo data	17.7.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: 43 –: 0 0: 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Tiberiu Bărbuleţiu, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Pierre Pribetich, Wolfgang Bulfon, Bairbre de Brún, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Pedro Guerreiro, Zita Gurmai, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Mario Mantovani, Sérgio Marques, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Březina, Den Dover, Jill Evans, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Emanuel Jardim Fernandes, Samuli Pohjamo, Christa Prets, Károly Ferenc Szabó
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Daniel Caspary, Péter Olajos, Thomas Ulmer
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

• [1]  SEC(2007)0500
• [2]  38 734 .000 000 eurų.
• [3]  33 894 000 000 eurų.
• [4]  8 155 000 000 eurų.
• [5]  6  728 000 000 eurų.
• [6]  SEC(2007)0500.

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (9.10.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Jan Mulder

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia 2008-ųjų svarbą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai, kadangi šiais metais bus pateiktos BŽŪP būklės įvertinimo (angl. „health check“) išvados; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP būklės įvertinimas neturi tiesioginės įtakos sudarant 2008 m. biudžetą; pabrėžia, kad būklės įvertinime reikia numatyti tolesnį BŽŪP modernizavimą, siekiant pagrįsti galimą Europos Sąjungos išlaidų apimtį po 2013 m., ir reikia įtraukti BŽŪP į ES biudžeto 2009 m. laikotarpio vidurio peržiūrą;

2.  pažymi, kad išlaidos, susijusios su žemės ūkiu, sudaro mažiau nei vieną trečiąją visų ES išlaidų; taip pat pažymi, kad pagal 2 išlaidų kategoriją „Gamtos išteklių apsauga ir valdymas“ skiriamos lėšos preliminariame 2008 m. biudžeto projekte (toliau – 2008 m. PBP) sudaro didžiausią atskirą išlaidų kategoriją, jei išlaidų pakategorės 1a ir 1b traktuojamos atskirai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į šią išlaidų kategoriją įtrauktos išlaidos, susijusios su šiomis veiklos sritimis: 05 „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, 07 „Aplinka“, 11 „Žuvininkystė ir jūrų reikalai“ ir 17 „Sveikatos ir vartotojų apsauga“;

3.  pažymi, kad 2008 m. biudžeto projekte (toliau – 2008 m. BP), kaip nurodo Taryba, su BŽŪP susijusių lėšų poreikis – 3077,32 mln. eurų, iš kurių 3005,01 mln. eurų numatoma skirti su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginės pagalbos išlaidoms padengti, ir ši suma yra kur kas mažesnė nei viršutinė išlaidų riba, numatyta ES vadovų 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2 išlaidų kategoriją įrašyta suma iš viso sudaro 55722,7 mln. eurų, t. y. 527,5 mln. eurų mažiau nei tai pačiai išlaidų kategorijai 2007 m. biudžete numatyta bendra suma; taip pat pažymi, kad preliminariame 2008 m. biudžeto projekte Taryba sumažino tik pagal 2 išlaidų kategoriją numatomas išlaidas; yra nusivylęs nepalankiu Tarybos požiūriu į 2 išlaidų kategoriją, būtent, į BŽŪP;

5.  todėl apgailestauja, kad Taryba labai sumažino visus 2008 m. PBP su rinka susijusių išlaidų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, ir dėl Tarybos sprendimo vadovautis tik sąskaitybos kriterijais neatsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus ir Parlamento prioritetus;

6.  stebisi tuo, kad Taryba nė kiek nekeitė kaimo plėtrai numatytų mokėjimų asignavimų; pažymi, kad 2007 metais smuko lėšų įsisavinimo lygis; pabrėžia, kad ankstesnių programinių laikotarpių, susijusių su kaimo plėtra, pradžiai būdingas žemas lėšų įsisavinimo lygis; pažymi, kad iki šiol nepatvirtintos 76 kaimo plėtros programos iš 94; todėl prašo Komisiją pagrįsti, kodėl šie mokėjimų asignavimai tokie dideli;

7.  pažymi, kad, nors programose numatyta 5 proc. padidinti BŽŪP tiesioginę pagalbą dešimčiai naujųjų valstybių narių (iki 40 proc. 15 ES valstybių lygio) ir numatyti pirmieji tiesioginės pagalbos mokėjimai Rumunijai bei Bulgarijai (iki 25 proc. 15 ES valstybių lygio), 2008 m. biudžete nustatyta gana didelė marža; tačiau pabrėžia, kad Komisija mano, jog ši marža nuo 2010 m. bus sumažinta;

8.  džiaugiasi, kad nereikės taikyti finansinės drausmės priemonių sudarant 2008 m. biudžetą; tačiau atkreipia dėmesį, kad, panaikinus pagal 2 išlaidų kategoriją nustatytą maržą, bus taikomos finansinės drausmės priemonės ir todėl bus mažinamos tiesioginės pagalbos išlaidos;

9.  pažymi, kad 2008 m. vėl taikoma visa 5 proc. privalomojo išlaidų moduliavimo norma (2005 m. ši norma buvo 3 proc., 2006 m. – 4 proc., o 2007 m. – 5 proc.), dėl kurios tikimasi perkelti maždaug 1,241 mlrd. eurų kaimo plėtrai;

10.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į biudžeto vieningumo, tikslumo, universalumo, konkretumo ir skaidrumo principus, į pagal 2 išlaidų kategoriją ar pakategores numatomas išlaidas įtraukti išlaidas, susijusias su privalomojo išlaidų moduliavimo išimtimis, numatytas dėl 2005 m. gruodžio mėn. Tarpvyriausybinės konferencijos susitarimo nukrypimų ir galiojančiomis iki 2013 m.;

11.  atkreipia dėmesį į atitinkamus 2008 m. PBP pokyčius dėl asignuotųjų išlaidų, t.y. dėl 2008 m. pajamų, numatomų skirti tokioms sritims kaip sąskaitų patvirtinimas, susigrąžinamos lėšos ir pieno mokesčiai;

12.  ragina imtis parengiamųjų veiksmų siekiant pagal Europos investicijų fondo (EIF) modelį įsteigti investicinį fondą, skirtą atsinaujinančios energijos ir biologinio perdirbimo projektams įgyvendinti, nes tokių perspektyvių technologijų, kaip anglies surišimas gaminant dumblius, antrosios kartos biokuro gamyba ir biologinis perdirbimas, taikymui plačiu mastu dažnai trūksta reikiamų investicijų;

13.  mano, kad siekiant nuoseklumo su sveikatos apsaugos kampanijomis, o ypač kovojant su nutukimu, reikia dėti daugiau pastangų nuoširdžiai skatinant, ypač vaikus, vartoti daugiau vaisių ir daržovių; taigi siūlo į biudžetą įtraukti naują eilutę, skirtą vaisių ir daržovių vartojimui mokyklose; be to, pritaria Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymui 50 proc. padidinti biudžeto eilutės, susijusios su nemokamu vaisių ir daržovių dalijimu, lėšas;

14.  prašo, kad siekiant nuoseklumo su sveikatos politika būtų dedama daugiau pastangų skatinant vartoti sveikus pieno produktus, – ypač tai svarbu mokyklinio amžiaus vaikams; taigi siūlo plėsti produktų įvairovę ir didinti asignavimus, skirtus mokyklų aprūpinimo pienu sistemai, ir įsteigti naują pieno sektoriaus reorganizavimo fondą, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimą, išdėstytą vadinamajame mažajame teisės aktų dėl pieno produktų pakeitimų rinkinyje;

15.  ragina pradėti bandomąjį projektą, susijusį su gyvūnų gerove, kuriuo būtų siekiama gerinti gyvūnų pervežimo ir mėsos produktų gamybos metodus, pvz., numatant gyvūnų pailsinimo sustojimus pervežimo metu ir kiaulių kastravimo bei karvių ragų šalinimo alternatyvas;

16.  ragina padidinti asignavimus, skirtus kurti žymėtiesiems skiepams ir tyrimams, kurie padėtų atskirti užkrėstus gyvūnus nuo paskiepytų gyvūnų, ir skirtus finansuoti informacinėms kampanijoms ir programoms, kurias vykdant visuomenė būtų informuojama apie tai, kad nekenksminga vartoti maistui paskiepytų gyvūnų mėsą, taip pat informacines kampanijas ir programas, kurias vykdant pabrėžiama skiepijimo reikšmė žmogui, kovojant su užkrečiamomis gyvūnų ligomis;

17.  taigi ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl gyvūnų ligų protrūkiams valdyti skirto finansavimo, kurie būtų pagrįsti išlaidų dalijimosi įgyvendinamumo tyrimo rezultatais (bandomasis projektas „Pavyzdinis rizikos finansavimas gyvulių epidemijos Europos Sąjungoje atveju“) ir kuriuose būtų numatytos galimybės finansuoti epideminių gyvūnų ligų sritį;

18.  abejoja, ar pagal 2 išlaidų kategoriją aplinkos apsaugai numatoma suma (298 mln. eurų) tinkama norint įgyvendinti nurodytus siekius; prašo Komisiją paaiškinti, kodėl ji mano galinti įgyvendinti visus 2008 m. PBP išdėstytus tikslus, arba pasiūlyti tolesnį aplinkos priemonių finansavimą, galbūt panaudojant pagal 2 išlaidų kategoriją numatytą maržą ir perkeliant lėšas toje pačioje išlaidų kategorijoje;

19.  pažymi, kad galbūt į naują PPO susitarimą įtraukus su prekyba nesusijusius klausimus, pvz., importo kriterijų, ateityje būtų galima sutaupyti žemės ūkio biudžeto lėšų, kadangi nereikėtų mokėti su tam tikrais Bendrijos teisės aktais susijusių kompensacinių išmokų; todėl apgailestauja, kad Komisijai, vykdančiai Tarybos suteiktus įgaliojimus, iki šiol nepavyko pasiekti esminės pažangos siekiant užtikrinti, kad su prekyba nesusiję klausimai būtų įtraukti į daugiašalę prekybos sistemą;

20.  ragina, kad Bendrija griežtintų iš trečiųjų šalių importuojamų žemės ūkio produktų patikras siekiant veiksmingiau užtikrinti ES reikalavimų vykdymą sveikatos, saugos ir gyvūnų gerovės srityse;

21.  apgailestauja dėl to, kad sumažinta lėšų pagal biudžeto eilutes, susijusias su rėmimu, ir dėl to, kad ištekliai, skirti visuomenės supratimui apie ES kokybės standartus plėsti, gana riboti; todėl prašo padidinti veiklai pagal šias biudžeto eilutes skiriamas sumas;

22.  siūlo kaip bendrąją priemonę 2008 m. biudžeto projekte palikti visas 2008 m. PBP įrašytas eilutes; mano, kad 2008 m. PBP žemės ūkiui įrašytos sumos iki tol, kol spalio mėn. bus pateiktas taisomasis raštas, yra minimalios, todėl siūlo visose biudžeto eilutėse palikti įrašytas 2008 m. PBP biudžeto eilutėse įrašytas sumas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 - -
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Bernadette Bourzai, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Michl Ebner, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Esther Herranz García, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Jean-Claude Martinez, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Radu Podgorean, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Esther De Lange, Ilda Figueiredo, Gábor Harangozó, Jan Mulder, Catherine Neris, Markus Pieper
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	-

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (3.10.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skyrius. Komisija.

Nuomonės referentas: Emanuel Jardim Fernandes

Nuomonės pranešėjo komentaras

2008 m. preliminariame biudžeto projekte žuvininkystei skirtos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, nežymiai didesnės lėšos. Tokia padėtis labai bloga, nes reikia prisiminti, kad jau anksčiau skirtų lėšų vos užteko įgyvendinti toms priemonėms, kurios buvo numatytos viešosios administracijos institucijų veikloje vystant bendrosios žuvininkystės politiką, o siekiant, kad ji būtų nuosekli ir veiksminga, jai turi būti skirta reikiamų priemonių.

To nuoseklumo tarp ambicingų tikslų ir nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių priemonių stoką aiškiai pamatytume, jei detaliau išnagrinėtume tas biudžeto eilutes, kurių sumos Komisijos pateiktame preliminariame biudžeto projekte yra labiausiai sumažintos.

Taigi tausi žuvininkystė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jei Bendrijoje veiksmingai veikia laivų ir žuvininkystės produktų rinkos veiklos kontrolės sistema.

Žuvininkystės sektoriaus kontrolę pirmiausia vykdo valstybės narės. Visiems gerai žinoma, kad jau daugelį metų priemonės ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos Europos Sąjunga skiria šiai veiklai, visiškai nepakankami norint užtikrinti patikimą kontrolę.

Biudžeto eilutės lėšas, skirtas bendram valstybių narių vykdomam kontrolės priemonių finansavimui, Komisija preliminariame biudžeto projekte sumažino 11,7 proc., taip parodydama, kad praėjusiais finansiniais metais šios eilutės lėšos nebuvo išnaudotos.

Tačiau šis sumažinimas, kurį galima paaiškinti gerąja biudžeto valdymo praktika, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės neišnaudojo joms skirtų išteklių, yra tarsi tam tikras pretekstas sumažinti lėšas ir leidžia nuslėpti ateityje galimą blogą valstybių narių valdymą, nes jos nepasilieka pakankamai priemonių kontrolei sustiprinti, tuo labiau, kad jos kompetentingos šioje srityje, tačiau veikia joje visiškai nepakankamai, nors teisiškai jos įpareigotos tai tinkamai atlikti.

Tokias pačias pastabas vertėtų išsakyti ir dėl asignavimų, skirtų valstybių narių duomenims rinkti. Iš tikrųjų skirti asignavimai nebuvo išnaudoti, tai gali būti dėl blogo biudžeto valdymo arba dėl nepakankamo noro bendradarbiauti siekiant žuvininkystės politikos veiksmingumo.

Akivaizdu, kad neturint patikimų duomenų apie išteklių būklę, iškrovimus, taip pat laivyno pajėgumą ir galingumą, neįmanoma imtis atitinkamų priemonių tam tikrų žūklaviečių, kurios, deja, dažnai beveik baigia išnykti, valdymo ir atkūrimo programoms parengti.

Neseniai Europos Parlamente vykusiose diskusijose dėl metinės Komisijos ataskaitos dėl valstybių narių laivyno atitikties esamiems ištekliams buvo pažymėta, kad valstybės narės neskiria pakankamai dėmesio ir nerodo noro bendradarbiauti vykdydamos savo įsipareigojimą teikti duomenis. Štai keletas pavyzdžių: dažnai ir nuolatos vėluojama, nėra bendros duomenų sistemos ir net paprasčiausiai nepateikiama ataskaitų, nors teisiškai valstybės narės įpareigotos tai padaryti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, pranešėjas mano, kad Bendrijos biudžeto eilutės, skirtos duomenų rinkimui finansuoti ir dar nebuvo panaudotos, turi būti išsaugotos tokios pačios, siekiant parodyti, kad valstybės narės neatlieka savo pagrindinių įsipareigojimų tam, kad bendroji politika būtų įgyvendinama atsakingai ir nuosekliai.

Būtina paminėti ir asignavimus, skirtus moksliniams tyrimams žuvininkystės sektoriuje finansuoti, nors šie asignavimai ir nėra tiesiogiai susiję su biudžeto eilutėmis, skirtomis žuvininkystei.

Jūrų aplinkos, žūklaviečių, socialinės ir ekonominės nuo žuvininkystės priklausomų regionų ir gyventojų padėties tyrimai – visa tai yra BŽP prioritetai. Tai pamatas, išlaikantis pastatą.

Ketvirtojoje ir penktojoje pagrindų programose taikomųjų jūrų mokslinių tyrimų srityje buvo numatytos tam tikros specialiai žuvininkystei ir akvakultūrai skirtos programos (angl. Fisheries, Agriculture and Industrial Research (FAIR)), kurioms skirtas finansinis paketas, t. y. atitinkamai 130 ir 150 milijonų eurų. Šeštojoje pagrindų programoje ši suma buvo drastiškai sumažinta iki 60 milijonų eurų.

Tuo metu, kai daugiametės valdymo ar daugelio komercinių rūšių išteklių atkūrimo programos rengiamos ir ruošiamasi jas įgyvendinti, svarbu išsiaiškinti, kaip įvairios žuvų sugavimo sumažinimo ir biomasės lygio nustatymo prognozės gali paveikti vietos ir regioninei ekonomiką, užimtumą ir teritorijų planavimą, kad nebūtų sutrukdyta bendram pakrančių regionų, kurie ypač priklausomi nuo žuvininkystės, vystymuisi. Tik kokybiška mokslinė informacija gali padėti suprasti Europos Sąjungos institucijų priimamus sprendimus, kai kada skausmingus pakrančių bendruomenėms.

Moksliniams tyrimams pagal Septintąją pagrindų programą skirtų asignavimų perkėlimas ir centralizuotas valdymas, kurį vykdys Mokslinių tyrimų GD, o ne Žuvininkystės GD, nekelia jokių rūpesčių, nes, kaip jau anksčiau minėta, kyla grėsmė, kad žuvininkystės sektoriui skirti asignavimai bus sumažinti, kadangi jie nėra prioritetinė Bendrijos platesnės mokslinių tyrimų programos sritis.

Be to, pranešėjas džiaugiasi nauja biudžeto eilute, skirta Bendrijos jūrų politikai, ir tikisi, kad joje įrašytos sumos bus panaudotos, esant pakankamam teisiniam pagrindui, visos Bendrijos mastu rengiamai programai, skirtai tausiam Bendrijos jūrų ir vandenynų valdymui, finansuoti.

Jūrų politika yra vienas iš strateginių Europos Sąjungos tikslų 2005–2009 m. laikotarpiu. Numatyta suartinti skirtingas įvairių sričių – jūrų transporto, turizmo, žuvininkystės, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių tausojimo ir mokslinių tyrimų – iniciatyvas ir vystymą. Tikimasi, kad tai turės daugialypį poveikį Europos Sąjungos jūrų politikos raidai.

Į diskusiją, kuri užsimezgė Komisijai paskelbus Žaliąją knygą, įsitraukė daug ekonomikos veikėjų ir pilietinė visuomenė; ateinančiais metais diskusijoje išsakytos mintys bus perkeltos į Komisijos pasiūlymus, atitinkančius užmojų lygį.

Kol pasiūlymai dar nėra sukonkretinti, reikia pasiruošti ir todėl jau dabar būtina numatyti atitinkamas finansines priemones parengiamosioms iniciatyvoms įgyvendinti. Taigi be galo svarbu į 2008 m. biudžetą įrašyti atitinkamą eilutę, siekiant išvengti minėtųjų iniciatyvų sustabdymo šių finansinių metų laikotarpiu.

Išvados

1.  2008 m. preliminariame biudžeto projekte žuvininkystei skirta lėšų panašiai, kaip ir praėjusiais finansiniais metais. Tokia padėtis labai bloga, nes reikia prisiminti, kad jau anksčiau skirtų lėšų vos užteko įgyvendinti toms priemonėms, kurios buvo numatytos viešosios administracijos institucijų veikloje vystant bendrosios žuvininkystės politiką, o siekiant, kad ji būtų nuosekli ir veiksminga, jai turi būti skirta reikiamų priemonių.

2.  Biudžeto eilutės lėšas, skirtas bendram valstybių narių vykdomam kontrolės priemonių finansavimui, Komisija preliminariame biudžeto projekte sumažino 11,7 proc., taip parodydama, kad praėjusiais finansiniais metais šios eilutės lėšos nebuvo išnaudotos.

     Tačiau šis sumažinimas, kurį galima paaiškinti gerąja biudžeto valdymo praktika, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės neišnaudojo joms skirtų išteklių, yra tarsi tam tikras pretekstas sumažinti lėšas ir leidžia nuslėpti galimą ateityje valstybių narių blogą valdymą, nes jos nepasilieka pakankamai priemonių kontrolei sustiprinti, tuo labiau, kad jos kompetentingos šioje srityje, tačiau veikia joje visiškai nepakankamai, nors jos teisiškai įpareigotos tai tinkamai atlikti.

3.  Biudžeto eilutėje, skirtoje naujos Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros, kuri, kaip numatyta, turėtų pradėti dirbti ateinančiais metais savo nuolatinėje buveinėje, veiklai finansuoti, numatyta minimali suma, kuri turi būti išsaugota siekiant užtikrinti efektyvias šios agentūros darbo sąlygas. Todėl pranešėjas prašo įrašyti numatytą sumą į Komisijos siūlomą biudžeto projektą.

4.  Jūrų aplinkos, žūklaviečių, socialinės ir ekonominės nuo žuvininkystės priklausomų regionų ir gyventojų padėties tyrimai – visa tai yra BŽP prioritetai. Nuolatinė ir reguliari jūros aplinkos analizė ir mokslinės žinios yra būtinas rūšių ir ekosistemos apsaugos pagrindas, taip pat ir racionalaus išteklių naudojimo pagrindas, išlaikant pusiausvyrą tarp ekonominių interesų ir gamtos tausojimo.

5.  Tai, kad lėšos skirtos moksliniams tyrimams pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą buvo pervestos ir bus centralizuotai valdomos Mokslinių tyrimų generalinio direktorato vietoj to, kad būtų skirtos Žuvininkystės ir jūrų reikalų generaliniam direktoratui, verčia susirūpinti, kadangi, kaip jau buvo minėta, yra didelė rizika, kad lėšos skirtos mūsų sektoriui mažės todėl, kad bendrame Bendrijos mokslinių tyrimų kontekste, jam nebus suteikiama pirmenybė. Ateityje, biudžeto lėšų dalis, skirta žuvininkystės moksliniams tyrimams, turėtų išaugti, arba bent jau išlikti tokia pati kaip dabartiniame biudžete.

6.  Atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų ypatumus, turi būti skirtas ypatingas dėmesys, kaip tik siekiant kompensuoti tuos ypatumus, kurie atsiranda dėl regionų izoliacijos ir gamtinės jų aplinkos.

     Taryba ką tik patvirtino 2007–2013 m. laikotarpio finansinės paramos priemonę, kuriai kasmet skiriama 15 milijonų eurų. Atsižvelgiant į numatytą laikotarpį, kasmet turėtų būti taikomas šios sumos, taip pat ir kitų asignavimų, 2 proc. koeficiento indeksas, siekiant užtikrinti priemonės efektyvumą.

     7.  Atsižvelgiant į žvejybos sektorių ištikusią krizę, svarbu, kad programa skirta žuvininkystės atokiausiuose regionuose vystymui būtų skirtos tinkamos priemonės. Atsižvelgiant į tai, siūloma 2 milijonais eurų padidinti asignavimus įsipareigojimams ir mokėjimus pagal Europos Parlamento 2007 m. balandžio 26 d. nuomonę[1]dėl papildomų išlaidų, perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš atokiausių regionų, kompensavimo sistemos.

8.   Jūrų politika yra vienas iš strateginių Europos Sąjungos tikslų 2005–2009 m. laikotarpiu. Siekiama suartinti skirtingas įvairių sričių – jūrų transporto, turizmo, žuvininkystės, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių tausojimo, mokslinių tyrimų ir vystymo – iniciatyvas ir, kad tai turėtų daugialypį poveikį Europos Sąjungos jūrų politikos raidai.

     Siekiant plėtoti šią naują integruotą jūrų aplinkos politiką, reikia pasiruošti ir todėl jau dabar būtina numatyti atitinkamas finansines priemones parengiamosioms iniciatyvoms pradėti. Taigi be galo svarbu į 2008 m. biudžetą įrašyti atitinkamą eilutę, kad šiais finansiniais metais nebūtų sustabdytos minėtosios iniciatyvos.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2008 m. Biudžetas. III skyrius. Komisija
Procedūros numeris	2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 24.9.2007
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Emanuel Jardim Fernandes 14.3.2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	27.8.2007
Priėmimo data	27.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, David Casa, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Pedro Guerreiro, Heinz Kindermann, Willy Meyer Pleite, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Willi Piecyk, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thomas Wise
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  P6_TA(2007)0158.

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (13.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2007/2019(BUD))

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi pažanga rengiant veiklos ataskaitas, kuriose išsamiai pateikiamos užduotys bei išlaidos ir todėl galima atlikti naudingus palyginimus, taip pat atkreipia dėmesį į siūlomas skirti biudžeto lėšas įvairioms programoms;

2.  remia visas pastangas supaprastinti ir pagreitinti paraiškų pateikimo ir sprendimo skirti paramą procedūras, pvz., kvietimas teikti paraiškas skelbiamas N-1 metų trečiame ketvirtyje, dažniau naudojamos nustatyto dydžio dotacijos ir vienkartinės išmokos, daugiametės partnerystės, dviejų pakopų procedūros, vienašaliai sprendimai dėl dotacijų skyrimo, paraiškos dokumentų suvienodinimas ir paraiškų pateikimas naudojantis internetu, taip pat ragina vykdomąją agentūrą kuo daugiau naudoti tokias naujoves; ragina įvairius Komisijos generalinius direktoratus bendradarbiauti svarstant galimybę sukurti paraiškų teikėjams skirtą duomenų bazę, kuri, pageidautina, būtų centralizuota ir kurioje galėtų būti kaupiama ir atnaujinama standartinė informacija;

3.  ketina daugiamečių programų laikotarpio vidurio peržiūros metu išnagrinėti, kurioms pagal bendro sprendimo procedūrą priimtoms programoms būtina toliau taikyti komitologijos procedūras, atsižvelgiant į atitinkamiems projektams skirtas lėšas ir į tai, kad paprastai programos komitetas ir Parlamentas neginčija atrankos komiteto sprendimų; toliau tęs lankstų, Parlamento „teisės patikrinti“ (pranc. droit de regard) požiūriu, bendradarbiavimą su Komisija; abejoja dėl būtinybės konsultuotis su programos komitetu ir dėl savo „teisės patikrinti“ vykdant programas, kurių teisiniame pagrinde nenumatytas šis konsultavimasis, pvz., programoje „Veiklus jaunimas“;

4.  apgailestauja, kad su ne pelno taisykle susijusios problemos iki šiol lieka neišspręstos, bet ketina toliau nagrinėti šiuos klausimus programų laikotarpio vidurio peržiūros metu, jei Finansinis reglamentas ir jo įgyvendimo taisyklės iki to laiko išliks nepakeistos;

5.  prašo Švietimo ir kultūros GD plačiau išnagrinėti, ar galima rasti kitų būdų siekiant išvengti paramos gavėjams skiriamo finansavimo sumažėjimo dėl ne pelno taisyklės;

6.  siūlo tęsti praėjusiais metais pradėtus Parlamento bandomuosius projektus; taip pat siūlo pradėti naują bandomąjį projektą, skirta sukurti skaitmeniniams archyvams, kurie prisidėtų prie regioninių muziejų turtų išsaugojimo ir platesnės Europos tautų kultūros ir istorijos sklaidos, vykdant šių skaitmeninių duomenų mainus; siūlo sukurti į Erasmus panašų bandomąjį projektą, skirtą skatinti kultūros paslaugų teikėjų judumui; siūlo, kad Europos politinėms organizacijoms skirtas bandomasis projektas būtų finansuojamas pagal 5 išlaidų kategoriją („Administravimas“);

7.  pritaria, kad būtų padidintas finansavimas biudžeto straipsniui „Europa piliečiams“ (15 06 66), jei šis padidėjimas skirtas paremti specialiems renginiams, kurie skirti kultūrinės įvairovės propagavimui tarp piliečių ir jaunimo;

8.  siūlo didžiausią išlaidų dalį, kuri numatoma kai kurioms Jaunimo ir Europos piliečiams programų paprogramėms įgyvendinti (atitinkamai, 1.1, 1.3 ir 4.1 veiksmams bei 1 ir 2 veiksmams), skirti pradiniu programų įgyvendinimo etapu siekiant paskatinti diskusijas dėl ES reformas nustatančios sutarties ir jos ratifikavimo valstybėse narėse;

9.  primena, kad Europos Sąjunga turi būti artimesnė savo piliečiams; pabrėžia, kad tik skyrus užtektinai lėšų bus įmanoma vykdyti veiksmingą, piliečius aktyviau įtraukiančią komunikacijos ir informavimo politiką; mano, kad sumažinus komunikacijos politikai iš biudžeto skiriamą finansavimą būtų itin neigiamai nuteikiami Europos piliečiai;

10. primena, kad būtina siekti, kad Europos Sąjunga kuo greičiau taptų demokratiškesne, prieinamesne ir skaidresne piliečiams; mano, kad piliečių aktyvus dalyvavimas būsimuose su Sąjunga susijusiuose svarbiuose įvykiuose neįmanomas be pakankamos finansinės paramos vietinėms infrastruktūroms, pvz., informacijos centrams ir Europos namams; taip pat nurodo, kad naujų infrastruktūrų kūrimas neturi pakenkti jau veikiančioms vietinėms infrastruktūroms, kurios turėtų ir toliau gauti ankstesnių metų apimties asignavimus;

11. atkreipia dėmesį, kad 16 02 02 biudžeto eilutėje įrašyti 5 mln. EUR įsipareigojimai finansuoti naują nešališkos, patikimos ir išsamios informacijos arabų kalba pateikimą (televizijos naujienose, analitinėse ir apžvalginėse laidose, siūlant Europos požiūrį į naujausius pasaulio, Europos, Artimųjų Rytų, Vidurio Rytų ir Magribo įvykius) gali būti vykdomi tik naudojant kanalą, kurio europietiškas pobūdis (t. y. informacinių televizijos programų apie Europos Sąjungą kūrimas ir transliavimas vienu metu ir keliomis kalbomis) oficialiai nustatytas, skelbiant viešą konkursą (kaip nurodyta 2007 m. kovo 8 d. Komisijos sprendime C(2007) 750);

12. ragina Komisiją atlikti Kipro šiaurinėje dalyje esančio kultūrinio paveldo būklės ir galimų jo restauravimo išlaidų tyrimą, kaip nurodyta Europos Parlamento 2006 m. rugsėjo 5 d. pareiškime dėl šiaurinės Kipro dalies religinio paveldo apsaugos ir išsaugojimo (P6_TA(2006)0335) bei kaip to prašoma Europos Parlamento 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto (P6_TA(2006)0570) 34 dalyje;

13. ypač prašo Komunikacijos GD, vykdant savo pagrindinę komunikacijos veiklą ES ir nacionaliniu lygmenimis, aktyviau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, nes jų veikla dažnai duoda daugiau naudos, reikia mažesnių sąnaudų, be to, jos poveikis tvaresnis, palyginti su vienkartinių viešųjų ryšių veiksmų poveikiu.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kultūros ir švietimo komitetas nagrinėja biudžeto eilutes, patenkančias į 1a išlaidų kategoriją „Konkurencingumas siekiant augimo ir užimtumo“, 3b kategoriją „Pilietiškumas“ ir 5 kategoriją „Administravimas“. Preliminaraus biudžeto projekte (PBP), kurį pateikė Komisija, tai 9, 15, 16, 25 ir 26 antraštės.

Kita pastaba gali būti pateikta dėl veiklos atakaitų reikšmės. Šie dokumentai paskutiniu metu yra pagrindinis Komisijos prašomų asignavimų pateisinimo pagrindas, todėl jiems reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

Komisija siūlo, kad PBP įsipareigojimų asignavimai pagal 15 antraštinę dalį būtų 1320,7 mln. eurų – 2007 m. buvo 1222,66 mln. eurų, taigi padidėtų 8,02 proc. Žmogiškieji ištekliai padidinami nuo 598 iki 602 pareigybių (atsirado 8 naujos pareigybės ir 4 pareigybėmis sumažėjo išorinis personalas).

Pagrindinės veiklos programos šiame skyriuje yra Mokymasis visą gyvenimą, jo veiklos išlaidos – 873,3 mln. eurų (823,8 mln. eurų 2007 m.), Erasmus Mundus – 90,9 mln. eurų (55.6 mln. eurų 2007 m.), Kultūra – 44,6 mln. eurų (43,6 mln. eurų 2007 m.), Jaunimas – 119,5 mln. eurų (114,8 mln. eurų 2007 m.) ir Europa piliečiams – 26,4 mln. eurų (21,3 mln. eurų 2007 m.). Siūlomas Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos indėlis yra 29,8 mln. eurų. Šiomis sumomis sumažinamas programų, iš kurių jos finansuojamos, veiklos paketai: 19,982 mln. eurų pagal 1A išlaidų kategoriją, 9,327 mln. eurų programoms pagal 3b kategoriją (kultūra, jaunimas ir piliečiai) ir 0,520 mln. eurų veiksmams pagal 4 kategoriją. MEDIA programa taip pat prisidės 8,250 mln. eurų prie įstaigos finansavimo.

Veiklos ataskaitos pagal 15 antraštinę dalį susideda iš skyriaus apie veiklos informaciją ir siūlomų asignavimų. Mokymosi visą gyvenimą programoje (15 02 22 biudžeto eilutė) numatyti trys specifiniai tikslus, iš kurių 2 tikslui (remti Europos dimensiją švietimo ir mokymo srityje ir modernizuoti nacionalines sistemas ir tvarką, įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą (angl.LLL) programą), skiriama didžioji dalis lėšų: 838,536 mln. eurų, padalinti tarp Comenius (136,5 mln. eurų), Erasmus (395,4 mln. eurų), Leonardo da Vinci (233,9 mln. eurų), Grundtvig (40 mln. eurų), Jean Monnet veiksmų (17,08 mln. eurų), ir maža dalis kompleksiniams veiksmams (2,8 mln. eurų). Dėl to, kad finansinėse perspektyvose buvo paskirtos mažesnės lėšos nei buvo pasiūlyta pradiniuose pasiūlymuose ir atitinkamai sumažinti biudžetai, kai kurie su bendradarbiavimu ir judrumu susiję Comenius, Leonardo da Vinci ir Grundtvig programų mastai yra mažesni nei paskutiniai žinomi 2006 m. rezultatai, nepaisant to, kad Comenius ir Grundtvig programų biudžetai yra didesni nei 2006 m. Erasmus uždaviniai 2008 metams yra didesni nei 2006 m. rezultatai (200000 studentų judumo stipendijų ir 25000 mokymo personalo judumo stipendijų, palyginus su 155000 ir 23500 2006 m.), o Erasmus Mundus labiausiai auga (1890 stipendijų trečiųjų valstybių studentams ir 420 stipendijų trečiųjų valstybių mokslininkams, palyginti su 741 studentų ir 191 mokslininkų 2006 m.).

Mokymosi visą gyvenimą programos (angl. LLL) daugiau nei 80 proc. siūlomo biudžeto sudaro decentralizuotos lėšos, kurias administruoja nacionalinės agentūros. Decentralizuotų lėšų suma apima ir veiklos dotacijas, teikiamas nacionalinėms agentūroms. Švietimo ir kultūros generalinio direktorato 2007 m. darbo plane, pavyzdžiui, numatyta, kad per LLL programai decentralizuotai paskirstyti 695,557 mln. eurų, iš kurių 29,979 mln. eurų (4 proc.) yra planuojamas ES įnašas į administravimo išlaidas.

Taigi, pridedant administracines LLL programos 2008 m. išlaidas, viso susidaro 57,9 mln. eurų suma, kurią sudaro 8,670 mln. eurų administracinėms išlaidoms pagal 15 01 04 22 biudžeto eilutę, 17,104 mln. eurų pagal 15 01 04 30 biudžeto eilutę, skirtą vykdomajai įstaigai (kitą dalį lėšų įstaiga gauna pagal išlaidų kategoriją 1A iš Erasmus Mundus paketo), ir 32,1 mln. eurų paskirta nacionalinėms agentūroms. Tai reikšminga suma, kuri sudaro 6,4 proc. visos Mokymuisi visą gyvenimą numatytos sumos.

15 02 11 biudžeto eilutė, skirta siūlomam Europos technologijos institutui. Jo pradžiai numatyta suma 2008 m. yra 2,9 mln. eurų.

Kol dar nepriimti teisės aktai šiai programai, nuomonės referentė siūlo, kad finansavimas pagal įprastinę praktiką būtų perkeltas į rezervą .

Kultūros programos (15 04 44 biudžeto eilutė) projektų skaičius ir įvairiems programos elementams skirtas biudžetas iš esmės nesiskiria nuo 2007 m. Europos kultūrų dialogo metų (15 04 47 biudžeto eilutė) biudžetas padidėjo nuo 3 iki 7 mln. eurų. Bendrijos veiksmai padidėjo devynis kartus (9 projektai, kurių vertė 2,7 mln. eurų vietoj vieno projekto už 0,3 mln. eurų), taip pat numatyta 20 nacionalinių veiksmų už 2,250 mln. eurų sumą, palyginus su 7 veiksmais 2007 m. už 0,75 mln. eurų. Informavimo ir studijų biudžetas yra daugmaž pastovus (2,05 mln. eurų).

Nuomonės referentė šiuo metu nagrinėja bandomojo projekto pasiūlymą dėl Europos kultūros paslaugų teikėjų judumo. Iniciatorių siūloma suma yra 3 mln. eurų, tačiau neatsižvelgiama į administracines išlaidas.

Veiklaus jaunimo programai (15 05 55 biudžeto eilutė) numatyti tikslai apima kiekybinius (kiek įtraukta jaunimo) ir kokybinius tikslus (ar jaučiasi labiau europiečiai, tolerantiški ir pan.). Biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 4 proc. Panašios veiksmų ir biudžeto didėjimo tendencijos yra veiksmuose „Jaunimas Europai“ ir „Europos savanorių tarnyba“, tačiau „Jaunimas pasauliui“ projektų skaičius sumažės nuo 230 iki 180 (5,537 mln. eurų biudžetas, palyginti su 6,823 mln. eurų praėjusiais metais), o paramos struktūrų srityje smarkiai pagausės informacinių veiksmų (nuo 11 iki 80), nors numatomas biudžetas pakankamai kuklus (0,970 mln. eurų, palyginus su 0,134 mln. eurų praėjusiais metais). Veiklos ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į nacionalinių įstaigų atliekamą administravimą, atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, ir pažymima, kad Komisija, be to, kad teikia paramą per vadovus ir mokymus, reikalauja ir išankstinio, ir metinio patikinimo pareiškimo dėl naudojamų sistemų ir procedūrų patikimumo ir dėl tinkamo asignavimų naudojimo.

Nuomonės referentė mano, kad, siekiant paskatinti svarstymus dėl ES reformas nustatančios sutarties ratifikavimo proceso, gali būti naudingas išlaidų perkėlimas į ankstesnį laikotarpį, nes jaunimo organizacijos gali vaidinti svarbų vaidmenį skatinant diskusijas. Išlaidų perkėlimas būtų susijęs su 1.1, 1.3, ir 4.1 veiksmais.

15 06 skyriui „Europos pilietiškumo skatinimas“ skirti asignavimai 2008 m. sumažėja iki 28,504 mln. eurų (32,199 mln. eurų 2007 m.). Šis mažėjimas įvyko dėl to, kad nebėra numatytas finansavimas absolventų praktikos organizavimui (6,3 mln. eurų 2007 m. pagal 5 išlaidos kategoriją), ir dėl to, kad Komisija nenumatė lėšų specialiems metiniams renginiams (1,5 mln. eurų 2007 m., dabar įtraukta į programos „Europa piliečiams“ 3 veiksmą) arba bandomajam projektui dėl Europos politinių organizacijų (1 mln. eurų, 3b kategorija). Tačiau programos „Europa piliečiams“ (15 06 66 biudžeto eilutė) asignavimai padidėjo 23,8 proc. Veiklos ataskaitos pagal Pilietybės programą taip pat apima kiekybinius ir kai kuriuos kokybinius tikslus. Ypač miestų giminiavimosi srityje (13,010 mln. eurų) reikšmingai pasikeitė asignavimų paskirstymas, daugiau lėšų nei 2007 m. skiriama giminingų miestų teminiams tinklams. Bet apskritai veiksmų skaičius, jų lygis ir lėšų paskirstymas yra panašesnis į 2006 m. padėtį. Struktūrinės paramos analitikų grupėms ir pilietinei visuomenei biudžetas po 2007 m. sumažėjimo yra šiek tiek didesnis nei 2006 m. Ypač didelis planuojamų remti pilietinės visuomenės projektų skaičiaus padidėjimas: 2006 m. jų buvo 93, 2007 m. – 115, o 2008 m. – 144.

Nuomonės referentė mano, kad, siekiant paskatinti svarstymus dėl ES reformas nustatančios sutarties ratifikavimo proceso, gali būti naudingas išlaidų Piliečių programai perkėlimas į ankstesnį laikotarpį, nes pilietinės visuomenės organizacijos vaidina svarbų vaidmenį skatinant dialogą. Išlaidų perkėlimas būtų susijęs su 1 ir 2 veiksmais.

Nuomonės referentė mano, kad bandomieji projektai dėl Europos politinių organizacijų turi būti tęsiami, kol laukiama teisės aktų, kuriais būtų siūloma keisti Europos politinių partijų finansavimo reglamentą, priėmimo. Komisija siūlo, kad politinės organizacijos būtų finansuojamos iš EP biudžeto (administracinės išlaidos). Dėl šios priežasties nuomonės referentė siūlo, kad bandomieji projektai dėl Europos politinių organizacijų taip pat būtų finansuojami pagal finansinės programos 5 išlaidų kategoriją. Nuomonės referentė taip pat siūlo p.m. eilutę 2008 m. EP biudžete.

Bendros administracinės išlaidos Kultūros, Jaunimo ir Pilietiškumo programoms yra 22,663 mln. eurų: 9,327 mln. eurų skirta vykdomajai įstaigai (15 01 04 32 biudžeto eilutė), 0,670 mln. eurų skirta Kultūros programai (15 01 04 44 eilutė), 0,780 mln. eurų skirta Jaunimo programai (15 01 04 55 eilutė ), 0,350 mln. eurų skirta pagal 15 01 04 66 eilutę; 1,236 mln. eurų skirta nacionalinėms kultūros programų centrų įstaigoms (Švietimo ir kultūros GD 2007 m. darbo planas), 8,9 mln. eurų skirta Jaunimo „Eurodesks“ (Švietimo ir kultūros GD 2007 m. darbo planas), 1,4 mln. eurų skirta „centres de resources“ (Švietimo ir kultūros GD 2007 m. darbo planas). Nuo visų veiklos išlaidų (190,5 mln. eurų) šioms trims programoms tai sudaro maždaug 12 proc. Tačiau reikia pripažinti, kad išlaidų, susijusių su kultūros centrais, „Eurodesks“ ir „Centres de ressources“, pobūdis gali būti ne vien administracinis.

16 antraštinės dalies „Komunikacija“ biudžetas siekia 201,2 mln. eurų, iš esmės panašus kaip 2007 m., nors kitaip paskirstytas: padidintas 16 02 skyriaus „Komunikacija ir žiniasklaida“ finansavimas nuo 27,7 mln. eurų iki 30,9 mln. eurų, o tai kompensuojama sumažinus „Komunikacija vietos lygiu“ finansavimą nuo 39,5 mln. eurų iki 38,5 mln. eurų ir administracines išlaidas 107,5 mln. eurų, palyginti su 109,5 mln. eurų 2007 m.

16 03 skyrius „Komunikacija vietos lygiu“ gauna mažesnį finansavimą, nes biudžete nebenumatytas dviejų bandomųjų projektų finansavimas: „EuroGlobe“ (1,5 mln. eurų) ir „Bandomasis informacijos tinklų projektas“ (5 mln. eurų), taip pat sumažintas 16 03 01 biudžeto eilutės „Informacijos perdavimas“ finansavimas (padidintas „Europe Direct“ centrų kiekis nuo 430 iki 460, o Europos dokumentacijos centrų – nuo 380 iki 375, tai buvo apmokėta panaikinus tris „Didžiuosius centrus“). Komisija yra numačiusi daugiau asignavimų vietos veiksmams (10,4 mln. eurų vietoj 8,393 mln. eurų 2007 m.). Tuo taip pat padengiamos bendradarbiavimo tarp Komisijos ir Parlamento atstovybių valstybėse narėse išlaidos. Konkretiems veiksmams prioritetiniais klausimais PRINCE gauna 12,830 mln. eurų vietoj 7,868 mln. eurų 2007 m. (iš dalies paskirta bendradarbiavimui tarp Komisijos atstovybių ir valstybių narių). Žmogiškieji Komunikacijos GD ištekliai, pagal veiklos ataskaitą, yra 1011 darbo vietų, 10 darbo vietų daugiau nei 2007 m. (personalo planas sumažintas 15 darbo vietų,, 3 pareigybėmis sumažėjo pagalbinis delegacijų personalas, bet 28 pareigybėmis padaugėjo kito pagalbinio personalo).

Nuomonės referentė mano, kad bandomieji veiksmai, kurie buvo įtraukti į 2007 m. biudžetą, turi būti tęsiami, ir išnagrinės, kokias lėšas derėtų skirti 2008 m. Atsižvelgdama į Europos Tarybos išvadas dėl poreikio sustiprinti informavimą apie Europos Sąjungą, ypač vykstant Tarpvyriausybinei konferencijai ir ratifikavimo metu, nuomonės referentė mano, kad reikėtų su Komisija svarstyti, kaip galiausiai būtų galima padidinti asignavimus pagal 16 03 04 eilutę.

Beveik visi asignavimai, nurodyti kaip Skyriaus 16 02 Komunikacija ir žiniasklaida tiksluose, yra tokie pat kaip 2007 m.; biudžeto didėja dėl to, kad padidėjo išlaidos, susijusios su antrojo EBS kanalo sukūrimu ir padidėjo išlaidos bendrai audiovizualinei gamybai, nes sukuriama daugiau bendrų televizijos, o ne radijo kūrinių (5 712 valandų medžiagos 2008 m.). „Euronews“ kanalas pagal veiklos ataskaitą gauna finansinę 5,2 mln. eurų paramą ir 2007 m., ir 2008 m., tai yra 1000 valandų programos kasmet. Čia neįvertinamas naujos sutarties sudarymas dėl „Euronews“ transliavimo naujomis, įskaitant arabų, kalbomis, kuris numatytas Komunikacijos GD metiniame 2007 m. darbo plane, remiantis 2006 m. gruodžio 14 d. Parlamento sprendimu antrojo 2007 m. biudžeto skaitymo metu.

Asignavimai pagal 16 04 skyrių „Analizės ir komunikacijos priemonės“ iš esmės lieka nepasikeitę.

Aptariant 09 antraštinę dalį "Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“ derėtų nurodyti, kad komitetas yra atsakingas už biudžeto eilutę 09 02 01 „Elektroniniai ryšiai“ (asignavimų sumažėjo nuo 3,320 mln. eurų 2007 m. iki 2,5 mln. eurų 2008 m. (sumažėjo tyrimų skaičius)), biudžeto eilutę 09 03 03 „Parengiamieji veiksmai interneto sistemai, skirtai pagerinti teisėkūros procesą ir užtikrinti piliečių dalyvavimą, sukurti“, kuriai skirta 1,5 mln. eurų vietoj 5 mln. eurų 2007 m. (tai leistų finansuoti tik 5 papildomus projektus be 12 projektų, numatytų 2007 metams, ir 6 projektų, pradėtų 2006 metais), ir skyrių 09 06 „i2010-Garso ir vaizdo politika ir Media programa“ (numatyta 93,794 mln. eurų 2008 m., palyginti su 74,862 mln. eurų 2007 m. ir 90,755 mln. eurų 2006 m.).

Pažanga paprastinant paraiškų kultūros programoms teikimo procedūras

Po vykdomosios įstaigos darbo programos pristatymo komitete 2007 m. gegužės 8 d. nuomonės referentė iškėlė daug klausimų agentūrai laiško forma. Į laišką atsakė įstaigos direktorius, taip pat 2007 m. birželio 22 d. susitikime buvo pateikti paaiškinimai žodžiu.

Pasak įstaigos, visas atrankos procesas užtrunka vidutiniškai nuo 6 iki 7 mėn., įskaitant komitologijos procedūrą, kuri užtrunka maždaug 2 mėn. (nors atrankos komiteto patarimo kol kas visada buvo laikomasi). Svarbi 2008 m. naujovė bus tai, kad metinis kvietimas teikti pasiūlymus bus pradėtas anksčiau, t.y. trečiojo prieš tai einančių metų ketvirčio metu, siekiant užbaigti atrankos procedūrą iki pirmojo N metų ketvirčio pabaigos. Nuolat siekiama paprastinti ir vienodinti procedūras, pvz., susijusias su Socrates ir Leonardo da Vinci, arba galimybe vienašališkai spręsti dėl dotacijų (tą galėtų daryti Komisija) vietoj susitarimų ar kontraktų, kuriuos turi pasirašyti abi pusės. Kitas supaprastinimas yra nustatyto dydžio dotacijų naudojimas, kuris jau taikomas pilietiškumo ir jaunimo projektuose, svarstoma galimybė išplėsti tai į kitas programas ir veiklos dotacijas. Be to, dviejų etapų atrankos procedūra bus įdiegta pasirenkant projektus tam tikroms didelėms programoms, kai yra didelis atmetimo procentas, kad būtų mažesnė administracinė našta paraiškų teikėjams, taip pat analizuojant, ar tokia sistema galėtų būti taikoma ir mažoms bei vidutinio dydžio dotacijoms. Bus siūlomos ir daugiametės partnerystės. Bus išbandytos paraiškos internetu, tai padėtu supaprastinti procedūrą, nors tai dar nebūtų tokio lygio supaprastinimas, kokio galima pasiekti, įdiegiant centrinę duomenų bazę, kurią naudodami paraiškų teikėjai galėtų atnaujinti standartinę informaciją, kurią dabar jie turi pateikti kiekvieną kartą su kiekviena paraiška. Problemiškesnė yra ne pelno taisyklė, kuri neleidžia organizacijoms kaupti rezervų. Tačiau įstaiga neturi daug galimybės veikti, kad ši problema būtų įveikta, nes ji yra susijusi su Finansiniu reglamentu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2008 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto projektas: III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CULT
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Nuomonės referentas(-ė)   Paskyrimo data	Helga Trüpel 29.1.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	17.7.2007
Priėmimo data	10.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Ivo Belet, Giovanni Berlinguer, Marie-Hélène Descamps, Milan Gaľa, Ovidiu Victor Ganţ, Vasco Graça Moura, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Doris Pack, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Erna Hennicot-Schoepges, Elisabeth Morin, Christel Schaldemose
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (12.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija.

Nuomonės referentė: Bárbara Dührkop Dührkop

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugdamasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 finansinių metų biudžeto 18 antraštinėje dalyje „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“ įrašyti daug didesni asignavimai, o tai reiškia pripažinimą, kad ši sritis labai svarbi Europos piliečiams;

2.  dar sykį pakartoja, kad būtina, jog Europos Sąjunga susitartų dėl bendrų nelegaliai Europos Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos[1]; mano, kad nepriėmus šios direktyvos Grąžinimo fondas neturėtų būti steigiamas; taigi įtraukia sumą, numatytą šiam fondui, į rezervą;

3.  primygtinai reikalauja, kad Europolas būtų įtrauktas į Bendrijos programą, siekiant didesnio jo veiklos atskaitingumo, skaidrumo ir, tikėtina, veiksmingumo;

4.  mano, kad Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (angl. FRONTEX) turėtų atlikti svarbų vaidmenį integruotai valdant išorės sienas; ragina valstybes nares prisidėti prie Centralizuotos turimos techninės įrangos duomenų bazės (angl. CRATE) ir vykdyti atitinkamus savo įsipareigojimus; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu persvarstyti agentūros įgaliojimus; mano, kad agentūra turėtų būti atskaitingesnė biudžeto valdymo institucijai biudžeto vykdymo klausimu ir ypač klausimais, susijusiais su FRONTEX organizuotomis misijomis; reikalauja, kad agentūra reguliariai teiktų savo veiklos ataskaitas atsakingam komitetui;

5.  taip pat mano, kad nedelsiant reikėtų imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti vaikus, pvz., sukurti greitojo reagavimo mechanizmą, kuris būtų naudojamas vaikų grobimo ir neteisėto išvežimo atvejais siekiant tinkamu laiku pradėti dingusių vaikų paiešką bendradarbiaujant visoms valstybėms narėms;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas
Procedūros numeris	C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Bįrbara Dührkop Dührkop 20.3.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	14.6.2007		5.7.2007	17/07/2007	30.8.2007	11.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Roberta Angelilli, Philip Bradbourn, Kathalijne Maria Buitenweg, Giuseppe Castiglione, Fausto Correia, Panayiotis Demetriou, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Kinga Gál, Elly de Groen-Kouwenhoven, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Esther De Lange, Henrik Lax, Kartika Tamara Liotard, Sarah Ludford, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Simon Busuttil, Gérard Deprez, Maria da Assunção Esteves, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Herbert Reul
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Vincenzo Aita, Miguel Angel Martínez Martínez, Raimon Obiols i Germà, Antolín Sánchez Presedo.
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (COM(2005)0391 – 2005/0167(COD)).

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (11.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2007/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Rihards Pīks

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.   kadangi 2007 m. birželio 21–22 d. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nusprendė sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją (TVK), kuriai pavesta parengti sutarties, kuria iš dalies keičiama ankstesnioji, projektą vadovaujantis gairėmis, nustatytomis remiantis išsamiais Europos Vadovų Tarybos įgaliojimais,

B.    kadangi savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos konstitucinio proceso gairių Parlamentas pabrėžė, jog piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos politiniame gyvenime skatinimas ir pilietinės visuomenės telkimas yra pagrindiniai tolesnės Europos Sąjungos raidos principai[1],

C.   kadangi pagal programą „Aktyvių piliečių Europa“ siekiama skatinti aktyvų Europos pilietiškumą, remti veiksmus ir institucijas, suteikiančius piliečiams galimybę bendradarbiauti ir dalyvauti kuriant dar artimesnę Europą, ir puoselėti Europos identitetą[2],

1.    primena, kad informacinės ir švietimo programos itin svarbios siekiant skatinti Europos piliečių domėjimąsi Europos Sąjungos politine sistema ir dalyvavimą joje, ir kad, siekiant Europos piliečius išsamiai supažindinti su instituciniais ir politiniais pranašumais, teikiamais pagal sutartį, kuria iš dalies keičiama ankstesnioji sutartis, ir kurią tikimasi patvirtinti per kitą TVK, turės būti vykdoma įvairaus pobūdžio informacinė veikla;

2.    kartoja, kad komunikacijos ir informacijos programų vykdymas priklauso nuo reguliariai finansuojamos institucinės struktūros, pagal kurią leidžiama padengti tam tikrų pasirinktų mokslo institucijų, fondų (įskaitant politinių partijų fondus), socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės narių veiklos išlaidas;

3.    atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2008 m. preliminariame biudžeto projekte (PBP) (įsipareigojimai) iš viso numatoma 1,5 proc. daugiau lėšų negu 2007 m. biudžete, 2008 m. PBP daugiausia sumažinama lėšų veiklai, kuriai lėšos numatomos pagal 3b išlaidų kategoriją (Europos pilietiškumas) (maždaug 10 proc. mažiau įsipareigojimų nei 2007 m. biudžete); mano, kad svarbiu Europos Sąjungos institucinės struktūros reformų metu šių lėšų, kuriomis finansuojama ir informacijos apie Europos Sąjungą sklaida, nepakanka, tad jų turėtų būti skiriama kur kas daugiau;

4.    įsipareigoja parengti skaidrią ir nešališką Europos politinių fondų finansavimo sistemą, kuri būtų grindžiama 2007 m. birželio 27 d. Komisijos pasiūlymu[3] dėl Europos politinių partijų finansavimo reglamento persvarstymo, ir skirti šiai veiklai tiek lėšų, kad jų pakaktų norint pasiekti numatytus politinius tikslus;

5.    įsipareigoja ir toliau dėti pastangas, kad būtų sukurta tikra Europos viešoji erdvė, įskaitant naujo Parlamento lankytojų centro įkūrimą ir interneto televizijos programos parengimą bei atitinkamą jų finansavimą, ir ragina Tarybą imtis panašių veiksmų, susijusių su jos vykdomos komunikacijos politikos sritimis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas 2008 finansiniams metams
Procedūros numeris	2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Rihards Pīks 1.3.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	26.6.2007		11.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	9 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Enrique Barón Crespo, Andrew Duff, Ingo Friedrich, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Adrian Severin, Dushana Zdravkova
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Carlos Carnero González, György Schöpflin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0234 (9 ir 13 dalys).
• [2]  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1904/2006/EB, pagal kurį pradedama įgyvendinti 2007–2013 m. programa „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (OL L 378, 2006 12 27, p. 32).
• [3]  COM (2007) 0364

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (11.9.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0287/2007 - 2007/2019(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Lissy Gröner

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad lyčių lygybės skatinimas yra pagrindinis Bendrijos tikslas; todėl dar kartą ragina numatyti atskirą biudžetą lyčių lygybės klausimams spręsti ir pabrėžia būtinybę įtraukti lyčių lygybės aspektą į visas politikos sritis visais biudžeto sudarymo etapais ir numatyti atskirą biudžetą lyčių lygybės klausimams spręsti;

2.  pažymi, kad ES biudžetas nėra neutralus lyčių aspektu ir turi skirtingą poveikį moterims ir vyrams; todėl dar kartą ragina į visus poveikio įvertinimus įtraukti poveikio lyčių lygybei įvertinimą;

3.  džiaugiasi, kad buvo padidintas Kovos su smurtu (Daphne III) programos biudžetas[1];

4.  primena, kad Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos Progress[2] 5 skirsniui, susijusiam su lyčių lygybe, skirta kur kas mažiau lėšų, nei 12 proc. viso programai 2007 m. skirto biudžeto; pažymi, kad 2008 m. programai taip pat numatyta mažiau nei 12 proc. viso programai skirto biudžeto; todėl ragina atitinkamai padidinti 5 skirsniui skirtą biudžetą;

5.  pabrėžia, kad svarbu remti Europos lygmens tinklus, priklausančius Progress programos 5 skirsnio taikymo sričiai, ypač Europos lobisčių organizaciją (angl. European Women's Lobby), atsižvelgiant į jos sėkmingą veiklą ankstesniais metais;

6.  pabrėžia, kad svarbu skirti tinkamą finansavimą siekiant, jog Europos lyčių lygybės institutas sėkmingai pradėtų savo veiklą;

7.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog Europos kultūrų dialogo metų (2008) išlaidos būtų paskirstytos laikantis lyčių lygybės principo.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas
Procedūros numeris	2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Nuomonės referentas(-ė)   Paskyrimo data	Lissy Gröner 23.3.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	16.7.2007		11.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Urszula Krupa, Esther De Lange, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Anne Van Lancker, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Gabriela Creţu, Anna Hedh, Christa Klaß, Marusya Ivanova Lyubcheva, Maria Petre
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	José Javier Pomés Ruiz, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra
Comments (available in one language only)	...

• [1]  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 779/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui nustatantis smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją programą („Daphne III“ programa) – Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalį (OL L 173, 2007 7 3, p. 19).
• [2]  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1672/2006/EB, nustatantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (OL 2006 L 315, 2003 7 15, p. 1).

PROCEDŪRA

	Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas. III skirsnis. Komisija
Nuorodos	C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 24.9.2007
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai): paskelbimo plenariniame posėdyje data	VISI 24.9.2007
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data	Kyösti Virrankoski 13.12.2006
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)	James Elles
Data, kada Taryba sudarė bendrojo biudžeto projektą	13.07.2007
Data, kada Taryba perdavė bendrojo biudžeto projektą	10.09.2007
Pakeitimų pateikimas	1/2008
Svarstymas komitete	11.10.2007
Priėmimo data	11.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Reimer Böge, Paulo Casaca, Gérard Deprez, Brigitte Douay, James Elles, Göran Färm, Szabolcs Fazakas, Salvador Garriga Polledo, Louis Grech, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Monica Maria Iacob-Ridzi, Ville Itälä, Anne E. Jensen, Janusz Lewandowski, Nils Lundgren, Vladimír Maňka, Jan Mulder, Gérard Onesta, Esko Seppänen, László Surján, Helga Trüpel, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thijs Berman, Bárbara Dührkop Dührkop, Marusya Ivanova Lyubcheva, Peter Šťastný
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data	17.10.2007
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

LETTER OF AMENDMENT

Procedūrų skaičius Nuorodos Perdavimo data Paskelbimo plenariniame posėdyje data	1/2008 13659/2007 - C6-0341/2007 10.10.2007 0.0.0000