PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio daugiametį paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą

24.10.2007 - (COM(2007)0169 – C6‑0110/2007 – 2007/0058(CNS)) - *

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Iles Braghetto.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio daugiametį paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą

(COM(2007)0169 – C6‑0110/2007 – 2007/0058(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0169),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0110/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6‑0408/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 3a straipsnis (naujas)
	3a straipsnis
	Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki tol, kol Komisijai turi būti išsiųsti 12 ir 13 straipsniuose numatyti laivų ir tunų gaudyklių sąrašai, valstybės narės elektroninėmis priemonėmis pateikia Komisijai žvejybos planą, kuriame nurodo laivų ir tunų gaudyklių, kurioms prašoma išduoti žvejybos leidimus, skaičių, kartu pateikdamos informaciją apie numatomą žvejybos pastangą.
	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad žvejybos plane nurodytas laivų ir tunų gaudyklių skaičius būtų proporcingas minėtajai valstybei narei nustatytai paprastųjų tunų kvotai.
Justification
Komisija ketina reikalauti pateikti žvejybos planus pagal žvejybos susitarimus, net jei kalbama apie populiacijas, kurių biologinė būklė gera. Kadangi didžiausia paprastųjų tunų žvejybos problema – laivyno pajėgumai, kurie viršija turimas kvotas, – reikalavimas pateikti žvejybos planus tampa dar labiau pagrįstas. Tai pripažino ir pati Komisija, kuri pati įsipareigojo įtraukti šį reikalavimą į reglamentą.
Pakeitimas 2 4 straipsnio 1 dalis
1. Visos valstybės narės joms tekusią paprastųjų tunų kvotą gali paskirti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kuriems buvo leista žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, ir joje registruotoms tunų gaudyklėms, kuriomis galima žvejoti kaip aktyviaisiais žvejybos įrankiais.	1. Visos valstybės narės joms tekusią paprastųjų tunų kvotą gali paskirti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kuriems buvo leista žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, ir joje registruotoms tunų gaudyklėms, kuriomis galima žvejoti kaip aktyviaisiais žvejybos įrankiais, kurie nurodyti 3a straipsnyje numatytame žvejybos plane.
Justification
Atitinka pakeitimą susijusį su 3a straipsniu (nauju).
Pakeitimas 3 4 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog jos tunų tukinimo ir šėrimo pajėgumas atitinka paprastųjų tunų BSLK rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje.
Pagrindimas
Kaip nurodo pranešėjas, paprastųjų tunų tukinimo įmonių skaičius labai padidėjo ir nebūtinai buvo suderintas su šios rūšies žuvų BSLK. Būtina, kad kiekviena valstybė narė nustatytų tukinimo įmonių pajėgumų santykį su nustatytomis kvotomis; jei šis santykis nebus nustatytas, spaudimas ištekliams nesumažės, o tai prieštarauja atkūrimo plano tikslams.
Pakeitimas 4 5 straipsnio 1 dalis
1. Už nacionalinės jurisdikcijos žvejybos rajonų ribų pelaginėmis ūdomis žvejojančiais laivais (ilgesniais nei 24 m) paprastuosius tunus rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10° vakarų ilgumos ir šiaurę nuo 42° šiaurės platumos.	1. Pelaginėmis ūdomis žvejojančiais laivais (ilgesniais nei 24 m) paprastuosius tunus rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Pagrindimas
Jeigu būtų patvirtintos išimtys tam tikroms žvejybos zonoms, tai prieštarautų visos mokslininkų bendruomenės rekomendacijoms ir daugumos valstybių narių ginamai nuomonei. Iš tiesų šios išimtys nebūtų pateisinamos biologiniu požiūriu, nes kalbama apie tuos pačius Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno išteklius. Be to, dėl tokių priemonių būtų labai iškraipytas konkurencijos mechanizmas ir paskatinta žvejyba minėtose zonose – netgi ir laivai, kurie tradiciškai nežvejoja tose vietovėse, imtųsi žvejybos.
Pakeitimas 5 5 straipsnio 4a dalis (nauja)
	4a. Tais laikotarpiais, kai žvejyba nevyksta, žvejams (laive esančiam personalui ir laivo savininkams) iš Europos žuvininkystės fondo lėšų skiriama piniginė kompensacija, siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje nurodytus atkūrimo planus.
Pagrindimas
Tais laikotarpiais, kai žvejyba nevyksta, jūrininkams reikėtų numatyti piniginę kompensaciją.
Pakeitimas 6 7 straipsnio 2 dalis
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų, verslinis paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) dydis – 8 kg – taikomas šiems paprastiesiems tunams:	Išbraukta.
a) kartinėmis ūdomis, velkamosiomis ūdomis pelaginių rūšių žuvis žvejojančių laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių tralerių rytinėje Atlanto dalyje sužvejotiems paprastiesiems tunams;
b) Adrijos jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose.
Pagrindimas
Jeigu būtų patvirtintos išimtys tam tikroms žvejybos zonoms, tai prieštarautų visos mokslininkų bendruomenės rekomendacijoms ir daugumos valstybių narių ginamai nuomonei. Iš tiesų šios išimtys nebūtų pateisinamos biologiniu požiūriu, nes kalbama apie tuos pačius Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno išteklius. Be to, sumažėtų kontrolės galimybės. Reikėtų priminti, kad Gaskonijos įlankai jau taikoma išimtis (6,4 kg vietoj 10).
Pakeitimas 7 12 straipsnio 1 dalies 1a pastraipa (nauja)
	Į sąrašą įtrauktų laivų skaičius atitinka žvejybos pastangos sąlygas ir apskaičiavimus, numatytus 3a straipsnyje nurodytame žvejybos plane.
Pagrindimas
Atitinka pakeitimą susijusį su 3a straipsniu (nauju).
Pakeitimas 8 13 straipsnio 1 dalies 1a pastraipa (nauja)
	Į sąrašą įtrauktų tunų gaudyklių skaičius atitinka žvejybos pastangos sąlygas ir apskaičiavimus, numatytus 3a straipsnyje nurodytame žvejybos plane.
Pagrindimas
Atitinka pakeitimą susijusį su 3a straipsniu (nauju).
Pakeitimas 9 17 straipsnio 5a dalis (nauja)
	5a. Komisija užtikrina, kad paprastųjų tunų žvejybos veikla nedelsiant būtų nutraukta valstybėje narėje, kurioje nesilaikoma informacijos teikimo terminų, numatytų 5 dalyje.
Pagrindimas
Kadangi kai kurios valstybės narės nesugebėjo laikytis įsipareigojimų ir 2007 m. nepateikė reikalaujamos informacijos ir kadangi dėl to kai kurioms valstybės narės viršijo nustatytas kvotas, būtina nutraukti žvejybos veiklą toje valstybėje narėje, kuri nepateikė jokios informacijos apie sužvejotą tunų kiekį.
Pakeitimas 10 21 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Remdamasi duomenimis apie tunų gaudyklėmis sužvejotą kiekį ir siekdama turėti svarbų informacijos šaltinį, kad galėtų stebėti paprastųjų tunų išteklių padėtį, Komisija, bendradarbiaudama su TATAK, parengia Atlanto vandenyno tunų gaudyklių atkūrimo ir tunų gaudyklių, kurios nutraukė savo veiklą Viduržemio jūroje, atnaujinimo planą.
Pagrindimas
Tikslas – išsaugoti tvarųjį ir ypač išrankų žvejybos būdą.
Pakeitimas 11 24 straipsnio 4a pastraipa (nauja)
	4a. Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos suderinti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius įgyvendinimo priemones, taikomas laivams, kurie plaukioja su jų valstybės vėliava ir kurie, kaip buvo nustatyta, nesilaikė šiame reglamente numatytų prievolių.
Pagrindimas
Suderinus baudžiamąsias priemones bus išvengta, kad valstybės narės skirtingai vykdys šį reglamentą.

AIŠKINAMOJI DALIS

2006 m. lapkričio mėn. pabaigoje Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (TATAK) kaip rekomendaciją priėmė specialųjį planą, kurį įgyvendinant siekiama atsakyti į mokslininkų bendruomenėje kilusį susirūpinimą dėl kritiškos išteklių padėties, kuri susiklostė dėl pernelyg intensyvios žvejybos. Apibendrinant, šiame plane numatoma laipsniškai mažinti sugauti leidžiamą kiekį (2010 m., palyginti su 2006, sumažinti iki 20 proc.) ir nuo mažiausio 10 kg svorio pereiti prie 30 kg, leidžiant nukrypti nuo šio reikalavimo (8 kg) Gaskonijos įlankoje ir Adrijos jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose. Reikėtų priminti, kad Gaskonijos įlankai jau taikoma išimtis (6,4 kg vietoj 10). Be to, numatyta apriboti žvejybos laikotarpius ir nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. uždrausti žvejybą pelaginėmis ūdomis, o nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – gaubiamaisiais tinklais, bei sustiprinti kontrolės priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai žvejybai.

Iš esmės pranešėjas sutinka su svarstomo reglamento pasiūlymu. Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad reikia suderinti kai kuriuos aspektus.

Paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas buvo kritikuojamas įvairiais aspektais ir tai parodė skirtingą mokslininkų ir žvejų požiūrį į reikalavimą saugoti išteklius.

Siekiant įvertinti išteklių būklę tai grindžiant tvirtu moksliniu pagrindu, reikėtų padidinti žinias apie surinktus duomenis ir nustatyti vienodus jų vertinimo kriterijus.

Išimtys

Pranešėjas džiaugiasi dėl to, kad buvo pereita prie 30 kg mažiausio svorio reikalavimo, jeigu jis bus taikomas visiems laivams. Jeigu, dėl tradicinės žvejybos ypatybių bus nuspręsta taikyti kokias nors išimtis, tokiomis pačiomis sąlygomis turėtų būti taikomas ir vienodas elgesys.

Jeigu išteklių būklė iš tiesų kritinė, nepriimtinos jokios išimtys dėl mažiausio svorio arba dėl žvejybos draudimo. Iš tiesų šios išimtys nebūtų pateisinamos biologiniu požiūriu, nes kalbama apie tuos pačius Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno išteklius. Be to, sumažėtų kontrolės galimybės.

Kontrolė

Neteisėta žvejyba laikoma viena iš pagrindinių paprastųjų tunų išsaugojimo kliūčių. Pasiūlyme dėl reglamento ši problema aprašoma ir nagrinėjama be jokių išsisukinėjimų. Svarstomame reglamente numatyta užtektinai patikrinimų žvejybos metu ir įvairiais jos etapais. Koks galėtų būti šios kontrolės poveikis neteisėtai žvejybai? Manoma, kad kontrolės veiksmingumas galėtų būti sustiprintas, jeigu įvairių profesinių kategorijų atstovai ir nacionalinės bei vietos valdžios institucijos iš tiesų bendradarbiautų. Todėl reikėtų užtikrinti valstybių narių dalyvavimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese joms suteikiant iniciatyvos teisę.

Lieka išspręsti klausimą dėl sankcijų taikymo ir baustinų asmenų, įdiegti veiksmingas ir bendras kovos su neteisėta žvejyba įvairiose valstybėse narėse priemones ir numatyti skaidriai dirbančiųjų apsaugą.

Laivyno sumažinimas

Pasiūlymu dėl reglamento siekiama laipsniškai sumažinti sugauti leidžiamą kiekį, kuris nuo dabar iki 2010 m. turėtų sumažėti apie 20 proc. Taigi, duomenys, įrodantys laivynams priklausančių laivų skaičiaus didėjimą prieštarauja šiam tikslui. Taip pat ir tai, kad iš tiesų labai padidėjo tunų tukinimo narvuose aptvarų skaičius ir kad šių priemonių talpa yra daug didesnė už leidžiamas kvotas, kelia didelį nerimą. Tai, kad esama papildomo tukinimo gebėjimų, kurie dažniausiai niekaip nesusieti su paprastojo tuno kvotomis, neabejotinai padės sudaryti tiesiogines aktyvesnės žvejybos sąlygas.

Trečiųjų šalių laivams taikomas abipusiškumo principas

Viduržemio jūros išteklių valdymas – sudėtinis reiškinys, nes šios jūros baseinas ribojasi su šalimis, kurios nėra TATAK narės. Sausio 29–31 d. Tokijuje vyko TATAK susitikimas, kuris buvo surengtas siekiant nustatyti bendros kvotos paskirstymą visoms susitariančioms šalims. Europos Sąjungai buvo paskirta 55,7 proc. , t. y., kvota buvo nežymiai sumažinta, palyginti su 57,1 proc., kuris buvo skirtas nuo 2006 m. Taigi Viduržemio jūroje susiklostė konkurencinė padėtis su trečiųjų šalių, pvz., Libijos ar Turkijos bei Japonijos ir Kinijos, laivais.

Svarstomas reglamentas neturės jokio poveikio, jeigu trečiosios šalys nesilaikys jame skelbiamų principų ir tikslų.

Socialinis ir ekonominis poveikis

Tuno žvejyba – tradicinė ir nuo senovės įsitvirtinusi veikla. Pranešėjas klausia, ar atsakingi asmenys atsižvelgė į ekonominį ir socialinį šios veiklos sumažinimo poveikį ekonominei žvejybos įmonių pusiausvyrai ir užimtumo lygiui.

Pasiūlyme dėl reglamento nėra jokių nuorodų į atkūrimo planus, kurie buvo numatyti Bendrijos reglamente (Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje), nes tokia nuoroda būtina siekiant žvejams (laive esančiam personalui ir laivo savininkams) teikti pinigines kompensacijas iš Europos žuvininkystės fondo lėšų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimas
Nuorodos	COM(2007)0169 - C6-0110/2007 - 2007/0058(CNS)
Konsultacijos su EP data	19.4.2007
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 26.4.2007
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 26.4.2007
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data	ENVI 3.5.2007
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data	Iles Braghetto 25.4.2007
Priėmimo data	22.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jim Allister, Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Avril Doyle, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Hélène Goudin, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Luca Romagnoli, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thomas Wise
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Willem Schuth