PRANEŠIMAS dėl 2007 m. Kroatijos pažangos ataskaitos

28.2.2008 - (2007/2267(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Hannes Swoboda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2007 m. Kroatijos pažangos ataskaitos

(2007/2267(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl Kroatijos stojimo į ES,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl 2006 m. Kroatijos pažangos ataskaitos[1],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 6 d. Komisijos pranešimą dėl 2007 m. Kroatijos pažangos ataskaitos (SEC(2007)1431),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl Kroatijos,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 6–7 d. vykusį Užsienio reikalų komiteto delegacijos vizitą Kroatijoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0048/2008),

A. kadangi narystė Europos Sąjungoje – tai įsipareigojimas įveikti dabartinį susiskaldymą ir siekti tautų susitaikymo, o visa tai reiškia, kad reikės savanoriškai perduoti įgaliojimus tam tikrose svarbiausiose politikos srityse, ir kadangi Kroatija sėkmingai įdėjo didelių pastangų ir šių pastangų rezultatai yra pastebimi,

B.  kadangi Kroatijos stojimo į ES procesas yra reikšmingas platesniu, regiono požiūriu ir šį procesą reikėtų laikyti patikrinimu, kaip ES vykdo savo įsipareigojimus Vakarų Balkanams, ir kuris gali tapti svarbia paskata kitoms suinteresuotoms šalims,

C. kadangi tvirtas Kroatijos įsipareigojimas derėtis dėl narystės jau davė rezultatų ir sudaro geras sąlygas Kroatijai ir kitoms regiono šalims siekti integracijos į ES,

D. kadangi per pastaruosius dvejus derybų metus Kroatija padarė didelę ir pagirtiną pažangą daugelyje sričių, kurias reglamentuoja Bendrijos teisė;

E.  kadangi siekiant išspręsti aktualiausias problemas tam tikruose sektoriuose, kuriuos reikia visapusiškai reformuoti, kad Kroatija galėtų įstoti į ES, turi būti dedama daugiau pastangų ir turi būti vėl atnaujinti prisiimti politiniai įsipareigojimai,

F.  kadangi pagal 2003 m. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kurias patvirtina Europos Parlamento rezoliucijos, visų Vakarų Balkanų šalių ateitis susijusi su Europos Sąjunga,

G. kadangi bendrame ES ir Vakarų Balkanų šalių pareiškime, kurį 2006 m. kovo 11 d. Zalsburge vienbalsiai priėmė Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrai, pabrėžiama gerų kaimyniškų santykių svarba ir būtinybė, sprendžiant svarbiausias šalių kaimynių problemas, rasti visas puses tenkinančius sprendimus,

1.  sveikina Kroatijos valdžios institucijas, pasiekusias teigiamų rezultatų, ypač turint mintyje skyrių, dėl kurių vyksta derybos, skaičių;

2.  mano, kad derantis dėl narystės būtina susitarti dėl priemonių, kurios būtinos siekiant skatinti integraciją, o šalis kandidatė turi aiškiai įsipareigoti priimti bei įgyvendinti acquis ir laikytis sutartyse nustatytų politinių tikslų, ir mano, kad derybos dėl narystės negali būti dvišalių politinių nesutarimų, kurie nepatenka į aquis ir proceso tikslų taikymo sritį, sprendimo priemonė;

3.  džiaugiasi tuo, kad Kroatija padarė didelę pažangą įgyvendindama derybų dėl tam tikrų skyrių pradžios gaires, ir ragina naujai sudarytą vyriausybę dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų laikomasi likusiems skyriams nustatytų gairių;

4.  džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad daugelis Kroatijos teisės aktų buvo suderinti su ES standartais, bet primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad dabar labai svarbu sparčiau ugdyti administracinius gebėjimus, kurie būtini siekiant įgyvendinti naujus teisės aktus; atsižvelgdamas į tai ragina Kroatijos valdžios institucijas pradėti šį procesą ir įtraukti pilietinę visuomenę į įgyvendinimo stebėsenos procesą;

5.  ragina Kroatiją spartinti viešųjų paslaugų sektoriaus reformą vietinės ir regionų savivaldos lygmeniu ir skirti reikiamų išteklių bei vykdyti mokymus, būtinus šioms reformoms įgyvendinti;

6.  palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi vykdant labai svarbią teismų reformą, bet pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia toliau siekti pažangos, ypač svarbu stengtis, kad:

–   toliau mažėtų pradėtų nagrinėti, bet dar neišnagrinėtų bylų skaičius, nes teisėjai būtų labiau skatinami taikyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus;

–   stiprėtų teismų nepriklausomumas ir nešališkumas bei gerėtų jų profesionalumas, visų pirma teisėjų ir generalinių prokurorų skyrimas ir jų karjeros valdymas, įskaitant mokymą;

–   būtų suteikta naujų akstinų racionalizuoti teismų sistemą ir būtų užtikrinta, kad investicijos į infrastruktūrą būtų tokios, kokios numatytos naujai sudarytame vadinamajame teismų plane;

7.   sveikina Kroatijos valdžios institucijas, toliau dedančias pastangas, kad karo nusikaltimai šalyje būtų nagrinėjami nešališkai, ir ragina jas toliau budriai stebėti, kad žmonių etninės kilmės požiūriu būtų priimami nešališki teismo sprendimai, ir užtikrinti, kad būtų imamasi visų reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti teisminio proceso vientisumą; atsižvelgdamas į tai ragina nedelsiant imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti liudytojus, įskaitant griežtesnių teisinių nuostatų priėmimą;

8.   džiaugiasi tuo, kad Kroatija ir toliau visapusiškai bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBBJT); vis dėlto susirūpinęs dėl to, kad Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBBJT) priimti sprendimai Vukovaro karo nusikaltimų bylose turėjo neigiamos įtakos Kroatijos visuomenės nuomonei; ragina Kroatijos vyriausybę, padedant visomis politinėmis partijomis, žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei, kartu su TBBJT Kroatijos biuru imtis reikiamų veiksmų, kuriais būtų siekiama išlaikyti žmonių paramą TBBJT, ypač jo funkcijai tirti Jugoslavijos konflikto metu įvykdytus nusikaltimus; pažymi, kad ši parama labai padidėtų, jei visos su konfliktu susijusios šalys visapusiškai bendradarbiautų su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBBJT);

9.  turėdamas tai mintyje, ragina Kroatiją užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi laikino kaltinamųjų paleidimo sąlygų, kuriems TBBJT pareiškė kaltinimus;

10. džiaugiasi, kad Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biurui (kroat. USKOK) suteikta daugiau įgaliojimų ir kad vis dažniau baudžiamojon atsakomybėn patraukiama už korupciją, ir tikisi, kad bus sėkmingai nagrinėjamos aukšto rango korupcija kaltinamų tarnautojų bylos; ragina ir toliau dėti pastangas siekiant kovoti su korupcija, kartais su labai įsišaknijusia korupcija, nes dėl jos mąžta šalies ekonominės plėtros galimybės;

11. sveikina Kroatiją, priėmusią puikų Konstitucinį nacionalinių mažumų įstatymą, ir giria Kroatiją už tai, kad ji ėmėsi priemonių skatinti mažumų integraciją ir įtraukti jas į socialinį ir politinį gyvenimą;

12. džiaugiasi, kad buvo priimtas svarbus sprendimas skirti serbų mažumos atstovą ministro pirmininko pavaduotoju, atsakingu už regioninį vystymąsi, atkūrimo darbus ir pabėgėlių sugrįžimą;

13. ragina vyriausybę ir parlamentą ir toliau dėti pastangas siekiant šalinti visas diskriminacijos formas ir naikinti išankstinį nusistatymą, ypač romų bendruomenės atžvilgiu; turėdamas tai mintyje, ragina vyriausybę priimti visaapimančią prieš diskriminaciją nukreiptą strategiją ir ją veiksmingai įgyvendinti valstybiniu ir vietos lygmenimis;

14. be to primena, kad reikia veiksmingai įgyvendinti Konstitucinį nacionalinių mažumų įstatymą, ypač jo nuostatas, susijusias su dvikalbiu mokymu mokyklose, dvikalbyste viešojo administravimo srityje ir numatytomis užimtumo garantijomis, atsižvelgiant į tinkamą mažumų atstovavimą teismų ir viešojo administravimo sistemose;

15. mano, kad tarptautinės pasitikėjimą skatinančios priemonės yra pagrindinė stabilumo šioje šalyje ir aplinkiniame Balkanų regione užtikrinimo sąlyga;

16. mano, kad Kroatijos švietimo sistema turėtų ne tik išlaikyti ir skatinti kultūrines ir socialines kiekvienos tautinės bendrijos tradicijas, bet ir ypač skatinti didesnę Kroatijos visuomenės integraciją ir sanglaudą;

17. ragina vėl ir nuolat integruoti karo pabėgėlius į visuomenę ir, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia plėtoti ir laiku įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama aprūpinti pabėgėlius būstu, padėti jiems įsidarbinti ir teikti kitokią socialinę pagalbą ir kurios atitiktų šiuos uždavinius;

18. džiaugdamasis pažymi, kad Kroatijos ekonomika nuolat auga; tikisi, kad augant ekonomikai gerės galimybės gauti darbą; palankiai vertina projekto „HitroRez“, pagal kurį siekiama mažinti verslo įmonių administracinę naštą, įgyvendinimą ir tikisi, kad panašių rezultatų bus pasiekta kituose sektoriuose;

19. palankiai vertina vykdomas aplinkos apsaugos sektoriaus reformas; ragina vyriausybę svarstyti priemones ir politikos programas, kuriomis būtų siekiama spręsti kenksmingo klimato kaitos poveikio problemas atsižvelgiant į ES nustatytus tikslus; ragina pradėti išsamesnį sektorių dialogą siekiant užtikrinti ekologišką ir tvarią plėtrą;

20. ragina Kroatijos valdžios institucijas persvarstyti dabartinę aplinkos apsaugos priemonių sistemą, įskaitant pakrantės vandens valymo įrenginių statymą, rūšiuotų atliekų surinkimą ir šilumos atgavimo įrenginių statymą ir nelegalių sąvartynų šalinimą, ir labiau derinti visų atsakingų institucijų veiksmus; taip pat, turėdamas tai mintyje, ragina rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti jos dėmesį į aplinkos apsaugos problemas;

21. pritaria Kroatijos pasirengimo stojimui ekonominės programos nuostatoms ir pabrėžia, kad numato, jog 2008 m. kovo mėnesį, nors ir labai pavėluotai, bus patvirtinta nacionalinė laivų statybos pramonės restruktūrizavimo programa; primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad siekti pažangos šioje srityje – tai ne tik Stabilizavimo ir asociacijos susitarime numatyta sąlyga, bet tai turi didelės svarbos ir derybų dėl narystės procesui;

22. primygtinai reikalauja, kad nauji teisės aktai būtų įgyvendinami greitai, nes tai – patikimas šalies pasirengimo narystei vertinimo kriterijus, kadangi šis pasirengimas būtų grindžiamas faktais, o ne tiktai priimtais teisės aktais, ypač atsižvelgiant į tokias sritis, kaip teismų reforma, kova su korupcija ir ekonominės reformos;

23. ragina Kroatijos vyriausybę užtikrinti, kad viešieji konkursai būtų rengiami laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų;

24. nerimauja dėl to, kad pastaruoju metu Komisija pateikė kritinių pastabų, susijusių su tuo, kaip Kroatijos valdžios institucijos valdo ES lėšas, ir ragina šias institucijas naudotis Komisijos teikiama pagalba ir nedelsiant šalinti nustatytus administracinius trūkumus – kad būtų galima atnaujinti laikinai nutrauktą sutarčių sudarymą pagal programą PHARE 2006 (kuriai skiriama iš viso 68,5 mln. eurų) ir skirti pradžioje numatytas lėšas 2008 finansiniams metams pagal pasirengimo narystei priemonės 1 komponentą, kurios buvo sumažintos 5 mln. eurų;

25. atsižvelgdamas į dvišalių santykių problemas primena, kad visos susijusios šalys turi laikytis principo „sutarčių reikia laikytis“ (lot. pacta sunt servanda);

26. apgailestauja dėl to, kad Kroatijos parlamentas nutarė Adrijos jūroje vienašališkai nustatyti ekologinę ir žvejybos apsaugos zoną, taigi nesilaikyti 2004 m. su Italija, Slovėnija ir Europos Komisija pasirašyto susitarimo, kuris nurodytas 2004 m. birželio 17–18 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose ir 2005 m. spalio 5 d. derybų pagrindų dokumente; apgailestauja dėl to, kad nebuvo rastas visiems priimtinas sprendimas ir kad tai turi pasekmių derybų dėl stojimo spartai; taigi ragina Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos valdžios institucijas konstruktyviai, padedant Komisijai, spręsti esamą sudėtingą problemą ir pasiekti kompromisą, kuriuo būtų apsaugota ekologinė pusiausvyra Adrijos jūros regione (svarbi visoms šalims) ir būtų atsižvelgta į visų šalių interesus;

27. ragina Kroatiją parodyti, kad ji pasirengusi spręsti visas esamas su sienos klausimu susijusias problemas, ir tikisi, kad visos jos kaimynės taip pat parodys savo pasirengimą ir paramą; atsižvelgdamas į tai, pritaria Kroatijos ir Slovėnijos ministrų pirmininkų (iš principo pasiektam) neformaliam susitarimui arbitražo klausimais ir ragina abi šalis įgyvendinti šį susitarimą bei pritarti arbitražo sprendimams, kuriuos visapusiškai patvirtintų abiejų šalių parlamentai;

28. primena, kad Kroatijos stojimo partnerystės susitarime su siena susijusių problemų sprendimas yra išskirtas kaip ypač svarbus klausimas; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad 2007 m. spalio mėn., nepaisant Bosnijos ir Hercegovinos prieštaravimų dėl neaiškios jūros sienos, buvo pradėta Pelješaco tilto statyba; pažymi, kad šiuo metu ši statyba sustabdyta ir ragina abi šalis derėtis ir šį klausimą išspręsti;

29. palankiai vertina Kroatiją dėl regioninio bendradarbiavimo nuolatinės pažangos ir ragina Kroatiją toliau vykdyti dabartinę gerų kaimyninių santykių politiką, nes abi šios sritys yra ypač svarbios Europos integracijai;

30. ragina Kroatiją išlaikyti savo konstruktyvų požiūrį ir toliau vaidinti teigiamą vaidmenį regione siekiant remti ir stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos suvienijimą;

31. tikisi, kad tai, jog Kroatija deda vis daugiau pastangų, o ES institucijos teikia daugiau paramos, sudarys sąlygas laiku parengti galutinę stojimo sutarties redakciją, kad Europos Parlamentas galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Kroatijos narystės ES iki kitų 2009 m. birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų ir nedelsiant būtų pradėta jos ratifikavimo procedūra;

32. šiuo požiūriu ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų derybų medžiagai rengti, svarstyti ir galutinei redakcijai parengti, kad ES galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į Kroatijos pažangą įgyvendinant atitinkamas derybų pradžios ir pabaigos gaires;

33. ragina Kroatijos valdžios institucijas į stojimo į ES procesą įtraukti pilietinės visuomenės grupes (NVO, akademinę bendruomenę, profesines sąjungas);

34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Kroatijos vyriausybei ir parlamentui.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0156.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	52 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Monika Beňová, Elmar Brok, Colm Burke, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Vural Öger, Ioan Mircea Paşcu, Béatrice Patrie, Alojz Peterle, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Libor Rouček, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Hannes Swoboda, Inese Vaidere, Kristian Vigenin, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Mariela Velichkova Baeva, Cristian Silviu Buşoi, Giulietto Chiesa, Andrew Duff, Árpád Duka-Zólyomi, David Hammerstein, Jaromír Kohlíček, Erik Meijer, Borut Pahor, Józef Pinior, Antolín Sánchez Presedo, Inger Segelström, Marcello Vernola