Pranešimas - A6-0063/2008Pranešimas
A6-0063/2008

PRANEŠIMAS dėl kultūros pramonės Europoje

4.3.2008 - (2007/2153(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Guy Bono

Procedūra : 2007/2153(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0063/2008

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS

dėl kultūros pramonės Europoje

(2007/2153(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 151 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13–14 d. ir 2007 m. gegužės 24–25 d. Tarybos posėdžio išvadas, ypač į kultūros ir kūrybinio sektorių indėlį siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, ir Tarybos 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo[1],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimą 2006/515/EB dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo[2],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (KOM(2007)0242) bei į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2007)0570),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos sistemos dėl kolektyvinio teisių administravimo asociacijų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2005 m. spalio 18 d. Komisijos rekomendacijos dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso[6],

–   atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0063/2008),

A. kadangi kultūra yra tiek viešoji vertybė bei veikia kaip individo ir visuomenės vystymosi pagrindas, tiek ir priemonė, prisidedanti prie ekonomikos augimo, užimtumo, socialinės sanglaudos bei vietos ir regioninio vystymosi, kaip tai rodo neseniai atlikti moksliniai tyrimai, tarp jų ir Europos Komisijos užsakymu organizacijos „KEA European Affairs“ atliktas tyrimas dėl kultūros ekonomikos Europoje,

B   kadangi nebūtų įmanoma kurti kultūros pramonės ir ji negalėtų teikti pridėtinės vertės Europos kultūrai ir ekonomikai, jei klestinti visų meno sričių kūrėjų bendruomenė, pavyzdžiui, kino filmų kūrėjai, kompozitoriai, rašytojai, vaizduojamojo meno kūrėjai ir dizaineriai, nuolat neteiktų naujų darbų,

C. kadangi kultūros pramonė yra ta pramonė, kuri dvasiniams darbams sukuria ekonominio pobūdžio pridėtinę vertę, kuri tuo pat metu kuria naujas vertybes individams ir visuomenei; kadangi ši kultūros pramonė apima tokią tradicinę pramonę, pažyzdžiui, kiną, muziką ir leidybą, taip pat žiniasklaidą ir kūrybos sektoriaus pramonę (madą, dizainą), turizmą ir informaciją,

D. kadangi, remiantis UNESCO pateiktu apibrėžimu, į kultūros pramonę įeina visi sektoriai, kuriuose kuriamos, gaminamos ir parduodamos prekės ir paslaugos, kurioms būdingas autorių teisėmis apsaugoto kultūrinio turinio neliečiamumas, kadangi, kultūros pramonės produktus bendrai saugo intelektinės nuosavybės teisė,

E.  kadangi, norint padėti kultūros ir kūrybos sektoriams visiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo, būtinas didesnis visos šių sektorių pramonės, įskaitant mažą verslą ir mažas ir vidutines įmones, ir pavienių menininkų pripažinimas ir palaikymas,

F.  kadangi kultūros pramonė sukuria ir išplatina labai įvairią produkciją, kuri informuoja, moko ir linksmina piliečius, joje vis dažniau naudojamos naujos technologijos ir nauji skaitmeniniai bei garso ir vaizdo formatai, ir jos atžvilgiu Europos Sąjunga turi atlikti reguliuotojo vaidmenį ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą autorių ir gretutinių teisių apsaugą, kad originalių produktų kūrėjai gautų tik teisėtą ir tinkamą ekonominį atlygį ir kartu būtų galima užtikrinti Europos kultūros pramonės tvarumą,

G. kadangi šiuolaikinėje informacinėje ir skaitmeninės technologijos visuomenėje atsiranda naujos gamybos, sklaidos ir vartojimo formos, skatinančios kurti naujus kultūrinius produktus ir paslaugas, kurias būtina ginti nuo piratavimo, ir apskritai reikia ieškoti veiksmingų ir ekonomiškų modelių siekiant užtikrinti, kad kultūros produktai netaptų paprastomis prekėmis, nes taip jie prarastų viešųjų gėrybių vertę,

H. kadangi kultūros produktams ir paslaugoms būdingi bruožai, kuriais jie skiriasi nuo kitų produktų ir paslaugų, ir į šiuos bruožus reikėtų atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką,

I.   kadangi tinkama ir veiksminga autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga yra svarbiausia kūrėjų priemonė, kurią taikant būtų galima jiems teisingai atlyginti už kūrybines pastangas ir atsižvelgti į jų darbų naudojimą komerciniais tikslais, ir kadangi todėl tokia apsauga būtina kultūrinės pramonės gyvavimui,

J.   kadangi kultūros pramonė ir kūrybinė visuomenė daug prisideda prie kultūros įvairovės skatinimo, vartotojų pasirinkimo užtikrinimo, partnerysčių įvairovės didinimo, kultūros prieinamumo demokratizacijos, Europos tapatybės ir integracijos bei kultūrų dialogo skatinimo,

K. kadangi kultūros pramonė labai prisideda prie vietos ir regionų vystymosi ir sanglaudos, nes ji skatina investuoti į turizmą, kuria naujas vietovėms būdingas prekių ir paslaugų kategorijas ir, kurdama naujas darbo vietas ir galimybes ekonomikai vystytis, padeda išvengti nuošalesnių ar nepalankių sąlygų regionų socialinės atskirties,

L.  kadangi kultūros pramonė taip pat pagrįsta kūrėjų veikla ir todėl reikėtų sukurti tinkamą ekonominę, teisinę ir socialinę aplinką siekiant užtikrinti jų kūrybinio potencialo vystymąsi,

M. kadangi būtina tampriai susieti kultūrą ir švietimą, siekiant padidinti kultūros paslaugų gamybos ir kūrybos pajėgumus,

N. kadangi „Europos kultūros sostinių“ pavyzdys konkrečiai parodo, kokį indėlį į ekonominį ir socialinį miesto gyvenimą bei gyventojų švietimą įneša kultūros sektorius,

O. kadangi valstybės pagalba ir kitos subsidijos skatinant kūrybinį sektorių turėtų būti laikomos investicija, o ne prabanga ir turėtų būti vienodai įvertintos ir taikant Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, Amsterdamo sutarties protokolą dėl viešojo transliavimo sistemos valstybėse narėse, EB sutarties 151 straipsnį, ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos nuostatas,

P.  kadangi reikėtų skatinti privačias ir viešąsias investicijas į kultūros sektorių ir materialinę paramą jam,

Q. kadangi dėl koncentracijos kultūros pramonės sektoriuje gali sumažėti kultūros prekių pasiūlos vartotojams įvairovė,

R.  kadangi kūrybingumas yra naujovių vystymo Europoje sąlyga ir technologijomis besiverčiančioms Europos įmonėms būtų naudinga bendradarbiauti su kūrėjais, kuriant partnerių grupes,

S.  kadangi būtina labiau palaikyti mažas ir labai mažas įmones, skatinti tų tinklus bei remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie labai prisideda kaupiant ekonomikos turtą, ir kadangi kūrėjams reikėtų padėti ugdyti kūrybinio verslo įgūdžius ir skatinti juos gyventi iš savo kūrybingumo,

T.  kadangi Europos kūrybinis sektorius nėra vientisas ir dėl kalbinių ar nacionalinės tapatybės priežasčių gali būti plėtojamas tik iš dalies, ir kadangi jis nėra tikrai europietiškas, Europai gali būti sunku atlikti savo kultūrinį vaidmenį pasaulyje,

U. kadangi kultūros įvairovę ir laisvą idėjų judėjimą įkūnija tapatumo savitumas ir įvairovė bei vyrų ir moterų lygybė,

V. kadangi vyrų ir moterų lygybė yra viena iš esminių Europos Sąjungos vertybių, perduodama per kultūrą, ir kadangi šis vertybių perdavimas skatina Europos integraciją,

W. kadangi kultūros pramonės sektoriuje iš tikrųjų dar nėra vyrų ir moterų pusiausvyros,

X. kadangi aukštas pareigas kultūros pramonėje moterys dažniausiai eina tik mažose ir vidutinėse įmonėse arba tik tuo atveju, jei jos pačios įkuria savo įmonę,

Y. kadangi moterų dalyvavimas telekomunikacijų, interneto, žiniasklaidos, elektroninio verslo ir programinės įrangos sektoriuje (TIŽEP, angl. TIMES) (o tai pagrindinis kultūros pramonės ypatumas) ypač prastas, siekia 30 proc.,.) ir kadangi tik 20 proc. naujų verslo įmonių šiame sektoriuje įsteigia moterys,

1.  yra patenkintas tuo, kad Taryba ir Komisija pripažįsta pagrindinį kultūros ir kūrybingumo vaidmenį skatinant Europos pilietybę, suartinant meną ir Europos piliečius ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų, ir pabrėžia jų svarbą vystant Europos projektą,

2.  pabrėžia, kad pastaruoju metu įgyvendinant poindustrinę ekonomiką, Europos Sąjungos konkurencingumas turės būti grindžiamas kultūrine ir kūrybine veikla; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę politinėms priemonėms skatinti naujoves ne tik prekybos, bet ir kultūrinės veiklos bei kūrybinės ekonomikos srityse;

3.  pažymi, kad kultūros pramonė yra pagrindinė pridėtinės vertės paslaugų, kurios yra dinamiškos žiniomis paremtos ekonomikos pagrindas, teikėja, todėl turi būti pripažinta, kad svarbus jos indėlis į konkurencingumą Europos Sąjungoje;

4.  mano, kad kultūros pramonėje, kuri yra svarbus naujų darbo vietų Europos Sąjungoje šaltinis, ypač turi būti panaudojami kūrybiniai gabumai; ragina valstybes nares skatinti naujus, novatoriškus mokymosi visą gyvenimą modelius, padedančius ugdyti kūrybinius gabumus;

5.  ragina Tarybą ir Komisiją aiškiau nustatyti Europos kultūros, kūrybingumo ir naujovių viziją bei parengti konkrečias struktūrines politines priemones, skirtas Europos kūrybos pramonei vystyti bei įtraukti ją į visavertę Europos kultūros strategiją, mano, kad siekiant šio tikslo labai svarbu pateikti kultūros pramonės ir įmonių apibrėžimą;

6.  todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti sisteminiai statistikos duomenys šioje srityje, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų naudotis susisteminta palyginama statistine informacija, reikalinga kuriant tikslinę politiką, skirtą kultūros ir kūrybinio sektoriaus skatinimui,

7.  ragina valstybes nares į nacionalines švietimo programas vidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis, ypač į humanitarinių, meno ir kultūros mokslų programas, įtraukti verslumo dalyką;

8.  ragina Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai geriau ir labiau atsižvelgti į kultūros vaidmenį Europoje, ypač į kultūros pramonę ir kūrėjus, Europos Sąjungos užsienio ryšių srityje ir vykdant Europos kaimynystės politiką bei svarbius dialogus su kitais pasaulio regionais;

9.  mano, kad greitas kultūros pramonės augimas labai priklauso nuo nekliudomo tarpvalstybinio judumo galimybių ir kad todėl reikėtų nagrinėti Europos arešto orderio problemas ir parengti konkrečias šios srities nuostatas, todėl dar kartą primena savo prašymus, suformuluotus pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl menininkų socialinio statuso,

10. palankiai vertina idėją skatinti kūrybinio sektoriaus asmenų, produktų ir paslaugų judumą laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės taisyklių ir principų bei ragina Komisiją pateikti Parlamentui šios srities žaliąją knygą, kurioje būtų atsižvelgta į šio sektoriaus, kaip kultūros ir ekonomikos vertybės, išskirtinumą;

11. pabrėžia, kad svarbu parengti socialinį ir ekonominį modelį, kurį taikant būtų galima tinkamai apsaugoti kūrybingus verslininkus, ypač tuos, kurie verčiasi savarankiška veikla, kultūros ir kūrybinės ekonomikos srityse, kuriose iki šiol daugiausia dirbama ne visą darbo dieną ir nestabiliomis darbo sąlygomis;

12. mano, kad siekiant kuo geriau naudoti kūrybinį potencialą ir užtikrinti teisingą atlygį visų tipų teisių turėtojams labai svarbu kartu tarpvalstybiniu lygmeniu ir labai organizuotai valdyti autorių teises bei gretutines teises ir taikyti tuos verslo modelius, kuriuose gerbiamos šių teisių turėtojų teisės;

13. primena Komisijai, kad 2007 m. kovo 13 d. ji priėmė minėtą rezoliuciją, ir ragina laikantis vienodo požiūrio principo taikyti ją Bendrijos lygmeniu, atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus ypatumus, Europos kultūros įvairovės apsaugos svarbą, suinteresuotąsias šalis, kurioms tenka nedidelis vaidmuo, vadovaujantis vienodų sąlygų principu;

14. ragina Komisiją skubiai pradėti besąlygiškai sistemingai taikyti EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį tam, kad kultūra ir kultūros sektorius būtų įtrauktas į visas kitas politikos sritis, ypač į tas, kurios susijusios su vidaus rinka, konkurencija, prekyba, įmonėmis bei moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, labiau atsižvelgti į kultūros sektoriaus ypatumus įgyvendinant šią politiką ir išorės politiką bei sudarant tarptautines sutartis pagal UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės nuostatas, ir imtis iniciatyvos bei gerinti tarptautinį bendradarbiavimą;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės ir skatinimo bei vykdant vidaus ir išorės politiką atsižvelgti į visus principus, kuriais pagrįsta ši konvencija;

16. ragina Komisiją įdiegti struktūrą, kurią taikant būtų galima geriau valdyti kultūros ir kūrybingumo sektoriui įtakos turinčią veiklą ir politiką bei sukurti darbo grupes kultūros ir kūrybinės ekonomikos klausimams spręsti, siekiant nuodugniau ištirti ryšį tarp kultūros, kūrybingumo ir naujovių, ir pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis Bendrijos politikoje; pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis Bendrijos politikoje;

17. kadangi technologijos ir rinka vystosi labai greitai ir reikėtų užtikrinti, kad tobulinant skaitmenines platformas būtų teikiama nauda kultūros pramonei ir kūrėjams, ragina Komisiją persvarstyti kritinį intelektinės nuosavybės klausimą iš kultūros ir ekonomikos požiūrio taško ir paraginti visus sektoriaus veikėjus, ypač telekomunikacijų operatorius ir interneto paslaugų teikėjus, kartu rasti mažąsias ir didžiąsias suinteresuotas šalis tenkinančius sprendimus, leisiančius nustatyti pusiausvyrą tarp galimybės užsiimti kultūrine veikla, naudotis kultūros kūriniais ir intelektine nuosavybe ir taip užtikrinti veiksmingą atlyginimą teisių turėtojams ir laisvą vartotojų pasirinkimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pelno nesiekiančių vartotojų baudimas kovoje su skaitmeniniu piratavimu nėra geriausias sprendimas;

18. ragina Komisiją imtis prevencijos, švietimo ir vartotojų, ypač jaunų žmonių mokyklose, sąmoningumo ugdymo priemonių intelektinės nuosavybės ir apskritai kūrybingumo klausimais ir skatinti vartotojus gerbti intelektinę nuosavybę;

19. ragina, kad būtent Komisija skatintų pastangas pradedant įgyvendinti naujus skaitmeninio amžiaus įmonių modelius, kuriuos taikant vartotojai galėtų teisėtomis sąlygomis kuo geriau naudotis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis ir būtų galima atlyginti už meninę ir kultūrinę kūrybą;

20. ragina Komisiją pripažinti, kad pradėjus naudoti internetą labai pasikeitė tradiciniai kultūros produktų ir paslaugų naudojimo būdai ir kad labai svarbu užtikrinti netrukdomą prieigą prie kultūrinio turinio internete ir kultūrinės išraiškos įvairovę ne tik vadovaujantis ekonomine ir prekybos logika, bei užtikrinti deramą atlyginimą, kuris būtų vienodai paskirstytas visų kategorijų atstovams, kuriems priklauso autorių teisės;

21. mano, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reforma būtina, siekiant skatinti kūrybiškumą ir kultūrinio turinio plėtrą; siūlo laikytis Paryžiaus susitarimo siekiant išlaikyti sąžiningą kūrėjų ir vartotojų interesų pusiausvyrą;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti pagarbą intelektinei nuosavybei ir jos apsaugą;

23. primygtinai ragina Komisiją įpareigoti visas dalyvaujančias šalis, įskaitant vartotojus, imtis atsakomybės kovoje su piratavimu bei rengti sąmoningumo ugdymo ir švietimo kampanijas;

24. mano, jog yra būtinas tinkamas kultūros ir kūrybinės pramonės finansavimas, bei ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, skatinant įvairias viešojo ir viešojo–privataus sektoriaus finansavimo formas bei kultūros pramonei palankią teisinę bei mokestinę bazę, ypač taikant mokesčių subsidijas ir mažesnius PVM tarifus visiems kultūros produktams, įskaitant kūrinius internete;

25. pabrėžia tokių laisvų informacijos infrastruktūrų, kurios būtų pagrįstos atviro dalyvavimo modeliais ir atvirais standartais, pavyzdžiui, pasaulinis žiniatinklis, reikšmę Europos kūrybiniam sektoriui ir ragina Komisiją pasiūlyti strategiją dėl atviresnių ir stipresne tarpusavio sąveika pagrįstų infrastruktūrų;

26. mano, jog struktūriniuose fonduose, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtose programose ir Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programoje (2007–2013 m.) turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir pakankamas finansavimas kultūros ir kūrybinės pramonės, įskaitant MVĮ ir individualią meninę veiklą, vystymuisi, bei dar kartą primena savo prašymą Komisijai pateikti tyrimą dėl struktūrinių fondų ir Septintosios bendrosios programos finansavimo poveikio kultūros ir švietimo sektoriui;

27 dar kartą pakartoja, kad Europos investicijų banko iniciatyvos „Inovacijos 2010“ (i2i) tikslai labai svarbūs, ir ragina kiek galima geriau jais pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti naujų būdų, skirtų teikti finansinei pagalbai steigiant ir plėtojant mažąsias ir vidutines įmones kultūros ir kūrybos sektoriuose (pvz., pagal Septintąją bendrąją programą); skatina remiant tradicinių menų ir kultūros paveldo sektorius bei kultūros ir inovacijų pramonę naudotis struktūriniais fondais; ragina Komisiją stebėti šią veiklą ir padėti skleisti pažangiąją patirtį.

28. ragina Komisiją skatinti dalyvauti kultūros pramonėje rengiant techninės pagalbos programas su trečiosiomis šalimis, ypač su Kinija, Indija ir Lotynų Amerikos šalimis;

29. ragina Komisiją skatinti ir remti kultūros sektoriaus ir informacinių technologijų bei ryšių sektorių partnerystes siekiant didesnės kūrybingumo ir naujovių sąveikos įgyvendinant Lisabonos strategiją;

30. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti programą, panašią į muzikos ir leidybos sektoriui skirtą programą MEDIA, įvykdyti procedūras įgyvendinat Europos skaitmeninės bibliotekos iniciatyvą, kad būtų galima lengviau platinti kūrinius tarpvalstybiniu lygmeniu, ir visų pirma įgyvendinant programą „Kultūra“ sukurti mechanizmą, kurį taikant būtų galima ne garso ir vaizdo kultūros pramonei skirti Bendrijos lėšų knygų prekybai (pvz., bendras stendas knygų mugėje) ir muzikai bei profesiniam lavinimui skatinti;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti paramą vertimams, kadangi Europos kultūros programoms skirtų asignavimų nepakanka jose numatytų ambicingų tikslų įgyvendinimui;

32. mano, jog būtina skatinti kultūros ir kūrybos pramonės sektorių, gerinant kvalifikacijų suteikimo, švietimo ir mokymo sistemas, ypač stengtis suteikti kultūros ir meno dalykų studentams išsilavinimą ir parengti juos profesiniam gyvenimui, taip pat skatinti stipresnę sektoriaus įmonių ir mokyklų sąveiką ir suartinti šią veiklą jau plėtojančias valstybių narių mokyklas ir institucijas; mano, jog taip pat būtina siekti geresnio abipusio visuomeninio meno studijų diplomų pripažinimo;

33. pabrėžia kai kurioms profesijoms ir kultūros, kūrybos bei meno sektoriui būdingus bruožus, kurių ilgalaikiškumą reikėtų užtikrinti taikant tinkamus žinių perdavimo mechanizmus;

34. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių tradicinei patirčiai įvertinti, kad būtų galima skatinti judumą ir kad profesionalūs atitinkamų sektorių darbuotojai galėtų lengviau rasti darbo Europos Sąjungoje;

35. ragina valstybes nares ypatingą dėmesį atkreipti į moterų atlyginimų dydį kultūros pramonėje ir užtikrinti, kad taikant užmokesčių sistemas moterys nebūtų diskriminuojamos dėl lyties mokant joms mažesnius atlyginimus;

36. pabrėžia, koks svarbus kultūros pramonės šakų vaidmuo kovojant su moterų ir vyrų stereotipais, skatinant lyčių lygybę ir keičiant mąstyseną; ragina valstybes nares skatinti kultūros pramonės įmones, įgyvendinant savo iniciatyvas, skleisti šias idėjas;

37. ragina valstybes nares ir jų vietos valdžios institucijas užtikrinti geresnius kūrybos pramonės atstovų ir finansuotojų ryšius ir plėtoti konsultavimo paslaugas įmonės valdymo, finansų, informacijos ir mokymo klausimais, skirtas kultūros ir kūrybos sektoriaus mažoms įmonėms, verslininkams ir amatininkams;

38. mano, kad Direktyvos 2007/65/EB nuostatos labai svarbios ir ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą šios direktyvos perkėlimą reikiamu laiku į nacionalinius teisė aktus, o Komisiją pateikti Europos Parlamentui informaciją apie jos įgyvendinimą;

39. pabrėžia, kad plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos suteikia galimybių plėtoti ir skleisti naujas novatoriškas kultūros paslaugas ir turinį visų 27 valstybių narių kaimo ir miesto regionuose; be to, ragina valstybes nares teikti pirmenybę plačiajuosčio ryšio plėtrai kaimo ir atokiausiuose regionuose siekiant įveikti skaitmeninį atotrūkį; pažymi, kad technologijos laimėjimai sudaro vartotojams galimybes greičiau pasiekti kultūrinį turinį;

40. primena Komisijos ir valstybių narių poziciją garso ir vaizdo paslaugų teikimo klausimu, kurios jos iki šiol laikėsi per tarptautinės prekybos derybas, bei ragina ir ateityje Pasaulio prekybos organizacijos derybose Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugų klausimu nesiūlyti ir nereikalauti liberalizuoti garso ir vaizdo paslaugų ir netaikyti joms didžiausio palankumo statuso sąlygų;

41. džiaugiasi, kad Europos Parlamentas neseniai 2007 m. įsteigė metinę kinematografijos premiją („Prix Lux“), kuria siekiama remti kultūros politiką, skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, išsaugoti tradicijas ir remti kultūrinius mainus; ragina teikiant šią premiją ypač atsižvelgti į moterų dalyvavimą ir kūrybingumą ir pripažinti jų įnašą į Europos kinematografijos plėtrą ir pažangą;

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat UNESCO bei Europos Tarybai.

  • [1]  OL L 332, 2007 12 18, p. 27.
  • [2]  OL L 201, 2006 7 25, p. 15.
  • [3]  OL C 76 E, 2004.03.25, p.459.
  • [4]  OL C 92 E, 2004 4 16, p.425.
  • [5]  OL C 301 E, 2007.12.13, p. 64.
  • [6]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0236.

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos užsakytas KEA tyrimas, pavadintas „Kultūros ekonomika Europoje“, kuris buvo paskelbtas 2006 m. lapkričio mėnesį, aiškiai parodė, kaip kultūra prisideda prie ekonomikos augimo ir koks jos poveikis užimtumui.

Tyrimas parodė, kad 2003 metais kultūros sektorius sudarė apie 2,6 proc. ES BVP ir jo augimas buvo didesnis, nei bendras ekonomikos augimas. Be to, 2004 metais daugiau, kaip 5 milijonai asmenų, arba 3,1 proc. aktyvių ES gyventojų, dirbo šiame sektoriuje.

Be savo tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje, kultūros ir kūrybos sektorius daro netiesioginį poveikį Europos socialinei ekonominei aplinkai, skatindamas inovacijas kituose ekonomikos sektoriuose.

Kūrybos sektorius svariai prisideda prie informacinių ir komunikacijos technologijų vystymosi, atlikdamas svarbų vaidmenį vietos, regioniniame ir miesto lygmenyse, ir yra pagrindas, užtikrinant tvariąją plėtrą.

Pastaraisiais dešimtmečiais dėmesys ekonominiam kultūros aspektui bei jos vaidmeniui kuriant darbo vietas bei kaimo ir miesto plėtrai vis didėjo. Šios augančios kultūros pramonės iššūkis yra reaguoti į naujus produktus ir paslaugas, atsirandančias globalizuotame pasaulyje.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (27.11.2007)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros pramonės Europoje
(2007/2153(INI))

Nuomonės referentė: Neena Gill

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad kultūros pramonė yra pagrindinė pridėtinės vertės paslaugų, kurios yra dinamiškos žiniomis paremtos ekonomikos pagrindas, teikėja, todėl turi būti pripažinta, kad svarbus jos indėlis į konkurencingumą Europos Sąjungoje;

2.  mano, kad kultūros pramonėje, kuri yra svarbus naujų darbo vietų ES šaltinis, ypač turi būti panaudojami kūrybiniai gabumai; ragina valstybes nares skatinti naujus, novatoriškus mokymosi visą gyvenimą modelius, padedančius ugdyti kūrybinius gabumus;

3.  kalbėdamas apie Lisabonos darbotvarkę pripažįsta, kad kultūros pramonė skatina augimą ir joje kuriama darbo vietų, taigi mano, kad todėl reikia pabrėžti įgūdžių ugdymą kūrybos sektoriuose ir remti juose naujoves; ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse kultūros pramonei būtų skiriama pakankamai išteklių;

4.  mano, kad iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo („Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos be sienų“)[1], yra labai svarbus, ir ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą šios direktyvos perkėlimą reikiamu laiku į nacionalinius teisė aktus, o Komisiją pateikti Europos Parlamentui informaciją apie jos įgyvendinimą;

5.  pabrėžia, kad plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos suteikia galimybių plėtoti ir skleisti naujas novatoriškas kultūros paslaugas ir turinį visų 27 valstybių narių kaimo ir miesto regionuose; be to, ragina valstybes nares teikti pirmenybę plačiajuosčio ryšio plėtrai kaimo ir atokiausiuose regionuose siekiant įveikti skaitmeninį atotrūkį; pažymi, kad technologijos laimėjimai sudaro vartotojams galimybes greičiau pasiekti kultūrinį turinį;

6.  pakartoja, kad perėjus prie skaitmeninio transliavimo kultūros pramonei būtų suteikta daug galimybių atsižvelgiant į naujoviškų paslaugų, teikiamų skaitmeninio transliavimo būdu, privalumus, pavyzdžiui, mažesnės išlaidos, geresnė kokybė, didesnė įvairovė ir didesnė konkurencija; ragina parengti tokią reguliavimo sistemą, kuri leistų lanksčiau naudotis spektro galimybėmis;

7.  mano, kad tvirta intelektinės nuosavybės teisių apsauga atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant kultūros pramonės konkurencingumą ir yra būtina, jei ES nori pritraukti, ugdyti ir plėtoti kūrybinius gabumus ir kultūrinį turinį; pripažįsta, kad tai bus naudinga pavieniams vartotojams, nes dėl mažesnio piratavimo sumažės kainos ir vartotojai galės įsigyti daugiau ir kokybiškesnių kūrybos produktų;

8.  reikalauja virtualioje erdvėje užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą; pažymi, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europops Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo[2] ir 2000 m. birželio 8 d. Europops Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[3] numatyta veiksminga apsauga nuo autorių teisių pažeidimų; mano, kad interneto paslaugų teikėjai ir turinio teikėjai turėtų bendradarbiauti šiuo klausimu; be to, pažymi, kad kova su piratavimu virtualioje erdvėje yra būtina sąlyga norint internete pateikti ir platinti vertingą turinį, tačiau mano, kad nepaisant to, koks metodas būtų pasirinktas, reikia atsižvelgti į vadinamąjį stabdžių ir atsvarų mechanizmą, susijusį su teisėsauga ir teismais, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį nagrinėjant pažeidimus ir duomenų apsaugos taisykles;

9.  ragina interneto paslaugų teikėjus bendradarbiauti ir kovoti su interneto piratavimu įgyvendinant sutartines nuostatas ir reikalavimus, pagal kuriuos jiems leidžiama pašalinti arba užblokuoti prieigą prie juos pažeidžiančios medžiagos ir sustabdyti ar nutraukti santykius su tais abonentais, kurie pažeidžia intelektinės nuosavybės teises; tuo pat metu ragina interneto paslaugų teikėjus taikyti filtravimo priemones, kad užkirstų kelią galimiems autorių teisių pažeidimams;

10. ragina valstybes nares netaikyti protekcionistinės politikos, o imtis reguliavimo, kuris šiuo metu ES kultūros pramonei nepalankus, ir taip sudaryti sąlygas ir priversti šią pramonę geriau konkuruoti ir ES, ir visame pasaulyje;

11. ragina Komisiją peržiūrėti kultūros prekių ir paslaugų sąrašą, pateiktą 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos III priede; pažymi, kad norint panaikinti rinkos iškraipymus, kurie šiuo metu kenkia tam tikrų kultūros pramonės šakų konkurencingumui, reikia nuodugniau išnagrinėti visoje ES kultūros prekėms ir paslaugoms taikomų lengvatinių PVM tarifų variantus;

12. dar kartą pakartoja, kad Europos investicijų banko iniciatyvos „Inovacijos 2010“ (i2i) tikslai labai svarbūs, ir ragina kiek galima geriau jais pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti naujų būdų, skirtų teikti finansinei pagalbai steigiant ir plėtojant mažąsias ir vidutines įmones kultūros ir kūrybos sektoriuose (pvz., pagal Europos Bendrijų Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007 - 2013)); skatina remiant tradicinių menų ir kultūros paveldo sektorius bei kultūros ir inovacijų pramonę naudotis struktūriniais fondais; ragina Komisiją stebėti šią veiklą ir padėti skleisti pažangiąją patirtį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, András Gyürk, David Hammerstein, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Radu Ţîrle, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Joan Calabuig Rull, Neena Gill, Eija-Riitta Korhola, Lambert van Nistelrooij, Vladimir Urutchev

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Umberto Pirilli

  • [1]  COM(2007) 0170.
  • [2]  OL L 157, 2004 4 30, p. 45. Klaidų ištaisymas OL L 195, 2004 6 2, p. 16 ir OL L 204, 2007 8 4, p. 27.
  • [3]  OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (17.7.2007)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros pramonės Europoje
(2007/0000(INI))

Nuomonės referentė: Claire Gibault

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi kultūros įvairovę ir laisvą idėjų judėjimą įkūnija tapatumo savitumas ir įvairovė bei vyrų ir moterų lygybė,

B. kadangi vyrų ir moterų lygybė yra esminė Europos Sąjungos vertybė, perduodama per kultūrą, ir kadangi šis vertybių perdavimas skatina Europos integraciją,

C. kadangi kultūros pramonės sektoriuje iš tikrųjų dar nėra vyrų ir moterų pusiausvyros,

D. kadangi aukštas pareigas kultūros pramonėje moterys dažniausiai eina tik mažose ir vidutinėse įmonėse arba tik tuo atveju, jei jos pačios įkuria savo įmonę,

E.  kadangi moterų dalyvavimas telekomunikacijų, interneto, žiniasklaidos, elektroninio verslo ir programinės įrangos sektoriuje (TIŽEP, angl. TIMES) (o tai pagrindinis kultūros pramonės ypatumas) ypač prastas (30 proc.) ir tik 20 proc. naujų verslo įmonių šiame sektoriuje įsteigia moterys,

F.  kadangi nors vis daugiau moterų šiuo metu patenka į darbo rinką, didelėse kultūros pramonės sektoriaus organizacijose, priešingai, jos paprastai atlieka vidutinės ir mažos svarbos vaidmenį,

G. kadangi moterų organizacijos galėtų atlikti svarbų vaidmenį kultūros pramonėje ir jos ypač svarbios gerinant moterų padėtį visose gyvenimo srityse,

1.  primena, kad mažose ir vidutinėse kultūros įmonėse, kuriose dirba daugiau moterų, pusiausvyra tarp vyrų ir moterų ir jų bendradarbiavimas sudaro sąlygas atsirasti turtinančiam kūrybingumui ir idėjų įvairovei;

2.  ragina valstybes nares į nacionalines švietimo programas vidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis, ypač į humanitarinių, meno ir kultūros mokslų programas, įtraukti verslumo dalyką;

3.  ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokio pobūdžio diskriminavimui, trukdančiam moterims pasinaudoti mokymosi galimybėmis ir daryti karjerą meno srityje, taip pat ragina valstybes nares gerinti menininkių darbų pripažinimą ir sklaidą bei remti moterų dalyvavimą kultūros institucijų veikloje ir tarptautiniu lygmeniu keistis patirtimi kultūros srityje; taikyti lengvatas moterims, einančioms vadovaujamas pareigas, ir teikti joms paramą, susijusią su kreditų gavimo galimybėmis ir naudojimusi bankų paslaugomis; kadangi tai gali realiai padėti atsikratyti su lytimi susijusių stereotipų kultūros sektoriuje;

4.  skatina valstybes nares siekti, kad moterys lengviau gautų vadovo pareigas kultūros pramonės sektoriuje, nes kol kas prestižiškiausias pareigas šiame sektoriuje dažniausia eina vyrai;

5.  pažymi, kad pagal Europos garso ir vaizdo sektoriaus paramos programą (MEDIA 2007) nėra numatyta specialių moterų dalyvavimą skatinančių priemonių; ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant būsimas programas;

6.  ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti priemones, pagal kurias būtų remiama kūrybinė moterų veikla kultūros pramonėje siekiant įtvirtinti moterų menininkių statusą ir padidinti jų pripažinimą kultūros veiklos srityje (kinas, muzika, teatras, menas ir t. t.);

7.  džiaugiasi, kad Europos Parlamentas neseniai (2007 m.) įsteigė metinę kinematografijos premiją („Prix Lux“), kuria siekiama remti kultūros politiką, skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, išsaugoti tradicijas ir remti keitimąsi patirtimi; ragina teikiant šią premiją ypač atsižvelgti į moterų dalyvavimą ir kūrybingumą ir pripažinti jų įnašą į Europos kinematografijos plėtrą ir pažangą;

8.  rekomenduoja valstybėms narėms nusistatyti tikslą padidinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis kultūros srityje ir stebėti, kaip šis tikslas įgyvendinamas;

9.  ragina valstybes nares ypatingą dėmesį atkreipti į moterų atlyginimų dydį kultūros pramonėje ir užtikrinti, kad taikant užmokesčių sistemas moterys nebūtų diskriminuojamos dėl lyties mokant joms mažesnius atlyginimus;

10. rekomenduoja valstybėms narėms labiau remti ir pripažinti moterų organizacijas kultūros pramonės sektoriuje ir teikti joms finansinę paramą, skirtą veiklai, susijusiai su kova su moterų diskriminavimu kultūros srityje;

11. pabrėžia, koks svarbus kultūros pramonės šakų vaidmuo kovojant su moterų ir vyrų stereotipais, skatinant lyčių lygybę ir keičiant mąstyseną; ragina valstybes nares skatinti kultūros pramonės įmones, įgyvendinant savo iniciatyvas, skleisti šias idėjas;

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos kultūros pramonė

Procedūros numeris

2007/0000(INI)

Atsakingas komitetas

CULT

Nuomonę pateikė

  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM

21.6.2007

 

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas

  Paskyrimo data

Claire Gibault19.3.2007

 

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

4.6.2007

16.7.2007

 

 

 

Priėmimo data

16.7.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Věra Flasarová, Nicole Fontaine, Claire Gibault, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Anneli Jäätteenmäki, Urszula Krupa, Roselyne Lefrancois, Siiri Oviir, Doris Pack, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Christa Prets, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Jill Evans, Anna Hedh, Marusya Ivanova Lyubcheva

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Ján Hudacký, Peter Šťastný

Pastabos (teikiamos viena kalba)

...

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ivo Belet, Guy Bono, Nicodim Bulzesc, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Dumitru Oprea, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Mihaela Popa, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Rolf Berend, Victor Boştinaru, Emine Bozkurt, Ignasi Guardans Cambó, Gyula Hegyi, Viktória Mohácsi, Ewa Tomaszewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Donata Gottardi