Pranešimas - A6-0162/2008Pranešimas
A6-0162/2008

REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas

18.4.2008 - (11406/4/2007 – C6-0000/2008 – 2005/0281(COD)) - ***II

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Caroline Jackson

Procedūra : 2005/0281(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas

(11406/4/2007 – C6-0000/2008 – 2005/0281(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11406/4/2007 – C6‑0000/2008),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0667) per pirmąjį svarstymą[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6‑0162/2008),

1.  pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1

Tarybos bendroji pozicija

1 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(1) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų nustatoma atliekų tvarkymo Bendrijoje teisinė sistema. Joje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, pavyzdžiui, atliekų, naudojimo bei šalinimo sąvokos, ir nustatomi esminiai atliekų tvarkymo reikalavimai, pirmiausia įpareigojimas atliekų tvarkymo operacijas atliekančiai įstaigai ar įmonei turėti leidimą arba būti registruotoms, valstybių narių įpareigojimas rengti atliekų tvarkymo planus. Joje taip pat nustatomi pagrindiniai principai, pavyzdžiui, įpareigojimas tvarkyti atliekas nedarant neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, skatinama laikytis atliekų hierarchijos, ir vadovaujantis principu „teršėjas moka“, reikalavimas, kad atliekų šalinimo išlaidas turi padengti atliekų turėtojas, ankstesni turėtojai arba produkto, kurį gaminant susidarė atliekos, gamintojai.

(1) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų nustatoma atliekų tvarkymo Bendrijoje teisinė sistema. Joje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, pavyzdžiui, atliekų, naudojimo bei šalinimo sąvokos, ir nustatomi esminiai atliekų tvarkymo reikalavimai, pirmiausia įpareigojimas atliekų tvarkymo operacijas atliekančiai įstaigai ar įmonei turėti leidimą arba būti registruotoms, valstybių narių įpareigojimas rengti atliekų tvarkymo planus. Joje taip pat nustatomi pagrindiniai principai, pavyzdžiui, įpareigojimas tvarkyti atliekas nedarant neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, atliekų hierarchija, ir vadovaujantis principu „teršėjas moka“, reikalavimas, kad atliekų šalinimo išlaidas turi padengti atliekų turėtojas, ankstesni turėtojai arba produkto, kurį gaminant susidarė atliekos, gamintojai.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu papildomas pranešėjos pateiktas 21 pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad atliekų hierarchija yra pagrindinė taisyklė. Taigi direktyva ne tik „skatina“ valstybes nares taikyti atliekų hierarchiją.

Pakeitimas  2

Tarybos bendroji pozicija

1a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(1a) Pirmasis visų atliekų politikos krypčių tikslas turėtų būti siekis sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekas reguliuojančiais teisės aktais taip pat turėtų būti siekiama sumažinti išteklių naudojimą ir didinti praktinį atliekų hierarchijos taikymą.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (1 pakeitimas). Būtų geriausia, jei ši konstatuojamoji dalis būtų pirmoji, nes joje pateikiama naudinga apžvalga to, ką Europos Parlamentas laiko svarbiausiais ES tikslais atliekų tvarkymo srityje.

Pakeitimas  3

Tarybos bendroji pozicija

1b konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(1b) Savo 1997 m. vasario 24 d. rezoliucijoje dėl Bendrijos strategijos dėl atliekų tvarkymo1 Taryba patvirtino, kad atliekų prevencija turi būti atliekų tvarkymo pirmasis prioritetas ir kad energijos atgavimui iš atliekų turi būti taikomas pakartotinis naudojimas bei medžiagų grąžinamasis perdirbimas, kadangi šiuo metu ekologiniu požiūriu tai yra geriausios išeitys.

 

OL C 76, 1997 3 11, p. 1.

Pagrindimas

Dėl šio pakeitimo Europos Parlamentas sutarė pirmojo svarstymo metu (1 pakeitimas). Siekiant konstatuojamoje dalyje pateikti išsamius šio pasiūlymo pagrindus, svarbu įtraukti šią nuorodą apie atliekų hierarchijos istoriją.

Pakeitimas  4

Tarybos bendroji pozicija

2 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(2) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame Šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, raginama parengti ar persvarstyti teisės aktus, reglamentuojančius atliekas, taip pat paaiškinti atliekų bei ne atliekų sąvokų skirtumus ir plėtoti atliekų prevencijos priemones.

(2) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame Šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, raginama parengti ar persvarstyti teisės aktus, reglamentuojančius atliekas, taip pat paaiškinti atliekų bei ne atliekų sąvokų skirtumus ir plėtoti atliekų prevencijos priemones, taip pat nustatyti uždavinius.

Pagrindimas

Siekiant išsamumo, į konstatuojamąsias dalis reikia įtraukti Europos Parlamento pastabą dėl uždavinių.

Pakeitimas  5

Tarybos bendroji pozicija

8 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(8) Kilnojamajam turtui, kuriuo turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti ar privalo atsikratyti, turėtų būti taikomos veiksmingos ir nuoseklios atliekų apdorojimo taisyklės su tam tikromis išimtimis.

(8) Kilnojamosioms medžiagoms ar daiktams, kuriais turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti ar privalo atsikratyti, turėtų būti taikomos veiksmingos ir nuoseklios atliekų apdorojimo taisyklės su tam tikromis išimtimis.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą.

Pagrindimas

Sąvoka „turtas“ gali būti sukelti painiavą, nes gali pasirodyti, kad taisyklės taikomos tik atliekoms, kurios priklauso jomis atsikratančiam asmeniui. Tačiau, kadangi visiškai įmanoma, kad asmuo gali atsikratyti kuo nors, kas jam ar jai nepriklauso, sąvoką „turtas“ reikėtų pakeisti sąvokomis, vartojamomis sąvokos „atliekos“ apibrėžtyje.

Pakeitimas  6

Tarybos bendroji pozicija

12 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(12) Atliekų priskyrimas pavojingoms atliekoms turėtų būti grindžiamas, inter alia, Bendrijos teisės aktais dėl cheminių medžiagų, visų pirma aktais, susijusiais su preparatų priskyrimu pavojingiems preparatams, įskaitant tam tikslui naudojamas koncentracijos ribines vertes. Be to, būtina toliau taikyti sistemą, pagal kurią atliekos ir pavojingos atliekos klasifikuojamos pagal atliekų rūšių sąrašą, paskutinį kartą nustatytą Komisijos sprendimu 2000/532/EB , kad būtų skatinamas vienodas atliekų klasifikavimas ir užtikrinta, kad pavojingos atliekos Bendrijoje būtų nustatytos remiantis vienodu metodu.

(12) Pavojingos atliekos skiriamos pagal jų pavojingumo ir rizikos kriterijus. Dėl to jos turi būti reglamentuojamos pagal griežtas specifikacijas, siekiant užkirsti kelią dėl netinkamo jų tvarkymo daromam neigiamam poveikiui aplinkai ir kylančiam pavojui žmogaus sveikatai ir saugumui arba kiek įmanoma šį poveikį sumažinti. Dėl pavojingų savybių pavojingas atliekas reikia tinkamai tvarkyti, tam naudojant specialius ir pritaikytus surinkimo ir apdorojimo būdus, ypatingą kontrolę ir paskirtas atliekų sekimo priemones. Visi pavojingas atliekas tvarkantys subjektai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti gavę tinkamą mokymą.

Per pirmąjį svarstymą priimtas 11 pakeitimas.

Pagrindimas

Kadangi Atliekų direktyva panaikins Pavojingų atliekų direktyvą, ypač svarbu užtikrinti, kad Atliekų direktyvos tekste pavojingų atliekų tvarkymo sektoriui būtų skiriamas tinkamas dėmesys.

Pakeitimas  7

Tarybos bendroji pozicija

17 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(17) Naudojimo ir šalinimo sąvokų apibrėžtis reikia patikslinti, kad šios dvi sąvokos būtų aiškiai atskirtos remiantis faktišku poveikio aplinkai skirtumu, pakeičiant ekonomikoje naudojamais gamtinių išteklių pakaitalais ir pripažįstant, kad atliekų kaip išteklių naudojimas gali būti naudingas aplinkai ir žmonų sveikatai. Be to, gali būti parengtos gairės, kad būtų išaiškinti atvejai, kai šį skirtumą sunku nustatyti praktiškai arba kai veiklos priskyrimas naudojimui neatitinka tikrojo operacijos poveikio aplinkai.

(17) Naudojimo ir šalinimo sąvokų apibrėžtis reikia patikslinti, kad šios dvi sąvokos būtų aiškiai atskirtos remiantis faktišku poveikio aplinkai skirtumu, pakeičiant ekonomikoje naudojamais gamtinių išteklių pakaitalais ir pripažįstant, kad atliekų kaip išteklių naudojimas gali būti naudingas aplinkai ir žmonų sveikatai. Be to, turėtų būti parengti kriterijai, kad būtų išaiškinti atvejai, kai šį skirtumą sunku nustatyti praktiškai arba kai veiklos priskyrimas naudojimui neatitinka tikrojo operacijos poveikio aplinkai.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą, suderintas su per pirmąjį svarstymą priimtais 38, 108, 157, 140 ir 141 pakeitimais.

Pagrindimas

Šis pakeitimas susijęs su tų pačių autorių pateiktu 8 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Jei šioje direktyvoje našumo kriterijai nustatomi atliekų deginimui, juos reikėtų nustatyti ir kitoms naudojimo operacijoms, kad tikrąsias naudojimo operacijas būtų galima geriau atskirti nuo tariamų. Kadangi tai esminiai kriterijai, juos reikėtų nustatyti bendro sprendimo procedūra.

Pakeitimas  8

Tarybos bendroji pozicija

20 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(20) Neturėtų būti painiojami įvairūs atliekų sąvokos apibrėžties aspektai ir, prireikus, šalutiniams produktams, kurie nėra atliekos, bei atliekoms, kurios nustoja būti atliekos, turėtų būti taikomos tinkamos procedūros. Siekiant patikslinti tam tikrus atliekų sąvokos apibrėžties aspektus, šioje direktyvoje turėtų būti paaiškinta:

(20) Neturėtų būti painiojami įvairūs atliekų sąvokos apibrėžties aspektai ir atliekoms, kurios nustoja būti atliekos, turėtų būti taikomos tinkamos procedūros. Siekiant patikslinti tam tikrus atliekų sąvokos apibrėžties aspektus, šioje direktyvoje turėtų būti paaiškinta, kokiomis sąlygomis tam tikros atliekos nustoja būti atliekomis, nustatant „nebelaikymo atliekomis“ kriterijus, kurie užtikrintų aukšto lygio aplinkos apsaugą ir naudą aplinkos apsaugai bei ekonomikai; galimoms atliekų kategorijoms, dėl kurių turėtų būti parengtos „nebelaikymo atliekomis“ specifikacijos ir kriterijai, be kita ko, priskiriamos statybinės ir griovimo atliekos, kai kurios pelenų ir šlakų rūšys, metalo laužas, kompostas, popieriaus atliekos ir stiklas. Atliekų, kurios nustoja būti atliekos, sąvokos neturėtų būti taikomos tarpvalstybiniam vežimui į trečiąsias šalis.

 

kokiomis sąlygomis medžiagos ar objektai, gaunami gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šių medžiagų ar objektų gamyba, metu, yra šalutiniai produktai, o ne atliekos. Sprendimas, kad medžiaga nėra atliekos, gali būti priimtas tik remiantis koordinuotu metodu, kuris turi būti reguliariai atnaujinamas, ir tik tada, kai tai suderinama su aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga. Jei šalutinių produktų naudojimas leidžiamas pagal leidimą, susijusį su aplinkos apsauga, ar pagal bendras aplinkos apsaugos taisykles, valstybės narės tuo gali pasinaudoti kaip priemone nuspręsdamos, kad nėra tikėtinas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai; ir

 

– kokiomis sąlygomis tam tikros atliekos nustoja būti atliekomis, nustatant „nebelaikymo atliekomis“ kriterijus, kurie užtikrintų aukšto lygio aplinkos apsaugą ir naudą aplinkos apsaugai bei ekonomikai; galimoms atliekų kategorijoms, dėl kurių turėtų būti parengtos „nebelaikymo atliekomis“ specifikacijos ir kriterijai, be kita ko, priskiriamos statybinės ir griovimo atliekos, kai kurios pelenų ir šlakų rūšys, metalo laužas, kompostas, popieriaus atliekos ir stiklas. Kad būtų suteiktas „nebelaikymo atliekomis“ statusas, naudojimo operacija gali būti tiesiog atliekų patikrinimas norint įsitikinti, ar jos atitinka „nebelaikymo atliekomis“ kriterijus.

 

Pirmoji dalis yra naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą, antroji dalis yra nauja ir skirta ištaisyti per pirmąjį svarstymą paliktą spragą; ja siekiama užtikrinti suderinamumą su tarptautiniais įsipareigojimais.

Pagrindimas

Pirmoji dalis: pagal pranešėjos pateiktus 4 ir 11 pakeitimus atliekos gali nustoti būti atliekomis tik užbaigus pakartotinio naudojimo, perdirbimo arba naudojimo operaciją. Atliekų tikrinimas negali būti prilygintas naudojimo operacijos užbaigimui.

Antroji dalis: šalutinių produktų ir atliekų, kurios nustoja būti atliekomis, sąvokos tarptautiniuose teisės aktuose dėl atliekų, pvz., Bazelio konvencijoje dėl pavojingų ir kitų atliekų tarpvalstybinių pervežimų, nevartojamos. Siekiant visiškai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, šios sąvokos negali būti taikomos tarpvalstybiniam vežimui.

2007 m. vasario 21 d. Komisijos paskelbtos gairės yra svarbūs pagrindai, padedantys išaiškinti šį klausimą ir išvengti galimų teisinių procesų. Tarybos bendrojoje pozicijoje pateikta apibrėžtis sukeltų daugiau painiavos ir paskatintų nepageidaujamą atliekų perklasifikavimą į šalutinius produktus.

Pakeitimas  9

Tarybos bendroji pozicija

20a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(20a) Su „nebelaikymo atliekomis“ statusu susijęs medžiagos ar daikto naudojimas negali neigiamai veikti aplinkos ar sveikatos. Taigi visais atvejais antriniuose produktuose negali būti daugiau teršalų nei atitinkamose pirminėse žaliavose. Taikant šį kriterijų turi būti naudojama kokybės sertifikavimo sistema.

Bendrojoje pozicijoje keičiamas straipsnis dėl „nebelaikymo atliekomis“ statuso. Todėl reikia išaiškinimo.

Pagrindimas

Dėl „nebelaikymo atliekomis“ statuso neturi būti daroma žalos aplinkai ar sveikatai. Tačiau į produktą įtraukti teršalai gali pasklisti aplinkoje. Pvz., jei statybos medžiagų gamyboje naudojamas išvalytas švino turintis stiklas iš katodinių spindulių kineskopų, gali būti, kad griovimo metu į aplinką pateks švino. Tai nėra tvaraus antrinių produktų naudojimo pavyzdys.

Pakeitimas  10

Tarybos bendroji pozicija

21 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(21) Siekiant patikrinti arba apskaičiuoti, ar pasiekti perdirbimo ir naudojimo tikslai, nustatyti 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, atliekų, kurios nustojo būti atliekomis, kiekiai turėtų būti priskiriami perdirbtoms ir panaudotoms atliekoms.

(21) Siekiant patikrinti arba apskaičiuoti, ar pasiekti perdirbimo ir naudojimo tikslai, nustatyti 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, užbaigus pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar naudojimo operaciją, atliekos, kurios nustojo būti atliekomis, turėtų būti priskiriamos tik perdirbtoms ir panaudotoms atliekoms.

Pagrindimas

Palyginti su pirminiu Komisijos tekstu, bendrojoje pozicijoje tekstas apie atliekas, kurios nustojo būti atliekomis, yra pakeistas. Siekiant išlaikyti perdirbimo sąvokos vientisumą, svarbu nepainioti „nebelaikymo atliekomis“ statuso su perdirbimu. To šiuo pakeitimu ir siekiama.

Pakeitimas  11

Tarybos bendroji pozicija

22 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(22) Remdamasi atliekų sąvokos apibrėžtimi, siekdama skatinti tikrumą ir nuoseklumą, Komisija gali priimti gaires, kaip tam tikrais atvejais nustatyti, kada medžiagos ir objektai tampa atliekomis. Tokios gairės gali būti parengtos, inter alia, elektros ir elektronikos įrangai ir transporto priemonėms.

(22) Remdamasi atliekų sąvokos apibrėžtimi, siekdama skatinti tikrumą ir nuoseklumą, Komisija turėtų patvirtinti priemones, kaip tam tikrais atvejais nustatyti, kada medžiagos ir objektai tampa atliekomis. Tokios priemonės, siekiant užpildyti teisės aktų dėl atliekų pervežimo spragas, turėtų būti nedelsiant parengtos, inter alia, elektros ir elektronikos įrangai ir transporto priemonėms. .

Šis pakeitimas susijęs su 17 pakeitimu ir per pirmąjį svarstymą priimtu 103 susitarimu.

Pagrindimas

Daug elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežama į Afriką neva siekiant jas ten pakartotinai naudoti, tačiau iš tikrųjų ten jos išverčiamos. Seni laivai plaukia savo paskutinį reisą į Aziją ir ten išardomi visiškai nepriimtinamomis žmogaus sveikatai ir aplinkai sąlygomis. Komisija jau seniai vėluoja parengti gaires, skirtas užpildyti teisės aktų dėl atliekų vežimo spragas, susijusias su atliekų apibrėžtimi.

Pakeitimas  12

Tarybos bendroji pozicija

26 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(26) Ši direktyva turėtų padėti ES tapti labiau „perdirbančia visuomene“, kuri vengtų atliekų susidarymo ir naudotų atliekas kaip ištekius. Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje visų prima raginama imtis priemonių, užtikrinančių šaltinių atskyrimą, prioritetinių atliekų srautų surinkimą ir perdirbimą. Siekiant šio tikslo ir norint palengvinti bei patobulinti atliekų perdirbimo galimybes, jei tai įmanoma techniniu, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu, atliekos turėtų būti renkamos atskirai prieš pradedant naudojimo operacijas, kurias atliekant gaunami aplinkosaugos požiūriu geriausi bendri rezultatai.

(26) Ši direktyva turėtų padėti ES tapti labiau „perdirbančia visuomene“, kuri vengtų atliekų susidarymo ir naudotų atliekas kaip ištekius. Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje visų prima raginama imtis priemonių, užtikrinančių šaltinių atskyrimą, prioritetinių atliekų srautų surinkimą ir perdirbimą. Siekiant šio tikslo ir norint palengvinti bei patobulinti atliekų perdirbimo galimybes, jei tai įmanoma techniniu, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu, atliekos turėtų būti renkamos atskirai, o pavojingi junginiai turėtų būti atskiriami nuo atliekų srautų prieš pradedant naudojimo operacijas, kurias atliekant gaunami aplinkosaugos požiūriu geriausi bendri rezultatai.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą, suderintas su per pirmąjį svarstymą priimtu 54 pakeitimu.

Pagrindimas

Kai įmanoma, pavojingų junginių atskyrimas gerina naudojimo galimybes. Pavojingus junginius reikėtų pašalinti iš ekonominio ciklo, kad jie nepakenktų naujiems utilizuojamiems produktams.

Pakeitimas  13

Tarybos bendroji pozicija

26a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(26a) Valstybės narės, atsižvelgdamos į „atliekas perdirbančios visuomenės“ tikslus, neturėtų remti antrinių žaliavų (atskirtų perdirbamų produktų, pvz., naudojamo popieriaus) deginimo.

Pagrindimas

Komisijai paskelbus teisės aktų pasiūlymų dėl su klimatu susijusių veiksmų ir atsinaujinančių energijos šaltinių paketą, svarbu, kad atitinkamame pasiūlyme dėl direktyvos dėl atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo nebūtų numatyta tokio ekonominių priemonių naudojimo, dėl kurio atliekų hierarchija taptų nereikšminga.

Pakeitimas  14

Tarybos bendroji pozicija

26b konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(26b) Išlaikydamos reikalingą aplinkos apsaugos lygį valstybės narės turi užtikrinti pakankamas ir ekonomiškai efektyvias galimybes tvarkyti atliekas, kurių atsiranda dėl perdirbimo operacijų, pripažįstant svarbų perdirbimo įrenginių indėlį mažinant galutiniam šalinimui skirtų atliekų kiekį. Tokios likusios atliekos sudaro didelę kliūtį toliau didinti grąžinamojo perdirbimo pajėgumus, o kompetentingos institucijos turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekdamos „atliekas perdirbančios visuomenės“ tikslo.

Per Europos Parlamento pirmąjį svarstymą priimtas 9 pakeitimas.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu išaiškinama, kad, siekiant tapti atliekas perdirbančia visuomene ir ES sukurti pirmaujančias rinkas, per perdirbimo operacijas gaunamų „antrinių atliekų“ kiekiai turi būti planuojami.

Pakeitimas  15

Tarybos bendroji pozicija

28 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(28) Paprastai atliekų hierarchija visais atžvilgiais yra geriausias atliekas reglamentuojančių teisės aktų ir politikos aplinkos apsaugos principas, tačiau konkrečių atliekų srautų atvejais, kai tai pateisinama, inter alia, dėl techninio įgyvendinamumo, ekonominio gyvybingumo ir aplinkos apsaugos priežasčių, gali būti būtina nukrypti nuo tokios hierarchijos.

(28) Paprastai atliekų hierarchija yra sąrašas, kokie pasirinkimai, numatyti atliekas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir politikoje, aplinkos požiūriu yra geriausi, tačiau konkrečių atliekų srautų atvejais, kai tai pateisinama, inter alia, dėl techninio įgyvendinamumo, ekonominio gyvybingumo ir aplinkos apsaugos priežasčių, gali būti būtina nukrypti nuo tokios hierarchijos.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą.

Pagrindimas

Hierarchija nėra geriausias atliekas reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas pasirinkimas aplinkos požiūriu, bet prioritetų sąrašas, pagal kurį galima nustatyti geriausią pasirinkimą aplinkos požiūriu.

Pakeitimas  16

Tarybos bendroji pozicija

29 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(29) Siekiant visai Bendrijai suteikti galimybę pačiai tvarkyti atliekų šalinimą ir naudoti mišrias komunalines atliekas, surinktas iš privačių namų ūkių, o valstybėms narėms siekti to tikslo individualiai, būtina numatyti šalinimo įrenginių ir mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, naudojimo įrenginių bendradarbiavimo tinklą, atsižvelgiant į geografines sąlygas ir tam tikrų rūšių atliekoms reikalingus specialius įrenginius.

(29) Laikantis artumo principo, tinklas turėtų sudaryti galimybę atliekas apdoroti viename iš arčiausiai esančių tinkamų įrenginių, naudojant tinkamiausius būdus ir technologijas, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga. Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, kad sukurtų integruotą ir tinkamą šalinimo įrenginių tinklą, atsižvelgdama į geriausias turimas technologijas.

Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į per Europos Parlamento pirmąjį svarstymą priimtą 109 pakeitimą.

Pagrindimas

Atliekos Bendrijoje turi būti apdorojamos nebūtinai tose valstybėse narėse, kuriose jos surinktos, bet pagal tai, kokia apdorojimo operacija aplinkos požiūriu yra patikimiausia. Vidaus rinka visada skatino taikyti aukštus suderintus aplinkos standartus. Tačiau šalinti skirtoms atliekoms būtini apribojimai. Taikant artimiausio objekto principą išvengiama nereikalingai ilgo šalinti skirtų nenaudingų atliekų vežimo.

Pakeitimas  17

Tarybos bendroji pozicija

32 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(32) Svarbu, kad laikantis atliekų hierarchijos ir siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl atliekų šalinimo sąvartynuose, išmetimą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos atskiram biologinių atliekų surinkimui ir tinkamam apdorojimui siekiant gaminti aplinkosauginiu požiūriu saugų kompostą bei kitas biologinių atliekų medžiagas. Įvertinusi biologinių atliekų tvarkymą Komisija prireikus pateiks pasiūlymus dėl teisėkūros priemonių.

(32) Svarbu, kad laikantis atliekų hierarchijos ir siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl atliekų šalinimo sąvartynuose, išmetimą, būtų užtikrintas atskiras biologinių atliekų surinkimas ir tinkamas apdorojimas siekiant gaminti aplinkosauginiu požiūriu saugų kompostą bei kitas biologinių atliekų medžiagas. Šiuo tikslu šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti konkretūs biologinių atliekų surinkimo, naudojimo ir apdorojimo kriterijai. Valstybės narės turėtų sukurti atskiras biologinėms atliekoms skirtas surinkimo sistemas.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą, suderintas su per pirmąjį svarstymą priimtais 112 ir 138 pakeitimais.

Pagrindimas

Pagal per Europos Parlamento pirmąjį svarstymą priimtus pakeitimus šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti visi su biologinėmis atliekomis susiję kriterijai. Veiksmų dėl biologinių atliekų klausimų nereikėtų palikti spręsti tik valstybėms narėms. Šiuo metu pakankamai žinoma apie kompostavimo naudą, kad būtų galima reikalauti konkrečių veiksmų. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos sukurti atskiras biologinėms atliekoms skirtas surinkimo sistemas. Komisijos tyrimas turi padėti nustatyti tinkamus minimalius tikslus.

Pakeitimas  18

Tarybos bendroji pozicija

37 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(37) Siekiant patobulinti atliekų prevencijos veiklos valstybėse narėse metodus ir palengvinti keitimąsi geriausia šios srities patirtimi, reikia sugriežtinti su atliekų prevencija susijusias nuostatas ir įvesti reikalavimą, kad valstybės narės rengtų atliekų prevencijos programas, didžiausią dėmesį skirdamos esminiam poveikiui aplinkai ir atsižvelgdamos į visą būvio ciklą. Tokiais tikslais ir priemonėmis turėtų būti siekiama nutraukti ryšį tarp ekonomikos augimo ir su atliekų susidarymu susijusio poveikio aplinkai. Suinteresuotiems subjektams ir plačiajai visuomenei turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant programas ir susipažinti su parengtomis programomis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/35/EB, nustatančioje visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas.

(37) Siekiant patobulinti atliekų prevencijos veiksmų įgyvendinimo valstybėse narėse metodus ir palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi šioje srityje, būtina priimti Bendrijos tikslus ir priemones dėl atliekų prevencijos ir nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės rengtų atliekų prevencijos programas, daugiausia dėmesio skirdamos svarbiausiam poveikiui aplinkai ir atsižvelgdamos į visą produktų bei medžiagų gyvavimo ciklą. Tokiais tikslais ir priemonėmis turėtų būti siekiama nutraukti ryšį tarp ekonomikos augimo ir atliekų kiekio augimo, taip pat su atliekų susidarymu susijusio poveikio aplinkai ir sveikatai – sumažinant bendrą susidarančių atliekų kiekį, jų kenksmingumą ir neigiamą poveikį. Vietos ir regionų valdžios institucijoms, taip pat suinteresuotiems subjektams ir plačiajai visuomenei turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant programas ir susipažinti su parengtomis programomis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/35/EB, nustatančioje visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas.

(Perimtas pirmojo svarstymo 10 pakeitimas)

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama suderinti konstatuojamąsias dalis su pranešėjos pateiktu 18 pakeitimu.

Pakeitimas  19

Tarybos bendroji pozicija

40 konstatuojamoji dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(40) Siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus ir užtikrinti naudą aplinkos apsaugai, 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo atitinkamos nuostatos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą. Todėl Direktyvą 75/439/EEB reikėtų panaikinti. Alyvų atliekų tvarkymas turėtų būti vykdomas laikantis atliekų hierarchijos pagrindinio principo ir pirmenybė turėtų būti teikiama galimybėms, kurios duoda aplinkosauginiu požiūriu geriausių bendrų rezultatų. Atskiras alyvų atliekų surinkimas tebėra ypač svarbus tinkamam jų tvarkymui ir siekiant užkirsti kelią žalai, daromai aplinkai dėl netinkamo jų šalinimo.

(40) Siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus, 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo atitinkamos nuostatos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą. Todėl Direktyvą 75/439/EEB reikėtų panaikinti. Alyvų atliekų tvarkymas turėtų būti vykdomas laikantis atliekų hierarchijos pagrindinio principo ir regeneravimui teikiama pirmenybė turi būti išlaikyta. Atskiras alyvų atliekų surinkimas tebėra ypač svarbus tinkamam jų tvarkymui ir siekiant užkirsti kelią žalai, daromai aplinkai dėl netinkamo jų šalinimo.

Naujas pakeitimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnio 2 dalies c punktą.

Pagrindimas

Vienintelė priimtina priežastis įtraukti Naudotų alyvų direktyvą į Atliekų pagrindų direktyvą yra supaprastinimas. Minėtos direktyvos įtraukimas aplinkai naudos neduoda.

Pakeitimas  20

Tarybos bendroji pozicija

2 straipsnio 1 dalies b punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(b) žemei (vietoje), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį bei nuolat toje žemėje stovinčius pastatus;

Išbraukta.

Šiuo pakeitimu iš dalies grąžinami per pirmąjį svarstymą priimti 15, 134, 102, 123, 126 pakeitimai.

Pagrindimas

Pagal Europos Teisingumo Teismą neiškastas užterštas dirvožemis turėtų būti laikomas atliekomis. Todėl jis neturėtų būti visiškai išbrauktas iš šios direktyvos taikymo srities – jis turėtų būti išbrauktas ta apimtimi, kurią reguliuos būsimi Bendrijos teisės aktai dėl dirvožemio. Užterštos vietos yra labai aktuali aplinkos problema, todėl ją būtina tinkamai spręsti.

Pakeitimas  21

Tarybos bendroji pozicija

2 straipsnio 1 dalies c punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(c) neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai yra tikrai žinoma, kad medžiaga bus panaudota savo natūraliame būvyje statybos tikslais toje vietoje, kur ji buvo iškasta arba kitoje vietoje;

(c) iškastoms neužterštoms medžiagoms, kurios gali būti panaudotos toje pačioje arba kitoje vietoje su sąlyga, kad šios gamtinės geologinės medžiagos nepasižymi jokiomis savybėmis, dėl kurių gali būti žymiai paveikta aplinka, kurioje jos naudojamos;

Šiuo pakeitimu grąžinamas per Europos Parlamento pirmąjį svarstymą priimtas tekstas.

Pagrindimas

Iš šios direktyvos taikymo srities turi būti išbrauktos visos neužterštos iškastos medžiagos – ne tik statant iškastos medžiagos. Šioms medžiagoms taikyti atliekų teisės aktų nebūtina. Šiuo pakeitimu siekiama užkirsti kelią aplinkos pakeitimui, kuris gali įvykti dėl iš kitur atvežtų gamtinių geologinių medžiagų buvimo, pvz., jei šiose medžiagose yra daug elementų, kurie gali pakeisti pradinę natūralią pusiausvyrą.

Pakeitimas  22

Tarybos bendroji pozicija

2 straipsnio 1 dalies fa punktas (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(fa) gamtinėms nuosėdoms ir dumblui, kurie neturi pavojingų savybių, apibrėžtų III priede.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (15, 134, 102, 123, 126 pakeitimai). Europos Parlamento požiūriu, nuosėdų ir dumblo iškėlimo iš vandens telkinio ir perkėlimo į bet kurią kitą šio telkinio vietą priskyrimas atliekų apdorojimo kategorijai nėra realus ir jokiu požiūriu nėra naudingas aplinkai. Europos Parlamentas palaiko principą, kurio laikosi EBPO, pagal kurį tokių medžiagų perkėlimas jų aplinkoje yra pakartotinio naudojimo forma, todėl jos netampa atliekomis.

Pakeitimas  23

Tarybos bendroji pozicija

2 straipsnio 2 dalies da punktas (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(da) kanalizacijos dumblui, kai jis naudojamas žemės ūkyje kaip nustatyta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos apsaugos ir ypač dirvožemio apsaugos, kai kanalizacijos dumblas naudojamas žemės ūkyje1.

_____

1 OL L 181, 1986 7 4, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

Pagrindimas

Šis pakeitimas pagrįstas Europos Parlamento pakeitimais, priimtais pirmojo svarstymo metu (15, 134, 102, 123, 126 pakeitimai). Siekiant panaudoti dumblą žemės ūkyje, jo perdirbimui, prieš tai atitinkamai apdorojus, neturėtų būti taikoma ši direktyva, kadangi jam jau taikoma Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos. Ši direktyva taikoma dumblo apdorojimui, kai išvengiama bet kokio galimo neigiamo poveikio dirvožemiui, augalams, gyvūnams ir žmonėms. Reikėtų išvengti direktyvų dubliavimosi.

Pakeitimas  24

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 4 punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

4) „biologinės atliekos“ – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos bei panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių;

4) „biologinės atliekos“ – tai naudojimo tikslams skirtos gyvulinės ar augalinės kilmės atliekos, kurios skaidomos mikroorganizmų, dirvožemyje gyvenančių organizmų ir fermentų; dirvožemio medžiagos, kuriose nėra biologinių atliekų ir augalų likučių, atsiradusių dėl žemės ūkio gamybos, patenkančios į 2 straipsnio 4 dalies f punkto taikymo sritį, nėra laikomos biologinėmis atliekomis;

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo 30 pakeitimas.

Pakeitimas  25

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 10a punktas (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

10a) „atskiras surinkimas“ – tai atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų tipą ir pobūdį ir atliekos pervežamos atskirai;

Pagrindimas

Atskiras surinkimas yra vis svarbesnis siekiant tapti atliekas perdirbančia visuomene ir kuriant pirmaujančias perdirbimo rinkas. Per Europos Parlamento pirmąjį svarstymą priimtas 104 pakeitimas, kurį parėmė Komisija.

Pakeitimas  26

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 11 punkto c papunktis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(c) žalingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;

(c) pavojingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;

Pagrindimas

Terminas „pavojingas“ yra tinkamesnis nei „žalingas“, kadangi tai bendrasis ES teisės aktuose vartojamas terminas, skirtas apibūdinti medžiagoms ir preparatams.

Pakeitimas  27

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 14 punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

14) „naudojimas“ – bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba kurios rezultatas yra tai, kad atliekos parengiamos tai funkcijai atlikti, įmonėje ar visoje ekonomikoje; II priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas.

(14) „naudojimas“ – tai atliekų apdorojimo operacija, kuri atitinka šiuos kriterijus:

 

(a) kiti ištekliai, kurie būtų naudojami tai pačiai funkcijai atlikti (įmonėje ar visoje ekonomikoje), pakeičiami atliekomis arba atliekos paruošiamos taip naudoti;

 

(b) atliekos, pakeičiančios kitus išteklius, naudojamos pirminiam tikslui;

 

(c) operacija atitinka visus efektyvumo kriterijus, nustatytus pagal 35 straipsnio 1 dalį;

 

(d) šio proceso metu naudojant atliekas kaip kitų išteklių pakaitalą mažinamas neigiamas poveikis aplinkai;

 

(e) šio proceso metu užtikrinama, kad produktai atitiktų taikytinus Bendrijos teisės aktus dėl saugos ir Bendrijos standartus;

 

(f) pirmenybė teikiama žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai bei iki minimumo sumažinamas proceso metu vykstantis pavojingų medžiagų susidarymas, išleidimas ir dispersija.

 

II priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (127 pakeitimas). Tai svarbi sąvoka ir reikia, kad ji apimtų daugiau aspektų, nei pateikta Tarybos tekste. Pranešėjos požiūriu, žodžiai „įmonėje ar visoje ekonomikoje“ yra reikalingi, nes kitaip sąvoka „naudojimas“ būtų taikoma tik įmonėms, kuriose iš atliekų gaminama energija naudojama gamybos procese (pvz., cemento deginimo krosnyje). Tačiau iš tikrųjų daug įmonių gamina išoriniam vartojimui („visai ekonomikai“) skirtą šilumą ir energiją – gyvenamiesiems kompleksams (rajoninis šilumos tiekimas), taip pat pramonės ir bendruomenės projektams (mokyklos, baseinai). Atsižvelgiant į tai, kad vis aiškiau suvokiama, kad ES trūksta iš vietinių šaltiniu pagaminamos energijos, būtų absurdiška neigti įmonių (jei jos yra energijos gamybos požiūriu efektyvios) teisę vadinti tokią gamybą „naudojimo“ operacijomis. Taigi šiuo pakeitimu siekiama išlaikyti visą Europos Parlamento pateiktą „naudojimo“ sąvokos apibrėžimą ir atsižvelgti į naują ES energetinės krizės faktą.

Pakeitimas  28

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 16 punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

16) „perdirbimas“ – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;

16) „perdirbimas“ – tai atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, kai iš jų pagaminami tos pačios arba kitos paskirties nauji produktai ar medžiagos, arba jos yra sudėtinė šių naujų produktų ar medžiagų dalis. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima, inter alia, naudojimo energijai gauti, pavertimo medžiagomis, skirtomis naudoti kaip kurą, procesų, susijusių su deginimu arba naudojimu kaip energijos šaltinio, įskaitant cheminę energiją, ir užpildymo operacijoms;

Pakeitimas  29

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 18 punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

18) „šalinimas“ – operacija, kuri nėra naudojimas, net kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų ar energijos atgavimas. I priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas.

18) „šalinimas“ – operacija, kuri nėra naudojimas, net kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų ar energijos atgavimas. I priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas. Atliekant visas šalinimo operacijas pirmenybė teikiama žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugai;

Pakeitimas  30

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 18a punktas (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(18a) „energijos atgavimas“ – tai degių atliekų naudojimas kaip kuro energijai gaminti, šias atliekas tiesiogiai deginant su kitomis atliekomis, ar be jų, tačiau atgaunant šilumą. Atliekų deginimas, kurio metu daugiau energijos sunaudojama nei gaunama, nėra laikomas energijos atgavimu;

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo 26 pakeitimas. Siekiant, kad direktyva būtų tinkamai įgyvendinama, 3 straipsnyje būtina įrašyti tikslią sąvokos „energijos atgavimas“ apibrėžtį. Pagal siūlomą apibrėžtį energijos atgavimas yra bet kokia operacija, kai degios atliekos naudojamos kaip kuras energijai gaminti. Siekiant atskirti naudojimą ir šalinimą, siūlomame pakeitime pabrėžiama, kad procesą galima laikyti energijos atgavimu tik tokiu atveju, jei proceso efektyvumo analizė parodo, kad energija gaminama iš atliekų.

Pakeitimas  31

Tarybos bendroji pozicija

3 straipsnio 19a punktas (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(19a) „geriausi prieinami atliekų tvarkymo būdai“ – tai veiksmingiausias ir toliausiai pažengęs veiklos ir jos metodų vystymo etapas, rodantis, kad tam tikri būdai gali būti naudojami praktikoje siekiant atliekų apdorojimo metu išvengti grėsmės žmonių sveikatai ir žalos aplinkai; jiems atitinkamai taikoma Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalis ir jos IV priedas;

Pagrindimas

Per pirmąjį svarstymą priimtas 32 pakeitimas.

Pakeitimas  32

Tarybos bendroji pozicija

3a straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

3a straipsnis

 

Atliekų hierarchija

 

1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo srities teisės aktuose kaip pagrindinė taisyklė nustatoma tokia atliekų hierarchija:

 

(a) prevencija ir sumažinimas;

 

(b) parengimas pakartotiniam naudojimui;

 

(c) perdirbimas;

 

(d) kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; ir

 

(e) šalinimas.

 

2. Taikydamos 1 dalyje nurodytą atliekų hierarchiją valstybės narės imasi priemonių paskatinti naudoti tas galimybes, kurių rezultatas visais požiūriais palankiausias aplinkai. Todėl gali būti reikalingi konkretūs, hierarchijoje neišsitenkantys atliekų srautai, pagrindžiami gyvavimo ciklo samprata, aprėpiančia tokių atliekų susidarymo ir tvarkymo bendrą poveikį. Valstybės narės užtikrina, kad procesas būtų daugiašalis ir skaidrus, kad būtų laikomasi valstybių narių planavimo taisyklių dėl konsultavimosi su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais ir jų įtraukimo.

 

Valstybės narės atsižvelgia į bendrus aplinkos apsaugos principus – atsargumas ir tvarumas, techninis galimumas ir ekonominis gyvybingumas, išteklių apsauga, taip pat bendras poveikis aplinkai, žmonių sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai, pagal 1 ir 10 straipsnius.

Ankstesnis 11 straipsnis. Todėl visos nuorodos į 11 straipsnį turi būti pakeistos nuorodomis į 3a straipsnį.

Pagrindimas

Į šį pakeitimą įtraukti rekomendacijos projekte pateikti 21 ir 22 pakeitimai. Šio naujo pakeitimo tikslas yra perkelti 11 straipsnį dėl atliekų hierarchijos į svarbesnę šios direktyvos vietą. Atliekų hierarchija pateikta Komisijos pasiūlymo I straipsnyje. Todėl tekstas apie atliekų hierarchiją, įskaitant 21 ir 22 pakeitimus, perkeliamas į 3a straipsnį, o 11 straipsnis turėtų būti išbrauktas.

Pakeitimas  33

Tarybos bendroji pozicija

4 straipsnis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

4 straipsnis

Išbraukta.

Šalutiniai produktai

 

1. Medžiaga ar objektas, gaunamas gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra šio daikto gamyba, gali būti laikomas ne atliekomis, kaip nurodyta 3 straipsnio a punkte, o šalutiniu produktu, tik jeigu įvykdomos šios sąlygos:

 

(a) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra aiškus;

 

(b) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai be jokio tolesnio apdirbimo, išskyrus įprastą pramoninę praktiką;

 

(c) medžiagos ar daikto gamyba yra sudėtinė gamybos proceso dalis; ir

 

(d) tolesnis naudojimas yra teisėtas, t. y. medžiaga ar daiktas atitinka visus atitinkamus produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.

 

2. 1 dalyje nustatytų sąlygų pagrindu gali būti priimtos priemonės, kurios nustato, kokių kriterijų reikia laikytis, kad medžiagos ar objektai būtų laikomi šalutiniais produktais, o ne atliekomis, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 punkte. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos taikant 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

 

2007 m. vasario 21 d. Komisijos paskelbtos gairės yra svarbūs pagrindai, padedantys išaiškinti šį klausimą ir išvengti galimų teisinių procesų.

Pagrindimas

Tarybos bendrojoje pozicijoje pateikta apibrėžtis sukeltų daugiau painiavos ir paskatintų nepageidaujamą atliekų perklasifikavimą į šalutinius produktus. Todėl dėl sąvokos „šalutinis produktas“ gali būti teikiami ieškiniai, taip pat gali kilti grėsmė aplinkos ir sveikatos apsaugai ir aukšto lygmens apsaugos šiose srityse tikslams. Todėl nėra prasmės tarp produktų ir atliekų įvesti naują kategoriją.

Pakeitimas  34

Tarybos bendroji pozicija

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

1. Tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 punkte, kai su jomis atliekama naudojimo operacija ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:

1. Valstybės narės gali reikalauti Komisijos nustatyti, ar, atitinkamos atliekos išimties tvarka nustoja būti atliekomis, kai perdirbimo tikslais su jomis atliekama naudojimo operacija ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:

(a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;

(a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;

(b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;

(b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka;

(c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus, keliamus a punkte nurodytam konkrečiam tikslui, ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; ir

(c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; ir

(d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar sveikatai.

(d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar sveikatai;

Pagrindimas

Pagal šiuo metu galiojančius ES teisės aktus perdirbtos į kurą atliekos nenustoja būti atliekomis, kol nevyksta deginimo ar vidaus degimo procesas. Atliekų deginimo direktyva nustatomas griežtas reguliavimo režimas, taip pat gamybos proceso standartai, kuriais užtikrinami aukšti visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai. Panaikinus šių atliekų srautų klasifikavimą jiems nebus taikomos Atliekų deginimo diektyvos ir atliekų vežimo nuostatos. Dėl to gali būti padaryta žala aplinkai.

Pakeitimas  35

Tarybos bendroji pozicija

5 straipsnio 1 dalies 2a pastraipa (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

Nustatant kriterijus atsižvelgiama į bet kokią aplinkai žalingo medžiagos ar objekto naudojimo ar vežimo riziką; jie nustatomi taip, kad padėtų užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu vėl įrašomas Komisijos pasiūlymo tekstas, kurį Taryba išbraukė. Europos Parlamentui svarbu, kad, kai atliekos nustoja būti atliekomis, pavojaus mažinimui ir žmogaus sveikatos ir aplinkos aukšto lygio apsaugai turi būti teikiama pirmenybė.

Pakeitimas  36

Tarybos bendroji pozicija

5 straipsnio 2 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

2. Su tokių kriterijų patvirtinimu susijusios ir atliekas apibrėžiančios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos taikant 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Iki ...* Komisija, jei reikia, remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu, pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, nustatančio, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus tam tikri atliekų produktai, medžiagos ar medžiagų kategorijos turi atitikti, kad nebebūtų laikomi atliekomis.

 

* Po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

Pagrindimas

Nustatant aplinkos apsaugos kriterijus, kad būtų galima nuspręsti, ar atliekos nebelaikomos atliekomis, reikėtų taikyti bendro sprendimo, o ne komitologijos procedūrą (remiantis pirmojo svarstymo 45 pakeitimu). Be to, reikėtų raginti teikti galimus pasiūlymus sudaryti sąrašą tų medžiagų, kurias būtų galima nuspręsti nebelaikyti atliekomis, pvz., stiklą ir popierių.

Pakeitimas  37

Tarybos bendroji pozicija

5 straipsnio 3 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

3. Atliekos, kurios pagal 1 ir 2 dalis nustoja būti atliekomis, taip pat nustoja būti atliekomis siekiant naudojimo ir perdirbimo uždavinių, nustatytų direktyvose 94/62/EB, 2000/53/EB, 2002/96/EB, 2006/66/EB ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose.

3. Atliekos, kurios pagal 1 ir 2 dalis nustoja būti atliekomis, vertinamos, kaip tinkamos naudojimo ir perdirbimo uždaviniams, nustatytiems direktyvose 94/62/EB, 2000/53/EB, 2002/96/EB, 2006/66/EB ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, tik tada, jei pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar naudojimo operacija yra baigta.

Pagrindimas

Ši bendrosios pozicijos dalis, palyginti su pirminiu Komisijos tekstu, buvo išplėsta ir šiek tiek pakeista. Pakeitimas pateiktas siekiant didesnio aiškumo. Siekiant išlaikyti perdirbimo sąvokos vientisumą, svarbu nepainioti „nebelaikymo atliekomis“ statuso su perdirbimu. To šiuo pakeitimu ir siekiama.

Pakeitimas  38

Tarybos bendroji pozicija

5 straipsnio 4 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

4. Kai Bendrijos lygiu kriterijai dar nėra nustatyti pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą, valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką. Apie tokius sprendimus jos praneša Komisijai laikydamosi 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, kai to reikalaujama pagal tą direktyvą.

Išbraukta.

Pagrindimas

Išbraukta nauja Tarybos įterpta dalis. Remiantis pranešėjos 12 pakeitimu, atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų nustato Komisija, todėl nebereikia, kad apie tai spręstų pavienės valstybės narės. Todėl, siekiant išvengti nesuderintų atliekų sąrašų ir nesąžiningos konkurencijos, šią dalį reikėtų išbraukti.

Pakeitimas  39

Tarybos bendroji pozicija

5 straipsnio 4a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

4a. Iki ...* Komisija, jei reikia, parengia pasiūlymus, kaip nustatyti, ar pagal šį straipsnį reglamentuojami bent toliau išvardytų atliekų srautai, o jei taip, tai kokie reikalavimai jiems taikomi: komposto, užpildų, popieriaus, stiklo, metalo, panaudotų padangų, audinių atliekų.

 

*Po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

Pagrindimas

Šį pakeitimą (kuris pirmojo svarstymo metu buvo 45 pakeitimas) Taryba perkėlė į konstatuojamąją dalį, kurioje jis įrašytas tarp aspektų, kuriuos ši direktyva turėtų išaiškinti; tačiau ši direktyva šio aspekto neišaiškina. Direktyva suteikia galimybę paskatinti tokių išaiškinančių teisės aktų, kurie yra labai reikalingi, atsiradimą. Šio pakeitimo negalima praleisti. Siekiant suderinamumo su Europos atliekų sąraše (Komisijos sprendimas 2000/532/EB) naudojamais terminais, sąvoka „dėvėti drabužiai“ pakeičiami į sąvoką „audinių atliekos“.

Pakeitimas  40

Tarybos bendroji pozicija

6 straipsnio 2 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

2. Valstybė narė atliekas gali laikyti pavojingomis, net jeigu jos nėra įtrauktos į atliekų sąrašą, kai tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją. Atsižvelgiant į gautus pranešimus, sąrašas peržiūrimas siekiant nuspręsti dėl jo patikslinimo.

2. Valstybė narė atliekas gali laikyti pavojingomis, net jeigu jos nėra įtrauktos į atliekų sąrašą, kai tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių. Valstybė narė nedelsdama apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją Ji aprašo juos 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją. Atsižvelgiant į gautus pranešimus, sąrašas peržiūrimas siekiant nuspręsti dėl jo patikslinimo.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (50 pakeitimas). Europos Parlamentas ypač siekia užtikrinti, kad, panaikinus Pavojingų atliekų direktyvą, nepablogėtų apsaugos standartai.

Pakeitimas  41

Tarybos bendroji pozicija

6 straipsnio 3, 3a (nauja), 4 ir 4a (nauja) dalys

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

3. Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji tas atliekas gali laikyti nepavojingomis. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus. Atsižvelgiant į gautus pranešimus, sąrašas peržiūrimas siekiant nuspręsti dėl jo patikslinimo.

3. Kai valstybė narė turi įrodymų, kad konkrečios atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji nedelsdama apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus. Atsižvelgiant į gautus pranešimus, sąrašas peržiūrimas siekiant nuspręsti dėl jo patikslinimo.

 

3a. Negalima pavojingų atliekų perklasifikuoti į nepavojingas, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines teršalų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos.

4. Su sąrašo peržiūra siekiant jį patikslinti susijusios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant pagal 2 ir 3 dalis, tvirtinamos taikant 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Su sąrašo peržiūra siekiant jį patikslinti susijusios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant pagal 2 ir 3 dalis, tvirtinamos taikant 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

 

4a. Valstybės narės gali laikyti atliekas nepavojingomis po to, kai buvo patvirtintas pritaikytas sąrašas.

Vėl pateiktas EP pirmojo svarstymo 46 pakeitimas.

Pagrindimas

Vėl įrašomi pirmojo svarstymo metu pateikti 51 ir 172 pakeitimai. Pirmoji pakeitimo dalis yra susijusi su Europos Parlamento siekiu išlaikyti aukštą apsaugos ir ataskaitų teikimo standartą. Antrojoje dalyje pateikiami reikalingi išaiškinimai.

Pakeitimas  42

Tarybos bendroji pozicija

6 straipsnio 4b dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

4b. Komisija užtikrina, kad atliekų sąrašas ir bet kokia šio sąrašo peržiūra atitiktų aiškumo, suprantamumo ir prieinamumo vartotojams, ypač MVĮ, principus.

Pagrindimas

Šis pakeitimas panašus į 36 pakeitimą, kuris buvo priimtas per pirmąjį svarstymą („Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų gana lengvai suprantamas ir prieinamas MVĮ“). Dabartinis atliekų sąrašas yra sudėtingas dokumentas ir prieštarauja Europos institucijų tikslui, siekiui geriau reglamentuoti ir supaprastinti teisės aktus.

Pakeitimas  43

Tarybos bendroji pozicija

7 straipsnio 1 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

1. Siekiant sustiprinti atliekų prevenciją ir naudojimą, valstybės narės gali imtis įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų kūrimas, gamyba, tvarkymas, apdorojimas ar pardavimas (produkto gamintojas), atsakomybė yra padidinta.

1. 1. Siekiant sustiprinti atliekų prevenciją, naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, valstybės narės privalo imtis įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų gamyba arba produktų įvežimas į Bendrijos teritoriją, atsakomybė yra padidinta.

Tokios priemonės gali būti grąžinamų produktų ir po produktų panaudojimo liekančių atliekų priėmimas, taip pat vėlesnis atliekų tvarkymas ir finansinė atsakomybė už tokią veiklą.

Tokios priemonės gali būti grąžinamų produktų ir po produktų panaudojimo liekančių atliekų priėmimas, taip pat vėlesnis atliekų tvarkymas ir finansinė atsakomybė už tokią veiklą. Viena šių priemonių gali būti prievolė viešai teikti informaciją, kokiu mastu produktas yra pakartotinai naudojamas ir perdirbamas.

Pagrindimas

Šie pakeitimai pagrįsti pirmojo svarstymo metu priimtais pakeitimais (35 ir 37 pakeitimai) ir suderinti su esamu Tarybos tekstu. Tarybos tekste numatoma, kad šios priemonės yra pasirinktinės, o Europos Parlamentas ankstesniojo 5 straipsnio pakeitime numato, kad jos turėtų būti privalomos. Europos Parlamentas mano, kad labai svarbu į pakartotinio naudojimo ir perdirbimo procesus įtraukti visuomenę.

Pakeitimas  44

Tarybos bendroji pozicija

7 straipsnio 2 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

2. Valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, skatinančių taip projektuoti produktus, kad būtų mažinamas poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas produktų gamybos ir vėlesnio naudojimo metu ir kad būtų užtikrinama, jog atliekomis tapusių produktų naudojimas bei šalinimas būtų vykdomas pagal 10 ir 11 straipsnius.

2. Gamintojai imasi tinkamų priemonių, siekdami taip projektuoti produktus, kad būtų mažinamas poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas produktų gamybos ir vėlesnio naudojimo metu ir kad būtų užtikrinama, jog atliekomis tapusių produktų naudojimas bei šalinimas būtų vykdomas pagal 10 ir 11 straipsnius.

 

Valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, kaip numatyta 1 dalyje, kad galėtų skatinti produktų projektavimą tais pačiais tikslais.

Tokiomis priemonėmis galima skatinti, inter alia, produktų, kurie tinka daugkartiniam naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs ir tapę atliekomis gali būti tinkamai bei saugiai naudojami ir saugant aplinką šalinami, kūrimą, gamybą ir pateikimą į rinką.

Tokiomis priemonėmis galima skatinti, inter alia, produktų, kurie tinka daugkartiniam naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs ir tapę atliekomis gali būti tinkamai bei saugiai naudojami ir saugant aplinką šalinami, kūrimą, gamybą ir pateikimą į rinką. Į šias priemones reikėtų įtraukti prievolę gamintojams ir importuotojams viešai teikti informaciją, kokiu mastu atlieka tapęs produktas yra perdirbamas.

Pagrindimas

Atsakomybė už projektavimą užtikrinant prevenciją ir perdirbimą turėtų tekti gamintojams. Valstybės narės galėtų tai remti ir skatinti atitinkamomis priemonėmis, o prireikus – teisiniais reikalavimais konkrečioms produktų rūšims, kokie taikomi elektronikos atliekoms ir įrangai. Siekiant skatinti atliekas perdirbti tinkamai, gamintojai ir importuotojai turėtų teikti informaciją, kokiu mastu atlieka tapusį produktą galima perdirbti.

Pakeitimas  45

Tarybos bendroji pozicija

7 straipsnio 2a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių siekdamos skatinti diegti įrangą, kuri padėtų taisyti naudotus gaminius ir pakartotinai naudoti atliekas, taip pat įrangą, kuri padėtų atsakingai atskirai rinkti, atsiimti ir galutinai šalinti gaminius pasibaigus jų tinkamumo laikotarpiui.

Pagrindimas

Šis pakeitimas pagrįstas Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtu pakeitimu (35 pakeitimas). Europos Parlamentas mano, kad šis tekstas būtinas siekiant labiau remti remonto ir pakartotinio naudojimo įrangos diegimą.

Pakeitimas  46

Tarybos bendroji pozicija

7 straipsnio 2b dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

2b. Valstybės narės pateikia Komisijai šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, kaip numatyta 34 straipsnyje. Komisija, remdamasi valstybių narių patirtimi, įvertina galimybę ES lygmeniu nustatyti taisykles, numatančias didesnę gamintojų atsakomybę, apimančią tam tikrus atliekų srautus.

(Iš dalies perimtas ir pakeistas per pirmąjį svarstymą priimtas 35 pakeitimas)

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (35 pakeitimas). Siekiant veiksmingos gamintojo atsakomybės, būtina nuolatinė stebėsena.

Jei valstybių narių veiksmai dėl gamintojo atsakomybės turėtų išlikti savanoriški, jos turėtų bent pateikti ataskaitas apie visus šiuo tikslu vykdytus veiksmus, kad būtų galima palengvinti Bendrijos darbą.

Pakeitimas  47

Tarybos bendroji pozicija

7 straipsnio 4 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

4. Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma nedarant poveikio 13 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės už atliekų tvarkymą taikymui.

4. Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma nedarant poveikio 13 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės už atliekų tvarkymą taikymui ir nepažeidžiant galiojančių su atliekų tvarkymu susijusių konkrečių teisės aktų nuostatų.

Pagrindimas

Pakeitimu patikslinama neseniai į Tarybos bendrąją poziciją įtraukta nuostata ir skatinama griežčiau taikyti galiojančius su atliekų tvarkymu susijusius teisės aktus.

Pakeitimas  48

Tarybos bendroji pozicija

7a straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

7a straipsnis

 

Atliekų prevencija

 

Valstybės narės, laikydamosi 1 ir 3a straipsnių nuostatų ir atsižvelgdamos į 7 straipsnį ir į 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą1, imasi visų reikalingų priemonių, kad iki 2012 m. stabilizuotų savo bendrą atliekų gamybą, palyginti su bendra metine atliekų gamyba 2009 m.

 

Stabilizavimas reiškia, kad atliekų gamyba, palyginti su stabilizavimo laikotarpio pradžia, negali didėti.

 

Prieš vykdant 26 straipsnyje nustatytas priemones, būtina, kad, po konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl priemonių, kurių reikia imtis valstybių narių prevencijos veiklai remti:

 

(a) iki 2009 m. parengia rodiklių sąrašą, kurį valstybės narės naudotų tikrindamos, vertindamos ir rengdamos vykdomų atliekų prevencijos programų ir priemonių pažangos ataskaitas;

 

(b) iki 2010 m. apibrėžia ekologinio projektavimo politiką, skirtą ir atliekų gamybai, ir pavojingoms medžiagoms atliekose, skatinant technologijas, kurias naudojant pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tvariems, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui tinkamiems produktams;

 

(c) iki 2010 m. nustato kokybinius ir kiekybinius atliekų mažinimo tikslus, pasiektinus iki 2020 m., remdamasi pažangiausios patirties pavyzdžiais;

 

(d) iki 2010 m. parengia veiksmų planą dėl tolesnių rėmimo priemonių, kurių būtina imtis Europos lygmeniu, ypač siekiant pakeisti esamus vartojimo būdus.

 

1 OL L 191, 2005 7 22, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/28/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 48).

Pagrindimas

Dėl šio pakeitimo Europos Parlamentas sutarė pirmojo svarstymo metu (37 pakeitimas). Europos Parlamentui labai svarbu, kad būtų priimti atliekų prevencijos ir perdirbimo uždaviniai. Svarbu, kad gamintojai dalyvautų atliekų prevencijoje. Per pirmąjį svarstymą Parlamentas priėmė išsamias nuostatas dėl gamintojų atsakomybės, taip pat ir už atliekų gamybą. Taryba dalį šių nuostatų priėmė. Šiuo pakeitimu siekiama dar kartą kiek aiškiau apibrėžti gamintojų atsakomybę už atliekas.

Pakeitimas  49

Tarybos bendroji pozicija

8 straipsnio 1 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad su atliekomis būtų atliekamos naudojimo operacijos pagal 10 ir 11 straipsnius.

1. Valstybės narės imasi būtinų 1 straipsnyje išvardytas nuostatas atitinkančių priemonių užtikrinti, kad su atliekomis būtų atliekamos naudojimo operacijos pagal 3a ir 10 straipsnius.

 

Jos apima bent tas operacijas, kurios išvardytos II priede, su sąlyga, kad jos atitinka 3 straipsnio 14 punkte pateiktą „utilizavimo“ apibrėžimą.

Pagrindimas

Iš dalies perimtas per pirmąjį svarstymą priimtas 38 pakeitimas.

Pakeitimas  50

Tarybos bendroji pozicija

8 straipsnio 2a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

2a. Iki ...* Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija pateikia teisės akto pasiūlymą, kad būtų nustatyti aplinkosaugos ir našumo kriterijai, pagrįsti geriausiomis turimomis II priede pateiktomis naudojimo operacijų technologijomis.

 

* Po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

(Iš dalies perimti pirmojo svarstymo 38, 108, 157, 140 ir 141 pakeitimai)

Pagrindimas

Jei šioje direktyvoje našumo kriterijai nustatomi atliekų deginimui, juos reikėtų nustatyti ir kitoms naudojimo operacijoms, kad tikrąsias naudojimo operacijas būtų galima geriau atskirti nuo tariamų. Kadangi tai esminiai kriterijai, juos reikėtų nustatyti bendro sprendimo procedūra.

Pakeitimas  51

Tarybos bendroji pozicija

8 straipsnio 2b dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

2b. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos skatinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą ir šiuo tikslu taiko atskiro surinkimo sistemas, jei to reikia norint užtikrinti reikalingus atitinkamų grąžinamojo perdirbimo sektorių standartus.

 

Valstybės narės iki 2015 m. parengia bent jau šių atliekų atskiro surinkimo sistemas: popieriaus, metalo, plastiko, stiklo, tekstilės, kitų biologiškai skaidomų atliekų, alyvos ir pavojingų atliekų. Tai turi būti daroma nepažeidžiant esamų ar būsimų teisės aktų dėl atliekų srautų ar 18 straipsnio reikalavimų.

Pagrindimas

Vėl pateikiamas per pirmąjį svarstymą priimtas 141 pakeitimas.

Pakeitimas  52

Tarybos bendroji pozicija

8a straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

8a straipsnis

 

Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

 

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į 7 straipsnį ir Direktyvą 2005/32/EB, imasi priemonių produktų pakartotiniam naudojimui skatinti, ypač kuriant ir remiant įgaliotus pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus, o kai reikia, nustatant atitinkamą procesą ir produktų standartus.

 

Valstybės narės gali imtis kitokių priemonių pakartotiniam naudojimui skatinti, pvz., naudoti ekonomines priemones, nustatyti viešųjų pirkimų kriterijus, kiekybinius tikslus ar drausti parduoti rinkoje tam tikrus produktus.

 

2. Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir sukurti Europos atliekas perdirbančią visuomenę, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, valstybės narės, atsižvelgdamos į 7 straipsnį ir Direktyvą 2005/32/EB, imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad:

 

(a) iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. namų ūkių ir panašių atliekų (vertinant atliekų kiekį) būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti;

 

(b) iki 2020 m. mažiausiai 70 proc. statybos ir griovimo, gamybos ir pramoninių atliekų (vertinant atliekų kiekį) būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.

 

Toms šalims, kuriose bet kurioje kategorijoje perdirbama mažiau kaip 5 proc. atliekų arba nėra oficialių duomenų pagal 2000–2005 m. Eurostato duomenis, gali būti suteiktas papildomas penkerių metų laikotarpis užduotims įvykdyti.

 

Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos skatinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą ir šiuo tikslu taiko atskiro surinkimo sistemas, jei to reikia norint užtikrinti reikalingus atitinkamų grąžinamojo perdirbimo sektorių standartus.

 

Valstybės narės iki 2015 m. parengia bent jau šių atliekų atskiro surinkimo sistemas: popieriaus, metalo, plastiko, stiklo, tekstilės, kitų biologiškai skaidomų atliekų, alyvos ir pavojingų atliekų. Tai turi būti daroma nepažeidžiant esamų ar būsimų teisės aktų dėl atliekų srautų ar 18 straipsnio reikalavimų.

 

Siekiant suderinti surinktų duomenų savybes ir pristatymą, valstybės narės pateikia juos pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos reikalavimus1. Jei reikia, Komisija, atsižvelgdama į šios direktyvos 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nustato išsamias tikrinimo, kaip valstybės narės įgyvendina šioje dalyje nustatytus tikslus, taisykles.

 

1OL L 332, 2002 12 9, p. 1. Reglamentas su naujausiais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(Pirmojo svarstymo pakeitimas)

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu pakeičiamas pasiūlymo projekto 19 pakeitimas. Tekstas patikslintas, įterpti žodžiai „panašios atliekos“ (2a dalis), o žodžiai „paruošiamos“ (2a ir 2b dalys) – išbraukti. Šiame direktyvos projekte netiksliai apibrėžti teminėje strategijoje nustatyti prioritetai. Šiuo pakeitimu, kuris pagrįstas pirmojo svarstymo 38, 108, 157, 140 ir 141 pakeitimais, siekiama netikslumą panaikinti. Pakeitimo 2 dalis performuluota atsižvelgiant į Europos Komisijos informaciją.

Pakeitimas  53

Tarybos bendroji pozicija

9 straipsnis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad kai atliekos nenaudojamos taip, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, su jomis būtų atliekamos šalinimo operacijos.

Valstybės narės užtikrina, kad kai atliekos nenaudojamos taip, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, su jomis būtų atliekamos 10 straipsnyje nurodytus tikslus atitinkančios saugaus šalinimo operacijos.

 

Valstybės narės uždraudžia atliekas palikti, išmesti ar nereglamentuotai šalinti.

 

Šalinimo operacijos, I priede klasifikuojamos kaip D11 (atliekų deginimas jūroje) ir D7 (išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną) yra draudžiamos.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (39 ir 158 pakeitimai). Šis pakeitimas reikalingas siekiant išsamiai apibrėžti atliekų šalinimą. Turi būti aiškiai nurodyta, kad atliekų deginimas jūroje ir išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant laidojimą jūros dugne, yra draudžiamas.

Pakeitimas  54

Tarybos bendroji pozicija

11 straipsnis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

11 straipsnis

 

Išbraukta.

Atliekų hierarchija

 

1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo srities teisės aktuose pagrindinis principas yra tokia atliekų hierarchija:

 

(a) prevencija;

 

(b) parengimas pakartotiniam naudojimui;

 

(c) perdirbimas;

 

(d) kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; ir

 

(e) šalinimas.

 

2. Taikydamos 1 dalyje nurodytą atliekų hierarchiją valstybės narės imasi priemonių paskatinti naudoti tas galimybes, kurių rezultatas visais požiūriais palankiausias aplinkai. Todėl gali būti reikalingi konkretūs, hierarchijoje neišsitenkantys atliekų srautai, pagrindžiami gyvavimo ciklo samprata, aprėpiančia tokių atliekų susidarymo ir tvarkymo bendrą poveikį.

 

Valstybės narės atsižvelgia į bendrus aplinkos apsaugos principus – atsargumas ir tvarumas, techninis galimumas ir ekonominis gyvybingumas, išteklių apsauga, taip pat bendras poveikis aplinkai, žmonių sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai, pagal 1 ir 10 straipsnius.

 

Pagrindimas

Atliekų hierarchija pateikta Komisijos pasiūlymo I straipsnyje. Šis pakeitimas susijęs su pirmiau pateiktu pakeitimu ir 21 bei 22 pakeitimais, kuriais tekstas apie atliekų hierarchiją perkeliamas iš 11 straipsnio, į kurį tekstą įterpė Tarybą, į naują 3a straipsnį. Todėl 11 straipsnį reikėtų išbraukti.

Pakeitimas  55

Tarybos bendroji pozicija

14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai. Valstybės narės taip pat gali apriboti išvežamų atliekų kiekį aplinkosaugos sumetimais, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006.

Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas ar aplinka, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai. Valstybės narės taip pat gali apriboti išvežamų atliekų kiekį aplinkosaugos sumetimais, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006.

Pagrindimas

Nereikalingas tekstas. Nuostatą reikėtų taikyti visiems deginimo įrenginiams, nesvarbu, koks yra jų klasifikavimas. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti gabenti atliekas į savo deginimo įrenginius dėl aplinkos apsaugos priežasčių (pvz., mažinti deginimo metu susidarančių teršalų ar nuodingų pelenų kiekį).

Pakeitimas  56

Tarybos bendroji pozicija

14 a straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

14a straipsnis

 

Pavojingų atliekų atsekamumas ir kontrolė

 

Atsižvelgdamos į šios direktyvos nuostatas dėl pavojingų atliekų, valstybės narės imasi veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, sandėliavimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka, žmonių sveikata ir ūkio subjektai, gamybos vietos ir žmonės, įskaitant minimalias priemones, skirtas bet kokių pavojingų atliekų atsekamumui ir kontrolei, pradedant gamyba ir baigiant galutinio pristatymo vieta, bei tinkamam pavojaus įvertinimui užtikrinti.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (52 pakeitimas). Europos Parlamentas ypač siekia užtikrinti, kad, panaikinus Pavojingų atliekų direktyvą, nepablogėtų apsaugos standartai.

Pakeitimas  57

Tarybos bendroji pozicija

15 straipsnio 2 dalies ca punktas (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

(ca) maišymo operacijos tikslas nėra praskiesti atliekose esančias pavojingas medžiagas tik tam, kad atliekas toliau apdorojant ar šalinant jos atitiktų žemesnius, nei tie, kurie taikomi neskiestoms atliekoms, aplinkos ir sveikatos apsaugos standartus.

Pagrindimas

Taryba nustatė, kad draudimas maišyti pavojingas atliekas taip pat taikomas pavojingų atliekų skiedimui. Tačiau reikėtų aiškiau apibrėžti praktinę draudimo reikšmę.

Pakeitimas  58

Tarybos bendroji pozicija

15 straipsnio 2a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės skatina, kad prieš pradedant utilizuoti atliekas iš visų atliekų srautų būtų atskiriami pavojingi junginiai.

(Perimtas pirmojo svarstymo 54 pakeitimas)

Pagrindimas

Kai įmanoma, pavojingų junginių atskyrimas gerina naudojimo galimybes. Pavojingus junginius reikėtų pašalinti iš ekonominio ciklo, kad jie nepakenktų naujiems utilizuojamiems produktams.

Pakeitimas  59

Tarybos bendroji pozicija

18 straipsnio 1 dalies b punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

(b) alyvų atliekos tvarkomos pagal 10 ir 11 straipsnius;

(b) alyvų atliekos tvarkomos pagal 3a ir 10 straipsnius, kai įmanoma, pirmenybę teikiant regeneravimui;

(Iš dalies perimtas pirmojo svarstymo 56 pakeitimas)

Pagrindimas

Laikantis galiojančių teisės aktų ir siekiant ES tikslo tapti „atliekas perdirbančia visuomene“, reikėtų teikti aiškią pirmenybę regeneravimui. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad ir panaikinus Alyvų atliekų direktyvą, pirmenybė teikiama alyvų atliekų medžiagų perdirbimui. Tai dera su ES tikslu tapti „atliekas perdirbančia visuomene“.

Pakeitimas  60

Tarybos bendroji pozicija

18 straipsnio 3 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

3. Jei alyvų atliekoms pagal nacionalinės teisės aktus taikomi regeneravimo reikalavimai, valstybės narės gali nurodyti, kad tokios alyvų atliekos regeneruojamos, jeigu yra techninės galimybės, ir, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui.

3. Kai leidžia techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų teikiama pirmenybė naudotų alyvų regeneravimui. Todėl, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, valstybės narės gali apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui.

(Pakeitimas suderintas su perimtu pirmojo svarstymo 56 pakeitimu)

Pagrindimas

Laikantis galiojančių teisės aktų ir siekiant ES tikslo tapti „atliekas perdirbančia visuomene“, reikėtų teikti aiškią pirmenybę regeneravimui. Jei regeneravimui pirmenybę teikti reikalauja Bendrija, nereikia, kad to reikalautų valstybės narės. Reikėtų išlaikyti Direktyvoje 75/439/EB suteiktą pirmenybę naudotų alyvų regeneravimui. Nuolat didėjant alyvos paklausai ir kartu senkant šiam ištekliui, svarbu naudotis visais turimais šaltiniais. Kadangi alyva svarbi pasauliniu mastu, būtina ir išlaikyti ir pirmenybę teikti regeneravimui.

Pakeitimas  61

Tarybos bendroji pozicija

19 straipsnis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

Biologinės atliekos

Biologinių atliekų rinkimas ir naudojimas

Valstybės narės prireikus pagal 10 ir 11 straipsnius imasi priemonių skatinti:

1. Pirmenybę reikia teikti esminiam utilizavimui namuose arba vietos ar regiono biologinių atliekų įrenginiuose.

(a) biologinių atliekų atskirą surinkimą;

2. Siekdamos įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytus tikslus, valstybės narės iki ...* sukuria atskiro biologinių atliekų surinkimo sistemą.

(b) biologinių atliekų apdorojimą tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkos apsauga;

Aplinkos apsaugos atžvilgiu saugių iš biologinių atliekų pagamintų produktų naudojimui taikomi minimalūs saugumo reikalavimai rinkimui ir apdorojimui bei aplinkos apsaugos ir kokybės kriterijai, įskaitant ribines teršalų vertes, priimami taikant 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(c) aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.

Ne vėliau kaip ...* Komisija pateikia teisinį pasiūlymą dėl minimalių atskiro biologinių atliekų surinkimo tikslų.

Komisija vykdys biologinių atliekų tvarkymo įvertinimą siekdama prireikus pateikti pasiūlymą.

 

 

* Po trejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo 112 pakeitimas. Biologinės atliekos labai svarbios mažinant išmetamo metano kiekį. Be to, naudojant biologines atliekas galima apsaugoti išteklius, kurie šiuo tikslu būtų naudojami vietoje biologinių atliekų. Pirmenybę reikėtų teikti esminiam biologinių atliekų utilizavimui.

Pakeitimas  62

Tarybos bendroji pozicija

19a straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

19a straipsnis

 

Biologinių atliekų apdorojimas

 

1. Savininkai ir turėtojai, kol biologinės atliekos neišpiltos ant žemės, turi jas apdoroti, kad būtų užtikrinta, jog jos nepakenks žmonių sveikatai, gyvūnams ir augalams. Ši nuostata taip pat taikoma maisto atliekoms, kurios atsiranda dėl restoranų ir maitinimo įstaigų veiklos, kai nėra reikalaujama, kad atliekos būtų šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas.

 

2. Komisija pagal 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtina įgyvendinimo priemones, pagal kurias apibrėžiami saugumo tikrinimui galiojantys minimalūs žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos reikalavimai.

 

3. Siekiant užtikrinti, kad biologinės atliekos būtų išpilamos ant žemės aplinkai nekenksmingu būdu, Komisija pagal 36 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtina įgyvendinimo priemones, kurias naudojant būtų nustatoma, kokie aplinkosaugos ir kokybės kriterijai turi būti taikomi biologinėms atliekoms, kurios bus išpiltos ant žemės ūkio, miškininkystės, ir sodininkystės reikmėms naudojamos žemės ir kurios nelaikomos atliekomis.

 

4. Įgyvendinimo priemonės, nustatytos 3 dalyje, apima bent privalomas sunkiųjų metalų, pašalinių medžiagų ir gyvybingų sėklų bei augalų dalių, galinčių sudygti, ribines vertes ir tinkamų pirminių medžiagų sąrašą.

 

5. Rengiant kriterijus atsižvelgiama į bet kokią aplinkai kenksmingo antrinės medžiagos naudojimo ar vežimo riziką; jie nustatomi taip, kad užtikrintų aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo 112 pakeitimas. Biologinės atliekos labai svarbios mažinant išmetamo metano kiekį. Be to, naudojant biologines atliekas galima apsaugoti išteklius, kurie šiuo tikslu būtų naudojami vietoje biologinių atliekų. Pirmenybę reikėtų teikti esminiam biologinių atliekų utilizavimui.

Pakeitimas  63

Tarybos bendroji pozicija

19b straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

19b straipsnis

 

Patikrinimai

 

1. Valstybės narės užtikrina, kad siekiant stebėti, ar laikomasi 19a straipsnyje nustatytų reikalavimų, būtų sukurtos ir veiktų kokybės užtikrinimo sistemos.

 

2. Valstybės narės užtikrina, kad vienodais laiko tarpais būtų tikrinamos kenksmingos medžiagos.

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo 112 pakeitimas. Biologinės atliekos labai svarbios mažinant išmetamo metano kiekį. Be to, naudojant biologines atliekas galima apsaugoti išteklius, kurie šiuo tikslu būtų naudojami vietoje biologinių atliekų. Pirmenybę reikėtų teikti esminiam biologinių atliekų utilizavimui.

Pakeitimas  64

Tarybos bendroji pozicija

19c straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

19c straipsnis

 

Maisto atliekos

 

Draudžiama utilizuoti neapdorotas maisto atliekas šėrimo tikslais. Maisto atliekos leidimus turinčioms įmonėms patikrinus yra atskiriamos, sterilizuojamos ir saugiai pašalinamos tinkamų operacijų metu. Leidimą naudoti maisto atliekas kiaulėms šerti gali išduoti valstybė narė, su sąlyga, kad visais atžvilgiais bus prižiūrimas saugus utilizavimas, sterilizavimas ir kitų Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatų laikymasis.

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo 98 ir 113 pakeitimai. Šerti gyvulius neapdorotomis atliekomis iš visuomeninių virtuvių ir maitinimo įstaigų labai pavojinga, nes gali kilti ligos. Nesant reglamentuotos ir prižiūrimos šalinimo sistemos nepavyks praktiškai įgyvendinti šerti šiomis atliekomis. Gerai sterilizuotas maisto atliekas reikėtų leisti naudoti šėrimui, tačiau griežtai prižiūrint, kad nebūtų neteisėtai naudojamos neapdorotos maisto atliekos.

Pakeitimas  65

Tarybos bendroji pozicija

20 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

5a. Visiems pavojingų atliekų apdorojimo įrenginiams reikalingi leidimai išduodami laikantis konkrečių reikalavimų, į kuriuos įtraukiamas priemonių, numatytų siekiant užtikrinti, kad įmonė būtų suprojektuota, įrengta ir veiktų pagal apdorojamų atliekų kategorijas ir atsižvelgiant į su jomis susijusią riziką, aprašymas.

 

Kompetentingos valdžios institucijos išduotame leidime tiksliai nurodoma:

 

(a) pavojingų atliekų, kurios gali būti apdorojamos, kiekiai ir kategorijos,

 

(b) atliekų apdorojimo vieklos techniniai reikalavimai, pagal kuriuos užtikrinama didžiausia aplinkos apsauga ir aukštas saugumo lygis.

 

Kai nepavojingų atliekų apdorojimo įmonės valdytojas numato pakeisti operaciją ir dėl to į ją bus įtraukiamos pavojingos atliekos, remiantis Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 10 dalies b punktu tai laikoma esminiu pakeitimu ir taikoma šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalis.

Pagrindimas

Pavojingų atliekų apdorojimo įrenginiams išduodamuose leidimuose reikėtų atsižvelgti į šių atliekų ypatumus ir su jų apdorojimu susijusius pavojus. Neleistini jokie nukrypimai. Per pirmąjį svarstymą priimtame 58 pakeitime nagrinėjamas šis konkretus reikalavimas.

Pakeitimas  66

Tarybos bendroji pozicija

21 straipsnis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

Valstybės narės gali leisti įstaigoms ar įmonėms nesilaikyti 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo atliekant tokias operacijas:

Valstybės narės gali leisti nesilaikyti 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įstaigoms ar įmonėms, savo nepavojingas atliekas šalinančioms gamybos vietoje.

(a) jų pačių nepavojingų atliekų šalinimą gamybos vietoje; ar

 

(b) atliekų naudojimą.

 

(Iš dalies perimtas pirmojo svarstymo 161 pakeitimas)

Pagrindimas

Negalima leisti valstybėms narėms daryti jokių išimčių dėl leidimų, ypač pavojingoms atliekoms apdoroti.

Pakeitimas  67

Tarybos bendroji pozicija

22 straipsnio 1 dalies 2a pastraipa (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

Pavojingų atliekų apdorojimui neleidžiama taikyti jokių išimčių.

(Iš dalies perimtas ir pakeistas per pirmąjį svarstymą priimtas 161 pakeitimas)

Pagrindimas

Pavojingų atliekų apdorojimui visada reikėtų gauti leidimą.

Pakeitimas  68

Tarybos bendroji pozicija

22 straipsnio 2 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

2. Be 1 dalyje numatytų bendrųjų taisyklių valstybės narės nustato konkrečias išimčių suteikimo sąlygas pavojingoms atliekoms, be kita ko, veiklos rūšis, taip pat kitus reikalavimus, būtinus norint atlikti skirtingų formų naudojimo operacijas, ir, kai tinka, nurodo ribines pavojingų medžiagų kiekio atliekose vertes bei ribines išmetimo vertes.

Išbraukta.

(Iš dalies perimtas pirmojo svarstymo 188 pakeitimas)

Pagrindimas

Pavojingų atliekų apdorojimui visada reikėtų gauti leidimą.

Pakeitimas  69

Tarybos bendroji pozicija

23 straipsnio 1a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

 

 

Kur įmanoma, esami kompetentingos institucijos turimi duomenys bus naudojami su šiuo registravimo procesu susijusiai informacijai gauti, taip siekiant sumažinti biurokratinę naštą.

Pagrindimas

Savaime suprantama, kad per pirmąjį svarstymą priimtas pakeitimas įterptas siekiant išvengti dvigubo administracinio darbo.

Pakeitimas  70

Tarybos bendroji pozicija

24 straipsnio 4a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

4a. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 12 straipsnio 1 dalies c punktą, šiame straipsnyje nustatyti minimalūs standartai nelaikomi Bendrijos teise.

Pagrindimas

Šis straipsnis įtrauktas į bendrąją poziciją, tačiau kelia abejonių dėl tarpvalstybinio atliekų gabenimo. Jei atliekos gabenamos perdirbimui, taikant Reglamento dėl atliekų vežimo nuostatas, tam galima prieštarauti, jei įmonės, į kurią atliekos gabenamos, standartai žemesni už tos šalies, iš kurios jos išvežamos. Tačiau tai nebegalioja, jei taikomi Bendrijos lygmens standartai. Vis dėlto nepateisinama panaikinti galimybę prieštarauti, jei minimalūs standartai nustatyti komitologijos procedūra.

Pakeitimas  71

Tarybos bendroji pozicija

26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

1. Valstybės narės pagal 1 straipsnį ir 11 straipsnį ne vėliau kaip ...* parengia atliekų prevencijos programas.

1. Valstybės narės, laikydamosi 1, 3a ir 7a straipsnių nuostatų, imasi visų reikalingų priemonių, kad stabilizuotų savo bendrą atliekų gamybą. Stabilizavimas reiškia, kad atliekų gamyba, palyginti su stabilizavimo laikotarpio pradžia, negali didėti. Pirmiausia valstybės narės pagal tuos pačius straipsnius ne vėliau kaip ... * parengia atliekų prevencijos programas.

Pagrindimas

Šis pakeitimas pagrįstas Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtu pakeitimu (69 pakeitimas) ir nauja informacija. Europos Parlamentui labai svarbu, kad būtų priimti atliekų prevencijos ir perdirbimo uždaviniai.

Pakeitimas  72

Tarybos bendroji pozicija

26 straipsnio 2 ir 3 dalys

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

3. Valstybės narės nustato tinkamus konkrečius atliekų prevencijos priemonių kokybinius ar kiekybinius kriterijus, kurie patvirtinami siekiant stebėti ir vertinti pagal tas priemones daromą pažangą, ir gali nustatyti konkrečius, kitus nei nurodyti 4 dalyje, kokybės ar kiekybės tikslus ir rodiklius, skirtus tam pačiam tikslui

3. Member States shall determine appropriate specific qualitative and quantitative targets within such programmes based on at least the starting point target of stabilising waste generation by 2012 and further significantly reducing waste generation by 2020, as set out in Article 7a.

4. Atliekų prevencijos rodikliai gali būti patvirtinti taikant 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą.

 

Pagrindimas

Šis pakeitimas pagrįstas Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtu pakeitimu (69 pakeitimas) ir nauja informacija. Europos Parlamentui labai svarbu, kad būtų priimti atliekų prevencijos ir perdirbimo uždaviniai.

Pakeitimas  73

Tarybos bendroji pozicija

26 straipsnio 5 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

5. Komisija parengs gaires siekdama padėti valstybėms narėms rengiant programas.

5. Komisija sukurs keitimosi informacija apie pažangiąją atliekų prevencijos patirtį sistemą ir parengs gaires siekdama padėti valstybėms narėms rengiant programas.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (69 pakeitimas). Ši sistema sudarytų institucijoms galimybę semtis patirties iš kitoje valstybėje narėje įgyvendintų veiksmingų priemonių.

Pakeitimas  74

Tarybos bendroji pozicija

27 straipsnis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad atliekų tvarkymo planai ir atliekų prevencijos programos būtų įvertinami bent kas šešerius metus ir prireikus būtų patikslinami.

Valstybės narės reguliariai vertina atliekų prevencijos programas ir persvarsto jas bent kas penkerius metus. Europos aplinkos agentūra į savo metinę ataskaitą turėtų įtraukti pažangos, padarytos vykdant ir įgyvendinant tokias programas, apžvalgą.

Pagrindimas

Į šį procesą reikia įtraukti Europos aplinkos agentūrą (EAA, angl. EEA), kad ji padėtų Komisijai ir Parlamentui išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. Valstybės narės gali lengvai išvengti priežiūros paprasčiausiai atidėdamos ataskaitų Komisijai pateikimo terminą. Pagal Direktyvą Nr. 91/692/EEB valstybės narės savo Pagrindų direktyvos dėl atliekų periodines ataskaitas turėjo pateikti iki 2004 m. rugsėjo 30 d. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. tą padarė tik devynios iš jų. Tai buvo Vokietija, Danija, Graikija, Suomija, Portugalija, Švedija, Čekijos Respublika, Slovėnija ir Slovakija. Vėl teikiamas pirmojo svarstymo metu priimtas 71 pakeitimas.

Pakeitimas  75

Tarybos bendroji pozicija

29a straipsnis (naujas)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

29a straipsnis

 

Papildomos priemonės

 

Iki ...* Komisija parengia pranešimą, kuriame būtų aptariamos priemonės, kurios padėtų veiksmingiau pasiekti 1 ir 3a straipsniuose nustatytus tikslus. Pranešimas kartu su atitinkamais pasiūlymais per šešis mėnesius nuo jo parengimo datos pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

Pranešime visų pirma aptariami šie klausimai:

 

(a) ar II priedas turi būti keičiamas siekiant:

 

(i) atsisakyti tų atvejų, kai išvardytų operacijų metu panaudojama nepakankamai daug atliekų siekiant naudingo tikslo, atitinkančio 1 straipsnyje nustatytą tikslą,

 

(ii) nurodyti atvejus, kai panaudotų ir utilizavimo operacijos metu galutinai pašalintų atliekų proporcija turėtų būti tiksliai apibrėžta siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdytas 1 straipsnyje nustatytas tikslas,

 

iii) nurodyti su naudojimo operacija R1 susijusius skirtingus energijos efektyvumo lygius,

 

(iv) pateikti nuorodų atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą;

 

(b) ar I priedas turi būti keičiamas siekiant:

 

(i) pridėti tam tikrų II priede nepaminėtų operacijų,

 

(ii) pateikti nuorodų atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą; ir

 

(c) ar reikėtų nurodyti minimalius tam tikrų galutinio šalinimo ar utilizavimo operacijų standartus, padedančius įgyvendinti 10 straipsnyje numatytus tikslus.

 

Pagal šio pranešimo reikalavimą nedraudžiama Komisijai tuo pat metu pateikti kokių nors pasiūlymų.

 

* Po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

Pagrindimas

Vėl teikiamas pirmojo svarstymo metu priimtas 61 pakeitimas. Pasiūlyme pateikiama daug nuorodų į komitologijos procedūrą, ir tai reiškia, kad kai kurie svarbūs klausimai gali būti keičiami netaikant tinkamo tikrinimo. Šis pakeitimas padėtų tai išspręsti, kadangi jame reikalaujama, kad Komisija teiktų ataskaitas, apimančias kelias svarbias sritis, siekiant pateikti dėl jų naujų pasiūlymų, kuriuos apsvarstytų Parlamentas ir Taryba. Komisija turi atsižvelgti į specialius pasiūlymus, susijusius su tomis sritimis, kuriose ji jau pasiūlė komitologijos procedūras, ir turi greitai atkreipti į tai dėmesį. Tuo tarpu tai neturėtų užkirsti kelio pokyčiams, nes pakeitime aiškiai nurodoma, kad Komisija gali pateikti savo pasiūlymų per tą laikotarpį.

Pakeitimas  76

Tarybos bendroji pozicija

32 straipsnio 1 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

1. 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos ar įmonės, pavojingų atliekų gamintojai ir įstaigos bei įmonės, kurių profesinė veikla yra pavojingų atliekų surinkimas ar vežimas, ar veikiančios kaip prekiautojai jomis ir tarpininkai, registruoja atliekų kiekį, pobūdį, kilmę ir, jei reikia, paskirties vietą, surinkimo periodiškumą, naudojamą transporto rūšį ir numatytą apdorojimo metodą bei pateikia tuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

1. 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos ar įmonės, pavojingų atliekų gamintojai ir įstaigos bei įmonės, kurių profesinė veikla yra pavojingų atliekų surinkimas ar vežimas, ar veikiančios kaip prekiautojai jomis ir tarpininkai, chronologine tvarka registruoja atliekų kiekį, pobūdį, kilmę ir, jei reikia, paskirties vietą, surinkimo periodiškumą, naudojamą transporto rūšį ir numatytą apdorojimo metodą bei pateikia tuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (74 pakeitimas). Europos Parlamentas ypač siekia užtikrinti, kad, panaikinus Pavojingų atliekų direktyvą, nepablogėtų apsaugos standartai.

Pakeitimas  77

Tarybos bendroji pozicija

32 straipsnio 2 dalis

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

2. Registruoti pavojingų atliekų duomenys saugomi ne mažiau kaip trejus metus, išskyrus įstaigų ir įmonių, vežančių pavojingas atliekas, atvejį – pastarosios tokius duomenis turi saugoti ne mažiau kaip 12 mėnesių.

2. Registruoti pavojingų atliekų duomenys saugomi ne mažiau kaip penkerius metus.

Kompetentingoms institucijoms ar ankstesniam turėtojui paprašius pateikiami dokumentai, įrodantys, kad tvarkymo operacijos buvo atliktos.

Kompetentingoms institucijoms ar ankstesniam turėtojui paprašius pateikiami dokumentai, įrodantys, kad tvarkymo operacijos buvo atliktos.

 

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos tvarkytų visų IV skyriuje nurodytų įstaigų ir įmonių registrą, ir gali reikalauti, kad šios įstaigos ir įmonės teiktų ataskaitas.

(Perimtas pirmojo svarstymo 74 pakeitimas)

Pagrindimas

Šį pakeitimą Europos Parlamentas priėmė pirmojo svarstymo metu (74 pakeitimas). Europos Parlamentas ypač siekia užtikrinti, kad, panaikinus Pavojingų atliekų direktyvą, nepablogėtų apsaugos standartai. Pavojingų atliekų apdorojimas ir gabenimas yra rimtas dalykas. Su jais susiję įrašai turėtų būti saugomi penkerius metus, kad būtų galima užtikrinti tinkamą susekamumą. Visos atliekas tvarkančios įstaigos ir įmonės turėtų būti registruojamos.

Pakeitimas  78

Tarybos bendroji pozicija

34 straipsnio 4a dalis (nauja)

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

 

4a. Ne vėliau kaip ...* Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos ataskaita ir pasiūlymu, persvarsto II priedo R1 įšnašoje pateiktą deginimo įrenginių formulę.

 

Komisijos ataskaita parengiama remiantis valstybių narių pranešimais apie deginimo įrenginius, pripažintus utilizavimo įrenginiais jų teritorijoje taikant II priedo R1 įraše pateiktą formulę. Komisijos ataskaitoje nagrinėjama, ar formulė turėjo teigiamos įtakos ir skatino statyti ir eksploatuoti daugiau didelio energijos efektyvumo deginimo įrenginių.

 

Kad kompetentinga institucija, taikydama II priedo R1 įraše pateiktą formulę, įrenginį galėtų pripažinti utilizavimo ar šalinimo įrenginiu, įrenginio operatorius ypač nurodo, kiek energijos reikia įsigyti atliekoms tvarkyti ir išmetamos energijos (elektros ir šiluminės) formą bei kiekį.

 

* Po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

Pagrindimas

Šis kompromisas pagrįstas per pirmąjį svarstymą priimtu 83 pakeitimu, kuriame numatoma išbraukti energijos efektyvumo formulę. Juo siekiama skaidresnio deginimo įrenginių klasifikavimo utilizavimo įrenginiais ir persvarstyti formulę siekiant išsiaiškinti, ar pasiektas norimas poveikis.

Pakeitimas  79

Tarybos bendroji pozicija

35 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

1. Komisija gali parengti gaires, nustatančias, kaip aiškinti 3 straipsnio 14 ir 18 punktuose pateiktas naudojimo ir šalinimo apibrėžtis.

1. Komisija gali parengti gaires, nustatančias, kaip aiškinti naudojimo ir šalinimo apibrėžtis

Pagrindimas

20 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „kiekviename leidime, kuris apima deginimą ar bendrą deginimą ir naudojimą energijai gauti, turi būti sąlyga, kad naudojimas energijai gauti turi būti vykdomas užtikrinant aukšto lygio energijos efektyvumą“. Šiuo tikslu energijos efektyvumo formulė turėtų būti paskelbta kaip techninė gairė, taikoma VISUOSE – ir deginimo, ir šalinimo įrenginiuose.

Pakeitimas  80

Tarybos bendroji pozicija

I priedo D7 punktas

Tarybos bendroji pozicija

Pakeitimas

D 7 Išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną

Išbraukta.

Pagrindimas

EP pirmojo svarstymo pakeitimas. Atliekų išleidimą į jūras ar atliekų dempingą reikėtų uždrausti, nes ilgainiui tai nesaugu.

  • [1]  OL C 287 E, 2007 11 29, p. 136.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pirmojo svarstymo metu Europos Parlamentas priėmė kelis svarbius direktyvos projekto pakeitimus. Europos Parlamentas norėtų, kad šie pakeitimai išliktų ir antrojo svarstymo metu.

Pagrindimai pakeitimai buvo perdirbimo ir atliekų prevencijos uždavinių nustatymas ir reikalavimas kaip bendrąją taisyklę taikyti penkių lygmenų atliekų hierarchiją.

Taryba išbraukė visą tekstą apie uždavinius, bet pranešėja, pasikonsultavusi su Komisija, šiek tiek pakeitė ir vėl pateikė Europos Parlamento pakeitimus. Pakeitimai pakeisti, kad tekstas būtų labiau priimtinas Tarybai ir kad atliekų prevencijos ir pramonės atliekų perdirbimo uždavinių atvejais būtų labiau atsižvelgta į poreikį kurti patikimą statistinę bazę. Pranešėjos ir komiteto požiūriu, būtų klaida praleisti progą užtikrinti, kad ši direktyva nebūtų vien apibrėžimų rinkinys. Svarbu, kad būtų tikras ryšys tarp direktyvos ir teminėje atliekų strategijoje išdėstytų perdirbimo ir prevencijos siekių. Kai nenustatyti uždaviniai, tokio ryšio nėra.

Europos Parlamentas ir Taryba, be abejo, ginčysis dėl penkių lygių hierarchijos taikymo aprėpties ir dėl to, kokiu būdu galima jos nesilaikyti. Europos Parlamentas nori, kad hierarchija būtų taikoma kaip „pagrindinė taisyklė“, o Taryba teikia pirmenybę formuluotei „pagrindinis principas“. Pranešėja ne visiškai įsitikinusi, kad vietinio lygmens ginčuose bus suvokti nedideli šių dviejų formuluočių skirtumai. Pagrindinis šio klausimo aspektas yra tas, kad direktyvoje turi būti išaiškinta, kad paprastai hierarchijos nesilaikyti negalima – tai turi vykti tvarkingo proceso rėmuose. Pirminiame Europos Parlamento pakeitime buvo numatytas nepagrįstai sudėtingas hierarchijos nesilaikymo procesas. Pranešėja jį supaprastino, atsižvelgdama į tai, kad turi būti taikomos valstybių narių nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros.

Vienas svarbus direktyvos tikslas yra aiškiai nustatyti, kuo skiriasi atliekų „naudojimas“ ir atliekų „pašalinimas“, nes Teisingumo Teismo sprendimai įneša neaiškumo. Pirmojo svarstymo metu priimtuose pakeitimuose buvo numatytas „naudojimo“ apibrėžimas, į kurį įtrauktos energiją iš atliekų gaminančios įmonės, kurios atitinka tam tikrus energijos efektyvumo kriterijus. Pirmojo svarstymo metu pateikti pakeitimai, prieštaraujantys energijos gamybos iš atliekų idėjai, nebuvo priimti. Tačiau buvo priimtas pakeitimas, kuris II priede panaikino siūlomą energijos efektyvumo formulę. Tai turėtų būti kriterijus, pagal kurį būtų galima nuspręsti, kokia energijos iš atliekų gamyba galėtų būti laikoma „naudojimo“ operacijomis.

Pranešėja mano, kad iš atliekų energiją gaminančios įmonės gali būti svarbios sprendžiant likutinių atliekų, kurios paprastai užkasamos, problemą. Pranešėja taip pat mano, kad šiuo metu, kai ES išgyvena energetikos krizę ir yra vis labiau priklausoma nuo nesaugių užsienio kuro tiekimo šaltinių, atliekos yra galimai svarbus kuro šaltinis. Mūsų atliekos bent jau pagamintos ES. Iš jų galima gaminti šilumą ir energiją. Kelių valstybių narių patirtis rodo, kad iš atliekų gaunama energija gali papildyti perdirbimą ir jo neišstumti. Pageidautina, kad būtų taikoma energijos efektyvumo formulė, kurios „naudojimo“ įmonės turėtų laikytis. Be to, tokia formulė naujas įmones kuriantiems subjektams būtų svarbi paskata teikti pirmenybę energijos efektyvumui.

Tačiau, pranešėja supranta, kad yra Europos Parlamento narių, kurie iš esmės pasisako prieš energiją iš atliekų gaminančias įmones ir kurie jokiu būdu už jas nebalsuos. Kiti Europos Parlamento nariai, daugiausia iš šalių, kurios tik pradeda atliekų neužkasti, bijo, kad energijos gamyba iš atliekų jų šalyse gali tapti vyraujančiu atliekų tvarkymo procesu ir kad tai neskatins investuoti į perdirbimą, pakartotinį naudojimą ir prevenciją.

Šiuo aspektu ypač svarbus Europos Parlamento reikalavimas patvirtinti perdirbimo ir prevencijos uždavinius. Valstybės narės nori, kad Europos Parlamento nariai pripažintų, kad energijos gamybą iš atliekų būtų galima laikyti „naudojimu“. Jei jos nori laimėti šį ginčą, privalo suprasti, kad Europos Parlamento nariai palaikys šią idėją tik tuo atveju, jei jie bus užtikrinti, kad į šią direktyvą bus įtraukti perdirbimo ir prevencijos uždaviniai. Toks uždavinys yra apsidraudimo, kad energijos gamyba iš atliekų netaptų vyraujančiu atliekų tvarkymo būdu, politika.

Pirmojo svarstymo metu Europos Parlamentas priėmė Komisijos pasiūlymų dėl tinkamai apdorotų atliekų perdirbimo į gaminius pakeitimus. Europos Parlamento nariai „atliekų nustojimo būti atliekomis“ klausimu siekė aiškiai pabrėžti, kad reikalingi teisėkūros pasiūlymai, nustatantys, kokie reikalavimai taikomi kompostui, užpildams, popieriui, stiklui, metalui, panaudotoms padangoms ir audinių atliekoms. Visais šiais atvejais išaiškinimas, kokios taisyklės taikomos, labai prisidėtų prie perdirbimo skatinimo. Gaila, kad Taryba pabijojo spręsti šią problemą ir šį klausimą perkėlė į konstatuojamąsias dalis. Pranešėja nori, kad būtų greičiau imtasi konkrečių veiksmų, ir grąžino ši klausimą į direktyvos tekstą.

Taryba drąsiai pasisakė šalutinių produktų klausimu ir į 4 straipsnį įtraukė apibrėžimą. Europos Parlamentą veikiančių subjektų nuomonė šiuo klausimu visiškai skiriasi. Pranešėja mano, kad būtina pasinaudoti galimybe nustatyti apibrėžimą ir jos neatidėti neapibrėžtam laikui.

Ši direktyva apimą dvi galiojančias direktyvas – dėl pavojingų atliekų ir dėl alyvų atliekų. Daugelis kolegų nepalankiai vertino tai, kad į Atliekų pagrindų direktyvą perkelta per mažai galiojančios Pavojingų atliekų direktyvos aspektų. Todėl pranešėja, siekdama šią padėtį ištaisyti, pasiūlė grąžinti keletą pakeitimų, pasiūlytų pirmojo svarstymo metu. Paskelbus direktyvą atrodė, kad ji gali pakenkti alyvų atliekų perdirbėjų interesams. Pranešėja reiškia pasitenkinimą, kad bendrojoje pozicijoje šiuo klausimu pasiūlytos tinkamos nuostatos. Pranešėja palankiai vertina Tarybos tekstą dėl biologinių atliekų ir atkreipia dėmesį į, jos nuomone, reikalingus nedidelius papildymus gamintojo atsakomybės klausimu.

Pranešėja tikisi, kad priimtas galutinis direktyvos variantas bus pakankamai aiškus ir daugiau nereikės kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Saugus ir tausus atliekų tvarkymas – visiems svarbus klausimas. Šį kartą mes privalome jį išspręsti iš tikrųjų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pagrindų direktyvos dėl atliekų persvarstymas

Nuorodos

11406/4/2007 – C6-0056/2008 – 2005/0281(COD)

Pirmojo svarstymo EP data - P numeris

13.2.2007                     T6-0029/2007

Komisijos pasiulymas

COM(2005)0667 - C6-0009/2006

Paskelbimo, kad gauta bendroji pozicija, plenariniame posėdyje data

21.2.2008

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

21.2.2008

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Caroline Jackson

21.2.2006

 

 

Svarstymas komitete

25.2.2008

2.4.2008

 

 

Priėmimo data

8.4.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

14

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vittorio Prodi, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Bairbre de Brún, Milan Gaľa, Erna Hennicot-Schoepges, Anne Laperrouze, Johannes Lebech, Kartika Tamara Liotard, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Jean-Pierre Audy

Pateikimo data

18.4.2008