PRANEŠIMAS rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (7.5.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

30.5.2008 - (2008/2006(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Mia De Vits

Procedūra : 2008/2006(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0202/2008

Pateikti tekstai :

A6-0202/2008

Debatai :

PV 17/06/2008 - 11
CRE 17/06/2008 - 11

Balsavimas :

PV 19/06/2008 - 5.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0306

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Europos energijos vartotojų teisių chartijos link (2008/2006(INI))

(2008/2006(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, keičiančios direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528),

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0529),

– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Europos energetikos politikos, pateiktas Tarybos dokumente Nr. 6271/07,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (COM(2006)0851),

– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Elektros ir dujų rinkos perspektyvos. Įgyvendinimo ataskaita.“ (SEC(2006)1709), pridėtą prie Komisijos komunikato (COM(2006)0841),

– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „ES energetikos politikos duomenys“ (SEC(2007)0012),

– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti,[1]

– atsižvelgdamas į Europos energetikos reguliavimo institucijų tarybos metinę 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. ataskaitą, skirtą visiems Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kuri buvo parengta pagal 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimo 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo 3 straipsnio 8 dalį,[2]

– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai (2007 m. kovo 8–9 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos patvirtinto „Europos Vadovų Tarybos energetikos veiksmų plano (2007–2009 m.). Europos energetikos politika“ (7224/07),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ (COM(2007)0386),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0202/2008),

A. kadangi socialinės įtraukties, lygių galimybių visiems ir laisvos prieigos prie informacijos skaitmeninėje eroje principai reiškia, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi turėti galimybę gauti energiją prieinamomis kainomis,

B. kadangi vartotojai, ypač fiziniai asmenys ir mažosios bei vidutinės įmonės (MVĮ), gali naudotis ribotomis priemonėmis ir galimybėmis veiksmingai atstovauti savo interesams,

C. kadangi reikiamas aprūpinimas energija – viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių siekiant užtikrinti sėkmingą piliečių dalyvavimą socialiniame ir ekonominiame gyvenime,

D. kadangi Europos energijos vartotojų teisių chartija (chartija) – tai kreipimasis į vyriausybes, energetikos sektorių reguliuojančias institucijas ir sektorių, kuriems atstovauja visi socialiniai partneriai, bei raginimas konkrečia veikla prisidėti užtikrinant, kad konkurencingoje, saugioje ir aplinką tausojančioje ES energetikos rinkoje būtų atsižvelgiama į energijos vartotojų interesus,

E. kadangi atsižvelgiant į tai, kad rinkose, kuriose konkurencija nėra tobula, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje, vien rinkos procesais ne visada įmanoma visiškai užtikrinti vartotojų interesus, būtina skirti dėmesio ne tik su energetikos sektoriui būdingomis viešosiomis paslaugomis susijusiems įsipareigojimams, bet ir vartotojų apsaugai ir šias sritis stiprinti,

F. kadangi turimi duomenys rodo, kad valstybės narės tik ribotai taikė tikslinius su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus pažeidžiamų vartotojų poreikiams patenkinti,

G. kadangi didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vaidmeniui, skirtam nacionalinėms reguliavimo institucijoms (NRI, angl. NRAs), kurios turėtų būti nepriklausomos nuo bet kokių viešųjų ir privačių interesų ir turėti įgaliojimus stebėti energetikos rinkas, įskaitant kainas ir visas jų sudedamąsias dalis, ir, jei reikia, įsikišti ir taikyti nuobaudas;

H. kadangi teisės aktai nepakankamai reglamentuoja vartotojų ginčų energijos srityje sprendimą ir kadangi tokius ginčus sprendžia keletas skirtingų institucijų ir vartojai nežino, į kurią jų kreiptis,

I. kadangi ES tikslai, susiję su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, turėtų būti įtraukti į Europos energijos vartotojų teisių chartiją tam, kad vartotojai galėtų rinktis tuos tikslus atitinkančius energijos šaltinius,

Chartijos pobūdis

1. pabrėžia tai, kad energijos tiekimas – svarbiausias sėkmingo piliečių dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime elementas;

2. primena, kad nors vartotojų teisės jau saugomos pagal galiojančius Bendrijos teisės aktus, dažnai jos negerbiamos; pabrėžia, kad vartotojų apsaugos priemones geriausiai galima stiprinti veiksmingiau įgyvendinant esamus teisės aktus;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus pasiūlymų paketą dėl elektros ir gamtinių dujų rinkų (vadinamieji trečiojo paketo pasiūlymai), kurį Europos Parlamentas šiuo metu svarsto, būtų toliau stiprinama energijos vartotojų apsaugos teisinė sistema;

4. mano, kad būsima energijos vartotojų apsauga ir toliau turėtų būti grindžiama bendrais Europos Sąjungos ir valstybių narių veiksmais; skirtinga energetikos rinkos vartotojų apsaugos tvarka gali turėti skirtingą poveikį skirtingose valstybėse narėse. Taigi būtina nuolat taikyti subsidiarumo principą;

5. pabrėžia neabejotiną poreikį sustiprinti vartotojų apsaugą energijos srityje, o šios chartijos Europos ir nacionalinės institucijos, taip pat privatūs ūkio subjektai turėtų laikytis kaip pagrindinio dokumento, kad būtų veiksmingai užtikrinta ir įgyvendinama vartotojų teisų apsauga;

6. atkreipia dėmesį į Direktyvų Nr. 2003/54/EB ir 2003/55/EB, keičiamų teisės aktų pasiūlymų „trečiuoju paketu“, 3 straipsnį ir A priedą; pabrėžia, kad būtina geresnė vykdymo kontrolė nacionaliniu lygiu;

7. pabrėžia galimą chartijos, kaip informacinės priemonės, kurioje surinktos, išaiškintos ir sujungtos galiojančiuose ES teisės aktuose jau įtvirtintos energijos vartotojų teisės, vertę; todėl džiaugiasi Komisijos planu parengti išsamią interneto priemonę, susijusią su energijos vartotojų teisėmis, bet nurodo, kad būtina platesnė vartotojų, kurie neturi prieigos prie interneto arba kuriems internetas nėra tinkama informacijos priemonė, informavimo strategija;

8. nurodo, kad chartija taip pat turi atitikti smulkių profesionalių vartotojų, kurie dažnai susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir įprasti energijos vartotojai, poreikius;

Prieiga prie perdavimo ir paskirstymo tinklų ir tiekimas

9. primena, kad Europos energetikos rinkai vis dar būdinga turėti daug monopolijų. Taip ribojama pasirinkimo laisvė, galimybė greitai ir nemokamai pakeisti tiekėją, didėja informacijos trūkumas ir dėl to didėja vartotojų pažeidžiamumas. Taigi, svarbu užtikrinti, kad būtų stengiamasi sukurti bendrą konkurencingą energetikos rinką ir ypač apsaugoti pažeidžiamus vartotojus;

10. pabrėžia, kad Europos elektros energijos ir dujų vartotojai gali turi teisę būti prijungtais prie tinklų ir už pagrįstas, skaidrias, nediskriminacines ir aiškiai palyginamas kainas bei tarifus, įskaitant kainas ir tarifus, apskaičiuotus pagal atitinkamą indeksavimo tvarką, gauti tiekiamą elektros energiją ir dujas; nediskriminavimas turėtų aprėpti draudimą nustatyti diskriminuojančius mokesčius už tam tikrus mokėjimo būdus, ypač tiems, dažnai pažeidžiamiems, vartotojams, kurie mokesčius moka pagal išankstinio mokėjimo skaitiklių rodmenis;

11. pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vartotojų apsaugai ir reikia parengti apsaugančias priemones, kurios padėtų užtikrinti, jog vartotojai nebūtų atjungiami nuo tiekimo tinklų; valstybės narės turi paskirti paslaugas teikti vartotojams įpareigotą bendrovę ir informuoti apie tai vartotojus; tokių bendrovių paskyrimo tvarka turi būti nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

12. pabrėžia, kad atjungimas nuo tinklo turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė spręsti vartotojų, ypač pažeidžiamų, nepriemokų ir nepriemokų atostogų laikotarpiu klausimui; tiekėjai privalo taikyti proporcingumo principą, be to, prieš imdamiesi tokių veiksmų, vartotojui apie tai individualiai pranešti;

13. pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotinių teisių apsaugą, skirtingų socialinių, ekonominių grupių ir regionų prieigą prie energijos, užtikrinant tiekimo stabilumą ir saugumą, taip pat tinklų efektyvumą, skatinant valstybių narių ir kaimyninių valstybių regioninį bendradarbiavimą iš europinės perspektyvos;

14. ragina valstybes nares užtikrinti, kad vartotojai galėtų netrukdomai pasirinkti kitą tiekėją, kad toks tiekėjo pakeitimas neužtruktų ilgiau kaip vieną mėnesį ir kad jo nereikėtų apmokėti;

Tarifai ir kainos

15. pabrėžia, kad elektros ir gamtinių dujų kainos Europoje turi būti pagrįstos, lengvai bei aiškiai palyginamos ir skaidrios, taip pat atspindėti tikrąjį suvartotos energijos kiekį; informacija apie paskelbtas kainas, tarifus, indeksavimo tvarką ir nustatytas sąlygas vartotojams turi būti lengvai prieinama išsamiomis ir lengvai suprantamomis informavimo priemonėmis; be to, informaciją apie jas reikia iš anksto pateikti atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kurios jas kontroliuotų ir priimtų;

16. pabrėžia, kad tai yra normalus sutartinis tiekėjo įsipareigojimas reguliariai, iš anksto nustatytomis dienomis atlikti skaičiavimus, siekiant užtikrinti, kad mokesčiai vartotojams būtų nustatomi už jų faktiškai sunaudotą energijos kiekį; jeigu tiekėjai negali vykdyti tokio įsipareigojimo dėl, pavyzdžiui, techninių priežasčių, suvartotos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas remiantis pagrįstais ir skaidriais kriterijais, kurie būtų aiškiai nurodyti sutartyje;

17. šiuo atžvilgiu pabrėžia rinkos dalyvių, kurie specializuotųsi teikdami tiekėjų kainų, tarifų ir sąlygų palyginimo informaciją bei padėtų pakeisti tiekėją, plėtros svarbą;

18. ragina valstybes nares skatinti naudoti pažangius skaitiklius, kuriais naudodamiesi vartotojai galėtų gauti aiškią informaciją apie jų faktiškai suvartotą energijos kiekį ir taip būtų prisidedama prie geresnio energijos vartojimo efektyvumo; primena 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų[3] 13 straipsnyje išdėstytus reikalavimus dėl pažangių skaitiklių pateikimo; skubiai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti toje direktyvoje nustatytus reikalavimus dėl matavimo ir sąskaitų išrašymo ir stebėti kaip jų laikomasi, kad vartotojai būtų informuojami ir didėtų energijos vartojimo efektyvumas;

19. prašo Komisijos atlikti nuodugnų tyrimą apie tai, kaip dabar namų ūkiuose yra naudojami pažangūs skaitikliai, ir prireikus atidžiai ištirti plėtros bei, pasikonsultavus su Parlamentu, finansavimo galimybes siekiant paskatinti pažangiausią praktiką; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgiant į tai skatinti ir remti pramonės sektorių;

Informacija ir sutartys

20. siekdamas apsaugoti skaidrumą pabrėžia poreikį remiantis pažangiausia patirtimi parengti standartinės sąskaitos pavyzdį; siekiant užtikrinti palyginimo galimybę; pabrėžia poreikį parengti standartinę informaciją, kuri būtų teikiama prieš sudarant sutartį ir jos sudarymo metu, įskaitant informaciją apie chartijoje nurodytą vartotojo teisę;

21. ragina valstybes nares įkurti atskirą vartotojų informacijos užklausų priėmimo biurą, pavyzdžiui, pasitelkiant reguliavimo centrus, taip sudarant sąlygas vartotojams gauti informacijos ir kartu užtikrinant, kad informacija – pagal vietą, laiką, priemones ir išsamumą – būtų kuo arčiau vartotojo;

22 pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, turi parengti kokybės kriterijus, kurie būtų taikomi vartotojams teikiamoms paslaugoms, įskaitant informacijos telefonu centrus;

23. mano, kad tiekėjų ir nepriklausomų nacionalinių reguliavimo institucijų interneto svetainėse turi būti prieinamos tarifų modeliavimo programos; pabrėžia, kad vartotojai reguliariai turi būti informuojami apie jų suvartotos energijos kiekį;

24. pabrėžia, kad būtina įpareigoti tiekėjus informuoti vartotojus apie chartijos priėmimą;

Socialinės priemonės

25. apgailestauja, kad pažeidžiami vartotojai turi rimtų problemų, kurias būtina atskirai spręsti nacionalinėse socialinės apsaugos sistemose ar kitomis panašiomis priemonėmis;

26. ragina Komisiją pateikti gaires dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų apibrėžties ir kontroliuoti, kaip valstybės narės vykdo Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnyje ir 1 priede ir Direktyvoje 2003/55/EB nustatytus įsipareigojimus;

27. ragina Komisiją apibrėžti energetinio skurdo sąvoką;

28. ragina valstybes nares parengti nacionalinius energetikos veiksmų planus, skirtus energijos trūkumo problemoms spręsti, ir perduoti juos Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai; ragina agentūrą kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis stebėti šių priemonių įgyvendinimą ir teikti informaciją apie sėkmingas kovos su energijos trūkumu priemones; pabrėžia, kad reikėtų įvertinti, kiek atskirų valstybių narių socialinės apsaugos ar mokesčių sistemose atsižvelgiama į riziką, susijusią su energetiniu skurdu;

Aplinkos apsaugos priemonės

29. pabrėžia, kad tiekėjai ir tinklų operatoriai turi paisyti aplinkos apsaugos reikalavimų ir visokeriopai stengtis riboti išmetamo CO₂ kiekį bei radioaktyviųjų atliekų gamybą laikydamiesi galiojančiuose teisės aktuose nustatytų mažiausių galimų normų;

30. mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kombinuotajai šilumos ir elektros energijai bei kitai integruotajai energijos gamybai ir kad chartijoje turėtų būti pripažinta vartotojų teisė gauti informacijos prieš pasirenkant atsinaujinančius energijos šaltinius; todėl mano, kad visi vartotojai turėtų būti objektyviai, skaidriai ir nediskriminuojant informuojami apie jiems prieinamus energijos šaltinius;

31. taigi pabrėžia, kad reikia praktiškai įgyvendinti Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį, pagal kurią valstybės narės užtikrina, kad vartotojai gautų patikimą informaciją apie tai, kokią dalį atitinkamo elektros tiekėjo energijos mišinyje sudarė kiekvienas energijos šaltinis, ir apie tiekėjo elektros energijos gamybos poveikį aplinkai dėl atitinkamos energijos naudojimo;

Nacionalinės reguliavimo institucijos

32. pabrėžia, kad valstybėse narėse veikia nacionalinės reguliavimo institucijos, tačiau apgailestauja, kad šiuo metu jų įgaliojimai riboti; laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai įstatyminių galių ir išteklių ir norėtų jais naudotis;

33. yra įsitikinęs, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį vartotojų apsaugos srityje; taigi mano, kad reikėtų remti pasiūlymus, kuriais siekiama didinti reguliavimo institucijų įgaliojimus ir nepriklausomumą, įskaitant teisę taikyti sankcijas tiekėjams, nesilaikantiems šią sritį reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų;

34. mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turi būti nepriklausomos nuo bet kokių viešųjų ir privačių interesų ir turėti bent jau šiuos įgaliojimus:

– tvirtinti tinklų mokesčių nustatymo principus arba faktinius tinklų tarifus ir galiausiai jų indeksavimo tvarką,

– stebėti kainas ir visas jų sudedamąsias dalis, įskaitant jų indeksavimo tvarką,

– stebėti ir kontroliuoti informaciją vartotojams ir priversti tiekėjus teikti šią informaciją ne trumpiau kaip pirmuosius penkerius metus nuo visiško rinkos liberalizavimo iki tol, kol bus įrodyta, kad tiekėjai privalo teikti ir toliau teiks vartotojams aktualią, skaidrią ir objektyvią informaciją,

– apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos komercinės veiklos ir bendradarbiauti šiuo klausimu su atsakingomis valdžios institucijomis,

35. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų reikalingų galių, kad galėtų stebėti rinkoje pateikiamus elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo pasiūlymus. dėl to jos turėtų turėti galimybę susipažinti su visais svarbiausiais kainodaros elementais, įskaitant bent jau gamtinių dujų ir elektros tiekimo sutarčių terminus ir sąlygas bei indeksavimo formules;

36. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimai būtų įtraukti į Direktyvos 2003/54/EB 22c straipsnį ir Direktyvos 2003/55/EB 24c straipsnį;

37. pabrėžia, kad Europos agentūra turi parengti integruotą požiūrį į nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos koordinavimą;

Skundai

38. ragina valstybes nares kuo arčiau vartotojų įkurti bendrus vartotojų visų rūšių skundų priėmimo biurus ir skatinti tokių skundų sprendimą alternatyviais skundų sprendimo būdais;

39. pabrėžia, kad energijos paslaugų teikėjai visiems vartotojams turėtų užtikrinti teisę į paslaugų teikimą, skundų tvarkymą ir alternatyvius skundų sprendimo būdus pagal tarptautinius standartus, įskaitant ISO 10001, ISO 10002 ir ISO 10003 ir kitus šioje srityje parengtus ISO standartus;

40. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ombudsmenui būtų suteikti įgaliojimai veiksmingai nagrinėti skundus ir teikti vartotojams informaciją energetikos klausimais;

Vartotojų organizacijos

41. pripažįsta, kad vartotojų organizacijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad būtų padaryta kuo daugiau siekiant gerai apsaugoti elektros vartotojų teises ES; visos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojų organizacijos turėtų pakankamai išteklių teikti svarbiausias paslaugas, tarp jų – dujų ir elektros;

42. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti darnią energijos paslaugų plėtrą; pabrėžia vartotojų organizacijų ir nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmens svarbą skatinant tvarų vartojimą, nes jos atkreipia ir vartotojų, ir įmonių dėmesį į energijos šaltinių įvairovę, klimato kaitą ir vartotojų poveikį sektoriaus plėtrai;

43. Rekomenduoja, kad valstybės narės vartotojų organizacijoms suteiktų finansinę paramą, siekdamos, kad šios organizacijos galėtų apmokyti savo darbuotojus ir taip įgyti daugiau galimybių teikti pagalbą teisėkūros procese, informuoti ir šviesti vartotojus ir spręsti vartotojų ginčus;

o o

44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

[1] OL L 127, 2004 4 29, p. 92.
[2] ² OL L 296, 2003 11 14, p. 34.
[3] OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

I. Įžanga

Šiuo metu vartotojų teisės jau apibrėžtos, tačiau jas reglamentuoja įvairūs ES dokumentai, kurių nuostatos dažnai nėra perkeltos į nacionalinę teisę. Dėl to ypač svarbu išaiškinti, konsoliduoti ir papildyti nuostatas dėl šių teisių. Taigi reikėtų pritarti iniciatyvai dėl chartijos.

Savo 2007 m. liepos 5 d. Komunikate „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ (COM (2007)386) Komisija pateikia galimus būsimos chartijos elementus, kurie lengvai suprantamu būdu sujungtų galiojančių Bendrijos teisės aktų ir galimų elementų, skirtų veiklai ateityje, nuostatas.

Komisija nenumato, kad būsima Europos energijos vartotojų teisių chartija būtų teisės dokumentas.

Kitaip nei Komisija, pranešėja mano, kad chartija turėtų būti teisiškai privalomas dokumentas arba bent jau įtraukta į atitinkamą teisinę priemonę (kaip priedas), direktyvas 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

Pranešėja taip pat pritaria Komisijos siekiui parengti „energetikos kontrolinį sąrašą“, informavimo priemonę, kurią turėtų nuodugniai parengti valstybės narės ir su kuria galima būtų susipažinti internetu. Taigi tai būtų vartotojams skirta patariamoji priemonė, teikianti praktinės informacijos. Vis dėlto ji pabrėžia, kad šis techninis „energetikos kontrolinis sąrašas“ negali būti priimtinas Europos energijos vartotojų teisių chartijos pakaitalas.

II. Vartotojų teisių sąrašas

Komisijos konsultacinis dokumente išvardyti klausimai, kuriems chartijoje turėtų būti skirta daugiausiai dėmesio:

– teikti pagalbą kuriant tvarką, padėsiančią labiausiai pažeidžiamiems ES piliečiams spręsti didėjančių energijos kainų klausimą,

– piliečiams teikti daugiau būtinos informacijos, kad jie galėtų pasirinkti tiekėjus ir tiekimo galimybes,

– galimybė reikiamą energijos kiekį gauti už pagrįstas kaina,

– mažinti kanceliarinį darbą, kurį reikia atlikti vartotojams keičiant tiekėją,

– apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos pardavimo praktikos,

– vartotojų teisių įgyvendinimo užtikrinimas,

– informacija apie energijos vartojimo efektyvumą ir vartotojų elgsenos modelius,

– vartotojų atstovavimas.

Nesileisdama į smulkmenas pranešėja norėtų atkreipti dėmesį į toliau išvardytus elementus, kurie yra svarbūs siekiant geriau užtikrinti vartotojų teises.

A. Galimybė gauti energija ir perdavimo bei paskirstymo tinklai

Europos elektros energijos vartotojai turi teisę naudotis visuotine paslauga, t. y. teisę gauti nustatytos kokybės elektros energiją už protingą, lengvai ir aiškiai palyginamą ir skaidrią kainą. Tinklų tarifų, galbūt ir jų indeksavimo skaidrumą ir nuspėjamumą reikėtų dar labiau padidinti taikant lengvai suvokiamus ir prieinamus skaičiavimo metodus arba kitas informavimo priemones, kurios būtų iš anksto pateiktos atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir jų priimtos. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad tinklų tarifai būtų nediskriminaciniai.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vartotojų apsaugos priemonėms, įskaitant atitinkamas priemones, padedančias jiems apsisaugoti nuo bet kokio energijos tiekimo nutraukimo. Tiekimo nutraukimas, jeigu vartotojas nemoka už tiekimą, apskritai turėtų būti laikomas nepageidautina teisės gynimo priemone. Valstybės narės gali paskirti (pagal įstatymą) paslaugas teikti vartotojams įpareigotą bendrovę ir apie tai pranešti vartotojams.

Nacionalinės reguliavimo institucijos turi būti visiškai nepriklausomos nuo bet kokių kitų privačių arba visuomenės interesų įtakos, turėti įgaliojimus stebėti naudojimąsi elektros ir dujų tinklais, taip pat galimybę taikyti reikiamas sankcijas.

Valstybės narės užtikrina, kad reikalavimus atitinkantys vartotojai iš tikrųjų galėtų nemokamai pasirinkti kitą tiekėją. Kito elektros arba gamtinių dujų tiekėjo pasirinkimo procedūra neturėtų užtrukti ilgiau nei vieną mėnesį.

B. Kainos, tarifai ir stebėjimas

Elektros ir gamtinių dujų kainos Europoje turi būti pagrįstos. Europos energijos vartotojai turi nemokamai gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas ir tarifus, indeksavimo mechanizmus ir įprastas sąlygas. Jie turi teisę gauti tikruoju suvartotu energijos kiekiu pagrįstas apmokėjimo sąskaitas.

Europos energijos vartotojams, siekiant išvengti pažeidžiamų vartotojų diskriminavimo, turi būti pasiūlyti įvairūs apmokėjimo metodai, apimantys ir šias nemokamas priemones: energijos suvartojimo pagal išankstinį apmokėjimą matuoklius ir tarifų skaičiuokles.

Komisijos turėtų parengti ir finansuoti bandomuosius projektus aprūpinant individualius vartotojus „protingais“ skaitikliais, kurie tiksliai rodytų tikrąjį suvartotos energijos kiekį ir naudojimo trukmę;

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti tinkamų priemonių, kad galėtų stebėti rinkoje pateikiamus elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo pasiūlymus. Dėl to jos turėtų turėti galimybę susipažinti su visais svarbiausiais kainodaros elementais, įskaitant bent jau dujų tiekimo sutarčių sąlygas, indeksavimo formules ir t.t. Šios institucijos kainų stebėjimo rezultatus visuomenei turėti pateikti taip, kad tas kainas ir pagrindines turimų pasiūlymų sąlygas būtų įmanoma palyginti.

C. Informacija

Europos energijos vartotojai turi gauti objektyvią ir skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir indeksavimo mechanizmus, taip pat apie įprastas sąlygas (įskaitant standartines sąskaitas), kiek tai susiję su galimybe prisijungti prie elektros energijos paslaugų ir jomis naudotis nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu.

Europos elektros vartotojai turi gauti informaciją apie tai, iš kokių energijos išteklių gautos kuro rūšys buvo naudotos gaminant elektros energiją, kurią tiekėjas tiekė praeitais metais. Ši informacija pateikiama valstybėse narėse išrašomose sąskaitose suderintai ir suprantamai, kad ją būtų lengva palyginti.

Europos elektros vartotojai turi gauti informaciją bent jau apie nuorodas į turimus informacijos šaltinius, pvz., interneto tinklapius, kuriuose viešai (arba pagal pareikalavimą) skelbiama informacija apie atitinkamo tiekėjo elektros energijos gamybos poveikį aplinkai praėjusių metais, atsižvelgiant į CO₂ ir radioaktyviųjų atliekų išmetimą, dėl atitinkamo kuro mišinio naudojimo. Ši informacija turėtų būti nemokamai teikiama raštu, jei to pareikalautų vartotojai.

Europos energijos vartotojai turi teisę gauti informaciją, pateikiamą su apmokėjimo sąskaitomis ar tose sąskaitose arba kituose sandoriuose ar tuose sandoriuose, kvituose ar su kvitais ir t. t. apie a) tikrąsias kainas ir tikrąjį suvartojimą bent jau per 6 mėnesius; b) kainų indeksavimo mechanizmą ir bet kokius jo pakeitimus; c) tikrąjį palyginamąjį energijos suvartojimą per metus; d) palyginimą su lyginamosios analizės būdu ištirtu energijos vartotoju; e) kontaktus, kuriais būtų galima gauti informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, galutinių vartotojų aprašymus ir įrangos reikalavimus; f) informaciją apie tai, iš kokių energijos išteklių gautos kuro rūšys buvo naudotos gaminant tiekimą energiją.

Tiekėjai arba tinklų operatoriai, laikydamiesi atitinkamų įsipareigojimų, turi numatyti konsultavimo telefonu paslaugas, jeigu iškiltų prisijungimo keblumų arba kokių nors paslaugos kokybės klausimų.

Nacionalinės reguliavimo institucijos ir tiekėjai turėtų pateikti tarifo skaičiuokles. Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos interneto svetainėje turėtų būti reguliariai pateikiama informacija apie energijos kilovatvalandės kainas.

Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi, kad tiekėjai nesiimtų sutartinius santykius ribojančių veiksmų, įskaitant išimtinę tiekimo teisę, kuri gali panaikinti arba apriboti vartotojų pasirinkimo teisę. Jei reikia, nacionalinės reguliavimo institucijos perduoda informaciją nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir su jomis bendradarbiauja.

D. Socialinės priemonės

Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos, jog klausimas dėl energijos trūkumo būtų tinkamai sprendžiamas įgyvendinant nacionalinius energetikos veiklos planus. Jos taip pat pateikia šias priemones Europos energetikos srities reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai.

Energijos trūkumas – didėjanti daugelio valstybių narių problema. Dėl to reikia parengti integruotą programą, padidinti nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmenį ir užtikrinti jų nepriklausomumą. Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra taip pat turėtų būti įpareigota stebėti valstybių narių veiklos pažangą ir teikti joms informaciją apie sėkmingas kovos su energijos trūkumu priemones.

Energijos trūkumas – pripažįstamas tada, kai nėra galimybės standartiniu lygiu šildyti namų. Šiuos standartus nustatė Pasaulio sveikatos organizacija. Gyvenamosiose patalpose temperatūra turi siekti 18°C. Standartai taip pat apibrėžia galimybę pirkti kitas buitines energetikos paslaugas už prieinamą kainą. Namų ūkiui stinga energijos, jei energijai skirtų išlaidų dalis dvigubai viršija nacionalinį išlaidų energijai vidurkį. Europos energijos vartotojai, dėl negalių turintys specialių poreikių arba gaunantys mažai pajamų, turėtų turėti galimybę už pagrįstas kainas ar, jeigu reikia, nemokamai naudotis esminėmis energijos tiekimo paslaugomis, kad galėtų rūpintis savo fizine ir psichine sveikata.

Turimi duomenys rodo, kad valstybės narės tik ribotai taikė tikslinius su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus pažeidžiamų vartotojų problemoms spręsti. Valstybės narės turėtų patvirtinti ir paskelbti pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą, kurį visi elektros ir gamtinių dujų tiekėjai, be išankstinio pažeidžiamo vartotojo prašymo, taikytų tuo atveju, jei tiekiamos gamtinės dujos skirtos daugiausia namų ūkio poreikiams tenkinti. Jeigu valstybės narės nevykdys įsipareigojimo patvirtinti ir paskelbti minėto apibrėžimo, Komisija prieš jas turėtų pradėti pažeidimo procedūrą.

III. Nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir vaidmuo

Jos turėtų turėti tinkamų priemonių, kad galėtų stebėti rinkoje pateikiamus elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo pasiūlymus. Dėl to jos turėtų turėti galimybę susipažinti su visais svarbiausiais kainodaros elementais.

Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi, kad tiekėjai nesiimtų sutartinius santykius ribojančių veiksmų, įskaitant išimtinę tiekimo teisę, kuri gali panaikinti arba apriboti vartotojų pasirinkimo teisę. Jei reikia, jos perduoda informaciją nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir su jomis bendradarbiauja.

Nuostatos dėl nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų turi būti įtrauktos į Direktyvos 2003/54/EB (elektra) 22c straipsnį ir Direktyvos 2003/55/EB (dujos) 24c straipsnį.

Pabrėžia, kad Europos agentūra turi parengti integruotą požiūrį į nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos koordinavimą;

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją
(2008/2006(INI))

Nuomonės referentas: András Gyürk

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia tai, kad energijos tiekimas – svarbiausias sėkmingo piliečių dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime elementas;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus pasiūlymų paketą dėl elektros ir gamtinių dujų rinkų, kurį Europos Parlamentas šiuo metu svarsto, būtų toliau stiprinama energijos vartotojų apsaugos teisinė sistema;

5. remia Komisijos planus chartiją siūlyti ne kaip naują teisės aktą, bet kaip priemonę padėti piliečiams geriau ir paprasčiau gauti informaciją apie savo teises; taigi, pažymi, kad diskusijos apie su chartija susijusios informacijos dėl galimų, bet dar nepriimtų teisės aktų sklaidą turi neigiamą poveikį teisių aiškumui, galimybėms jas taikyti ir tai kliudo siekti norimų tikslų;

6. primena, kad Europos energetikos rinkai vis dar būdinga turėti daug monopolijų. Taip ribojama pasirinkimo laisvė, galimybė greitai ir nemokamai pakeisti tiekėją, didėja informacijos trūkumas ir dėl to didėja vartotojų pažeidžiamumas. Taigi, svarbu užtikrinti, kad būtų stengiamasi sukurti bendrą konkurencingą energetikos rinką ir ypač apsaugoti pažeidžiamus vartotojus;

7. pažymi, kad remiantis socialinės įtraukties, vienodų galimybių visiems ir sąžiningos galimybės skaitmeninėje eroje gauti informaciją principais būtina, kad kiekvienas Sąjungos pilietis galėtų pirkti energiją prieinama kaina;

8. ragina valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas daryti rimtą pažangą, kad būtų užtikrinta pareiga skaidriai nurodyti kainą ir skaidriai sudaryti sąskaitas už energiją, kad galima būtų palyginti tikslias kainas;

9. kadangi vartotojai, ypač buitiniai vartotojai bei mažosios ir vidutinės įmonės, turi mažai priemonių ir galimybių veiksmingai atstovauti savo interesams;

10. mano, kad, atsižvelgiant į didėjančias energijos kainas, būtina užtikrinti tiekimą mažesnes pajamas turintiems žmonėms ir atokiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms, nes energijos rinka maža ir nekonkurencinga; mano, kad svarbu, jog valstybės narės kuo skubiau imtųsi veiksmų siekdamos tiksliai apibrėžti šias vartotojų grupes ir skatintų bei remtų priemones, pavyzdžiui, socialinius tarifus, kurie padėtų užtikrinti jiems nuolatinę galimybę gauti elektros energijos ir gamtinių dujų paslaugas; ragina valstybes nares prioritetine tvarka investuoti į išsamias energijos vartojimo efektyvumo priemones, skirtas mažas pajamas turintiems namų ūkiams – taip būtų strategiškai sprendžiama kuro lemiamo skurdo problema ir būtų siekiama 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje patvirtinto rodiklio – iki 2020 m. užtikrinti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumą;

11. pažymi, kad valstybės narės turi toliau kovoti su energetiniu skurdu, nes pakankamas energijos tiekimas – vienas svarbiausių sėkmingo piliečių dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime elementų;

12. pabrėžia, kad didėjant energijos kainoms valstybės narės, atsižvelgdamos į didėjančias energijos kainas, namų ūkių pajamų lygį ir energijos vartojimo efektyvumą, turėtų sukurti nacionalines energetinio skurdo apibrėžtis ir parengti energetinio skurdo mažinimo priemones;

13. yra įsitikinęs, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį vartotojų apsaugos srityje; taigi mano, kad reikėtų remti pasiūlymus, kuriais siekiama didinti reguliavimo institucijų įgaliojimus ir nepriklausomumą, įskaitant teisę taikyti sankcijas tiekėjams, nesilaikantiems šią sritį reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų;

14. pabrėžia, kad valstybės narės turi daugiau dėmesio skirti energetinio skurdo problemai ir kad reikėtų įvertinti, kiek atskirų valstybių narių socialinės apsaugos ar mokesčių sistemose atsižvelgiama į riziką, susijusią su energetiniu skurdu;

15. pažymi, kad svarbiausi konkurencingos rinkos subjektai – vartotojai; reiškia įsitikinimą, kad viena svarbiausių vartotojų apsaugos srities priemonių – lengvesnė galimybė gauti informaciją, ypač tokią, pagal kurią būtų galima palyginti kainas ir paslaugos teikėjo keitimo sąlygas; mano, kad paskelbtų kainų ir tarifų skaidrumas bei nuspėjamumas turi būti toliau didinamas taikant suprantamus ir lengvai prieinamus skaičiavimo metodus; pabrėžia, kad siekiant padidinti individualų įnašą įgyvendinant ES energetikos strategijos tikslus, susijusius su CO₂ išlakomis, vartotojai turėtų būti informuojami apie tai, kokios kuro rūšys buvo naudotos gaminant jų vartojamą elektros energiją;

16. taigi pabrėžia, kad reikia praktiškai įgyvendinti Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį, pagal kurią valstybės narės užtikrina, kad vartotojai gautų patikimą informaciją apie tai, kokią dalį atitinkamo tiekėjo kuro mišinyje sudarė kiekvienas energijos šaltinis, ir apie tiekėjo elektros energijos gamybos poveikį aplinkai dėl atitinkamos energijos naudojimo;

17. ragina valstybes nares skatinti naudoti pažangius skaitiklius, kuriais naudodamiesi vartotojai galėtų gauti aiškią informaciją apie jų faktiškai suvartotą energijos kiekį ir taip būtų prisidedama prie geresnio energijos vartojimo efektyvumo; primena 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų[1] 13 straipsnyje išdėstytus reikalavimus dėl pažangių skaitiklių pateikimo; skubiai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti direktyvos reikalavimus dėl matavimo ir sąskaitų išrašymo ir stebėti kaip jų laikomasi, kad vartotojai būtų informuojami ir didėtų energijos vartojimo efektyvumas;

18. pabrėžia, kad reikia parengti standartines sąskaitas, kurias galėtų naudoti visi tiekėjai – taip būtų siekiama padidinti informacijos skaidrumą bei palyginamumą, ir kad reikia paminėti vartotojų teises elektros ir dujų bendrovių bei nepriklausomų nacionalinių reguliavimo institucijų tinklavietėse;

19. pabrėžia, jog reikia, kad Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, nustatytų kokybės kriterijus, taikytinus su vartotojais susijusioms paslaugoms, įskaitant informavimo telefonu centrus;

20. pabrėžia, jog būtina reikalauti, kad tiekėjai informuotų vartotojus apie siūlomos chartijos paskelbimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Dragoş Florin David, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Daniel Caspary, Dorette Corbey, Manuel António dos Santos, Göran Färm, Juan Fraile Cantón, Gunnar Hökmark, Vittorio Prodi, Bernhard Rapkay, Silvia-Adriana Ţicău

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Daniel Strož

Teisinė informacija - Privatumo politika