Pranešimas - A6-0326/2008Pranešimas
A6-0326/2008

PRANEŠIMAS dėl krovininio transporto Europoje

28.7.2008 - (2008/2008(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Michael Cramer

Procedūra : 2008/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0326/2008
Pateikti tekstai :
A6-0326/2008
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl krovininio transporto Europoje

(2008/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis krovininis transportas Europoje“ (COM(2007)0606), „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607), „Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link“ (COM(2007)0608) ir „Daugiamečiai susitarimai dėl geležinkelių infrastruktūros kokybės“ (COM(2008)0054),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas“ (COM(2006)0336),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ETEVS/ ETKS plėtojimo (COM(2005)0298),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 3 d. išvadas dėl Komisijos komunikato „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ ir 2008 m. balandžio 7 d. išvadas dėl Komisijos komunikato „Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją „Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo pagrindas“[1],

-    atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl naujos mobilumo mieste kultūros[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0326/2008),

A. kadangi Europos Sąjungoje transporto sektoriuje išmetama beveik 30 proc. (o miestuose net 40 proc.) CO2 dujų ir kadangi, nepaisant techninių patobulinimų ir naujovių kūrimo srityje dedamų pastangų, 1990–2005 m. šis sektorius išaugo 26 proc., o kituose sektoriuose pasinaudojus milijardus eurų siekiančiomis investicijomis išmetamų CO2 dujų kiekį pavyko sumažinti 10 proc.,

B.  kadangi tvariam ir veiksmingam krovinių transportui Europoje skiriamas labai svarbus vaidmuo siekiant, kad ekonomikos sistema sėkmingai veiktų ir būtų konkurencinga, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai ir kad Europos piliečiams būtų sukurta daug darbo vietų ir gerovė;

C. kadangi, atsižvelgiant į prognozes, pateiktas Komisijos Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas apsispręsti“ (COM(2001)0370), numatoma, kad krovininio transporto 2000–2020 m. padaugės maždaug 50 proc. (tonkilometriais (tkm)), ir kadangi jau 1995–2005 m. krovininio transporto padaugėjo 30 proc. ir ši sritis augo greičiau nei BVP; be to, kadangi viso krovinio transporto sektorius išaugo daugiausia dėl to, kad daugėjo kelių ir oro transporto, palyginti su kitų rūšių transportu;

D. kadangi sprendimai siekiant tvaresnių ir veiksmingesnių logistikos ir krovinių vežimo geležinkeliais sistemų ir viso įvairiarūšio transporto integravimo padėtų pagerinti ne tik ekonomiką ir saugumą, bet ir pasiekti Europos Sąjungos su klimato kaita ir energijos taupymu susijusių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.,

E.  kadangi, norėdamos įveikti šiuos uždavinius ir atsižvelgdamos į tai, kad šiuo metu nėra pakankamai biudžeto lėšų, ES ir valstybės narės apibrėžia tam tikrus suderintus prioritetus, savo išteklius skiria ribotam skaičiui priemonių, kuriomis siekiama tvaraus ir įvairiarūšio krovininio transporto, ir atsižvelgia į opius regionus,

F.  kadangi remiantis esamu tinklu, esamomis sistemomis ir technologijomis reikėtų geriau išvystyti Europos transporto koridorių tinklą bei integruoti į jį vadinamuosius žaliuosius transporto koridorius, kurie skirti visų rūšių krovininiam transportui ir kuriuose taikomi su ambicingais siekiais susiję ir griežti aplinkos apsaugos kriterijai,

G. kadangi minėtojo krovininio transporto logistikos veiksmų plano tikslas turi būti krovininio transporto veiklos Europoje ir už jos ribų palengvinimas, kad tai būtų naudinga visoms Europos įmonėms ir apskritai Europos konkurencingumo požiūriu,

1.  pabrėžia, kad Europos krovininio transporto sistemų sektoriuje reikia įveikti neatidėliotinus uždavinius, kad būtų galima sustiprinti veiksmingą integraciją ir krovininio transporto tvarumą Europoje, daugiau prisidėti gerinant judumą, energijos vartojimo efektyvumą, mažinant naftos vartojimą, išmetamų teršalų kiekį bei išorines išlaidas, todėl pritaria minėtiesiems Komisijos komunikatams ir Tarybos išvadoms; ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės sektorių ateityje paremti tvaresnę krovininio transporto politiką judumo, aplinkos, klimato, ekonomikos, saugumo ir socialinių interesų aspektais ir išsiplėtusioje Europos Sąjungoje palaipsniui integruojant svarbiausius tarpvalstybinius krovinių vežimo geležinkeliais koridorius, transporto mazgus ir tradicinius transporto tinklus skatinti naudoti veiksmingesnes logistikos sistemas ir taikyti principą, kad teršėjas ir naudotojas moka, visų transporto rūšių atveju;

2.  pritaria Komisijos nuomonei, kad transporto daugiarūšiškumas ir įvairiarūšiškumas yra pagrindiniai veiksniai formuojant tvarų ir veiksmingą krovininį transportą Europoje;

3.  vis dėlto pabrėžia, kad Europos Sąjungos kompetencija ir lėšos krovininio transporto rinkų gerinimo srityje yra ribotos; pažymi, kad pagrindinės tinklo dalys jau naudojamos visu pajėgumu; todėl ragina transporto ministrus, atsakingus už pagrindinius Europos transporto koridorius, spręsti investavimo į infrastruktūrą klausimą ir bent jau susitarti dėl nacionalinių investavimo planų, susijusių su atitinkamais koridoriais, koordinavimo;

4.  įsitikinęs, kad reikia miestų krovininio transporto logistikos specialios koncepcijos; tikisi, kad diskusijos dėl minėtosios žaliosios knygos dėl mobilumo miestuose ir krovininio transporto logistikos veiksmų planas gali paskatinti miestų pažangiosios patirties mainus, siekiant rasti tvarius išteklių transportavimo į miestus būdus;

5.  todėl rekomenduoja, kad Komisija vėliausiai iki 2008 m. pabaigos pasiūlytų už šios srities projektus atsakingų valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo programą, palengvintų esamų trikdžių pašalinimo sprendimų vykdymą ir įvertintų juos, ypatingą dėmesį skirdama krovininiam transportui ir deramai atsižvelgdama į logistikos veiksnio pridėtinę vertę;

6.  pritaria minčiai, kad kroviniam transportui skirtų tinklų reikmėms reikėtų panaudoti esamus įprastus eismo tinklus, kurie atlaisvinami dėl pasiektos pažangos, susijusios su greitaisiais traukiniais;

7.  pabrėžia, kad krovinių vežimo geležinkeliais tinklų pagrindas turėtų būti rinkos požiūriu svarbiausi krovininio transporto koridoriai, atsižvelgiant į esamus Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (angl. ERTMS) priklausančius koridorius ir transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) (t. y. prireikus jis išplečiamas, kad apimtų tam tikras vietas, kuriose vyksta intensyvus eismas, pvz., uostus); mano, kad reikėtų paskirti už koridorius atsakingus aukšto rango koordinatorius, jei to dar nepadaryta; ragina Europos geležinkelių agentūrą kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos instituciją užtikrinti su šiais maršrutais susijusį sąveikumą;

8.  tikisi, kad Komisija pagal ES teisės aktus ir tikslus vadinamuosius žaliuosius koridorius apibrėš kaip pavyzdinius judumo ir transporto daugiarūšiškumo projektus, kuriais siekiama, kad krovinių gabenimas būtų perorientuojamas ir pradedamas naudoti ekologiškas transportas, mažinamas bendras nelaimingų atsitikimų skaičius, grūstys, triukšmas, vietos tarša toksinėmis ir netoksinėmis medžiagomis, išmetamų CO2 dujų kiekis, teritorijos ir energijos naudojimas ir kad būtų naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai (ypač vėjo ir saulės energija) ir pažangiosios transporto sistemos;

9.  todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti didesnių paskatų siekiant visų transporto rūšių ekologiškumo ir paremti veiksmingiausius transporto rūšių derinius, kad galimas poveikis aplinkai, visų pirma vadinamuosiuose žaliuosiuose koridoriuose, būtų sumažintas iki minimumo;

10. siūlo remti regioninio planavimo, gamybos procesų ir rinkos institucijų integraciją, įskaitant nereikalingo transportavimo išvengimą, mažinti krovininio transportavimo nuotolius ir derinti greičius; mano, kad krovininio transporto srityje pasinaudojant kompiuterinėmis greičio suderinimo priemonėmis reikėtų vengti dažno stabčiojimo, kuriam sueikvojama daug laiko ir energijos;

11. mano, jog prioritetas – geresnis deramas esamų teisės aktų vykdymas ir griežtinimas pavojingų ir taršių prekių transporto srityje;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares paskubėti vykdyti pažangiosios patirties mainus keliose valstybėse išsidėsčiusiose sudėtingose vietovėse (kalnų ir aglomeracijos regionuose) bei miestuose ir atsižvelgti į minėtoje Parlamento rezoliucijoje pateikiamas rekomendacijas ir patirtį, įgytą vykdant švaresnio ir geresnio miestų transporto programą CIVITAS, ir stiprinti su logistika susijusį aspektą;

13. ragina Komisiją vykdant ES bendrą finansavimą dėmesį sutelkti į geležinkelio infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto mazgų veiksmingumą, sąveikumą ir atnaujinimą ir mažiausiai 40 proc. atitinkamų ES transporto infrastruktūros asignavimų skirti geležinkeliams, kaip Parlamentas jau ragino savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijoje dėl pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų rinkinio įgyvendinimo[3];

14. ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos laukdamos, kol bus peržiūrėtas 2009 m. numatytas biudžetas, apsvarstytų su šiuo biudžetu susijusią transporto padėtį, siekiant išvengti, kad nepasikartotų praeityje darytos klaidos, ir ateityje būtų užtikrinta pakankamai investicijų į strateginę infrastruktūrą, kad būtų galima pasiekti ES išsikeltus tikslus, susijusius su tvariu vystymusi ir išmetamų dujų kiekio mažinimu;

15. pabrėžia, kad siekiant veiksmingo krovininio transporto Europoje nepaprastai svarbūs suderinti kelių mokesčiai;

16. mano, kad geresnė jūrų ir vidaus vandenų uostų bei į krašto gilumą einančio geležinkelio ir kelių tinklo jungtis yra svarbi transporto infrastruktūros dalis; pabrėžia svarbų vidaus platformų ir sausųjų dokų vaidmenį;

17. įsitikinęs vidaus vandenų laivininkystės potencialo galimybėmis krovininio transporto srityje ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų deramai vykdoma veiksmų programa NAIADES, pagal kurią skatinama naudotis vidaus vandens kelių transportu Europoje;

18. pabrėžia, kad į terminalus šalies gilumoje galima lanksčiai ir greitai investuoti ir taip pašalinti transporto spūstis visoje įvairiarūšio transporto grandinėje;

19. ragina pripažinti, kad strategiškai svarbu laikytis transporto priemonėms, konteineriams, krovimo įrangai skirto stabilaus intermodalaus matmenų ir svorių standarto ar pradėti jį taikyti siekiant perkelti krovinių logistiką į geležinkelį ir tvarius vandens kelius ir taip sumažinti su infrastruktūra susijusias išlaidas;

20. konstatuoja, kad įvairi horizontaliojo tipo technika, kuri padėtų supaprastinti ne tik perkrovimo iš sunkvežimių į geležinkelio transportą, bet ir perkrovimo tarp skirtingo pločio geležinkelio transporto bėgių procesą, nėra pakankamai standartizuota; todėl ragina tarptautines ir Europos institucijas standartinti tokią techniką, kad visų pirma būtų galima padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad svarbu greitai priimti pasaulinį įvairiarūšio krovinių vežimo vienetų standartą;

21. ragina Komisiją parengti aplinkosaugos ir geležinkelio transporto paramai skirtas gaires, kad būtų galima palengvinti investavimą į tvarų geležinkelio transportą; todėl pabrėžia, kad strategiškai svarbus bendras finansavimas, skirtas triukšmui, įskaitant triukšmą prie jo šaltinio, mažinti (krovininių transporto priemonių pertvarkymas), kaip daroma įdiegiant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos įrangą bėginiame transporte;

22. įsitikinęs, jog infrastruktūros valdymas ir paslaugų teikimas turi būti tarpvalstybinis, nediskriminacinis ir skaidrus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą, sąveika pagrįstą ir sklandžią krovinių transporto logistiką; todėl pabrėžia, kad svarbu užbaigti kurti visų rūšių transportą apimančią vidaus transporto rinką; todėl pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių ir minčiai dėl bendrojo transporto dokumento ir bendrųjų sąsajų visų rūšių transportui;

23. pabrėžia, kad gerai veikianti krovinių vežimo keliais vidaus rinka galėtų prisidėti prie to, kad transportas taptų efektyvesnis ir sumažėtų nepakrautų transporto priemonių reisų skaičius; ragina Komisiją griežtai stebėti, kad būtų vykdomi ES teisės aktai dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais ir kabotažo; pripažįsta, kad valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis leidžiama riboti kabotažą, tačiau ragina Komisiją, kaip Sutarties vykdymo sergėtoją, imtis griežtų veiksmų prieš neproporcingus apribojimus ir baudas, kurias kai kurios valstybės narės skiria užsienio vežėjams su tuo susijusiais atvejais;

24. ragina Komisiją sudarant daugiamečius susitarimus dėl geležinkelio infrastruktūros kokybės nustatyti pagrindines sąlygas, susijusias su minimaliais Europos masto standartais; valstybėms narėms siūlo galimybę pasinaudoti asignavimais geležinkelio infrastruktūros kūrimui, plėtojimui ir priežiūrai susieti su šiais kokybės standartais ir traktuoti šiuos dalykus kaip nedalomą paketą siekiant taip padidinti veiksmingumą ir sutaupyti lėšų;

25. ragina Komisiją paremti projektus, susijusius su atkarpų, kuriose važiuojama dideliu greičiu, diferencijuotu naudojimu, pvz., lengvojo krovininio transporto reikmėms;

26. ragina Komisiją atlikti ES krovininių sunkvežimių, kuriuose įrengta palydovinė navigacijos įranga, tyrimą ir patikrinti tokių sistemų ir esamų technologijų sąveikumą ir (arba) suderinamumą, siekiant užtikrinti, jog naujuose krovininiuose sunkvežimiuose bus įrengiamos sąveikiosios palydovinės navigacinės sistemos, ir skatinti pertvarkyti esamus sunkvežimius; pataria nustatyti geriausios patirties pavyzdžius krovimo technikos srityje ir taip nuo pradžios iki pabaigos suformuoti tokią perkėlimo ir iškrovimo įvairiarūšę grandinę, kad būtų skatinamas viso sektoriaus efektyvumas;

27. pabrėžia, kad reikia standartinti ir supaprastinti krovininio transporto rinkoje dalyvaujančių institucijų administracines procedūras, taip pat muitinės taisykles ir procedūras pasienyje; ypač pritaria sprendimui sukurti Europos jūrų erdvę be sienų, ragina Komisiją, kad ji atitinkamų asociacijų ir organizacijų paprašytų parengti bendrąjį intermodalų transporto dokumentą;

28. pabrėžia, kad neužtikrinamas geras universitetinis švietimas logistikos srityje, todėl ragina valstybes nares didžiausią prioritetą skirti aukštajam mokslui ir tolesniam švietimui logistikos ir krovininio transporto sektoriuje;

29. ragina Komisiją paremti projektus ir tyrimus ir imtis veiksmų, kad būtų parengtas su informacijos srautais susijęs standartas, siekiant užtikrinti su transporto priemonėmis susijusią integraciją ir sąveikumą duomenų lygmeniu;

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendrosios aplinkybės. Krovininio transporto padėtis Europoje

Pirmasis transporto politikos etapas 10-ajame dešimtmetyje buvo susijęs su liberalizavimu ir rinkos atvėrimu, tačiau nacionalinės sistemos nebuvo pakankamai derinamos, neužtikrintas jų sąveikumas. Transporto sektoriuje atsirado naujų sunkumų arba išryškėjo senos problemos (spūstys, žala aplinkai, avarijos, nepakankama sąveika ir t. t.). Be to, dėl spartėjančios globalizacijos, nestabilios su energijos tiekimu susijusios padėties, intensyvėjančio pasaulinio atšilimo ir ES plėtros pagrindinės sąlygos Europos Sąjungoje pakito.

Krovininio transporto ir logistikos problemos yra vienas Komisijos prioritetinių uždavinių, tai, pavyzdžiui, pažymima ir 2001 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos. 2000–2020 m. laikotarpiu krovininio transporto 25 ES valstybėse narėse padaugės 50 proc. (skaičiuojant tkm). 1995–2005 m. krovininio transporto kasmet padaugėdavo po 2,8 proc. Labiausiai augo aplinkai kenkiančio kelių ir oro transporto dalis.

Atsižvelgiant į šį krovininio transporto sektoriaus liberalizavimą ir plėtrą, būtina suderinti su našiu ir tvariu transportu susijusius tikslus.

2. Komisijos atsakymas. Krovininio transporto ir logistikos teisės aktų paketas

Po 2006 m. laikotarpio vidurio įvertinimo Europos Komisija paskelbė keletą komunikatų, kurie skirti krovininio transporto našumui ir tvarumui skatinti. Visi šie komunikatai susiję su galimomis būsimomis priemonėmis ir teisėkūros iniciatyvomis ir turėtų paskatinti konkrečius Komisijos veiksmus iki 2010 m.

2.1. ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis krovininis transportas Europoje

Šie du tikslai – tvarumas ir našumas – turi būti įgyvendinami remiantis strateginėmis koncepcijomis:

–         dėmesys transporto koridoriams. Ši koncepcija yra Europos įvairiarūšio transporto politikos, kuria siekiama geriau naudoti ir derinti įvairių rūšių transportą, pagrindas;

–         naujoviškų technologijų, infrastruktūros ir veiksmingo krovininio transporto valdymo skatinimas;

–         krovininio transporto grandinių ir administravimo tvarkos paprastinimas, ypač sukūrus vieną sąsają, susijusią su krovininio transporto administraciniais reikalavimais, ir vykdant intermodalų geležinkelių sektoriaus reikalavimų derinimą;

–         padidinti kelių transportui alternatyvių transporto rūšių patrauklumą.

2.2. Krovininio transporto logistikos veiksmų planas

Šiame komunikate nagrinėjamas esminis logistikos vaidmuo siekiant tvaresnių ir konkurencingesnių transporto sistemų Europoje. Logistikos sektoriui tenka maždaug 14 proc. Europos BVP, jo augimo tempas vidutiniškai buvo didesnis, palyginti su visos ekonomikos augimu. Tokią padėtį lemia visų pirma liberalizavimas, Europos integracija ir nedidelės transporto kainos, kurios neatitinka tikrų išlaidų. Kita vertus, dėl to jūrų uostuose, krovinių perkrovos centruose, transporto mazguose ir tam tikruose geležinkelio ruožuose susidaro didelės spūstys. Šiuo metu Komisija ketina plėtoti nuoseklią politiką šešiose srityse:

1.  E. kroviniai ir pažangiosios transporto sistemos (PTS). E. krovinių koncepcija reiškia, kad turi būti sukurta elektroninio informacijos perdavimo sistema, kurią naudojant būtų galima stebėti krovinį ir nustatyti jo buvimo vietą visą jo vežimo įvairiomis transporto priemonėmis laiką, kad ir kokios rūšies transportu jis būtų vežamas, be to, taptų paprastesnės administracinės procedūros. Visi veiksmai suplanuoti 2009 m. Palydovinės navigacijos sistemų, pvz., GALILEO, sukūrimas sudarytų sąlygas ateityje sukurti vadinamąjį krovinių internetą (galimybę gauti informaciją internetu).

2. Tvari kokybė ir efektyvumas. Komisija nori rasti įgyvendinamų teisinių būdų trūkumams pašalinti (2008 m.) arba atlikti įvairiarūšių terminalų lyginamąjį vertinimą 2010 m. Iki 2009 m. pabaigos bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis bus nustatyti bendrieji rodikliai ir taip pat įvertintas statistinių duomenų apie krovininio transporto logistiką prieinamumas. Personalo ir mokymo srityje iki 2009 m. Komisija kartu su socialiniais partneriais dirbs rengdama su būtiniausia kvalifikacija logistikos srityje susijusį sąrašą.

3. Transporto tinklų racionalizavimas. Bus įgyvendintos įvairios šios srities iniciatyvos. Bus palengvintas administracinių reikalavimų laikymasis iki 2012 m. įdiegus „vieno langelio“ sistemą ir „vieno langelio“ administracinės įstaigos sistemą. Taip pat 2008 m. Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą dėl trumpųjų nuotolių laivybos supaprastinimo ir skatinimo. 2009 m. bus svastoma galimybė parengti bendrąjį transporto dokumentą (neatsižvelgiant į transporto rūšį). Galbūt 2009 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl standartinės atsakomybės sąlygos. 2008 m. Komisija parengs Europos transporto rūšių saugumo standartus.

4. Transporto priemonių matmenys ir pakrovimo standartai. Komisija išnagrinės transporto priemonių masės bei matmenų standartus ir, atsižvelgdama į tai, galbūt pateiks pasiūlymą dėl Direktyvos 96/53/EB atnaujinimo (2008 m.). Be to, ji vykdys darbą, susijusį su optimalaus Europos įvairiarūšio krovinių vežimo vieneto standartizavimu (2007 m.).

5. „Žalieji transporto koridoriai“. Šiuo atveju Komisija siekia įvairių tikslų. Pirmiausia ji siekia sutelkti krovininį transportą koridoriuose, kuriuose naudojamas įvairių rūšių transportas ir taikomos naujoviškos technologijos. 2008 m. Komisija ketina apibrėžti žaliuosius transporto koridorius ir organizuoti valdžios institucijų bei transporto įmonių bendradarbiavimą. Pirmųjų pasiūlymų dėl geležinkelių tinklų kroviniams vežti tikimasi 2008 m., o dėl koridorių – iki 2012 m.

6. Krovininio transporto logistika miestuose. Komisija pabrėžia krovininio transporto logistikos su miestais susijusį aspektą. Šiuo metu rengiamos rekomendacijos dėl suderintų lyginamųjų standartų arba veiklos rodiklių, naudojamų vertinant efektyvumą ir tvarumą.

2.3. Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link

Komisijos nuomone, krovinių vežimo geležinkeliais problemos susijusios su tuo, kad nesugebama padidinti tokių paslaugų rinkos dalies. Šie sunkumai labiausiai susiję su patikimumu, turimais pajėgumais, informacijos valdymu, vidutiniu vežimo greičiu ir lankstumu. Deja, paskutinius 15 metų geležinkelių sektoriuje vykdytos politikos rezultatai yra dar nepakankami, kad būtų pasiektas tikslas vežimą keliais perorientuoti į vežimą geležinkeliais. Nors krovinių vežimo geležinkeliais išlaidos ir tarifai nuolat mažėjo, o konkurencingumas didėjo, visiška sąveika dar nepasiekta.

Komunikato tikslas – „sukurti struktūrišką europinį geležinkelių tinklą, kuriuo, kaip TEN–T tinklo dalimi, krovinius vežti būtų patikimiausia ir veiksmingiausia“. Šis tinklas galėtų būti kuriamas jau esamų tinklų pagrindu.

Siūlomos šešios naujos priemonės:

– sukurti į krovinių vežimą orientuotą geležinkelių tinklą. Komisija pasiūlys teisinę apibrėžtį. Iki 2012 metų kiekviena valstybė narė privalės dalyvauti bent vienoje koridoriaus administravimo veikloje;

paslaugų kokybės vežant visais koridoriais užtikrinimo priemonės. Komisija, paskelbusi vežėjų geležinkeliais taikytų krovinių vežimo kokybės gerinimo priemonių ataskaitą, pateiks teisinių priemonių dėl kokybės rodiklių paskelbimo pasiūlymą;

infrastruktūriniai koridoriaus pajėgumai. Siekiant ateityje būtų išvengta spūsčių, Komisija sieks suderinti geležinkelių infrastruktūros gebą (sąstatų ilgio ir gabaritų atžvilgiu ir kt.);

tarptautinis traukinių linijų paskyrimas. Komisija pateiks teisės aktų dėl tarptautinio traukinių linijų paskyrimo pasiūlymų ir skatins nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą;

– prioritetų taisyklės eismo trikdžių atveju. Komisija sustiprins dabartines teisines priemones, susijusias su prioriteto tarptautiniam krovinių vežimui suteikimu eismo trikdžių atveju. Infrastruktūros valdytojai turi taikyti suderintas prioritetų suteikimo taisykles;

antrinės geležinkelių sektoriaus paslaugos. Komisija paragins koridorių struktūros valdytojus ir atitinkamos infrastruktūros valdytojus sukurti veiksmingą terminalų ir skirstymo stočių tinklą. Be to, reikia imtis teisinių priemonių, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerintos prieigos prie geležinkelių paslaugų galimybės.

3. Daugiamečiai susitarimai dėl geležinkelių infrastruktūros kokybės

Pirmasis geležinkelių infrastruktūros paketas buvo priimtas prieš šešerius metus, tačiau susirūpinimą kelia ilgalaikio esamos geležinkelio infrastruktūros finansavimo klausimas, su infrastruktūra susijusių paslaugų kokybė ir klausimas, kaip pasiekti, kad infrastruktūros valdytojų veikla būtų geresnė. Nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. vykusių konsultacijų su suinteresuotomis šalimis metu buvo patvirtinta, kad šios abejonės pagrįstos. Dėl nepakankamo finansavimo vėluojama atlikti būtiną tinklų techninę priežiūrą.

Komisija informuoja apie su daugiamečiais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros kokybės susijusią patirtį ir finansavimo metodo, pasiūlyto Direktyvoje 2001/14/EB siekiant spręsti nepakankamo finansavimo problemą, pranašumus. Daugiamečiai susitarimai užtikrina ilgalaikę geležinkelių tinklų techninę priežiūros perspektyvą. Kadangi tokie daugiamečiai susitarimai iki šiol buvo taikomi labai skirtingais lygmenimis ir tik pusėje valstybių narių, reikia suderinti jų taikymą.

4. Pagrindiniai pranešėjo pasiūlymai

Atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos įgaliojimai ir ištekliai riboti, pranešėjas siūlo daugiau dėmesio skirti šiems pragmatiniams prioritetams:

–         iki 2008 m. Komisija turėtų nurodyti dešimt tarpvalstybinių koridorių ir dešimt transporto pralaidumo kliūčių bei pateikti konkrečių sprendimo būdų;

–         reikėtų nustatyti tikslesnę žaliųjų koridorių apibrėžtį tvarumo aspektu, atsižvelgiant į esamus Europos aplinkosaugos kriterijus dėl triukšmo, klimato kaitos, oro taršos ir energijos vartojimo bei atsinaujinančios energijos šaltinių;

–         infrastruktūros valdymas ir administravimo tvarka turi būti standartizuoti ir supaprastinti tarptautiniu mastu;

–         ES bendro transporto infrastruktūros finansavimo priemonės turėtų būti suderintos su nustatytais tikslais dėl aplinką tausojančių transporto sistemų kūrimoystems.

Nors siekiant aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu sėkmingos transporto politikos labai svarbu, kad išorinės išlaidos būtų priskirtos vidinėms išlaidoms ir iki 2008 m. birželio 10 d. būtų pateiktas pasiūlymas dėl Eurovinjetės pakeitimo, pranešėjas susilaiko ir neteikia naujų pasiūlymų, kadangi Europos Parlamente buvo neseniai dėl šių dalykų balsuota, pvz., kai balsuota dėl pranešimo dėl tvarios Europos transporto politikos, atsižvelgiant į Europos energetikos ir aplinkos apsaugos politikos sritis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.7.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Mathieu Grosch, Georg Jarzembowski, Stanisław Jałowiecki, Timothy Kirkhope, Dieter-Lebrecht Koch, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Seán Ó Neachtain, Paweł Bartłomiej Piskorski, Reinhard Rack, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Ulrich Stockmann, Silvia-Adriana Ţicău, Yannick Vaugrenard, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zsolt László Becsey, Johannes Blokland, Zita Gurmai, Lily Jacobs, Anne E. Jensen, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Constantin Dumitriu