PRANEŠIMAS dėl naujo 202a straipsnio dėl Parlamento naudojamų Sąjungos simbolių įtraukimo į Darbo tvarkos taisykles

15.9.2008 - (2007/2240(REG))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Carlos Carnero González

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl naujo 202a straipsnio dėl Parlamento naudojamų Sąjungos simbolių įtraukimo į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles

(2007/2240(REG))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) sušaukimo[1], ypač į jos 23 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pirmininko 2007 m. rugsėjo 12 d. laišką,

–   atsižvelgdamas į simbolių svarbą siekiant iš naujo suvienyti piliečius ir Europos Sąjungą ir formuoti europinę tapatybę, kuri papildo valstybių narių tautinę tapatybę,

–   atsižvelgdamas į tai, kad simbolius visos Europos Sąjungos institucijos naudoja jau daugiau kaip 30 metų ir kad 1985 m. juos oficialiai patvirtino Europos Vadovų Taryba[2].

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6‑0347/2008),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;

2.  nusprendžia, kad šis pakeitimas įsigalios kitą dieną po jo priėmimo;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Dabartinis tekstas	Pakeitimai
Pakeitimas  1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės XIII antraštinės dalies „Įvairios nuostatos“ 202 a straipsnis (naujas)
Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	202a straipsnis
	Sąjungos simboliai
	1. Parlamentas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:
	– vėliavą, kurioje pavaizduota dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone;
	– himną, sukurtą pagal Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odę džiaugsmui“;
	– šūkį „Suvienijusi įvairovę“.
	2. Gegužės 9-ąją Parlamentas švenčia Europos dieną.
	3. Vėliava iškeliama visuose Parlamento pastatuose ir oficialių renginių metu. Vėliava naudojama visose Parlamento posėdžių salėse.
	4. Himnas atliekamas kiekvienos steigiamosios sesijos atidarymo ir kitų iškilmingų posėdžių metu, visų pirma priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Parlamento narius po ES plėtros.
	5. Šūkis naudojamas oficialiuose Parlamento dokumentuose.
	6. Biuras apsvarsto, kur dar Parlamente gali būti naudojami simboliai. Biuras nustato išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0328.
• [2]  Milano Europos Taryba (1985 m. birželio 28 ir 29 d.).

AIŠKINAMOJI DALIS

Simboliai socialinio ir politinio bendravimo procese

Simboliai – būtina sudėtinė kiekvieno komunikacijos proceso dalis, ypač svarbi visuomenei atpažįstant tam tikras socialines grupes arba organizacijas, įskaitant ir politinius darinius, arba susitapatinant su jais. Iš tikrųjų simboliai gali nulemti emocinį visuomenės požiūrį į šias organizacijas. Todėl vėliavos, ženklai, himnai, šūkiai, spalvos ir kitokie simboliai vaidina itin svarbų vaidmenį užtikrinant, kad bet kokia – politinė, etninė, kultūrinė, sportinė ar kita – organizacija būtų visuomenės atpažįstama ir padėtų visuomenei su ja susitapatinti. Simboliais perteikiamas emocinis vertybių, kuriomis remiasi organizacija, įvaizdis, jie yra svarbūs suprantamai reiškiant abstrakčias idėjas, palengvina bendravimą ir dalyvavimą ir suartina organizacijas, kurias jie simbolizuoja, su piliečiais, padidindami šių organizacijų teisėtumą.

Ši bendra mūsų valstybių, regionų, bažnyčių, partijų, pilietinių organizacijų, profesinių sąjungų, futbolo klubų ir kt. patirtis galioja ir Europos Sąjungai. Todėl nenuostabu, kad Europos Bendrijoms, kurios vėliau tapo Europos Sąjunga, buvo svarbu sukurti simbolius, kuriuos visuomenė galėtų sėkmingai su jomis tapatinti.

Europos vėliava

Europos Sąjungos vėliava – tai vėliava, kurioje pavaizduota dvylika apskritimu išdėstytų penkiakampių aukso spalvos žvaigždžių tamsiai mėlyname fone. Nuo 1955 m. ji buvo Europos Tarybos – pirmosios politinio bendradarbiavimo organizacijos, įsteigtos Europoje po Pasaulinio karo, simbolis. Siekdama išvengti simbolių išskaidymo, kuris visuomenei būtų buvęs nesuprantamas ir tik būtų didinęs atotrūkį nuo jos, 1985 m. Milano Europos Vadovų Taryba[1] nusprendė pasekti šiuo pavyzdžiu ir vėliavą, kuri buvo naudojama jau beveik 30 metų, patvirtino tuometinės Europos bendrijos vėliava. Ja buvo siekiama simbolizuoti tobulumą, papildomumą ir solidarumą, taip pabrėžiant Europos vienybę.

Nuo 1986 m. Europos piliečiai tamsiai mėlyną vėliavą, kurioje pavaizduota dvylika aukso spalvos žvaigždžių, įprato laikyti Europos Sąjungos vėliava. Nuo to laiko vėliava vis dažniau sėkmingai keliama virš Europos ir valstybinių, regioninių ir vietos visuomeninių pastatų, visuomeninės valdžios institucijų ir ceremonijų metu (kai kuriose valstybėse narėse ji keliama net šalia nacionalinės vėliavos nacionaliniuose parlamentuose) ir simbolizuoja Bendrijos programas ir veiklą (pavyzdžiui, prie valstybių narių vidaus sienų ji reiškia vidaus sienų kontrolės priemonių atsisakymą arba žymi informaciją apie bendrai su Sąjunga finansuojamas viešąsias ir viešųjų darbų programas ir kt.). Stebėtina, tačiau vėliava, kurioje pavaizduotos aukso spalvos žvaigždės tamsiai mėlyname fone, atpažįstama ir toli už Sąjungos ribų, o humanitarinę krizę arba stichinę nelaimę išgyvenantiems žmonėms ji asocijuojasi su saugumu, taika ir solidarumu.

Europos himnas

1972 m. Europos Taryba taip pat patvirtino ir oficialųjį savo himną – Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos (1823 m.) „Odę džiaugsmui“ pagal 1785 m. to paties pavadinimo Fridricho Šilerio poemą. Europos valdžios institucijos netrukus pasekė Europos Tarybos pavyzdžiu ir paskelbė „Odę džiaugsmui“ Europos Sąjungos himnu.

Europos diena

Europos institucijos greitai suvokė poreikį minėti Europos integracijos dieną. Nacionalinės ir pilietinės visuomeninės šventės paprastai yra dvejopos paskirties: jos skirtos ne tik dėmesiui į minimą tapatybę ar vertybę atkreipti, bet ir šiai tapatybei ar vertybei vėl pateikti bei atnaujinti, kad būtų užtikrintas tęstinumas. 1962 m. Bendrijos institucijos savo oficialiąja švente paskelbė gegužės 9 d. – R. Šumano deklaracijos dieną, tačiau ji buvo skirta tik pačių institucijų darbuotojams. Savo ruožtu 1964 m. Europos Taryba, įsteigta 1949 m., paskelbė gegužės 5 d. Europos diena, tačiau ji Europoje niekada neįgavo tikro populiarumo. Vėliau Milano Europos Vadovų Taryba nusprendė laikytis P. Adonnino pranešimo rekomendacijų ir minėti Gegužės 9-ąją, kuri, ko gera, geriausiai simbolizuoja Europos integracijos pradžią. Ši diena pamažu prigijo visuomenėje pradėjus rengti pokalbius, parodas ir įvairius renginius, pvz., atvirų durų dienas, kuriomis piliečiai galėjo lankytis Europos institucijose ir valstybėse narėse esančiuose jų biuruose, gauti informaciją ir pramoginę medžiagą ir kt. Tačiau gilesnė jos reikšmė Europos valstybių narių piliečių emocinėje atmintyje įsitvirtins tik tuomet, kai pačios valstybės narės šiuo požiūriu suvienys savo jėgas, pripažindamos Europos dieną kaip tikrą Europos visuomenės šventę.

Euras

Bendra valiuta, kuri nors ir naudojama ne visose valstybėse narėse, neabejotinai yra vienas iš Europos projekto simbolių, kuris tapatinamas su Europos Sąjunga, panašiai kaip doleris tapatinamas su JAV.

1995 m. Madrido Europos Vadovų Tarybos patvirtintas terminas „euro“ pakeitė „ekiu“, minimą Mastrichto sutartyje. Euro valiuta finansų rinkose naudojama nuo 1999 m. sausio mėn., o pinigai yra apyvartoje nuo 2002 m. sausio 1 d.; Graikijai ir Slovėnijai prisijungus prie euro zonos jis tapo oficialiąja 13 valstybių narių valiuta, o 2008 m. sausio 1 d. prie euro zonos prisijungs Malta ir Kipras. Euras naudojamas kaip oficialioji valiuta tokiose valstybėse kaip Monakas, Vatikanas ir San Marinas ir de facto Andoroje, Juodkalnijoje ir Kosove.

Euro simbolis „€“ – tai senovės graikų raidyno raidė epsilon, primenanti Europos civilizacijos ištakas, taip pat pirmoji pavadinimo „Europa“ raidė su dviem lygiagrečiomis horizontaliomis juostelėmis, kurios simbolizuoja Europos ekonomikos ir naujosios valiutos stabilumą.

Šūkis „Suvienijusi įvairovę“

Naujausio Europos simbolio – šūkio iniciatyvą iškėlė Europos Parlamentas. 2000 m. gegužės 4 d. oficialiame posėdyje Briuselyje tuometinė pirmininkė Nicole Fontain paskelbė galutinį konkurso, kuriame dalyvavo 2 200 mokyklų iš 15 tuometinių Europos Sąjungos valstybių narių, rezultatą: „Vienybė įvairovėje“. Ši frazė Europos Konvento buvo pakeista fraze „Suvienijusi įvairovę“, ir ji puikiai apibūdina Europos projekto esmę.

Europos Konstitucija ir Lisabonos sutartis

2004 m. birželio mėn. Europos Konvento siūlymu Briuselio Europos Vadovų Taryba į Europos Konstituciją įterpė straipsnį (I-8) dėl Europos Sąjungos simbolių.

Kaip žinoma, Konstitucinės sutarties ratifikavimo procesas buvo nesėkmingas. 2007 m. ieškodama išeities iš aklavietės, kai procesas buvo sustabdytas prancūzams ir olandams pasakius „ne“, ir atnaujinusi derybas kai kurioms valstybėms narėms reikalaujant, 27 valstybių narių Europos Sąjunga, be kitų teksto pakeitimų, taip pat nusprendė atsisakyti konstitucinės perspektyvos ir Konstitucijoje esančių vadinamosios paravalstybės elementų. Todėl siekiant susitarimo Sąjungos simboliai buvo vieni iš pirmųjų „netiesioginių aukų“, kurie nebuvo įtraukti į naująją Lisabonos sutartį.

EP reakcija

Kyla klausimas, ar oficialus vėliavos, kuri pažįstama visiems europiečiams ir kitų pasaulio šalių gyventojams, simbolizuojančios saugumą, būtiną kritinėse situacijose, muzikos kūrinio, kurį niūniuoja daugybė muzikos gerbėjai, Europos šventės, valiutos, kurią kasdien naudoja bent 13 valstybių piliečiai, ir tokio priimtino šūkio kaip „Suvienijusi įvairovę“ pripažinimas iš tikrųjų yra tokia neįveikiama kliūtis ratifikuojant naująją sutartį, kaip teigia kai kurios vyriausybės.

Vis dėlto simboliai, kurie nebuvo įtvirtinti sutartyse, nepraranda savo svarbos įprasminant vertybes, kuriomis remiasi Europos Sąjunga, ir dėl to, kad simbolių naudojimas neįtvirtintas Sutartyje, jų patrauklumas Europos piliečiams nemažėja, piliečiai juos pripažįsta.

Iš tikrųjų priešingai negu kai kurie mano, faktas, kad simboliai neįtraukti į Sutartį, nei politiniu, nei teisiniu požiūriu netrukdo institucijoms ir toliau taip pat ar net dar plačiau juos naudoti. Konkrečiai tai reiškia, kad Europos Parlamentas neatsisakys savo veiklos toliau plečiant ir reguliuojant simbolių, ypač vėliavos, himno ir šūkio, naudojimą.

EP ankstyvuoju etapu teko pirmaujantis vaidmuo įtvirtinant Bendrijos (Sąjungos) simbolių naudojimą. Darbą šioje srityje EP pradėjo 1979 m. įvykus pirmiesiems tiesioginiams visuotiniams rinkimams ir toliau tęsė 1983 m. patvirtinus Van Haaselio pranešimą, kuriame Europos Tarybos vėliavą buvo raginama pripažinti Europos bendrijos vėliava, „simbolizuojant Europos tautų vienybę“. 1985 m., po to, kai buvo priimtas Milano Europos Vadovų Tarybos sprendimas, EP vėl grįžo prie šio klausimo ir 1998 m. patvirtino Gamos pranešimą, kuriame buvo pabrėžiama simbolių reikšmė „stiprinant Bendrijos vaidmenį rinkėjų akyse“ ir siekiant skatinti gausesnį dalyvavimą Europos rinkimuose. Savo ruožtu EP paragino Komisiją taikyti konkrečias priemones, skatinančias naudoti Europos vėliavą, pavyzdžiui, iškelti ją šalia kitų valstybių narių vėliavų prie ES išorės ir vidaus sienų, visose Europos miestų savivaldybėse per Europos rinkimų savaitę ir kt.

Taigi nė kiek nestebina, kad būtent EP savo veikla dar kartą suteikė postūmį didesniam Europos simbolių naudojimui. Dabartiniu pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Parlamento darbo tvarkos taisykles reguliuojant ir įtvirtinant simbolių naudojimą, taip pat kreiptis į kitas Europos institucijas, ypač į Komisiją, kuri turėtų pasinaudoti savo iniciatyvos teise ir pasiūlyti bendrąsias priemones, ir į valstybių narių valdžios institucijas, raginant sekti šiuo pavyzdžiu ir pagal savo kompetenciją skatinti Europos simbolių naudojimą.

Naujausioji deklaracija, kurią 16 ES valstybių narių[2] nusprendė įtraukti į Lisabonos sutartį jos pasirašymo ceremonijos išvakarėse, dar kartą patvirtina, „kad vėliava, kurioje pavaizduota dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone, himnas, sukurtas pagal Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odę džiaugsmui“, šūkis „Suvienijusi įvairovę“, Europos Sąjungos valiuta „euro“ ir Gegužės 9-oji – Europos diena joms toliau bus bendro piliečių priklausymo Europos Sąjungai ir jų ryšio su ja simboliai“.

Apibendrinant būtina pasakyti, kad priimdamas šį Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą Europos Parlamentas praneša Europos piliečiams aiškią politinę žinią, jog Europos Sąjungos simboliai yra svarbūs ir juos verta naudoti visais lygmenimis ir visose institucinės ir socialinės veiklos srityse, kadangi jie įkūnija pamatines Sąjungos vertybes, vienija visus žmones, kurie joje gyvena ir dirba, ir įrodo, kad pasaulyje ji laikoma laisvės, vystymosi ir solidarumo pavyzdžiu.

• [1]  Vėliavą, himną ir Europos dieną 1985 m. birželio mėn. patvirtino Milano Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi ad hoc komiteto „Europa – piliečiams“ P. Adonnino pranešime pateiktu pasiūlymu, vėliau šis nutarimas buvo oficialiai įtvirtintas 1986 m. balandžio mėn. Tarybos sprendimu. Nuo 1986 m. gegužės 29 d. Europos vėliava keliama virš Europos institucijų pastatų kartu su 12 kitų Europos Bendrijų valstybių narių nacionalinių vėliavų.
• [2]  Belgija, Bulgarija, Vokietija Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jim Allister, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Ashley Mote, József Szájer, Riccardo Ventre, Johannes Voggenhuber, Andrzej Wielowieyski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Costas Botopoulos, Catherine Boursier, Klaus Hänsch, Urszula Krupa, Georgios Papastamkos, Sirpa Pietikäinen, Reinhard Rack, Luis Yañez-Barnuevo García, Mauro Zani