Procedūra : 2008/2160(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0103/2009

Pateikti tekstai :

A6-0103/2009

Debatai :

PV 25/03/2009 - 11
CRE 25/03/2009 - 11

Balsavimas :

PV 26/03/2009 - 4.10
CRE 26/03/2009 - 4.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0194

PRANEŠIMAS     
PDF 216kWORD 154k
2009 m. vasario 25 d.
PE 416.306v03-00 A6-0103/2009

su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo

(2008/2160(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Stavros Lambrinidis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS TARYBAI
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS (B6-0302/2008)
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS TARYBAI

dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo

(2008/2160(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo (B6-0302/2008), kurį PSE frakcijos vardu pateikė Stavros Lambrinidis,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,(1) ypač jų nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, žodžio ir informacijos laisvės bei pagarbos privačiam ir šeiminiam gyvenimui bei teisės į laisvę ir saugumą,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(2), 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(3), 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(4), 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (COM(2007)0698), 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo(5) ir 2008 m. spalio 14 d. generalinio advokato nuomonę byloje C-301/06 Airija prieš Parlamentą ir Tarybą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas(6), 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/413/TVR, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu(7), 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/919/TVR, iš dalies keičiantį Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu(8), 2007 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme“ (COM(2007)0267) ir pastarojo laikotarpio iniciatyvas aptikti sunkius nusikaltimus ir terorizmą (pvz., projektą „Patikrink žiniatinklį“),

-   atsižvelgdamas į pradėtus Europos Tarybos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Jungtinių Tautų (JT) darbus, susijusius ir su kova su nusikalstamumu bei elektroniniais nusikaltimais, ir su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga, įskaitant kovą ir apsaugą internete,(9)

-   atsižvelgdamas į neseniai paskelbtus Europos teismų ir nacionalinių konstitucinių teismų sprendimus, ypač į Vokietijos konstitucinio teismo (vok. BVerfG) sprendimą, kuriuo pripažįstama teisė į konfidencialumo ir informacinių sistemų vientisumo apsaugą(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 94 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A6-0103/2009),

A. kadangi interneto raida įrodo, kad jis tapo neišvengiama demokratinių iniciatyvų skatinimo priemone, nauja politinių diskusijų arena (pvz., e. kampanijos ir e. balsavimas), pasaulinio lygmens priemone, skirta naudotis žodžio ir informacijos laisve (pvz., interneto dienoraščių rašymas) ir verslo veiklai plėtoti, ir skaitmeniniam raštingumui skatinti bei žinioms skleisti (e. mokymuisi) skirtu mechanizmu, kadangi dėl interneto taip pat atsirado vis daugiau galimybių bet kokio amžiaus žmonėms bendrauti su skirtingose pasaulio vietose esančiais žmonėmis, todėl suteikė žmonėms daugiau galimybių susipažinti su kitomis kultūromis ir taip praplėsti savo žinias apie kitus žmones ir kultūras; kadangi internetas taip pat paskatino atsirasti žinių šaltinių įvairovę, kurios dėka dabar atsirado galimybė prisijungti prie žinių srauto iš įvairių pasaulio vietų,

B.  kadangi vyriausybės bei viešojo intereso organizacijos ir institucijos turėtų nustatyti tinkamą reguliavimo sistemą ir tinkamas technines priemones, kurios leistų piliečiams aktyviai ir veiksmingai dalyvauti administraciniuose procesuose pasinaudojant e. vyriausybės programomis,

C. kadangi internetas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintai žodžio laisvės sąvokai suteikia tikrąją jos prasmę, ypač kalbant apie aspektą „nepaisant valstybių sienų“,

D. kadangi skaidrumas, privatumo gerbimas ir pasitikėjimo aplinka tarp internetu suinteresuotų asmenų turėtų būti neišvengiami aspektai norint sukurti tvarią interneto saugumo viziją,

E.  kadangi internete saviraiškos laisvė bei privatumas gali būti sustiprinti, tačiau tuo pat metu jiems gali kilti didesnė grėsmė dėl privačių ir viešų subjektų įsikišimo ir ribojimo,

F.  kadangi dėl interneto teikiamos laisvės jis taip pat naudojamas smurtinei informacijai, pvz., sąmoningam kurstymui vykdyti teroristinius išpuolius bei kurti tinklalapius, kurie gali ypač paskatinti imtis neapykanta paremtų nusikalstamų veiksmų, ir kadangi elektroninių nusikaltimų grėsmė plačiąja prasme pasaulio mastu padidėjo ir kelia pavojų asmenims (įskaitant vaikus) ir tinklams,

G. kadangi šiems nusikaltimams reikia duoti veiksmingą ir ryžtingą atkirtį nekeičiant pamatinio laisvo ir atviro interneto pobūdžio,

H. kadangi demokratinėje visuomenėje būtent piliečiai turi teisę kasdien stebėti ir vertinti savo vyriausybių ir jiems paslaugas teikiančių privačių bendrovių veiksmus ir požiūrį, kadangi technologiškai pažangios stebėjimo metodikos ir jų taikymo ribas lemiantis kartais pasitaikantis pakankamų teisinių garantijų trūkumas kelia vis didesnį pavojų šio principo taikymui,

I.   kadangi asmenys turi teisę laivai reikšti savo požiūrį internete (pvz., vartotojas kuria informaciją, rašo interneto dienoraštį, kuria socialinio pobūdžio tinklą) ir kadangi interneto paieškos priemonės ir paslaugų teikėjai ypač palengvino žmonėms galimybę gauti informacijos, pvz., apie kitus asmenis; kadangi vis dėlto kai kuriais atvejais asmenys nori panaikinti tokiose duomenų bazėse laikomą informaciją; kadangi dėl šios priežasties bendrovės privalo sugebėti užtikrinti, kad asmenys galės panaikinti duomenų bazėse esančius su asmeniu susijusius duomenis,

J.   kadangi technologiniai šuoliai vis labiau leidžia žmogui praktiškai nepastebimai slaptai stebėti piliečių veiklą internete; kadangi vien tai, jog stebėjimo technologijos egzistuoja, neturi automatiškai reikšti, kad jų naudojimas pateisinamas; kadangi veiksnys, kuris turėtų lemti, kada valstybės institucijos ar bendrovės gali naudoti šias technologijas, yra už viską svarbesnis siekis apsaugoti piliečių pagrindines teises, kadangi kova su nusikaltimais internete ir atvirai demokratinei visuomenei kylančiomis grėsmėmis, kurias kelia kai kurie asmenys ir organizacijos naudodamiesi internetu ir siekdami pažeisti piliečių teises, neturi reikšti, kad valstybės narės įgyja teisę sekti ir kontroliuoti visą atitinkamoje savo teritorijoje esantį duomenų srautą internete nepaisant to, ar tai taikoma jų pačių piliečiams, ar iš užsienio šalių gaunamam duomenų srautui; kadangi kova su nusikalstamumu turi būti proporcinga nusikaltimo pobūdžiui,

K. kadangi tapatybės vagystė ir sukčiavimas pasinaudojant tapatybe tampa vis didesne problema, kurią valdžios institucijos, pavieniai piliečiai ir bendrovės tik pradeda pripažinti ir kuri kelia didelį susirūpinimą saugumu dėl padidėjusio interneto naudojimo įvairiausiais tikslais, įskaitant prekybą ir keitimąsi slapta informacija,

L.  kadangi reikėtų prisiminti, kad, kalbant apie žodžio ir informacijos laisvę arba privataus gyvenimo apsaugą, valstybės institucijos gali apriboti naudojimąsi šiomis teisėmis, kai tai atitinka įstatymą ir demokratinėje visuomenėje yra reikalinga, proporcinga ir tinkama,

M. kadangi internete yra didelis įtakos ir žinių skirtumas tarp kolektyvinių bei valstybės subjektų ir individualių vartotojų; kadangi dėl šios priežasties būtina pradėti diskusiją dėl būtiniausių „sutikimui“ taikytinų apribojimų atsižvelgiant į tai, kokią informaciją bendrovės ir valstybės institucijos gali prašyti vartotoją atskleisti, ir į tai, kokiu mastu asmenys, norėdami gauti tam tikras interneto paslaugas arba kitas lengvatas, turėtų būti prašomi atsisakyti savo privatumo ir kitų pagrindinių teisių,

N. kadangi dėl pasaulinio, atviro ir daug subjektų veiklos apimančio pobūdžio bendra interneto taisyklė yra laisvė, bet tai nereiškia, kad nereikia svarstyti (nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, taip pat tarp viešųjų bei privačių subjektų), kaip užtikrinti ir ginti interneto vartotojų pagrindines teises ir jų saugumą,

O. kadangi pagrindinės teisės, kurios patiria interneto įtaką, apima pagarbą asmeniniam gyvenimui (įskaitant teisę visam laikui panaikinti asmeninius skaitmeninius pėdsakus), duomenų apsaugą, saviraiškos, žodžio ir asociacijų laisvę, spaudos, politinės saviraiškos ir dalyvavimo laisvę, nediskriminavimą ir švietimą, bet tuo neapsiriboja; kadangi šių teisių turinį, jų taikymo sritį ir apimtį, šiomis teisėmis garantuojamos apsaugos lygį bei draudimą piktnaudžiauti šiomis teisėmis turėtų reglamentuoti taisyklės, skirtos apsaugoti žmogaus ir pagrindines teises, kurias užtikrina valstybių narių konstitucijos, tarptautinės žmogaus teisių sutartys, įskaitant EŽTK, Bendrijos teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindiniai principai ir (arba) kitos atitinkamos nacionalinės, tarptautinės ir Bendrijos teisės atitinkamos srities normos,

P.  kadangi visi subjektai, kurie yra su internetu susiję ir aktyviai juo naudojasi, turėtų prisiimti atitinkamą atsakomybę ir dalyvauti forumuose, kuriuose aptariami su veikla internete susiję aktualūs ir svarbūs klausimai, norint surasti bendrus sprendimus ir skatinti juos įgyvendinti,

Q. kadangi elektroninis neraštingumas bus nauja XXI amžiaus neraštingumo rūšis; kadangi užtikrinimas, kad visi piliečiai turėtų galimybę naudotis internetu, yra tapatus užtikrinimui, kad visi piliečiai turėtų galimybę mokytis, ir kadangi vyriausybės ar privačios bendrovės neturėtų šios galimybės praktiškai atimti; kadangi šia galimybe neturėtų būti piktnaudžiaujama užsiimant neteisėta veikla; kadangi svarbu spręsti tinklų neutralumo, tarpusavio sąveikos, pasaulinio visų interneto mazgų pasiekiamumo, atvirų formatų bei standartų naudojimo ir kitus kylančius klausimus,

R.  kadangi tarptautinis interneto pobūdis ir aspektai, kad jis apima įvairias kultūras ir ypač įvairias kalbas, dar nėra visiškai palaikomi techninės infrastruktūros ir interneto protokolų,

S.  kadangi vykstančiame „Interneto teisių akto“ procese svarbu atsižvelgti į visus atitinkamus tyrimus ir iniciatyvas šioje srityje, įskaitant naujus ES tyrimus šiuo klausimu,(11)

T.  kadangi ekonominė veikla yra svarbi tolesnei dinamiškai interneto plėtrai, nors jos ekonominio veiksmingumo apsauga turėtų būti užtikrinta garantuojant, remiantis būtinumo, proporcingumo ir tinkamumo principais, sąžiningą konkurenciją ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą,

U. kadangi reikėtų išlaikyti tinkamą viešojo sektoriaus informacijos, atveriančios dar niekada neturėtų kūrybinio ir kultūrinio eksperimentavimo bei mainų galimybių, panaudojimo ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos pusiausvyrą,

V. kadangi visame pasaulyje informacijos ir ryšių technologijų sektoriaus bendrovės patiria vis didesnį valstybės sektoriaus spaudimą laikytis nacionalinių įstatymų ir politikos tose srityse, kuriose gali kilti prieštaravimų tarptautiniu mastu pripažintoms žmogaus teisėms į saviraiškos laisvę ir privatumą; kadangi buvo imtasi teigiamų veiksmų, tarp kurių priemonės, kurių ėmėsi daug suinteresuotųjų asmenų vienijančios bendrovės, pilietinės visuomenės organizacijos (įskaitant žmogaus teisių ir spaudos laisvės grupes), investuotojai ir akademikai, kurie sukūrė bendradarbiavimu pagrįstą principą siekdami ginti ir remti saviraiškos laisvę bei privatumą informacijos ir ryšių technologijų sektoriuje bei parengė visuotinio tinklo iniciatyvą (angl. Global Network Initiative)(12),

W. kadangi griežtos duomenų apsaugos taisyklės kelia didelį susirūpinimą Europos Sąjungai ir jos piliečiams, o Direktyvos 95/46/EB dėl duomenų apsaugos antrojoje konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodoma, kad technologija (t. y. duomenų tvarkymo sistemos) yra „skirta tarnauti žmogui“ ir ją taikant reikia gerbti „pagrindines žmogaus teises ir laisves, ypač privatumo teisę, taip pat prisidėti prie ekonominės ir socialinės pažangos, prekybos plėtros bei žmonių gerovės“,

1.   pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

Visapusiška ir saugi prieiga prie interneto visiems

(a)  dalyvauti veiksmuose, kuriais siekiama, kad internetas jo vartotojams teiktų daugiau galimybių ir aplinką, kurioje principu „nuo atskiro prie bendro“ galėtų būti plėtojami informacijos mainai ir vystoma e. demokratija kartu užtikrinant, kad būtų sukurta pakankamai apsaugos priemonių, nes šioje aplinkoje gali atsirasti naujų kontrolės ir cenzūros formų; vartotojų turima laisvė ir privataus gyvenimo apsauga internete turėtų būti tikra, o ne iliuzinė;

(b)  pripažinti, kad internetas gali būti išskirtinė galimybė stiprinti aktyvų pilietiškumą ir kad šioje srityje vienas iš svarbiausių aspektų – prieiga prie tinklų ir informacijos; rekomenduoti toliau plėtoti šį klausimą remiantis prielaida, kad kiekvienas asmuo turi teisę dalyvauti informacinės visuomenės veikloje ir kad visų lygmenų institucijos bei suinteresuotieji asmenys turi bendrą pareigą paremti šią plėtotę(13) – taip bus sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios elektroninio amžiaus problemos – e. neraštingumas ir demokratinė atskirtis;(14)

(c)   ragina valstybes nares reaguoti į augančią informuotą visuomenę ir rasti būdus sudaryti sąlygas didesniam skaidrumui sprendimų priėmimo srityje suteikiant savo piliečiams didesnę prieigą prie valstybės sektoriaus sukauptos informacijos, kad piliečiai galėtų šia informacija pasinaudoti; tą patį principą taikyti savo informacijai;

(d) kartu su kitais svarbiais subjektais užtikrinti, kad interneto saugumas, žodžio laisvė ir privatumo apsauga bei atvirumas nebūtų laikomi tarpusavyje konkuruojančiais tikslais – jų turi būti siekiama kartu, įgyvendinant visapusę viziją, kurioje į juos visus tinkamai atsižvelgiama;

(e)   užtikrinti, kad į teisėtas nepilnamečių teises į apsaugą nuo žalos, kurios nustatytos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir į kurias atsižvelgiama ES teisėje, bus visiškai atsižvelgta visuose atitinkamuose veiksmuose, priemonėse arba sprendimuose, susijusiuose su saugumo ir laisvės internete stiprinimu;

Tvirtas įsipareigojimas kovoti su elektroniniais nusikaltimais

(f)   raginti Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją apsvarstyti ir parengti išsamią kovos su elektroniniais nusikaltimais strategiją, inter alia, vadovaujantis Europos Tarybos konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, įskaitant būdus, kaip ES lygmeniu bendradarbiaujant su interneto paslaugų teikėjais ir vartotojų organizacijomis, taip pat su policijos įstaigomis, dirbančiomis su informacinėmis technologijomis susijusių nusikaltimų srityje, spręsti tapatybės vagystės ir sukčiavimo pasinaudojant tapatybe klausimą ir pateikti pasiūlymą, kaip organizuoti informavimo kampanijas ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams tuo pačiu užtikrinant, kad internetu naudotis visiems bus saugu, o galimybė – nevaržoma; paraginti įkurti Europos Sąjungos pagalbos skyrių, kuris padėtų nukentėjusiems dėl tapatybės vagystės ir sukčiavimo pasinaudojant tapatybe;

(g)  raginti apsvarstyti, kaip šioje srityje turėtų bendradarbiauti privataus ir viešojo sektoriaus subjektai ir kaip reikėtų stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą bei apsvarstyti atitinkamą teisėsaugos ir teismo institucijų personalo mokymą, įskaitant mokymus pagrindinių teisių apsaugos klausimų srityje; pripažinti būtinybę dalintis atsakomybe ir bendro reguliavimo ir savireguliavimo, kaip veiksmingos alternatyvos arba tradicinius teisės aktus papildančių priemonių, pranašumus;

(h)   užtikrinti, kad pradėtas darbas pagal projektą „Patikrink žiniatinklį“ ir naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti informacijos apie elektroninius nusikaltimus sklaidą, įskaitant iniciatyvas sukurti nacionalines perspėjimo sistemas ir Europos perspėjimo sistemą, skirtas pranešti apie internete padarytus nusikaltimus (Europolo kuriama elektroniniams nusikaltimams skirta Europos sistema ) būtų reikalingi, proporcingi, tinkami ir būtų imamasi visų būtinų apsaugos priemonių;

(i)   skatinti vykdyti programas vaikams apsaugoti ir tėvams šviesti apie naujus e. pavojus, kaip išdėstyta ES teisėje, ir pateikti esamų programų veiksmingumo poveikio vertinimą; tai darant ypatingą dėmesį skirti interneto žaidimams, kurie visų pirma yra skirti vaikams ir jaunimui;

(j)   ragina visus ES kompiuterių gamintojus iš anksto įdiegti vaikų apsaugą užtikrinančią programinę įrangą, kuri gali veikti paprastai;

(k)  toliau siekti priimti direktyvą dėl baudžiamųjų priemonių, skirtų intelektinės nuosavybės teisėms įgyvendinti, įvertinus, atsižvelgiant į šiuolaikinių naujovių mokslinio tyrimo rezultatus, jos būtinybę ir proporcingumą ir kartu uždraudžiant šiuo tikslu sistemingai kontroliuoti ir stebėti visų vartotojų veiklą internete ir užtikrinant, kad nuobaudos būtų proporcingos padarytiems pažeidimams; šioje srityje laikytis žodžio ir informacijos laisvės ir individualių vartotojų teisės bendrauti; šalinti paskatas (tarp jų tam tikrus per didelius pačių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų nustatytus apribojimus) elektroninėje erdvėje pažeisti intelektinės nuosavybės teises;

(l)   užtikrinti, kad baudžiamąja tvarka nebūtų persekiojama už prieštaringų politinių įsitikinimų raišką internetu;

(m)  užtikrinti, kad nė vienas teisės aktas ar galiojanti praktika neriboja žurnalistų ir žiniasklaidos teisės rinkti ir skleisti informaciją rengiant reportažus arba nelaiko jos nusikalstama;

Nuolatinis dėmesys visiškai pagrindinių laisvių apsaugai ir didesniam jų skatinimui internete

(n)  atsižvelgti į tai, kad „skaitmeninė tapatybė“ vis labiau tampa sudedamąja mūsų „asmenybės“ dalimi ir todėl ją būtina deramai ir veiksmingai apsaugoti nuo privačių ir viešųjų subjektų brovimosi – tad konkretų su asmens „skaitmenine tapatybe“ natūraliai susijusių duomenų rinkinį reikėtų apibrėžti ir saugoti, o visus jo elementus reikėtų laikyti neatimamomis asmeninėmis, neekonominėmis ir neperkamomis bei neparduodamomis teisėmis; deramai atsižvelgti į anonimiškumo, slapyvardžių apsaugos ir privačios informacijos srautų valdymo svarbą ir į tai, kad vartotojams turėtų būti suteiktos priemonės šią informaciją veiksmingai apsaugoti, pvz., pasinaudojant įvairiomis privatumo didinimo technologijomis, ir jie turėtų būti mokomi jomis pasinaudoti;

(o)   užtikrinti, kad valstybės narės, kurios seka ir kontroliuoja duomenų srautą, nepaisant to, ar tai taikoma jų pačių piliečiams, ar iš užsienio šalių jų teritorijose gaunamam duomenų srautui, tai darytų laikydamosi griežtų sąlygų ir taikydamos teisės aktuose numatytas apsaugos priemones; raginti valstybes nares užtikrinti, kad nuotolinė paieška, jei tokią atlikti leidžia nacionalinė teisė, būtų atliekama remiantis kompetentingų teismo institucijų išduotu galiojančiu paieškos įgaliojimu; atkreipti dėmesį į tai, kad nuotolinei paieškai taikoma supaprastinta tvarka palyginti su tiesioginei paieškai taikoma tvarka yra nepageidautina, nes ji pažeidžia teisinės valstybės principą ir teisę į privatumą;

(p)  pripažinti pavojų, kurį kelia tam tikros interneto stebėjimo ir kontrolės formos, kuriomis siekiama sekti kiekvieną „skaitmeninį“ asmens žingsnį ir tada sudaryti vartotojo profilį bei jam priskirti vertinimą; aiškiai nustatyti, kad visada turi būti įvertinta, ar šie metodai reikalingi ir proporcingi tikslams, kurių jais siekiama; taip pat pabrėžti, jog reikia, kad vartotojai daugiau žinotų apie savo e. veiklos, kuri apima ir dalijimąsi asmens duomenimis, aspektus ir dėl jų galėtų pateikti motyvuotą sutikimą (pvz., socialinių tinklų atveju);

(q)  paraginti valstybes nares nustatyti visus internetą stebinčius subjektus ir parengti viešai prieinamą metinę interneto stebėjimo ataskaitą taip užtikrinant teisėtumą, proporcingumą ir skaidrumą;

      (r)     išnagrinėti ir apibrėžti, kokio „sutikimo“ valdžios institucijos ar privačios bendrovės gali reikalauti iš vartotojų ir jį gauti vartotojui atsisakant dalies privatumo, nes akivaizdus individualių vartotojų ir šių institucijų derybinės galios ir žinių disbalansas;

(s)  griežtai apriboti, apibrėžti ir reguliuoti atvejus, kuriais iš privačios interneto bendrovės gali būti reikalaujama atskleisti duomenis valdžios institucijoms, ir užtikrinti, kad šiuos duomenis naudojančioms valdžios institucijoms taikomi griežčiausi duomenų apsaugos standartai; nustatyti veiksmingą šio proceso kontrolę ir vertinimą;

(t)   pabrėžti, kaip svarbu, jog interneto vartotojai galėtų įgyvendinti savo teisę reikalauti visam laikui panaikinti jų interneto tinklalapiuose pateiktus arba bet kokioje kitoje trečiosios šalies laikmenoje saugomus asmens duomenis; užtikrinti, kad vartotojų sprendimą gerbtų interneto paslaugų teikėjai, e. prekybos paslaugų teikėjai ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjai; užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų piliečių teisę į prieigą prie savo asmens duomenų, įskaitant, prireikus, šių duomenų sunaikinimą arba pašalinimą iš interneto tinklalapių;

      (u)     pasmerkti valdžios institucijų nustatytą cenzūrą, taikomą informacijai, kurios galima ieškoti interneto tinklalapiuose, ypač tada, kai šie apribojimai gali turėti neigiamą poveikį politiniams pareiškimams;

(v)  raginti valstybes nares užtikrinti, kad žodžio ir informacijos laisvė nebūtų savavališkai ribojama viešųjų ir (arba) privačiųjų subjektų, ir vengti bet kokių teisėkūros ar administracinių priemonių, galinčių turėti neigiamą poveikį visiems žodžio laisvės aspektams;

(w) priminti, kad asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims turi būti atliekamas laikantis nuostatų, inter alia, numatytų Direktyvoje 95/46/EB ir Pamatiniame sprendime 2008/977/TVR;

(x) atkreipti dėmesį į tai, kad kuriant „daiktų internetą“ ir naudojant radijo dažnio atpažinimo (angl. RFID) sistemas neturėtų būti sumenkinta duomenų ir piliečių teisių apsauga;

(y)  raginti valstybes nares sprendžiant su internetu susijusius klausimus teisingai taikyti Direktyvą 95/46/EB dėl asmens duomenų; priminti valstybėms narėms, kad ši direktyva, ypač jos 8 straipsnis, taikoma nepaisant asmens duomenų tvarkymui taikomos technologijos ir kad jos nuostatos ragina valstybes nares užtikrinti teisę į teisminę gynybą ir kompensaciją už nuostolius dėl pažeidimo (22, 23 ir 24 straipsniai);

(z)  raginti vadovautis pagrindiniais „Interneto teisių akto“ principais atliekant mokslinius tyrimus ir plėtojant su internetu susijusias priemones ir programas ir skatinti „projektuojant užtikrinamo privatumo“ principą, kuriuo remiantis privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimai turėtų būti nustatyti kuo anksčiau naujų technologinių tendencijų gyvavimo cikle užtikrinant piliečiams aplinką, kuri būtų palanki vartotojui;

(za) remti ir reikalauti, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir pagal 29 straipsnį sudaryta darbo grupė aktyviai dalyvautų rengiant veiklai internete skirtus Europos teisės aktus, galinčius daryti poveikį duomenų apsaugai;

(zb) paraginti Komisiją atlikti išsamų reklamos internete privatumo aspektų tyrimą;

Tarptautiniai įsipareigojimai

(zc) raginti visus interneto subjektus dalyvauti nuolatiniame „Interneto teisių akto“ procese, kuris grindžiamas pagrindinėmis teisėmis ir kuriuo skatinamas jų įgyvendinimas ir besiformuojančių principų pripažinimas; šioje srityje vadovaujamą vaidmenį turi atlikti dinamiška Interneto teisių akto koalicija;

(zd) užtikrinti, kad šioje srityje būtų svarstoma daugelio subjektų, daugiapakopė į procesą orientuota iniciatyva ir įvairios kartu taikytinos pasaulinės ir vietinės iniciatyvos, siekiant nustatyti ir saugoti interneto vartotojų teises ir taip užtikrinti šio proceso teisėtumą, atskaitomybę ir priimtinumą;

(ze)  pripažinti, kad pasauliniam ir atviram internetui būtina nustatyti visuotinai taikomus duomenų apsaugos, saugumo ir žodžio laisvės standartus; atsižvelgiant į tai paraginti valstybes nares ir Komisiją imtis šių standartų nustatymo iniciatyvos; pritarti rezoliucijai dėl ypatingos būtinybės apsaugoti privatumą pasaulyje be sienų ir bendro pasiūlymo dėl tarptautinių privatumo ir asmens duomenų apsaugos standartų nustatymo, parengto 2008 m. spalio 15 –17 d. Strasbūre vykusioje 30-ojoje tarptautinėje duomenų apsaugos ir privatumo įgaliotinių konferencijoje, priėmimui; paraginti visas Europos Sąjungos suinteresuotąsias šalis (viešojo ir privataus sektoriaus) dalyvauti šiuose svarstymuose;

(zf) pabrėžti tikros e. agoros internete plėtros svarbą, kai Europos Sąjungos piliečiai gali dalyvauti dialogu paremtoje diskusijoje su politikos formuotojais ir kitomis institucijomis, kurios yra suinteresuotosios šalys;

(zg) skatinti ES aktyviai dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose forumuose, kuriuose aptariami pasauliniai ir vietos interneto aspektai, pvz., Interneto valdymo forume (angl. IGF);

(zh) kartu su visais atitinkamais ES subjektais dalyvauti kuriant Europos interneto valdymo forumą, kuriame būtų apibendrinta nacionalinių interneto valdymo forumų patirtis, kuris veiktų kaip regioninis ramstis ir kuris veiksmingiau pabrėžtų Europos masto klausimus, pozicijas ir rūpesčius būsimuose tarptautiniuose interneto valdymo forumuose;

o

o o

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1)

OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

(2)

OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(3)

OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

(4)

OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

(5)

OL 2006 L 105, p. 54.

(6)

OL L 69, 2005 3 16, p. 67.

(7)

OL L 149, 2001 6 2, p. 1.

(8)

OL L 330, 2008 12 9, p. 21.

(9)

Pvz.: 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvencija dėl elektroninių nusikaltimų; 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu.

(10)

BVerfG, 1 BvR 370/07, 2008 2 27, dalis Nr. (1 - 333).

(11)

1 Žr. taip pat http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/studiesCom/searchPerform.do, naujame tyrime „Saugumo ir pagrindinių laisvių stiprinimas internete. ES kovos su elektroniniais nusikaltimais politika“ be kitų idėjų siūloma priimti neprivalomą „Interneto teisių aktą“.

(12)

http://www.globalnetworkinitiative.org/index.php.

(13)

Žr. Graikijos konstituciją ir jos 5A dalį.

(14)

2008 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos dokumente „Internetas – svarbus turtas visiems“ taip pat pabrėžiama, kad teisingumo ir dalyvavimo galimybių užtikrinimas ir skatinimas interneto srityje yra būtinas etapas siekiant pažangos visos visuomenės teisingumo ir dalyvavimo galimybių srityje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindinės teisės internete: sustiprintos, bet pavojuje

Gyvename tokiame amžiuje, kuriame visi – nuo vyriausybių iki policijos, privačių įmonių ir net nusikaltėlių – ieško kuo geresnės galimybės pasinaudoti mūsų asmeniniais elektroniniais duomenimis. Būtent internete pateikiama anksčiau neįsivaizduojama išsami informacija apie mūsų asmeninį gyvenimą; pakanka tik vieną kartą spustelėti tinklalapyje ir pateikiami duomenys, kuriuos panorėję gali naudoti arba kuriais gali piktnaudžiauti pardavėjai, žvalgybos tarnybos arba tapatybės vagys.

Taigi užtikrinti pagrindinę teisę į privatumo internete apsaugą yra pati svarbiausia užduotis, tekusi mums, teisės aktų leidėjams. Be to, tai vienas didžiausių etinių, teisinių, techninių ir politinių uždavinių, su kuriais visuomenei kada nors teko susidurti.

Visiems aišku, kad internetas gali būti priemonė mūsų pagrindinėms teisėms plėsti – jis suteikia mums galimybę gauti neribotos informacijos ir padeda bendrauti su asmenimis ir bendruomenėmis visame pasaulyje. Kažkodėl mažiau pripažįstama, kad internetas taip pat kelia didelę grėsmę mūsų pagrindinėms teisėms, nes suteikia galimybę mus piktybiškai sekti bei tampa nusikaltėlių ir net teroristų įrankiu. Ir mažiausiai aišku, kaip reikėtų reguliuoti internetą, kad galėtume naudotis jo pranašumais, bet sumažinti labai realų ir rimtą piktnaudžiavimo keliamą pavojų. Galimybę tai įvertinti dar labiau apsunkina interneto pobūdis – tai nereguliuojamas, pagal naudotojo poreikius veikiantis tinklas, kurio nekontroliuoja jokia valdžios institucija ir kuris kerta beveik visas sienas.

Tad šio pranešimo tikslas – pabrėžti tai, kaip mes galime geriausiai apsaugoti ir skatinti pagrindines asmens laisves virtualioje aplinkoje. Keli pagrindiniai šios problemos sprendimo būdai yra šie:

– visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas;

– veiksmai įvairiais lygmenimis pasinaudojant esamomis nacionalinėmis, regionų ir tarptautinėmis priemonėmis ir stebint jų taikymą šiandieninėje teisėkūros praktikoje;

– keitimasis geriausia patirtimi ir

– atsakas į įvairių interneto vartotojų ir įvairios veiklos (nuolat besiplėtojančios) virtualioje erdvėje poreikius ir problemas.

Mūsų misijos tikslas – užtikrinti tinkamą privatumo ir saugumo pusiausvyrą. Taigi teks nuolat būti budriems ir atidiems norint neatsilikti nuo sparčios technologijų raidos. Turime atidžiai apsvarstyti įvairiausius saugumo aspektus – nuo nacionalinio saugumo iki mūsų tinklų saugumo ir patikimumo bei internete savo duomenis pateikiančių asmenų saugumo klausimų. Jei saugesnio interneto užtikrinimas yra teisėtas mūsų visuomenės tikslas, tada turime atkreipti dėmesį į sekimo ir kontrolės būdus, kurie gali kelti grėsmę mūsų pagrindinėms laisvėms, ypač kai abejojama jų būtinybe, proporcingumu ir veiksmingumu, ir apriboti jų naudojimą. Mūsų rengiamų teisės aktų ir programų skiriamasis požymis turi būti lankstumas, prisitaikymas ir atskaitingumas tam, kad galėtume vienu žingsniu lenkti besivystančias technologijas.

Internetas taip pat gali labai sustiprinti kitas pagrindines teises, pavyzdžiui, žodžio laisvę, politinės veiklos laisvę ir asociacijų laisvę, bet taip pat gali lengvai joms pakenkti. Vienas naujausių tokio svarstymo pavyzdžių yra teisėkūros iniciatyva kontroliuoti žodį internete siekiant išvengti teroristų išpuolių. Tai klasikinis teisės aktų rengimo pavyzdys, rodantis, kad teisės aktas gali sudaryti sąlygas masiniam sekimui ir atimti asmens politinio žodžio laisvę, kuri yra demokratinės visuomenės pagrindas, jei jis nebūtų parengtas tik konkrečiam tikslui pasiekti.

Labai svarbu tinkamai apsvarstyti tokius klausimus. Nėra abejonių, kad internetas nusikaltėliams tapo nauja priemone, ir akivaizdu, kad reikia neleisti teroristams naudoti interneto savo išpuoliams planuoti ir vykdyti. Be to, mūsų visuomenė yra teisi reikalaudama, kad užkirstume kelią vaikų pornografijai internete. Tokie nusikaltėliai, keldami akivaizdų pavojų, mažina mūsų piliečių prieštaravimą policijos raginimams didesniu mastu kontroliuoti „neapčiuopiamą“ internetą. Turime pasipriešinti tokiai tendencijai. Mūsų teisės aktai turi būti veiksmingi kovojant su nusikalstamumu, tačiau neturi būti pernelyg griežti. Internetas, kuris yra neapibrėžtos formos ir neapčiuopiamas, yra jautrus tokiam nesaikingumui. Pavyzdžiui, mažai žmonių pritartų tam, kad policijai arba prekybos įmonėms būtų leista atplėšti ir perskaityti kiekvieną paštu siunčiamą laišką. Reikia būti tokiems pat budriems ir saugant elektroninių pranešimų turinį.

Tačiau ne tik valdžios institucijos sekdamos nusikaltėlius gali užgniaužti žodį ir pažeisti privatumą, tai gali padaryti ir privačios internetinės bendrovės siekdamos pelno. Naujausia tendencija paaiškėjus tokiai padėčiai (dažniausiai tik tada, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad įmonės neturėdamos leidimo rinko, laikė ir naudojosi mūsų duomenimis) yra reikalauti naudotojo „sutikimo“ (dalyvauti ar nedalyvauti) naudoti jo duomenis.

Turime savęs paklausti, kur yra sutikimo ribos? Šis klausimas taikytinas tiek tam, kokią informaciją įmonė gali prašyti naudotoją atskleisti, tiek tam, kokiu mastu asmeniui turėtų būti leista perleisti savo privatumą ir kitas pagrindines teises norint gauti tam tikras interneto paslaugas arba lengvatas.

Atsakyti į šiuos klausimus nėra jau taip lengva. Kitoje, darbo santykius reguliuojančių teisės aktų, srityje mūsų visuomenės atstovai yra sutarę, kad piliečių duodamas sutikimas dėl jų asmeninio gyvenimo dalykų turi ribas. Daugelyje valstybių narių darbo teisėje ir kolektyvinėse sutartyse nustatytas didžiausias darbo valandų skaičius, minimalusis darbo užmokestis arba kitos su darbu susijusios teisės, dėl kurių negali būti reikalaujama, kad asmenys derėtųsi su savo darbdaviais. Priežastis paprasta. Manoma, kad darbuotojo ir darbdavio įtakos pusiausvyros nėra ir kad todėl „sutikimas“ negali būti vienodai sąžiningai duodamas arba gaunamas. Kita priežastis yra ta, kad mes taip pat nusprendėme, kad privalome darbo teisių srityje vengti padėtį bloginančių aplinkybių, kurios gali atsirasti kai kuriems darbuotojams leidus arba jiems „liepus“ derėtis dėl kai kurių savo teisių.

Panaši spraga įtakos ir žinių požiūriu yra internete. Kolektyvinė ir valdymo įtaka, žinios ir interesai, kaip ir pigesnių (todėl kai kuriems naudotojams patrauklesnių) interneto paslaugų siūlymas mainais į mažesnę privatumo apsaugą, daro labai didelį poveikį pavieniams vartotojams. Pranešėjas įsitikinęs, kad kita kova interneto saugumo ir privatumo diskusijose bus dėl „sutikimo“, kurio prašo valstybės sektorius ir privačios įmonės, ribų.

Šis klausimas turėtų mums labiau rūpėti, kadangi šiandieninėje Europoje „didysis brolis“ atsiras ne įvedus autoritarinį režimą, bet, jei tai įvyks, slapta ir esant mūsų „sutikimui“.

Pagaliau teisė į išsilavinimą ir teisė naudotis internetu yra dvi papildomos teisės, kurios savo ruožtu turi būti remiamos, tačiau kurioms pavojus gali iškilti kovojant su nusikaltimais internete. Elektroninis neraštingumas taps nauja neraštingumo XXI amžiuje forma. Kaip šiandien kiekvienas vaikas turi teisę lankyti mokyklą, o kiekvienas suaugęs žmogus turi teisę į tęstinį mokymąsi, taip kiekvienas asmuo per savo gyvenimą turėtų turėti teisę naudotis kompiuteriu ir internetu. Valstybės institucijos turėtų užtikrinti tokią galimybę net ir tolimiausiems rajonams bei neturtingiausiems piliečiams, be to, tokia galimybė neturi būti panaikinta baudžiant piliečius dėl pažeidimų. Skirtingą visuomeninę padėtį užimantys, skirtinguose regionuose gyvenantys įvairių kultūrų žmonės turėtų turėti galimybę naudotis interneto siūlomų įvairiausių paslaugų pranašumais. Taip jie gali siekti asmeninio tobulėjimo, užmegzti ryšius švietimo, profesiniais ir asmeniniais klausimais bei kiek tik leidžia mūsų technologijos ir teisė – skatinti ekonomikos galimybes.


PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS (B6-0302/2008) (11.6.2008)

pagal Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį

pateikė Stavros Lambrinidis

dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jų straipsnius dėl asmens duomenų apsaugos, žodžio ir informacijos laisvės bei pagarbos privačiam ir šeiminiam gyvenimui,

–   atsižvelgdamas į nesenas sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo nustatymo iniciatyvas (projektas „Patikrink žiniatinklį“), neseniai pateiktą pasiūlymą dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu dalinio pakeitimo ir pasiūlymą dėl Direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje persvarstymo,

   atsižvelgdamas į pradėtus Europos Tarybos (ET), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Jungtinių Tautų (JT) darbus, susijusius ir su kova su nusikalstamumu bei elektroniniais nusikaltimais, ir su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga, įskaitant kovą ir apsaugą internete,

   atsižvelgdamas į neseniai paskelbtus Europos teismų ir nacionalinių konstitucinių teismų sprendimus, ypač į Vokietijos konstitucinio teismo (vok. BVerfG) sprendimą, kuriuo pripažįstama atskira teisė į konfidencialumo ir informacinių sistemų vientisumo apsaugą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį,

A. kadangi internetas tapo pagrindiniu pasaulinio lygio žodžio ir informacijos laisvės didinimo ir ekonominės veiklos klestėjimo įrankiu; kadangi dėl šių aplinkybių ypač svarbu, kad kova su nusikalstamumu ir valdžios institucijų bei privačių asmenų piktnaudžiavimu neribotų šio įrankio naudojimo potencialo,

B.  kadangi dėl jo pasaulinio dydžio, greitos plėtros ir techninių ypatumų internetą vargu ar įmanoma prižiūrėti vien remiantis nacionaliniais teisės aktais ir todėl reikia imtis iniciatyvų, ypač tarptautiniu lygiu, ginti asmenų teises, susijusias su jų saugumu, jų laisvių gynyba ir privataus gyvenimo apsauga,

1.  rekomenduoja Tarybai sudaryti sąlygas:

     a)  pažangiam Europos Sąjungos nacionalinių teisės aktų dėl reikalavimų, susijusių su pagrindinių teisių apsauga internete, suartėjimui,

     b)  pasiekti glaudesnį nacionalinių ir Europos teisės aktų leidėjų ir teismų dialogą,

     c)  skatinti visų interneto veikloje dalyvaujančių ir su juo susijusių veikėjų, ypač interneto paslaugų teikėjų ir naudotojų, dialogą,

     d)  skatinti sudaryti reikalingus tarptautinius dvišalius (ypač transatlantinių santykių) ir daugiašalius (ET, EBPO ir JT lygio iniciatyvų) susitarimus,

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (20.1.2009)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo

(2008/2160(INI))

Nuomonės referentas: Manolis Mavrommatis

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi internetas – tai svarbi ir vienintelė priemonė, kuri, be kita ko, padeda plėtoti ir remti raiškos laisvę, formuoti nuomones, skleisti ir įvertinti kultūrą ir žinias bei plėtoti ekonominę veiklą,

B.  kadangi internetas dėl jo tarptautinio pobūdžio reglamentuojamas remiantis Europos ir tarptautine teisės sistema, pagal kurią apimami tokie klausimai, kaip pagrindinių teisių apsauga, įskaitant asmens duomenų ir autoriaus teisių apsaugą, saugus naudojimasis internetu, visų pirma, kai juo naudojasi nepilnamečiai ir pažeidžiamos socialinės grupės,

1.  džiaugiasi, kad priimta daugiametė internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programa, ir tikisi, kad ji bus kuo greičiau įgyvendinta;

2.  ragina valstybes nares, Komisiją, interneto teikėjus, vartotojų atstovus ir visas panašias kompetentingas įstaigas bendradarbiauti siekiant apriboti internete pateikiamą neteisėto ir kenksmingo turinio medžiagą ir palaipsniui visiškai ją pašalinti;

3.   pripažįsta, kad platus interneto naudojimas gali duoti daug ekonominės ir socialinės naudos ir labai padėti baigti kurti vidaus rinką; vis dėlto mano, kad būtina imtis priemonių ir užtikrinti, kad visuomet būtų apsaugotos visos pagrindinės asmens teisės, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir būtų užtikrinta tinkama visų susijusių šalių teisių ir laisvių pusiausvyra;

4.  primena 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusią UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurioje pabrėžiama, kad kultūrinė raiška negali būti vertinama tiesiog kaip komercinių derybų objektas, kadangi ji iš esmės sujungia du (kultūrinius ir ekonominius) aspektus, todėl ji turėtų būti saugoma nuo piktnaudžiavimo internete;

5.   taigi remia teisėtos kultūros ir kūrinių platinimo internete pasiūlos plėtrą bei kovą su piratavimu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gyula Hegyi, Nina Škottová, László Tőkés, Ewa Tomaszewska, Cornelis Visser

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Maria Berger


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Emine Bozkurt, Philip Bradbourn, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Carlos Coelho, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Armando França, Urszula Gacek, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Stavros Lambrinidis, Roselyne Lefrançois, Baroness Sarah Ludford, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Maria Grazia Pagano, Martine Roure, Inger Segelström, Csaba Sógor, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Edit Bauer, Simon Busuttil, Marco Cappato, Charlotte Cederschiöld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Metin Kazak, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Hubert Pirker, Nicolae Vlad Popa, Eva-Britt Svensson, Charles Tannock

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Costas Botopoulos, Luis de Grandes Pascual, Jelko Kacin

Atnaujinta: 2009 m. kovo 12 d.Teisinis pranešimas