Pranešimas - A7-0072/2009Pranešimas
A7-0072/2009

PRANEŠIMAS dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (EUCPN) įkūrimo ir Sprendimo 2001/427/TVR panaikinimo

17.11.2009 - (11421/2009 – C7‑0109/2009 – 2009/0812(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Sonia Alfano

Procedūra : 2009/0812(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0072/2009

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (EUCPN) įkūrimo ir Sprendimo 2001/427/TVR panaikinimo

(11421/2009 – C7‑0109/2009 – 2009/0812(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą (11421/2009),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0109/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 ir 55 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą(A7‑0072/2009),

A. kadangi kyla klausimų dėl Tarybos sprendimo, įkuriančio Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (angl. EUCPN)ir panaikinančio Sprendimą 2001/427/TVR, projekto turinio ir procedūros, nes jame numatyti nepakankamai ambicingi tikslai, ir kadangi Lisabonos sutartyje, kuri turėtų įsigalioti 2009 m. gruodžio 1 d., numatytas naujas nusikaltimų prevencijos teisinis pagrindas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 84 straipsnis), kuriuo Parlamentui šioje srityje suteikiamos bendro sprendimo galios (pagal įprastą teisėkūros procedūrą);

1.  atmeta Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą;

2.  ragina Belgijos Karalystę, Čekijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką, Ispanijos Karalystę, Prancūzijos Respubliką, Vengrijos Respubliką, Nyderlandų Karalystę, Slovakijos Respubliką, Suomijos Respubliką, Švedijos Karalystę ir Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę atšaukti savo iniciatyvą;

3.  ragina Tarybą oficialiai netvirtinti šios iniciatyvos prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, kad galutinė teisės akto redakcija galėtų būti parengta užtikrinant, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, Komisija ir Parlamentas galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir pasinaudoti kontrolės galiomis (Lisabonos sutarties Protokolas Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų); tokiu atveju įsipareigoja svarstyti visus būsimus pasiūlymus, ypač dėl observatorijos kūrimo, skubos tvarka;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas

Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (EUCPN) buvo įkurtas 2001 m. remiantis Tarybos sprendimu 2001/427/TVR[1]. Sprendime numatyta, kad EUCPN:

–  sudaro palankesnes sąlygas nusikalstamumo prevencijai, bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija bei patirtimi nacionaliniu ir europiniu lygmenimis;

–  renka ir analizuoja informaciją šia tema, kad būtų galima dalytis geriausia praktika;

–  organizuoja įvairius konferencijas, seminarus, susitikimus, iniciatyvas ir renginius, kurie skatina ir padeda keistis informacija ir geriausia praktika;

–  perduoda savo žinias nusikalstamumo prevencijos srityje Tarybai ir Komisijai.

Šiuo tikslu sprendime numatyta įkurti tinklą remiantis kontaktinių atstovų, iš kurių vieną skiria Komisija, o kitus – valstybės narės, sistema: kiekviena valstybė narė skiria ne daugiau kaip po tris nacionalinius atstovus, iš kurių bent vienas turi būti kompetentingų nacionalinių institucijų, atsakingų už nusikalstamumo prevenciją ir apimančių visus šios srities aspektus, atstovas, o kiti kontaktiniai atstovai gali būti išrinkti tarp šią sritį išmanančių tyrinėtojų, akademikų ir kitų nusikalstamumo prevencijos srities specialistų. Valstybės narės rūpinasi, kad šiame darbe dalyvautų nusikalstamumo sritį išmanantys tyrinėtojai arba akademikai ir kiti dalyviai, pvz., nevyriausybinės organizacijos, vietos valdžios institucijos arba privatusis sektorius. Į darbą įtraukiami Europolas ir Europos narkotikų kontrolės centras (EMCDDA) bei kitos kompetentingos institucijos.

2005 m. buvo pertvarkyta tinklo vidaus struktūra ir įkurti du nuolatiniai komitetai: vienas atsakingas už darbo programą, o kitas – už mokslinius tyrimus; atsakomybę už interneto svetainės[2] administravimą Komisija perdavė Jungtinei Karalystei, kuri nuo to laiko rūpinasi joje pateikiamos informacijos atnaujinimu.

2007 m. nacionaliniai atstovai atliko dar vieną tinklo veikimo vidaus peržiūrą. Jie nustatė, kad reikia didinti sekretoriato darbuotojų skaičių (iki to laiko sekretoriate ne visą darbo dieną dirbo tik vienas Komisijos pareigūnas), kartu nurodydami, kad nuolatiniams komitetams ir nacionaliniams atstovams trūksta lėšų.

2009 m. kovo mėnesį buvo viešai paskelbta EUCPN veiklos išorės vertinimo ataskaita, kurioje buvo nurodyti organizaciniai trūkumai, neleidžiantys iki galo išplėtoti tinklo potencialą ir pajėgumus, kartu pažymint tinklo nusistatytų tikslų ir atliktų uždavinių aktualumą. Šioje išorės ataskaitoje, be kitų, buvo nurodyti šie trūkumai: lėšų trūkumas; silpnas sekretoriatas; nepakankamas nacionalinių atstovų bendradarbiavimas; siaura veiklos programa; kriminologijos mokslinių tyrimų perdavimas tretiesiems asmenims (Vienos universitete ne visą darbo laiką, t. y. dvi dienas iš penkių, tam skiria vienas tyrinėtojas). Ataskaitoje net buvo numatyta galimybė nutraukti EUCPN veiklą.

Taigi tinklas sudarė darbo grupę, kurios tikslas buvo išnagrinėti 2009 m. kovo mėn. išorės vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir ši nusprendė, kad reikia keisti teisės aktą, pagal kurį tinklas įsteigtas. Visų pirma buvo pasiūlyta įsteigti sekretoriatą, kurio užduotys būtų perduotos vykdyti tretiesiems asmenims ir kuris būtų finansuojamas iš Bendrijos biudžeto pagal Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu finansavimo programą, kuri yra Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalis. Nors kai kurios valstybės narės buvo apsvarsčiusios galimybę nutraukti tinklo veiklą, atsižvelgiant į bendrą nepasitenkinimą jo gebėjimais siekti užsibrėžtų tikslų, kelių kitų valstybių narių grupė pristatė EUCPN pertvarkos projektą ir Europos Sąjungai pirmininkaujančioji Švedija tai pripažino vienu iš savo prioritetu bei numatė jį įgyvendinti per šešis savo pirmininkavimo mėnesius, t. y. prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, įkuriančio Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinančio Sprendimą 2001/427/TVR

Svarstomame pasiūlyme numatoma panaikinti Sprendimą 2001/427/JAI. Vienas iš nedaugelio šiame dokumente siūlomų pakeitimų – nedidelė tinklo pertvarka, įsteigiant išorės sekretoriatą ir taip siekiant nustatyti aiškesnes paties tinklo ir jame veikiančių įstaigų funkcijas, vaidmenį ir atsakomybės sritis.

Pagal naują ir gana sudėtingą struktūrą tinklą sudaro valdyba, sekretoriatas ir kontaktiniai atstovai, kuriuos paskiria kiekviena valstybė narė. Valdybą sudaro valstybių narių paskirti nacionaliniai atstovai, o iš jų išrinktas pirmininkas vadovauja vykdomajam komitetui, kurį sudaro ne daugiau kaip šeši valdybos nariai ir Komisijos atstovas. Reikėtų pažymėti, kad naujuoju pasiūlymu sukuriama tam tikra painiava tarp nacionalinių atstovų ir kontaktinių atstovų. Be to, iš dalies panaikinamos nuostatos dėl ekspertų, akademikų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo europiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Taip pat nutraukiami struktūriniai tinklo ir kitų institucijų bei Bendrijos organų, dirbančių nusikalstamumo prevencijos srityje, ryšiai. Ypač pažymėtina, kad sprendime nenumatomas joks bendradarbiavimas su Europos Parlamentu. Be to, panaikinamas ankstesnis reikalavimas mokėti užsienio kalbas.

Komisijai ir valstybėms narėms diskutuojant dėl šio pasiūlymo Taryboje, daugiausia ginčų ir prieštaringų vertinimų sukėlė klausimai, susiję su tinklo sekretoriatu, jo finansavimu, galimybe jį perduoti tretiesiems asmenims, jo nepriklausomumu, Komisijos ir Tarybos atliekamu vadovaujamuoju vaidmeniu ir darbuotojų klausimais.

Pranešėjos pozicija

Pranešėja yra labai nusivylusi tuo, kad tinklas nesugebėjo veikti pagal sprendimą, kuriuo jis buvo įsteigtas, išpildyti lūkesčių ir daryti įtaką, atitinkančią esminį Europos Sąjungos tikslą – užkirsti kelią nusikalstamumui. Kadangi Komisija, Taryba ir valstybės narės nebendradarbiavo, susidarė tokia padėtis, kuri labai pakenkė tinklui ir, platesne prasme, Europos Sąjungos tikslui kovoti su nusikalstamumu, įskaitant organizuotą nusikalstamumą, užkertant jam kelią. Nusikalstamumo, ypač organizuoto, prevencija negali apsiriboti tik keitimusi geriausia praktika nedažnų ir prastai suorganizuotų susitikimų metu, kuriuose nacionaliniai atstovai negali bendrauti vienas su kitu dėl kalbų nemokėjimo, kai visas procesas galų gale tampa tik valstybių narių pareigūnų turistine išvyka. Kadangi į tinklą nebuvo įtraukti pilietinė visuomenė, akademikai ir nevyriausybinės organizacijos ir nebuvo verčiami dokumentai ir informacija, pateikiami tinklo interneto svetainėje bei tai, kad nebuvo rengiama medžiaga apie nusikaltimų prevenciją (pvz., mokykloms, mokytojams ir mokiniams), tinklo darbo nepastebėjo nei kitos institucijos, nei šioje srityje dirbantys specialistai.

Panašu, kad svarstomas pasiūlymas visiškai nepritaikytas išspręsti problemas, kurios būdavo nustatomos kaskart atliekant tinklo vertinimą – tai aiškiai rodo, kad suvokiama, jog jis veikia prastai – nes šios problemos tik dar labiau gilinamos užuot radus būdą jas išspręsti. Pranešėja taip pat mano, kad norint, jog tinklas galiausiai pradėtų veikti, būtina aiškiai išplėsti jo galias ir kompetenciją ir įtraukti organizuoto nusikalstamumo, kuris nepaliaujamai skverbiasi į vis daugiau Europos valstybių, klausimą, ypač dėlto, kad veiklą nutraukė Organizuoto nusikalstamumo prevencijos forumas. Pranešėja smerkia kai kurių valstybių narių pasipriešinimą šiai idėjai ir baiminasi, kad iš tikrųjų tokią jų poziciją lemia nenoras pripažinti ir spręsti nusikalstamų organizacijų palaipsnio ir vis daugiau nerimo keliančio skverbimosi į vis daugiau Europos valstybių klausimą.

ES pirmininkaujančioji Švedija reikalauja, kad EP patvirtintų svarstomą sprendimą prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtosios sutarties įsigaliojimas dabar jau yra tik dienų klausimas, pranešėja tam visiškai nepritaria. Iš tarpinstitucinės perspektyvos Parlamento prašoma atsisakyti institucinių prerogatyvų, kurios naująją sutartimi jam bus suteiktos nusikalstamumo prevencijos srityje, t. y. bendro sprendimo procedūros. Pranešėja būtų galėjusi su tuo sutikti tik tuo atveju, jei Komisija ir Taryba būtų rimtai pažadėjusios iškart po Lisabonos sutarties įsigaliojimo pateikti plataus užmojo pasiūlymą, kuriame pirmiausia būtų numatyta galimybė įsteigti nusikalstamumo, ypač organizuoto, observatoriją, turinčią plačius įgaliojimus ir kompetenciją, įskaitant įgaliojimus rinkti duomenis ir informaciją, juos lyginti, atlikti vertinimus ir rengti rekomendacijas.

Pranešėja mano, kad iniciatyva turi būti atmesta – tą patį Parlamentas ketina padaryti su pasiūlymais dėl Europolo, be to, tą iš pradžių siūlė ir tam tikros valstybės narės ir institucijos – kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurioje numatytas specialus teisinis pagrindas, vietoje šios iniciatyvos būtų parengta rimta ir plataus užmojo struktūrinė tinklo reforma, pagrįsta tikra Europos nusikalstamumo, ypač organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo, prevencijos politika. Tai suteiks galimybę Europos Parlamentui ir Tarybai, nebetęsiant šios visiškai nepatenkinamos padėties, pagal bendro sprendimo procedūrą kovą su nusikalstamumu paversti konkrečiais veiksmais vykdant prevencijos politiką visoje ES ir įsteigiant nusikalstamumo, organizuoto nusikalstamumo ir jų prevencijos observartoriją.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (angl. EUCPN) įkūrimas

Nuorodos

11421/2009 – C7-0109/2009 – 2009/0812(CNS)

Konsultacijos su EP data

28.7.2009

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

14.9.2009

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Sonia Alfano

29.9.2009

 

 

Svarstymas komitete

5.11.2009

12.11.2009

 

 

Priėmimo data

12.11.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Sonia Alfano, Vilija Blinkevičiūtė, Louis Bontes, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Cornelis de Jong, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Kinga Gál, Kinga Göncz, Sylvie Guillaume, Jeanine Hennis-Plasschaert, Salvatore Iacolino, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Monica Luisa Macovei, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Jacek Protasiewicz, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Axel Voss, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Andrew Henry William Brons, Ioan Enciu, Ana Gomes, Nadja Hirsch, Monika Hohlmeier, Ramón Jáuregui Atondo, Franziska Keller, Petru Constantin Luhan, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Algirdas Saudargas