PRANEŠIMAS dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas

23.3.2010 - (2009/2156(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Herbert Dorfmann

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas

(2009/2156(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant tikslingesnio paramos skyrimo ūkininkams, vykdantiems veiklą gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse“(COM(2009)0161),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 17 d. pateiktą nuomonę dėl Komisijos komunikato,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7‑0056/2010),

A. kadangi 54 proc. (daugiau negu pusė) žemės ūkio paskirties žemės ES priskiriama kliūčių turinčiomis vietovėmis,

B.  kadangi kiekviena valstybė narė nustatė kliūčių turinčias vietoves, tačiau tai buvo padaryta skirtingu mastu,

C. kadangi kalnuoti regionai (įskaitant Arkties regionus į šiaurę nuo 62 lygiagretės, kurie prilyginami kalnuotiems regionams) sudaro apie 16 proc. žemės ūkio paskirties žemės, tačiau daugiau negu 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskiriama vadinamosioms tarpinėms mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV),

D. kadangi valstybės narės tarpines MPŪV klasifikavo remdamosi daug skirtingų kriterijų, dėl to Europos Audito Rūmų požiūriu[1] jos gali būti vertinamos nevienodai,

E.  kadangi šiose vietovėse tik nedidelė ūkių dalis gauna išmokas dėl gamtinių kliūčių ir šių išmokų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi[2],

F.  kadangi kalnuotoms vietovėms ir konkrečių kliūčių įtakojamiems plotams, kurie apibrėžti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 50 straipsnio 2 dalyje (kalnuotos vietovės) ir 50 straipsnio 3 dalies b punkte, nustatyti aiškūs ir neginčijami kriterijai, todėl šių vietovių klasifikavimo nekritikavo Europos Audito Rūmai ir jos nebuvo Komisijos komunikato objektas,

G. kadangi dėl ypatingos atokiausių regionų padėties, siekiant spręsti jų problemas, reikia įgyvendinti konkrečias procedūras,

H. kadangi parama MPŪV yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio sudėtinė dalis, t. y. kaimo plėtros politikos dalis, todėl diskutuojant svarbiausias dėmesys neturėtų būti skiriamas nei regioninės politikos tikslams, nei EŽŪFKP lėšų perskirstymo klausimui,

I.   kadangi reformuojant teisės aktus dėl paramos MPŪV ir priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iki tol egzistavusi tarpinių MPŪV kategorija buvo panaikinta ir plotai, kurie atitinka reikalavimus gauti paramą, buvo apibrėžti kaip plotai, „kurie įtakojami didelių gamtinių kliūčių“,

J.   kadangi iki 2005 m. reformos kai kurių valstybių narių taikomi socialiniai ir ekonominiai kriterijai daugiau nebegali būti taikomi kaip pagrindiniai kriterijai gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžimui, tačiau šie kriterijai gali būti toliau taikomi apibrėžiant konkrečių kliūčių įtakojamus plotus, kuriems skiriamos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 3 dalies b punktą,

K. kadangi valstybės narės sudarydamos savo nacionalines ir regionines kaimo plėtros programas turi didelę veikimo laisvę, kad galėtų pateikti subalansuotą ir jų konkrečiai regioninei padėčiai pritaikytą priemonių rinkinį, ir valstybės narės savo programose privalo pateikti tinkamą pasiūlymą, susijusį su regionais, kuriems būdingos nepalankios sąlygos,

L.  kadangi pasiūlytų aštuonių biofizinių kriterijų galbūt nepakaks ir 66 proc. ploto ribinė vertė galbūt nebus tinkama visais atvejais, kad būtų nustatytos iš tiesų egzistuojančios nepalankios sąlygos tinkamai atsižvelgiant į didelę ES kaimo vietovių įvairovę; kadangi auginami pasėliai, dirvožemio rūšių derinys, dirvožemio drėgmė ir klimatas – taip pat keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tam tikroje vietovėje iš tikrųjų egzistuojančias nepalankias sąlygas,

1.  pabrėžia atitinkamos išmokos vietovėms, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, svarbą, nes ji yra būtina priemonė siekiant šiuose regionuose užtikrinti vertingų visuotinės gerovės prekių tiekimą ir išlaikyti ūkininkavimą bei kultūrinį kraštovaizdį; pabrėžia, kad būtent vietovės, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, dažnai turi didelę vertę atsižvelgiant į kultūrinį kraštovaizdį, biologinės įvairovės išsaugojimą, aplinkosauginę naudą, taip pat į užimtumą kaimo vietovėse ir kaimo bendruomenių gyvybingumą;

2.  pripažįsta tai, kad dėl savo unikalios padėties nepalankių sąlygų vietovės atlieka svarbų vaidmenį aplinkosauginės naudos ir kraštovaizdžio išsaugojimo požiūriu, ir pabrėžia, kad skiriant lėšų pagal šią priemonę turėtų būti siekiama minėtųjų tikslų;

3.  pabrėžia, kad Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 158 straipsnyje dėl sanglaudos politikos, kuris iš dalies pataisytas Lisabonoje, gamtinių kliūčių turintiems regionams skiriamas ypatingas dėmesys; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir panaikinti skirtumus valstybėse narėse sprendžiant šių vietovių problemas, taip pat skatinti integruotą strategiją, kurią taikant būtų atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus;

4.  pabrėžia, kad paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad plačiu mastu ir ilgam būtų išsaugota veiksminga ir daugialypė žemės ūkio veikla, ir kaimo vietovės išliktų gyvybinga ekonomine erdve ir gyvenamąja vieta;

5.  pabrėžia šių vietovių, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, apdirbimo būtinybę atsižvelgiant ne tik į aukštos kokybės maisto produktų gamybą, bet taip pat ir į įnašą į bendrą ekonominį vystymąsi, gyvenimo kokybės gerinimą ir siekiant demografinio bei socialinio stabilumo šiose vietovėse;

6.  taigi ragina Komisiją atsižvelgti taip pat ir į naujos gamtinių kliūčių turinčių vietovių klasifikacijos socialinę reikšmę;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad išmokoms regionams, kuriems būdingos nepalankios sąlygos, priešingai negu agrarinės aplinkosaugos priemonėms, negali būti taikomos jokios papildomos specialios sąlygos, susijusios su žemės apdirbimo metodu, kurios neatitiktų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų; primena, kad pagal MPŪV sistemą iš esmės turėtų būti siūloma kompensacija ūkininkams, kurie kaip žemės valdytojai taip pat susiduria su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, už kurias neatlyginama rinkos sąlygomis;

8.  vis dėlto pabrėžia, kad MPŪV išmokos turi būti susietos su aktyviu ūkininkavimu, t. y. maisto gamyba arba veikla, tiesiogiai susijusia su maisto gamyba;

9.  mano, kad Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai kriterijai gali būti iš esmės tinkami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui tam tikru mastu; tačiau pabrėžia, kad siekiant objektyviai nustatyti vietoves su gamtinėmis kliūtimis minėtieji kriterijai negali būti taikomi visais atvejais;

10. tačiau pripažįsta, kad, atsižvelgus į visas Europos vietoves, vien tik biofizinių kriterijų gali nepakakti ir, jeigu bus taikomi tik šie kriterijai, gali būti nenumatytų pasekmių vietovių, kurios juos atitinka, požiūriu; taigi siūlo, remiantis objektyviais argumentais, iš naujo svarstyti socialinių ir ekonominių kriterijų, pvz., atokumo nuo rinkų, paslaugų stokos ir gyventojų mažėjimo, taikymo galimybę;

11. primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į visas nuomones gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo klausimu, kurias valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir ūkininkų organizacijos išreiškė konsultacijų metu;

12. ypač įtraukus geografinį izoliacijos kriterijų turėtų būti sprendžiamas konkrečios gamtinės kliūties, susijusios su atokumu nuo rinkos, geografiniu atokumu ir ribota prieiga prie paslaugų, klausimas;

13. mano, kad būtina svarstyti vadinamojo dirvožemio drėgmės pusiausvyros kriterijaus apibrėžtį siekiant atsižvelgti į skirtingas įvairių Sąjungos valstybių narių agrarines ir klimato sąlygas;

14. siekiant pripažinti šlapių nedirbamų dirvožemių trūkumus, nustačius vadinamąjį lauko pajėgumo dienų kriterijų būtų atsižvelgiama į dirvožemio tipo ir klimato sąveiką (pvz., norint tinkamai nurodyti sunkumus jūrinio klimato sąlygomis);

15. taigi ragina Komisiją toliau dėti pastangų tyrimų ir analizės srityje siekiant į MPŪV sistemą galbūt įtraukti papildomų kriterijų ir taip suderinti savo pasiūlymus su praktiniais sunkumais, kuriuos patiria ūkininkai, ir parengti išsamų kriterijų, kurie galėtų būti taikomi ilgą laiką, rinkinį;

16. vis dėlto pabrėžia, kad šių kriterijų taikymui ir praktiniam realistiškų ribinių verčių nustatymui itin svarbu valstybėms narėms ir regionams pateikti būtinus biofizinius duomenis, kurie būtų pakankamai tikslūs gamtinės aplinkos požiūriu; todėl remia Komisijos įvestą praktinį pasiūlytų kriterijų taikymo patikrinimą; reikalauja, kad detalūs žemėlapiai, kuriuos turi pateikti valstybės narės, prireikus būtų panaudoti kriterijų, pagal kuriuos nustatomos gamtinių kliūčių turinčios vietovės, ribinių verčių ir pasiūlytos 66 proc. ribinės vertės suderinimui nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis su tikrove gamtinės aplinkos požiūriu;

17. ypač pabrėžia, kad norint praktišku būdu atsižvelgti į įvairių poveikį darančių veiksnių sąveiką reikėtų vienu metu taikyti visus priimtus kriterijus; tai sudarytų sąlygas tokioms nepalankių sąlygų vietovėms, kurios turi dvi ar daugiau mažo ar vidutinio masto gamtinių kliūčių, būti klasifikuojamoms kaip MPŪV net ir tuo atveju, kai taikant atskirą kriterijų jos nebūtų priskiriamos šiai kategorijai;

18. pabrėžia, kad galutinė nuomonė dėl pasirinktų pagrindinių teritorinių vienetų, Komisijos pasiūlytų kriterijų ir ribinių verčių gali būti pateikta, tik kai bus pateikti valstybių narių parengti detalūs žemėlapiai; pabrėžia, kad jeigu nebus pateikti tokio moduliavimo rezultatai, siūloma 66 proc. ribinė vertė, taip pat kriterijus apibrėžiančios ribinės vertės turėtų būti traktuojamos ypač atsargiai ir gali būti objektyviai ir atitinkamai koreguojamos tik tuomet, kai bus parengti nacionaliniai žemėlapiai; todėl ragina Komisiją nedelsiant išanalizuoti žemėlapių rengimo rezultatus ir jų pagrindu kuo greičiau parengti išsamų komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo;

19. pabrėžia, kad, kai bus parengtas galutinis tarpinių MPŪV žemėlapis, reikėtų taip pat atsižvelgti į objektyvius nacionalinius kriterijus siekiant užtikrinti galimybę, jog vietovių apibrėžtis galėtų būti koreguojama pagal kiekvienos šalies specifines sąlygas; mano, kad toks koregavimas turėtų būti atliekamas skaidriai;

20. mano, kad savanoriškas nacionalinis paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms teikimo kriterijų dalinis patikslinimas būtinas, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ypatingą geografinę padėtį vietovėse, kuriose gamtinės kliūtys buvo įveiktos vykdant žmogaus veiklą; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog gerinant dirvožemio kokybę nuolat patiriamos susijusios priežiūros, pvz., drenavimo ir drėkinimo išlaidos; siūlo tam panaudoti taip pat ir ūkių duomenis (pvz., ūkių pajamas ir žemės produktyvumą); vis dėlto pabrėžia, kad sprendimą dėl tiksliam nustatymui taikytinų kriterijų turi priimti valstybės narės, nes daug valstybių narių jau parengė atitinkamą ir tinkamą skirtumų nustatymo sistemą, kurią reikėtų toliau taikyti;

21. mano, kad tam tikros gamtinių kliūčių turinčios vietovės, kurios šiuo metu atitinka kriterijus, gali neatitikti naujų kriterijų; pabrėžia, kad reikėtų numatyti tinkamą laipsniško paramos mažinimo laikotarpį siekiant sudaryti sąlygas atitinkamuose regionuose prisitaikyti prie naujos padėties;

22. pabrėžia, kad tos vietovės, kuriose pritaikius žemės ūkio technologijas buvo įveiktos gamtinės dirvožemio kliūtys, neturėtų būti visiškai pašalintos, ypač tuo atveju, jeigu jų iš žemės ūkio gamybos gaunamos pajamos yra mažos arba jeigu jose mažai gamybos alternatyvų, ir ragina Komisiją šiose vietovėse užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį;

23. ragina, kad būtų atsižvelgiama ne tik į trumpalaikę techninių procedūrų, skirtų gamtinėms kliūtims kompensuoti, naudą, bet kad ir pačios procedūros būtų vertinamos pagal tvaraus poveikio vertinimą;

24. pabrėžia valstybių narių atsakomybę objektyviai nustatant gamtinių kliūčių turinčias vietoves ir rengiant subalansuotas kaimo plėtros programas; pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystės poreikį šiame procese; taip pat pabrėžia, kad būtina, jog apie šiuos nacionalinius arba regioninius sprendimus praneštų ir juos patvirtintų Europos Komisija;

25. pabrėžia, kad ateityje viena iš pagrindinių Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos plėtros sričių – tai reforma, susijusi su gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis;

26. ragina Komisiją per metus parengti atskirą teisės aktą dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse;

27. ragina iš naujo svarstyti mažiau palankių ūkininkauti vietovių sistemą ir kartu rengti diskusijas dėl BŽŪP reformos apskritai siekiant užtikrinti naujų paramos ūkininkams sistemų nuoseklumą, ypač bendrosios išmokos schemos požiūriu;

28. žino, kokį poveikį bandymai iš naujo apibrėžti tarpines MPŪV galėtų daryti būsimai BŽŪP pagalbos struktūrai, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į visus požiūrius, kurie buvo išreikšti viešųjų konsultacijų su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei susijusių žemės ūkio įmonių atstovais metu;

29. reikalauja apsaugoti Europos kaimo plėtrai skiriamo biudžeto dalį ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti bendrojo MPŪV finansavimo galimybėmis, nes tai viena iš veiksmingiausių ir svarbiausių kaimo plėtros programų;

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

• [1]  Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2003, OL C151, 2003 6 27.
• [2]  Nuo 16 EUR už hektarą Ispanijoje iki 250 EUR už hektarą Maltoje.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Aplinkybės

Parama kaimų regionams, kuriuose nepalankios sąlygos, yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio, kaimo plėtros politikos, sudėtinė dalis. Daugiau negu pusę žemės ūkio paskirties plotų valstybės narės priskyrė vietovėms, kuriose nepalankios sąlygos. Kalnuoti regionai (įskaitant Arkties regionus virš 62 lygiagretės, kurie dėl klimato sąlygų priskiriami kalnuotiems regionams) sudaro apie 16 proc. plotų. Vis dėlto didžiausią dalį (daugiau negu 35 proc.) sudaro regionai, kuriuose esama kitų, dažniausiai gamtinių, kliūčių.

Šis atskyrimas atsiranda dėl teisinių bendrųjų nuostatų. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai valstybės narės atsižvelgdamos į 2 krypties nuostatas (Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas) gali skirti išmokas kalnuotose vietovėse dėl gamtinių kliūčių ir išmokas kitose vietovėse, kuriose yra kliūčių. Jomis siekiama prisidėti prie žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tęstinumo, kaimo kraštovaizdžio išsaugojimo, subalansuotų ūkininkavimo sistemų išsaugojimo ir skatinimo.

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnyje numatytos priemonės, skirtos tausojančiam žemės ūkio paskirties žemės naudojimui, visų pirma:

„i) išmokos dėl gamtinių kliūčių ūkininkams kalnuotose vietovėse;

ii) išmokos ūkininkams nepalankiose ūkininkauti vietovėse, išskyrus kalnuotas vietoves.“

37 straipsnyje patikslinama, kad „išmokos turėtų kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas“ ir skiriamos ūkininkams „įsipareigojantiems ne trumpiau kaip penkerius metus [...] vykdyti žemės ūkio veiklą“.

Reglamento 50 straipsnyje tiksliau apibrėžiami išmokų skyrimo reikalavimus atitinkančių plotų kriterijai. Kalnuotos vietovės pasižymi tuo, kad „jose turi būti žymiai apribotos galimybės naudoti žemę ir ženkliai padidėjusios žemės įdirbimo sąnaudos dėl:

a)  dėl aukščio susidarančių itin nepalankių klimato sąlygų, gerokai sutrumpinančių vegetacijos laikotarpį“;

b)  stačių šlaitų atitinkamose vietovėse;

c)  į šiaurę nuo 62 lygiagretės esančios teritorijos geografinės padėties.

Pagal 50 straipsnio 3 dalį kiti plotai, kuriuose nepalankios sąlygos, turi būti:

a) įtakojami didelių gamtinių kliūčių, ypač mažo dirvos derlingumo arba prastų klimato sąlygų, ir kai žemės valdymui svarbu išlaikyti ekstensyvų ūkininkavimą, arba

b) įtakojami konkrečių kliūčių, ir kai žemės valdymas turėtų būti tęsiamas siekiant apsaugoti arba gerinti aplinką, išlaikyti kraštovaizdį bei neprarasti turizmo potencialo toje vietovėje, arba siekiant išsaugoti kranto liniją.

Reformavus teisės aktus dėl paramos vietovėms, kuriose nepalankios sąlygos, ir priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iki tol egzistavusios ir Audito Rūmų kritikuotos tarpinės MPŪV buvo panaikintos. Iki 2005 m. reformos kai kurių valstybių narių taikyti socialiniai ir ekonominiai kriterijai daugiau nebegali būti naudojami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui, tačiau yra ir toliau taikomi apibrėžiant konkrečių kliūčių įtakojamus plotus.

Reglamento priėmimo metu Taryba negalėjo priimti bendro sprendimo dėl tikslesnių gamtinių kliūčių kriterijų nustatymo ir pavedė Komisijai parengti pasiūlymą dėl būsimos išmokų skyrimo reikalavimus atitinkančių vietovių nustatymo sistemos.

Todėl šis Komisijos komunikatas susijęs tik su kitais gamtinių kliūčių įtakojamais plotais pagal 50 straipsnio 3a dalį. Taigi kalnuotos vietovės ir salos nėra svarstymo objektas.

2. Audito Rūmų specialioji ataskaita

2003 m. Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl paramos vietovėms, kuriose nepalankios sąlygos. Joje Audito Rūmai konstatavo, be kita ko, kad valstybės narės tarpines MPŪV klasifikavo taikydamos daug įvairių kriterijų ir išsakė kritiką, kad dėl šių skirtumų nustatant išmokų reikalavimus atitinkančias vietoves jos gali būti nevienodai vertinamos.

Be to, Audito Rūmai išsakė kritiką, kad šiose vietovėse tik nedidelė dalis ūkių gauna išmokas ir kad šių išmokų dydis labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse (nuo 16 EUR už hektarą Ispanijoje iki 250 EUR už hektarą Maltoje). Todėl Audito Rūmai manė, kad egzistuoja per didelio kompensavimo pavojus ir paragino Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti tinkamesnį vietovių, kuriose nepalankios sąlygos, nustatymo rodiklių rinkinį, kuris užtikrintų nuoseklų taikymą ir nešališką požiūrį į naudos gavėjus.

3. Komisijos komunikatas

Atsižvelgdama į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir į 2005 m. Reglamento dėl kaimo plėtros išdėstymą nauja redakcija Komisija ėmėsi įvairių veiksmų siekdama įvertinti anksčiau taikytus nustatymo kriterijus ir pateikti tikslesnę gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžtį.

Netrukus tapo akivaizdu, kad, siekiant nustatyti objektyvius ir mokslinį pagrindą turinčius kriterijus, reikalingas glaudus techninis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis.

Pirmasis žingsnis šioje srityje – Komisijos tarnybų įgaliojimas Jungtiniam tyrimų centrui (JTC) sukurti bendrųjų dirvožemio ir klimato kriterijų rinkinį, kuriuo remiantis būtų galima iš naujo nustatyti tarpines MPŪV. Siekiant atlikti šią užduotį, buvo įkurta dirvožemį, klimatą ir žemę vertinančių aukšto lygio ekspertų grupė, kurios veiklą koordinuoja JTC.

Ekspertų grupė nustatė aštuonis dirvožemio ir klimato kriterijus, kurių ribinių verčių viršijimas reiškia didelius Europos žemės ūkio trūkumus: klimato kriterijai (ilgalaikė žema temperatūra arba karščio bangos), dirvožemio kriterijai (blogai drenuota žemė; akmenuotas, smėlingas arba molingas dirvožemis; mažas šaknijimosi gylis; sūrus dirvožemis) ir vietovės, kuriose labai nepalanki drėgmės pusiausvyra arba labai status šlaitas.

(Tikslų aštuonių biofizinių kriterijų aprašymą rasite komunikato priede[1]).

Vietovė laikoma turinčia didelių gamtinių kliūčių, jei didžioji jos žemės ūkio paskirties ploto dalis (mažiausiai 66 proc.) atitinka bent vieną kriterijų su nurodyta ribine verte. Todėl pagal pateiktą pasiūlymą biofiziniai kriterijai nėra kaupiamojo pobūdžio. Bet koks rodiklis gali suteikti galimybę taikyti vietovės, kuriai teiktina parama, klasifikaciją, jei su tokiu kriterijumi susijusios savybės konkrečioje vietovėje yra stebimos ir tinkamai matuojamos taikant bendrąją ribinę vertę.

Komisija ragina valstybes nares savo teritorijose atlikti biofizinių kriterijų taikymo moduliavimą ir pateikti detalius vietovių, kurios atliekant tokį moduliavimą atitiktų tokius kriterijus, žemėlapius.

Be to, prireikus valstybės narės turėtų pateikti pasiūlymą dėl patikslinimo, kad nebūtų įtrauktos vietovės, kuriose gamtinės kliūtys jau buvo įveiktos (pvz., sausas, bet drėkinamas dirvožemis).

Iš pradžių valstybės narės turėjo baigti rengti žemėlapius per 6 mėnesius (t. y. iki 2009 m. spalio pabaigos). Tačiau dėl moduliavimo sudėtingumo daugelis valstybių narių jau paskelbė, kad joms reikės daugiau laiko ir paprašė pratęsti terminą.

4. Pranešėjo pozicija

Pranešėjas mano, kad 2005 m. pradėtas vietovių, kuriose nepalankios sąlygos, klasifikavimo kriterijų patikrinimo procesas, ypač Jungtinio tyrimų centro vykdytas konsultacijų procesas, buvo sėkmingai vykdomas skatinant dalyvavimą, nedarant išankstinių išvadų ir įtraukus valstybių narių ekspertus.

Šio konsultacijų proceso rezultatas iš esmės yra Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo kriterijai.

Nors šie kriterijai iš pirmo žvilgsnio galėtų iš tiesų būti tinkami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui, pranešėjas mano, kad būtina, jog valstybės narės juos išbandytų praktiškai. Iki šiol neaišku, ar valstybės narės turi būtinus biofizinius duomenis, kurie pakankamai tikslūs gamtinės aplinkos požiūriu. Todėl itin svarbu, kad atsižvelgiant į galimą būsimą aštuonių biofizinių parametrų taikymą jie būtų praktiškai patikrinti valstybėse narėse. Pranešimo rengimo metu pateikta labai nedaug valstybių narių atsakymų. Dauguma valstybių narių paprašė daugiau laiko žemėlapių rengimui ir Komisija pataisė numatytą tvarkaraštį.

Todėl pranešėjas ketina vėlesniame parlamentinės procedūros etape pateikti papildomų pastabų, kad žemėlapių rengimo rezultatus būtų galima įtraukti į Europos Parlamento rezoliuciją.

Atsižvelgiant į tai ypatingą dėmesį reikėtų skirti klausimui, ar pasiūlyta savavališkai nustatyta ribinė 66 proc. ploto vertė turės būti sumažinta po praktinio valstybių narių patikrinimo, kad būtų atspindėta gamtinė atitinkamų vietovių tikrovė.

Prireikus taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos įvairių papildomų kriterijų kaupimui, atskiriems kriterijams taikant žemesnę ribinę vertę.

Vis dėlto jau dabar galima tvirtinti, jog reikėtų patikslinti paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms kriterijus, kad būtų galima teisingai atspindėti iš tikrųjų egzistuojančius vietovės trūkumus. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad kai kurios kultūros, kaip antai vynas arba alyvuogės, dirvožemyje, kuris žemdirbystei mažai tinkamas dėl trūkumų, gali duoti ypač gerų ir komerciniu požiūriu dėmesio vertų rezultatų. Todėl valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė atlikti patikslinimą, į kurį taip pat turėtų būti įtraukti ūkių duomenys (pvz., ūkio pajamos).

Apskritai pranešėjas siekia diskusijos, kuri nėra orientuota į regioninius ar nacionalinius EŽŪFKP lėšų, kuriomis šiuo atveju netgi nedisponuojama, perskirstymo interesus. Priešingai, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos veikti pragmatiškai Bendrijos sistemoje, nes tai leistų joms objektyvius biofizinius kriterijus taikyti atsižvelgiant į savo gamtines sąlygas vadovaujantis subsidiarumo principu. Valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę objektyviai nustatyti gamtinių kliūčių turinčias vietoves ir pasiekti pusiausvyrą savo regioninėse ar nacionalinėse kaimo plėtros programose. Komisijai patvirtinus šias programas bus užtikrinta, kad būtų išsaugota Bendrijos nustatyta sistema.

• [1]  http://ec.europa.eu/agriculture/rurdev/lfa/comm/com2009_161_annex_en.pdf.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (24.2.2010)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas
(2009/2156(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Estaràs Ferragut

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją parengti bendrą vietos poreikius atitinkančią strategiją, skirtą gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms, siekiant sumažinti valstybėms narėms skiriamos pagalbos skirtumus, ir nustatyti konkrečią gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžtį, visų pirma atsižvelgiant į pereinamuosius laikotarpius; rekomenduoja, kad gamtinių kliūčių turinčių vietovių ūkininkai būtų skatinami steigti asociacijas ir taip užsitikrinti tinkamą finansavimą žemei dirbti ir žemės ūkio gamybos našumui gerinti;

2.  mano, kad tiksliam taikytinų kriterijų nustatymui reikėtų valstybėms narėms leisti atsižvelgti ne tik į biofizinius kriterijus, bet ir tam tikrus socialinius bei ekonominius kriterijus, ir parengti gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį, kuriame būtų atkreipiamas dėmesys į gyventojų mažėjimo kriterijų, kadangi dėl vis mažėjančio gyventojų skaičiaus blogėja žemės ūkio vietovių, turinčių gamtinių kliūčių, padėtis ir aštrėja ūkininkavimo šiuose regionuose problemos; taip pat remia tai, kad į nacionalinius gamtinių kliūčių turinčių vietovių kriterijus būtų įtrauktas salos padėties kriterijus;

3.   mano, kad vietoves, kurios neatitinka aštuonių biofizinių kriterijų, tačiau jose dėl visumos kriterijų (nors jie ir nevisiškai atitinkami) galimos esminės kliūtys, taip pat reikėtų pripažinti gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis;

4.   teigia, kad gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapius galima sudaryti remiantis aštuoniais biofiziniais Bendrijos kriterijais ir objektyviais nacionaliniais kriterijais, kurie leidžia atsižvelgti į kiekvienos šalies nacionalinius ir regioninius ypatumus;

5.   mano, kad pagal naująją tvarką pagalbą, skirtą vienoms teritorijoms, būtų galima perduoti kitoms teritorijoms atsižvelgiant į jų vietos poreikius; taigi ragina toms vietovėms, kurios pagal naująjį reglamentą praras gamtinių kliūčių turinčių vietovių statusą arba kuriose vyksta neproporcingi pokyčiai, numatyti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kad jos galėtų prisitaikyti prie naujos padėties; mano, kad šiuo laikotarpiu reikėtų atlikti Komisijos siūlomų biofizinių kriterijų įvertinimą, siekiant patikrinti, ar jie atitinka įvairias Europos Sąjungos ekosistemas ir klimatą;

6.  ragina Komisiją apibrėžiant gamtinių kliūčių turinčias vietoves atsižvelgti į visus valstybių narių, regionų ir vietos institucijų, taip pat suinteresuotų žemės ūkio bendrovių pareiškimus, padarytus viešųjų diskusijų metu;

7.  pritaria tam, kad sudarant gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį būtų atsižvelgiama į objektyvius nacionalinius kriterijus, pagal kuriuos šių vietovių apibrėžtį galima pritaikyti kiekvienos valstybės nacionalinėms ir regioninėms sąlygoms, atsižvelgiant į Europos Komisijos bendrosios strategijos gaires ir atidžiai derinant su vietos lygmens kaimo plėtros programomis;

8.  ragina, kad galutinio vietovių nustatymo metu tos teritorijos, kuriose dėl žemės ūkio technologijų buvo nugalėtos gamtinės dirvožemio kliūtys, ypač tos vietovės, kuriose mažos žemės ūkio pajamos arba nepakanka gamybos alternatyvų, būtų išbraukiamos tik atsižvelgus į poveikio per ilgą laikotarpį vertinimo rezultatus;

9.   ragina Komisiją taip pat pradėti tvarkos, taikomos specifinių sunkumų turintiems regionams, peržiūrą, nes pagal šiuo metu galiojančią apibrėžtį neatsižvelgiama į tam tikras gamtines kliūtis, dėl kurių žemės ūkio veikla tampa sudėtinga, pvz., salos padėtį, periferinę padėtį ar didelį atokumą, kurie būdingi tam tikroms Europos Sąjungos vietovėms;

10. ragina, kad būtų atsižvelgiama ne tik į trumpalaikę techninių procedūrų, skirtų gamtinėms kliūtims kompensuoti, naudą, bet kad ir pačios procedūros būtų vertinamos pagal tvaraus poveikio vertinimą;

11. pabrėžia būtinybę gerinti įvairių Bendrijos politikos sričių, ypač bendros žemės ūkio ir sanglaudos politikos, koordinavimą, siekiant labiau jas suderinti ir užtikrinti darnesnę gamtinių kliūčių turinčių vietovių plėtrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.2.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Zuzana Brzobohatá, Alain Cadec, Ricardo Cortés Lastra, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Seán Kelly, Constanze Angela Krehl, Ramona Nicole Mănescu, Iosif Matula, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Viktor Uspaskich, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Vasilica Viorica Dăncilă, Karin Kadenbach, Heide Rühle, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Richard Seeber, Peter Simon, László Surján, Evžen Tošenovský, Sabine Verheyen

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	16.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Richard Ashworth, Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Lorenzo Fontana, Iratxe García Pérez, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Giovanni La Via, Stéphane Le Foll, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, Krisztina Morvai, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Luís Paulo Alves, Spyros Danellis, Jean-Paul Gauzès, Astrid Lulling, Véronique Mathieu, Jacek Włosowicz