PRANEŠIMAS dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui

19.5.2010 - (2010/2037(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Michael Cashman

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui

(2010/2037(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimą, vyksiantį 2010 m. birželio 17–18 d., kuriame bus aptariami Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT),

–   atsižvelgdamas į įsipareigojimus dėl pagalbos apimties, pagalbos Afrikai į pietus nuo Sacharos ir pagalbos kokybės, kuriuos Didysis aštuntukas (G8) prisiėmė 2005 m. Gleniglso aukščiausiojo lygio susitikime ir visuose vėlesniuose G8 ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimuose,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą ir į 2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 8–10 d. L‘Akviloje (Italija) vykusį G8 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi[1] ir ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką[2],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksika) vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą,

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į Adis Abeboje priimtą raginimą skubiai imtis veiksmų užtikrinant gimdyvių sveikatą ir Berlyne priimtą raginimą imtis veiksmų bei dokumentą „NVO strateginės galimybės“ (pastarieji du dokumentai priimti paminint Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais 15-ąjį jubiliejų (TKGV/15)),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl vystymosi politikos darnos[3],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę[4] (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, VBP),

–    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutarties) 7 straipsnį, kuriame darsyk patvirtinama, kad ES užtikrins savo politikos ir veiklos nuoseklumą ir atsižvelgs į visus savo tikslus,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu sutarimu priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tinkamo darbo darbotvarkę ir TDO Visuotinį darbo vietų paktą,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo,

–    atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) pranešimą „Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pasiekus pusiaukelę“,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dvylikos punktų ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti“[5],

–    atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pažangos įgyvendinant Europos kovos su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programą (2007–2011 m.),

–    atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Europos investicijų banko (EIB) paskolų išorės šalims[6],

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse[7],

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė“[8],

–    atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gimdyvių mirtingumo problemos[9], 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl TVT sutarčių[10] ir 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui[11],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7‑0165/2010),

A. kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo mažinimas ir panaikinimas yra pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, taip pat moralinis įsipareigojimas bei ilgalaikis pačios ES interesas,

B.  kadangi ES, kaip daugiausia pasaulyje pagalbos teikiantis subjektas, ir jos valstybės narės turi imtis pagrindinio vaidmens rugsėjo mėn. vyksiančiame TVT susitikime ir užimti plataus užmojo, vieningą pozicija, kuri galėtų būti svarbus veiksnys siekiant TVT įgyvendinti numatytu laiku,

C. kadangi ES šiuo metu trūksta apie 20 mlrd. eurų savo TVT išlaidų įsipareigojimams vykdyti,

D. kadangi kai kurios ES valstybės narės mažina savo lėšas, skirtas pagalbai,

E.  kadangi turtingosios šalys neseniai skyrė trilijonus dolerių savo bankams gelbėti nuo bankroto ir kadangi finansų sektorius dar nesumokėjo už sukeltos beprecedentės krizės padarinius,

F.  kadangi pasaulinių finansinių sandorių vertė tapo 70 kartų didesnė nei pasaulio BNP,

G. kadangi neprognozuojama pagalba gali būti žalinga ją gaunančioms šalims ir kadangi teikiant geresnės kokybės pagalbą galėtų likti papildomi 3 mlrd. eurų per metus ES ir jos valstybių narių biudžetui, skirtam vystymuisi[12],

H. kadangi 82 proc. naujų TVF paskolų teko Europos šalims, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) būtų naudinga gauti daugiau naujų TVF paskolų,

I.   kadangi, nors G20 susitikimai reprezentatyvesni nei G8 susitikimai, JT tebėra plačiausias forumas pasaulinio valdymo klausimams spręsti,

J.   kadangi ES politikos nenuoseklumas neturi mažinti vystymosi finansavimo poveikio,

K. kadangi migrantų perlaidos į kilmės šalis besivystančių šalių ekonomikai duoda mažiausiai 300 mlrd. JAV dolerių per metus[13],

L.  kadangi, nors siekiant kai kurių TVT ir pasiekta vilčių teikianti pažanga, šiuo metu nė vienas iš aštuonių TVT nepasiektas ir tik rodant tvirtą politinę valią per penkerius metus, likusius iki 2015 m. termino, bus galima įgyvendinti TVT,

M.  kadangi kai kurios MIŠ yra tokioje padėtyje, kad jos nepasieks jokių TVT tikslų,

N.  kadangi neseniai ištikusios maisto ir kuro krizės kartu su pasauliniu ekonomikos nuosmukiu ir klimato kaita pakenkė praeito dešimtmečio pažangai mažinant skurdą,

O. kadangi žemės nuosavybė skatina asmenis, šeimas ir bendruomenes kontroliuoti savo pačių vystymąsi ir apsirūpinti maistu vietos lygmeniu,

P.   kadangi klimato kaitos poveikio mažinimas besivystančiose šalyse iki 2020 m. gali kainuoti apie 100 mlrd. JAV dolerių kasmet[14], o ekonomikos nuosmukis – mažiausiai antra tiek[15],

Q. kadangi peržiūrint TVT nereikėtų užmiršti vidutines pajamas gaunančių besivystančių šalių padėties, kadangi šioms šalims ir toliau reikalinga pagalba, kad jos galėtų įgyvendinti visą savo vystymosi potencialą,

R.  kadangi pramoninės šalys atsakingiausios už klimato kaitą bei už finansų ir ekonomikos krizę,

S.  kadangi daugėja skurstančių darbuotojų ir pažeidžiamose darbo vietose dirbančių žmonių,

T.  kadangi dėl taikos ir saugumo, demokratijos ir politinio stabilumo stokos neturtingos šalys dažnai negali išnaudoti viso savo vystymosi potencialo,

U. kadangi įsigalėjus korupcijai mažėja produktyvumas, atsiranda nestabilumas ir atgrasomi užsienio investuotojai,

V. kadangi paskaičiuota, jog neteisėti kapitalo srautai iš besivystančių šalių sudaro 641–941 mlrd. JAV dolerių, ir kadangi dėl šio kapitalo nutekėjimo kenkiama besivystančių šalių pajėgumams kurti nuosavus išteklius ir skirti daugiau lėšų skurdui mažinti[16];

W. kadangi, nors pasiekta didelės pažangos įgyvendinant kai kuriuos su sveikata susijusius TVT, prasčiausiai sekasi įgyvendinti tris su sveikata susijusius TVT, ypač tikslą mažinti gimdyvių mirtingumą,

X. kadangi 13 proc. visų gimdyvių besivystančiose šalyse miršta dėl nesaugių abortų ir kadangi šis skaičius daug didesnis Afrikoje[17],

Y. kadangi per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažėjo šeimos planavimo finansavimas, tenkantis vienai moteriai,

Z.  kadangi, net jei pasieksime visus TVT, vis tiek bus su skurdu susijusių problemų ir kančių neturtingose šalyse,

AA.kadangi, jei neįvykdysime savo TVT pažadų, tai reikš, kad milijonai skurstančių žmonių ir toliau kentės, taip pat bus smarkiai pakenkta Šiaurės ir Pietų tarpusavio pasitikėjimui,

I. Finansavimas

1.  tikisi, kad Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. vyksiančiame susitikime pritars plataus užmojo ir vieningai ES pozicijai prieš rugsėjo mėn. įvykstant JT TVT susitikimui ir paskatins prisiimti naujų, į rezultatus orientuotų, papildomų, skaidrių ir išmatuojamų įsipareigojimų;

2.   ragina valstybes nares įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pritardamos Europos konsensusui dėl vystymosi;

3.  nurodo, kad TVT įgyvendinimas turi išlikti vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų; pabrėžia, kad skurdo mažinimas įgyvendinant TVT turi būti neginčijamai pripažintas kaip bendras ES politikos pagrindas ir tai turi būti aiškiai atspindėta visų susijusių krypčių politikoje, įskaitant prekybos politiką, ir teisėkūros pasiūlymuose; mano, kad TVT neturėtų būti laikomi techniniu klausimu, kuris bus išspręstas paprasčiausiai skiriant daugiau pinigų ar sudarant daugiau prekybos galimybių, bet nenustatant esminių skurdo priežasčių ir nesistengiant jų pašalinti;

4.   pabrėžia, kad neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje „Naujas požiūris į skurdą“ pateikti duomenys ne tik kelia nerimą, bet ir aiškiai parodo, jog grėsmė, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai nebus pasiekti, yra reali;

5.   ragina valstybes nares ne vėliau kaip iki 2015 m. įvykdyti savo pažadus 0,7 proc. pajamų skirti pagalbai;

6.   ragina visas valstybes nares nustatyti pagalbos vystymuisi priemones ir paskelbti daugiamečius TVT tikslų įgyvendinimo tvarkaraščius; ragina Komisiją užtikrinti, kad oficiali pagalba vystymuisi (OPV) būtų visiškai skaidri, ir atitinkamai prašo jos paskelbti valstybių narių išleistas OPV sumas;

7.   ragina ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) neplėsti pagalbos vystymuisi (OPV) apibrėžties ir nelaikyti skolų panaikinimo ar kitų su OPV nesusijusių finansinių srautų išlaidomis pagalbai;

8.   ragina ES vienašališkai nustatyti valiutos ir išvestinių finansinių priemonių sandorių mokestį, kuris būtų skirtas pasaulinėms viešosioms gėrybėms, įskaitant TVT, finansuoti;

9.   ragina visas valstybes nares aktyviai imtis griežtų priemonių prieš vadinamuosius mokesčių rojus, mokesčių vengimą ir neteisėtus finansinius srautus pagal G20 šalių ir JT nuostatas, taip pat skatinti didesnį skaidrumą, be kita ko, nustatant, jog gautas pelnas ir sumokėti mokesčiai būtų sistemingai atskleidžiami ir jog būtų taikoma sistema, pagal kurią ataskaitos teikiamos kiekvienoje šalyje, siekiant, kad besivystančios šalys galėtų išsaugoti savo išteklius ir panaudoti juos savo vystymuisi;

10. ragina EIB peržiūrėti savo politiką, susijusią su finansų centrais, esančiais mokesčių rojuose, vadovaujantis griežtesniais kriterijais nei EBPO sąrašas, skirtas draudžiamų ir kontroliuojamų jurisdikcijų nustatymui, taip pat užtikrinti jos įgyvendinimą ir teikti metines pažangos ataskaitas;

11. ragina visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis priemonių, kad migrantų perlaidos į kilmės šalis būtų pigesnės;

12. ragina visas valstybes nares paremti JT iniciatyvas ir imtis priemonių siekiant padidinti skolintojų ir skolininkų atsakomybę valstybės skolos vertybinių popierių sandoriuose;

13. ragina valstybes nares, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę imtis naujų pastangų nurašant MIŠ skolas ir stengtis palengvinti besivystančių šalių įsiskolinimo naštą, be kita ko, iki 2015 m. užšaldyti besivystančių šalių skolų grąžinimą neskaičiuojant palūkanų;

14. ragina ES teikti didelį finansavimą, skirtą padėti skurdžioms šalims kovoti su klimato kaitos ir ekonomikos krizės poveikiu; primygtinai ragina, kad šis finansavimas iš tiesų tik papildytų esamus pagalbos įsipareigojimus;

15. ragina visas valstybes nares įsipareigoti skirti gerokai daugiau išteklių vystomajam bendradarbiavimui ir neatidėliotinai pagalbai pagal kitą finansinę programą ir iš Europos plėtros fondo;

16. ragina Europos Komisiją naudotis savo turimomis bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis priemonėmis, įskaitant Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, Rytų partnerystę, Bendrąją lengvatų sistemą (BLS) ir Bendrąją lengvatų sistemą plius (BLS+), kad būtų galima toliau nustatyti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kurie padėtų siekti TVT;

17. ragina visas valstybes nares gerokai padidinti pagalbą, teikiamą iš biudžeto, ypač teikiamą pagal TVT sutartis, tačiau primygtinai ragina laikytis demokratijos, žmogaus teisių, valdymo ir kitų pagrindinių kriterijų, taip pat dažniau ir geriau vykdyti stebėseną ir auditą;

18. ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad ES tęstų veiklą ne tik teikdama paramą iš biudžeto, bet ir naudodamasi įvairiomis pasaulio ir nacionaliniu lygmenimis turimomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant Pasaulinį kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą, taip pat pasitelkdama kitas atitinkamas organizacijas ir priemones, visų ypač pilietinės visuomenės organizacijas ir bendruomenes;

19. ragina visas valstybes nares ir toliau gerinti pagalbą teikiančių šalių veiklos koordinavimą ir, vadovaujantis Paryžiaus ir Akros deklaracijomis, panaikinti bet kokios jų pagalbos sąlygotumą, taip sumažinant pagalbai skirtų lėšų išskaidymą, o tai svarbu siekiant pagalbos nuoseklumo ir nesąlygotumo; pripažįsta, kad įvairios valstybės narės gali suteikti savo specialių žinių, susijusių su įvairiais geografiniais regionais ir vystymosi sritimis;

II. Politikos nuoseklumas vystymosi labui

20. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naujojoje ES institucijų struktūroje už vystymosi fondų programų sudarymą ir prioritetų nustatymą atsakomybė ir toliau priklausytų Komisijos nariui, atsakingam už vystymąsi;

21. ragina ES imtis konkrečių veiksmų prieš skurdą ir nustatyti nuoseklią politiką, kuri apimtų prekybos, vystomojo bendradarbiavimo, ES bendrąją žemės ūkio ir bendrąją žuvininkystės politiką, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;

22. ragina ES kuo greičiau panaikinti žemės ūkio eksporto subsidijas ir kitus žalingus mūsų žemės ūkio politikos aspektus, vadovautis principu, kad reikia užtikrinti besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumą, ir per vykstančias PPO derybas raginti visus dalyvius laikytis šio principo;

23. yra įsitikinęs, kad norint įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus pirmiausiai reikia iš esmės pakeisti pramoninių ir besivystančių šalių politiką siekiant nustatyti sąžiningas ir teisingas pasaulio prekybos taisykles, užtikrinti sąžiningą gerovės paskirstymą, numatyti priemones, kurios padėtų didinti galimybes naudotis žemės, vandens ir biologinės įvairovės ištekliais, taip pat priemones, kuriomis būtų skatinama vietos lygmens paramos tvariam, smulkia nuosavybe paremtam žemės ūkiui politika;

24. ragina ES užtikrinti savo žvejybos susitarimų „atsparumą vystymuisi“, kad juose būtų visapusiškai atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį poveikį vietos bendruomenėms, ypač skiriant ilgalaikę ES paramą sektoriui ir numatant sistemą, kurią taikant laivų savininkai padengia pagrįstą sąnaudų, susijusių su ES laivyno prieiga, dalį;

25. ragina ES vykdant savo prekybos politiką nespausti neturtingų šalių atverti pažeidžiamus rinkos sektorius, kai jų išsivystymo lygis užkerta jiems kelią sąžiningomis sąlygomis konkuruoti pasauliniu mastu, taip pat didinti ES pagalbos prekybai politikos palankumą neturtingiesiems;

26. ragina ES kovoti dėl to, kad PPO Dohos derybų raundas būtų užbaigtas laiku ir jo rezultatai būtų orientuoti į vystymąsi;

27. ragina su klimato pokyčiais susijusios rizikos vertinimą sistemingai įtraukti į visus politikos planavimo ir sprendimų priėmimo aspektus, įskaitant prekybos, žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu saugumo klausimus; ragina, kad šio vertinimo rezultatais būtų naudojamasi apibrėžiant aiškias ilgalaikės vystomojo bendradarbiavimo politikos gaires;

28. pabrėžia, kad reikia veiksmingo pasaulinio atsako sprendžiant klimato kaitos problemą, o pramoninės šalys turėtų prisiimti atsakomybę ir imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiu, kuris kliudys pasiekti TVT, jei nebus į jį reaguojama;

29. ragina ES ir valstybes nares, kurios pasirašė Espo konvencijos Strateginio aplinkos vertinimo protokolą, visapusiškai laikytis protokolo nuostatų teikiant paramą programų ir viešųjų projektų vykdymui besivystančiose šalyse;

30. yra įsitikinęs, kad prekyba gali būti galingas ekonomikos augimo variklis, nors vystymosi problemų negalima išspręsti vien prekyba; mano, kad lėta pažanga Dohos raundo derybose kliudo tarptautinės prekybos sistemai prisidėti prie TVT įgyvendinimo; pabrėžia, kad sėkmingai užbaigus Dohos derybų raundą galėtų būti lengviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones pasauliniu mastu; pažymi, kad JT prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) ir kitos institucijos atliko daugybę tyrimų, kurie rodo, kad labai liberalizavus prekybą MIŠ retai kada pavyko ilgam laikui ir gerokai sumažinti skurdą ir kad tai prisidėjo prie besivystančių šalių, ypač Afrikos šalių, prekybos sąlygų suprastėjimo;

31.  pabrėžia pastangų palengvinti besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką svarbą; pakartoja, kad atvirumas prekybai ir parama pasiūlos pajėgumams vystyti yra svarbūs bet kokios nuoseklios vystymosi strategijos aspektai ir kad su prekyba susijusios techninės pagalbos iniciatyvos yra papildoma priemonė skurdo panaikinimo ir nepakankamo išsivystymo problemoms spręsti;

32.  primena, kad besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių prekybos pajėgumų didinimas gali padėti joms įgyti su prekyba susijusių gebėjimų ir infrastruktūrą, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti PPO susitarimus ir gauti iš jų naudos, išplėsti jų prekybą, pasinaudoti naujomis ir esamomis prekybos galimybėmis, įgyvendinti naujus susitarimus ir prisitaikyti prie kintančių užsienio prekybos sąlygų;

33.    palankiai vertina ES ir PPO lygmeniu vykdomas iniciatyvas prekybos su besivystančiomis šalimis srityje, ypač iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ (angl. EBA), BLS ir BLS+ iniciatyvas, taip pat asimetrijos principą bei pereinamuosius laikotarpius, dėl kurių susitarta visuose galiojančiuose Europos partnerystės susitarimuose (EPS), ir ragina Komisiją įtvirtinti šią politikos strategiją; nurodo, kad taikant BLS sistemą jos naudotojams užtikrinama daugiau stabilumo, nuspėjamumo ir prekybos galimybių; pažymi, kad šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendino pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvaraus vystymosi, socialinių teisių ir gero valdymo, taikant BLS režimą teikiama papildomų lengvatų;

34.    ragina Komisiją vykstančiose PPO ir dvišalių laisvos prekybos susitarimų derybose daugiau dėmesio skirti su vystymusi susijusiems aspektams;

35.    primena, kad pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti skurdžias ir pažeidžiamas šalis vystant pagrindinę ekonomikos infrastruktūrą ir priemones, kurių joms reikia siekiant prekybą paversti ekonomikos augimo ir vystymosi varomąja jėga; palankiai vertina Komisijos pareiškimus, kad ES jau pasiekė savo tikslą iki 2010 m. su prekyba susijusiai pagalbai (SPSP) skirti 2 mlrd. eurų, nes 2008 m. bendros ES ir valstybių narių išlaidos SPSP pasiekė 2,15 mlrd. eurų (1,14 mlrd. eurų skyrė valstybės narės, o 1,01 mlrd. eurų – ES), taip pat nurodo, kad svarbūs rezultatai buvo pasiekti vykdant platesnę pagalbos prekybai darbotvarkę, įskaitant transporto ir energetikos, gamybos sektorius ir su prekyba susijusius pakeitimus; vis dėlto ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją (įskaitant skaičius) apie biudžeto eilutes, kurios naudojamos su prekyba susijusiai paramai ir pagalbos prekybai politikai finansuoti;

36.    ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio MIŠ ir jas remti siekiant padidinti bendrą ES pagalbos prekybai finansavimą, kuris pastaruoju metu ne itin išaugo; mano, kad, didėjant regioninės integracijos svarbai ES pagalbos prekybai darbotvarkei, reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti formuoti visus AKR šalims skirtus regioninės pagalbos prekybai paketus; laikosi nuomonės, kad galima padidinti pagalbos veiksmingumą dažniau naudojant bendrą analizę, bendro reagavimo strategijas ir bendrą pagalbos prekybai priemonių įgyvendinimą;

37.    mano, kad Pietų šalių tarpusavio prekyba tampa sparčiai augančia pasaulinės prekybos dalimi ir kad ji gali tapti vis svarbesne užtikrinant skurdžiausių šalių vystymąsi ir ją derėtų skatinti bei remti;

III. Prioritetiniai TVT tikslai

38.    ragina ES išlaikyti integruotą ir visapusišką požiūrį į TVT, pripažįstant, kad pavieniai siekiai ir tikslai yra susiję, ir nustatant minimalius skurdo pašalinimui būtinus reikalavimus;

Sveikata ir švietimas

39.    ragina visas valstybes nares ir Komisiją skirti mažiausiai 20 proc. visų vystymosi išlaidų pagrindinėms sveikatos ir švietimo reikmėms, padidinti savo įnašus į Pasaulinį fondą kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat prioritetą teikti gimdyvių sveikatai bei kovai su naujagimių mirtingumu;

40.    ragina besivystančias šalis mažiausiai 15 proc. savo nacionalinių biudžetų skirti sveikatos priežiūrai ir stiprinti savo sveikatos priežiūros sistemas;

41.    ragina ES ir besivystančias šalis skatinti nemokamą sveikatos priežiūrą ir nemokamą mokslą;

42.    ragina visas valstybes nares ir Komisiją vėl padidinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimo besivystančiose šalyse finansavimą, kurio mažėjimas kelia nerimą, taip pat remti savanoriško šeimos planavimo, saugių abortų, lytiniu keliu plintančių infekcijų gydymo ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, kuriuos sudaro gyvybiškai svarbūs vaistai ir kontraceptikai, įskaitant prezervatyvus, teikimo politikos priemones;

43.    prašo Komisijos, valstybių narių ir besivystančių šalių nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinti 5–ą TVT (dėl gimdyvių sveikatos gerinimo), 4–ą TVT (dėl vaikų mirtingumo) ir 6–ą TVT (dėl AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės), taip pat įgyvendinti 3–ą TVT (dėl lyčių lygybės ir moterų galimybių didinimo);

44.    prašo šalių ir regionų strateginiuose dokumentuose pabrėžti, kad reikalingi kovai su moterų diskriminavimu ir prieš jas nukreipta prievarta skirti teisės aktai, skatinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmime ir dar kartą pabrėžti, kad reikalinga lyčių klausimą atspindinti politika;

45.    pakartoja, kad ES turėtų remti besivystančias šalis, kurios naudojasi Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) įtvirtintomis vadinamosiomis lanksčiomis galimybėmis, kad įgyvendindamos savo nacionalines sveikatos apsaugos programas galėtų užtikrinti aprūpinimą vaistais prieinamomis kainomis; pabrėžia, kad susitarimai, kuriais garantuojama galimybė įsigyti generinių vaistų, negali būti pažeidžiami sudarant laisvos prekybos susitarimus;

Pažeidžiamos grupės

46.    ragina ES skirti mažiausiai pusę savo paramos MIŠ ir ją tose šalyse panaudoti tiems, kam jos labiausiai reikia, didžiausią dėmesį skiriant moterims, vaikams, žmonėms su negalia, ir veiksmingiau įtraukti pažeidžiamų grupių interesus į savo vystymosi strategijas;

47.    ragina ES ir besivystančias šalis ypatingą dėmesį skirti mažumų teisėms ir primygtinai ragina ES įtraukti neginčytinas žmogaus teisių ir nediskriminavimo nuostatas į savo tarptautinius susitarimus, be kita ko, skiriant dėmesį diskriminavimui dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus bei seksualinės orientacijos ir AIDS/ŽIV segančių žmonių diskriminavimui;

Laisvė nuo bado

48.    ragina ES ir jos partnerių vyriausybes padidinti investicijas į žemės ūkį ir apsirūpinimo maistu užtikrinimą iki tokio lygio, kuris visiems garantuotų laisvę nuo bado, ypač atsižvelgiant į neatidėliotinus alkio patenkinimo poreikius, mažus ūkius ir socialinės apsaugos programas;

49.    ragina Komisiją remti žemės nuosavybę, kaip skurdo mažinimo ir apsirūpinimo maistu užtikrinimo priemonę, stiprinant nuosavybės teises ir palengvinant ūkininkų, mažų įmonių ir vietos bendruomenių galimybes gauti kreditą;

Tinkamas darbas

50.    reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vyriausybės remiami užsienio investuotojai šiuo metu įgyja dirbamos žemės (ypač Afrikoje), o dėl to gali kilti grėsmė apsirūpinimui maistu vietos lygmeniu ir atsirasti rimtų, didelio masto pasekmių besivystančiose šalyse; ragina JT ir ES spręsti dirbamos žemės įsigijimo neigiamo poveikio (įskaitant smulkių ūkių nusavinimą ir netvarų žemės ir vandens naudojimą) problemą pripažįstant gyventojų teisę kontroliuoti dirbamą žemę ir kitus gyvybiškai svarbius gamtinius išteklius;

51.    ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų kovai su vaikų darbu, remiant konkrečias programas ir nustatant vystymosi politikos ir tarptautinės prekybos gaires;

52.    ragina ES ir besivystančių šalių vyriausybes tvirtai remti TDO Visuotinį darbo vietų paktą ir veiksmingai taikyti visus Tinkamo darbo darbotvarkės aspektus;

53.    ragina Komisiją stebėti darbuotojų socialinę apsaugą, socialinį dialogą ir pagrindinius darbo standartus besivystančiose šalyse ir, kai būtina, teikti paskatas bei taikyti sankcijas, naudojant prekybos sutartis ir visas kitas prieinamas priemones;

IV. Valdymas

54.    ragina Pasaulio banką ir TVF skirti teisingesnę balsavimo teisių dalį nepakankamai atstovaujamoms šalims ir taip užtikrinti, kad jau netrukus kreditoriai ir skolininkai turėtų vienodas balsavimo teises ir kad skolinant nebūtų pažeidžiami savanoriško įsipareigojimo principai, dėl kurių įsipareigota Paryžiuje ir Akroje;

55.    ragina TVF didinti mažas pajamas gaunančių šalių (MPGŠ) galimybes naudotis jo lengvatinio kredito priemonėmis ir MPGŠ skirti daugiau specialiųjų skolinimosi teisių (angl. SDR), atsižvelgiant į šių šalių poreikius;

56.    priimant bendrą sprendimą dėl būsimos Europos investicijų banko išorės įgaliojimų peržiūros, ketina užtikrinti, kad EIB įgyvendintų savo įgaliojimus, susijusius su vystymusi, ir jo išteklių naudojimą labiau suderinti su besivystančių šalių poreikiais, įskaitant abipusiai veiksmingas neturtingiesiems palankias kredito priemones;

57.    ragina visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad JT liktų įprastu forumu pasaulinio valdymo ir skurdo problemoms spręsti;

58.    ragina ES ir Afrikos Sąjungos valdžios institucijas realizuoti iš naujo atsiradusią politinę valią strateginei Afrikos ir ES partnerystei ir skirti konkrečius išteklius, kad būtų galima įgyvendinti visą šios partnerystės potencialą;

59.    ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skatinti ir remti demokratiją, taiką, teisinės valstybės principus ir nekorumpuotą administravimą besivystančiose šalyse;

60.    ragina ES ir tarptautinę bendruomenę dėti ypatingas pastangas remiant besivystančių šalių viešąjį administravimą, kad būtų galima visų pirma kovoti su korupcija ir sukurti skaidrią, nešališką ir sąžiningą administracinę aplinką, taip pat pripažįstant itin svarbų nevalstybinių subjektų ir pilietinės visuomenės vaidmenį;

61.    ragina visas besivystančias šalis skubiai pasirašyti JT konvenciją dėl kovos su korupcija ir imtis praktinių veiksmų siekiant veiksmingai įgyvendinti jos nuostatas bei nustatyti pažangos stebėsenos priemones;

62.    pripažįsta, jog besivystančioms šalims reikia pagerinti tarptautinių apskaitos standartų taikymą, kad būtų užkirstas kelias mokesčių nemokėjimui ir vengimui ir taip užtikrintas geresnis fiskalinis valdymas pasauliniu mastu;

63.    ragina besivystančias šalis įtraukti parlamentus, vietos valdžią, pilietinę visuomenę ir kitus nevalstybinius subjektus į visus politikos formavimo ir įgyvendinimo etapus;

64.    ragina besivystančias šalis, ypač tas, kurioms skiriama daugiausia ES pagalbos, stiprinti gerą visų savo viešosios politikos sričių valdymą, visų pirma gaunamos pagalbos valdymą, ir primygtinai ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų pagalbos panaudojimą;

65.    pripažįsta, kad esama labai svarbaus ryšio tarp saugumo ir vystymosi, ir susirūpinęs pažymi, kad nėra pakankamos pažangos ieškant taikaus įsisenėjusių konfliktų ES kaimyninėse ir kitose šalyse sprendimo, ir primygtinai ragina ES apsvarstyti šioje srityje dedamas savo pastangas;

66.    ragina ES dalyvauti plataus užmojo ir konstruktyviame dialoge su visomis įprastomis ir naujomis paramą teikiančiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti TVT ir kad skurdo mažinimas tebebūtų vienas svarbiausių pasaulinės darbotvarkės klausimų;

67.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

• [1]  OL C 46, 2006 2 24, p. 6.
• [2]  2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07.
• [3]  COM (2005) 0134 galutinis.
• [4]  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
• [5]  COM (2010) 0159 galutinis.
• [6]  Byla C-155/07, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, OL L 327, 2008 12 20, p. 2.
• [7]  OL C 293 E, 2006 12 2, p. 316.
• [8]  OL C 146 E, 2008 6 12, p. 232.
• [9]  OL C 295 E, 2009 12 4, p. 62.
• [10]  OL C 117 E, 2010 5 6, p. 15.
• [11]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0089.
• [12]  „Pagalbos veiksmingumo darbotvarkė. Europos lygmens politikos privalumai“, Europos Komisija, 2009 m. spalio mėn.
• [13]  „Migracijos ir migrantų perlaidų į kilmės šalis tendencijos 2009 m.“, Pasaulio bankas, 2009 m. lapkričio mėn.
• [14]  „Tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo didinimas. Europos pasiūlymai Kopenhagos susitarimui“, (COM(2009)0475).
• [15]  „Plaukimas prieš srovę. Kaip besivystančios šalys reaguoja į pasaulinę krizę", Pasaulio bankas, 2009 m. kovo mėn.
• [16]  Profesorius Guttorm Schjelderup, Europos Parlamento klausymas, 2010 m. lapkričio 10 d.
• [17]  Duomenys apie pasaulyje atliktus abortus, Pasaulio sveikatos organizacija ir A. F. Guttmacherio institutas, 2007 m.

AIŠKINAMOJI DALIS

A. kelionės į tvt dešimtmetis

2000 m. vykusiame aukščiausiojo lygio tūkstantmečio susitikime turtingosios šalys, įskaitant ES valstybes, pateikė aibę pažadų pasaulio skurstantiesiems. Be kita ko, atnaujinti jų įsipareigojimai kovoti su skurdu ir raštiškai įsipareigota per nustatytą laikotarpį įgyvendinti konkrečius tikslus, siekiant mažinti badą, gerinti švietimą bei sveikatos priežiūrą ir saugoti aplinką besivystančiose šalyse.

Praėjo beveik dešimt metų, liko tik penkeri metai iki tikslinės datos – 2015 m., ir rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikime įvertins, kokia pažanga padaryta ir ką dar turėtume drauge nuveikti. Europa, kaip didžiausia pasaulio pagalbos vystymuisi teikėja, turi prisiimti pagrindinį vaidmenį.

Birželio mėn. vyksiančiame ES aukščiausio lygio susitikime reikia nustatyti vieningą ir plataus užmojo TVT siekimo strategiją. Prieš susitikimą Parlamentas patvirtins rezoliuciją, kurioje išdėstys savo poziciją.

1. Pažanga

Taigi, ar mes pasistūmėjome link to, kad skurdas taptų istorija? Ar pagalbą teikiančių šalių pastangos ką nors pakeitė?

Nekyla klausimų, kad didesnė pagalba vystymuisi, taikoma veiksmingai, padeda sumažinti milijonų žmonių skurdą ir kančias besivystančiame pasaulyje. Itin skurstančių sumažėjo nuo 1,8 iki 1,4 mlrd. Beveik 90 % skurstančių vaikų dabar lanko mokyklą. Didžiulė pažanga pasiekta kovojant su maliarija ir tuberkulioze. Vaikų mirtingumas sparčiai mažėja.

Taigi būtų galima teigti, kad pagalba veikia. Tačiau vis dar labai daug ką reikia nuveikti. Negalima sėdėti ir nieko nedaryti, kai kas antras vaikas vis dar gyvena skurde. Negalime atsipalaiduoti, nes šiais metais dar du milijonai žmonių mirs nuo AIDS. Negalime pasyviai stebėti, kaip milijardas žmonių kasdien alksta.

Tiesą sakant, mes nepasiekėme nei vieno iš aštuonių TVT. Pastarosios maisto ir kuro krizės mus dar labiau nutolino nuo šių tikslų pasiekimo laiku. Be to, dėl dabartinio pasaulinio ekonomikos nuosmukio praradome didelę dalį pastarojo dešimtmečio pažangos. Kai kurios ES valstybės narės, pačios patiriančios ekonominių sunkumų, netgi mažina pagalbos biudžetus.

Dabar ne laikas taupyti sergančiųjų ir alkstančiųjų sąskaita. Europa turi vadovauti pasaulio bendruomenei imantis suderintų veiksmų siekiant išgelbėti TVT ir ištesėti mūsų pažadus, duotus planetos skurdžiausiesiems. TVT pasiekimas nėra geriausias galimas variantas. Tai ne daugiau nei paprasčiausias minimumas. Laikas baigiasi. 2015 m. jau čia pat. Nesėkmė nepriimtina.

2. Kodėl reikalingas šis dokumentas?

Šio dokumento tikslas yra trumpai apibūdinti aštuonių TVT tikrąją padėtį, nustatyti pagrindines sritis, kuriose ES ir tarptautinė bendruomenė turėtų sutelkti savo pastangas per ateinančius penkerius metus, išnagrinėti kitus veiksnius, kurie gali padidinti ar sumažinti sėkmingo TVT pasiekimo galimybes, o tada imtis finansavimo klausimų.

B. Tikroji TVT padėtis

1) Itin didelis skurdas ir badas

Skurdas, kai žmogui tenka mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną, gerokai sumažėjo (42–25 %), didele dalimi dėl smarkaus Kinijos augimo, tačiau tokį skurdą vis dar patiria daugiau nei 50 % Afrikos gyventojų, gyvenančių į pietus nuo Sacharos. Dėl nuosmukio kyla grėsmė, kad šis procesas taps atvirkštinis ir gal net 100 milijonų žmonių bus vėl nublokšti į nepaprastą skurdą. Dėl krizės taip pat padaugėjo skurstančių darbuotojų ir pažeidžiamose darbo vietose dirbančių žmonių. Nedideli laimėjimai kovojant su nepakankama mityba ir prasta vaikų mityba 2008 m. prasidėjus maisto kainų krizei nė kiek nepasistūmėjo į priekį.

2) Visuotinis pradinis išsilavinimas

Priėmimas į pradines mokyklas išaugo nuo 83 % 2000 m. iki 88 % 2007 m., tačiau metusių mokyklą skaičius mažėja itin lėtai. Mergaitės ir etninės mažumos dažniau patiria diskriminaciją.

3) Lyčių lygybė

2005 m. tikslas pašalinti lyčių skirtumus pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose nebuvo pasiektas, nepaisant padarytos šiokios tokios pažangos. Daugiau moterų turi darbą, tačiau dauguma jų yra pažeidžiamose darbo vietose. Moterų parlamento narių skaičius per praeitą dešimtmetį padidėjo beveik perpus, tačiau jis vis tiek sudaro tik 17 %.

4) Vaikų mirtingumas

Jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirtingumas sumažėjo nuo 12 milijonų 1990 m. iki maždaug devynių milijonų šiandien. Ypač didelė pažanga padaryta tymų srityje. Tačiau TVT nustatytas tikslas vis dar tebėra labai toli.

5) Gimdyvių mirtingumas

Gimdyvių mirtingumas pasiglemžia apie pusę milijono moterų gyvybių per metus, o pažanga itin nedidelė, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Paauglių nėštumas vis dar pernelyg dažnas reiškinys, o kontraceptinės priemonės ir šeimos planavimas tapo tik šiek tiek labiau prieinami.

6) AIDS, maliarija, tuberkuliozė

Su AIDS susijusių mirčių ir naujų ŽIV infekcijų kiekis stabilizavosi ir net mažėja, nors ir tebėra bauginamai didelis. Mes laimime kovą su maliarija, o tuberkuliozės atvejų ir toliau mažėja. Tačiau būtina ir toliau teikti didelį nenutrūkstamą finansavimą.

7) Tvari aplinka

Besivystančiose šalyse gana smarkiai padidėjo išmetamo CO₂ kiekis. Per daug žvejojamų žuvų rūšių dalis padidėjo iki 80 %. Miškų naikinimas sparčiai tęsiamas. Vertinant iš teigiamos pusės, TVT geriamojo vandens tikslas yra beveik pasiektas ir mes esame pusiaukelėje siekiant prieigos prie sanitarinių sąlygų tikslo. Lūšnynuose gyvena keliais šimtais milijonų žmonių mažiau nei prieš du dešimtmečius.

8) Pasaulinė partnerystė vystymosi labui

Nepaisant kartojamų pažadų didinti pagalbą, pasaulinė OPV svyruoja apie 0,3 % BNP ribą. ES yra rodiklis yra 0,4 %, gerokai mažesnis net už jos tarpinį 2010 m. tikslą – 0,56 %. Dėl krizės kai kurios ES valstybės sumažino savo pagalbos biudžetus. Kalbant apie prieigą prie naujų technologijų, besivystančiose šalyse itin sparčiai plečiamas naudojimasis mobiliaisiais telefonais, tačiau prieiga prie interneto ir toliau tebėra menka.

C. Finansavimo klausimai

Vystomasis bendradarbiavimas nėra tik pinigų skyrimas problemoms spręsti. Tačiau pasirašydami aštuonis TVT, įsipareigojome palaikyti pasaulinę partnerystę vystymosi labui. Tai reiškia daugiau ir geresnės pagalbos. Tai reiškia išteklių, dėl kurių galima įgyvendinti visus mūsų siekius ir be kurių mūsų TVT yra tik tušti pažadai, teikimą.

1. OPV

Visų pirma mes turime laikytis OPV įsipareigojimų. Šiuo metu įgyvendinant TVT yra susidariusi 300 mlrd. JAV dolerių dydžio finansavimo spraga nuo dabar iki 2015 m., o šie duomenys pateikiami neatsižvelgiant į papildomas išlaidas klimato ir ekonomikos krizėms įveikti.

ES kartu su kitomis pagalbą teikiančiomis šalimis įsipareigojo 2015 m. pasiekti 0,7 % tikslą ir ne kartą jį patvirtino. Tačiau, nors galbūt ir pirmauja tarp pagalbą teikiančių subjektų, ES, regis, jau atsilieka daugiau kaip 20 mlrd. EUR nuo savo 2010 m. laikotarpio vidurio įsipareigojimo. Kai kurios valstybės narės yra labai toli nuo tikslo, o kitos net mažina pagalbai skiriamų lėšų kiekį.

ES kaip visuma turi didinti OPV. Ji privalo nusistatyti naują tarpinį 0,63 % dydžio pagalbos tikslą 2012 m. ir jo laikytis. Dar svarbiau, nacionaliniuose biudžetuose turi būti teisiškai privalomi kasmetiniai tvarkaraščiai, kad pagalba būtų nuspėjamesnė.

2. Naujas finansavimas

Vis dėlto akivaizdu, kad vieni mes šio kelių milijardų eurų trūkumo per OPV nepašalinsime. Be šių priemonių, mums reikia išnagrinėti galimybę taikyti naujoviškus finansavimo mechanizmus:

i)  0,05 % dydžio finansinių sandorių mokestis leistų surinkti 10 mlrd. EUR per metus pasaulinių viešųjų gėrybių reikmėms. Jis atbaidytų nuo nusikalstamai neatsakingų spekuliacijų, kuriomis destabilizuojama visa finansų sistema (Pastaba. Finansų sektorius dar nesumokėjo už jo sukeltos beprecedentės krizės padarinius, nors gavo naudos iš didžiulių valstybės dotacijų gelbėjant nuo bankroto, o finansinių sandorių suma neseniai tapo 70 kartų didesnė nei pasaulio BNP). Pradinis vienašalis ėjimas euro zonoje galėtų suveikti kaip pasaulinis katalizatorius.

ii)  Dėl neteisėtų kapitalo srautų iš skurstančių šalių pavagiama apie trilijonas dolerių per metus, t. y. dešimt kartų daugiau nei OPV. G20 šalys turėtų laikytis užsibrėžtos darbotvarkės imtis griežtesnių priemonių prieš mokesčių rojus ir su mokesčiais susijusios informacijos slaptumą, skatinti ataskaitų teikimą kiekvienoje šalyje.

iii)  Migrantų perlaidų į kilmės šalis vertė taip pat sudaro kelissyk daugiau nei OPV. ES turėtų padaryti šias perlaidas paprastesnes ir pigesnes.

iv)  Transporto kuro apmokestinimas ir pajamos, gaunamos anglies junginių išlakų aukcionuose, galėtų padėti besivystančioms šalims spręsti klimato kaitos problemą.

v)  Mikrofinansų, mobiliosios bankininkystės, MVĮ ir taupomųjų bankų rėmimas, taip pat nuosavybės teisių išplėtimas jų neturintiems suteiktų galimybių gauti finansų ir padėtų sukurti skurdžių bendruomenių gerovę.

3. Skola

Ekonomikos nuosmukis nesunkiai gali nublokšti besivystančias šalis į naują skolų krizę. ES turėtų imtis iniciatyvos ragindama iki 2015 m. užšaldyti skolų grąžinimą nereikalaujant palūkanų ir anuliuoti MIŠ skolas. Skolos anuliavimas, kaip ir kiti ne OPV finansiniai srautai, neturi būti skaičiuojami vertinant pagalbos tikslinių rodiklių įgyvendinimą.

4. Biudžeto pagalba

Konkretiems sektoriams skirta biudžeto pagalba, ypač TVT sutartys, tokiose srityse kaip sveikata ir švietimas gali padėti gauti prognozuojamus, veiklos veiksmingumu grindžiamus rezultatus. ES turėtų stengtis skirti pusę savo pagalbos per biudžetą. Pagrindiniai pagalbą gaunančių šalių vyriausybėms taikomi kriterijai yra įsipareigojimas mažinti skurdą, atskaitomybė, taip pat nusižengimų nebuvimas valdymo ir žmonių teisių srityse.

5. Geresnė pagalba

Dėl prastos pagalbos kokybės iššvaistoma iki 3 mlrd. EUR per metus. Visos pagalbą teikiančios šalys turi laikytis pagalbos veiksmingumo darbotvarkės, ypač užtikrinant, kad OPV būtų nuspėjama, panaikinant pagalbos sąlygotumą ir leidžiant pagalbą gaunančioms vyriausybėms pačioms nustatyti savo vystymosi strategiją. Darbo pasidalijimas taip pat labai svarbus, tačiau pagalbą teikiančios šalys turi pasirūpinti, kad nekurtų sektorių, kurie taptų „pagalbos našlaičiais“.

6. Pasaulinis valdymas

Pasaulinės institucijos turi suteikti didesnę įtaką besivystančioms šalims ir daugiau lėšų skurdžiausioms iš jų. ES gali padėti perleisdama balsavimo teises šalims, kurioms nepakankamai atstovaujama Pasaulio banke ir TVF.

Europa turi užtikrinti, kad MIŠ gautų daugiau lengvatinio finansavimo iš tarptautinių finansų institucijų (TFI) ir didesnę dalį specialiųjų skolinimosi teisių po G20 susitikimo Londone. Parlamentas ir Taryba turi visiškai išnaudoti būsimą galimybę labiau sutelkti EIB veiklą į skurdo mažinimą.

Nors G20 yra pažanga, palyginti su G8, vis tiek tai yra turtingųjų valstybių klubas. JT tebėra plačiausias forumas pasaulinio valdymo klausimams spręsti.

D. Ypatingas dėmesys

Visi TVT yra vienodai svarbūs, tačiau siekiant kai kurių iš atsiliekama labiau nei siekiant kitų, ir per artimiausius penkerius metus jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Taigi mes turėtume iš naujo sutelkti savo veiksmus, ypatingą dėmesį skirdami šioms sritims:

1)  sveikatai, įskaitant gimdyvių ir reprodukcinę sveikatą,

2)  mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ypač Afrikoje,

3)  moterims,

4)  tinkamam darbui ir viešosioms paslaugoms.

1. Sveikata

Trys su sveikata susiję TVT yra mažiausiai įgyvendinti ir turi tapti didžiausiu mūsų prioritetu. Pažangos pasiekta, tačiau „didieji žudikai“ – AIDS, maliarija ir tuberkuliozė – vis dar pareikalauja daugiau kaip milijono gyvybių kasmet. ES turi daugiau prisidėti prie pasaulinio sveikatos fondo ir laikytis integruotos strategijos siekiant 4–6 TVT. Turint daugiau lėšų galima daugiau pasiekti. Pavyzdžiui, skyrus daugiau pinigų insekticidais apdorotiems tinkleliams, maliarijos infekcijų sumažėjo 50 %. Dėl vakcinos, kainuojančios tik vieną dolerį, Afrikoje nuo tymų kasmet miršta puse milijono vaikų mažiau.

Mūsų tikslas turėtų būti nemokama sveikatos priežiūra visiems. Privalome laikytis savo įsipareigojimo išleisti 20 % vystomojo bendradarbiavimo priemonės pinigų pagrindinėms sveikatos ir išsilavinimo reikmėms. Šį standartą turėtume pritaikyti ir kitoms išlaidoms vystymuisi. Turėtume spausti Afrikos valstybes įgyvendinti savo 2001 m. Abudžoje prisiimtą įsipareigojimą skirti 15 % nacionalinių biudžetų sveikatos priežiūrai ir skatinti kitas besivystančias šalis daryti tą patį.

Pernai daugiau nei du trečdaliai žmonių, kenčiančių nuo ŽIV, negalėjo gauti reikiamo gydymo. Mes turime vykdyti politiką, kurią siekiama užtikrinti galimybę įsigyti įperkamų vaistų. Ši politika apimtų grįžimą prie TRIPS ir generinių vaistų klausymo persvarstymą bei mokslinių tyrimų krypties pakeitimą (šiuo metu 90 % išteklių skiriama 10 % pasaulio gyventojų reikmėms).

Taip pat turime finansuoti daugiau techninės pagalbos, infrastruktūros ir pajėgumo stiprinimo sveikatos sektoriuose ir spręsti skaudų sveikatos darbuotojų trūkumą, palaikant atlyginimus ir švelninant protų nutekėjimo padarinius. Su sveikata susijęs švietimas, įskaitant lytinį švietimą ir informuotumo apie AIDS didinimą, turi tapti svarbesniu mūsų darbotvarkės klausimu.

Gimdyvių mirtingumo TVT yra visiška nesėkmė ir šiuo klausimu būtina imtis konkrečių papildomų priemonių. Dėl kultūrinių ir religinių normų negalima atimti lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių. Turime remti pažangias politikos priemones, įskaitant šeimos planavimo, abortų (30 % gimdyvių mirčių Afrikoje nutinka dėl nesaugių abortų), lytiniu keliu plintančių ligų gydymo ir prezervatyvų teikimo. Per maždaug praeitą dešimtmetį šeimos planavimo finansavimas, tenkantis vienai moteriai, smarkiai sumažėjo. Turime tai pakeisti.

2. Skurdžiausi iš skurstančiųjų

Kad ir kokią pažangą būtume padarę siekdami TVT, ganėtinai aišku, kad 49 mažiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės, ypač Afrikos valstybės į pietus nuo Sacharos, tebeatsilieka.

Afrikoje į pietus nuo Sacharos šiuo metu yra 100 milijonų nepaprastai skurdžiai gyvenančių žmonių daugiau nei buvo prieš dvidešimt metų. Skurdo lygis tebėra per 50 %, o beveik du trečdaliai miesto gyventojų gyvena lūšnynuose. Pusė visų gimdyvių mirčių ir pusė visų mokyklos nelankančių vaikų yra iš Afrikos. Afrikoje įvyksta 95 % mirčių nuo maliarijos. Afrikoje didžiausias sergamumas AIDS ir mažiausias kontracepcijos naudojimo lygis pasaulyje. Tai vienintelė planetos vieta, kurioje pralaimima kova su tuberkulioze ir vaikų mirtingumu. Daug Afrikos šalių yra kelyje, kuriuo eidamos jos nepasieks nė vieno TVT.

2005 m. pagalbą teikiančios šalys pažadėjo iki 2010 m. padvigubinti Afrikai teikiamą pagalbą. To nepakanka. Mes turime skubiai padidinti MIŠ teikiamą OPV nuo trečdalio iki pusės visų pagalbos srautų.

ES valstybės narės turi pradėti rimtai vertinti Afrikos ir ES bendrą strateginę partnerystę, patvirtintą 2007 m. Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime. Atėjo metas, kai strategija turi pradėti duoti rezultatų. Tai reiškia atnaujintą visų partnerių politinę valią, taip pat naują finansavimo mechanizmą, konkrečiai skirtą partnerystei su Afrika.

3. Moterys

Moterys yra pagrindinė daugelio besivystančių valstybių atrama, tačiau kartu jos labiausiai skursta. ES vystymosi strategija turėtų būti nukreipta į:

· lyčių lygiavertiškumą švietime – jis egzistuoja tik vienoje iš trijų besivystančių šalių, nepaisant šiokios tokios pažangos,

· moterų galimybes gauti gerą darbą – 70 % dirbančių moterų yra pažeidžiamose darbo vietose, o dirbančių moterų procentas šiaurės Afrikoje ir didžiojoje Azijos dalyje yra 45 % mažesnis nei vyrų,

· politinį moterų atstovavimą,

· lytinę prievartą.

4. Geras darbas

Kova su skurdu yra kova už teises: už teisę į maistą, sveikatą, švietimą, vandenį, visuotines viešąsias paslaugas ir gyvenimą be skurdo. Panašiai kaip teisė „gauti tinkamą ir našų darbą laisvomis, teisingomis, saugiomis ir padoriomis sąlygomis“.

Kaip pripažino neseniai vykę ES aukščiausiojo lygio susitikimai, Afrikos ir Amerikos vadovai, tinkamas darbas yra „vystymosi ramstis“ ir labiausiai garantuotas kelias išbristi iš skurdo.

TDO gero darbo darbotvarkė atitinka visus TVT ir turėtų būti aiškiai pastebima visuose mūsų tarptautiniuose susitarimuose. Komisija privalo stebėti socialinę darbuotojų apsaugą, socialinį dialogą ir pagrindinius darbo standartus bei nebijoti taikyti sankcijų. Tai dar svarbiau, kai didėja skurstančių darbuotojų ir pažeidžiamose vietose dirbančių žmonių skaičius, ypač po pasaulinės ekonomikos krizės.

E. Kitos svarbios problemos

Be pirmiau nurodytų prioritetų, ES reikia atkreipti ypatingą dėmesį į daugelį sričių, kurios gali veikti kaip TVT katalizatoriai ar kliuviniai.

1. Politikos nuoseklumas vystymosi labui

ES dabar yra sutartimis įsipareigojusi atsižvelgti į skurdo mažinimą, įgyvendindama kitas savo politikos kryptis, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims. Tai reiškia, kad tai, ką veikiame žemės ūkio, žvejybos, prekybos ir migracijos srityse, negali kenkti mūsų atliekamam darbui vystymosi srityje. Šiuo metu taip nėra. Pavyzdžiui:

· ES pieno produktų eksporto subsidijos – parduodama pigiau nei vietos gamintojai,

· didelio masto prekybos liberalizavimas MIŠ – tik šiek tiek atsižvelgiama į skurdo mažinimo problemą, nors iš tiesų taip mažinama MIŠ gaunama pasaulinio pyrago dalis,

· „žemės užgrobimas“ dėl agrokuro,

· ES patentų politika – mažinamos galimybės įsigyti vaistų,

· žvejybos išteklių pereikvojimas – išstumiami vietos žvejai,

· nenuosekli imigracijos politika,

· klimato kaita – taikoma pernelyg atsargi strategija, o besivystančios pasaulio šalys už tai sumoka.

EP turėtų paskirti nuolatinį pranešėją politikos nuoseklumo vystymosi labui klausimais, kuris nuolat prižiūrėtų, kaip valstybės narės ir Komisija vykdo įsipareigojimus.

Mūsų prekybos politika akivaizdžiai daro didelę įtaką vystymuisi. Europa turi kovoti už sąžiningą globalizaciją ir už greitą, į vystymąsi orientuotą Dohos derybų raundo užbaigimą. Prekyba nėra vaistas nuo visų ligų, tačiau lygiateisiška, taisyklėmis grindžiama prekyba gali prisidėti prie skurdo mažinimo. Tuo norima pasakyti, kad ES turėtų daugiau pagalbos skirti prekybai, pajėgumams stiprinti ir padėti skurstančioms šalims atsisakyti pernelyg didelės priklausomybės nuo nestabilios žaliavų rinkos.

2. Klimato pokyčių ir pasaulinės krizės sprendimas

Dėl dabartinių finansų, ekonomikos ir klimato kaitos krizių kaltos turtingosios šalys. Labiausiai nukentėjo skurdžiosios šalys. Kova su klimato pokyčiais Pietuose kainuos per 100 mlrd. JAV dolerių per metus, o ekonomikos nuosmukis mažiausiai antra tiek. Turime kažkaip užpildyti šią finansavimo spragą. Būtų nepriimtina klaida išnaudoti lėšas, jau paskirtas skurdui mažinti. Vienintelis kelias yra skirti papildomų lėšų.

Be to, per paskutinius 15 metų besivystančių šalių išmetamo CO₂ kiekis padvigubėjo. ES gali padėti kovoti su energetiniu skurdu ir tarša vienu metu, perduodama technologijas, skirtas ekologiškai energijai gaminti ir ekologiškoms darbo vietoms kurti.

3. Valdymas ir teisės

Geras valdymas reiškia, kad visuomenės puoselėja visų savo piliečių teises ir interesus. Jis nereiškia daugiau sąlygų ir negali būtų iš viršaus į apačią vykdomas procesas. ES turi priimti teisėmis grindžiamą, į žmones orientuotą požiūrį. Turime kovoti su mažumų diskriminacija, nesvarbu, kokios tos mažumos būtų – rasinės, religinės, kalbinės ar seksualinės, taip pat su vaikų ir žmonių su negalia diskriminacija, ir neturėtume vengti taikyti sankcijų už pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, kai tik jų padaroma.

Siekdami užtikrinti tinkamą priežiūrą, atskaitomybę ir demokratiją, turime skatinti besivystančias šalis įtraukti parlamentus ir pilietinę visuomenę į visus politikos formavimo ir įgyvendinimo etapus.

4. Teisė į maistą

Teisė į maistą yra visų kitų žmogaus teisių pagrindas. Padaryta nerimą keliančiai mažai pažangos sprendžiant prastos mitybos problemą, pernai dėl maisto kainų krizės šioje srityje netgi žengta atgal ir dar 100 milijonų žmonių vėl nublokšti į bado spąstus. ES turėtų didžiuotis 2008 m. Maisto priemone, tačiau akivaizdu, kad tai tik lašas jūroje.

Europa turi politiškai, finansiškai ir techniškai skatinti ūkininkavimą ir apsirūpinimo maistu saugumą besivystančiose šalyse. Privalome daug metų apleistus žemės ūkio, apsirūpinimo maistu saugumo ir regionų savarankiško apsirūpinimo klausimus grąžinti į dienotvarkę. Nebegalime kenkti skurstantiems ūkininkams savo eksporto subsidijomis, savo produkcijos dempingu ar versdami juos atverti savo rinkas pernelyg plačiai ir pernelyg greitai. Taip, mes turime apsaugoti savo pačių ūkininkus, tačiau kai kalbame apie milijonus badaujančių vaikų, moralinės dilemos sprendimas tampa aiškus.

5. Vystomasis švietimas ir „savanaudiškumo genas“

Laimei devyni iš dešimties europiečių remia vystomąją pagalbą ir didžioji dauguma palaiko OPV didinimą. Nepaisant to, skepticizmo mažinimas yra tęstinis procesas, ypač kai šalių ekonomikos staiga smunka. Tad Europa turi labiau stengtis užtikrinti savo piliečius, kad OPV pinigai tinkamai išleidžiami, tiek žvelgiant iš moralinių pozicijų, tiek žvelgiant į mūsų pačių interesus, t. y. geopolitinio stabilumo, neteisėtos migracijos srautų, patikimo apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis išteklių atžvilgiu bei pan..

6. Mūsų partneriai teikiant pagalbą

JAV pasikeitė vadovybė. Kinija vis labiau demonstruoja savo jėgą, o kitos sparčiai augančios ekonomikos šalys laipsniškai prisijungia prie kitų. Turime sustiprinti savo transatlantinį dialogą dėl vystymosi ir bendradarbiauti su naujomis pagalbą teikiančiomis šalimis, kad galėtume teikti daugiau OPV, darniau veikti ir užtikrinti, kad skurstančios šalys galėtų laisvai nustatyti savo pačių vystymosi strategijas.

F. Išvada: mūsų neatidėliotinas uždavinys

TVT pasiekimas, nepaisant visų sunkumų, yra didelis uždavinys, kurio negalima atidėlioti. Jei mes pasieksime juos, tai reikš padorų gyvenimą šimtams milijonų žmonių, o dar milijonams žmonių tai reikš galimybę išgyventi. Birželio mėn. ES turi laikytis drąsios, darnios pozicijos ir vadovauti pasaulio bendruomenei JT aukščiausiojo lygio peržiūros susitikime, ir šios pozicijos privalome laikytis iki 2015 m. ir vėliau.

2000 m. pasaulis davė sau pažadą. Mes esame morališkai įsipareigoję šio pažado laikytis.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (4.5.2010)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui
(2010/2037(INI))

Nuomonės referentė: Laima Liucija Andrikienė

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   nurodo, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų (toliau – TVT) įgyvendinimas turi išlikti pagrindinis Europos Sąjungos tikslas; pabrėžia, kad skurdo mažinimas siekiant TVT turi būti vienareikšmiškai pripažintas kaip svarbiausia ES politikos pagrindų programa, ir šis siekis turi būti aiškiai atspindėtas visų susijusių krypčių politikoje, įskaitant prekybos politiką ir teisės aktų pasiūlymus; mano, kad TVT neturėtų būti laikomi techniniu klausimu, kuris bus išspręstas paprasčiausiai skiriant daugiau pinigų ar daugiau prekybos galimybių, bet nenustatant skurdo priežasčių ir nesistengiant jų pašalinti;

2.   pabrėžia, kad neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje „Naujas požiūris į skurdą“ pateikti duomenys ne tik kelia nerimą, bet ir aiškiai parodo, jog grėsmė, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai nebus pasiekti, yra reali;

3.   yra įsitikinęs, kad prekyba galėtų būti svarbus ekonomikos augimo variklis, nors vien vykdant prekybą negalima išspręsti vystymosi problemų; mano, kad dėl lėtos pažangos Dohos derybų raunde sudaroma kliūčių tarptautinės prekybos sistemai prisidėti prie TVT įgyvendinimo; pabrėžia, kad sėkmingai užbaigus Dohos derybų raundą galėtų būti prisidedama siekiant sukurti ekonomikos skatinimo priemones pasauliniu mastu; pažymi, kad JT prekybos ir plėtros konferencija ir kitos institucijos atliko daugybę tyrimų, kurie rodo, kad labai liberalizavus prekybą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse retai kada pavyko ilgam laikui ir gerokai sumažinti skurdą ir kad liberalizavimas prisidėjo prie besivystančių šalių (ypač Afrikos šalių) prekybos sąlygų suprastėjimo;

4.   pabrėžia pastangų palengvinti besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką svarbą; pakartoja, kad atvirumas prekybai ir parama pasiūlos pajėgumams vystyti yra svarbūs kiekvienos nuoseklios vystymosi strategijos aspektai ir kad su prekyba susijusios techninės pagalbos iniciatyvos yra papildoma priemonė, kuria siekiama panaikinti skurdą ir neišsivystimą;

5.   primena, kad besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių prekybos pajėgumų didinimas galėtų padėti joms gerinti su prekyba susijusius gebėjimus ir infrastruktūrą, kurie būtini siekiant įgyvendinti PPO susitarimus ir gauti iš jų naudos, išplėsti savo prekybos apimtį, pasinaudoti naujomis ir esamomis prekybos galimybėmis, įgyvendinti naujus susitarimus ir prisitaikyti prie kintančių užsienio prekybos sąlygų;

6.   palankiai vertina ES ir PPO lygmeniu vykdomas iniciatyvas prekybos su besivystančiomis šalimis srityje, visų pirma iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, bendrosios lengvatų sistemos (BLS) ir bendrosios lengvatų sistemos plius (BLS+) iniciatyvas ir asimetrijos principą bei pereinamuosius laikotarpius, dėl kurių susitarta visuose esamuose Europos partnerystės susitarimuose (EPS), ir ragina Europos Komisiją sustiprinti šios politikos strategijas; nurodo, kad taikant BLS sistemą jos naudotojams užtikrinama daugiau stabilumo, nuspėjamumo ir prekybos galimybių; pažymi, kad šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendino pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvaraus vystymosi, socialinių teisių ir gero valdymo (taikant BLS režimą), teikiama papildomų lengvatų;

7.   prašo Komisiją užtikrinti, kad ekonominės partnerystės susitarimai su AKR šalimis partnerėmis būtų AKR vystymosi ir skurdo mažinimo priemonės, inter alia, ir toliau netaikant rinkos prieigos abipusiškumo principo, skiriant daug dėmesio aprūpinimo maistu klausimams ir stiprinant esamas regioninės integracijos pastangas;

8.   ragina Komisiją per dabartines PPO ir dvišalių laisvos prekybos susitarimų derybas daugiau dėmesio skirti su vystymusi susijusiems aspektams;

9.   primena, kad pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti skurdžias ir pažeidžiamas šalis kuriant pagrindinę ekonomikos infrastruktūrą ir priemones, kurių joms reikia siekiant prekybą paversti ekonomikos augimo ir vystymosi varomąja jėga; palankiai vertina Komisijos pareiškimus, kad ES jau pasiekė tikslą iki 2010 m. su prekyba susijusiai pagalbai skirti 2 mlrd. EUR, nes 2008 m. bendra ES ir valstybių narių su prekyba susijusi pagalba siekė 2,15 mlrd. EUR (iš jų 1,14 mlrd. EUR skyrė valstybės narės, o 1,01 mlrd. EUR – ES), taip pat svarbūs rezultatai buvo pasiekti vykdant platesnę pagalbos prekybai darbotvarkę, įskaitant transporto ir energetikos, gamybos sektorius ir su prekyba susijusius pakeitimus; vis dėlto ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją (įskaitant skaičius) apie biudžeto eilutes, kurios naudojamos su prekyba susijusiai paramai ir pagalbos prekybai strategijai finansuoti;

10. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir jas remti siekiant padidinti bendrą ES pagalbos prekybai finansavimo lygį, kuris pastaruoju metu ne itin išaugo; mano, kad dėl to, jog regioninė integracija tampa vis svarbesne ES pagalbos prekybai darbotvarkės dalimi, reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant baigti rengti AKR šalims skirtus regioninės pagalbos prekybai paketus; laikosi nuomonės, kad galima užtikrinti, jog pagalba būtų dar veiksmingesnė rengiant daugiau bendrų analizių, bendro reagavimo strategijų ir bendrai taikant pagalbos prekybai priemones;

11. mano, kad Pietų šalių tarpusavio prekybos ašis yra sparčiai vis didesnę svarbą įgaunanti pasaulinės prekybos sistemos dalis ir galėtų tapti vis svarbesne užtikrinant skurdžiausių šalių vystymąsi, ir ją reikėtų skatinti bei remti;

12. ragina besivystančias šalis, ypač tas, kurioms skiriama daugiausia ES pagalbos, stiprinti gerą visų savo viešųjų sričių valdymą, visų pirma gautos pagalbos valdymą, ir primygtinai ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti skaidrų ir veiksmingą pagalbos panaudojimą;

13. pakartoja, kad ES turėtų remti šias besivystančias šalis, kurios naudojasi Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS Agreement), įtvirtintomis vadinamosiomis lanksčiomis galimybėmis, kad įgyvendindamos savo nacionalines sveikatos apsaugos programas galėtų užtikrinti aprūpinimą vaistais prieinamomis kainomis; pabrėžia, kad susitarimai, kuriuose garantuojama galimybė įsigyti generinių vaistų, negali būti pažeidžiami sudarant laisvos prekybos susitarimus;

14. ragina Komisiją ištirti galimybę pasaulio mastu taikyti finansinio sandorio mokestį, taip pat ieškoti būdų, kaip ji galėtų prisidėti siekiant TVT.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.4.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laima Liucija Andrikienė, Kader Arif, Daniel Caspary, Joe Higgins, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Jan Zahradil, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Josefa Andrés Barea, George Sabin Cutaş, Albert Deß, Béla Glattfelder, Elisabeth Köstinger, Georgios Papastamkos, Jarosław Leszek Wałęsa

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.5.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 8 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Michael Cashman, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Enrique Guerrero Salom, Eva Joly, Franziska Keller, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Michèle Striffler, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Kriton Arsenis, Krzysztof Lisek, Miguel Angel Martínez Martínez, Emma McClarkin, Cristian Dan Preda
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Sylvie Guillaume, Jolanta Emilia Hibner, Anna Ibrisagic, Derek Vaughan, Marie-Christine Vergiat