PRANEŠIMAS dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (11.5.2010)

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (11.5.2010)

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (2.6.2010)

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (4.5.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

7.6.2010 - (2010/2002(BUD))

Biudžeto komitetas
Pranešėja: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska

Pakeitimai

Procedūra : 2010/2002(BUD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0183/2010

Pateikti tekstai :

A7-0183/2010

Debatai :

PV 14/06/2010 - 18
CRE 14/06/2010 - 18

Balsavimas :

PV 15/06/2010 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0205

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto

(2010/2002(BUD))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų biudžeto projektą, kurį Komisija patvirtino 2010 m. balandžio 27 d. (SEC(2010)0473),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS)[1],

– atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją (ji priimta per 2009 m. lapkričio mėn. vykusį biudžeto derinimo posėdį) dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų biudžetinei procedūrai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą, III skirsnis – Komisija,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl 2011 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 7 skyrių,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, komitetų nuomones (A7-0000/2010),

A. kadangi 2011 m. biudžeto sudarymo procedūra yra pirmoji procedūra, vykdoma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir kadangi per jos vienintelį svarstymą raginama labiau bendradarbiauti ir derinti savo poziciją su kita biudžeto valdymo institucija, kad per biudžeto derinimo procedūrą būtų pasiektas susitarimas dėl visų išlaidų,

B. kadangi trišalio susitikimo, kuris bus rengiamas liepos mėn., tikslas yra išsiaiškinti esamą padėtį prieš Tarybai priimant savo poziciją dėl biudžeto projekto siekiant iš anksto nustatyti susitarimo punktus,

2011 m. biudžeto projektas

Bendrosios pastabos

1. atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. biudžeto projektą (BP) iš viso sudaro 142 576,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 130 147,2 mln. EUR mokėjimų asignavimų, taigi paliekama 1 224,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 4 417,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų marža; pažymi, kad šios bendros sumos sudaro atitinkamai 1,15 proc. ir 1,05 proc. 2011 m. prognozuojamų gauti ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP);

2. susirūpinęs dėl to, kad įsipareigojimų asignavimų padaugėjo tik 0,77 proc., palyginti su patvirtintu 2010 m. biudžetu, nes ši dalis neatitinka visuotinai išsakytų lūkesčių dėl ES biudžeto, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį remiant krizės ištiktų Europos šalių ekonomikos sektorius; pažymi, kad mokėjimų asignavimų padaugėjo 5,85 proc., tačiau primena, kad šį padidėjimą galima matematiškai paaiškinti turint mintyje neįprastai žemą mokėjimų asignavimų lygį 2010 m.; primena, kad daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytos maksimalios 142 965 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 134 280 mln. EUR mokėjimų asignavimų ribos dabartinėmis kainomis;

3. pripažįsta, kad, palyginti su 2010 m. biudžetu, sumažintas skirtumas tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų (12 429 mln. EUR ir 18 535 mln. EUR) ir tai yra geresnio ES biudžeto vykdymo rodiklis, tačiau tuo pačiu metu pažymi, kad DFP 2011 m. numatytas tik 8 366 mln. EUR skirtumas tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad dėl šių skirtumų vėliau susidaro deficitas ir dėl to jų reikėtų vengti siekiant, kad biudžetas būtų tvarus ir lengvai įvykdomas;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis (70 proc.) visos biudžeto projekte numatytos 1 224,4 mln. EUR maržos grindžiama 2 išlaidų kategorijos, susijusios su gamtos išteklių išsaugojimu ir valdymu, marža ir kad kitų išlaidų kategorijų, ypač 1a, 3b ir 4 išlaidų kategorijų, maržos labai ribotos, taigi atitinkamai mažėja ES pajėgumas reaguoti į politikos pasikeitimus ir tenkinti nenumatytus poreikius išlaikant savo prioritetus;

5. be to, pabrėžia, kad marža pagal 2 išlaidų kategoriją galėtų būti mažesnė, nes gali pakisti rinkos sąlygos;

6. džiaugiasi, kad Komisija paskelbė ataskaitą dėl TIS veikimo (COM 2010/0185), ir primena, kad laukiama pasiūlymo dėl esminio biudžeto persvarstymo ir kad būtina peržiūrėti dabartinę DFP, nes per praėjusias biudžeto sudarymo procedūras radosi sunkumų deramai ir tinkamai reaguoti sprendžiant įvairius kilusius uždavinius; primena, jog tikisi, kad Komisija iki pirmojo 2010 m. pusmečio pabaigos pateiks kelis konkrečius DFP persvarstymo pasiūlymus;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad yra daug neįvykdytų procedūrų, kurios turi didelės įtakos biudžetui ir kurias abi biudžeto valdymo institucijos turės užbaigti 2011 m. (biudžeto persvarstymas, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) steigimas, taisomieji biudžetai, TIS persvarstymas, Finansinio reglamento persvarstymas ir kt.);

8. atkreipia dėmesį į Komisijos nustatytus prioritetus (pavyzdžiui remti ES ekonomikos sektorių po krizės ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų, t. y. Lisabonos sutarties įgyvendinimo, naujų finansų priežiūros institucijų, finansuoti Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą (angl. GMES), įgyvendinti Stokholmo programą ir kt.) ir abejoja, ar užtenka šiek tiek padidinti įsipareigojimų asignavimus, palyginti su numatytais 2010 m. biudžete, kad šie prioritetai būtų įgyvendinami;

9. pabrėžia, kad svarbu aktyviai reaguoti į krizę ir finansų rinkų nestabilumą, todėl mano, kad būtų reikėtų numatyti didesnį ES biudžeto finansinį pajėgumą ir lankstumą; atsižvelgdamas į tai reikalauja iš Tarybos ir Komisijos pateikti išsamesnės informacijos apie pasekmes, kurias Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, dėl kurios nuspręsta per neeilinį 2010 m. gegužės 9–10 d. Ekonomikos ir finansų (Ecofin) tarybos posėdį, galėtų turėti ES biudžetui; papildomai reikalauja, kad siekiant išvengti būsimų krizių būtų nustatyta veiksminga stebėsenos sistema, pagal kurią be kitų dalykų būtų reikalaujama teikti informaciją tiesiogiai Parlamentui;

10. apgailestauja dėl to, kad neįmanoma 2011 m. biudžeto projekte aiškiai nustatyti pavyzdinių strategijos „ES 2020“ iniciatyvų, pvz., „Inovacijų Sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Nauji įgūdžiai ir darbo vietos“ ir „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“, finansinių pasekmių biudžetui, ir labai abejoja gebėjimu pagal dabartinę finansinę programą užtikrinti tinkamą šių pagrindinių iniciatyvų finansavimą;

11. primena, kad, kaip nurodyta 2010 m. kovo 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą, jaunimo klausimas yra vienas iš pagrindinių 2011 m. biudžeto prioritetų, kuris turėtų būti remiamas kaip su įvairiomis politikos sritimis susijusi ES tema, siekiant kurti įvairių politikos sričių, susijusių su jaunimu, t. y. švietimo, užimtumo, verslumo ir sveikatos apsaugos, sąsajas kartu palengvinant ir skatinant jaunimo socialinę įtrauktį, gebėjimus prisiimti įgaliojimus, judumą ir įgūdžių ugdymą; pažymi, kad sąvoka „jaunimas“ turėtų būti suprantama plačiai ir turėtų apimti asmenų gebėjimą kelis kartus per gyvenimą keisti pareigas ir statusą, nevaržomai pereinant, pvz., nuo stažuotės prie akademinės ar profesinės veiklos ir profesinio mokymosi, ir kad šiuo požiūriu vienas iš tikslų turėtų būti lengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką;

12. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant itin didelės svarbos ir aukštos vykdymo normos, kuri 2007–2009 m. laikotarpiu kiekvienais metais siekia 95–100 proc., BP siūlomų asignavimų, skirtų pagrindinėms su jaunimu susijusioms priemonėms ir programoms, pvz., mokymosi visą gyvenimą programai, programoms „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“, kiekio padidinimas yra labiau simbolinis; mano, kad dėl šio padidinimo ES nesuteikiama galimybė tinkamai finansuoti šią prioritetinę sritį, ir dėl to ketina teikti daugiau paramos šioms programoms; atsižvelgdamas į tai, primena, kad šios programos, neatsižvelgiant į joms skiriamą nedidelį kiekį finansinių išteklių, turi neabejotiną Europos pridėtinę vertę ir itin prisideda prie stiprios Europos pilietinės visuomenės kūrimo;

13. ragina išsamiau paaiškinti, kaip išskirstytos veiklos ir administracinės išlaidos, ir pripažįsta pastangas, kurių buvo imtasi nurodant 5 išlaidų kategorijai nepriklausančias administracines išlaidas; pažymi, kad jau dabar iš tiesų nemaža dalis administracinių išlaidų finansuojama iš veiklai finansuoti skiriamų asignavimų;

14. pasiryžęs derybas dėl 2011 finansinių metų biudžeto vykdyti konstruktyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į veiksmingumo ir Europos pridėtinės vertės tikslus; tikisi, kad kita biudžeto valdymo institucija taip pat pasirinks į bendradarbiavimą orientuotą darbo metodą, pagal kurį vyktų tikras politinis dialogas, ir nebūtų vadovaujamasi vadinamąja apskaitos logika, dėl kurios derybų metu itin daug dėmesio skiriama valstybių narių sutaupytoms lėšoms ir įmokoms; primena, kad pagal Sutartį ne tik pakeista biudžeto sudarymo procedūros teisinė sistema, bet ir nustatytas naujas metodas ir nauji derybų ir kompromisų sudarymo terminai;

15. pabrėžia tai, kad ES biudžetas labai ribotas, palyginti su nacionaliniais biudžetais; todėl primena, kad siekiant įgyvendinti bendras ES strategijas reikia sukurti ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų sinergiją; pabrėžia, kad jų susiejimas daro didesnį poveikį įgyvendinant Europos politiką, iš tiesų duoda papildomos naudos Europai ir tuo pat metu padeda siekti ilgalaikių politikos tikslų; yra įsitikinęs, kad ES biudžeto lėšos gali atlikti pagalbinį vaidmenį pagrindinėse srityse siekiant prisidėti prie ilgalaikių investicijų ir darbo vietų kūrimo; tikisi, kad Taryba, spręsdama dėl ES biudžeto, tinkamai į tai atsižvelgs ir susilaikys nuo visuotinio lėšų mažinimo, net jei nacionalinių viešųjų finansų padėtis yra itin sunki;

16. primena savo prioritetus, nustatytus minėtoje kovo mėn. 25 d. rezoliucijoje;

1a išlaidų kategorija

17. atkreipia dėmesį į 4,4 proc. padidėjusį įsipareigojimų asignavimų (iki 13 437 mln. EUR) ir 7 proc. mokėjimų asignavimų (iki 11 035 mln. EUR[2]) kiekį, taip pat į 50,1 mln. EUR maržą (palyginti su 37 mln. EUR marža, nustatyta finansinio programavimo dokumente), ir tai susiję su tuo, kad sumažinta asignavimų administracinėms ir techninės paramos išlaidoms (buvusios BA eilutės) ir decentralizuotoms ir vykdomosioms agentūroms ir su mažesniu kiekiu asignavimų, skiriamų daugeliui programų, pvz., programai „Muitinė 2013“ ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP) Verslininkystės ir inovacijų programai;

18. primena, kad MVĮ atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir skatinant visą ES ekonomiką; ragina labiau remti visas programas ir priemones, skirtas MVĮ remti, ir atsižvelgdamas į tai yra susirūpinęs dėl siūlymo mažinti mokėjimų asignavimus, skiriamus Verslumui ir inovacijoms pagal KIP;

19. primena, kad pagal šią išlaidų kategoriją nebuvo numatyta finansuotinų naujų poreikių (Kozlodujaus atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo programa, Europos finansų priežiūros institucijos, Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl. ITER) ir Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES), įskaitant Parlamento prašymą skirti daugiau asignavimų jos eksploatavimo etapu) tvirtinant dabartinę DFP; pabrėžia, kad finansuojant šiuos poreikius nereikėtų pakenkti finansavimui kitų į 1a išlaidų kategoriją įrašytų programų ir veiksmų, kurie itin svarbūs stengiantis atkurti Europos ekonomiką po krizės;

20. primena, kad Europos ekonomikos atkūrimo planas, kaip ir daugelis daugiamečių programų (Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, Europos bendrijos septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, transeuropiniai tinklai, „Galileo“ („Egnos“), „Marco Polo II“ ir „Progress“), kurių baigiamasis etapas prasidės 2011 m., iš dalies finansuojamas pagal šią išlaidų kategoriją; taigi pakartoja savo raginimą Komisijai parengti tolesnės veiklos ataskaitą Europos ekonomikos atgaivinimo plano įgyvendinimo, įskaitant EIB patikėtas priemones, klausimu;

21. palankiai vertina tai, kad pagrindinėms programoms skiriama daugiau asignavimų (Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintajai bendrajai programai 13,8 proc., Konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai 4,4 proc., mokymosi visą gyvenimą programai 2,6 proc. ir transeuropiniams tinklams 16,8 proc.), ir pabrėžia, kad šios programos yra pagrindinis ES taikomos ekonominės kovos su krize strategijos svertas;

22. pabrėžia, kad 1a išlaidų kategorija apima daugelį pavyzdinių 2020 m. Europos Sąjungos strategijos iniciatyvų, pavyzdžiui, „Inovacijų Sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Nauji įgūdžiai ir darbo vietos“ ir „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“; apgailestauja dėl to, kad neįmanoma aiškiai biudžeto požiūriu nustatyti strategijos „Europa 2020“ finansinio poveikio, ir išreiškia savo abejones dėl pajėgumų siekiant pagal dabartinę finansinę programą užtikrinti deramą šių iniciatyvų finansavimą;

23. primena, kad 2011 m. prioritetai, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, daugiausia bus finansuojami šios išlaidų kategorijos lėšomis ir kad ES kompetencija, susijusi su Sutarties įsigaliojimu, gali turėti poveikį biudžetui; pabrėžia, kad kosminės erdvės politikai, kuri yra konkretus pavyzdys Europos pramonės politikos, kurią įgyvendinant skatinama Europos mokslo, technologijų ir aplinkos apsaugos pažanga ir didinamas pramonės konkurencingumas, būtina tolesnė finansinė ES ir valstybių narių parama, susijusi su Pasauline aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema

24. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „Judus jaunimas“, pagal kurią siekiama gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų veiklą ir didinti jų patrauklumą tarptautiniu mastu ir apskritai tobulinti ES švietimo ir mokymo standartus; labai pritaria tam, kad būtų skatinamos lygios galimybės visam jaunimui, neatsižvelgiant į išsilavinimą; nori pabrėžti, kad svarbu užtikrinti pakankamą švietimo ir mokymo srities, įskaitant profesinį mokymą, plataus užmojo politikos, kuri vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, finansavimą; pabrėžia, kad ES skirs visus turimus išteklius tam, kad būtų įgyvendintas šis svarbus uždavinys, ir tai bus precedento neturintis postūmis plėtojant visapusišką ES jaunimo politiką; vis dėlto pabrėžia, kad pradedant įgyvendinti šią visa apimančią pavyzdinę iniciatyvą, kuri aprėpia daugelį skirtingų ir nusistovėjusių šios srities ES programų, neturėtų būti menkinama atskirų programų svarba;

25. pabrėžia, kad biudžeto ištekliai, kurie ateityje bus naudojami tokioms priemonėms, kaip mokymosi visą gyvenimą programa ir visas sritis apimantiems įgūdžiams, kaip antai, e. įgūdžiai, tarptautinė kompetencija, verslumo įgūdžiai ir daugiakalbystė, didinti, turėtų būti susiję su šių priemonių duodama didele papildoma nauda Europai, taigi minėtoms priemonėms turėtų būti teikiamas prioritetas 2011 m. biudžete;

26. yra nusivylęs dėl to, kad turizmo veikla, dėl kurios netiesiogiai sukuriama daugiau kaip 10 proc. ES BVP ir kuri, ratifikavus Lisabonos sutartį, priskiriama ES kompetencijai, nėra aiškiai išskirta 2011 m. biudžeto projekte;

27. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą įrašyti Europos globalizacijos fondui skirti mokėjimų asignavimai, ir mano, kad tai svarbus veiksnys apskritai atsižvelgiant į šio fondo valdymą ir matomumą; vis dėlto mano, kad šių mokėjimų asignavimų gali neužtekti siekiant padengti sumą, kurios reikės iš EGF remiamoms programoms 2011 m.; taigi primena savo reikalavimą nefinansuoti EGF vien tik atliekant lėšų perkėlimus iš ESF numatytų biudžeto eilučių ir ragina Komisiją nustatyti ir nedelsiant naudoti lėšas iš įvairių šiuo tikslu numatytų biudžeto eilučių; primena, kad reikalinga supaprastinta ir spartesnė šio fondo sutelkimo procedūra[3];

28. atkreipia dėmesį į tai, kad labai mažai padidinti ar išvis nepadidinti (palyginti su 2010 m. biudžetu) Europos užimtumo tarnybai (EURES) ir pagal tris biudžeto eilutes pramonės santykiams ir socialiniam dialogui remti numatyti įsipareigojimų asignavimai; mano, kad šiomis aplinkybėmis, kai dėl krizės iš darbo atleidžiama labai daug žmonių ir pertvarkoma veikla, pagal šias biudžeto eilutes reikėtų numatyti daugiau lėšų;

1b išlaidų kategorija

29. atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. biudžeto projekte numatyta 3,2 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus iki 50 970 mln. EUR, iš kurių 39 891,5 mln. EUR skiriama struktūriniams fondams (ERPF ir ESF), ir tai yra suma, panaši į 2010 m. skirtą sumą, o 11 078,6 mln. EUR skiriama Sanglaudos fondui;

30. pažymi, kad šis pasiūlymas atitinka asignavimus, įrašytus į DFP, atsižvelgiant į 2011 m. skirtą finansinės programos techninį patikslinimą[4] (finansavimo padidinimas 336 mln. EUR), kaip nurodyta TIS 17 punkte; šiuo požiūriu supranta, kodėl marža, kuri daugiausia susijusi su techninei pagalbai skirtais asignavimais ir atitinka 0,03 proc. visos išlaidų kategorijos lėšų, sudaro 16,9 mln. EUR;

31. palankiai vertina tai, kad 2011 m. siūloma 16,9 proc. iki 42 541 mln. EUR padidinti mokėjimų asignavimus, tačiau vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad mokėjimų poreikiai įvertinti remiantis istoriniais mokėjimų rodikliais atsižvelgiant į atitinkamus 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu prisiimtus įsipareigojimus, nors 2007–2013 m. laikotarpio pradžioje programa buvo įgyvendinama daug lėčiau ir todėl ją reikės vykdyti daug sparčiau, ypač 2011 m.;

32. abejoja dėl to, ar atlikti patikslinimai, t. y. paskirstant vėluojančius mokėjimus ateinantiems metams kaip numatomų ateinančių mokėjimų dalį, visiškai tinkami siekiant patenkinti visus papildomus mokėjimų poreikius, ypač susijusius su:

- pastaraisiais teisėkūros srities pasikeitimais, kurie ypač skirti ES lėšų valdymui palengvinti ir investicijoms pagreitinti;

- tuo, kad 2011 m. bus pirmieji visi biudžetiniai metai, kai bus patvirtintos valdymo ir kontrolės sistemos, kurios yra išankstinė tarpinių išmokų sąlyga, o tai reiškia, kad programų įgyvendinimas įsibėgės, nes 2010 m. kovo mėn. pabaigoje jau atrinkta projektų už daugiau kaip 93 mlrd. EUR arba 27 proc. visos šiam laikotarpiui skirtos lėšų sumos;

- lūkesčiais, kad 2011 m. bus toliau baigiamos vykdyti 2000–2006 m. laikotarpio programos, taigi reikės ne tik atlikti galutinius mokėjimus, bet ir suteikti tam tikrų išteklių siekiant dar labiau pagreitinti 2007–2013 m. laikotarpio programų įgyvendinimą;

33. be to, mano, kad labai svarbu skirti pakankamai lėšų sanglaudos politikai finansuoti siekiant pagreitinti Europos ekonomikos atkūrimą ir prisidėti prie regionams skirtos strategijos „Europa 2020“; pabrėžia synergetinį ES makroregioninio bendradarbiavimo poveikį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir poreikį numatyti pakankamai išteklių siekiant įgyvendinti vykdomas makroregionines strategijas; taigi ragina Komisiją ir Tarybą tuo atveju, jei mokėjimų asignavimų neužtektų poreikiams padengti, nedelsiant pateikti ir priimti taisomąjį biudžetą;

34. prašo Komisijos toliau glaudžiai bendradarbiauti su tomis valstybėmis narėmis, kurios įsisavina mažai lėšų, siekiant toliau gerinti padėtį panaudojant lėšas vietoje; suvokia, kad dėl lėto lėšų panaudojimo gali kilti grėsmė ES politikos įgyvendinimui;

35. prašo Komisijos taip pat toliau svarstyti, kaip pertvarkyti sudėtingą Komisijos ir (arba) valstybių narių nustatomų taisyklių ir reikalavimų sistemą, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pasiektiems rezultatams, o ne teisėtumui ir taisyklingumui nepažeidžiant pagrindinio patikimo finansų valdymo principo; pabrėžia, kad šie svarstymai taip pat turėtų prisidėti prie geresnio pagrindinių kito programavimo laikotarpio nuostatų rengimo; taigi primena 2009 m. lapkričio mėn. bendrą deklaraciją dėl supaprastinimo ir tikslingesnio struktūrinių ir sanglaudos fondų naudojimo ekonomikos krizės sąlygomis;

2 išlaidų kategorija

36. primena tai, kad vienas svarbiausių pakeitimų, nustatytų pagal SESV sutartį, yra privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų panaikinimas sudarant biudžetą, dėl kurio abi biudžeto valdymo institucijos pagaliau vienodomis sąlygomis gali derėtis dėl visų metinių asignavimų; primena, kad privalomos išlaidos sudarė beveik 34 proc. visų biudžeto lėšų ir didžioji šių išlaidų dalis buvo numatoma pagal 2 išlaidų kategoriją;

37. pabrėžia, kad per pastaruosius kelerius metus biudžeto valdymo institucija pasitelkė šią išlaidų kategoriją, kad pasinaudojant marža arba perskirstant asignavimus, skirtus kitoms programoms ir veiksmams finansuoti, būtų pasiektas bendras susitarimas dėl metinių biudžetų;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant tvirtinimo, jog asignavimai išlieka nepakitę, 2011 m. asignuotosios pajamos sumažėjo daugiau kaip 25 proc. (iki 3 491 mln. EUR), ir kad veterinarinėms ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti skiriami asignavimai sumažėjo 7,8 proc.; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos optimistiškų prielaidų, susijusių su žemės ūkio rinkų raida 2011 m. (visų pirma atsižvelgiant padidėjusį rinkos nepastovumą ir tai, kad žemės ūkio veiklos silpnoji vieta yra pavojai sveikatai), ypač atsižvelgiant į tai, kad išlaidos rinkai turėtų sumažėti apie 900 mln. EUR; ragina Komisiją ir Tarybą įdėmiai stebėti žemės ūkio rinkos įvykius ir būti pasirengus greitai ir veiksmingai reaguoti taikant būtinas apsauginio tinklo priemones siekiant kompensuoti neigiamus rinkos įvykius ir rinkos kainų nepastovumą; yra susirūpinęs dėl to, kad planuojama sumažinti asignavimų veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti, turint mintyje, kad reikia išlikti budriems siekiant likviduoti gyvūnų ligas;

39. džiaugiasi tuo, kad 9,7 proc. padidėjo atsietai tiesioginei pagalbai, 50 proc. iki 90 mln. EUR vaisių ir daržovių mokyklose projektams ir 5,3 proc. pieno mokyklose projektams skiriami asignavimai, taip pat asignavimai, numatyti programai „parama skurstantiems asmenims“, su pasitenkinimu pažymi, kad nuo 2007 m. nuolat mažėja eksporto grąžinamosios išmokos (2011 m. biudžeto projekte jų sumažėjo iki 166 mln. EUR);

40. džiaugiasi Komisijos sprendimu perskirstyti kelių valstybių narių nepanaudotas lėšas kitoms valstybėms narėms, kurios sėkmingai įgyvendina šią programą;

41. pažymi, kad, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“, veiksmai klimato srityje yra prioritetas ir atkreipia dėmesį į pasikeitusį šios išlaidų kategorijos 7 antraštinės dalies pavadinimą „Aplinka ir kovos su klimato kaita veiksmai“; atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma skirti daugiau asignavimų ES politikai ir teisės aktams kovos su klimato kaita veiksmų srityje įgyvendinti ir naujiems parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su klimato veiksmų įtraukimu ir prisitaikymu;

42. džiaugiasi tuo, kad iki 333,5 mln. EUR (8,7 proc.) padidintas programai LIFE+ skiriamų įsipareigojimų asignavimų kiekis, ir palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į didesnes įgyvendinimo normas, ypač atsižvelgiant į tolesnes priemones pagal numatytą biologinės įvairovės strategiją 2010 m., numatyta skirti daug daugiau mokėjimų asignavimų (24,3 proc. daugiau iki 268,2 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad didžiuliams ekologiniams uždaviniams, įskaitant vandens taršos problemą, kuriuos turi spręsti ES, reikia skirti papildomos paramos pagal šią programą;

43. primena, kad 2010 m. biudžete patvirtintas Pieno fondas, skirtas pieno sektoriaus krizės padariniams sušvelninti, turėjo būti vienkartinis veiksmas; prašo Komisijos ištirti, kaip valstybės narės naudoja specialiai pienininkystės sektoriui skirtus 300 mln. EUR, ir pateikti savo šios priemonės vertinimą kartu su pasiūlymais dėl nuolatinio metodo, taip pat konkrečių pasiūlymų, kaip ateityje spręsti nepastovių kainų šiame sektoriuje problemą;

44. išreiškia susirūpinimą, kad bendros žuvininkystės politikos (BŽP) svarba tinkamai neatsispindi 2011 m. biudžeto projekte; pabrėžia, kad lėšų, pasiūlytų integruotos jūrų politikos (IJP) plėtrai, nepakanka svarbiausiems šios naujos politikos įgyvendinimo pradžios aspektams padengti; reiškia susirūpinimą, kad naujoji Europos Sąjungos jūrų politika gali kenkti šiuo metu prioritetinėms BŽP sritims, kalbant apie atitinkamą jų finansavimą iš biudžeto; pabrėžia, kad ateityje reikėtų teikti tinkamą finansavimą pagal daugiau nei vieną biudžeto eilutę;

3a išlaidų kategorija

45. pažymi, kad apskritai didesnis su šia išlaidų kategorija susijęs lėšų kiekis (+12,8 proc.) praktiškai atspindi šios srities siekius, įtvirtintus Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje;

46. pabrėžia, kad reikia padidinti asignavimus siekiant pagerinti įkalinimo sąlygas; primena, kad, kaip nurodyta Stokholmo programoje, reikia numatyti socialinės įtraukties priemones ir socialinio perkėlimo programas ir remti kovos su narkotikais iniciatyvas, įskaitant prevenciją, reabilitaciją ir žalos mažinimą;

47. šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano ir džiaugiasi, kad imigracijos ir imigrantų integracijos srityje siūloma skirti daugiau įsipareigojimų asignavimų Išorės sienų fondui (254 mln., +22 proc.), Europos grąžinimo fondui (114 mln., +29 proc.) ir Europos pabėgėlių fondui (94 mln., +1,3 proc.) finansuoti;

48. pripažįsta, kad siūlymas 2011 m. mažinti agentūrai FRONTEX, neatsižvelgiant į didėjantį jos darbo krūvį, skiriamus asignavimus grindžiamas atnaujintu nepanaudotų asignavimų ir metinių perviršių vertinimu;

49. džiaugiasi, kad priimtas reglamentas dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (angl. EASO) įsteigimo, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad šis biuras savo veiklą pradėtų tinkamu laiku iki 2011 m., ir kad šiam biurui būtų skirta pakankamai piniginių išteklių, kad jis galėtų pradėti vykdyti savo įgaliojimus;

50. apgailestauja dėl to, kad kol nepateiktas pasiūlymas dėl reglamento (jį numatyta pateikti 2013 m.) dėl EUROPOLO, kuris yra nuo 2010 m. iš ES biudžeto finansuojama ES agentūra, 2011 m. jam numatyti asignavimai (82,9 mln. EUR) išlieka beveik nepakitę, palyginti su 2010 m. (79,7 mln. EUR), nors Stokholmo programoje raginama stiprinti EUROPOLĄ;

51. pažymi, kad nors Šengeno informacinės sistemos II (SIS II) plėtimo ir eksploatavimo pradžios tvarkaraštis nėra aiškus, siūloma tik šiek tiek sumažinti įsipareigojimų asignavimus nuo 35 mln. EUR iki 30 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus padidinti nuo 19,5 mln. EUR iki 21 mln. EUR; primena, kad Komisija numatė 27,91 mln. EUR, iki ketvirtajame 2011 m. ketvirtyje pradės veikti SIS II; pabrėžia, kad SIS II plėtra jau atsilieka nuo tvarkaraščio ir sistema greičiausiai nebus baigta iki 2011 m. pabaigos; mano, kad atsižvelgiant į tai, jog tikimybė pereiti prie SIS II vis labiau mažėja, ir kad šiuo metu rengiamas sistemos pakaitalas, būtina dalį šių lėšų įrašyti į rezervą, kol nėra išsamesnio tyrimo;

52. pabrėžia, kad dėl numatytos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros finansavimo neturėtų būti sukurta papildomų IT sistemų, kol nebus pradėti taikyti SIS II ar alternatyvus sprendimus ir VIS; prašo, kad šios agentūros išlaidos ir projektai būtų aiškiai nurodyti;

3b išlaidų kategorija

53. primena, kad 3b išlaidų kategorija apima Europos piliečiams ypač svarbias sritis, įskaitant jaunimo, švietimo ir kultūros programas, visuomenės sveikatą, vartotojų apsaugą, civilinės saugos priemones ir komunikacijos politiką; taigi itin susirūpinęs pažymi, kad antrus metus iš eilės apskritai skiriama mažiau asignavimų, t. y. skiriama 0,03 proc. mažiau įsipareigojimų asignavimų (667,8 mln. EUR) ir 3,1 proc. mažiau mokėjimų asignavimų (638,9 mln. EUR), palyginti su 2010 m. biudžetu, ir paliekama 15,2 mln. EUR marža;

54. pažymi, kad kai kurioms programoms („Media 2007“, „Kultūra 2007“, „Visuomenės sveikata“ ir t. t.) vykdyti buvo įmanoma įgyvendinti siūlymą skirti daugiau lėšų, nes kai kuriems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nenumatyta įsipareigojimų asignavimų; taigi apgailestauja dėl to, kad dėl mažos maržos bus mažai veiksmų laisvės priimant sprendimus dėl didesnio prioritetų, kurie tiesiogiai naudingi piliečiams, finansavimo ir priimant pasiūlymus dėl projektų ir veiksmų;

55. pakartoja, kad nedelsiant reikia pradėti koordinuotai investuoti į įvairias su jaunimu susijusias sritis, nes jaunimo klausimas yra su visomis politikos sritimis susijusi tema, ir kad atitinkamai reikėtų siūlyti didinti jaunimo politikos priemonės finansavimą; apgailestauja, kad Komisijai trūksta ryžto deramai spręsti su šiuo prioritetu susijusius klausimus, ir patvirtina savo ketinimus keisti biudžeto projektą, kad šiam prioritetui būtų skiriamas tinkamas finansavimas;

56. primena, kad 2011 m. biudžeto prioritetas yra bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse skatinimas ir rėmimas, ir pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbi priemonė yra specialiems metiniams renginiams teikiama finansinė parama; apgailestauja dėl to, kad į 2011 m. biudžeto projektą nebuvo įrašyta įsipareigojimų asignavimų (įrašas p. m. įsipareigojimų asignavimams skirtoje eilutėje ir tik 2,9 mln. EUR mokėjimų asignavimams skirtoje eilutėje), palyginti su 9,8 mln. EUR ir 10,25 mln. EUR atitinkamai 2010 m. biudžete;

57. palankiai vertina tai, kad 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais ir jie grindžiami 2010 m. biudžete įrašytais parengiamaisiais veiksmais, tai pat primena Parlamento ir Tarybos sprendimą iki 8 mln. EUR didinti bendrą lėšų kiekį, kuris numatytas atitinkamame teisės akte;

58. susirūpinęs dėl nedidelių Europos pilietybės, ryšių ir žiniasklaidos informavimo rėmimo programoms numatytų asignavimų, kurie, palyginti su 2010 m., kai kuriais atvejais netgi sumažinti; įsitikinęs, kad šios programos yra labai svarbios formuojant Europos tapatybę ir informuojant ES piliečius apie europinį projektą;

59. apgailestauja dėl to, kad skiriama mažiau įsipareigojimų programai; DAPHNE, ir nurodo, kad dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis kovai su smurtu; ragina toliau finansuoti esamas ir naujas veiksmingas priemones siekiant kovoti su visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris;

4 išlaidų kategorija

60. dar kartą primena, kad pagal 4 išlaidų kategoriją numatyta labai maža marža ir dėl to ES negalės tinkamai reaguoti į taip pat ir pakartotinai iškylančias krizes ir susidarančią kritinę padėtį; nurodo, kad vis didėjantį ir nepakeliamą nepakankamo finansavimo pagal 4 išlaidų kategoriją ir naujų Tarybos politinių pasaulinio lygmens įsipareigojimų atotrūkį galima pašalinti tik peržiūrėjus DFP numatytas viršutines ribas[5];

61. džiaugiasi tuo, kad siūloma skirti daugiau asignavimų EKP pietų ir EKP rytų kryptims, ir ypač jų Rytų partnerystės aspektui; itin atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma neįrašyti lėšų į biudžeto eilutę, skirtą ES Baltijos jūros strategijai, tačiau apgailestauja dėl to, kad šiai strategijai neskiriama atitinkama lėšų suma pagal EKP rytų kryptį;

62. siekiant įgyvendinti Rytų partnerystės iniciatyvos tikslus ir garantuoti veiksmingą jos įgyvendinimą, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų teikiama papildoma finansinė parama naujosioms Europos kaimynystės politikos priemonės 2011–2013 m. daugiametėms orientacinėms programoms ir nacionalinėms orientacinėms programoms, kurios taikomos Rytų partnerystės šalims;

63. itin nerimauja dėl to, kad siūloma daugiau kaip 32 proc. mažinti įsipareigojimų asignavimus, kurie skiriami teikti finansinę pagalbą Palestinai, taikos procesui ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (angl. UNRWA), atsižvelgiant į tai, kad periodiškai reikalingos papildomos lėšos; mano, kad Komisijos pareiškimas dėl ankstesniais metais skirtos itin didelės lėšų sumos, kuri negali būti išlaikyta nepakenkiant kitų šio regiono šalių finansavimui, rodo, jog esama neatidėliotino poreikio iš esmės persvarstyti 4 išlaidų kategorijos finansinius pajėgumus, ir tai neturėtų būti priežastis skirti mažesnę finansinę pagalbą, kuri yra gyvybiškai svarbi Palestinos gyventojams, Palestinos vadovybei ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai; patvirtina savo paramą Palestinos vadovybės veiklai stiprinant jos institucinius pajėgumus;

64. šiuo požiūriu pažymi, kad net ir visą 4 išlaidų kategorijos maržą panaudojus vien tik Palestinos finansinei pagalbai, jos neužtektų, kad būtų pasiektas 2010 m. įsipareigojimų asignavimų lygis (2010 m. skirta 295 mln. EUR, o 2011 m. numanoma, kad bus skirta 270 mln. EUR);

65. atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama daug daugiau asignavimų (13,2 proc.) plėtros procesui finansuoti, nes 2011 m. tikimasi tolesnės pažangos šioje srityje (vykstančios ir galimos derybos su Kroatija, Islandija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis);

66. mano, kad siūlomas Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) finansavimo padidinimas yra pagrįstas, tačiau apgailestauja dėl klaidinančio Komisijos pranešimo, kuriame pažymima, kad, atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą, aplinkai ir tvariam gamtos išteklių valdymui skiriamas 65 mln. EUR didesnis finansavimas, tačiau šis padidinimas grindžiamas finansinio programavimo dokumentu, o ne 2010 m. biudžetu (2011 m. BP į šią eilutę iš tiesų įrašyta 1,2 mln. EUR mažiau lėšų, palyginti su 2010 m. biudžetu);

67. pabrėžia, kad reikia didinti Bendrijos lėšas, numatytas priemonėms, skirtoms migracijos reiškinio problemoms spręsti, siekiant pagerinti teisėtos migracijos valdymą, sulėtinti neteisėtą migraciją ir optimizuoti migracijos poveikį vystymuisi;

68. primena, kad pritaria principui teikti finansinę paramą svarbiausioms bananus tiekiančioms AKR šalims, tačiau pakartoja, kad griežtai nepritaria papildomų prekybos bananais priemonių finansavimui pasinaudojant marža; primena, kad dėl ribotos šios išlaidų kategorijos maržos nėra galimybių finansuoti tokių priemonių, į kurias neatsižvelgta 2006 m. tvirtinant DFP; taip pat itin nepritaria tam, kad būtų perkeliamos esamų 4 išlaidų kategorijos priemonių lėšos, nes tai pakenktų dabartiniams prioritetams;

69. pakartoja, kad ketina Europos išorės veiksmų tarnybai suteikti būtinus administracinius išteklius jos užduotims įgyvendinti; vis dėlto pabrėžia, kad naujų išteklių, skirtų įtraukti valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojams ir padengti būtinos infrastruktūros išlaidoms, paskirstymas turėtų būti susietas su deramu išorės veiksmams skirtos ES biudžeto dalies padidėjimu;

70. palankiai vertina tai, kad, kaip nurodoma finansinio programavimo dokumente, ir atsižvelgiant į vis svarbesnį vaidmenį, kurį ES norėtų atlikti tose zonose, kuriose vyksta stabilizavimo procesas, iškyla konfliktai ir krizės, BUSP skiriama daugiau įsipareigojimų asignavimų ir jie siekia 327,4 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nuspręsta įsteigus EIVT, neįrašyta lėšų į ES specialiems atstovams skirtą biudžeto eilutę, ir primena, kad vykstant deryboms dėl peržiūrėto TIS ir dėl pasiūlymo dėl EIVT priėmimo, reikės iš esmės persvarstyti specialias TIS nuostatas dėl BUSP;

71. atkreipia dėmesį į asignavimų padidėjimą pagal makrofinansinės pagalbos biudžeto eilutę (01 03 02) 2011 m. biudžeto projekte, palyginti su 2010 m. biudžetu; primena, kad mobilizuojant šią priemonę bet kokiai trečiajai šaliai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, ir prašo Komisijos pateikti papildomą paaiškinimą dėl jos siūlomo didinimo;

72. pritaria tam, kad būtų numatyti parengiamieji veiksmai, susiję su Europos savanorišku humanitarinės pagalbos korpusu, remiantis įsigaliojusios SESV 214 straipsniu ir tuo, kad 2011 m. yra Europos savanoriškos veiklos metai;

5 išlaidų kategorija

73. pažymi, kad nustatyta, jog visų institucijų bendros administracinės išlaidos sudaro 8 266,6 mln. EUR, t. y. jos padidėjo 4,5 proc., o marža yra 149 mln. EUR;

74. pabrėžia, kad kiekvienos institucijos sąmatos projekte ir 2010 m. pateiktuose taisomuosiuose biudžetuose reikėtų atsižvelgti į visus papildomus poreikius, susijusius su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, ypač susijusius su Parlamentu, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; atsižvelgdamas į tai, primena 2009 m. lapkričio mėn. bendrą deklaraciją dėl 5 išlaidų kategorijos; šioje deklaracijoje institucijos raginamos imtis visų galimų priemonių siekiant finansuoti administracinius poreikius, susijusius su jų darbuotojų atlyginimais, pasinaudojant asignavimais, įrašytais į atitinkamus 2010 m. biudžeto skirsnius;

75. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete administracinėms išlaidoms Komisijai skiriamas 2,9 proc. didesnis finansavimas; tačiau pažymi, kad šiame etape dar neįrašytos visos sąnaudos, susijusios su EIVT veikla ir steigimu; mano, kad šiuo požiūriu visi papildomi prašymai neturėtų turėti neigiamos įtakos dabartinei institucijų veiklai; taigi itin pabrėžia, kad reikia suformuoti veiksmingą instituciją ir aiškiai apibrėžti atsakomybę siekiant išvengti bet kokio užduočių dubliavimosi ir nereikalingų (administracinių) išlaidų, finansuotinų biudžeto lėšomis, nes tai galėtų toliau bloginti šios išlaidų kategorijos finansinę padėtį;

76. pritaria Komisijos požiūriui, kad apdairumo sumetimais į biudžetą reikėtų įrašyti 2009 m. siūlomą darbo užmokesčių patikslinimą, kuris siekia 3,7 proc., ir šią visą sumą reikėtų išmokėti, jei Teisingumo teismas priimtų Komisijai palankų sprendimą; pažymi, kad net jei šiuo aukštu rodikliu būtų remiamasi ateityje, prognozuojamas darbo užmokesčių patikslinimo koeficientas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinę krizę, 2010 m. pabaigoje vis dar būtų 2,2 proc., o 2011 m. pabaigoje jis sumažėtų iki 1,3 proc.; prašo Komisijos pagrįsti savo skaičiavimus;

77. pripažįsta Komisijos pastangas neprašyti papildomų etatų, tačiau skeptiškai vertina jos įsipareigojimą patenkinti visus savo poreikius, taip pat ir tuos, kurie susiję su naujais prioritetais ir su įsigaliojusia SESV, vien tik institucijos viduje perskirstant esamus žmogiškuosius išteklius;

78. itin susirūpinęs dėl to, kad dėl Komisijos užsakomųjų darbų tendencijų ir dėl etatų panaikinimo ir jiems skirtų asignavimų panaudojimo pagal sutartis dirbantiems darbuotojams samdyti, susidarė tokia padėtis, kad vis daugiau ES įdarbinamų darbuotojų neįrašomi į biudžeto valdymo institucijos tvirtinamus institucijų personalo planus, o už jų darbą mokama ne pagal 5 išlaidų kategoriją; taigi mano, kad Komisijos darbuotojų skaičiaus pasikeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant ne vien tik į personalo plane įrašytus etatus, bet ir į kitus darbuotojus, įskaitant vykdomųjų ir decentralizuotų agentūrų darbuotojus, jei Komisija šiems darbuotojams perdavė vykdyti tam tikras užduotis; mano, kad į personalo planą įrašytų etatų panaikinimas ir užduočių perdavimas išorės darbuotojams gali turėti poveikio Europos tarnybų kokybei ir nepriklausomumui, nors dėl to ir sutaupoma atlyginimams skiriamų lėšų;

79. atkreipia dėmesį į tai, kad 13 proc. sumažintas Europos personalo atrankos tarnybos (angl. EPSO) biudžetas dėl to, kad mažiau lėšų skiriama konkursams, nes EPSO vystymo programoje siūloma diegti naują sistemą, tačiau nurodo, kad šis sumažinimas neturėtų pakenkti jokių ES personalo atrankos procedūrų kokybei, skaidrumui, sąžiningumui, nešališkumui ir daugiakalbiškumui; primena EPSO, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 kandidatai turi neginčijamą teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, įskaitant klausimus ir atsakymus, ir ragina EPSO garantuoti šią teisę; šiuo požiūriu tikisi, kad Komisija pateiks patikimas garantijas;

80. džiaugiasi, kad Komisija pasiekė bendrus tikslus, susijusius su naujų valstybių narių piliečių įdarbinimu ir su savo įsipareigojimu atidžiai ir nuolat stebėti piliečių iš 12 ES valstybių narių įdarbinimo procesą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įdarbinimo tikslų ir kad kiekvienoje pareigų grupėje būtų proporcingas skaičius vadinamųjų 2 ES ir 10 ES šalių piliečių;

81. atkreipia dėmesį į padidėjusias išlaidas pensijoms ir Europos mokykloms; šios išlaidos susijusios su kartų pasikeitimu ES institucijose dėl to, kad 20-ojo amžiaus 6-ajame dešimtmetyje gimę tarnautojai sulaukė pensinio amžiaus, o vietoj jų priimami nauji darbuotojai; tikisi, kad Komisija pateiks išsamesnį tyrimą apie ilgalaikį šio proceso poveikį biudžetui;

82. prašo Komisijos pastabose prie atitinkamų biudžeto eilučių išvardyti sumas, skirtas visiems pastatų projektams, kurie turi didelį finansinį poveikį biudžetui ir dėl kurių pagal Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalį reikia konsultuotis su biudžeto valdymo institucija;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

83. primena, kad, pagal tarpinstitucinio susitarimo 46 dalies a punktą Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas ir maržas, kurios lieka pagal leistinas maksimalias ribas;

84. pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra pagrindinės priemonės nustatant politinius prioritetus ir sudarant sąlygas naujoms iniciatyvoms, kurios gali tapti ES veiksmais ir programomis, kurias vykdant gerinamas ES piliečių gyvenimas; taigi jau šiuo procedūros etapu patvirtina, kad pasiryžęs naudotis visomis turimomis priemonėmis siekdamas, kad būtų užtikrinta, jog bus priimti jo pasiūlymai dėl į 2011 m. biudžetą įrašytų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

85. primena, kad į 2010 m. biudžetą įrašyti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, kuriems skirta iš viso 103,25 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų pagal visas išlaidų kategorijas; pabrėžia, kad jei biudžeto valdymo institucija 2001 m. priims panašių apimčių bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie būtų panašiai paskirstyti visose išlaidų kategorijose, būtų panaudota 56 proc. 1a išlaidų kategorijos maržos (33 proc. 1b išlaidų kategorijos maržos, 59 proc. 3b išlaidų kategorijos maržos ir 37 proc. 4 išlaidų kategorijos maržos), net jei visa 2010 m. biudžete šiam tikslui skirta suma nesiektų maksimalios sumos, leidžiamos pagal TIS (103,25 mln. EUR ir 140 mln. EUR);

86. kaip nurodyta TIS II priedo D dalyje, ketina pateikti Komisijai pirmąjį negalutinį galimų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sąrašą, kuris turėtų būti įtrauktas į 2011 m. biudžetą, kad Komisija prisidėtų nustatant bendrą ir subalansuotą galutinį šios srities paketą; tikisi, kad Komisija pateiks gerai pagrįstą EP orientacinių pasiūlymų analizę; pabrėžia, kad šis pirmasis negalutinis sąrašas nekliudo Parlamentui svarstant biudžetą pateikti ir priimti pakeitimus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

Agentūros

87. džiaugiasi, kad apskritai nusistovėjo ES biudžeto su decentralizuotomis agentūromis susijusios išlaidos, kurios sudaro 679,2 mln. EUR; žino, kad naujų agentūrų steigimui reikia atitinkamų lėšų, kaip siūloma penkioms naujoms[6] ir trims besikuriančioms[7] agentūroms; pabrėžia, kad tuo atveju, jei bus išplėstos decentralizuotų agentūrų, įskaitant finansų priežiūros institucijas, užduotys, palyginti su iš pradžių numatytomis užduotimis, reikėtų atitinkamai pakeisti ir skiriamus asignavimus; nepritaria Komisijos koncepcijai dirbtinai didinti maržas, kalbant apie nuo mokesčių priklausomų agentūrų asignuotąsias įplaukas;

88. atkreipia dėmesį į tai, kad iš agentūroms numatytų 258 naujų etatų, įrašytų į personalo planą, 231 etatas bus skirtas naujoms ar veiklą pradedančioms agentūroms;

89. norėtų sužinoti, kodėl apskritai nesitikima gauti asignuotųjų pajamų iš kai kurių agentūrų perviršio, ir ragina Komisiją atnaujinti siūlomą įnašą iš ES biudžeto atsižvelgiant į gautą papildomą informaciją, ypač patvirtinus agentūrų galutines ataskaitas; taip pat nerimauja dėl to, kad kai kurios agentūros metų pabaigoje nuolat turi perviršį, o tai rodo, jog netinkamai valdomas biudžetas ir pinigų srautai, ir dėl to pažeidžiamos Finansinio pagrindų reglamento nuostatos;

90. yra įsitikinęs, kad Cheminių medžiagų agentūros 2011–2013 m. finansinis programavimas pernelyg optimistinis, ir mano, kad mintis, jog ši agentūra 2011 m. galės pati finansuoti savo veiklą, yra labai nerealistinė; nurodo, kad iš mokesčių gaunamų pajamų 2011 m. sąmata paremta 2006 m. atliktais įvertinimais; prašo numatyti atsargumo priemones, kuriomis prireikus būtų galima pasinaudoti;

° °

91. primena, kad atsižvelgiant į derinimo komiteto procedūrinius aspektus, susijusios institucijos turi pasiekti susitarimą trišaliame susitikime, kuris numatytas liepos mėn.; primygtinai prašo, kad trišaliame susitikime dalyvautų būsimai Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai, kuri tvirtins biudžetą, pirmininkausiančios valstybės narės atstovai; mano, kad per trišalį susitikimą, kuris turėtų vykti 2010 m. birželio 30 d., bus svarbūs šie klausimai:

- Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės poveikis biudžetui,

- strategijos „ES 2020“ poveikis biudžetui,

- jaunimo programos,

- 1a išlaidų kategorijos finansinis tvarumas ir valdymas, apimant pagal Lisabonos sutartį padarytus pakeitimus,

- 4 išlaidų kategorija ir Europos išorės veiksmų tarnybos steigimas,

- ribotos 2011 m. biudžeto projekte numatytos maržos ir poreikis persvarstyti esamą DFP;

92. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

[1] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
[2] Išskyrus Europos ekonomikos atkūrimo plano energetikos projektus.
[3] Kaip minėta Komisijos ataskaitoje dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo veikimo (COM(2010)0185).
[4] COM(2010)160, 2010 4 16.
[5] Kaip nurodoma Komisijos ataskaitoje dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo veikimo (COM(2010)0185).
[6] Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra; Europos prieglobsčio paramos biuras; Europos bankininkystės institucija; Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija; Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija.
[7] Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra; Europos elektroninių ryšių reguliavimo institucijų įstaiga; Europos lyčių lygybės institutas.

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto
(2010/2002(BUD))

Nuomonės referentas: Thijs Berman

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. džiaugiasi, kad priimtas susitarimas per metus skirti 2,4 mlrd. EUR klimato kaitos mažinimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, tačiau pabrėžia, kad ši spartaus įgyvendinimo kovos su klimato kaita finansinė priemonė turi būti tik papildoma ir neturi būti taikoma esamų vystomojo bendradarbiavimo programų sąskaita; reikalauja patvirtinti, kad šio paketo ES dalis (2011 m. siūlomi skirti 65 mln. eurų) nebūtų perkelta iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei skirtų lėšų, taigi tai būtų papildomos lėšos; yra susirūpinęs dėl to, kad 2011 m. biudžeto projekte aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių valdymo politikai numatoma skirti 1 mln. eurų mažiau negu 2010 m.;

2. kategoriškai atmeta bet kokius bandymus programą, skirtą bananus auginančioms AKR šalims, finansuoti perkeliant vystymuisi skirtus asignavimus, numatytus pagal 4 išlaidų kategoriją, ypač iš biudžeto eilučių, skirtų vystomajam bendradarbiavimui; ypač prieštarauja tam, kad biudžeto projekte siūloma šiuo tikslu iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei skirtų lėšų perkelti 13 mln. eurų, o iš civilinės saugos finansinei priemonei skirtų lėšų – 5 mln. eurų;

3. pritaria pasiūlymui iš dalies pakeisti reglamentą, kuriuo sukuriama priemonė, skirta pramoninėms šalims[1], tačiau ryžtingai prieštarauja, kad ji būtų finansuojama asignavimais, kurie numatyti naudoti pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; pabrėžia, kad vystomajam bendradarbiavimui skirtos lėšos turi būtų naudojamos skurdui mažinti; labai apgailestauja dėl to, kad iš visų 70,6 mln. eurų asignavimų, biudžeto projekte numatytų šiai naujai priemonei, 45 mln. eurų perkeliami iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei skirtų lėšų;

4. atkreipia dėmesį į lemiamą didesnių galimybių pasinaudoti finansinėmis paslaugomis, kaip antai mikrofinansavimo programos, vaidmenį padedant smulkiesiems ūkininkams, ypač moterims, pakankamai apsirūpinti maistu ir užsitikrinti apsirūpinimo maistu saugumą; teigiamai vertina sėkmingą šių programų finansavimą, numatytą 2009 ir 2010 m. biudžete, ir pabrėžia, kad būtina ir toliau šią paramą tęsti ir plėsti;

5. ragina Komisiją finansuoti programas, priemones ir informavimo kampanijas, skirtas kovai su socialinių bei su aplinka susijusių teisių pažeidimais, pvz., vaikų išnaudojimu darbe, ir skatinti įmonių socialinę atsakomybę bei reikalauti, kad ES įsikūrusios įmonės kontroliuotų savo patronuojamąsias bendroves;

6. pritaria tam, kad pagal Lisabonos sutartį humanitarinė pagalba yra atskira Europos Sąjungos politikos kryptis; pabrėžia vis didesnes gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių, ypač tų, kurios susijusios su klimato kaita, besikeičiančiu konfliktų pobūdžiu ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais, pasekmes; taigi ragina skirti daugiau lėšų humanitarinei pagalbai, į kurią būtų įtraukti nelaimių rizikos mažinimo tikslai;

7. išreiškia savo nuostabą dėl siūlomo asignavimų sumažinimo 2011 m. biudžeto projekto eilutėje 23 03 06 „Civilinė sauga trečiosiose šalyse“, palyginti su 2010 m., nes neseniai Haitį sukrėtusi nelaimė aiškiai parodė, kad būtina stiprinti Bendrijos civilinės saugos mechanizmą; be to, prašo Komisijos detaliau patikslinti konkrečius veiksmus, kurių ji ketina imtis įgyvendindama parengiamąją veiklą „Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas“;

8. ragina Komisiją išplėsti ir padidinti finansavimą dabartiniams parengiamiesiems veiksmams, skirtiems specifiniams besivystančių šalių poreikiams tenkinti, pvz., pagerinti vandentvarką ir kovoti su ekonomikos ir finansų krize besivystančiose šalyse, kurios nėra AKR šalys; ragina Komisiją prireikus keisti šių iniciatyvų teisinį pagrindą, kad joms būtų suteiktas nuolatinis statusas;

9. pritaria tam, kad siūloma 30 proc. didinti Pasauliniam fondui kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija skirtą indėlį, bet mano, kad siekiant gerinti sveikatos standartus besivystančiose šalyse veiksmingiau remti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, o ne tokius vertikaliuosius sveikatos priežiūros fondus;

10. atkreipia Tarybos dėmesį į vis didėjantį nuolatinio nepakankamo finansavimo pagal 4 išlaidų kategoriją ir naujų Tarybos politinių įsipareigojimų, ypač susijusių su vystymosi politika, atotrūkį; ragina persvarstyti pagal 4 išlaidų kategoriją skiriamų lėšų aukščiausią ribą 2011–2013 m.;

11. primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nemažinti 4 išlaidų kategorijos biudžeto eilutėse administracinėms išlaidoms skiriamų lėšų, nes jos būtinos norint, kad daugiametės programos būtų iki galo veiksmingai įgyvendinamos; nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kad Komisijos biudžeto projekte siūloma itin mažinti administracines vystymosi programų išlaidas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1934/2006, nustatantį bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (COM(2009)0197).

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto
(2010/2002(BUD))

Nuomonės referentė: Edit Herczog

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl „ES 2020“[1],

1. pritaria bendrai 2011 m. biudžeto projekto krypčiai, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad ji nepakankamai atspindi dabarties socialinius ir ekonominius iššūkius, ypač siekį paversti Sąjungą pažangia, tvaria ir visiems atvira žiniomis paremta ekonomine sistema;

2. pabrėžia, kad pagrindinėms strategijos „2020 m. Europa“ programoms 2011 m. biudžeto projekte neskirta pakankamai lėšų;

3. pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių 2011 m. tikslų – išlaikyti, skatinti ir užtikrinti finansavimą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Sąjungoje, skiriant deramą finansavimą Septintajai bendrajai programai, kuri bus viena iš pagrindinių strategijos „2020 m. Europa“ veiksnių; pabrėžia, kad vidaus biurokratizmas kliudo finansuoti mokslinius tyrimus ir naujovių projektus ir kad MVĮ, universitetai ir tarptautinės bendrovės atgrasomos nuo dalyvavimo Europos programose; taigi ragina Komisiją persvarstyti finansines taisykles;

4. mano, kad konkrečius papildomo finansavimo šaltinius daugeliui naujų 1a išlaidų pakategorės punktų dar reikės nustatyti; reiškia savo nerimą dėl itin ženklaus ITER projekto sąnaudų padidėjimo; pabrėžia, kad ITER projektui būtinas tinkamas valdymas ir tikslus finansinis planavimas;

5. primena, kad Lisabonos sutartyje numatytam ES įgaliojimų didelio masto išplėtimui (pvz., kosmoso politikos ir inovacijų politikos srityse) ir daugelio esamų politikos krypčių stiprinimui akivaizdžiai prireiks atitinkamų biudžeto asignavimų;

6. primena, kad stiprinant kai kurias nustatytas ES lygmens politikos kryptis (be kita ko, mokslinės, technologinės ir skaitmeninės pažangos skatinimą, paramą novatoriškoms technologijoms ir tvariam vystymuisi, pagalbą novatoriškoms MVĮ, jauniems verslininkams teikiamą paramą, pažangią ir tvarią energetikos politiką, kurią taikant užtikrinamas energijos tiekimas taip pat ir vargingiems namų ūkiams, taupesnis energijos vartojimas transporto srityje ir miestuose, efektyvus energijos naudojimas statybų sektoriuje ir integruotos energetikos infrastruktūros plėtra) ir laikantis mūsų ankstesnių įsipareigojimų, susijusių su ES plėtra, neišvengiamai teks didinti Sąjungos finansinius pajėgumus;

7. primena, kad Lisabonos sutartyje apibrėžiami ES demokratinio valdymo principai, įskaitant dalyvaujamąją demokratiją; nurodo, kad, neskaitant piliečių iniciatyvos, naujausių skaitmeninių technologijų naudojimas turi milžiniškas galimybes didinant piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą ir įsitraukimą į politinį procesą ir viešųjų sprendimų priėmimą;

8. ragina numatyti Europos investicijų į energetikos sektorių planą, kurio paskirtis – paversti Europos Sąjungą pažangiausiu pasaulio regionu transeuropinių tinklų, ypač jungčių tarp valstybių narių, atžvilgiu; siūlo šiuo tikslu į Sąjungos biudžetą įrašyti atskirą biudžeto eilutę investicijoms ir šiam planui įgyvendinti užmegzti glaudų bendradarbiavimą su Europos investicijų banku (EIB);

9. laikosi nuomonės, kad skubiai būtinas didesnis biudžetinis lankstumas siekiant paremti naujas pažangiausias iniciatyvas, pvz., Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą), ir išspręsti jų galimo finansinio poveikio problemą;

10. itin nerimauja dėl to, kad galimos šiems klausimams spręsti reikalingos sumos gerokai viršija lėšas, kurias numatyta išlaikyti nepanaudotas arba nepaskirstytas pagal dabartinę 1a išlaidų pakategorės viršutinę ribą, ir kad šiuo metu nėra jokių papildomų finansinių priemonių naujoms iniciatyvoms finansuoti, nenorint gerokai pakenkti svarbioms esamoms programoms;

11. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip reaguoti į galimą naujų pokyčių poveikį biudžetui (pirmiausiai nustatant tinkamiausias ir ilgalaikes galimas priemones), kai tik pakankamai išaiškės šio poveikio biudžetui mastas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto
(2010/2002(BUD))

Nuomonės referentė: Mairead McGuinness

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad biudžeto įsipareigojimai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse yra pastovūs, t. y. įsipareigota skirti 43 375 mln. eurų tiesioginėms išmokoms ir su rinka susijusioms išlaidoms ir 14 431 mln. eurų kaimo plėtros išlaidoms padengti;

2. pripažįsta, kad visi Romos sutartyse numatyti su žemės ūkiu susiję tikslai jau įgyvendinti (didesnis našumas, pakankamas maisto produktų tiekimas, priimtinos vartotojų kainos, rinkų stabilizavimas), išskyrus tinkamų pajamų užtikrinimą ūkininkams; taigi ragina Komisiją tinkamai į tai atsižvelgti visuose pasiūlymuose dėl biudžeto;

3. džiaugiasi tuo, kad pagal 2 išlaidų kategoriją numatyta 852 mln. eurų marža, kuri yra kur kas didesnė, negu anksčiau tikėtasi, ir kuri atspindi Komisijos lūkesčius, kad su rinka susijusios išlaidos 2011 m. bus mažesnės, palyginti su šių biudžetinių metų išlaidomis;

4. yra susirūpinęs dėl optimistiškų Komisijos prielaidų dėl žemės ūkio rinkų raidos 2011 m., ypač dėl grūdų ir pieno produktų rinkų raidos, į kurias atsižvelgiant numatomos maždaug 900 mln. eurų mažesnės rinkos išlaidos; ragina Komisiją atidžiai stebėti žemės ūkio rinkų raidą ir būti pasirengus greitai ir veiksmingai reaguoti taikant būtinas saugumo tinklo priemones tam, kad būtų kovojama su nepalankiais rinkos pokyčiais ir rinkos kainų nepastovumu (dėl kurio nuo 2008 m. labai sumažėjo ūkių pajamos);

5. apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir Tarybai nepavyko užtikrinti pakankamai išteklių tam, kad būtų patenkinti padidėjusias ES žemės ūkio srities biudžeto reikmes; primena, kad naujosiose valstybėse narėse palaipsniui pradėjus mokėti tiesiogines išmokas biudžete reikės numatyti papildomai maždaug 800 mln. eurų per metus, ir apgailestauja dėl to, kad numatant didesnį bendrą žemės ūkio biudžetą į šias reikmes neatsižvelgta; skubiai ragina Komisiją paaiškinti, kaip bus patenkintos šios papildomos biudžeto reikmės; palankiai vertina tai, kad numačius didelę maržą pagal 2 išlaidų kategoriją 2011 m. nereikės taikyti finansinės drausmės mechanizmo; yra susirūpinęs dėl to, kad 2012 m. biudžeto marža, ko gero, bus kur kas mažesnė; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos perspėjimą, kad 2013 m. reikės taikyti finansinės drausmės priemones;

6. ragina Komisiją ištirti, kaip valstybės narės panaudojo išimtinai pieno sektoriui finansuoti skirtus 300 mln. eurų, ir pateikti pasiūlymus dėl ilgalaikio metodo ir konkrečius pasiūlymus, kaip šiame sektoriuje išvengti kainų nepastovumo;

7. prašo Komisijos parengti pasiūlymų dėl nuolatinės visų žemės ūkio sektorių koncepcijos ir konkrečių pasiūlymų dėl kainų svyravimo atitinkamose rinkose;

8. pažymi, kad pasiūlyta daugiau lėšų vaisių mokyklose projektui finansuoti, ir džiaugiasi Komisijos sprendimu perskirstyti kelių valstybių narių nepanaudotas lėšas kitoms valstybėms, kurios sėkmingai įgyvendina šią programą;

9. yra susirūpinęs dėl to, kad 340 mln. eurų planuojama sumažinti įsipareigojimų asignavimų visuomenės sveikatos, veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti, ir pabrėžia, kad reikia išlikti budriems siekiant likviduoti gyvūnų ligas;

10. mano, kad jauniems ūkininkams ir žemės ūkio kolegijų studentams reikėtų parengti programą, anologišką Erazmus programai, kuri suteiktų pažangiausios ūkių valdymo praktikos tarpvalstybinių mainų galimybę, ypač turint mintyje Europos žemės ūkiui iškilusius uždavinius, siekiant palyginti, padidinti ir išlaikyti kaimo vietovių įvairovę Europos Sąjungoje;

11. primena, kad ragino įsteigti koordinuotą Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklą[1] ir siūlo numatyti naują biudžeto eilutę siekiant remti šį tinklą ir jo koordinavimo įstaigą;

12. mano, kad Komisija turėtų parengti bandomąjį projektą, skirtą žemės ūkio produktų kainų nustatymui, ypač pieno sektoriuje, ištirti; pažymi, kad tada, kai sektoriuje patiriama problemų, ūkininkams, kaip gamintojams, tenka didžiausia su rinka susijusi rizika;

13. ragina Komisiją, siekiant pagerinti visuomenės sveikatą ir paskatinti paklausą vaisių ir daržovių rinkoje, parengti bandomąjį projektą, kurį įgyvendinant būtų siekiama, kad pažeidžiamos gyventojų grupės (mažas pajamas gaunančios nėščios moterys ir jų vaikai, pagyvenę asmenys ir kt.) daugiau vartotų šviežių vaisių ir daržovių;

14. ragina Komisiją parengti bandomąjį projektą, kuris skirtas informacijai apie Europos žemės ūkio produktus ir apie aukštus Europos gamintojų kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus platinti vartotojams vykdant kampanijas, pvz., mokyklose, pardavimo vietose ir ūkiuose; atkreipia dėmesį į darbo organizacijas visoje ES, kurios didina visuomenės supratimą apie esminį žemės ūkio vaidmenį visuomenėje; itin pabrėžia Agri Aware modelį Airijoje; prašo Komisijos ištirti galimybę parengti panašius kaip Agri Aware modelius kitose valstybėse narėse ir skatinti tokias organizacijas keistis informacijos ir pažangiąja praktika;

15. ragina Komisiją atnaujinti genetinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo žemės ūkyje (ūkiuose išvedamos sėklos ir gyvulių veislės) programą, siekiant nelengvo uždavinio – išsaugoti biologinę įvairovę daugiausia naudojantis žemės ūkio gamyba ir gyvulininkyste, atsižvelgiant į ūkininkų ir mokslinių institutų dalyvaujamuosius mokslinius tyrimus;

16. ragina Komisiją parengti bandomąjį projektą, kuriuo būtų siekiama nustatyti veiksmingas priemones, skirtas kovai su spekuliacija žemės ūkio prekėmis ir jos sąlygojamu kainų svyravimu;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Europos Parlamento 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucija dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo (2009/2202(INI)).

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2011 m. biudžeto. Įgaliojimų biudžeto projekto taikinimo procedūrai prieš pirmąjį svarstymą projektas
(2010/2002(BUD))

Nuomonės referentė: Iratxe García Pérez

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dėl šių metų biudžeto procedūros tvarkaraščio buvo sudaryta sunkumų rengiant šią nuomonę, kai buvo stokojama laiko Komisijos pateiktam biudžeto projektui išsamiai išanalizuoti, ir kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, teikdamas biudžeto pakeitimus, pasilieka teisę papildyti ir, jeigu reikia, pakeisti kai kurias dalis,

1. pabrėžia, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas; taigi pakartoja savo raginimą, kad Komisija ir visos suinteresuotosios šalys ES biudžeto sudarymo procedūros metu bendrai taikytų lyčių klausimais grindžiamo biudžeto principą biudžeto rengimo, įgyvendinimo ir audito lygiais;

2. pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą finansavimo lygį planuojamiems veiksmams pagal Komisijos naują strategiją vyrų ir moterų lygybės klausimu, kuri 2011 m. ES biudžete pakeis 2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gaires;

3. ragina sudarant ES biudžetą, įskaitant struktūrinių fondų, ES vidaus ir išorės finansavimo programų ir administracinius ES biudžetus, pradėti sistemingai taikyti lyčių klausimais grindžiamo biudžeto mechanizmus ir metodus;

4. apgailestauja dėl to, kad skiriama mažiau įsipareigojimų Kovos su smurtu (Daphne) programai; pabrėžia, kad dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis kovai su smurtu, ir ragina toliau finansuoti esamas ir naujas veiksmingas priemones siekiant kovoti su visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris;

5. pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių kovai su visų formų moterų diskriminacija, ypač siekiant pašalinti nevienodo darbo užmokesčio problemą;

6. pabrėžia tinkamo Europos lyčių lygybės instituto finansavimo svarbą;

7. pabrėžia, kad reikia skirti būtinų lėšų siekiant įsteigti Europos smurto prieš moteris stebėjimo centrą, grindžiamą esamomis institucinėmis sistemomis, kaip nuspręsta 2010 m. kovo 8 d. Tarybos posėdyje;

8. dar kartą ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad valstybės narės, norėdamos skatinti vyrų ir moterų lygybę, naudotų daugiau iš Europos socialinio fondo skiriamų struktūrinių fondų lėšų, ne tik siekdamos integruoti lyčių aspektą, bet ir numatydamos priemones, kurias taikant pagrindinis dėmesys tiesiogiai skiriamas pažeidžiamoms moterų grupėms ir tinkamai atsižvelgiama į ekonomikos krizės poveikį, taip pat investuodamos į kokybiškas viešąsias paslaugas, įskaitant investicijas į sveikatos ir priežiūros įstaigas, skirtas vaikams ir kitiems išlaikytiniams;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad numatyta daugiau įsipareigojimų siekiant Europos socialinio fondo konvergencijos tikslo, ir ragina didinti asignavimų, skiriamų šiuo tikslu norint remti vaiko sveikatos priežiūros tobulinimą ir sudarant galimybę sunkioje padėtyje esantiems vaikams gyventi šeimos tipo aplinkoje, kiekį;

10. apgailestauja dėl tendencijos mažinti „Progress“ programos asignavimus, ypač skiriamus nediskriminavimo, įvairovės ir lyčių lygybės tikslais, ir atkreipia dėmesį į tai, kad ši programa atlieka svarbų vaidmenį siekiant panaikinti diskriminaciją, remti veiksmingą lyčių lygybės principo įgyvendinimą ir skatinti lyčių aspekto integravimą į visų krypčių Sąjungos politiką;

11. atkreipia dėmesį į bandomąjį projektą, skirtą perėjimui nuo nepatikimo darbo prie darbo, kurį dirbant užtikrinamos teisės, skatinti, ir pritaria tam, kad jis būtų tęsiamas, visų pirma todėl, kad daug moterų atlieka nepatikimą darbą; ragina numatyti atskirą biudžeto eilutę, pagal kurią būtų skiriama lėšų glaudžiai partnerystei su labiausiai skurstančių darbininkų atstovais kiekvienu bandomojo projekto etapu;

12. pakartoja, kad reikia pradėti vykdyti bandomuosius projektus šiose srityse:

- įvairių kartų solidarumo, pripažįstant ekonominę globėjų, daugiausia moterų, darbo vertę;

- vyrų indėlio auginant vaikus;

- profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinamumo;

- moterų, kurios yra smurto aukos, integravimo į darbo rinką;

- vyresnio amžiaus ir vienišų moterų, ypač motinų, padėties Europoje;

13. ragina biudžeto valdymo instituciją svarstyti galimybę atlikti poveikio vertinimo tyrimą, įskaitant lyčių aspekto įtraukimo pasekmes biudžetui, atsižvelgiant į jo tinkamumą, veiksmingumą, trukmę ir naudingumą ekonominio veiksmingumo ir pridėtinės vertės aspektais, t. y. taikant tokią pat praktiką kaip ir visų kitų Europos politikos sričių vertinimo atveju;

14. kviečia biudžeto valdymo instituciją remti taikomus veiksmus siekiant kovoti su prekyba vaikais ir primena biudžeto valdymo institucijai, kad būtina remti konstruktyvias priemones, kaip bandomuosius projektus, vaikų apsaugos politikoje, pvz., tokį projektą, kaip Viete kde je teraz vaše diet’a? („Ar žinai, kur dabar tavo vaikas?“);

15. primena biudžeto valdymo institucijai, kad būtina pripažinti neoficialų darbą skirtingų kartų solidarumo srityje ir finansuoti konstruktyvias priemones, kurias taikant moterims ir vyrams sudaromos palankesnės sąlygos sugrįžti į darbą po šeimos pareigoms skirto laikotarpio (vaikų ugdymas ir (arba) rūpinimasis sergančiais ar neįgaliais tėvais), skatinant (re)integravimo į darbo rinką politiką;

16. ragina Komisiją taikyti lyčių klausimais grindžiamo biudžeto principą rengiant ir skiriant biudžetą, numatytą 2011 m. paskelbtiems Europos savanoriškos veiklos metams, ir atliekant jo auditą, ypač atsižvelgiant į pobūdį tų sektorių (lygių galimybių, socialinės priežiūros, humanitarinės pagalbos, švietimo ir jaunimo), kuriuose savanoriška veikla yra ypač svarbi;

17. ragina išlaikyti finansinę paramą, skiriamą veiksmams besivystančiose šalyse ir Europos kaimyninėse šalyse siekiant skatinti lyčių lygybę ir moterų teises, kaip nurodoma Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane bei JT konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Enrique Guerrero Salom, Eva Joly, Franziska Keller, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Michèle Striffler, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kriton Arsenis, Krzysztof Lisek, Miguel Angel Martínez Martínez, Emma McClarkin, Cristian Dan Preda, Niccolò Rinaldi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Sylvie Guillaume, Jolanta Emilia Hibner, Anna Ibrisagic, Derek Vaughan, Marie-Christine Vergiat

Teisinė informacija - Privatumo politika