Procedūra : 2009/2201(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0317/2010

Pateikti tekstai :

A7-0317/2010

Debatai :

PV 24/11/2010 - 20
CRE 24/11/2010 - 20

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.14
CRE 25/11/2010 - 8.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0446

PRANEŠIMAS     
PDF 252kWORD 196k
2010 m. lapkritis 11 d.
PE 448.821v02-00 A7-0317/2010

dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose

(2009/2201(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Harlem Désir

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose

(2009/2201(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 10, 48, 138, 139, 153, 156, 191, 207 ir 218 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EBPO gaires tarptautinėms korporacijoms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių korporacijų ir socialinės politikos bei į elgsenos kodeksus, kurie buvo priimti globojant tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Maisto ir žemės ūkio organizacijai, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir Pasaulio Bankui, bei į pastangas, kurias remia JT Prekybos ir plėtros konferencija besivystančių šalių įmonių veiklos atžvilgiu,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. pradėtą JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą ir į 2005 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Pasaulinės partnerystės link. Didesnis Jungtinių Tautų ir jos partnerių bendradarbiavimas, ypač privačiame sektoriuje“(05 45706 (E) 020905) ir į 2006 m. spalio 9 d. JT pasaulinio susitarimo iniciatyvos ir visuotinės ataskaitų pateikimo iniciatyvos atstovų pateiktą pranešimą bei į JT 2006 m. sausio mėn. paskelbtus atsakingo investavimo principus ir į Jungtinių Tautų aplinkos programos finansinės iniciatyvos bei JT pasaulio susitarimo gaires,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio mėn. patvirtintas JT normas dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės(1),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. pradėtą Globalią atsiskaitymo iniciatyvą(2), į atnaujintas G3 atsiskaitymo tvarumo klausimu gaires, paskelbtas 2006 m. spalio 5 dieną ir į G4 gaires, kurias šiuo metu rengia Globali atsiskaitymo iniciatyva,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburge vykusį JT pasaulio vadovų susitikimą tvariosios plėtros tema, ypač į raginimą pradėti iniciatyvas įmonių atskaitomybės klausimu, ir į 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadas dėl susitikimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 15 d. JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės (E/CN.4/2005/91, 2005),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretorius paskirto specialiojo įgaliotinio, atsakingo už daugiašales korporacijas ir kitas įmonių bei žmogaus teises, pranešimą „Visų žmogaus teisių: pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių, įskaitant vystymosi, skatinimas ir apsauga“ (A/HRC/8/5 2008) ir į šiuo metu vykstančius kito pranešimo, numatyto paskelbti 2011 m., rengimo darbus;

–   atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 9 d. Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio pranešimą žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų bei kitų verslo įmonių klausimu (Johno Ruggie pranešimas „Verslas ir žmogaus teisės. Tolesni veiksmai siekiant pradėti naudoti apsaugos, pagarbos ir priemonių taikymo sistemą“ (A/HRC/14/27),

–   atsižvelgdamas į gaires, sertifikavimą ir žymėjimo sistemas, kurios skirtos įmonių elgsenai tvaraus vystymosi srityje, klimato kaitai ir skurdui panaikinti, pavyzdžiui: SA 8000 standartas, kuris draudžia vaikų darbą ir AFNOR normos bei tvaraus vystymosi ISO standartai,

–   atsižvelgdamas į Kimberley procesą dėl prekybos neapdorotais deimantais,

–   atsižvelgdamas į įvairių valstybių narių iniciatyvas, kurių jos ėmėsi siekdamos skatinti įmonių socialinę atsakomybę, ir visų pirma į valstybinio ĮSA centro, kuris koordinuoja vyriausybines teisėkūros iniciatyvas puoselėti ĮSA ir kurti praktines priemones, skirtas įmonėms, Danijoje įkūrimą(4),

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, į 2007 m. rugsėjo 13 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 61/295 priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių ir į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į tarptautines aplinkosaugos konvencijas, pavyzdžiui: 1987 m. Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, 1999 m. Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės, 2000 m. Kartachenos protokolo dėl biosaugos ir 1997 m. Kioto protokolą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 14 d. Regionų komiteto Žaliąją knygą „Europos teisinė bazė įmonių socialinės atsakomybės srityje“,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 29 d. Europos įvairių suinteresuotųjų šalių forumo dėl ĮSA galutinį pranešimą ir rekomendacijas, įskaitant ir septintąją rekomendaciją remti priemones tinkamai teisinei sistemai įkurti,

–   atsižvelgdamas į 1968 m. Briuselio konvenciją, konsoliduotą 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(5), ir į 2009 m. balandžio 21 d. Komisijos Žaliąją knygą dėl Reglamento (EB) Nr. 44/2001 peržiūros,

–   atsižvelgdamas į Žaliąją knygą „Europos įmonių socialinio atsakingumo modelio skatinimas“ (COM(2001) 366), kuri įtraukta į Baltąją knygą „Komisijos komunikatas dėl ĮSA: verslo indėlis į tvariąją plėtrą“ (COM(2002)0347),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Komisijos rekomendaciją dėl aplinkosaugos problemų pripažinimo, įvertinimo ir atskleidimo įmonių metinėse ataskaitose ir pranešimuose: (pranešta dokumentu Nr. C(2001)1495)(6),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Globalizacijos socialinė dimensija – ES politikos indėlis siekiant tolygiai paskirstyti naudą“ (COM(2004)383),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui pavadinimu „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“ (COM(2006)0136),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)249),

–   atsižvelgdamas į nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusią bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagal kurią didesniam produktų kiekiui netaikomas muitų mokestis arba taikomi sumažinti tarifai ir į kurią taip pat įtraukta nauja iniciatyva, skirta ekonomiškai pažeidžiamoms šalims, turinčioms specifinių, prekybos, finansinių ar vystymosi poreikių,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo 13 straipsnį, kuriame nurodoma, kad šalys įsipareigoja siekti gerinti ir skatinti prekybą prekėmis, kuri prisidėtų prie tvaraus vystymosi, įskaitant prekes, kurioms taikomos sąžiningos ir etinės prekybos taisyklės, ir kurios apima įmonių socialinę atsakomybę ir atskaitomybę,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. pasirašyto ES ir Kolumbijos ir Peru laisvosios prekybos susitarimo 270 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, kad šalys susitaria skatinti pažangiausius prekybos būdus, susijusius su įmonių socialine atsakomybe, ir į 270 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad šalys pripažįsta, kad lankstūs, savanoriški ir iniciatyva pagrįsti mechanizmai gal prisidėti prie prekybos praktikos ir tvaraus vystymosi tikslų sąveikumo,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Įmonių socialinė atsakomybė“(7),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 10 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės(8),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės(9),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kuriose valstybės narės yra raginamos skatinti įmones vytyti ĮSA(10),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo(11),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(12),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2003/51/EB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės(13),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(14),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES standartų besivystančiose šalyse veiklą vykdančioms Europos įmonėms: Europos elgesio kodekso link(15), kurioje rekomenduojama parengti elgesio kodekso modelį, paremtą Europos stebėsenos programa,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl atvirumo ir demokratijos vykdant tarptautinę prekybą(16), kurioje PPO raginama gerbti TDO pagrindines socialines normas ir pripažinti TDO sprendimus, įskaitant galimus raginimus taikyti sankcijas sunkiai pažeidus esminius socialinius standartus,

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Svarbiausių darbinių standartų laikymosi ir geresnio socialinio valdymo skatinimas globalizacijos kontekste“(17),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės: verslo indėlis į tvariąją plėtrą(18),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse, ypač atsižvelgiant į vaikų darbą(19),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl socialinio globalizacijos aspekto(20),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir vystymosi(21),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujoji partnerystė(22),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją Skatinti padorų darbą visiems(23), kurioje prašoma į visus ES prekybos susitarimus įtraukti socialines normas, skatinant padorų darbą visiems, ypač į dvišalius susitarimus,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 23 d. Europos parlamento klausymą įmonių socialinės atsakomybės tarptautinėje prekyboje tema,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0317/2010),

A. kadangi korporacijos ir jų patronuojamosios įmonės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizavimo ir tarptautinės prekybos mainų dalyvių,

B.  atsižvelgdamas į 2000 m. EPBO gaires, skirtas tarptautinėms korporacijoms, ir į 2010 m. atnaujintas šias rekomendacijas, kurios skirtos įmonėms, ir kuriose išdėstyti savanoriški atsakingo elgesio standartai, atitinkantys galiojančius teisės aktus, ypač užimtumo, ryšių su socialiniais partneriais, žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų interesų, kovos su korupcija ir mokesčių vengimu srityse,

C. kadangi TDO trišalė principų deklaracija dėl tarptautinių korporacijų yra skirta vyriausybėms, tarptautinėms korporacijoms, darbuotojams užimtumo, mokymo, darbo sąlygų ir profesinių santykių srityse, deklaracija, kurioje išdėstyti valstybių narių įsipareigojimai laikytis ir skatinti keturis esminius darbo standartus – laisvę burtis ir teisės į kolektyvines derybas, visų rūšių priverstinio darbo panaikinimą, vaikų darbo uždraudimą ir diskriminacijos darbo srityje panaikinimą;

D. kadangi įmonių socialinė atsakomybė yra savanoriško ir savireguliacinio pobūdžio ir visomis Komisijos iniciatyvomis turėtų būti siekiama remti, o ne reguliuoti ĮSA veiklą,

E.  kadangi JT Pasauliniu susitarimu dėl dešimties principų, kurių kaip pagrindinių vertybių tarptautinės korporacijos yra prašomos laikytis žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat juos remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, kuriuos įmonės savanoriškai įsipareigoja taikyti ir integruoti į verslo veiklą,

F.  atsižvelgdamas į šiuo metu vykstančius EBPO gairių tarptautinėms korporacijoms atnaujinimo darbus, ypač susijusius su nacionalinių kontaktinių centrų ir taisyklių dėl tiekimo grandinių atsakomybės pagerinimu,

G. kadangi tarptautinėmis gairėmis, kaip, pvz., Globali atsiskaitymo iniciatyva ar sertifikavimo ir ženklinimo sistemos, tokios, kaip ISO 14 001 standartas ar visų pirma nesenai paskelbtas ISO 26 000 standartas, kurie yra sudaryti iš bendrų gairių, tinkamų visų rūšių organizacijoms, įmonėms padedama įvertinti savo veiklos ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai ir taikyti tvaraus vystymosi požiūrį, tačiau šio0s gairės yra veiksmingos tik tada, kai jos praktiškai taikomos ir kai atliekamas jų taikymo tikrinimas,

H. kadangi ISO 26 000 standarte nustatyta ĮSA apibrėžtis „organizacijos atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai, kuri išreiškiama skaidriu ir etišku elgesiu, kuriuo prisidedama prie tvaraus vystymosi, atsižvelgiama į dalyvaujančių šalių lūkesčius, laikomasi galiojančių įstatymų, kuris yra suderinamas su tarptautinėmis normomis ir kuris yra naudojamas visoje organizacijoje ir taikomas jos santykiams“, dėl kurios susitarė didelis pilietinės bendruomenės ir tarptautinių profesinių sąjungų ratas,

I.   kadangi 2006 m. Europos Komisijos komunikate nurodytas tikslas - paversti Europos Sąjungą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu, o ĮSA būtų Europos socialinio modelio aspektu ir priemone apsaugoti solidarumą, sanglaudą ir lygias galimybes didėjant pasaulinei konkurencijai,

J.   kadangi Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl prekybos ir platinimo rinkos stebėsenos „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“(24) ir jos priede nurodoma, kad „vartotojas informacijos apie prekybininko socialinę atsakomybę dažnai turi nedaug, tad rinkdamasis, kur įsigyti prekes, jis informacijos turi nepakankamai“,

K. kadangi, remiantis sutartimis, prekybos politika turi būti vykdoma nuosekliai laikantis visų Europos Sąjungos tikslų, įskaitant jos socialinius, aplinkos ir vystymosi pagalbos tikslus,

L.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo išplėsta ES prekybos kompetencijos sritis, ypač investicijų srityje, kurioje dabar turi būti laikomasi ĮSA standartų, kurių laikytis įsipareigojo ES; kadangi vykdant naują investicijų politiką turėtų būti išdėstytos įvykdomos sąlygos, taikomos ES investuotojams, kaip pagrindiniams veikėjams siekiant surasti naują teisių ir pareigų pusiausvyrą,

M. kadangi Europos Sąjunga jau ruošiasi suteikti tam tikras prekybos lengvatas savo partneriams už pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimą ir nuo 2006 m. yra įsipareigojusi skatinti pagarbą padoriam darbui visose savo išorės politikos kryptyse, įskaitant prekybos politiką,

N. kadangi į jos dvišalius laisvosios prekybos susitarimus dabar būna įtrauktas skyrius, skirtas tvariam vystymuisi, apimantis aplinkos apsaugos ir socialinius tikslus bei taisyklių šiose srityse laikymąsi,

O. kadangi ĮSA principų nesilaikymas yra socialinio ir aplinkosaugos dempingo rūšis, kenkianti ypač įmonėms ir darbuotojams, esantiems Europoje, kurie privalo laikytis aukštesnių socialinių, aplinkosaugos ir mokesčių standartų, kadangi, nuobaudų dydžių sąrašo įvedimas esant nuolatiniams ĮSA principų pažeidimams būtų veiksminga priemonė,

P.  kadangi būtų normalu, kad Europos korporacijos, perkeliančios savo gamybos padalinius į šalis, kuriose mažesnis darbo užmokestis ir mažesni aplinkosauginiai reikalavimai, būtų laikomos atsakingomis, taip pat ir kompetentinguose teismuose, už bet kokią aplinkosauginę ir socialinę žalą ar kitokias neigiamas vietos bendruomenių jaučiamas pasekmes, kurias tose šalyse sukelia jų patronuojamosios įmonės,

Q. kadangi esama, viena vertus, didelės galimų pagrindinės bendrovės ir jos antrinių įmonių ir, kita vertus, įmonės ir jos tiekėjų ryšių įvairovės ir kadangi būtina tarptautiniu lygiu patikslinti įtakos sferos ir išsamaus patikrinimo sąvokas;

R.  kadangi tarptautinė teisė įmonėms netaikoma tiesiogiai, o tarptautinės konvencijos, visų pirma dėl žmogaus teisių, darbo teisių ir aplinkos apsaugos, taikomos jas pasirašiusioms valstybėms, o ne tiesiogiai įmonėms, kurių būstinės yra šiose valstybėse; tačiau kita vertus šios valstybės turi užtikrinti, kad jų teritorijoje būstines turinčios įmonės laikytųsi savo teisinių prievolių ir pareigos atlikti išsamų patikrinimą, ir numatyti atitinkamas ir tinkamas sankcijas, taikomas atvejais, kai šių prievolių nesilaikoma,

S.  atsižvelgdamas į pagrindines teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, patvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje,

T.  atsižvelgdamas į teisminio bendradarbiavimo principą, patvirtintą Briuselio konvencijoje ir Reglamente (EB) Nr. 44/2001 ir ragindamas Komisiją tęsti pažangą, pradėtą Žaliojoje knygoje, kurioje siūlomi būstinių trečiosiose šalyse atvejų sprendimo būdai, visų pirma išplečiant reglamento taikymo sritį pažeidimams, susijusiems su trečiųjų šalių atsakovais,

U. kadangi ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo13 skirsnyje, ES ir Kolumbijos ir Peru daugiašalio prekybos susitarimo 270 straipsnio 3 dalyje užsimenama apie įmonių socialinę atsakomybę, jame iki šiol dar nevisiškai atsižvelgiama į įmonių socialinės atsakomybės svarbą siekiant Europos tikslo apsaugoti aplinką ir socialines bei žmogaus teises, kadangi net ir nuolatiniai žmogaus teisių, darbo standartų arba aplinkos apsaugos standartų pažeidimai praktikoje nesukelia jokio poveikio šio prekybos susitarimo įgyvendinimui (nors tikslais yra skelbiama kitaip),

V. kadangi ypač kalnakasybos sektoriuje ir daugelyje tiekimo pramonės sričių dabartiniai ĮSA susitarimai pasirodė esantys nepakankamais,

W. atsižvelgdamas į jau esamus bendrijos teisės aktus dėl labai mažų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių ir visų pirma į 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendaciją 2003/361/EB ir 2008 m. birželio mėn. priimtą Europos iniciatyvą „Small Business Act“,

X. kadangi susitarimai dėl ĮSA neturi tarnauti tikslui kuriuo siekiama užkirsti kelią veiksmingai teisėkūrai; kadangi susitarimams dėl ĮSA pasirodžius esantiems neveiksmingais arba neįgyvendinamais, įstatymų leidėjas privalo patvirtinti reguliacinio pobūdžio taisykles,

Y.  kadangi įmonių socialinė atsakomybė yra sąvoka, kurią pasitelkdami verslininkai savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus į savo įmonių strategiją dėl bendros suinteresuotų subjektų gerovės, aktyviai dalyvaudami viešojoje politikoje, kuri yra svarbus vertybinių socialinių pokyčių aspektas,

Z.  kadangi ĮSA yra svarbi Europos socialinio modelio dalis, kurią sustiprino įsigaliojusi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ji ypač sustiprino horizontalias socialines nuostatas, ir kadangi Europos Komisijos komunikate dėl 2020 m. Europos Sąjungos strategijos pripažinta būtinybė skatinti ĮSA kaip pagrindinį veiksnį užtikrinant ilgalaikį darbuotojų ir vartotojų pasitikėjimą,

AA. kadangi ĮSA turi didelės įtakos ginant žmogaus teises besivystančiose šalyse,

AB. kadangi ĮSA neturėtų atstoti valstybių arba jų atleisti nuo įsipareigojimo teikti pagrindines viešąsias paslaugas,

AC. kadangi ĮSA gali atlikti pagrindinį vaidmenį gerinant socialiai nuskriaustų bendruomenių gyvenimo lygį,

AD. kadangi profesinių sąjungų vaidmuo yra svarbus skatinant ĮSA, nes darbuotojai geriau informuojami apie įmonių realybę,

AE. kadangi ĮSA veikia paraleliai ir kartu su įmonių valdymo reformomis,

AF. kadangi mažųjų ir vidutinių įmonių bendroje Europos rinkoje ir Komisijos finansuotų projektų, skirtų skatinti ĮSA praktikos diegimą jose, rezultatų vaidmuo yra svarbus,

AG. kadangi įmonių bendra socialine atsakomybe, viena vertus, ir socialinėmis bei aplinkosaugos sąlygomis prekybos susitarimuose, kita vertus, siekiama to paties tikslo – ekonomikos, atsižvelgiančios į žmogaus poreikius ir tausojančios aplinką, ir sąžiningesnės, labiau socialinės, žmoniškesnės ir faktiškai tarnaujančios tvariam vystymuisi globalizacijos,

AH. kadangi anksčiau prekybos taisyklės ir įmonių socialinė atsakomybė nebuvo ar buvo mažai susijusios, tačiau būtų daug pasiekta, jei pavyktų suderinti prekybos taisykles ir ĮSA tikslus;

1.  pažymi, kad pasauliniai iššūkiai pasunkėjo dėl finansinės krizės ir jos socialinių pasekmių ir visame pasaulyje sukėlė diskusijas dėl naujo reguliavimo metodo poreikio ir vyriausybinių klausimų pasaulio ekonomikos srityje, įskaitant tarptautinę prekybą; mano, kad naujos, veiksmingesnės taisyklės turėtų padėti rengti tvaresnę politiką, kurią vykdant iš tikrųjų būtų atsižvelgiama į socialinius ir su aplinka susijusius interesus;

2.  taip pat pažymi, kad dėl globalizacijos padidėjo konkurencinis spaudimas tarp šalių siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir konkurencija tarp bendrovių, dėl kurios kartais vyriausybės toleruodavo rimtus piktnaudžiavimus žmogaus teisių, socialinių teisių ir žalos aplinkai srityse, siekdamos atgaivinti prekybą ir pritraukti investuotojus;

3.  primena, kad principai, apibrėžti ĮSA yra visiškai pripažįstami tarptautiniu mastu, tiek EBPO, TDO, tiek JT dėl atsakingo elgesio, kurio tikimasi iš bendrovių, ir pirmiausia mano, kad turi būti laikomasi galiojančių tokių sričių kaip užimtumas, socialiniai santykiai, žmogaus teisės, aplinkosauga, vartotojų interesai ir skaidrumas jų atžvilgiu, kova su korupcija ir mokesčių sritis, teisės aktų;

4.  primena, kad įmonių socialinės atsakomybės skatinimas yra Europos Sąjungos remiamas tikslas ir kad Europos Komisija mano, jog ES privalo užtikrinti, kad išorės politikos kryptys, kurias ji įgyvendina, veiksmingai prisidėtų prie tvaraus vystymosi ir socialinio šių šalių vystymosi ir kad Europos įmonių veikla, nesvarbu, kur jos investuoja ar veikia, derėtų su Europos vertybėmis ir tarptautiniu lygiu sutartomis normomis;

5.  primena, kad bendros prekybos politikos tikslai turėtų būti priderinti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų ir kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį Europos Sąjungos prekybos politika vykdoma „vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“, ir kad pagal Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnį ji, inter alia, turi prisidėti prie „tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“;

6.  laikosi nuomonės, kad Europos Komisija turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti suderintą pagrindinės įmonės ir visų įmonių, priklausančių nuo jos – filialų, tiekėjų ar subrangovų, santykių apibrėžtį siekiant palengvinti vėlesnį kiekvienos iš jų teisinės atsakomybės nustatymą;

7.  mano, kad, atsižvelgiant į didžiulį vaidmenį, kuris tarptautinėje prekyboje tenka didelėms bendrovėms, jų dukterinėms įmonėms ir tiekimo grandinėms, įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką turi būti įtraukta į Europos Sąjungos prekybos susitarimus;

8.  mano, kad prekybos susitarimų socialinės sąlygos turėtų būti papildytos įtraukiant į jas įmonių socialinės atsakomybės koncepciją dėl korporacijų elgesio, o įmonių socialinės atsakomybės koncepciją sustiprins prekybos susitarimai, visų pirma stebėsenos sistema, kuri bus juose nustatyta siekiant, kad būtų įgyvendinami principai, kuriais grindžiami tie susitarimai;

9.  prašo, kad būtų atsižvelgiama į principus ir įpareigojimus, susijusius su ĮSA, ir kad jie būtų įtraukti į Komisijos būsimą komunikatą dėl naujosios Europos prekybos politikos pagal strategiją „ES 2020“, į jos rengiamą komunikatą dėl ĮSA, kuris bus paskelbtas 2011 m., taip pat įgyvendinant jos prekybos politiką;

10. mano, kad ĮSA yra veiksminga priemonė gerinti konkurencingumą, kvalifikaciją ir mokymų galimybes, darbo saugą ir darbo aplinką, ginti darbuotojų teises, vietos bendruomenių teises ir aplinką, skatinti tvarios aplinkos politiką, skatina keistis gerąja patirtimi vietiniu, nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis, tačiau aiškiai negalima apseiti be darbo taisyklių, kolektyvinių susitarimų, bendrų ar sektorinių;

11. ragina, kad būtų reikalaujama, jog įmonės prisiimtų ĮSA siekdamos užtikrinti savo ir ne tik savo darbuotojų fizinį neliečiamumą ir saugą, gerą fizinę ir protinę savijautą, darbo teises ir žmogaus teises, kuriuos darbuotojai patiria darbo aplinkoje; pabrėžia, kad yra svarbu remti ir skatinti tokios praktikos sklaidą mažose ir vidutinėse įmonėse tuo pat metu siekiant nepabloginti jų padėties dėl išlaidų ir biurokratinės naštos;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų būti skirtos naujos sritys, pavyzdžiui, darbo organizavimas, lygios galimybės ir socialinė įtrauktiems, anti-diskriminacinės priemonės, išsilavinimo bei mokymosi visą gyvenimą vystymas; pabrėžia, kad ĮSA turi apimti, pavyzdžiui, darbo vietų kokybę, vienodus atlyginimus ir lygias galimybes siekiant karjeros ir skatinti naujovių projektus, siekiant, kad ekonomika taptų tvari;

13. griežtai ragina valstybes nares skatinti gerųjų ĮSA patirčių įgyvendinimą visose įmonėse, kad ir kur jos užsiimtų savo veikla, ir drąsinti ĮSA iniciatyvų, gerųjų patirčių sklaidą, būtent informuojant apie rezultatus;

14. pažymi, kad ĮSA darbotvarkė turi būti pritaikyta pagal konkrečius regionų ir kiekvienos konkrečios šalies poreikius, norint, kad ji padėtų didinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi;

15. mano, kad savanoriškos ĮSA iniciatyvos priklauso nuo tarptautinių normų ir principų, pavyzdžiui, III Globalios atsiskaitymo iniciatyvos, priėmimo, ir skaidrios bei nepriklausomos įmonių dalyvių veiklos priežiūros ir tikrinimo sistemos;

16. mano, kad reikėtų pabrėžti visų suinteresuotųjų šalių aktyvų dalyvavimą įmonėse, vadovų parengimą ir pilietinės visuomenės raidą, ypač vartotojų informuotumo didinimą;

17. mano, kad mokant ir jautrinant visuomenę reikėtų skatinti ir skleisti ĮSA kultūrą ir įmonėse, ir mokymo įstaigose (aukštesnio ar universitetinio mokymo), susijusiose su administracijos kryptimis;

18. mano, kad socialinio dialogo ir Europos įmonių tarybų vaidmuo kuriant gerąją patirtį ĮSA srityje yra teigiamas;

19. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos užimtumo gairėse ĮSA reikėtų skirti daugiau dėmesio;

ĮSA įtraukimas į bendrąją lengvatų sistemą BLS ir BLS +

20. ragina ĮSA principus įtraukti į BLS reglamentą ir BLS + per kitą jo persvarstymą; prašo Komisiją užtikrinti, kad tarptautinės korporacijos (nesvarbu, ar jų buveinė yra Europos Sąjungoje ar ne), kurių dukterinės įmonės ar tiekimo grandinės yra šalyse, dalyvaujančiose BLS, ir ypač BLS +, privalėtų vykdyti savo nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos, socialinių standartų ir aplinkos apsaugos reglamentavimo srityje; pageidauja, kad Europos Sąjunga ir šalys, pasirašiusios susitarimą dėl BLS ir kuriose ši sistema taikoma, privalėtų užtikrinti, jog įmonės laikytųsi šių reikalavimų; ragina, kad BLS reikalavimai būtų privalomo pobūdžio;

21. mano, kad atnaujintoje BLS + taip pat turėtų būti uždrausti „paskirties šalies susitarimai“, kurie yra visiškai neskaidriai sudaromi tarp kai kurių tarptautinių korporacijų ir priimančiųjų šalių, kuriose taikoma BLS +, kad būtų išvengta šių šalių teisinių reikalavimų, ir kurie neabejotinai prieštarauja ĮSA;

Nauji poveikio tyrimai

22. ragina Europos Komisiją patobulinti savo tvarumo poveikio vertinimo modelį, kad būtų tinkamai atspindimas prekybos derybų ekonominis, socialinis poveikis, poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, įskaitant klimato kaitos sušvelninimo tikslus; ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių, susijusių prekybos susitarimais su ES šalimis partnerėmis, ir prieš pasirašant prekybos susitarimus ir po to atlikti poveikio vertinimo tyrimus, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamus sektorius;

23. pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas turi būti visapusiškai informuojamas apie tai, kaip susitarimų tvarumo poveikio vertinimų (TPV) išvados įtraukiamos į derybas prieš joms pasibaigiant ir kurie šių susitarimų skyriai buvo pakeisti siekiant išvengti neigiamų, TPV nustatytų padarinių;

24. prašo Europos Komisijos atlikti poveikio vertinimo tyrimus, kad būtų įvertintas prekybos susitarimų poveikis Europos MVĮ (MVĮ bandymas), visų pirma ĮSA srityje, laikantis iniciatyvos „Small Business Act“ nuostatų;

ĮSA sąlygos visuose Europos Sąjungos prekybos susitarimuose

25. siūlo, kad prireikus ateityje prekybos susitarimuose, dėl kurių Sąjunga derėsis, būtų skirsnis apie tvarų vystymąsi, kuriame būtų nustatyta ĮSA sąlyga, iš dalies paremta 2010 m. atnaujintomis EBPO gairėmis tarptautinėms korporacijoms;

26. siūlo, kad ši „ĮSA sąlyga“ numatytų:

a. abipusį abiejų šalių įsipareigojimą remti tarptautiniu mastu suderintas ĮSA priemones kaip susitarimo dalį ir vykdant prekybą,

b. paskatas, kuriomis bendrovės būtų skatinamos prisiimti ĮSA įsipareigojimus, suderėtus su visomis bendrovės suinteresuotomis šalimis, įskaitant profesines sąjungas, vartotojų organizacijas ir susijusias vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas,

c. bendradarbiaujant su pilietine visuomene atidaryti tokias įstaigas pasiteirauti, kokios buvo įkurtos globojant EBPO, kuriomis būtų skatinamas informacijos apie ĮSA ir skaidrumą teikimas ir kurios priimtų galimus skundus dėl ĮSA principų nesilaikymo atvejų bei perduotų juos kompetentingoms institucijoms,

d. reikalavimą korporacijoms mažiausiai kas dvejus ar trejus metus skelbti ataskaitą apie ĮSA, kurį nustatant būtų atsižvelgiama į ypatingą MVĮ padėtį ir jų galimybes pagal Rekomendacijos 2003/361/EB nuostatas; mano, kad šio reikalavimu bus pagerintas skaidrumas ir ataskaitų teikimas, taip pat bus skatinama užtikrinti ĮSA veiklos skaidrumą, matomumą ir patikimumą ir tikslingai suteikti informaciją apie ĮSA visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant vartotojus, investuotojus ir plačiąją visuomenę;

e. atidumo pareigą įmonėms ir įmonių grupėms, t. y. pareigą iš anksto imtis priemonių siekiant nustatyti ir užkirsti kelią žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos teisės pažeidimams, korupcijai ar vengimui mokėti mokesčius, įskaitant jų dukterines įmones ir tiekimo grandines, t. y. jų įtakos sferoje,

f.  reikalavimą bendrovėms įsipareigoti laisvai, viešai ir informuotai iš anksto konsultuotis su vietos ir nepriklausomomis suinteresuotosiomis šalimis prieš pradedant įgyvendinti projektą, kuris turės įtakos vietos bendruomenei;

g. ypatingą dėmesį vaikų užimtumo ir vaikų darbo praktikos poveikiui;

27.  mano, kad ĮSA sąlygą galėtų papildyti kitos nuostatos; mano, kad:

a. esant įrodymams, kad buvo nesilaikyta ĮSA įsipareigojimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti atlikti tyrimus ir, esant dideliems įsipareigojimų pažeidimams, šalys turėtų viešai pasmerkti atsakinguosius;

b. abi šalys turėtų įsipareigoti skatinti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą, palengvinti nukentėjusiųjų nuo korporacijų veiksmų jų įtakos sferoje prieigą prie teismų ir, siekiant šių tikslų, remti atitinkamų teisminių procedūrų, nuobaudų už korporacijų vykdomus įstatymų pažeidimus bei neteisminių pažeistų teisių atstatymo mechanizmų kūrimą;

28. siūlo, kad dvišaliuose ES susitarimuose į teisėjų ir teismų, nagrinėjančių prekybos teisės bylas, mokymui skirtas „teisingumo stiprinimo“ programas būtų įtraukta nuostata dėl žmogaus teisių klausimų ir atitikties tarptautinėms konvencijoms dėl darbo teisių ir aplinkos;

29. siūlo sukurti jungtinį parlamentinės priežiūros komitetą kiekvienam LPS, užuot plėtojus keitimąsi informaciją ir dialogą tarp Europos Parlamento narių ir parlamentarų iš valstybių partnerių; priduria, kad šie priežiūros komitetai galėtų tikrinti skirsnio dėl darnaus vystymosi ir ĮSA sąlygos įgyvendinimą, teikti rekomendacijas Jungtiniam LPS komitetui, ypač dėl poveikio vertinimų ir tais atvejais, kai įrodoma, kad nesilaikoma žmogaus teisių, socialinių teisių ir aplinkosaugos konvencijų;

30. siūlo įkurti reguliarų forumą, kad būtų galima nuolat lyginti JT pasaulinį paktą pasirašiusias šalis, kad šios pateiktų ĮSA programas, skirtas visuomeninei kontrolei ir suteiktų vartotojams palyginimo galimybes bei sukurtų aukštų normų kultūrą ir tarpusavio vertinimą; dėl tokio skaidrumo įmonės bus paskatintos savanoriškai siekti aukštesnių ĮSA normų arba kitu atveju jos patirtų dėl žiniasklaidos ar viešosios kontrolės atsirandančias išlaidas;

Skatinti ĮSA prekybos politikoje daugiašaliu lygmeniu

31. ragina Komisiją skatinti ĮSA įtraukimą į daugiašalės prekybos politiką tarptautiniuose forumuose, kurie palaikė ĮSA, visų pirma EBPO ir TDO, taip pat, atsižvelgiant į laikotarpį, kai baigsis Dohos derybų raundas, PPO;

32. prašo Komisijos šiuose forumuose paraginti parengti tarptautinę konvenciją, kuria būtų nustatyta „būstinių šalių“(25) ir „kilmės šalių“(26) atsakomybė, ir kuria būtų padedama kovojant su tarptautinių korporacijų vykdomais žmogaus teisių pažeidimais ir įgyvendinti būstinių trečiosiose šalyse principą;

33. prašo Komisijos remti naujų santykių plėtrą tarp daugiašalių agentūrų, atsakingų už socialinius ir aplinkosaugos standartus bei PPO, siekiant tarptautiniu mastu užtikrinti didesnį nuoseklumą tarp tarptautinės prekybos politikos ir tvaraus vystymosi tikslų;

34. vėl remia Prekybos ir padoraus darbo komiteto kūrimą prie PPO pagal Prekybos ir aplinkos komiteto pavyzdį, kur galėtų būti aptariami socialinių standartų, ypač kai jie susiję su vaikų darbu, ir ĮSA klausimai, susiję su tarptautine prekyba; vėl siūlo patvirtinti ginčų sprendimo tvarką, kad tokiais atvejais, kai kyla ginčai dėl klausimų, reglamentuojamų tarptautinių konvencijų aplinkosaugos ar socialinėje srityje, specialios grupės (komisijos) arba apeliaciniai organai sužinotų kompetentingų tarptautinių organizacijų nuomonę ir kad ta nuomonė būtų viešai paskelbta;

35. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Sąjungos valstybių narių parlamentams, parlamentinei konferencijai PPO klausimais ir Tarptautinei darbo konferencijai.

(1)

JT Dokumentas E/CN.4/Sub.2/2003/12/Rev.2 (2003).

(2)

www.globalreporting.org

(3)

http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N02/636/94/PDF/N0263694.pdf?OpenElement

(4)

http://www.csrgov.dk

(5)

OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(6)

OL L 156, 2001 6 13, p. 33.

(7)

OL C 86, 2002 4 10, p. 3.

(8)

OL C 39, 2003 2 18, p. 3.

(9)

OL C 39, 2003 2 18, p. 3.

(10)

OL L 205, 2005 8 6, p. 21.

(11)

10937/1/10.

(12)

OL L 114, 2001 4 24, p. 1; Dabartinė redakcija: 2001R0761— LT— 2007 1 1.

(13)

OL L 178, 2003 7 17, p. 16.

(14)

OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(15)

OL C 104, 1999 4 14, p. 180.

(16)

OL C 112 E, 2002 9 5, p. 326.

(17)

OL C 271 E, 2003 11 12, p. 598.

(18)

OL C 67 E, 2004 3 17, p. 73.

(19)

OL C 157 E, 2006 7 6, p. 84.

(20)

OL C 280 E, 2006 11 18, p. 65.

(21)

Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0320.

(22)

OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.

(23)

OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.

(24)

COM (2010)355 galutinis.

(25)

Valstybės, kuriose įkurtos visų nuo pagrindinių įmonių patronuojamųjų įmonių būstinės.

(26)

Valstybės, kuriose yra įsikūrusios pagrindinės įmonės.


AIŠKINAMOJI DALIS

Prekybos politika tarnaujanti bendriems Europos Sąjungos tikslams

Po klimato, energijos ir maisto krizių kilusi tarptautinė finansų krizė visur sukėlė socialinę krizę, o dėl jos padidėjo naujų ir griežtų taisyklių poreikis, kad pasaulio ekonomika būtų geriau valdoma ir nesiplėtotų visuomenės sąskaita; Tarptautinė prekyba – globalizacijos ašis – nėra išimtis šiam reikalavimui.

Visame pasaulyje piliečių nuomone tarptautinės prekybos suklestėjimas yra pagrįstas tik tada, jei iš tiesų prisideda prie ekonominio vystymosi, užimtumo ir gyvenimo lygio gerėjimo. Tik dėl šios sąlygos prekybos atvėrimas yra vertinimas kaip teigiamas ir priimtinas. Tačiau jis sukelia labai stiprų pasipriešinimą, jei yra vykdomas naikinant darbo vietas arba blogina gyvenimo sąlygas, socialines teises ir aplinką.

Prekybos politikos negalima suvesti vien tik į kelių ekonomikos veikėjų tiesioginius interesus. Europos Sąjungos prekybos politika turi atitikti bendrus Sąjungos tikslus ir visų pirma jos užsienio politikos, kuri yra vienas iš svertų skatinant reglamentuotos globalizacijos koncepciją, tikslus. Visų pirma, Europa turi teisę užtikrinti, kad jos prekybos politika nepakenktų, bet padėtų ginti jos socialinį modelį ir jos aplinkos politiką.

Reikia pabrėžti, kad Europos Sąjunga jau ruošiasi suteikti tam tikras prekybos lengvatas savo partneriams už pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimą ir keleto Jungtinių Tautų sutarčių žmogaus teisių srityje (Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo...). Ji taip pat įsipareigojo nuo 2006 m. skatinti „padorų darbą“ – TDO ir JT tikslą, įgyvendindama visas savo išorės politikos kryptis, įskaitant prekybos politiką. Galiausiai, dabar jos dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose yra skirsnis dėl subalansuotos plėtros, kuris apima visus aplinkosaugos ir socialinius tikslus. Vis dažniau ES pasirašyti prekybos susitarimai, beje, būna platesnių partnerystės arba asociacijos susitarimų dalis, apimančių politinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tvaraus vystymosi ir žmogaus teisių srityje. Todėl aišku, kad iš esmės prekyba neturi būti atskirta nuo kitų Europos Sąjungos vidaus ar išorės politikos krypčių.

Viena iš šio požiūrio, kuris yra artimas ne tik Europai, priežasčių visų pirma grindžiama supratimu, kad prekybos liberalizavimas turi labai skirtingų ekonominių ir socialinių padarinių, kuriuos reikia suvaldyti ir kartais kompensuoti, nes vieni dėl liberalizacijos laimi, o kiti pralaimi. Tarptautinės prekybos plėtra duoda abipusę naudą tik tada, kai laikomasi tam tikrų sąlygų, nes pelnas kiekvienos šalies viduje niekada tolygiai nepasiskirsto tarp skirtingų visuomenės ir ekonomikos sektorių. Todėl atsiranda poreikis reglamentuoti prekybos atvėrimą, jo sąlygas, jo tempą, kuris paspartėjus globalizacijai jaučiamas dar stipriau.

Tarptautinės prekybos liberalizavimą, beje, lydėjo arši konkurencija tarp šalių, siekiant pritraukti užsienio investuotojus, ir konkurencijos tarp įmonių suintensyvėjimas. Tai labai dažnai privedė prie piktnaudžiavimų darbo sąlygų, demokratinių laisvių ir žalos aplinkai srityje. Pavyzdžių netrūksta.

Taigi Europa, kaip ir tarptautinė bendruomenė, susiduria su būtinybe įtraukti į tarptautinės prekybos taisykles realias garantijas tvaraus vystymosi ir socialinių teisių srityje. Šis reikalavimas atitinka tiek Jungtinių Tautų, tiek Europos Sąjungos tikslus ir taip pat atitinka didelius Europos piliečių lūkesčius. Jis taip pat numato tam tikrą įmonių atsakomybės sampratą socialinėje ir aplinkosaugos srityje.

Iš visų įmonių, pasaulinėje prekyboje tarptautinėms korporacijoms tenka didžiausias vaidmuo. Jie galėjo pasinaudoti rinkų atvėrimu ir perkelti į trečiąsias šalis dalį savo gamybos bei diversifikuoti savo tiekimo grandinę, pasirinkdamos šalis, kuriose gamybos sąnaudos mažos, o reglamentavimas ne toks griežtas. Elgesys, kurio iš jų tikimasi ĮSA srityje, turi būti nesvetimas ir jų dukterinėms įmonėms bei subrangovams, esantiems tose šalyse, iš kurių jos organizuoja didelę dalį prekybos su Europa.

Trys iššūkiai – vienas tikslas

Socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės (ĮSA) skatinimas prekybos srityje meta, iš esmės, tris pagrindinius iššūkius Europai:

Moralinį iššūkį – dažnai mūsų pačių įmonių elgesys turi pasikeisti ir tapti atsakingas, remiantis socialiniais ir aplinkosaugos principais, kai jos veikia trečiosiose besivystančiose šalyse.

Ekonominį ir socialinį iššūkį – tai, kad ĮSA principų nesilaikymas yra socialinio ir aplinkosaugos dempingo rūšis kenkianti gamybai ir darbuotojams, esantiems Europoje, nes būtent jie privalo laikytis aukštesnių socialinių ir aplinkosaugos standartų,

Politinį iššūkį – tai, kad mūsų politika globalėjančiame pasaulyje turi būti nuosekli, ir Europos Sąjungos vaidmuo, nes jos piliečiai taip pat tikisi, kad ES juos apsaugos liberalizuotame pasaulyje.

Sėkmingas tarptautinės prekybos taisyklių ir ĮSA susiejimas

Iki šiol praktiškai nebuvo jokio ryšio tarp prekybos ir įmonių socialinės atsakomybės. Priežastį lengva suvokti: tarptautinė prekyba yra valdoma valstybių susitarimų, kuriuose nustatomos toms valstybėms privalomos teisinės nuostatos; ĮSA grindžiama neprivalomomis nuostatomis, kurių įmonės savanoriškai įsipareigoja laikytis.

Prekybos taisyklių susiejimas su įmonių prisiimamais įsipareigojimais socialinės atsakomybės srityje būtų veiksminga priemonė, kuri padėtų pasiekti, kad įmonės geriau elgtųsi ir kad valstybės, pasirašančios prekybos susitarimus su ES, laikytųsi socialinių ir aplinkos standartų.

ĮSA – tai vis labiau įsigalinti idėja...

ĮSA jau turi ilgą istoriją, kuri prasidėjo nuo 1976 m., pritariant profesinių sąjungų judėjimui, priimtų EBPO gairių, kurias vėliau papildė TDO trišalė principų deklaracija dėl tarptautinių įmonių ir galiausiai – Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas („Global Compact“), priimtas 2000 m. vadovaujant Kofi Annanui. EBPO gairėse buvo nustatytos rekomendacijos, kurias vyriausybės taiko tarptautinėms korporacijoms ir kurios visų pirma susijusios su užimtumu ir santykiais su socialiniais partneriais, žmogaus teisėmis, aplinka, kova su korupcija, vartotojų interesais, konkurencija ir mokesčių vengimu.

Vėliau buvo imtasi daug iniciatyvų nustatyti priemones, kurias taikant būtų prižiūrima, kaip laikomasi šių gero elgesio kodeksų, taip pat kontroliuojamos etiketės, žyminčios įmonių įsipareigojimus ĮSA srityje.

Europos Sąjunga nagrinėjo šį klausimą 2001 m. išleistoje žaliojoje knygoje, po kurios buvo parengta baltoji knyga ir įsteigtas įvairių suinteresuotųjų šalių forumas dėl ĮSA, kurio tikslas – sukurti Europos sistemą ir strategiją, kuriomis būtų skatinama įmonių socialinė atsakomybė. Didelės Europos bendrovės prisijungė prie 1995 m. Jacques‘o Delors‘o iniciatyva sukurto tinklo „CSR Europe“.

Šiandien Komisija, kaip ji nurodė savo 2006 m. šiuo klausimu parengtame komunikate, laiko ĮSA Europos socialinio modelio aspektu ir priemone apsaugoti solidarumą, sanglaudą ir lygias galimybes didėjant pasaulinei konkurencijai. Komunikate teigiama, kad siekiama tikslo paversti ES įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu ir užtikrinti, kad išorės politikos kryptys, kurias ji įgyvendina, ir Europos bendrovės, kurios investuoja į trečiąsias šalis, veiksmingai prisidėtų socialinio vystymosi.

Europos Parlamentas savo ruožtu priėmė ne vieną pranešimą ir pasiūlymą, kuriais siekiama sustiprinti ĮSA (pvz., 1999, 2003 m. rezoliucijos ir ypač 2007 m. kovo mėn. priimtas R. Howitto pranešimas) ir sustiprinti socialinius bei aplinkos standartus Europos Sąjungos prekybos susitarimuose (ypač H. Désiro 2001 m. spalio mėn. bei H. Désiro ir M. Panayatopoulos 2007 m. gegužės mėn. pranešimai).

... kuri turi tapti esminiu ES prekybos susitarimų aspektu

ĮSA ir socialinės bei aplinkosaugos sąlygomis prekybos susitarimuose siekiama to paties tikslo: teisingesnės, labiau socialinės, humaniškesnės globalizacijos, kuri prisidėtų prie tvaraus vystymosi. Tačiau iki šiol jos buvo vystomos dviem lygiagrečiomis, bet atskiromis kryptimis(1).

Susijungusios jos tikrai nepakenktų viena kitai – priešingai, jos viena kitą sustiprintų. Prekybos susitarimų socialinės sąlygos bus sustiprintos, jei jos bus papildytos ĮSA, susijusia su įmonių elgesiu. ĮSA sustiprins prekybos susitarimai, visų pirma stebėsenos sistema, kuri bus juose nustatyta siekiant, kad būtų įgyvendinami principai, kuriais grindžiami tie susitarimai.

Šiame pranešime negrįžtama prie visų Europos Parlamento ir kitų tarptautinių instancijų jau pateiktų pasiūlymų skatinti, viena vertus, ĮSA bei, kita vertus, socialinius ir aplinkos standartus prekybos susitarimuose. Jame susitelkta į pasiūlymus, kurie sudarys sąlygas konkrečiai skatinti įmonių socialinę atsakomybę įgyvendinant Europos Sąjungos prekybos politiką. To siekiama toliau išvardytais rezoliucijos projekte pateiktais pasiūlymais. Visų pirma jie susiję su:

–   BLS persvarstymu;

–   poveikio vertinimais, susijusiais su derybomis dėl Europos Sąjungos prekybos susitarimų ir tolesniais veiksmais;

–   ĮSA sąlygomis Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimais ir kitais prekybos ir investicijų susitarimais;

–   kiekvieno laisvosios prekybos susitarimo parlamentiniu priežiūros komitetu, kuris stebėtų, kaip laikomasi socialinių ir aplinkosaugos nuostatų, įskaitant ĮSA;

–   reikalavimu, kad visos ES ir šalių partnerių tarptautinės korporacijos skelbtų metines savo ir savo filialų bei tiekimo grandinės veiklos socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ataskaitas;

–   ES ir šalių partnerių teisminio bendradarbiavimo mechanizmais, įskaitant galimybę ir ES, ir atitinkamose šalyse partnerėse patraukti tarptautines korporacijas baudžiamojon atsakomybėn už rimtus šių įmonių arba jų dukterinių įmonių pažeidimus aplinkos ir pagrindinių teisių srityse;

–   viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu;

–   daugiašalių forumų, siekiančių skatinti ĮSA, ir PPO santykiais;

–   naująja Europos Komisijos iniciatyva.

(1)

Net jei laisvos prekybos susitarime su Korėja užsimenama apie ĮSA, tai daroma labai ribotai ir nėra tiesioginės sąsajos su prekybos įsipareigojimų įgyvendinimu.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (4.6.2010)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose

(2009/2201(INI))

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra sąvoka, kurią pasitelkdami verslininkai savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus į savo įmonių strategiją dėl bendros suinteresuotų subjektų gerovės, aktyviai dalyvaudami viešojoje politikoje, kuri yra svarbus vertybinių socialinių pokyčių aspektas,

B.  kadangi ĮSA yra svarbi Europos socialinio modelio dalis, kurią sustiprino įsigaliojusi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ji ypač sustiprino horizontalias socialines nuostatas, ir kadangi Europos Komisijos komunikate dėl 2020 m. Europos Sąjungos strategijos pripažinta būtinybė skatinti ĮSA kaip pagrindinį veiksnį užtikrinant ilgalaikį darbuotojų ir vartotojų pasitikėjimą,

C. kadangi ĮSA turi didelės įtakos ginant žmogaus teises besivystančiose šalyse,

D. kadangi ĮSA yra viena iš priemonių, kuri gali būti taikoma siekiant kovoti su nelegaliu darbu ir mokesčių slėpimu,

E.  kadangi ĮSA neturėtų atstoti valstybės arba jos atleisti nuo įsipareigojimo teikti pagrindines viešąsias paslaugas,

F.   kadangi ĮSA gali atlikti pagrindinį vaidmenį gerinant socialiai nuskriaustų bendruomenių gyvenimo lygį,

G. kadangi profesinių sąjungų vaidmuo yra svarbus skatinant ĮSA , nes darbininkai geriau informuojami apie įmonių realybę,

H.  kadangi ĮSA veikia paraleliai ir kartu su įmonių valdymo reformomis,

I.    kadangi mažųjų ir vidutinių įmonių bendroje Europos rinkoje ir Komisijos finansuotų projektų, skirtų skatinti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) praktikos diegimą jose, rezultatų vaidmuo yra svarbus,

J.   kadangi JT Žmogaus teisių tarybos įgaliojimais dėl įmonių ir žmogaus teisių ir jos Koncepcija „Ginti, gerbti ir taisyti“, dėl kurios šiuo metu dirba profesorius John Ruggie, ir kurios galutinė ataskaita turėtų pasirodyti 2011 m., siekiama valstybėms, įmonėms ir kitiems socialiniams dalyviams pateikti konkrečių gairių dėl žmogaus teisių jų veikloje,

1.  mano, kad ĮSA yra veiksminga priemonė gerinti konkurencingumą, kvalifikaciją ir mokymų galimybes, darbo saugą ir darbo aplinką, ginti darbuotojų teises, vietos bendruomenių teises ir aplinką, skatinti tvarios aplinkos politiką, skatina keistis gerąja patirtimi vietiniu, nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis, tačiau aiškiai negalima apseiti be darbo taisyklių, kolektyvinių susitarimų, bendrų ar sektorinių;

2.  ragina, kad būtų reikalaujama, jog įmonės prisiimtų ĮSA siekdamos užtikrinti savo ir ne tik savo darbuotojų fizinį neliečiamumą ir saugą, gerą fizinę ir protinę savijautą, darbo teises ir žmogaus teises, kuriuos darbuotojai patiria darbo aplinkoje; pabrėžia, kad yra svarbu remti ir skatinti tokios praktikos sklaidą mažose ir vidutinėse įmonėse tuo pat metu siekiant nepabloginti jų padėties dėl išlaidų ir biurokratinės naštos;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų būti skirtos naujos sritys, pavyzdžiui, darbo organizavimas, lygios galimybės ir socialinė įtrauktiems, anti-diskriminacinės priemonės, išsilavinimo bei mokymosi visą gyvenimą vystymas; pabrėžia, kad ĮSA turi apimti, pavyzdžiui, darbo vietų kokybę, vienodus atlyginimus ir lygias galimybes siekiant karjeros ir skatinti naujovių projektus, siekiant, kad ekonomika taptų tvari;

4.   griežtai ragina valstybes nares skatinti gerųjų ĮSA patirčių įgyvendinimą visose įmonėse, kad ir kur jos užsiimtų savo veikla, ir drąsinti ĮSA iniciatyvų, gerųjų patirčių sklaidą, būtent informuojant apie rezultatus;

5.   pažymi, kad ĮSA darbotvarkė turi būti pritaikyta pagal konkrečius regiono ir kiekvienos konkrečios šalies poreikius, norint, kad ji padėtų didinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi;

6.   mano, kad savanoriškos ĮSA iniciatyvos priklauso nuo tarptautinių normų ir principų, pavyzdžiui, III Globalios atsiskaitymo iniciatyvos, priėmimo, ir skaidrios bei nepriklausomos įmonių dalyvių veiklos priežiūros ir tikrinimo sistemos;

7.  mano, kad reikėtų pabrėžti visų suinteresuotųjų šalių aktyvų dalyvavimą įmonėse, vadovų parengimą ir pilietinės visuomenės raidą, ypač vartotojų informuotumo didinimą;

8.   mano, kad mokant ir jautrinant visuomenę reikėtų skatinti ir skleisti ĮSA kultūrą ir įmonėse, ir mokymo įstaigose (aukštesnio ar universitetinio mokymo), susijusiose su administracijos kryptimis;

9.  mano, kad socialinio dialogo ir Europos įmonių tarybų vaidmuo kuriant gerąją patirtį ĮSA srityje yra teigiamas;

10. palankiai vertina ĮSA skatinimą tarptautiniu mastu ir ragina Komisiją daugiau įtraukti ĮSA į prekybos politiką siekiant įtraukti griežtas nuostatas į visus dvišalius, regioninius ar daugiašalius susitarimus besivystančiose šalyse veikiančioms Europos įmonėms arba jų tiekimo grandinėms dėl aplinkosauginių socialinių ir valdymo atskaitomybės standartų, skatinančių geresnę ir platesnę atskaitomybę, už kurią jie turi būtina atsakyti, ypač pabrėžiant darbininkų atstovų aktyvesnės veiklos socialiniame dialoge svarbą; ragina Komisiją itin stebėti nuostatų įgyvendinimą ir apie tai informuoti Europos Parlamentą;

11. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos užimtumo gairėse ĮSA reikėtų skirti daugiau dėmesio.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Mara Bizzotto, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Pascale Gruny, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Liisa Jaakonsaari, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Françoise Castex, Marielle Gallo, Joe Higgins, Franz Obermayr, Evelyn Regner, Birgit Sippel, Emilie Turunen, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Rosa Estaràs Ferragut, Oldřich Vlasák


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.10.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Kader Arif, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Marielle De Sarnez, Harlem Désir, Christofer Fjellner, Joe Higgins, Yannick Jadot, Bernd Lange, Vital Moreira, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Gianluca Susta, Keith Taylor, Jan Zahradil, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Béla Glattfelder, Małgorzata Handzlik, Elisabeth Köstinger, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jean-Pierre Audy, Ricardo Cortés Lastra, Jelko Kacin, Vytautas Landsbergis, Evžen Tošenovský

Atnaujinta: 2010 m. lapkritis 17 d.Teisinis pranešimas