Procedūra : 2010/2156(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0143/2011

Pateikti tekstai :

A7-0143/2011

Debatai :

PV 12/05/2011 - 9
CRE 12/05/2011 - 10

Balsavimas :

PV 12/05/2011 - 12.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PRANEŠIMAS     
PDF 366kWORD 331k
2011 m. balandžio 13 d.
PE 454.692v02-00 A7-0143/2011

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Marie-Thérèse Sanchez-Schmid

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Europos Parlamentas,

–      atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–      atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo(1),

–      atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimą Nr. 2006/515/EB dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo(2),

–      atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(3),

–      atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1855/2006/EB, nustatantį programą „Kultūra“ (2007–2013 m.)(4),

–      atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo(5),

–      atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kūrinių platinimas prijungties režimu bendrojoje rinkoje“ (COM(2007)0836),

–      atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją „Europeana. Tolesni veiksmai“(6)

–      atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(7),

–      atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(8),

–      atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(9),

–      atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso(10),

–      atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir novatoriškumo skatinimo priemonės(11),

–      atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–      atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–      atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245/2),

–      atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje” (COM(2009)0532),

–      atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

–      atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–      atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0143/2011),

A.    kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai yra dvejopo pobūdžio: ir ekonominio, nes prisideda prie ekonomikos vystymosi užimtumo srityje, ekonomikos augimo ir vertės kūrimo, ir kultūrinio, nes skatina asmenų socialinę ir kultūrinę integraciją į visuomenę, kultūros vertybių ir kultūrinės tapatybės populiarinimo bei Europos kultūros paveldo kūrimo,

B.    kadangi toks dvejopas pobūdis jį išskiria iš kitų pramonės tipų, todėl labai svarbu pasirūpinti specialios politikos ir priemonių įgyvendinimu,

C.    kadangi šios ypatybės Europos Sąjungoje yra pripažįstamos ir skatinamos tarptautiniu mastu, kadangi ES nusprendė vykdyti garso ir vaizdo paslaugų neliberalizavimo politiką ir išsaugoti kultūrinį bendradarbiavimą PPO ir pasirašė UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

D.    kadangi Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) nustatyta teisė vykdyti kultūrų įvairovės apsaugos politiką, kuria ES ir jos valstybės narės sistemingai naudojasi,

E.    kadangi pagal SESV 167 straipsnio 4 dalį reikia integruoti kultūrą į kitas Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos sritis ir dabartiniame globalizacijos kontekste elgtis ypač atsakingai kultūrinės raiškos įvairovės saugojimo ir skatinimo srityje,

F.    kadangi UNESCO konvencijoje dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo pripažįstamas svarbus kultūros ir kūrybos sektoriaus vaidmuo kultūros prekių ir paslaugų įvairovės gamybai, platinimui ir galimybėms naudotis sektoriaus prekėmis ir paslaugomis ir raginamas tarptautinis bendradarbiavimas,

G.    kadangi valstybės narės turėtų kultūrą ir kūrybiškumą pripažinti pagrindiniais kultūros ir gamtovaizdžio paveldo išsaugojimo ir panaudojimo veiksniais, kuriuos reikia globoti ir saugoti, siekiant paskatinti tapatybės kūrimo procesus ir pakelti piliečių kultūros lygį,

H.    kadangi Europos Sąjungoje kultūros ir kūrybos sektoriai atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, pliuralizmą, socialinę ir teritorinę sanglaudą, bet taip pat darant demokratiškesnę prieigą prie kultūros ir skatinant kultūrų dialogą visoje ES,

I.     kadangi Europos kultūrų įvairovė, ypač jos svarbus regioninių kalbų ir kultūrų paveldas yra nepakeičiama prekybos ir pramonės rūmų medžiaga,

J.     kadangi diskutuojant vienos bendros rinkos sukūrimo kūrybinio turinio sektoriuje tema ypatingą dėmesį reikia skirti kultūrinei ir kalbinei specifikai,

K.    kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai yra meno, technikos inovacijų ir valdymo laboratorijos, kadangi dėl šių sektorių veiklos galima geriau platinti kūrinius, o kūrėjai gali judėti Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu, kadangi šie sektoriai prisideda prie tarpkultūrinio dialogo ir socialinės sanglaudos,

L.    kadangi kultūros ir kūrybos sektorių panaudojimas ir matomumas užtikrinamas įvairiomis Europos Parlamento ir Europos Tarybos remiamomis iniciatyvomis, pvz., Europos prizas, Europos kino premija „Premio LUX“, projektas „Europos kultūros keliai”,

M.   kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai atlieka svarbų vaidmenį išsaugant išskirtinius, vertingus ir unikalius įgūdžius ir gebėjimus, kurie yra šiuolaikiško kūrybiškumo ir senųjų tradicijų susivienijimo vaisius, ir kadangi, ypač tam tikruose, pvz., mados, laikrodžių gamybos, juvelyrikos, sektoriuose darbininkų, amatininkų ar kūrybinių darbuotojų rankų darbo įgūdžiai ir žinios yra šio Europos sektoriaus reputacijos ir pasaulinio masto sėkmės pagrindas,

N.    kadangi šiuo metu menininkai neturi Europos lygmens teisinio statuso, kuriame būtų atsižvelgiama į jų veiklos ir karjeros specifiką, ypač judumo, darbo sąlygų ir socialinės apsaugos srityse,

O.    kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai, kuriuose yra 5 mln. darbo vietų ir kurios sukuria 2,6 proc. Europos Sąjungos BVP, yra viena iš pagrindinių ES augimo varomųjų jėgų, kadangi kuriamos darbo vietos, skatinamos naujovės ir šios pramonės šakos atlieka itin svarbų vaidmenį visuotinėse vertybių grandinėse, turi pridėtinę vertę, kaip socialinės sanglaudos veiksnys, ir yra veiksminga priemonė kovojant su šiuo ekonominiu nuosmukiu;

P.    kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai daro įtaką beveik visiems kitiems ekonomikos sektoriams ir teikia jiems konkurencingumą lemiančių naujovių, ypač susijusių su informacinėmis ir ryšių technologijomis,

Q.    kadangi šie sektoriai skaitmeniniame amžiuje yra ekonomikos varomoji jėga, nes jie labai prisideda prie naujovių diegimo bei naujų informacijos ir ryšių technologijų kūrimo, jie taip pat padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus,

R.    kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai gali kurti finansinę gerovę ir didinti užimtumą, jeigu sektoriui suteikiama priemonių būti konkurencingam su Europos Sąjungai nepriklausančių šalių prekybos ir pramonės rūmais Europos Sąjungos tarptautinės konkurencijos strategijos kontekste,

S.    kadangi kai kurie kūrybos ir kultūros sektorių darbuotojai yra savarankiškai dirbantys,

T.    kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai yra auganti rinka ES ir būtent šioje srityje valstybės narės galėtų pirmauti pasaulio rinkoje,

U.    kadangi kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų prekybos plėtra yra svarbus kultūros, vystymosi ir demokratijos ramstis,

V.    kadangi kūrybiškumas priklauso nuo galimybės gauti informaciją ir prieigos prie esamų kūrinių ir kūrybos turinio,

W.   kadangi kultūrinio turinio vaidmuo yra esminis skaitmeninės ekonomikos srityje; kadangi Europos skaitmeninės ekonomikos augimas ateityje taps priklausomas nuo kokybiško ir įvairaus kultūrinio turinio pasiūlos,

X.    kadangi skaitmeninis amžius šiems sektoriams atveria naujas perspektyvas – pateikia naujus ekonomikos modelius, kurie suteikia galimybes vartotojams naudotis įvairia ir kokybiška pasiūla,

Y.    kadangi turinio sektorius deda dideles pastangas teisėtiems kultūrinio skaitmeninio turinio pasiūlymams rengti, ir visi suinteresuotieji subjektai turėtų suvienyti jėgas ir kartu didinti informuotumą apie esamus teisėtus skaitmeninio turinio pasiūlymus,

Z.    kadangi laikraščiai ir žurnalai yra kultūros sektoriaus dalis, taip pat pliuralistinio ir įvairiapusio Europos žiniasklaidos pasaulio dalis,

AA. kadangi skaitmeninis amžius kelia iššūkių šių sektorių tradicinių šakų, skaitant knygų leidybą, knygų pardavimą ir spaudą, tvarumui,

AB. kadangi, siekiant Europos kultūros ir kūrybos sektorių klestėjimo, jiems yra reikalinga šiuolaikiška, lengvai prieinama ir teisiškai apibrėžta intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema,

AC. kadangi labai svarbu užtikrinti piliečių meninį ir kultūrinį švietimą ir gerbti kūrybą siekiant gerinti kūrybiškumą, Sąjungos meno, kultūros, kultūrinio paveldo ir kultūrinės įvairovės pažinimą, reikėtų mokyti ne tik apie skaitmenines teises, bet ir pareigas siekiant geriau supažindinti piliečius, kas yra intelektinės nuosavybės teisių saugomi darbai, ir paskatinti šias teises gerbti,

AD. kadangi informacinių bei ryšio technologijų pažanga jokių būdu nekeičia esminio poreikio apsaugoti intelektinės nuosavybės teises;

AE.  kadangi būtina labiau laikytis esamų šių teisių apsaugos sistemos nuostatų, tai pat būtinos reformos, be kitų dalykų susijusios su licencijų teikimo tvarkos supaprastinimu kultūros pramonės šakose, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti naujomis galimybėmis, tuo pačiu užtikrinant visiškai proporcingą teisių apsaugos sistemą, atsižvelgiant tiek į kūrėjų, tiek ir vartotojų interesus;

AF.  kadangi norint apsaugoti Europos bendrovių investicijomis į projektavimą, kūrybą ir naujoves sukuriamą vertę, būtina šiuolaikiška Sąjungos prekių ženklų sistema,

AG. kadangi reikia užtikrinti strategines investicijas į kultūros ir kūrybos sektorius, pavyzdžiui, suteikti galimybę naudotis finansavimu, pritaikytu atsižvelgiant į jų ypatumus ir poreikius, siekiant Europos ekonomikai suteikti visiško dinamiškumo,

AH. kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai atlieka esminį vaidmenį plėtojant kūrybinius centrus vietos ir regionų lygmeniu, dėl kurių teritorijos tampa patrauklesnės, skatinama kurti ir plėtoti įmonių veiklą ir didinti užimtumą vietos ir regiono ekonomikos srityje, regionas tampa patrauklesnis turistams, steigiamos naujos įmonės ir gerinamas regiono paveikslas, ir skatinama kultūros ir kūrybos sektorių veikla, taip pat raginama saugoti, remti ir vertinti Europos kultūros paveldą, padedant daugeliui įstaigų, pavyzdžiui, vietos ir regiono valdžios institucijoms,

AI.   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) ir patvirtintą bei finansuojamą 2011-2013 m. regioninį veiksmų planą (RVP),

AJ.  kadangi yra tinkama proga įvertinti Europos kūrybos sektorių sąjungos vaidmenį,

Kultūros ir kūrybos sektorių, kaip Europos Sąjungos varomosios jėgos, vaidmuo

1.     pabrėžia, kad būtina nagrinėti kultūros ir kūrybos sektorius ir jų veiklos poveikį Europos ekonomikai, t. y. nustatyti, apibrėžti ir aprašyti kiekvieną jo padalinį atskirai, siekiant išsiaiškinti visą jų specifiką, geriau suprasti tikslus ir sunkumus bei taikyti veiksmingesnes priemones;

2.     ragina Komisiją dėti pastangas siekiant geriau apibrėžti kultūros ir kūrybos sektorius, kad būtų galima nuodugniai analizuoti jų poveikį ilgalaikiam augimui ir tarptautiniam konkurencingumui ir rasti geresnių būdų specifinių šio sektoriaus ypatybių pripažinimui užtikrinti;

3.     ragina valstybes nares prisiimti tvirtus įsipareigojimus išsaugoti ir remti savo kultūros paveldą, pripažįstant, kad kultūros ir kūrybos sektorių vystymosi sąlyga yra dvejopa ekonomika, kurioje dera viešosios ir privačiosios investicijos;

4.     mano, kad kultūros ir kūrybos sektoriams turėtų būti skiriama svarbi vieta naujoje Europos Sąjungos politikos darbotvarkėje, pagal kurią sprendžiami sektoriaus ekonominių poreikių klausimai ir atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus kontekstą, ir kad į būsimą kultūros programą būtų įtraukti kultūros ir kūrybos sektoriaus poreikiai skaitmeniniame amžiuje, žvelgiant pragmatiškesniu ir globalesniu žvilgsniu;

5.     pripažįsta, kad kultūros ir kūrybos sektoriai kaip ekonominių ir socialinių naujovių šaltiniai daugelyje kitų ekonomikos sektorių pasižymi stipria sąveikos galia;

6.     ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant paremti, skatinti ir sudaryti geresnes sąlygas kultūros ir kūrybos pagrindams skatinant geriau struktūruotą valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimą, pagrįstą dalijimusi gerąja patirtimi; rekomenduoja Komisijai pagal subsidiarumo principą įtraukti vietos ir regiono valdžios įstaigas į žaliojoje knygoje numatytus tolesnius veiksmus.

7.     prašo Komisijos, atsižvelgiant į didėjančią kultūros ir kūrybos sektorių svarbą bei siekiant stiprinti šį sektorių, kuris strategiškai svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, parengti specialią Baltąją knygą;

Švietimas, mokymas ir informuotumo didinimas

8.     ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skatinti švietimą meno ir kultūros srityje (ypatingą dėmesį skiriant kūrybingumui) bet kokiame amžiuje – nuo pradinio mokymo iki aukštojo ir (ar) profesinio mokymo, bei kūrybinių darbuotojų verslumo gebėjimus, taip pat mokantis visą gyvenimą, ypač siekiant informuoti visuomenę apie kūrybą ir išsilavinimą naudojant IRT, taip pat laikantis intelektinės nuosavybės taisyklių;

9.     pabrėžia švietimo, kuriuo sujungiamos teorinės civilizacijos bei technikos istorijos žinios ir taikomojo meno kūryba bei kultūros vertybių valdymas, naudą įmonėse, dirbtuvėse ir pan., didinant ir teorines, ir praktines žinias;

10.   pabrėžia, kad ypač svarbios švietimo programos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas profesiniam mokymui, idėjų plėtojimui ir dėstymui, e. įgūdžiams, techniniams, verslumo ir rinkodaros įgūdžiams, taip pat socialinių tinklų naudojimui ir darbuotojų kvalifikacijai;

11.   atkreipia dėmesį į galimybes, kurios atsiranda dėl artimo kultūros ir kūrybos sektorių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų, meno mokyklų ir įstaigų bendradarbiavimo ir dialogo siekiant rengti bendras programas ir sudaryti mokymosi visą gyvenimą galimybes;

12.   prašo Komisijos ir valstybių narių Europoje skubiai pripažinti kultūros ir kūrybos sektoriaus profesinius vardus, skatinti studentų ir dėstytojų judumą bei gerinti menininkų ir kūrybinių darbuotojų mokomųjų ir darbinių stažuočių kokybę;

13.   ragina Komisiją paprašyti valstybes nares papildyti profesinių diplomų ir studijų programų, visų pirma susijusių su naujomis kompetencijomis, reikalingomis kultūros ir kūrybos sektoriams, abipusio pripažinimo sistemą;

14.   prašo Komisijos skatinti įgyvendinti kultūros ir kūrybos bei švietimo ir profesinio mokymo sektorių jungtinius mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimo programas bei nuolatinį profesinį mokymą, siekiant sukurti palankias sąlygas profesinio mokymo sektoriuje taikyti naujas technologijas ir naujas kūrybos priemones, stiprinti profesinį mokymą visą gyvenimą, pirmiausia kreipiantis į Europos socialinį fondą, turint omenyje, kad šiame sektoriuje vyksta aktyvi technologijų kaita, ir atvirkščiai, skatinti diegti naujoves, kultūros ir kūrybos sektoriuose vykdant mokslinius tyrimus ir mokymus;

15.   prašo valstybių narių didinti vadybos ir verslo sričių profesinio mokymo, ypač skirto kultūros ir kūrybos sektorių specialistams, prieinamumą, siekiant suteikti jiems nuolat kintančiomis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis reikalingus komunikacijos ir verslumo įgūdžius; nurodo, kad garso ir vaizdo sektoriuje įgyvendinant programą MEDIA, sukaupta teigiama profesinio mokymo ir vadybos patirtis, ir prašo, kad panašių priemonių būtų skirta programai CULTURA;

16.   siūlo, siekiant aktyvesnio bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų ir kultūros bei kūrybos sektorių, sukurti naujų bandomųjų projektų, grindžiamų programa ERASMUS ir programa ERASMUS jauniems verslininkams;

17.   pabrėžia, kad būtina perduoti metodus ir praktinę patirtį ir kad naudinga stiprinti mokymą, vykdyti profesinio mokymo programas, skirtas kultūros ir kūrybos sektoriams, geriau panaudojant esamas mokymo ir kitokias programas, suteikiant daugiadalykį mokymą ir remiant švietimo institucijų, studentų, kultūros iri kūrybos sektorių specialistų, įvairaus dydžio įmonių, įskaitant privačiojo ir viešojo sektorių įmones, amatininkų ir finansinių institucijų bendradarbiavimą ir partnerystę;

18.   pripažįsta, kad kultūros ir kūrybos sektoriuje svarbu skatinti europinio pobūdžio turinio plėtrą, taip prisidedant prie valstybių narių kultūrų konvergencijos ir tautų suartėjimo;

19.   pabrėžia, kad mokymasis ir tarpkultūriniai įgūdžiai padeda piliečiams suprasti kitas kultūras bei prisideda prie socialinės integracijos;

Darbo sąlygos ir verslumas

20.   pripažįsta, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra reikšmingi, konkurencingi ir turi ateities perspektyvų, nes yra svarbus Europos tvaraus augimo variklis, galintis atlikti lemiamą vaidmenį atsigaunant ES ekonomikai;

21.   ragina Komisiją kultūros ir kūrybos sektorius pripažinti esant pajėgia Europos ekonomikos dalimi, ypač atsižvelgiant į jų potencialą didinti kitų ekonomikos šakų konkurencingumą;

22.   pabrėžia, kad būtina apsvarstyti darbo sąlygas šiuose sektoriuose ir jų ekonominius, socialinius, teisinius ir fiskalinius aspektus, ypač daug dėmesio skiriant verslumui bei darbo sąlygoms kultūros ir kūrybos sektoriuose;

23.   pabrėžia, kad reikia kovoti su diskriminacija atlyginimų srityje ir siekti pusiausvyros tarp užimamos darbo vietos ir kvalifikacijos;

24.   todėl ragina Europos Komisiją išnagrinėti kultūros ir kūrybos sektorių veiklos poveikį Europos ekonomikai, paskelbti leidinį, kuriame būtų nurodyti kiekvienos sektorių grandinės užimtumo, vertės kūrimo, verslumo duomenys;

25.   pabrėžia, jog būtina vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos mastu vystyti stiprią kultūrinio ir kūrybinio verslumo dvasią;

26.   pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamiausias sąlygas įdarbinti jaunus universitetų absolventus ir šio sektoriaus specialistus ir gerinti jiems galimybes kurti savo verslą bei juos apmokyti kultūros ir kūrybos pasaulio specifinėse ekonomikos, mokesčių, finansų ir technologijų srityse, taip pat ryšių ir rinkodaros srityje, intelektinės nuosavybės teisių išmanymo ir žinių perdavimo iš kartos į kartą srityje;

27.   ragina Europos Komisiją sukurti daugiakalbį nuolatinį forumą, kuris suteiktų galimybę visiems kultūros ir kūrybinio sektoriaus specialistams susijungti į tinklą Europos lygmeniu, kad jie galėtų keistis patirtimi, gerąja praktika ir informacija apie bandymus, bendradarbiauti vykdant bendrus projektus ar bandomuosius projektus tarptautiniu ar tarpvalstybiniu mastu ir gauti visą informaciją, susijusią su galiojančiais teisės aktais (kaip antai autorių teisių, socialinių teisių klausimais), taip pat su finansavimo galimybėmis;

28.   ragina Komisiją ir valstybes nares kultūros ir kūrybos sektoriams priskirti nepelno veiklą bei suteikti socialinės ekonomikos subjektų statusą kaip tai numatyta 2009 m. vasario 19 d. Parlamento rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos, nes jie veikia atitinkamuose kultūros ir kūrybos sektoriuose, leidžiant taikyti mokesčių lengvatas, sudaryti palankesnes sąlygas gauti kreditus ir dokumente nustatytas darbo apsaugos sąlygas;

29.   ragina Komisiją gerbti ir pripažinti kultūros tarnybų, pelno nesiekiančių organizacijų ir privačių iniciatyvų vykdytojų, prisidedančių prie kūrybiškos solidarios ekonomikos vystymo, veiksmus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti gerąją patirtį ir ją įtvirtinti siekiant jauniems žmonėms, kad ir koks būtų jų statusas (studentas, mokinys, stažuotojas, bedarbis ir t. t.) ir pažeidžiamiausiems asmenims suteikti geresnes galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime ir susipažinti su kūrybos turiniu, pavyzdžiui, taikant mažesnius tarifus, platinant kultūrinius čekius arba organizuojant nemokamą kultūrinę veiklą;

Menininkų statusas

30.   pabrėžia, kad labai svarbu įsteigti Europos menininko statusą, kad menininkai galėtų turėti patenkinamas darbo sąlygas ir kad siekiant pagerinti jų judumą ES teritorijoje, jiems būtų taikomos tinkamos mokesčių, darbo teisės, socialinės apsaugos ir autorių teisių apsaugos priemonės;

31.   ragina dar to nepadariusias valstybes nares vykdyti UNESCO rekomendaciją pripažinti menininko profesinį statusą(12);

Meno profesijos

32.   primena, kad meninės profesijos yra vienas mūsų kultūros paveldo ir ekonomikos ramsčių, todėl jų ilgalaikiškumą reikia užtikrinti taikant tinkamus žinių ir gebėjimų perdavimo mechanizmus, kaip pabrėžiama 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl kultūros pramonės Europoje;

33.   primena, kad turi būti siekiama išsaugoti tam tikrų amatų specifiką, perduoti žinias, ypač kultūros, kūrybos ir amatų sektoriuose, ir kurti žinių perdavimo mechanizmus; siūlo skatinti vietos, regionų ir teritoriniu mastu kurti žinių perdavimo laboratorijas, visų pirma skirtas kūrybiniam amatų sektoriui;

34.   primena, kad ekonominis kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant atitinkamai prabangos produktų sektorių, modelis yra paremtas inovacijomis, nuolatiniu kūrybiškumu, vartotojų pasitikėjimu ir investicijomis į pareigas, kurioms dažnai reikia labai išsilavinusių ir ypatingus įgūdžius turinčių darbuotojų; prašo Europos Komisijos skatinti šio ekonominio modelio ilgaamžiškumą teikiant pasiūlymus, darančius poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams, tobulinant reguliavimo sistemą, pritaikytą jų ypatybėms, ypač kalbant apie intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi;

35.   pabrėžia, kad tam tikrose aukštos kvalifikacijos ar ypač specifinių žinių reikalaujančiose srityse, kurios prisideda prie kultūros ir kūrybos sektorių egzistavimo Europos Sąjungoje, gali pritrūkti darbuotojų, todėl prašo Komisijos ir valstybių narių pasitarus su įmonėmis imtis reikiamų priemonių, kad tokie neeiliniai įgūdžiai būtų išsaugoti, ir sudaryti palankias sąlygas išmokyti naują šios srities amatininkų ir specializuotų darbuotojų kartą;

Kūrinių sklaidos ir judėjimo skaitmeniniame amžiuje gerinimas

36.   ragina valstybes nares skatinti kūrinių platinimą ir judėjimą visoje Europos Sąjungoje;

37.   pripažįsta, kad naujovės turi būti skatinamos ne tik gamybos technologijų, bet ir valdymo procesų bei pačių projektų plėtros, jų paskirstymo ir pateikimo rinkai srityse;

38.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę kurti specialius veiksmus ir tinkamas priemones Europos kultūros ir kūrybos sektoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, remti ir vystyti siekiant patobulinti kultūrinių prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, pardavimo skatinimą ir platinimą;

39.   pabrėžia, kad kūrinių naudojimas internete gali būti reali galimybė plačiau skleisti ir platinti ES sukurtus kūrinius, ypač garso ir vaizdo, jeigu būtų sudaromos tokios sąlygos, kai teisėta pasiūla galėtų būti plėtojama sveikos konkurencijos aplinkoje, kurioje veiksmingai kovojama su neteisėtu saugomų kūrinių platinimu, ir kurioje kuriamos naujos atsiskaitymo kūrėjams nuostatos, kai atsiskaitymas finansiškai atitinka kūrinių sėkmę;

40.   ragina Europos Komisiją stebėti, kad būtų griežtai įgyvendinamas Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos(13) 13 straipsnis, kuriame nurodoma, kad valstybės narės turėtų stebėti, kad garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugomis būtų populiarinami ES sukurti kūriniai ir būtų suteikiama prieiga prie jų, ir kad valstybės narės pateiktų EK ataskaitas apie šios nuostatos taikymą vėliausiai iki 2012 m.;

41.   pabrėžia, kad siekiant užtikrinti geresnę Europos kūrinių ir repertuarų sklaidą ir judėjimą reikia vykdyti iniciatyvas, skirtas Europos kultūrinių kūrinių vertimui, dubliavimui, subtitravimui, titravimui ir skaitmeninimui pagerinti ir remti, ir parengti specialias priemones šiose srityse, kurios įeitų į naujos kartos programas MEDIA ir „Kultūra“ 2014–2020 m. laikotarpiu;

42.   ragina Komisiją skatinti kultūros ir kūrybos sektorių augimą, ypač internete, ir tam imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų vienodą pareigą saugoti skaitmeninėje aplinkoje teikiamus produktus ir paslaugas, kad padidėtų vartotojų pasitikėjimas internetu;

43.   ragina Europos Komisiją sukurti teisinę sistemą, kuri užtikrintų didesnį patikimumo laipsnį skaitmeninėje komercinėje ir nekomercinėje erdvėje, siekiant, kad, pirma, kultūros ir kūrybos sektoriai, antra, vartotojai, galėtų laisvai naudotis skaitmeniniais platinimo būdais nebijodami, kad susidurs su apgaulėmis ar neteisėtais veiksmais;

44.   ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį bibliotekoms, kurios yra kultūros skleidėjos ir vieta dialogui; mano, kad bibliotekos, kartu su švietimo ir kultūros sektoriais, turėtų būtų įpareigotos pereiti prie skaitmeninio turinio ir tam joms turėtų būti skirta išteklių; primena, kad tai yra skubu, nes Europos bibliotekoms jau dabar trūksta lėšų, kad jos galėtų patenkinamai pereiti prie skaitmeninės žiniasklaidos;

45.   ypač pabrėžia, kad svarbu plėtoti Europos skaitmeninę biblioteką ir vystyti ją kaip Europos kultūros paveldo, kolektyvinės atminties ir kūrybiškumo projekto centrą ir šviečiamosios, kultūrinės, naujoviškos ir verslo veiklos atskaitos tašką; pažymi, kad meno mainai yra vienas iš mūsų kultūros paveldo ir ekonomikos ramsčių, todėl jie turi būti saugomi tinkamomis žinių ir įgūdžių perdavimo priemonėmis;

46.   pabrėžia, kad reikia skirti deramą dėmesį iššūkiams, tenkantiems tradicinėms kultūros ir kūrybos sektorių šakoms, kaip antai knygų leidyba, knygų pardavimas ir spauda;

47.   ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir skatinti bei didinti skaitmeninį raštingumą, atsižvelgiant į tai, kad leidybos pramonė vis labiau krypsta prie skaitmeninio turinio gamybos ir platinimo, taip pat pabrėžia, jog reikėtų užtikrinti, kad iniciatyvose, skirtose skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui didinti, aktyviai dalyvautų leidėjai;

Kultūrinio ir kūrybinio turinio vidaus rinkos kūrimas

48.   ragina valstybes nares ir Europos Komisiją sukurti vieną bendrą Europos skaitmeninę rinką, įdiegti kultūros ir kūrybinio sektorių techninės ir finansinės paramos mechanizmus siekiant skaitmeninti visą kultūros paveldą, taip pat įdiegti bendras Europos normas ir standartus;

49.   pripažįsta, kad itin svarbu skubiai ir sėkmingai įgyvendinti Europos skaitmeninės darbotvarkės iniciatyvą, kad Europos kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų visapusiškai naudotis galimybėmis, kurias suteikia plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos, ir sėkmingai prie šių galimybių prisitaikyti;

50.   ragina valstybes nares ir Europos Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad būtų sukurta internetinė Europos kultūrinio ir kūrybinio turinio vidaus rinka, ir užtikrinti Europos piliečių prieigą prie šio turinio bei užtikrinti, kad būtų teikiama apsauga ir mokamas tinkamas užmokestis asmenims, turintiems teisę jį gauti, taip pat kad būtų konsoliduoti visi kūrybinio sektoriaus finansavimo šaltiniai;

51.   ragina Europos Komisiją pritarti naujiems ekonomikos inovaciniams modeliams kūrybos ir kultūros sektoriuje, pritaikytus prie globalizacijos padarinių ir skaitmeninio amžiaus uždavinių, ypač susijusius su turinio sektoriumi;

52.   pabrėžia, kad norint sukurti sąlygas, kuriomis būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis naujomis platformomis ir įranga, svarbų vaidmenį atlieka savitarpio suderinamumas ir standartai; ragina Komisiją skatinti platformų savitarpio suderinamumą, kurti standartus, kuriais vadovaujantis būtų galima sukurti naujovėms palankią rinką, ir vengti sistemų, kurios ribotų prieigą prie įvairesnio turinio;

53.   ragina Komisiją skatinti naudoti, platinti ir tobulinti atviro kodo programinę įrangą ir atviruosius standartus, suteikiančius galimybę skatinti inovacijas ir kūrybiškumą, platinti žinias ir kurti darbo vietas;

54.   pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektorių rinka susiskaidžiusi iš dalies dėl kultūrų įvairovės ir vartotojų teikiamos pirmenybės tam tikroms kalboms;

55.   pabrėžia, kad svarbu apsvarstyti, kaip reguliavimo sistemas, ypač galiojančias konkurencijos taisykles, geriau pritaikyti prie kultūros sektoriaus ypatumų siekiant užtikrinti kultūrinę įvairovę ir vartotojų prieigą prie įvairaus ir kokybiško kultūrinio turinio bei paslaugų;

56.   pažymi, kad elektroninė prekyba ir internetas vystosi dideliu greičiu, kai vadinamosios technologijų kartos vis greičiau keičia viena kitą; todėl laikosi nuomonės, kad reikėtų dėti pastangų siekiant suderinti atsakomąsias Sąjungos reguliavimo priemones su taikomais socialiniais ir prekybos reikalavimais, kad minėtosios priemonės nebūtų pasenusios, taigi beprasmiškos ir netrukdytų visapusiškai išlaisvinti ES valstybių narių kultūros ir kūrybos sektorių potencialo;

57.   pabrėžia, kad būtina apgalvoti optimalias sąlygas, kuriomis galėtų vystytis ši bendra rinka, pvz., kalbant apie išskaičiuojamuosius mokesčius, taikomus pajamoms, gautoms pagal autoriaus teises, taip pat mokesčių srityje, kad kultūros prekėms ir paslaugoms, teikiamoms fizinių laikmenų formatu arba internetu, būtų galima taikyti mažesnį PVM, siekiant skatinti jų vystymąsi;

58.   pabrėžia, kad PVM taisyklės ir tai, kad nėra prieinamų mokėjimo būdų prekybos internetu atvejais, taip pat yra kliūtys, trukdančios tinkamai vidaus rinkos veiklai, ir reikia nedelsiant spręsti šių kliūčių problemą;

59.   taigi ragina Komisiją kaip galima greičiau pateikti konkrečių teisės aktų pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas, siekiant panaikinti esamas kliūtis plėtrai vidaus rinkoje (ypač prijungties režimo aplinkoje) ir drauge paisyti vartotojų poreikių ir kultūrų įvairovės;

60.   remdamasis pavyzdine iniciatyva „skaitmeninė darbotvarkė”, ragina Komisiją apsvarstyti poreikį remti Europos elektroninę leidybą, kad ji galėtų priimti konkurencijos iššūkius, kurti sąlygas skatinti sistemų tarpusavio sąveikai, jų pritaikomumui įvairiems prietaisams ir sąžiningai konkurencijai;

Intelektinės nuosavybės teisės

61.   pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės yra pagrindinis kūrybos įmonių turtas, individualios kūrybos paskata ir investicija į kūrybą; taigi ragina parengti programas, pagal kurias būtų padedama kultūros ir kūrybos sektoriams prisitaikyti prie perėjimo į skaitmeninę aplinką naudojantis paslaugomis internetu, pagrįstomis nauja intelektinės nuosavybės valdymo tvarka remiant autorių teises; taip pat ragina parengti proporcingą reguliavimo pagrindą, kuriuo remiantis būtų saugomos ir taikomos intelektinės nuosavybės teisės;

62.   pabrėžia, kad būtina veiksmingai saugoti intelektinės nuosavybės teises tiek prijungties, tiek atjungties režimo aplinkoje, ir pabrėžia, kad taikant bet kokias susijusias priemones jas iš pradžių reikia įvertinti siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą, proporcingumą ir atitiktį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai;

63.   ragina Komisiją pritaikyti autorių teises skaitmeninei erai, kad kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų gauti skaitmeninių technologijų ir žiniasklaidos priemonių suliejimo sukuriamą naudą, ir apsvarstyti, kaip konkrečiai būtų galima sudaryti geresnes sąlygas naudotis kūrybiniu turiniu ir sukaupta medžiaga, bei apsvarstyti galimybę įdiegti išplėstines kolektyvinio licencijavimo sistemas bei paprastas naudoti vieno langelio principu veikiančias sistemas teisėms įforminti;

64.   šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad esminis vaidmuo Europos kūrybiškumo plėtojimo ir skaitmeninės ekonomikos plėtojimo procese tenka kolektyvinio administravimo organizacijoms; ragina Europos Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad rengiamas direktyvos dėl kolektyvinio valdymo pasiūlymas, sukurti teisinę sistemą, palankią kolektyvinio administravimo organizacijų veiklai ir autorių teisių turėtojų sąrašų kaupimui;

65.   ragina Komisiją sudaryti sąlygas Europos mastu taikyti licencijavimo sistemą, kuri būtų paremta esamais daugiateritorinių individualių ir kolektyvinių teisių licencijavimo modeliais ir leistų teikti įvairaus turinio paslaugas, nes taip padidėtų teisėta prieiga prie kultūrinio turinio internete;

66.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su veiksmingais metodais, taikomais siekiant atkreipti dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimų poveikį;

67.   ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su suinteresuotaisiais subjektais Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis surengti informavimo apie būtinybę gerbti intelektinės nuosavybės teises kampaniją, kuri visų pirma būtų skirta jauniems Europos vartotojams;

68.   ragina Europos Komisiją ir valstybes nares priešintis neteisėtai komercinei praktikai ir intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams, nuo kurių gali nukentėti kultūros ir kūrybos sektoriai, ir kurie yra vykdomi realioje ar skaitmeninėje ekonomikos erdvėje;

69.   pabrėžia, kad pagaliau reikia išspręsti vadinamojo knygų bado problemą, kurią patiria regos negalią turintys ar spaudmenų skaityti negalintys žmonės; primena Komisijai ir valstybėms narėms pagal JT konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių prisiimtus įsipareigojimus imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalūs žmonės galėtų naudotis kultūrine medžiaga prieinamomis formomis, taip pat užtikrinti, kad teisės aktai dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos netaptų nepagrįsta ar diskriminuojamąja kliūtimi neįgaliems žmonėms pasinaudoti kultūrine medžiaga;

70.   ragina Komisiją aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) veikloje siekiant sutarti dėl privalomos teisinės normos, grindžiamos pasiūlymu dėl sutarties, kurį parengė ir 2009 m. WIPO pateikė Pasaulio neregių sąjunga;

71.   pabrėžia, kad reikia išspręsti kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti, problemą; palankiai vertina Komisijos pareikštą ketinimą pateikti šios srities pasiūlymų; pažymi, kad kūrinių, kurių autorius sunku nustatyti, ir vadinamosios 20-ojo amžiaus juodosios skylės problemos neapsiriboja tik spausdintais kūriniais, pvz., knygomis ir žurnalais, bet apima ir kitų rūšių kūrinius, įskaitant nuotraukas, muziką ir garso bei vaizdo kūrinius;

72.   ragina Komisiją skatinti finansiškai remti privataus sektoriaus iniciatyvas siekiant sukurti plačiai prieinamas teisių ir repertuaro duomenų bazes, susijusias su muzikos, garso ir vaizdo bei kitu repertuaru; dėl tokių duomenų bazių būtų daugiau skaidrumo ir būtų suvienodintos teisių suteikimo procedūros;

73.   ragina Komisiją paskatinti parengti visiems suinteresuotiesiems subjektams taikomus vienodus, nešališkus ir veiksmingus alternatyvius ginčų sprendimo būdus;

74.   mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į konkrečias problemas, su kuriomis įgyvendindamos savo intelektinės nuosavybės teises susiduria MVĮ, vadovaudamasi Europos iniciatyvoje „Smulkiojo verslo aktas“ įtvirtintu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, be kita ko, taikant MVĮ nediskriminavimo principą;

75.   pritaria Komisijos pasiūlytam Europos Sąjungos prekių ženklų sistemos persvarstymui ir ragina Komisiją imtis reikalingų žingsnių užtikrinant, kad prekių ženklams tiek prijungties, tiek atjungties režimo aplinkoje bus taikoma tokio paties lygio apsauga;

Kultūros ir kūrybos sektorių finansavimas

76.   primena, kad taikant bet kokią kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo ir finansavimo politiką ir priemones reikia atsižvelgti į kiekvieno kultūros ir kūrybos sektoriaus padalinio ypatumus;

77.   ragina Komisiją suteikti kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms visavertį mažųjų ir vidutinių įmonių statusą su visomis šios sferos specifiką atitinkančiomis kreditavimo sąlygomis, parama verslo pradžiai, darbuotojų apsauga, ypač daug dėmesio skiriant mažai kapitalizacijai, prekių ženklo kaip turto vertinimui, didelei rizikai pradiniame etape, stipriai informacinių technologijų įtakai, nenuolatiniam užimtumui ir būtinybei steigti centralizuotas tarnybas;

78.   ragina visus suinteresuotuosius veikėjus apsvarstyti galimybę tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis pradėti taikyti naujas inovacines finansines priemones, kuriose būtų atsižvelgta į šių sektorių poreikius, ypač į tai, kad kūrybinių darbuotojų kapitalas dažnai būna tik nematerialusis turtas, kaip antai: banko garantijas, grąžintinus avansus, rizikos kapitalo fondus ir vietinių partnerysčių kūrimo skatinimą;

79.   ragina kultūros ir kūrybos sektoriaus mažųjų ir labai mažų įmonių vystymui pasitelkti Europos fondų lėšas ir programas (pvz., mikrofinansų skyrimo priemonę), siekiant optimizuoti paramą pramonės sektoriams sudarant palankias sąlygas gauti informacijos apie finansavimo galimybes ir supaprastinti paraiškų šioms lėšoms gauti teikimą;

80.   ragina teikti trumpalaikį mikrofinansavimą, kad būtų skatinama eksperimentuoti ir plėtoti inovacinius kultūros ir kūrybos projektus;

81.   rekomenduoja Komisijai įvertinti struktūrinių fondų ir dabartinių bei būsimų programų kultūros, garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonių, jaunimo ir švietimo srityse svarbą, atsižvelgiant į jų potencialą skatinti kūrybos sektorius, padaryti iš to išvadas dėl geresnės rėmimo politikos bei jas įgyvendinti;

82.   taip pat pripažįsta ES programų, pvz., naujovių ir konkurencingumo programos, veiksmingumą padedant MVĮ gauti finansavimą ir, siūlo Komisijai įvertinti galimybę rengti panašaus pobūdžio specialias kultūros ir kūrybos sektoriams skirtas programas;

83.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pavyzdinės iniciatyvos „skaitmeninė darbotvarkė“ biudžete sukurti specialią eilutę finansuoti Europos kino salių perėjimui prie skaitmeninių technologijų, siekiant suteikti visiems ES piliečiams galimybę susipažinti su įvairias Europos tapatybes atspindinčiu turiniu ir visą Europos kino sektorių padaryti konkurencingesnį;

84.   pabrėžia mecenatų ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerytės svarbą finansuojant ir remiant kultūrinę ir kūrybinę veiklą ir ragina pagerinti sąlygas šiam sektoriui pasinaudoti kreditais ir apsvarstyti alternatyvias formas siekiant skatinti įmones tapti mecenatais, pavyzdžiui, atleidžiant nuo mokesčių ar taikant jų lengvatas;

85.   pabrėžia, jog svarbu apmokyti bankų sektoriaus specialistus, kad jie sugebėtų užtikrinti konsultavimąsi dėl kultūros ir kūrybos projektų, siekiant suteikti geresnes galimybes gauti kreditus iš finansų institucijų;

86.   dar kartą pabrėžia, kad svarbu plėtoti konsultavimo ir patarimų teikimo paslaugas finansavimo ir įmonių valdymo srityse, kad kultūros ir kūrybos sektorių specialistai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės bei labai mažos įmonės, galėtų naudotis naudingomis priemonėmis, kurių reikia norint gerai valdyti įmonę, siekiant tobulinti kūrybą, gamybą, kultūros prekių ir paslaugų pardavimo skatinimą ir platinimą;

87.   pabrėžia, kad privaloma rengti specialistus, galinčius užtikrinti ekonominį ir finansinį kultūros ir kūrybos projektų pajėgumą, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti paskolas iš finansinių institucijų ir bankų, kurie paprastai neturi daug informacijos apie šį sektorių;

88.   ragina Komisiją atsižvelgiant į Skaitmeninę darbotvarkę padėti kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ ieškoti konkurencingų, vartotojams patogių ir novatoriškų verslo internetu modelių, pagrįstų kultūros ir kūrybos sektorių ir tarpininkų bendru finansavimu ir rizikos pasidalinimu;

89.   todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus MVĮ nebūtų apkrautos bereikalingomis išlaidomis ir kad joms nebūtų sudaromos biurokratinės kliūtys;

90.   atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. gruodžio mėn. bus pradėta įgyvendinti 8-oji bendroji mokslinių tyrimų programa, ragina Komisiją biudžete numatyti eilutę jaunesnių nei 35 metų amžiaus asmenų siūlomų kultūros ir kūrybos sektorių projektams įgyvendinti bei verslo pradžiai finansuoti;

91.   prašo, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės regioniniame veiksmų plane pirmenybinio finansavimo eilutė būtų skirta kultūros ir kūrybos sektoriui, ypač garso ir vaizdo sektoriui ir garso ir vaizdo kūrinių gamybai bei platinimui Europos ir Viduržemio jūros regione;

92.   siūlo pasinaudoti Europos kūrybos pramonės aljanso (angl. ECIA) sistema siekiant suteikti prieigą prie informacijos ir konsultacijų pasirengimo investicijoms ir ilgalaikių verslo strategijų klausimais, prieigą prie paskolų, garantijų fondų ir privačių tarpvalstybinių investicijų, taip pat ištirti galimybes įsteigti kūrybos pramonės šakų banką;

93.   ragina valstybes nares ir vietos, teritorines ir regionų valdžios institucijas sukurti palankias veiklos sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriams ir juos galinčioms finansuoti įstaigoms ir ragina šias valdžios institucijas informuoti finansavimo įstaigas apie kultūros ir kūrybos sektorių ypatybes, siekiant jas paskatinti investuoti į šiuos sektorius, ypač į MVĮ ir labai mažas įmones, remiantis didelių ekonominių galimybių kultūros projektais;

94.   ragina vietos, teritorines ir regionų įstaigas informuoti finansų organizacijas apie kultūros ir kūrybos sektorių specifiką, siekiant paskatinti jas investuoti į šio tipo pramonę, ypač mažąsias ir vidutines įmones;

Vietos ir regioninis bendradarbiavimas

95.   pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektorius dažnai padeda skatinti smunkančios vietos ekonomikos pertvarką, naujų veiklos rūšių atsiradimą ir naujų bei tvarių darbo vietų kūrimą ir didinti Europos regionų bei miestų patrauklumą siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos;

96.   pabrėžia, kad kultūra turi atlikti esminį vaidmenį vykdant tvarią pasienio teritorijų plėtrą, ir mano, kad tokia kultūros ir kūrybingumo infrastruktūra ir įstaigos gali prisidėti prie teritorinės sanglaudos įgyvendinimo; mano, kad kūrybos ir kūrybingumo skatinimas yra sudedamoji teritorinio bendradarbiavimo, kuris turi būti sustiprintas, dalis;

97.   ragina visas susijusias įstaigas vietos lygmeniu panaudoti teritorinio bendradarbiavimo programas siekiant dalytis pažangiąja patirtimi ir ja naudotis plėtojant kultūros ir kūrybos sektorius;

98.   rekomenduoja ne tik spartinti mokslinius tyrimus, susijusius su kultūros pasiūlos ir kultūros bei kūrybinių įmonių įsikūrimo tarpusavio priklausomybe, tirti kultūros, kaip verslo vietos veiksnio, svarbą visoje ES, bet ir remti mokslinius tyrimus, susijusius su kultūros ir kūrybinių įmonių įsikūrimo pasekmėmis verslo vietai;

99.   ragina Komisiją ir valstybes nares apibendrinti turimas žinias apie tarpvalstybinį ir teritorinį bendradarbiavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, jo poreikius ir gerąją praktiką, įgyti specifines žinias, susijusias su kultūra, kūryba ir pasienio teritorijomis, (ypač mažai aptartose srityse, pvz., ryšis tarp kultūros, kūrybingumo ir ekonomikos) ir parengti tarpvalstybines kultūrinio paveldo valdymo ir išteklių strategijas;

100. ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įsteigti susitikimų vietas ir padėti pagrindą vietos tinklų kūrimuisi siekiant didinti visų sektoriaus specialistų ir plačios visuomenės informuotumą apie kultūros ir kūrybinį sektorių keičiantis patirtimi, informacija apie bandymus, tobulinant įgūdžius ir supažindinant su inovacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, skaitmeninėmis technologijomis, taip pat organizuojant mokymus, diskusijas ir kitus meno ir kultūros renginius, plėtojant kūrybos centrus ir verslo inkubatorius, taip suteikiant galimybę jauniems specialistams ir kūrybiškoms įmonėms palaikyti ryšius, skatinti inovacijas ir siekti, kad sektoriaus veikla būtų labiau matoma;

101. ragina vietos, regionų ir teritorines valdžios institucijas sudaryti bendradarbiavimo tinklą, siekiant keistis gerąja patirtimi ir įgyvendinti bandomuosius tarptautinius ir tarpvalstybinius projektus;

102. pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali labai prisidėti gerinant kultūros produktų sklaidą ir platinimą organizuodamos, remdamos ir populiarindamos kultūrinius renginius;

103. atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos infrastruktūra+ ir įstaigos atlieka svarbų vaidmenį plėtojant fizinę miestų ir didmiesčių aplinką, kuriant investicijoms palankią aplinką, ir ypač turint omenyje buvusių pramoninių rajonų atstatymą bei atgaivinimą, o kultūros paveldas sukuria pridėtinę vertę ir suteikia individualumo plėtojant ir atnaujinant kaimo vietoves, ypač dėl jo poveikio kaimo turizmui, ir mano, kad būtina išvengti gyventojų mažėjimo šiose vietovėse;

104. taip pat mano, kad jis labai reikšmingas veiksnys buvusių pramoninių rajonų atgaivinimo strategijoje, taip pat politikos priemonėse, kuriomis apibrėžiamos naujos sektorinės turizmo sritys, ir naujoje tradicinio turizmo apibrėžtyje;

105. todėl mano, kad kultūros ir kūrybos sektorių steigimą ir jau esamų vystymą reikia remti pagal nacionalines, vietos ir regionų plėtros strategijas, kaip skirtingų politikos sričių valdžios įstaigų, VMĮ ir atitinkamų pilietinės visuomenės atstovų partnerystę;

106. todėl ragina valstybes nares ir regionus sudaryti galimybes šiam bendradarbiavimui užtikrinti, formuoti politiką, kurioje būtų susietos investicijos į infrastruktūrą ir į žmoniškuosius išteklius ir studijuoti inovacinių čekių programas (angl. innovation vouchers schemes) siekiant padėti kultūros ir kūrybos MVĮ bei asmenims įgyti profesinių įgūdžių;

107. mano, kad Komisija galėtų labiau atsižvelgti į miestų, savivaldybių bei regionų partnerystės susitarimus, kurie jau daugelį metų buvo išskirtinis kultūrinio ir kūrybinio bendradarbiavimo bei informacijos mainų forumas; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijomis skatinti šiuolaikiškas miestų partnerystės iniciatyvas ir mainus, kuriuose dalyvautų visi visuomenės sluoksniai;

108. siūlo parengti veiksmų programą, kurią įgyvendinant būtų tarpvalstybiniu lygmeniu skatinama kultūra ir bendradarbiavimas ir kuri sudarytų dalį Europos savanoriškos veiklos metų programos;

Europos kultūros sostinė

109. pabrėžia, kad Europos kultūros sostinių iniciatyva plačiai pripažįstama kaip vadinamoji miestų plėtros laboratorija pasitelkus kultūrą, ragina Komisiją remti šią iniciatyvą užtikrinant palankias pažangios patirties perdavimo sąlygas, kultūrinį bendradarbiavimą ir tinklų, skirtų patirties mainams dėl kultūros ir kūrybos sektorių galimybių, kūrimą siekiant išlaisvinti šių sektorių potencialą ir jį visapusiškai panaudoti;

110. ragina įtraukti į Europos kultūros sostinių iškilmių programą diskusijas apie kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimą;

Mada ir turizmas

111. mano, kad sektoriams, kurie Žaliojoje knygoje apibrėžiami kaip kūrybinės ir kultūros sektoriai, reikėtų priskirti ir madą bei kultūrinį ir tausųjį turizmą. Šiems dviems sektoriams būdingas didelis kūrybiškumas ir verslumas, reikšmingas Europos ekonomikai bei tarptautiniam konkurencingumui;

112. nurodo, kad turizmo reikšmė kultūros ir kūrybiniam sektoriams labai didelė, ir rekomenduoja Komisijai siekti, kad miestai ir regionai, kurdami turizmo rinkodarą, labiau pasinaudotų kultūra, kaip savo išskirtinumu, stiprintų tarpusavio bendradarbiavimą kultūros turizmo srityje, spartintų kultūros ir turizmo sektorių bendradarbiavimą ir remtų jį vykdydami bendrus rinkodaros projektus;

Tarptautiniai ryšiai ir prekyba

113. pabrėžia aukščiau minėtos UNESCO konvencijos svarbą, nes tarptautiniu PPO veiklos požiūriu ji yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, jog tarptautinėje prekyboje kultūrinio ir kūrybinio pobūdžio prekėmis ir paslaugomis toliau būtų taikoma vadinamoji išimtis kultūrai;

114. pastebi, kad, kalbant apie mainų ir kultūros įvairovės skatinimą, kūrėjai, norintys patekti į trečiųjų šalių rinką, susiduria su daug tarifinių ir netarifinių kliūčių, kurios yra susijusios su platinimo ir eksploatavimo tinklų nestabilumu, todėl Europos Sąjungos kultūrai sunku joje dalyvauti;

115. pabrėžia didelį kultūros ir kūrybos sektorių potencialą tarptautinėje prekyboje ir mano, kad šių sektorių svarba nepakankamai įvertinama dėl to, kad sudėtinga surinkti duomenis;

116. ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad pasirašoma vis daugiau dvišalių prekybos susitarimų, pateikti Europos Parlamentui aiškią bendrą strategiją dėl Kultūros bendradarbiavimo protokolų, kurie yra šių susitarimų priedai ir kurie yra skirti pritaikyti ES bendradarbiavimo pasiūlą prie šalių partnerių kultūros ir kūrybos sektorių poreikių ir ypatybių, laikantis PPO įsipareigojimų ir UNESCO konvencijos nuostatų ir principų;

117. ragina valstybes nares ir Komisiją didinti kultūros ir kūrybos produktų ir paslaugų eksportą bei dėti pastangas, kad Europos kultūros ir kūrybinio sektorių potencialas būtų labiau žinomas už ES ribų;

o

o         o

118. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

http://unesdoc.unesco.org/images/0014/001429/142919e.pdf

(2)

OL L 201, 2006 7 25, p. 15.

(3)

OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(4)

OL L 372, 2006 12 27, p. 1.

(5)

OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

(6)

OL C 81 E, 2011 3 15, p. 16.

(7)

OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.

(8)

OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.

(9)

OL C 247 E, 2009 10 15, p. 25.

(10)

OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223.

(11)

http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/CONS_NATIVE_CS_2009_08749_1_EN.pdf

(12)

http://unesdoc.unesco.org/images/0011/001114/111428mo.pdf

(13)

OL L 95, 2010 4 15, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos žalioji knyga tinkamu metu paskatino pradėti diskusijas apie kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimą, joje oficialiai pripažįstama šio sektoriaus ekonominė ir socialinė svarba. Europos Sąjungoje nuo 1990 m. kultūros ir kūrybos sektorių (KKS) augimas buvo išskirtinis darbo vietų kūrimo ir indėlio į BVP požiūriu.

Globalizacijos uždaviniai ir skaitmeninis amžius suteikė naujų svarbių galimybių plėtoti šiuos sektorius, jie taip pat gali padidinti šių sektorių dar menkai išnaudotą potencialą skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Tam, kad kultūros ir kūrybos sektoriai paskatintų kultūros įvairovę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, augimą ir užimtumą, būtinos strateginės investicijos. Todėl reikia skirti tinkamų priemonių, padėti kultūros ir kūrybos sektoriams plėtotis vietos ir regionų lygmeniu ir pereiti prie kūrybiškos ekonomikos skatinant papildomą šių sektorių išplitimą įvairiose ekonomikos ir socialinėse srityse. Iš tiesų, kuo didesnė bus Europos audiovizualinio turinio skaitmeninė pasiūla, tuo didesnę įtaką savitas Europos turinys turės kultūros įvairovei. Be to, kūrybos sektorius labai padeda vystyti informacijos ir ryšių technologijas ir atlieka svarbų vaidmenį vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu.

Taigi reikalinga ir varomoji jėga, kuri Bendrijos mastu skatintų kultūros ir kūrybos sektorius. Todėl šiuose sektoriuose turi būti taikomi inovaciniai ekonomikos modeliai ir teikiamos naujos legalios internetinės paslaugos. Dėl to būtina sukurti tikrą bendrą internetinio turinio ir paslaugų rinką, imtis specialių veiksmų, skirtų kultūros ir kūrybos sektorių, kurie skatina inovacijas ir struktūrinius pokyčius, vaidmeniui didinti, sutelkti veikėjus regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu ir kurti naujus produktus ir paslaugas, skatinančias augimą ir darbo vietų kūrimą.

Europoje kultūros sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį ir pritraukia piliečius, įmones ir investicijas. Jis parodo, kad Europa yra dinamiška ir skatinanti veikti vieta, kurioje malonu gyventi ir dirbti. Akivaizdu, kad energingas ir augantis kultūros sektorius yra esminė Europos, kaip kūrybiškos, žiniomis pagrįstos ekonomikos, sėkmės sąlyga. Kultūros sektorius taip pat pritraukia kvalifikuotus ir kūrybingus asmenis. Šiuo metu pripažįstama, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbus akstinas ekonominėms ir socialinėms inovacijoms daugelyje kitų sektorių.

Kai kurie tarptautiniai mūsų partneriai jau didele dalimi naudojasi daugialypiais kultūros ir kūrybos sektorių ištekliais, tačiau Europos Sąjunga dar turi parengti strategiją, pagal kurią jos didžiulis kultūrinis turtas taptų galingos kūrybiškos ekonomikos ir glaudžios visuomenės pagrindu.

Šiuo atžvelgiu žalioji knyga turi apimti daugiau. Kad būtų visiškai išlaisvintas dvigubas – kultūrinis ir ekonominis – kultūros ir kūrybos sektorių potencialas, būtina padidinti KKS gebėjimus eksperimentuoti ir kurti naujoves, pasinaudoti deramu įgūdžių deriniu ir gauti finansavimą. Esant kūrybiškai ekonomikai kultūros specialistai yra žinių visuomenės varomoji jėga, jie tampa ekonominio vystymosi bei socialinės harmonijos šaltiniu. Kadangi mūsų ekonomika vis labiau grindžiama nematerialiomis paslaugomis, kultūros ir kūrybos sektoriai suteikia didesnio masto pridėtinę kūrybinę vertę. Tvaraus augimo skatinimas grindžiamas ilgalaikėmis investicijomis į Europos kūrybinį potencialą.

Tikros vidaus rinkos sukūrimas yra prioritetas siekiant didinti užimtumą ir socialinę sanglaudą bei užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta bei užimtumą skatinančia ekonomika pasaulyje su didesniu skaičiumi geresnių darbo vietų. Todėl reikia pripažinti viso kultūros sektoriaus ypatumus ir būtina į juos atsižvelgti Europos taisyklėse, reglamentuojančiose tarptautinę prekybą, vidaus rinką, konkurenciją ir mokesčius.

Kultūros ir kūrybos sektoriai, kitaip nei kiti sektoriai, yra dvejopo pobūdžio – ekonominio, nes padeda kurti darbo vietas, didinti augimą ir kurti gerovę, bet visų pirma kultūrinio, nes šių sektorių veikla prisideda prie vystymosi ir socialinės bei kultūrinės piliečių integracijos. Skatindami kūrybiškumą ir inovacijas siekiant pagerinti sklaidos ir gamybos procesus, šie sektoriai atlieka labai svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje skatinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, pliuralizmą, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat prieigą prie kultūros darant demokratiškesnę ir skatinant kultūrų dialogą. Todėl teisingas atlygis už kūrybą remiantis intelektinės nuosavybės teisėmis yra būtina Europos kultūros įvairovės išsaugojimo sąlyga.

Taip pat reikia skirti dėmesį judumui ir patrauklumui. Menininkų, kultūros specialistų ir kūrinių judumo skatinimas yra būdas Europos kultūros ir kūrybos sektoriams padėti iš vietos lygmens pereiti į nacionalinį lygmenį. Norint pasiekti šį tikslą reikia pradėti vykdyti darnią partnerystę su Europos specialistais, grindžiamą nuolatinių konsultacijų mechanizmais siekiant neatsilikti nuo sparčiai besivystančio sektoriaus, panaikinti judumo trukdžius ir užtikrinti visais lygmenimis sukurtų priemonių stebėseną.

Europos Sąjunga turi taikyti priemones, skirtas kūrybos sektoriui remti. Itin pageidautina, kad šios dėl šios žaliosios knygos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Europos lygmeniu įvyktų konkrečių pokyčių, pvz., susijusių su mokesčiais, pritaikytais internetinėms kultūros vertybėms ir paslaugoms, ir galimybe pasinaudoti finansavimo priemonėmis, kurias teikia EIB ir EIF. Norint, kad kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų iki galo atlikti varomosios jėgos vaidmenį, reikia pradėti taikyti finansavimo priemones, paremtas tvirta kultūros sektoriaus ypatumų ekspertize, taip pat pritaikytą mokesčių sistemą.

Taigi, norint išlaisvinti kultūros ir kūrybos sektorių potencialą, itin svarbu vystyti aukštos kokybės meninį ir kultūrinį švietimą, teritorinį aspektą, vietos partnerystę, kūrybą ir kūrybiškumą, praktinės patirties perdavimą, finansavimą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir keitimąsi geriausia patirtimi. Būtina, kad tarp kultūros ir kūrybos sektorių vyktų konkurencija, ir prisiminti, kad reikia atsižvelgti į kiekvieno šių sektorių ypatumus ir į tai, kad jiems reikalinga skirtinga parama.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (26.1.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Nuomonės referentas: William (The Earl of) Dartmouth

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių prekes ir paslaugas labai remiama kultūra, plėtra ir demokratija, o taip pat skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europoje ir pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuota, jog pasaulinė prekyba kultūros ir kūrybos sektorių prekėmis ir paslaugomis per paskutinius dešimt metų išaugo beveik dvigubai;

2.  pabrėžia, kad, atsižvelgus į strategiją „Europa 2020“, reguliavimo sistema turėtų būti taikoma siekiant skatinti ne tik kūrybiškumą, naujoves ir tvarias darbo vietas kultūros ir kūrybos sektoriuose, bet taip pat ES valstybių narių bendradarbiavimą ir kultūros ir kūrybos sektorių įmonių veiklą;

3.  pabrėžia didelį kultūros ir kūrybos sektorių potencialą tarptautinėje prekyboje ir mano, kad šių sektorių svarba nepakankamai įvertinama dėl to, kad sudėtinga surinkti duomenis;

4.  tvirtai įsitikinęs, kad daugiau atvirumo kultūros ir kūrybos sektoriuose – ne panacėja, ir kad šių sektorių prekybos taisyklės turėtų skirtis nuo taisyklių, taikomų paprastoms prekėms; pažymi, kad pasaulinėje prekyboje kultūros ir kūrybos sektorių prekėmis ir paslaugomis vis dar dominuoja išsivysčiusios šalys, ir mano, jog Komisija turėtų imtis naujų iniciatyvų siekdama prisidėti prie šios problemos sprendimo; laikosi nuomonės, kad kultūros ir kūrybos sektoriai turi potencialo siekiant prisidėti ir atgaivinti tuos Europos regionus ir miestus, kurių rinkos, grindžiamos tradicinių vietos amatininkų gaminių gamyba ir prekyba, patyrė ekonominį nuosmukį dėl nesąžiningos konkurencijos su dinamiškai besivystančių šalių pagamintais produktais;

5.  primena, kad siekiant užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniuose prekybos susitarimuose reikia atidžiai derinti teisių savininkų ir plačiosios visuomenės interesus, kad būtų užtikrintas pagrindinis ES vaidmuo žinių ekonomikos srityje, ir primena, kad turint mintyje mažiausiai išsivysčiusias šalis ir besivystančias šalis arba pramoninių šalių konkurentus apsauga turėtų būti taikoma kitokiu būdu; mano, kad tinkama Europos kultūros ir kūrybos sektorių veikla priklauso nuo tokios pusiausvyros užtikrinimo siekiant toliau skatinti įmones, menininkus ir kūrėjus diegti naujoves; šiuo tikslu ES turėtų priimti iššūkį parengdama naujus su autorių teisėmis susijusius teisės aktus, skirtus naujam technologijų amžiui, kurie būtų suderinami su reikalavimais dėl asmens laisvių; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas – vienintelis būdas siekiant kovoti su piratavimu, prekių klastojimu ir intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais;

6.  pažymi, kad Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, (TRIPS sutartis) taikymo sritis turėtų būti išplėsta siekiant aprėpti kitas kultūros ir kūrybos sektorių sritis;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad autorių teisės visų pirma skirtos tikriesiems autoriams ir kūrėjams apsaugoti, ir kad apsaugant autorių teises neturėtų būti pažeidžiamos pagrindinės teisės;

8.  visapusiškai remia ambicingesnės ES politikos, taip pat abipusiai naudingo ir savanoriško ES valstybių narių bendradarbiavimo kultūros ir kūrybos sektorių srityje plėtojimą vadovaujantis 2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

9.  pažymi, kad elektroninė prekyba ir internetas vystosi dideliu greičiu, kai vadinamosios technologijų kartos vis greičiau keičia viena kitą, taigi laikosi nuomonės, kad reikėtų dėti pastangų siekiant suderinti atsakomąsias Sąjungos reguliavimo priemones su taikomais socialiniais ir prekybos reikalavimais, kad minėtosios priemonės nebūtų pasenusios, taigi beprasmiškos ir netrukdytų visapusiškai išlaisvinti ES valstybių narių kultūros ir kūrybos sektorių potencialo;

10. pažymi, kad internetas vystosi organiškai, kai technologijų naudojimo ciklai vis trumpėja, todėl laikosi nuomonės, kad kiekviena iniciatyva, kurios tikslas būtų kontroliuoti infrastruktūros plėtojimą nesukuriant alternatyvių verslo modelių, visada vėluos bent viena karta, todėl turbūt bus varžomas kultūros ir kūrybos sektorių augimas ES valstybėse narėse;

11. pabrėžia minėtosios UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbą, nes tarptautiniu PPO veiklos požiūriu ji yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, jog tarptautinėje prekyboje kultūrinio ir kūrybinio pobūdžio prekėmis ir paslaugomis toliau būtų taikoma vadinamoji išimtis kultūrai;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.1.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

7

1

19

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Kader Arif, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

George Sabin Cutaş, Mário David, Jörg Leichtfried, Miloslav Ransdorf, Michael Theurer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Patrice Tirolien


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (8.12.2010)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Nuomonės referentė: Karima Delli

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.     kadangi kultūros ir kūrybinis sektorius yra svarbi Europos ekonomikos dalis, šiuose sektoriuose jau dirba apie 5 mln. asmenų ir kadangi dėl naujovių šioje srityje multiplikatoriaus poveikio kultūros ir kūrybos sektoriuose esama daug galimybių kurti deramo, kokybiško ir su konkrečia vieta susijusio darbo vietas; kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai yra itin svarbūs Europos Sąjungos užimtumo srityje nustatytų tikslų pasiekimui ir žiniomis bei naujovėmis pagrįstos visuomenės kūrimui vykdant strategiją „Europa 2020“, visų pirma imantis iniciatyvų dėl naujų darbo vietų kūrimo ir dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos; kadangi reikia sukurti šių sektorių, kurie prisideda prie kultūrinės tapatybės bei įvairovės skatinimo vietos ir regionų lygmenimis, darbo vietų kūrimo ir kompetencijos kokybės, konkurencingumo, teritorijų ir gamtovaizdžio bei kultūros paveldo panaudojimo ir technologinių naujovių, plėtrai palankią aplinką,

B.     kadangi prieiga prie informacijos ir kūrybos turinio, taip pat pagarba kultūrinei įvairovei, yra itin svarbus pagrindines teises apibrėžiantis elementas, visų pirma labiausiai pažeidžiamų asmenų atžvilgiu,

C.     kadangi kūrybiškumas priklauso nuo galimybės gauti informaciją ir prieigos prie esamų kūrinių ir kūrybos turinio,

D.     kadangi dėl nesuderintų autorių teisių išimčių kliudoma žinių produktų ir paslaugų judėjimui visoje Europoje ir naujų darbo vietų kūrimui inovaciniuose sektoriuose, nuolat tobulėjant technologijoms,

E.     kadangi labai įvairūs kultūros ir kūrybos sektoriaus veikėjų statusai – mėgėjai, savarankiški darbuotojai, tarnautojai, laisvai samdomi pramogų verslo atstovai, individualūs verslininkai ir pan. – ir jų darbo metodai atspindi turtingą Europos paveldą, kuris turi būti saugomas kartu užtikrinant veikėjų nediskriminavimą ir jų teisę į darbą bei socialines teises, kad būtų garantuotas teisingas ir reguliarus atlyginimas ir taip sumažintas nestabilumas,

1.      pabrėžia, kad būtina mažinti skirtumus, su kuriais susiduria kultūros ir kūrybos sektoriaus veikėjai, kovoti su garantijų nesuteikiančių darbo sutarčių platinimu ir diskriminacija šiuose sektoriuose, atsižvelgiant į atlyginimą, prieigą prie darbo rinkos, socialinę apsaugą, bedarbio ir motinystės išmokas ir užtikrinti einamų pareigų ir kvalifikacijos lygio atitikimą; ragina valstybes nares ištirti, kokie pokyčiai būtų reikalingi siekiant socialinės apsaugos sistemas pritaikyti prie specialių kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjų poreikių, nustatant su geografiniu judumu susijusius kriterijus ir atsižvelgiant į dažną darbo santykių šiame sektoriuje nutrūkstamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti kultūros subjektų, švietimo srities atstovų ir įmonių bendradarbiavimą, kad būtų kuriamos geresnės sąlygos jaunimo, visų pirma mažiau galimybių turinčio jaunimo, integracijai į darbo rinką;

2.      mano, kad svarbiausia sutelkti dėmesį į ypatingą žinių, kūrybos ir kultūros sektoriaus darbuotojų užimtumo padėtį, nes jų svarba Europos ekonomikos novatoriškumui teisingai pabrėžiama, bet nepakankamai atsižvelgiama į šių profesijų ypatumus ir dėl judumo bei darbo nutrūkstamumo kylančias jų savybes; todėl ragina Komisiją dar išsamiau išnagrinėti šiuos aspektus ir pateikti atitinkamų pasiūlymų;

3.      pabrėžia, kad kultūra yra pamatinė visuotinės svarbos vertybė, reikalinga, kad visos skirtingos Europos sudedamosios dalys augtų ir kad būtų įveiktas nacionalizmas bei kitos vidinės kliūtys; yra įsitikinęs, kad Sąjunga turi remti kultūros ir kūrybos sektorius, kurdama specialias jiems skirtas programas bei garantijų fondus;

4.      pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriai dirba nuolatinės raidos sąlygomis, kurioms būdinga vystymosi sparta bei skaitmeninių informacijos ir ryšių technologijų sklaida pasauliniu mastu;

5.      prašo, kad Komisija ir valstybės narės teiktų deramą paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms Europos kultūros ir kūrybos sektoriuose; pabrėžia, kad būtina įgyvendinti politiką, padedančią išsaugoti ir sukurti darbo vietas šiose įmonėse atsižvelgiant į tai, kad jos sudaro didžiausią įmonių kultūros ir kūrybos sektoriuose dalį, ir sudaryti geresnes sąlygas šioms įmonėms gauti finansavimą, visų pirma mikrokreditus;

6.      pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriai dažnai prisideda prie sunkumų patiriančios vietos ekonomikos gaivinimo, skatindami naujų ekonominės veiklos rūšių atsiradimą, kurdami naujas darbo vietas ir taip remdami ištisų Europos regionų vystymąsi;

7.      ragina Komisiją gerbti ir pripažinti kultūros tarnybų, pelno nesiekiančių organizacijų ir privačių iniciatyvų vykdytojų, prisidedančių prie kūrybiškos solidarios ekonomikos vystymo, veiksmus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti gerąją patirtį ir ją įtvirtinti siekiant jauniems žmonėms, kad ir koks būtų jų statusas (studentas, mokinys, stažuotojas, bedarbis ir t. t.) ir pažeidžiamiausiems asmenims suteikti geresnes galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime ir susipažinti su kūrybos turiniu, pavyzdžiui, taikant mažesnius tarifus, platinant kultūrinius čekius arba organizuojant nemokamą kultūrinę veiklą;

8.      mano, kad sektoriams, kurie Žaliojoje knygoje apibrėžiami kaip kultūros ir kūrybos pramonės sritys, reikėtų priskirti ir madą bei kultūrinį ir tausųjį turizmą; šiems dviems sektoriams būdingas didelis kūrybiškumas ir verslumas, reikšmingas Europos ekonomikai bei tarptautiniam konkurencingumui;

9.      mano, kad būtina gerinti kultūros ir kūrybinėje srityje dirbančių darbuotojų žinias, gebėjimus ir darbo perspektyvas, ir ragina valstybes nares skatinti su tuo susijusias mokymosi visą gyvenimą programas;

10.    pabrėžia kūrybos sektoriaus poveikį užimtumui Sąjungoje ir neįprasto pobūdžio šio sektoriaus darbo santykius, palyginti su nuolatinį užmokestį gaunančių darbuotojų darbu;

11.    atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis darbo kūrybiniame sektoriuje padaroma nepalaikant darbo santykių – dirbant savarankiškai arba vystant smulkųjį verslą, ir tai daro didelę įtaką sektoriaus darbuotojų socialiniam draudimui ir apsaugai;

12.    ragina Komisiją skatinti besimokančių kultūros ir kūrybos sektoriaus specialistų, visų pirma jaunų verslininkų, judumą; skatina Europos Sąjungos ir valstybių narių judumo iniciatyvas, ypač studentų, mokinių, stažuotojų ir jaunų kūrėjų, nesvarbu, ar jie turi diplomus, ar ne, kuriomis skatinama keistis idėjomis bei gerąja patirtimi ir gerinti kalbų mokėjimą, taip pat menininkų namų ir dirbtuvių plėtojimą ir ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pašalinti kliūtis laisvam asmenų judėjimui ir vizų išdavimui, visų pirma vykdant Sąjungos menininkų mainus, taip pat ištirti šiame sektoriuje dirbančių asmenų Sąjungos šalyse ir trečiosiose šalyse mainų programų įgyvendinamumą atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius tiek patekimą į teritoriją, tiek kovą su prekyba žmonėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų griežčiau kovojama su laisvo judėjimo kliūtimis Sąjungoje;

13.    ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti menininko, autoriaus, kūrybinio darbuotojo profesinio statuso ypatingumą, nustatant jam taikomus reikalavimus ir tinkamas normines socialinės rūpybos, paramos užimtumui bei formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo priemones; mano, kad menininkai, autoriai ir kūrybiniai darbuotojai yra kultūros ir kūrybos sektorių pagrindas, todėl jiems reikia padėti visapusiškai išreikšti savo potencialą;

14.    prašo tinkamomis priemonėmis panaikinti didelius neigiamus kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbančių moterų profesinės padėties bei darbo užmokesčio skirtumus palyginti su vyrais;

15.    pabrėžia švietimo, kuriuo sujungiamos teorinės civilizacijos bei technikos istorijos žinios ir taikomojo meno kūryba bei kultūros vertybių valdymas, naudą įmonėse, dirbtuvėse ir pan., didinant ir teorines, ir praktines žinias;

16.    ragina Komisiją skatinti bendrus tyrimus ir partnerystės programas, kurias vykdytų kultūros ir kūrybos sektorių ir švietimo, mokymo ir tęstinio mokymo sektorių atstovai, siekiant vystyti kūrybinius ir su kultūrų įvairove susijusius piliečių gebėjimus, sudaryti palankesnes sąlygas mokymo sektoriuje taikyti naujus kūrybinius metodus ir priemones, gerinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma naudojant Europos socialinio fondo lėšas, kadangi šioje srityje vyksta didelių technologinių pokyčių, ir, atvirkščiai, kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti naujoves per tyrimus ir švietimą; pabrėžia, kad tarpkultūrinis mokymasis ir gebėjimai padeda piliečiams suprasti kitas kultūras, taigi padeda skatinti socialinę įtrauktį;

17.    pabrėžia, kad būtina keistis informacija ir gerąja patirtimi, didinti mokymo pasiūlą, visų pirma skaitmeninių technologijų ir verslo vadybos srityse, ugdyti naujus gebėjimus ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, pavyzdžiui, sudarant geresnes sąlygas naudotis esamomis Europos Sąjungos programomis ir fondų lėšomis, taip užtikrinant geresnes kūrėjų bei kultūros ir kūrybos sektoriaus darbuotojų, kuriems didelę įtaką daro ekonomikos ir technologijų pokyčiai, galimybes rasti tinkamą darbą ir gerinti bei pripažinti šių asmenų gebėjimus;

18.    primena, kad meninės profesijos yra vienas mūsų kultūros paveldo ir ekonomikos ramsčių, todėl jų ilgalaikiškumą reikia užtikrinti taikant tinkamus žinių ir gebėjimų perdavimo mechanizmus, kaip pabrėžiama 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl kultūros pramonės Europoje;

19.    ragina Komisiją skatinti naudoti, platinti ir tobulinti atviro kodo programinę įrangą ir atviruosius standartus, suteikiančius galimybę skatinti inovacijas ir kūrybiškumą, platinti žinias ir kurti darbo vietas;

20.    pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektorių srityje labai svarbi speciali profesinio mokymo politika, kuri turėtų apimti ir formalųjį mokymąsi, ir savišvietą, vystytis kaip tęstinis profesinis mokymas visą gyvenimą, būti įgyvendinama teikiant paramą ir sektoriaus mokymo įstaigoms;

21.    ragina Komisiją paprašyti valstybes nares papildyti profesinių diplomų ir studijų programų, visų pirma susijusių su naujomis kompetencijomis, reikalingomis kultūros ir kūrybos sektoriams, abipusio pripažinimo sistemą;

22.    prašo skirti didesnę paramą menininkų ir kultūros veikėjų judumui skatinti, nes jis padeda rasti naujų užimtumo perspektyvų ir galimybių;

23.    ragina kultūros ir kūrybos sektoriaus mažųjų ir labai mažų įmonių vystymui pasitelkti Europos fondų lėšas ir programas (pvz., mikrofinansų skyrimo priemonę), siekiant optimizuoti paramą pramonės sektoriams sudarant palankias sąlygas gauti informacijos apie finansavimo galimybes ir supaprastinti paraiškų šioms lėšoms gauti teikimą;

24.    prašo Komisiją paraginti valstybes nares remti meninį ugdymą ir kūrybiškumą; ypač prašo Komisijos integruoti esamas programas, būtent Erasmus, Comenius ir MEDIA, numatant biudžeto eilutes, skirtas menininkams, meno mokyklų studentams ir dėstytojams bei kūrybiškiems jauniems specialistams, ir taikant tokias priemones, kaip mainai, kuravimas, judumas ar gyvenamosios vietos suteikimas;

25.    ragina Komisiją remti investavimą į kultūros ir kūrybos sektoriams, įskaitant pelno nesiekiančias įstaigas, skirtas europines programas, skiriant asignavimus ir kuriant specialias programas, analogiškas programai MEDIA; prašo Komisijos ištirti ir konkrečias galimybes pasinaudoti esamais ištekliais, ypač Europos socialinio fondo lėšomis;

26.    ragina valstybes nares remti mokymus vadybos, verslo ir verslumo srityse, kurie būtų konkrečiai pritaikyti kultūros ir kūrybinės veiklos sričių specialistams, taip suteikiant jiems bendravimo ir verslumo gebėjimų, kurių reikia nuolat besikeičiančioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje;

27.    ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą socialinės apsaugos lygį ir pakankamas minimalaus pragyvenimo pajamas (ypač nedarbo draudimo, sveikatos draudimo ir motinystės išmokų srityse), lygiavertes visų kitų darbuotojų apsaugos lygiui, ir nagrinėti ypatingos aktyvios užimtumo politikos priemones, kurios turi būti deramo pajamų lygio tęstinumo garantija nutrūkus užimtumui, o tai būdinga kultūros ir kūrybos sektoriuose, ir sudaryti sąlygas atskirų asmenų ir kolektyvinei emancipacijai; taip pat mano, kad minimalios pajamos gali būti tinkama priemonė tokiam socialinės apsaugos lygiui užtikrinti ir kad pastarasis gali būti naudingai derinamas su profesinio mokymo programų plėtojimu;

28.    ragina Komisiją remti TDO padoraus darbo darbotvarkę ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, kad kultūros ir kūrybos sektoriuje būtų sumažinta socialinė nelygybė, kovojama su diskriminacija ir gerinama darbuotojų sauga ir sveikata;

29.    pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektorius dažnai padeda skatinti smunkančios vietos ekonomikos pertvarką, naujų veiklos rūšių atsiradimą ir naujų bei tvarių darbo vietų kūrimą ir didinti Europos regionų bei miestų patrauklumą siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos;

30.    ragina Komisiją prižiūrėti, kad kūriniai būtų tinkamai apsaugoti nuo piratavimo, siekiant užtikrinti kūrybos sektoriaus darbo vietų ilgalaikiškumą; atsižvelgdamas į šiame sektoriuje jau prarastas darbo vietas ir ateities grėsmes mano, kad reikėtų tinkamai saugoti neturtines teises užtikrinant sektoriaus darbo vietų ilgalaikiškumą Europoje;

31.    taip pat pripažįsta intelektinės nuosavybės teisės apsaugos ir veiksmingo šios teisės pažeidimų problemos sprendimo svarbą; mano, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai kelia didelį pavojų sektoriaus gyvybingumui, nes būtent šia teise užtikrinamos kultūros ir kūrybos sektoriaus veikėjų pajamos ir užimtumas;

32.    pripažįsta švietimo svarbą šiame sektoriuje ugdant verslumo gebėjimus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Jean-Luc Bennahmias, Mara Bizzotto, Milan Cabrnoch, David Casa, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Pascale Gruny, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Vincenzo Iovine, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Vilija Blinkevičiūtė, Edite Estrela, Julie Girling, Sergio Gutiérrez Prieto, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner, Birgit Sippel, Csaba Sógor


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.2.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Nuomonės referentas: Ivo Belet

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad kultūros ir kūrybos pramonės šakos, kuriose yra 5 mln. darbo vietų ir kurios sukuria 2,6 proc. Europos Sąjungos BVP, yra viena iš pagrindinių ES augimo varomųjų jėgų, kadangi kuriamos darbo vietos, skatinamos naujovės ir šios pramonės šakos atlieka itin svarbų vaidmenį visuotinėse vertybių grandinėse, turi pridėtinę vertę, kaip socialinės sanglaudos veiksnys, ir yra veiksminga priemonė kovojant su šiuo ekonominiu nuosmukiu;

2.  ragina Komisiją dėti pastangas siekiant geriau apibrėžti kultūros ir kūrybos pramonės šakas, kad būtų galima nuodugniai analizuoti jų poveikį ilgalaikiam augimui ir tarptautiniam konkurencingumui ir rasti geresnių būdų specifinių šio sektoriaus ypatybių pripažinimui užtikrinti;

3.  pripažįsta, kad itin svarbu skubiai ir sėkmingai įgyvendinti Europos skaitmeninės darbotvarkės iniciatyvą, kad Europos kultūros ir kūrybos pramonė galėtų visapusiškai naudotis galimybėmis, kurias suteikia plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos, ir sėkmingai prie šių galimybių prisitaikyti;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti kultūros ir kūrybos pramonės įmonėms daugiau galimybių naudotis interneto rinkomis ir leisti menininkams naudotis skaitmeninės aplinkos pranašumais;

5.  pabrėžia, kad norint sukurti sąlygas, kuriomis būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis naujomis platformomis ir įranga, svarbų vaidmenį atlieka savitarpio suderinamumas ir standartai, ir ragina Komisiją skatinti platformų savitarpio suderinamumą, kurti standartus, kuriais vadovaujantis būtų galima sukurti naujovėms palankią rinką, ir vengti sistemų, kurios ribotų prieigą prie įvairesnio turinio;

6.  ragina Komisiją atsižvelgiant į Skaitmeninę darbotvarkę padėti kultūros ir kūrybos pramonės MVĮ ieškoti konkurencingų, vartotojams patogių ir novatoriškų verslo internetu modelių, pagrįstų kultūros ir kūrybos pramonės šakų ir tarpininkų bendru finansavimu ir rizikos pasidalinimu;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti paskatas, kurias įgyvendinant būtų užtikrinamos viešos ir privačios investicijos į kultūros ir kūrybos pramonę, skirtos kurti ir vystyti lengvai reprodukuojamoms energijos taupymo ir efektyvumo technologijoms;

8.  ragina sukurti tikrą bendrą Europos kūrybos rinką, kad kultūros ir kūrybos pramonės įmonės galėtų plėsti savo veiklą ir užmegzti ryšius su didesne potencialių vartotojų baze – taip šios įmonės galėtų kurti naujas ilgalaikes kūrybos, platinimo ir eksploatacijos strategijas ir skatinti kultūros ir kūrybos pramonės darbuotojų judumą, savitarpio mainus ir bendradarbiavimą, ypač sukurdamos kultūros ir kūrybos pramonės platformas;

9.  pabrėžia, kad ES naujovių politika turi atlikti tam tikrą vaidmenį panaudojant kūrybingų MVĮ galimybes vystyti technines, ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos naujoves, taigi įgyvendinant šią politiką turi būti atsižvelgta į svarbų kūrybos pramonės vaidmenį formuojant kūrybingą ir palankiai naujoves priimančią visuomenę; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus MVĮ nebūtų apkrautos bereikalingomis išlaidomis ir kad joms nebūtų sudaromos biurokratinės kliūtys;

10. pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės yra pagrindinis kūrybos įmonių turtas, individualios kūrybos paskata ir investicija į kūrybą; taigi ragina parengti programas, pagal kurias būtų padedama kultūros ir kūrybos pramonės šakoms prisitaikyti prie perėjimo į skaitmeninę aplinką naudojantis paslaugomis internetu, pagrįstomis nauja intelektinės nuosavybės valdymo tvarka remiant autorių teises, pvz., išplėstas kolektyvinio licencijų išdavimo ir paprastas vieno langelio principu grindžiamas teisių išaiškinimo sistemas; taip pat ragina parengti proporcingą reguliavimo pagrindą, kuriuo remiantis būtų saugomos ir taikomos intelektinės nuosavybės teisės;

11. pripažįsta, kad nepakankamas finansavimas yra pagrindinė daugelio kūrybos pramonės įmonių augimo kliūtis; pabrėžia, kad reikia nedelsiant skirti lėšų iniciatyvoms, susijusioms su kūrybos įmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos pramonės šakų pobūdį labiausiai tinkamos priemonės joms finansuoti yra rizikos kapitalo, privatus kapitalo, verslo rėmėjų (vadinamųjų verslo angelų) ir tarpinių finansinių priemonių investicijos; taip pat atkreipia dėmesį į Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) potencialą remiant vis dar menkai išnaudojamą kūrybos sektorių, labiausiai – teikiant paramą MVĮ;

12. siūlo pasinaudoti Europos kūrybos pramonės aljanso (angl. ECIA) sistema siekiant suteikti prieigą prie informacijos ir konsultacijų pasirengimo investicijoms ir ilgalaikių verslo strategijų klausimais, prieigą prie paskolų, garantijų fondų ir privačių tarpvalstybinių investicijų, taip pat ištirti galimybes įsteigti kūrybos pramonės šakų banką; taip pat pripažįsta ES programų, pvz., naujovių ir konkurencingumo programos, veiksmingumą padedant MVĮ gauti finansavimą ir, siūlo Komisijai įvertinti galimybę rengti panašaus pobūdžio specialias kultūros ir kūrybos pramonei skirtas programas;

13. palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pavyzdinėje strategijos „ES 2020“ iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ įsipareigojo įkurti Europos dizaino vykdomąjį komitetą, kuris bus raginamas metų laikotarpiu teikti pasiūlymus, susijusius su dizaino vaidmens skatinimu įgyvendinant naujovių politiką;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant sanglaudos politiką ir naudojantis struktūrinių fondų lėšomis visoje ES sudaromos didelės kultūros, kūrybiškumo ir naujovių finansavimo galimybės; tačiau apgailestauja, jog panašu, kad iki šiol kultūros ir kūrybos pramonė išnaudojo labai nedidelę dalį šių lėšų; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą naudojantis šiomis priemonėmis, taip pat išsamiau skelbti ir informuoti apie tai, kas prieinama;

15. pabrėžia, kad reikia palankesnės fiskalinės ir investicijų aplinkos, ir tai apimtų ir dabartinių PVM taisyklių persvarstymą (įskaitant didelį skirtumą tarp tarifų, taikomų, kai naudojamasi internetu ir kai juo nesinaudojama, skirtumą), ir dabartinių mokesčių lengvatų (angl. tax shelter) taikymo srities išplėtimą.

16. siūlo parengti veiksmų programą, kurią įgyvendinant būtų tarpvalstybiniu lygmeniu skatinama kultūra ir bendradarbiavimas ir kuri sudarytų dalį Europos savanoriškos veiklos metų programos;

17. ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų siekiant išsamiau informuoti investuotojus apie ekonominę kūrybos pramonės vertę ir didelį jos potencialą skatinant Europos ekonomikos konkurencingumą, pavyzdžiui, ragina Komisiją parengti Europos masto verslo plano gaires, kuriomis būtų vadovaujamasi įgyvendinant kūrybos ir kultūros projektus, teikiant paslaugas ir vykdant darbus, taip pat specialius veiklos rodiklius, kuriuos taikant būtų galima skatinti techninį ir ekonominį šio sektoriaus investicijų vertinimą neapkraunant MVĮ bereikalingomis išlaidomis ir biurokratine našta;

18. atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Europos kultūra ir kultūrinis kūrybiškumas labai svarbūs visuomenei kuriant bendrą Europos tapatybę ir saugant vertybes, kurios sudaro kolektyvinę atmintį ir paveldą;

19. pabrėžia, kad svarbu plėtoti Europos skaitmeninę biblioteką ir vystyti ją kaip Europos kultūros paveldo, kolektyvinės atminties ir kūrybiškumo projekto centrą ir šviečiamosios, kultūrinės, naujoviškos ir verslo veiklos atskaitos tašką; pažymi, kad meno mainai yra vienas iš mūsų kultūros paveldo ir ekonomikos ramsčių, todėl jie turi būti saugomi tinkamomis žinių ir įgūdžių perdavimo priemonėmis;

20. pabrėžia, kad ypač svarbios švietimo programos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas profesiniam mokymui, idėjų plėtojimui ir dėstymui, e. įgūdžiams, techniniams, verslumo ir rinkodaros įgūdžiams, taip pat socialinių tinklų naudojimui ir darbuotojų kvalifikacijai; atkreipia dėmesį į galimybes, kurios atsiranda dėl artimo kultūros ir kūrybos pramonės šakų, universitetų, mokslinių tyrimų centrų, meno mokyklų ir įstaigų bendradarbiavimo ir dialogo siekiant rengti bendras programas ir sudaryti mokymosi visą gyvenimą galimybes; todėl ragina valstybes nares ir regionus sudaryti galimybes šiam bendradarbiavimui užtikrinti, formuoti politiką, kurioje būtų susietos investicijos į infrastruktūrą ir į žmoniškuosius išteklius ir studijuoti inovacinių čekių programas (angl. innovation vouchers schemes) siekiant padėti kultūros ir kūrybos MVĮ bei asmenims įgyti profesinių įgūdžių;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.2.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Maria Badia i Cutchet, Antonio Cancian, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Yannick Jadot, Ivailo Kalfin, Bernd Lange, Mario Pirillo, Vladimír Remek, Silvia-Adriana Ţicău


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (3.3.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina tai, kad visoje žaliojoje knygoje kultūros ir kūrybos sektoriai, kurie itin prisideda prie vietos ir regiono patrauklumo didinimo bei jų ekonominės, socialinės ir teritorinės plėtros vizijos kūrimo, pripažįstami kaip vietos ir regionų plėtros priemonė, pabrėžia, kad vietos ir regiono valdžios įstaigos valstybėse narėse atsakingos už sektorius, minimus kultūros ir kūrybos kontekste, ypač už kultūrą, tyrimus, švietimą, turizmą bei užimtumą, todėl pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį jie atlieka šiame sektoriuje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos infrastruktūra+ ir įstaigos atlieka svarbų vaidmenį plėtojant fizinę miestų ir didmiesčių aplinką, kuriant investicijoms palankią aplinką, ir ypač turint omenyje buvusių pramoninių rajonų atstatymą bei atgaivinimą, o kultūros paveldas sukuria pridėtinę vertę ir suteikia individualumo plėtojant ir atnaujinant kaimo vietoves, ypač dėl jo poveikio kaimo turizmui, ir mano, kad būtina išvengti gyventojų mažėjimo šiose vietovėse; taip pat mano, kad jis labai reikšmingas veiksnys buvusių pramoninių rajonų atgaivinimo strategijoje, taip pat politikos priemonėse, kuriomis apibrėžiamos naujos sektorinės turizmo sritys, ir naujoje tradicinio turizmo apibrėžtyje; todėl mano, kad kultūros ir kūrybos sektorių steigimą ir jau esamų vystymą reikia remti pagal nacionalines, vietos ir regionų plėtros strategijas, kaip skirtingų politikos sričių valdžios įstaigų, VMĮ ir atitinkamų pilietinės visuomenės atstovų partnerystę;

3.  mano, kad kultūra ir kūryba grindžiami projektai gali ne tik pagerinti struktūrines sąlygas mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir taip prisidėti prie teritorinės sanglaudos ES, bet ir tiesiogiai išlaikyti konkurencingumą bei užimtumo kūrimą visuose regionuose, suteikiant daug galimybių, ypač MVĮ, pasitelkus inovacijas skatinti augimą ir kurti naujas darbo vietas; todėl ragina Komisiją, valstybes nares, regiono ir vietos valdžios įstaigas kiek įmanoma panaudoti veikiančias ES paramos programas, pvz., sanglaudos ir struktūrinės politikos, kaimo plėtros pagal BŽŪP, mokslinių tyrimų pagrindų programą, konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą ir kt., taip pat rengiant naujus projektus, skatinančius kultūrinę įvairovę ir kūrybingumą (įskaitant susijusius su regioninėmis kalbomis ir kultūromis), konkurencingumą ir inovacijas; ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti esamas techninės pagalbos schemas, kad regiono ir vietos lygmenimis būtų galima skleisti žinias apie tai, kokių esama problemų, susijusių su įgyvendinimu;

4.  pabrėžia, kad kultūra turi atlikti esminį vaidmenį vykdant tvarią pasienio teritorijų plėtrą, ir mano, kad tokia kultūros ir kūrybingumo infrastruktūra ir įstaigos gali prisidėti prie teritorinės sanglaudos įgyvendinimo; mano, kad kūrybos ir kūrybingumo skatinimas yra sudedamoji teritorinio bendradarbiavimo, kuris turi būti sustiprintas, dalis; ragina visas susijusias įstaigas vietos lygmeniu panaudoti teritorinio bendradarbiavimo programas siekiant dalytis pažangiąja patirtimi ir ja naudotis plėtojant kultūros ir kūrybos sektorius; ragina Komisiją ir valstybes nares apibendrinti turimas žinias apie tarpvalstybinį ir teritorinį bendradarbiavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, jo poreikius ir gerąją praktiką, įgyti specifines žinias, susijusias su kultūra, kūryba ir pasienio teritorijomis, (ypač mažai aptartose srityse, pvz., ryšis tarp kultūros, kūrybingumo ir ekonomikos) ir parengti tarpvalstybines kultūrinio paveldo valdymo ir išteklių strategijas;

5.  pažymi, kad infrastruktūra, pvz., greitasis plačiajuostis ir interneto ryšys, yra labai svarbi kultūros ir kūrybos sektorių raidai ir taip pat yra išankstinė sąlygą šių sektorių raidai, nes sumažina buvimo vietos trūkumus, ir kadangi technologijos yra šių pramonės šakų varomoji jėga; teigiamai vertina veiksmus, numatytus kultūros ir kūrybos sektorių vaidmeniui stiprinti, kad jie veiktų kaip naujovių ir struktūrinių pokyčių katalizatorius pagal pavyzdines iniciatyvas „Inovacijų Sąjunga“ ir „Skaitmeninė darbotvarkė Europai“; pabrėžia IRT vaidmenį kultūros ir kūrybingumo sektoriuose, atkreipia dėmesį į „kūrybinius ryšius“ tarp investicijų, technologijų, naujovių, verslumo ir prekybos, ir ragina Komisiją bei valstybes nares skatinti prieigą prie naujų IRT ir propaguoti jų naudojimą kultūros ir kūrybos sektoriuose siekiant remti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir, kai visoje Europoje jau veiks visa apimantis plačiajuostis ryšys, kaimo vietovėse taip pat įrengti atitinkamus didelės spartos ir labai didelės spartos tinklus, siekiant užtikrinti subalansuotą jų ilgalaikį vystymą;

6.  pabrėžia, kad plėtojant kultūros ir kūrybos sektorius judumas atlieka pagrindinį vaidmenį ir leidžia jiems peržengti regiono ir vietos ribas ir patekti į platesnę ES bei pasaulio rinką; todėl pabrėžia ES iniciatyvų, pvz., miestų partnerystės programos ir programos „Leonardo da Vinci“ svarbą plėtojant tokį judumą; mano, kad Komisija galėtų labiau atsižvelgti į miestų, savivaldybių bei regionų partnerystės susitarimus, kurie jau daugelį metų buvo išskirtinis kultūrinio ir kūrybinio bendradarbiavimo bei informacijos mainų forumas; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijomis skatinti šiuolaikiškas miestų partnerystės iniciatyvas ir mainus, kuriuose dalyvautų visi visuomenės sluoksniai siekdami panaikinti teisines ir administracines kliūtis, kad būtų skatinamas ir pagerintas pagerinti menininkų, kultūros veikėjų ir meno darbų judumas;

7.  pabrėžia, kad Europos kultūros sostinių iniciatyva plačiai pripažįstama kaip vadinamoji miestų plėtros laboratorija pasitelkus kultūrą, ragina Komisiją remti šią iniciatyvą užtikrinant palankias pažangios patirties perdavimo sąlygas, kultūrinį bendradarbiavimą ir tinklų, skirtų patirties mainams dėl kultūros ir kūrybos sektorių galimybių, kūrimą siekiant išlaisvinti šių sektorių potencialą ir jį visapusiškai panaudoti;

8.  rekomenduoja Komisijai įvertinti struktūrinių fondų dabartinių bei būsimų kultūros, tyrimų, turizmo, garso ir vaizdo žiniasklaidos, jaunimo ir švietimo, mokymo programų, taip pat faktorius, kurie apsunkina arba apriboja skiriamų lėšų įsisavinimą, taip iš politinės patirties, iš šiuo metu vykdomų projektų ir tyrimų patirties siekiant po 2013 m. parengti sanglaudos politiką, kuri būtų grindžiama tolesnių taisyklių supaprastinimu ir suderinimu bei atitinkamų įstaigų valdymo pajėgumų didinimu, kuri taip padėtų panaudoti visą kultūrinės srities, ypač kultūros ir kūrybos sektorių, potencialą; taip pat pripažindamas dinamiškų kultūros ir kūrybos sektorių privalumus didinant ES konkurencingumą pasaulio mastu, kuriant aplinką, kurioje būtų skatinamos ir vertinamos naujovės, kūrybingumas ir verslumas; ragina valstybes nares nuo pat derybų dėl teisės aktų ir programų, kurios finansuojamos iš struktūrinių fondų, ankstyvųjų etapų įtraukti regionus ir vietos valdžios institucijas siekiant, kad įvairių valdymo lygmenų dialogas laiku vyktų įvairiais lygmenimis; pabrėžia poreikį supaprastinti fondų struktūrą, taikant suvienodintas taisykles – ir tai būtų esminis būsimos sanglaudos politikos principas, siekiant sustiprinti atitinkamų įstaigų administracinius pajėgumus, kad galimi partneriai nebūtų atgrasomi nuo dalyvavimo projektuose;

9.  primena Europos kultūrinę įvairovę ir ypač turtingą jos regioninių kalbų ir kultūrų paveldą, pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra strategijos „Europa 2020“ pažangaus augimo ramsčio centre ir šiame kontekste pabrėžia savivaldybių ir regionų „pažangiosios specializacijos“ svarbą; siekiant visapusiškai panaudoti visas Europos kūrybos potencialo galimybes ir skatinti regionų konkurencingumą, kūrybos sektoriaus įmonės turėtų steigti tarptautiniu mastu konkurencingus susivienijimus, kad šie turėtų geresnes galimybes teikti idėjas rinkai ir jas pakeisti patraukliomis prekėmis, orientuotomis į vartotojus, kad ES galėtų iki 2020 m. ir vėliau pasiekti bendrus lyginamuosius pranašumus šiuose sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kultūros ir kūrybos sektorius, kaip darbo vietų kūrimo ir ekonominės raidos priemonę, suderintai ir atsižvelgiant į vietos ir regionų poreikius, išteklius ir pranašumus siekiant didesnio veiksmingumo;

10. primena, kad dinamiškų MVĮ struktūra – tai plačiu asortimentu ir aukšta kokybe pasižyminčios kultūros ir laisvalaikio pramonės pagrindas; ragina ateityje suteikti svarbesnį vaidmenį MVĮ ir privačiam kapitalui įgyvendinant projektus ir priemones kultūros ir kūrybos sektoriuose, ypač pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir maksimaliai panaudojant EIB ir EIF finansines priemones, paskolų garantijas ir skatinant rizikos kapitalo dalyvavimą kultūros ir kūrybos sektorių naujoves diegiančių įmonių įsikūrimui remti; ragina Komisiją supaprastinti šių priemonių taikymo taisykles, nes dėl šių taisyklių sudėtingumo jomis per mažai naudojamasi; ragina valstybes nares ir toliau jomis naudotis siekiant pagerinti projektų kokybę ir padidinti privačių subjektų, ypač MVĮ, dalyvavimą Europos projektuose;

11. pripažindamas išimtinę tarpsektorinę kultūros ir kūrybos šakų prigimtį, ragina Komisiją kartu su Eurostatu dėti pastangas siekiant geriau apibrėžti šį sektorių, kad pastarasis kuo tiksliau atsispindėtų statistikoje (naujų kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkimo modelių ir metodologijų rengimas, jų palyginamumo ir rinkimo procesų kokybės gerinimas);

12. ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant paremti, skatinti ir sudaryti geresnes sąlygas kultūros ir kūrybos pagrindams skatinant geriau struktūruotą valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimą, pagrįstą dalijimusi gerąja patirtimi, taip pat rekomenduoja Komisijai pagal subsidiarumo principą įtraukti vietos ir regiono valdžios įstaigas į žaliojoje knygoje numatytus tolesnius veiksmus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Jean-Paul Besset, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Seán Kelly, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michail Tremopoulos, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Karima Delli, Karin Kadenbach, Andrey Kovatchev, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Patrice Tirolien, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Stanimir Ilchev


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (1.3.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo

(2010/2156(INI))

Nuomonės referentė: Cecilia Wikström

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi kultūros ir kūrybos pramonė Europoje atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik skatinant kultūrų įvairovę ir pliuralizmą, bet ir gerokai prisideda atkuriant ekonomiką, kuriant naujas darbo vietas ir siekiant tvaraus vystymosi bei Europos ekonomikos konkurencingumo; kadangi mažosios ir vidutinės įmonės atlieka pagrindinį vaidmenį šiuose sektoriuose;

B.  kadangi, siekiant Europos kultūros ir kūrybos sektorių klestėjimo, jiems yra reikalinga šiuolaikiška, lengvai prieinama ir teisiškai apibrėžta intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema,

C. kadangi informacinių bei ryšio technologijų pažanga jokių būdu nekeičia esminio poreikio apsaugoti intelektinės nuosavybės teises;

D. kadangi būtina labiau laikytis esamų šių teisių apsaugos sistemos nuostatų, tai pat būtinos reformos, be kitų dalykų susijusios su licencijų teikimo tvarkos supaprastinimu kultūros pramonės šakose, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti naujomis galimybėmis, tuo pačiu užtikrinant visiškai proporcingą teisių apsaugos sistemą, atsižvelgiant tiek į kūrėjų, tiek ir vartotojų interesus;

E.  kadangi dėl rinkos susiskaidymo kyla vis daugiau problemų plėtojant internetines paslaugas, nes turinio teikėjai siekia teikti savo kūrybą visai ES rinkai,

F.  kadangi dėl šio susiskaidymo vartotojai, kurie suinteresuoti tarpvalstybine prieiga prie kūrybinio turinio, patiria sunkumų ar ieško kitų, ne visada teisėtų, prieigos būdų, o tai nenaudinga kūrinių eksploatavimui ir neleidžiama iš tikrųjų vystytis skaitmeninei vidaus rinkai,

G. kadangi norint apsaugoti Europos bendrovių investicijomis į projektavimą, kūrybą ir naujoves sukuriamą vertę, būtina šiuolaikiška Sąjungos prekių ženklų sistema,

1.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai saugoti intelektinės nuosavybės teises tiek prijungties, tiek atjungties režimo aplinkoje, ir pabrėžia, kad taikant bet kokias susijusias priemones jas iš pradžių reikia įvertinti siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą, proporcingumą ir atitiktį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai;

2.  pabrėžia, kad visuomenė turi pritarti pastangoms, kuriomis siekiama kovoti su intelektinės nuosavybės teisės pažeidimais, ir vartotojai turėtų geriau suprasti šias pastangas, kad nebūtų rizikos, jog visuomenė daug mažiau rems intelektinės nuosavybės teises;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su veiksmingais metodais, taikomais siekiant atkreipti dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimų poveikį;

4.  pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektorių rinka susiskaidžiusi iš dalies dėl kultūrų įvairovės ir vartotojų teikiamos pirmenybės tam tikroms kalboms;

5.  pabrėžia, kad dabartinė licencijų išdavimo tvarka prisideda prie ES vidaus rinkos susiskaidymo; pažymi, kad, nors buvo padaryta pažanga, nebuvo sprendžiamas vartotojų poreikio, susijusio su licencijomis, kurias būtų galima naudoti įvairiose teritorijose ir įvairiam repertuarui tarpvalstybiniu mastu ir internetu, klausimas;

6.  pabrėžia, kad taikant sąveikiąsias technologines platformas licencijų išdavimo tvarka bus veiksmingesnė ir paprastesnė ir bus galima užtikrinti platesnę kultūrinio ir kūrybinio turinio sklaidą bei skirti didesnį autorinį honorarą, tokia tvarka taip pat duos naudos tarpininkams ir paslaugų teikėjams;

7.  primena, kad ES tikslas yra skatinti kultūros ir kūrybos pramonę tiek prijungties, tiek atjungties režimu; galutinis tikslas turėtų būti platus europinių licencijų naudojimas atsižvelgiant į rinkos ir vartotojų poreikius; jeigu šio tikslo neįmanoma pasiekti per trumpą laiką, turėtų būti atliktas išsamus visų galimų kliūčių, įskaitant teritoriškumo principą, kurių kyla siekiant sukurti veiksmingą ES vidaus rinką, vertinimas;

8.  pabrėžia, kad PVM taisyklės ir tai, kad nėra prieinamų mokėjimo būdų prekybos internetu atvejais, taip pat yra kliūtys, trukdančios tinkamai vidaus rinkos veiklai, ir reikia nedelsiant spręsti šių kliūčių problemą;

9.  taigi ragina Komisiją kaip galima greičiau pateikti konkrečių teisės aktų pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas, siekiant panaikinti esamas kliūtis plėtrai vidaus rinkoje (ypač prijungties režimo aplinkoje) ir drauge paisyti vartotojų poreikių ir kultūrų įvairovės;

10. pabrėžia, kad pagaliau reikia išspręsti vadinamojo knygų bado problemą, kurią patiria regos negalią turintys ar spaudmenų skaityti negalintys žmonės; primena Komisijai ir valstybėms narėms pagal JT konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių prisiimtus įsipareigojimus imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalūs žmonės galėtų naudotis kultūrine medžiaga prieinamomis formomis, taip pat užtikrinti, kad teisės aktai dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos netaptų nepagrįsta ar diskriminuojamąja kliūtimi neįgaliems žmonėms pasinaudoti kultūrine medžiaga; ragina Komisiją aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) veikloje siekiant sutarti dėl privalomos teisinės normos, grindžiamos pasiūlymu dėl sutarties, kurį parengė ir 2009 m. WIPO pateikė Pasaulio neregių sąjunga;

11. pabrėžia, kad reikia išspręsti kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti, problemą; palankiai vertina Komisijos pareikštą ketinimą pateikti šios srities pasiūlymų; pažymi, kad kūrinių, kurių autorius sunku nustatyti, ir vadinamosios 20-ojo amžiaus juodosios skylės problemos neapsiriboja tik spausdintais kūriniais, pvz., knygomis ir žurnalais, bet apima ir kitų rūšių kūrinius, įskaitant nuotraukas, muziką ir garso bei vaizdo kūrinius;

12. ragina Komisiją skatinti finansiškai remti privataus sektoriaus iniciatyvas siekiant sukurti plačiai prieinamas teisių ir repertuaro duomenų bazes, susijusias su muzikos, garso ir vaizdo bei kitu repertuaru; dėl tokių duomenų bazių būtų daugiau skaidrumo ir būtų suvienodintos teisių suteikimo procedūros;

13. ragina Komisiją paskatinti parengti visiems suinteresuotiesiems subjektams taikomus vienodus, nešališkus ir veiksmingus alternatyvius ginčų sprendimo būdus;

14. pritaria Komisijos pasiūlytam Sąjungos prekių ženklų sistemos persvarstymui ir ragina Komisiją imtis reikalingų žingsnių užtikrinant, kad prekių ženklams tiek prijungties, tiek atjungties režimo aplinkoje bus taikoma tokio paties lygio apsauga;

15. mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į konkrečias problemas, su kuriomis intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje susiduria MVĮ, vadovaudamasi Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ įtvirtintu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, be kita ko, taikydama MVĮ nediskriminavimo principą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Sajjad Karim, Eva Lichtenberger, Toine Manders


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Marek Henryk Migalski, Doris Pack, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Timo Soini, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, Marie-Christine Vergiat, Sabine Verheyen, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nessa Childers, Oriol Junqueras Vies, Ramona Nicole Mănescu, Hans-Peter Martin, Iosif Matula, Francisco José Millán Mon, Monika Smolková

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Christian Engström, Miguel Angel Martínez Martínez

Atnaujinta: 2011 m. balandžio 28 d.Teisinis pranešimas