Pranešimas - A7-0205/2011Pranešimas
A7-0205/2011

PRANEŠIMAS dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo

31.5.2011 - (2011/2047(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Filip Kaczmarek

Procedūra : 2011/2047(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0205/2011
Pateikti tekstai :
A7-0205/2011
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo

(2011/2047(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją,

–    atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksika) vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą,

–    atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi[1],

–    – atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.) (SEC(2010) 265) ir į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuriomis patvirtintas atitinkamas ES veiksmų planas,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę[2] (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, VBP),

–    atsižvelgdamas į ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką[3],

–    atsižvelgdama į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–    atsižvelgdamas į Minimalios socialinės apsaugos iniciatyvą (angl. Social Protection Floor initiative), kurią 2009 m. balandžio mėn. patvirtino JT Sekretoriato vadovų taryba,

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. patvirtintą Europos vystymosi ataskaitą „Socialinė apsauga ir integracinis vystymasis“,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tinkamo darbo darbotvarkę ir TDO visuotinį darbo vietų paktą,

–    – atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivier De Schutterio pranešimą „Agroekologija ir teisė į maistą“, pateiktą 2011 m. kovo 8 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 16-oje sesijoje [A/HRC/16/49],

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos 2011 m. Romoje paskelbtą ataskaitą „Padėtis maisto produktų ir žemės ūkio srityse. Moterys žemės ūkyje. Lyčių problemos sprendimas vystymosi labui“,

–    atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. Europos Komisijos pradėtą iniciatyvą „Struktūrinis dialogas: siekiant veiksmingos vystymosi partnerystės“, kurios tikslas – nustatyti praktinius veiksmingesnio pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo vykdant Europos bendradarbiavimą būdus,

–    atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 10 d. Žaliąją knygą „Integracinį augimą ir tvarųjį vystymąsi remianti ES vystymosi politika. ES vystymosi politikos poveikio didinimas“ (COM(2010/0629),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos žaliąją knygą dėl ES paramos trečiųjų šalių biudžetams ateities,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo[4], 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl TVT sutarčių[5], 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui[6], 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros sistemų Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir pasaulinės sveikatos[7], 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją „Pažanga įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui“[8], 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP16)[9] ir 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“[10],

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A7‑0205/2011),

A.  kadangi pagal Lisabonos sutartį pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą,

B.   kadangi Europos konsensuse dėl vystymosi patvirtinamas ES įsipareigojimas panaikinti skurdą ir siekti TVT, taip pat laikytis tokių principų, kaip atsakomybė ir partnerystė, pagalbos veiksmingumas ir politikos suderinamumas vystymosi labui, kurie išlieka ypač svarbūs ir kuriais turi būti vadovaujamasi siekiant padidinti ES vystymo pagalbos poveikį,

C.  kadangi skurdas turi daug aspektų, t. y. ne tik ekonominį, bet ir žmogiškąjį, socialinį ir kultūrinį, politinį, apsaugos, lyties ir aplinkos, ir vykdant ES vystymosi politiką reikia į juos atsižvelgti,

D.  kadangi lyčių lygybė, moterų politinės bei didesnių ekonominių galių suteikimas ir moterų naudojimasis žmogaus teisėmis turi didelę reikšmę mažinant skurdą ir užtikrinant tvarų vystymąsi,

Didelio poveikio vystymosi politika

1.   palankiai vertina pastangas rengti Europos šalių strategijos dokumentus siekiant geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus; pabrėžia, kad vykdant programavimo procesą reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinta pagalbos veiksmingumo darbotvarkė ir gerbiama Parlamento teisė vykdyti demokratinę priežiūrą, apibrėžtą Lisabonos sutarties 290 straipsnyje;

2.   pakartoja savo raginimą įtraukti EPF į ES biudžetą, nes tai būtų svarbus žingsnis siekiant geresnio įvairių ES pagalbos priemonių koordinavimo; primygtinai teigia, kad dėl to neturi būti sumažintas kurios nors būsimos vystomojo bendradarbiavimo priemonės arba EPF finansavimas (palyginti su dabartiniu jų lygiu);

3.   pabrėžia, kad dideli laimėjimai stiprinant ES pagalbos poveikį galėtų būti pasiekti visiškai įgyvendinus principus, kuriais jau vadovaujamasi vykdant vystymosi veiksmus, tokius kaip ES pagalbos sutelkimas skurdo problemai spręsti, politikos suderinamumas vystymosi labui ir įsipareigojimai gerinti pagalbos veiksmingumą pagal Paryžiaus deklaraciją bei Akros veiksmų darbotvarkę; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant šiuos klausimus, ypač Busane vyksiančiame aukšto lygio forume dėl pagalbos veiksmingumo, taip pat užtikrinti, kad šio lemiamo proceso metu būtų laikomasi anksčiau užsibrėžtų tikslų dėl pagalbos veiksmingumo programos iki 2015 m.;

4.   mano, kad Europos Sąjungos finansuojami projektai ir politikos kryptys turėtų būti sistemingai vertinami, nustatant veiksmingiausius vystymosi srityje vykdomus veiksmus; todėl ragina Komisiją parengti bendrą vertinimo politiką, pagrįstą tiksliais kriterijais ir rodikliais; tačiau primena, kad siekiant vykdyti didelį poveikį turinčią politiką pirmenybė neturi būti teikiama vien kiekybiniam ir trumpalaikiam pasiektų rezultatų vertinimui;

5.   mano, kad TVT sutartys yra teigiamas nuspėjamos ir rezultatais grindžiamos pagalbos modelis, kurį Komisija ir valstybės narės turėtų plėtoti toliau;

6.   primena, jog Europos konsensuse dėl vystymosi pažymima, kad atskaitingas dalyvavimu grindžiamas valdymas yra pagrindinė vystymosi sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti besivystančių šalių valdymo praktiką, apimančią kovą su korupcija, viešųjų finansų valdymo gerinimą, skaidrumo didinimą ir žmogaus teisių rėmimą, ir teikti ataskaitas apie ją; pritaria Komisijos pasiūlymams labiau skatinti gerą valdymą ir kovą su korupcija pagalbą gaunančiose šalyse; vis dėlto pabrėžia, kad mechanizmai, kuriais remiantis pagalba naudojama kaip politinių reformų stimulas, turi būti skaidrūs, ypač daug dėmesio skiriant demokratijai ir žmogaus teisėms bei nacionalinių vystymusi suinteresuotų subjektų įtraukimui;

7.   pabrėžia, kad laikantis demokratinės atsakomybės principo turėtų būti remiamos parlamentų, vietos ir regioninės valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų asmenų pastangos tinkamai atlikti savo vaidmenį rengiant strategijas, reikalaujant valdžios institucijų atskaitomybės ir stebint bei vertinant ankstesnės veiklos bei vystymosi rezultatus; be to, tvirtina, kad teritorinis požiūris į vystymąsi sudaro sąlygas gavėjams geriau panaudoti paramą;

8.   ragina ES vykdyti savo Akros veiksmų darbotvarkės įsipareigojimus teikiant finansavimą ir atitinkamą paramą šalių partnerių vyriausybėms, kad piliečiams būtų suteiktos galimybės veiksmingai dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijose;

9.   pabrėžia vietos bei regioninių valdžios institucijų ir jų tinklų vaidmenį siekiant didinti Europos vystymosi politikos poveikį; pažymi, kad paramą gaunančių šalių nacionaliniai parlamentai turi geriausių galimybių atlikti savo vaidmenį nustatant prioritetinius sektorius, rengiant ir priimant šalių strategijos dokumentus ir daugiamečius biudžetus, taip pat stebint biudžeto asignavimus konsultuojantis su pilietine visuomene prieš politinį dialogą su paramos teikėjais, kad parlamentų nariai galėtų atlikti savo vaidmenį priimdami sprendimus;

10. pabrėžia glaudų didelio poveikio vystymosi politikos ir gebėjimų stiprinimo ryšį; atkreipia dėmesį į tai, kad gebėjimų stiprinimas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinis piliečių, organizacijų, vyriausybių ir visuomenės gebėjimų kurti tvaraus vystymosi strategijas gerinimo procesas; pabrėžia, kad gebėjimų stiprinimas yra procesas, reikalaujantis šalių partnerių savarankiškumo ir politinių veiksmų laisvės;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad parama gebėjimų stiprinimui naudojant ne tik paramos biudžetui priemonę, bet ir techninio bendradarbiavimo priemones, yra itin svarbi užtikrinant didelio poveikio vystymosi pagalbą; pripažįsta, kad šalių partnerių savarankiškumas ir pokyčių procesų pripažinimas, skatinami šiomis priemonėmis, ilgainiui gali stiprėti;

12. pabrėžia, kad siekiant didesnio pagalbos poveikio ir daugiau rezultatų ir (arba) veiksmingumo neturėtų būti kuriama mažos rizikos vystymosi politika, kurioje visas dėmesys būtų skiriamas „lengvoms šalims“; tvirtina, kad skurdo panaikinimas ir poreikiai turi išlikti pagrindiniu ES vystymosi pagalbos skyrimo kriterijumi, tačiau turi būti padidintas pagalbos veiksmingumas sutelkiant dėmesį į apčiuopiamus rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti finansinių priemonių taikymo sritį ir siekti užtikrinti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) būtų skiriama neturtingiausioms ir pažeidžiamiausioms šalims ir kad ši parama pasiektų neturtingiausius visuomenės sluoksnius, ypač tuos, kurie susiduria su didžiausiu socialinės atskirties pavojumi, pvz., moteris, vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia, tuo pat metu atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir pagalbos poveikį; ragina parengti laipsniško OPV besiformuojančios ekonomikos šalims nutraukimo programą;

13. pabrėžia, kad reikia atskirti mažiausiai išsivysčiusių šalių ir vidutines pajamas turinčių šalių, ypač besiformuojančios ekonomikos šalių donorių, poreikius; primena, kad 73 proc. pasaulio neturtingiausių asmenų gyvena vidutines pajamas turinčiose šalyse, todėl bendradarbiavimas ir dialogas turi tęstis siekiant spręsti šias skurdo ir nelygybės problemas; pakartoja, kad bendradarbiavimas su vidutines pajamas turinčiomis šalimis, nesusijęs su oficialia parama vystymuisi, negali būti finansuojamas iš ir taip nedidelio vystymosi biudžeto;

14. laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES vystymosi politiką turėtų būti siekiama pašalinti kliūtis vystymuisi, pvz., žemės ūkio produktų dempingą, neteisėtą skolos naštą, kapitalo nutekėjimą bei nesąžiningą prekybą, ir kurti tarptautinę aplinką, kuri padėtų kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimo šaltinius, taip pat naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant socialines ir ekonomines teises;

15. pakartoja, kad žmogaus teisių ir nediskriminavimo principas, kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima sustiprinti ES vystymosi politikos poveikį, yra visuotinio pobūdžio;

16. pabrėžia, kad kovojant su nelygybe – įskaitant lyčių nelygybę – stiprinamas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris, ginamas Europos konsensuse dėl vystymosi, ir gali būti spartinamas skurdo mažinimas;

17. pripažįsta, kad dėl konfliktų ir nelaimių patiriama nesėkmių vystymosi srityje, taip pat pripažįsta investavimo į prevenciją svarbą ir ekonominį veiksmingumą;

18. ragina Komisiją, kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, pabandyti taikyti naują novatorišką požiūrį į pagalbą, kaip antai „pinigai už rezultatus“, rezultatais grindžiama pagalba ir rezultatais grindžiamas finansavimas;

19. pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui labai svarbus siekiant įgyvendinti didelio poveikio vystymosi politiką ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; ragina Komisiją aiškiai apibrėžti atsakomybę ir vadovavimą aukščiausiu lygmeniu įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui reikalavimą, kuris numatytas Sutartyje, ir ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegacijas skirti tam pakankamus išteklius;

20. mano, kad siekiant užtikrinti didelį ES vystymosi politikos poveikį turėtų būti taikomas paskatomis grindžiamas požiūris, kuris būtų paremtas didesnio diferencijavimo principu skatinant tas šalis, kuriose rezultatai geri, ir remiant tas, kurios atsilieka labiausiai;

21. primygtinai reikalauja, kad kuriant su vieta susietas vystymosi kryptis, atitinkančias konkrečius pagalbos gavėjų prioritetus, būtų tinkamai atsižvelgiama į tikslingas naujoviškas finansavimo priemones, skirtas gerovei kurti, nuosavybės teisėms apsaugoti ir kapitalo nutekėjimui mažinti;

Finansinių įsipareigojimų laikymasis

22. pakartoja savo nuostatą, kad reikia laikytis bendro įsipareigojimo iki 2015 m. oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti naujų galimybių vystymuisi finansuoti, pvz., pasauliniu mastu nustatyti finansinių sandorių mokestį, naudoti finansavimą iš privataus sektoriaus ir taikant į rinką orientuotus sprendimus; prieštarauja tam, kad būtų pakeista arba išplėsta OPV apibrėžtis, pateikta EBPO Paramos vystymuisi komiteto;

23. ragina valstybes nares vykdyti savo neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, taip pat prisiimtus įsipareigojimus dėl motinų ir vaikų sveikatos, kurie yra Didžiojo aštuntuko (G 8) Muskoka iniciatyvos dalis;

24. pabrėžia, kad teikiama pagalba turi būti aiškiai nuspėjama ir suderinta su nacionaliniais planais bei prioritetais, taip pat užtikrinti paskatas didesniam pagalbą teikiančių vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų ir valstybių partnerių veiklos skaidrumui ir atskaitingumui;

25. mano, kad pridėtinė Komisijos vystymosi pagalbos vertė ir artėjantis TVT įgyvendinimo terminas pateisina tai, jog būsimos daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu buvo gerokai padidintos metinės OPV sumos; pabrėžia, kad per ES biudžetą skirtos Europos paramos bendroji dalis neturėtų būti mažinama, bet toliau turėtų būti sutelkta į skurdo mažinimą;

26. primena, kad pagalba pagal būsimas ES vystomojo bendradarbiavimo priemones ir toliau turi būti susieta su OPV kriterijais, kuriuos nustatė EBPO Paramos vystymuisi komitetas;

27. ragina toliau dėti pastangas srityse, susijusiose su švietimu ir informavimu apie vystymąsi Europoje; pabrėžia, kad tai turėtų padėti ne tik padidinti visuomenės pritarimą vystymosi išlaidoms, bet ir sudaryti galimybes kiekvienam Europos piliečiui suprasti pasaulinio vystymosi problemas; pabrėžia, kad visuomenės informuotumo didinimas ir abejingumo besivystančių šalių padėčiai mažinimas padėtų sustiprinti ES vystymosi politiką;

28. pažymi, kad siekiant didinti visuomenės informuotumą ir mažinti abejingumą turi būti dedamos pastangos siekiant gerinti pagalbai skiriamų išlaidų skaidrumą, stiprinti nepriklausomą vertinimo tyrimų rezultatų skleidimą ir taikyti griežtesnes sankcijas dalyviams, jei nustatoma, kad jie neteisėtai pasisavino vystymosi pagalbos lėšas;

Skurdą mažinančio augimo skatinimas

29. pripažįsta, kad ekonominis augimas yra esminis vystymosi veiksnys; tačiau pabrėžia, kad augimas yra tik viena priemonė iš daugelio ir kad didžiausias įmanomas augimas nereiškia didžiausio įmanomo vystymosi; ypač pažymi, kad augimo poveikis skurdo panaikinimui galėtų būti gerokai didesnis, jei būtų sumažinta nelygybė ir būtų gerbiamos žmogaus teisės; taigi primygtinai reikalauja, kad teikiant ES paramą vystymuisi būtų siekiama skurdą mažinančio augimo taikant priemones, kurios būtų skirtos neturtingiesiems ir atskirtyje esantiems siekiant didinti jiems priklausančią nacionalinio turto dalį ir sudaryti jiems galimybes būti pagrindiniu tikrai įtraukaus augimo veiksniu, kaip antai mikrokreditai ir mikrofinansavimas, taip pat kiti su rinka susiję sprendimai;

30. pažymi, kad, kaip matyti iš pastarųjų finansų, klimato, energetikos ir maisto krizių, politikos, pagrįstos vien ekonominiu augimu, galimybės sprendžiant skurdo naikinimo klausimus ir skatinant socialinę sanglaudą yra ribotos; palaiko sąžininga prekyba ir socialiniu teisingumu grindžiamą tvarų vystymąsi, kuris duoda naudos dabarties kartoms ir nekelia grėsmės išteklių išsaugojimui ateities kartoms;

31. pabrėžia, kad bet kokia ekonominio augimo skatinimo politika negali būti vykdoma be socialinių ir aplinkos standartų skatinimo ir socialinės apsaugos priemonių įgyvendinimo politikos;

32. pabrėžia, kad ES turėtų sudaryti sąlygas augimui tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose neturtingieji užsidirba pragyvenimui, pavyzdžiui, žemės ūkyje, ir skirti daugiau dėmesio neoficialiajam sektoriui; ragina Komisiją ir valstybes nares palankiai vertinti tas priemones, kurios užtikrina žemės nuosavybės apsaugą ir palengvina neturtingųjų prieigą prie žemės, rinkų, paskolų ir kitų finansinių paslaugų, taip pat jų įgūdžių vystymą, nepadidinant esamos nelygybės ir nesustiprinant asimetrinių priklausomybės struktūrų;

33. remia pastangas, kuriomis siekiama vystyti pramonę ir plėtoti infrastruktūrą ir kuriomis prisidedama prie tvaraus ekonomikos augimo visiškai laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų; pažymi, kad veiksmingiausias būdas skatinti augimą ir išvaduoti žmones iš skurdo yra stiprinti pramonės vystymą ir rinkos plėtrą;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad pramonės vystymasis turi milžiniškas nacionalinės ekonomikos transformacijos galimybes ir, kitaip nei žemės ūkio produktų eksportas ar gamtos išteklių gavyba, kurie sukelia ekonomikos sukrėtimus, suteikia daugiau galimybių ilgalaikiam našumo augimui; todėl ragina besivystančias šalis spręsti šį klausimą planuojant ir įgyvendinant industrializacijos politiką, kurioje ypatingas dėmesys būtų skiriamas gamybos specializacijai ir prekybos pajėgumams stiprinti;

35. pabrėžia energiją taupančios pramonės augimo svarbą, kad BVP augimas nebūtų susijęs su priklausomybe nuo naftos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų; ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos energijos vartojimo efektyvumo didinimo technologijų ir geriausios patirties perdavimui besivystančioms šalims;

36. mano, kad didelio masto eksporto arba infrastruktūros projektų, kurie yra patrauklūs dėl matomų rezultatų, finansavimas nebūtinai yra geriausia strategija siekiant užtikrinti naudą platesniems gyventojų sluoksniams ir skurdžioms socialiai atskirtoms bendruomenėms;

37. siūlo ES ir jos valstybėms narėms sistemingai remti TDO Tinkamo darbo darbotvarkę besivystančiose šalyse siekiant skatinti aukštos kokybės darbo vietų kūrimą ir pagrindinių darbo standartų apsaugą;

38. pabrėžia, kad besivystančių šalių ekonomikos įvairinimas ir jų priklausomybės nuo importo mažinimas turi būti prioritetiniai augimo skatinimo politikos tikslai;

39. pabrėžia, kad turi būti vykdoma investicinių projektų, kuriems teikiama parama naudojant ES dotacijų ir paskolų derinimo mechanizmus, įgyvendinimo stebėsena ir atliekami jų poveikio tyrimai remiantis tarptautiniu mastu sutartais socialiniais ir aplinkosaugos standartais; primygtinai reikalauja, kad sprendimų priėmimo procesas vykdant projektų atranką būtų skaidrus ir užtikrintų suderinamumą su ES strateginiais dokumentais, šalies savarankiškumo principu ir ES įsipareigojimu atsieti savo pagalbą;

40. primygtinai reikalauja, kad taikant derinimą būtų pasitelktos naujos lėšos, o ne ES OPV dotacijos būtų pakeistos paskolomis;

41. pabrėžia, kad vystymosi politika negali tapti tikrai veiksminga neskatinant tinkamų teisinių sistemų, ypač nuosavybės teisės ir sutarčių teisės srityse;

42. pabrėžia, kad lyčių lygybės skatinimas padės panaudoti moterų darbo našumo potencialą ir tokiu būdu prisidės prie tvaraus ir skurdą mažinančio augimo;

Žmogaus raida

43. pabrėžia, kad skurdas matuojamas ne tik pinigine išraiška ir kad plačiąja prasme jis reiškia, jog neužtikrinamos pagrindinės teisės, pvz., į maistą, švietimą, sveikatos apsaugą arba saviraiškos laisvę;

44. pabrėžia, kad siekiant skurdą mažinančio augimo ir įgyvendinant TVT labai svarbu teikti pagrindines socialines paslaugas; ragina, kaip nurodyta Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tiksluose (8 tikslo 8.2 rodiklis: „Plėtoti pasaulinę partnerystę vystymosi labui“), mažiausiai 20 proc. visos paramos skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms, didžiausią dėmesį skiriant laisvai ir visuotinei prieigai prie pirminės sveikatos apsaugos ir pagrindinio švietimo, atsižvelgiant į ES paramą, skirtą iniciatyvai „Švietimas visiems“, taip pat į 2010 m. komunikatą dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius; pakartoja, jog būtina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir tiems, kurie susiduria su dideliu socialinės atskirties pavojumi, pvz., žmonėms su negalia;

45. pabrėžia, kad mergaičių švietimas ir lyčių lygybės švietimo srityje skatinimas yra būtinos vystymosi prielaidos ir kad įgyvendinant politikos kryptis ir veiksmus, kuriais nėra sprendžiamos skirtingos lyčių padėties problemos, lieka neišnaudotos svarbios vystymosi galimybės; pabrėžia, kad mergaičių švietimas susijęs su viena iš didžiausių visų investicijų vystymosi srityje grąža, nes jis teikia tiek asmeninę, tiek socialinę naudą asmenims, šeimoms ir visai visuomenei, t. y. padeda mažinti moterų vaisingumo rodiklius, mažinti gimdyvių, kūdikių ir vaikų mirtingumą, apsisaugoti nuo ŽIV/AIDS infekcijos, didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, didinti jų darbo užmokestį, taip pat duoda naudos kartų ugdymo srityje;

46. pabrėžia, kad svarbu mažinti sveikatos apsaugos sistemų finansavimo skirtumus, atsirandančius dėl mažinamų išlaidų kai kurioms prioritetinėms sritims, pvz., lytinės ir reprodukcinės sveikatos sričiai, ir pabrėžia, jog svarbu investuoti į kovą su ŽIV/AIDS ir kitomis ligomis;

47. primena, kad investicijos, skirtos vaikams ir jaunimui, yra ilgalaikės investicijos į tvarią žmogaus raidą;

48. palankiai vertina JT Minimalios socialinės apsaugos iniciatyva iniciatyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti daugiau paramos nacionalinėms socialinės apsaugos programoms besivystančiose šalyse ir šiuo klausimu parengti išsamią politinę programą, kuri apimtų lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims aspektus;

49. pritartų sistemingesnėms ES pastangoms, skirtoms susieti imigracijos ir prieglobsčio politikos išorės aspektą su kitomis politikos kryptimis, kurios turi įtakos migracijai, pvz., su užimtumo, švietimo, žmogaus teisių ir socialinės apsaugos politika;

50. laikosi nuomonės, jog mokestinės pajamos yra labai svarbios siekiant, kad besivystančios šalys galėtų patenkinti pagrindinius jų piliečių poreikius, mažiau priklausyti nuo užsienio pagalbos ir skatinti demokratinį atskaitingumą; pakartoja savo nuomonę, kad ES turi remti šalis partneres, kuriančias sąžiningas, skaidrias ir veiksmingas mokesčių sistemas, kurios duotų pajamų, reikalingų socialinei apsaugai ir skurdą mažinančiam augimui, ir turi tęsti darbą tarptautiniu lygmeniu siekiant didesnio finansinio skaidrumo, taip pat siekiant užtikrinti, kad naudos gautų visos šalys partnerės; pabrėžia, kad keitimasis geriausia patirtimi ir informacija mokesčių politikos srityje itin svarbus siekiant sukurti teisingas mokesčių sistemas;

51. pabrėžia esminę žmogaus teisių svarbą ir tai, kad yra daug būdų, kuriais ES galėtų padėti stiprinti pajėgumus užtikrinti visas žmogaus teises;

Privataus sektoriaus įtraukimas

52. pripažįsta, kad besivystančiųjų šalių privataus sektoriaus vystymas yra labai svarbus kuriant darbo vietas, teikiant paslaugas ir spartinant turto kaupimą; primena, kad 90 proc. darbo vietų besivystančiose šalyse priklauso privačiajam sektoriui; pabrėžia, kad pagal skurdą mažinančio augimo darbotvarkę ES parama vystymuisi turėtų būti skirta vietos bendrovėms finansuoti bei vidaus kapitalui atsverti ir skatinti ją gaunančias šalis sukurti aplinką, kuri būtų palanki mažų, vidutinių ir labai mažų įmonių vystymui ir registravimo, prieigos prie kapitalo ir galimybės gauti prieinamų kreditų kliūčių panaikinimui ir kurioje paslaugos bei pajėgumų kūrimas būtų skirti neturtingesniems verslininkams;

53. dar kartą patvirtina socialiniu ir ekologiniu požiūriu atsakingo privačiojo sektoriaus vaidmenį spartinant tvaraus vystymosi tempus; ragina Komisiją skatinti ir remti, be kita ko, socialinės ekonomikos įmones, kurios veikia vadovaudamosi etiniais ir ekonominiais principais;

54. pabrėžia, kad svarbu aiškiai įvertinti galimą riziką, susijusią su privačiojo sektoriaus dalyvavimo didinimu, ir kad dėl to reikėtų apibrėžti aiškius paramos privačiojo sektoriaus projektams kriterijus, taip pat griežtus poveikio vertinimo mechanizmus, kurie turėtų būti sukurti siekiant užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus investicijos būtų tvarios, vykdomos laikantis užsibrėžtų tarptautinių vystymosi tikslų ir nesudarytų prielaidų vėl grįžti prie sąlygotosios pagalbos;

55. primena, kad viešosios investicijos į viešąsias gėrybes, infrastruktūrą ir paslaugas yra esminės tvariam augimui ir veiksmingam nelygybės mažinimui;

56. pabrėžia, kad investiciniai projektai, kuriuose dalyvauja privatusis sektorius ir kuriuos finansuoja ES, besivystančiose šalyse turėtų atitikti tarptautinius aplinkos, žmogaus teisių, socialinius ir skaidrumo standartus ir būti suderinti su pagalbą gaunančių šalių vystymosi planais; prieštarauja bet kokiam bendradarbiavimui su privačiomis įmonėmis, kuris sudarytų galimybes tiesiogiai ar netiesiogiai slėpti mokesčius ar vengti mokesčių; prašo Komisiją, priimant sprendimus dėl išteklių gavybos projektų finansavimo, peržiūrėti savo išsamaus patikrinimo priemones;

57. yra įsitikinęs, kad investicijos daro teigiamą poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui ne tik ES, bet ir besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad pramoninės šalys yra atsakingos už didesnę paramą investicijoms ir technologijų perdavimui vietos įmonėms, kad būtų sudaryta galimybė besivystančiose šalyse atsirandančiuose ekonomikos sektoriuose taikyti kokybės standartus bei tarptautinius socialinius ir aplinkos standartus; taip pat pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti siekiant padėti besivystančioms šalims stiprinti jų institucinius ir reguliavimo pajėgumus, skirtus užsienio investicijoms valdyti;

58. ragina ES pripažinti besivystančių šalių teisę reguliuoti investicijas ir sudaryti palankias sąlygas investuotojams, kurie remia šalies partnerės vystymosi strategiją, be to, sudaryti lengvatines sąlygas nacionalinio ir regioninio lygmens investuotojams, siekiant skatinti regioninę integraciją;

59. ragina ES vykdyti savo pagalbos prekybai strategijos įsipareigojimus, prisiimtus dėl pagalbos vystymuisi, skirtos konkretiems projektams, kuriais siekiama padėti besivystančioms šalims ugdyti savo su prekyba susijusius įgūdžius, gerinti tiekimo grandinę ir galiausiai konkuruoti regionų ir pasaulio rinkose;

60. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kurio tikslai būtų panašūs į naujojo JAV įstatymo dėl naudingųjų iškasenų iš konflikto regionų, būtent, kovoti su neteisėta naudingųjų iškasenų gavyba besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, kai finansuojami pilietiniai karas ir konfliktai, ir užtikrinti į ES rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą;

61. ragina išanalizuoti ir įvertinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių (angl. PPP), apimančių Komisijos remiamą privačiojo sektoriaus vystymąsi, vaidmenį, kad būtų galima pasimokyti iš šios patirties prieš pereinant prie naujos politikos koncepcijos, t. y. valstybės lėšų naudojimo privačiajam sektoriui finansuoti;

62. pabrėžia, kad parama privačiajam sektoriui turi būti suderinta su pagalba šių šalių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms ir parlamentams siekiant sudaryti galimybes jiems veiksmingai valdyti rinkas, skatinti skaidrumą, įgyvendinti teisingą mokesčių politiką ir užtikrinti gerą valdymą bei kovoti su korupcija tiek verslo įmonėse ir NVO, tiek ir vyriausybėse bei valdžios institucijose;

Klimato kaita, energetika ir tvarus vystymasis

63. palankiai vertina pasiūlymą vystomąjį bendradarbiavimą sutelkti į tvarią atsinaujinančią energiją; pakartoja, kad galimybė gauti energijos yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; primygtinai reikalauja, kad vandens ir energijos tiekimas neturtingiesiems, susijęs su viešųjų paslaugų jiems teikimu, ir vietos vystymasis būtų pagrindiniai ES remiamų projektų tikslai;

64. pirmiausia skatina vietos ir regionų lygmenimis priimti tvarius energetikos sprendimus, ypač skatina decentralizuotą energijos gamybą, kad vystymosi prioritetai būtų suderinti su aplinkos uždaviniais;

65. atkreipia dėmesį į didžiulį atsinaujinančiosios energijos (saulės energijos, vėjo energijos, geoterminės energijos ir biomasės) potencialą daugelyje besivystančių šalių; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus besivystančiose šalyse ir užtikrinti galimybes naudotis technologijomis, praktine patirtimi ir investicijomis, nes tai itin svarbu ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, mažina šių šalių priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat mažina jų pažeidžiamumą dėl kainų svyravimo;

66. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant ES oficialios paramos vystymuisi (OPV), skirtos gerinti galimybes gauti energijos, priemones būtų remiamas vietos ekonominis vystymasis, aplinką tausojančių darbo vietų kūrimas ir skurdo mažinimo priemonės ir jos nebūtų susietos su ES įmonėmis arba naudojamos joms subsidijuoti; taip pat ragina ES nepainioti politikos krypčių, įgyvendinamų siekiant padidinti energijos prieinamumą neturtingiems žmonėms, su ES klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimu arba jos energetinio saugumo poreikiais;

67. palankiai vertina besivystančių šalių iniciatyvas, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu, investuoti į maisto produktų gamybą, o ne biokuro gamybą;

68. pakartoja, kad išsivysčiusios šalys privalo imtis vadovaujamo vaidmens kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų pasaulio ekonomiką, kuri reikalinga norint pasiekti užsibrėžtus išmetamųjų dujų taršos mažinimo tikslus; ragina valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir taip pat padidinti savo išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus; pabrėžia, kad svarbu sumažinti taršą pačioje ES, o ne besivystančiose šalyse;

69. pripažįsta, kad kova su klimato kaita ir pagrindinių vystymosi tikslų įgyvendinimas – vienas kitą papildantys uždaviniai; pabrėžia, kad reikia daugiau sistemingų pastangų, kurios apimtų ekosistemų išsaugojimu pagrįstą prisitaikymą prie klimato kaitos ir stichinių nelaimių grėsmės mažinimą, ir todėl ragina laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį į vystymosi programas ir projektus būtų integruotas aplinkos aspektas, pvz., tobulinant teisės aktus dėl atliekų pervežimo ir kovos su neteisėta miško ruoša;

70. ragina Komisiją įvertinti migracijos dėl klimato poveikį, nes, remiantis kai kuriais duomenimis, iki 2050 m. šis reiškinys paskatins 200 mln. žmonių persikelti dėl laipsniško sąlygų prastėjimo jų gyvenamosiose teritorijose, ir pabrėžia, kad įgyvendinant Europos Sąjungos vystymosi politiką būtina prisidėti prie pagalbos pabėgėliams ir jų skaičiaus mažinimo, investuojant į technologijas, žmogiškuosius išteklius bei finansinę pagalbą;

71. pakartoja, kad klimato kaitos aspekto taikymas neturėtų pakeisti naujų ir papildomų išteklių, kuriuos ES ir kitos paramą teikiančios šalys įsipareigojo skirti besivystančioms šalims klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos; pabrėžia, jog šis požiūris turi apimti vietos ir (arba) regioninį požiūrį, taikomą sprendžiant konkrečias problemas, su kuriomis susiduriama šiose srityse; primena, kad kova su klimato kaita ir apskritai viešosios gėrybės neturi būti finansuojami iš OPV, o jiems turi būti numatytas naujas, valstybių narių įsipareigojimą 0,7 proc. BNP skirti OPV papildantis finansavimas;

72. pabrėžia, kad svarbu skatinti tvarią miestų plėtrą, kuri yra tarptautinės darbotvarkės dalis, taip pat įgyvendinti ją vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, nes tai turėtų teigiamos įtakos viso pasaulio, ypač besivystančių šalių, žmonių gyvenimo kokybei;

73. pažymi, kad tvarų vystymąsi galima užtikrinti tik stiprinant pagalbą gaunančių šalių pajėgumus ir gerinant pagrindinę infrastruktūrą;

74. reikalauja į šalių ir regionų strategijos dokumentus įtraukti ir įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos, kuri yra tvaraus vystymosi pagrindas, 8 straipsnio j dalies nuostatas;

75. pripažįsta, kad dėl miškų naikinimo ir netvarus medienos importo į ES rinką padidėjo stichinių nelaimių rizika ir neturtingų šalių pažeidžiamumas, todėl ragina ES Komisiją ir Tarybą į savo naują vystymosi politikos strategiją įtraukti visuotinį prekybos neteisėtai pagaminta mediena ES rinkoje draudimą;

Apsirūpinimo maistu saugumas ir žemės ūkis

76. pakartoja savo poziciją, kad ES, teikdama pagalbą vystymuisi, turėtų atkreipti pagrindinį dėmesį į apsirūpinimo maistu saugumo besivystančiose šalyse užtikrinimą ir vietos lygmens, smulkios bei ekologiškos žemės ūkio gamybos skatinimą; pabrėžia, kad ypač reikia užtikrinti smulkių ūkininkų prieigą prie gamybos priemonių (žemės, saugių nuosavybės vertybinių popierių, sėklų, mokymo, paskolų, konsultacijų ir patariamųjų paslaugų), apdirbimo ir rinkodaros galimybių bei prieigos prie vietos ir tarptautinių rinkų;

77. ragina, atsižvelgiant į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (IAASTD) ataskaitą, remti perėjimą prie ekologinio ir tvaraus žemės ūkio, kuriame būtų atsižvelgiama į smulkių ūkininkų gamybos patirtį ir kuris būtų veiksminga priemonė prisitaikyti prie klimato kaitos;

78. pabrėžia konkrečios paramos moterims žemės ūkio sektoriuje svarbą, nes iš tyrimų matyti, kad žemės ūkio sektoriuje išsprendus lyčių problemą bendra besivystančių šalių žemės ūkio gamyba padidėtų 2,5−4 proc. ir kad moterys didesnę pajamų dalį išleidžia savo vaikų maistui, sveikatos priežiūrai, drabužiams ir švietimui; ragina panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir žemės ūkio politikos priemonėse bei programose labiau atsižvelgti į lyčių aspektą; pabrėžia, kad tvaraus žemės ūkio vystymo ir aprūpinimo maistu saugumo srityse moterys turi būti laikomos lygiaverčiais partneriais;

79. primygtinai reikalauja, kad ES taip pat šalintų pagrindines apsirūpinimo maistu nesaugumo priežastis, įskaitant menką atskaitomybę už teisę į maistą, spekuliaciją maistu ir žemės grobimą; pakartoja, kad vykdant bendros žemės ūkio politikos reformą reikia atsižvelgti į Sutartyje numatytą politikos suderinamumo vystymosi labui stiprinimą, sąžiningą konkurenciją, paramą besivystančių šalių pajėgumams ir jų gamybinei veiklai; ragina imtis veiksmų siekiant panaikinti žemės grobimą, netvarų žemės ir vandens naudojimą, užtikrinti smulkiųjų ūkininkų ir vietos ūkininkų nuosavybės teises ir jų prieigą prie dirbamos žemės ir užkirsti kelią sėklų monopolijai bei priklausomybei nuo specializuotų pesticidų;

80. atkreipia dėmesį į tai, kad norint aprūpinti maistu pasaulio gyventojus, kurių skaičius, manoma, 2050 m. viršys 9 mlrd., žemės ūkio gamybos apimtis, palyginti su dabartine gamybos apimtimi, turės padidėti 70 proc., naudojant mažiau žemės, vandens ir pesticidų; pažymi, kad pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumas – labai svarbus klausimas Europos Sąjungai, ir ragina, kad skubiai ir nuolat būtų imamasi veiksmų siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ES piliečiams ir visame pasaulyje;

81. pabrėžia, kad siekiant spręsti nepakankamo apsirūpinimo maistu saugumo problemą reikės daugelio įvairių sektorių priemonių, pvz., susijusių su vietos gamtos išteklių valdymu, gamybos ir apdirbimo vystymu, profesiniu mokymu, profesinių organizacijų struktūrizavimu, saugos tinklo, skirto pažeidžiamiausioms grupėms, sukūrimu, sveikos mitybos įgūdžių ugdymu, taip pat su darbo vietų kaimo vietovėse, susijusių ne tik su žemės ūkio gamyba, įvairinimu, kad būtų padidintos kaime gyvenančių šeimų, kurios pirmosios tampa bado aukomis, pajamos;

82. atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse būtina taikyti geresnius žemės ūkio produktų gamybos metodus, įskaitant nebrangias technologijas, atlikti mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje ir didinti našumą besivystančiose šalyse siekiant didinti tvarumą;

83. ragina ES ir besivystančias šalis skatinti žemės nuosavybę, kaip skurdo mažinimo ir aprūpinimo maistu užtikrinimo priemonę, stiprinti nuosavybės teises ir užtikrinti ūkininkams, mažosioms įmonėms ir vietos bendruomenėms geresnes galimybes gauti kreditus;

84. reiškia gilų susirūpinimą dėl vyriausybės remiamų užsienio investuotojų šiuo metu vykdomo žemės ūkio paskirties žemės supirkimo, ypač Afrikoje, problemos, nes jei ji nebus tinkamai išspręsta, iškils grėsmė apsirūpinimo maistu vietoje saugumui ir gali kilti didelių ir plataus masto socialinių neramumų;

85. pabrėžia, kad ES žvejybos partnerystės susitarimai turėtų padėti suvienodinti šalių partnerių žuvininkystės politikos sritis ir sustiprinti jų gebėjimus užtikrinti tvarią žuvininkystę jų vandenyse ir užimtumą vietos sektoriuje;

86. pabrėžia, kad pagrindinis vystymosi politikos aspektas turėtų būti tinkama apsauga nuo su vandeniu susijusių nelaimių ir ligų, taip pat galimybė gauti pakankamai kokybiško vandens už prieinamą kainą, siekiant patenkinti pagrindinius maisto, energijos ir kitus poreikius, kurie būtini užtikrinti sveikam ir produktyviam gyvenimui, nekeliant pavojaus gyvybiškai svarbių ekosistemų tvarumui;

Skaidrumas

87. kad būtų padidintas skaidrumas ir visuomenės pritarimas vystymosi projektams, iš dalies arba visiškai finansuojamiems ES arba valstybių narių lėšomis, ragina sukurti elektroninę duomenų bazę, kuri teiktų informaciją apie OVP; mano, kad ši duomenų bazė turėtų suteikti vartotojams galimybę stebėti visus ES paramos teikėjų ir, jei reikia, Jungtinių Tautų agentūrų projektus ir programas visose pagalbą gaunančiose šalyse, taip pat sužinoti, kas juos finansuoja ir kokia organizacija juos įgyvendina; mano, jog ši duomenų bazė turėtų būti patogi naudoti ir prieinama visiems internetu ir kad ji turėtų turėti funkcijas, kurios supaprastintų konkrečios informacijos pagal iš anksto nustatytus kriterijus paiešką (pvz., paramos teikėjas, VPK sektorius, vieta, projekto statusas, finansavimo rūšis ir TVT), taip pat joje turėtų būti pateikiamos analizei skirtos lentelės ir geografiniai žemėlapiai; pažymi, kad ši duomenų bazė taip pat būtų svarbi priemonė stiprinant paramos teikėjų veiksmų koordinavimą ir derinimą, taip pat ir veiksmų derinimą su šalies gavėjos vyriausybe;

88. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

  • [1]  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
  • [2]  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
  • [3]  2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07.
  • [4]  OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
  • [5]  OL C 117 E, 2010 5 6, p. 15.
  • [6]  OL C 004 E, 2011 1 7, p. 34.
  • [7]  Priimti tekstai, P7 TA-PROV(2010)0355.
  • [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0210.
  • [9]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0442.
  • [10]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0082.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Šiuo metu yra pats laikas ES mastu išnagrinėti ES vystymosi politiką. Svarbu, kad ES prieš priimdama sprendimą dėl vystymosi pagalbos svarbos būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP)[1] apibrėžtų savo viziją, ambicijas, tikslus ir tinkamas priemones. Kai kuriais klausimais, paminėtais Komisijos Žaliojoje knygoje dėl vystymosi politikos, remiančios integracinį ir tvarųjį vystymąsį, Parlamentas jau patvirtino savo poziciją arba šiuo metu rengia pranešimus[2]. Todėl pranešėjas šiame darbo dokumente sutelks dėmesį į detales, kurios gali pakeisti minėtąją poziciją, ypač dėl pasiūlymų, susijusių su „didelio poveikio pagalbos“, „integracinio augimo“ koncepcija ir privataus sektoriaus dalyvavimu. Ne valstybės narės, o ES pagalbos politikos ateitis ir Komisijos vaidmuo turėtų patekti į dėmesio centrą. Vertindami Komisijos pasiūlymus turime aiškų atspirties tašką, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį. Svarbiausias ES pagalbos tikslas turi būti skurdo mažinimas, o ilgainiui ir jo panaikinimas. Europos konsensuse dėl vystymosi taip pat pateikiamos visiems svarbios vertybės (žmogaus teisės ir demokratija), taip pat išlieka vertingi bendrieji principai (nuosavybė ir partnerystė) .

1. Didelio poveikio vystymosi politika

Kokybės aspektai

Siekiant sustiprinti ES vystymosi politiką Komisija siūlo taikyti tris intervencijų kriterijus: (1) pridėtinės vertės, 2) išankstinio ES koordinavimo ir 3) reformų ir (arba) kitų finansavimo šaltinių galimo poveikio. Parlamentas visada ragino siekti geresnio koordinavimo, todėl pastangos rengti Europos šalių strategijos dokumentus turi būti remiamos. Parlamentas turi skatinti Komisija dėti visas pastangas ir vykdyti savo koordinavimo vaidmenį, nurodytą Lisabonos sutartyje (SESV 210 straipsnis). Koordinavimo ir harmonizavimo tobulinimas turi būti paremti nuosavybės principu. EVF įtraukimas į ES biudžetą būtų svarbiu pasiekimu geriau koordinuojant įvairias ES pagalbos priemones. Tačiau dėl jo neturi būti mažinamos bendrosios vystymuisi skirtos išlaidos arba AKR šalys netekti galimybės prognozuoti jiems skiriamą pagalbą.

Didelio poveikio siekimas neturėtų nulemti mažos rizikos vystymosi politikos, kuri visą dėmesį skirtų „lengvoms šalims“. Didžiausios pridėtinės vertės ir veiksmingumo kriterijai neturi būti vieninteliai pasirenkant intervencijas, tačiau jis turi išlikti vienais svarbiausių kriterijų. ES pagalba turi būti skiriama skurdžiausioms šalims ir pasiekti pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

Jeigu būtų įgyvendinti jau užsibrėžti pagalbos veiksmingumo ir vystymosi politikos nuoseklumo įsipareigojimai, ES pagalba atneštų milžinišką naudą. Prieš keturis metus paskelbus ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką, vis dar nėra pakankamos pažangos išaiškinant ir sustiprinant Europos Komisijos lyginamosios naudos sritis. Į planavimo procesą būtina įtraukti Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų darbotvarkę ir valstybės narės turėtų toliau vadovauti rengiant 2011 m. Busano mieste vyksiančią aukšto lygio konferenciją dėl pagalbos veiksmingumo. Nuspėjamumas yra labai svarbus pagalbos efektyvumo veiksnys. ES TVT sutarčių požiūris pateikia teigiamą modelį, kurį reikia ir toliau plėtoti.

Žaliojoje knygoje pripažįstama politikos suderinamumo vystymosi labui svarba didelio poveikio pagalbai ir siekiant išvengti neigiamo poveikio kitoms politikos sritims, tačiau joje nėra aptariami iššūkiai, atsirandantys dėl Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimo. Institucinė struktūra turi sudaryti galimybes, kad įsipareigojimai pagal Sutartį dėl politikos suderinamumo vystymosi labui būtų sustiprinti ir išlaikytas aiškus vystymosi politikos pobūdis. Todėl galėtų būti sukurtas specialus skyrius ar tarnyba, kurie būtų pavaldūs Komisijos nariui, atsakingam už vystymąsi, ir kurie turėtų plačius horizontalius įgaliojimus dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ne tik Komisijoje, bet ir EIVT.

Geras administravimas yra būtinas siekiant teigiamo vystymosi poveikio ir ES turi didelę patirtį, remiant politines reformas ir vykdant pagalbos programas. Šiai politikai yra svarbus administravimo požiūris, kuriame dėmesys skiriamas žmogaus teisėms, demokratijai, teisinės valstybės principams, kovai su korupcija ir parlamentų bei pilietinės visuomenės vaidmeniui, siekiant vyriausybių atskaitomybės ir vertinant vystymosi rezultatus. Svarbiausia koncepcija turėtų būti „demokratinė nuosavybė“.

Poveikis teikiant daug realios pagalbos

Svarbu didinti pagalbos poveikį, tačiau tai neturėtų sudaryti prielaidų mažinti pagalbos apimtis. Vadovaujantis Sutarties ir tarptautiniais įsipareigojimais, ES vertybės, ilgalaikiai interesai ir skurdo naikinimas turi būti pagrindinis ES išorės veiksmų tikslas. Norint iki 2015 m. pasiekti bendrą užsibrėžtą tikslą 0,7 proc. BNP skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV), ES valstybės narės savo OPV įsipareigojimus turėtų padaryti politiškai privalomais ir patvirtinti daugiamečius veiksmų planus, kuriuos pasiūlė Komisija.

Tai suteikia daug naudos ES masto paramai, kaip tai pripažįstama Europos konsensuse dėl vystymosi pagalbos[3] ir todėl per ES biudžetą paskirtos Europos paramos bendroji dalis neturėtų būti mažinama. Taip pateisinama tai, kad labai išaugo paketų, skirtų vystymuisi per kitą DFP, skaičius. Piliečiai remia vystymosi politiką ir ES vaidmenį joje: Nereikėtų nuvertinti solidarumo svarbos net ir krizės metu[4].

ES parama vystymuisi, norint, kad ji turėtų poveikį skurdo naikinimui, privalo ir toliau būti griežtai susieta su OPV kriterijais, kuriuos nustatė EBPO (DAC). Gali išaugti bendradarbiavimo, nesusijusio su OPV, mastai su Vidutines pajamas turinčiomis šalimis (VPŠ), tačiau tai turi būti tik papildomas tinkamos paramos vystymuisi veiksnys. ES mastu toks bendradarbiavimas turi būti vykdomas, naudojant atskirą priemonę, tokiu būdu siekiant užtikrinti skaidrumą. Be to, OPV sąvoka neturėtų būti išplečiama, siekiant įgyvendinti 0,7 proc. tikslą; tai būtų tik statistikos veiksmas, kuris nesukurtų jokių naujų lėšų, kurias būtų galima skirti vystymuisi.

2. Žmogaus raida

Parlamentas visada pabrėžė, kad ES pagalbos pagrindą turi sudaryti prieiga prie pagrindinių socialinių paslaugų, ypač prie sveikatos apsaugos ir švietimo. Šie sektoriai yra ypač svarbūs TVT įgyvendinimui, tvaraus augimo gerinimui ir jie apima sritis, kuriose Komisija turi didžiulę patirtį. Būtinos kiekybinės gairės, siekiant užtikrinti, kad šie sektoriai nebūtų apriboti kitais konkuruojančiais prioritetais. Kaip nurodyta EBPO, mažiausiai 20 proc. visos paramos turi būti paskirta pagrindinėms socialinėms paslaugoms, didžiausią dėmesį skiriant laisvai prieigai prie pirminės sveikatos apsaugos ir pagrindinio švietimo. Be to, teisėmis pagrįstas požiūris į vystymąsi labai prisidėtų prie ES paramos šiame sektoriuje didinimo.

3. Integracinis augimas ir skurdas

Žaliosios knygos pagrindą sudaro pasiūlymas vykdant ES vystymosi politiką skatinti integracinį augimą. Augimas yra svarbus vystymosi postūmis ir todėl yra sveikintina, kad pabrėžiama integracijos svarba, taip pat ir pripažįstama, kad augimas privalo tapti priemone, skirta skurdui išnaikinti. Pranešėjas taip pat mano, kad labai svarbu diferencijuoti besivystančias šalis ir kad regioninė integracija ir „Pietų ir Pietų“ prekybos lengvinimas yra labai svarbūs augimo veiksniai, kuriems Europos Sąjunga turi pakankamai patirties ir būtinų priemonių.

Tačiau vis dar išlieka rimtų problemų dėl naujos politikos krypčių pristatymo Žaliojoje knygoje. Pirma, dėmesys augimui, kuris paremtas kiekybinės ekonomikos priemonėmis, neturėtų sąlygoti grynai ekonominio skurdo suvokimo. Skurdas yra daugialypis fenomenas, apibrėžiantis tai, kad žmonės yra atskiriami nuo socialiai atitinkamų gyvenimo standartų ir apimą daugelį nepriteklių (ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.), kuriuos turėtų spręsti vystymosi politika.

Antra, išorės sukrėtimai, kurie turi įtakos augimui daugelyje šalių, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos, nebuvo tinkamai išnagrinėti. Todėl pranešėjas mano, kad pramonės vystymasis turi milžiniškas nacionalinių ekonomikų transformacijos galimybes ir užkerta kelią žemės ūkio eksportui ar gamtos išteklių išnaudojimui, nes jie sukelia ekonomikos sukrėtimus, taigi savo ruoštu suteikia daugiau galimybių ilgalaikiam našumo augimui.

Be to, ypač svarbu, kad integracinio augimo sąvoka yra labai neaiškiai apibrėžta ir nėra visiškai aišku, kaip būtų galima šią integraciją užtikrinti. Nors Žaliojoje knygoje minima, kad dideli skirtumai labai kliudo mažinti skurdą ir turi labai neigiamą poveikį ekonomikos augimui, tačiau tai nepakankamai atspindėta siūlomose priemonėse.

Iš Pasaulio banko vadovaujančio ekonomisto atliktų tyrimų[5] matyti, kad besivystančiose šalyse augimas skurdą mažino septyniais kartais daugiau, jei kartu buvo mažinami pajamų skirtumai. Be to, sumažėjęs skurdo lygis taip pat turi teigiamą poveikį augimui. Tai taip pat verčia pagalvoti apie paskirstymo problemas: ES paramos poveikis būtų žymiai didesnis ir skurdas būtų mažinamas žymiai veiksmingiau.

Todėl Komisija turėtų siekti skurdą mažinančio augimo, kuris būtų paremtas reliatyviu požiūriu, pagal kurį vystymosi politika ir bendradarbiavimas būtų skirti skurdžiausiems gyventojams, siekiant juos įtraukti į augimą. Iš tikrųjų, Europa yra geriausias pasaulinio masto pavyzdys, kaip spręsti paskirstymo problemas, pasinaudojant Gerovės valstybės principu (įskaitant mokesčių ir socialinių išlaidų politiką), kurio taikymas davė tiek ekonomikos, tiek socialinio vystymosi naudos. Ši patirtis, taip pat suvokiama, kaip Europos socialinis modelis, duoda papildomos naudos ir galėtų būti taikoma ES vystymosi politikoje kaip priemonė. Kartu su šiuo metodu galėtų būti naudojamos ir kitos svarbios priemonės: socialinės apsaugos sistemos stiprinimas, sąžiningos mokesčių sistemos ir TDO Tinkamo darbo darbotvarkės skatinimas.

4. Privataus sektoriaus įtraukimas

Komisija savo augimą skatinančioje strategijoje taip pat siūlo gauti daugiau investicijų iš privataus sektoriaus ir remti MVĮ, įskaitant joms teikti dotacijas ir paskolas. Privatus sektorius ypač svarbus tvariam vystymuisi, tačiau tam tikrais atvejais tarptautinių įmonių veikla dėl įvairių aplinkybių daro neigiamą poveikį skurdui, žmogaus teisėms ir aplinkai.

Todėl labai svarbu įvertinti galimą riziką ir nustatyti aiškius privataus sektoriaus paramos kriterijus. Be to, turi būti aišku, kuri privataus sektoriaus rūšis (vietinė ar užsienio, siekianti pelno ar ne) turi gauti parama iš ribotų vytimuisi skirtų lėšų.

Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad investicijomis partnerėse šalyse turi pasinaudoti kuo daugiau piliečių. Todėl siekiant geriausio pasirinkimo būtina atlikti ex-ante skurdo ir socialinio poveikio tyrimą, kad būtų užtikrintas didesnis poveikis skurdui ir teigiami vystymosi rezultatai. Žaliojoje knygoje tinkamai pabrėžiama būtinybė remti MVĮ ir labai mažas įmones. Taigi mikrofinansai labai svarbūs ir reikia užtikrinti prieigą prie jų ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, mažumoms, smulkiems ūkininkams ir moterims. Siekiant skurdą mažinančio augimo, būtina, kad skurdžiausieji skatintų augimą, ne vien tik gautų paramą.

Be to, ES metodas turi būti paremtas šiais principais:

- skirti dėmesį vietos įmonėms ir naudoti vietos kapitalą,

- laikytis aplinkosaugos ir socialinių standartų,

- remti vyriausybes, kurios siekia veiksmingo rinkų reguliavimo ir sąžiningų mokesčių,

- derintis prie pagalbos gavėjų vystymosi planų,

- neremti jokios veiklos, kuri suteiktų galimybes tiesiogiai ar netiesiogiai slėpti mokesčius,

- skatinti skaidrumą, gerą administravimą ir kovą su korupcija paramą gaunančiose šalyse,

- naujas dėmesys paskoloms neturėtų sumažinti subsidijų lygio.

5. Klimato kaita, energetika ir tvarus vystymasis

Klimato kaita ir vystymasis yra glaudžiai susiję, todėl iniciatyvos, kuriomis kovojama su klimato kaita ir skurdu, gali papildyti viena kitą. Todėl Komisijos noras atsižvelgti į kovos su klimato kaita ir nelaimių rizikos mažinimo aspektus siekiant skatinti tvarų vytimąsi yra labai savalaikis ir sveikintinas. Iki šiol beveik nebuvo prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo pastangų vykdant vystomąjį bendradarbiavimą sisteminio vertinimo. Todėl visų pirma labai svarbu įvertinti, ar Komisijos noras taikyti prisitaikymo ir nelaimių rizikos mažinimo pastangų aspektą buvo įgyvendintas ir kaip tai buvo padaryta. Tačiau klimato kaitos aspekto taikymas neturėtų pakeisti naujų ir papildomų išteklių, kuriuos ES ir kitos paramą teikiančios šalys yra pažadėjusios besivystančioms šalims, siekdamos padėti prisitaikyti prie klimato kaitos. Pritariama atsinaujinančios energijos skatinimui, ypač ją derinant su naujų darbo vietų kūrimu ir tvariu vystymusi. Tačiau ES turi užtikrinti, kad politika būtų labiausiai palanki skurdžiausiems ir kad būtų pagerinta prieiga prie energijos paramos ir vietos ekonomikos vystymosi.

6. Maisto sauga ir žemės ūkis

Žaliojoje knygoje pripažįstama, kad maisto sauga ir žemės ūkis yra ypač svarbūs vystymuisi ir augimui, ir pagrindinis dėmesys skiriamas tvariai nedidelio masto gamybai. Tačiau pagailestaujama, kad joje nėra iš esmės sprendžiamos pagrindinės maisto trūkumo besivystančiose šalyse priežastys. Žemės ūkio ir maisto saugos klausimai neturėtų būti sprendžiami atskirai, nes kiti išorės veiksniai daro didelį poveikį maisto trūkumui (spekuliacija maistu, žemės grobimas.). Vertės grandinės metodas yra svarbus žemės ūkio gamybai, bet būtina įgyvendinti keletą sąlygų, pvz., užtikrinti prieigą prie gamybos priemonių (žemės, paskolų, konsultacijų ir patariamųjų paslaugų), apdirbimo ir rinkodaros galimybių ir prieigą prie vietos ir tarptautinių rinkų. Be to, būtina skurti nuoseklesnes ir tvaresnes sąlygas smulkių dalyvių integravimui į žemės ūkio vertės grandines ir rinkas. Augimas turi būti tvarus aplinkai, paisyti biologinės įvairovės ir kovoti su dirbamos žemės didėjančiu išnaudojimu. Todėl ES turi skatinti ekologišką žemės ūkį ir nedidelio išorės poveikio veiklą. Būsimose geografinėse programose žemės ūkiui turi būti skiriamas tinkamas finansavimas. OPV išlaidos žemės ūkiui nuo 1980 m. nuo 17 proc. nukrito iki 5 proc. ir šį sektorių apleido paramos teikėjai. Pranešėjas mano, kad Žuvininkystės partnerystės susitarimai turi padėti suvienodinti šalių partnerių žuvininkystės politikos sritis ir sustiprinti jų gebėjimus užtikrinti tvarią žuvininkystę jų vandenyse ir užimtumą vietos sektoriuje.

Išvada

Komisija pranešė, kad savo būsimame komunikate dėl modernizuotos ES vystymosi politikos atsižvelgs į tai, ar verta peržiūrėti Europos konsensusą dėl vystymosi. Būtina pabrėžti, kad Konsensusas yra bendras trijų institucijų oficialiai pasirašytas dokumentas. Todėl būtina vengti vienašalių iniciatyvų. Jei Komisija nustatytų, kad Konsensusą būtina peržiūrėti, turėtų būti pradėtos oficialios konsultacijos su kitomis dviem institucijomis. Sprendimas peržiūrėti Konsensusą privalo būti pagrįstas išsamiu tyrimu dėl jo veikimo, nes jis įsigaliojo 2005 m. gruodžio mėnesį.

Šiuolaikinei Europos vystymosi politikai būtina, kad Europos piliečiai ją suvoktų ir joje dalyvautų, todėl reikia ir toliau dėti pastangas, susijusias su vystomuoju švietimu ir visuomenės informavimu, paremtas žmogaus teisių, demokratijos, tolerancijos, socialinės atsakomybės ir lyčių lygybės vertybėmis. Kiekvienas Europos pilietis turi turėti galimybę suprasti pasaulinio vystymosi problemas ir jų vietos bei asmeninę svarbą, nes tai labai padidintų visuomenės paramą vystymosi srities veiklai.

  • [1]  Taip pat dėl Komisijos pradėtų konsultacijų dėl išorės veiksmų po 2013 m. finansavimo galima susipažinti su Komisijos Žaliąja knyga dėl ES vystymosi politikos, remiančios integracinį ir tvarų vystymąsį (COM(2010)0629fin.).
  • [2]  Pavyzdžiui, žr. Parlamento 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (T7-2010/0442), taip pat (būsimus) komiteto DEVE pranešimus dėl Žaliosios knygos dėl paramos iš ES biudžeto ateities (2010/2300(INI)), dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa (2010/2100(INI) ir Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą (2010/2102(INI). Numatytas Gay Mitchello pranešimas apie Reglamentą (EB) 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę: sukaupta patirtis ir ateities perspektyvos (2009/2149(INI)), kuriuose bus nagrinėjami Parlamento reikalavimai, susiję su būsima vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone pakeisiančia dabartinę Vystomojo bendradarbiavimo priemonę.
  • [3]  Pagal Konsensusą nauda gaunama iš ES atstovavimo visame pasaulyje, jos patirties teikiant paramą, skatinant PCD, gerinant koordinavimą, per didelio masto projektų vykdymą, demokratijos, žmogaus teisių, tinkamo administravimo rėmimą, pagarbą tarptautinei teisei ir per jos vaidmenį skatinant piliečių dalyvavimą ir Pietų ir Šiaurės solidarumo skatinimą, įskaitant per vystomąjį švietimą. taip pat reikia paminėti ES didelę patirtį biudžeto rėmime ir remiant socialines paslaugas bei skatinant regioninę integraciją ir bendradarbiavimą.
  • [4]  Pagal Eurobometer parengtą studiją „Europiečiai, vystymosi pagalba ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai“ 89 proc. Europos gyventojų mano, kad vystymosi pagalba yra svarbi arba gan svarbi.
  • [5]  Ravallion, Martin, 2001. „Augimas, skirtumai ir skurdas“. požiūris virš vidurkio“,World Development, Elsevier, tomas. 29(11), 1803-1815 p., lapkritis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

4

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kriton Arsenis, Santiago Fisas Ayxela, Isabella Lövin, Emma McClarkin, Csaba Őry, Cristian Dan Preda, Judith Sargentini, Åsa Westlund