Pranešimas - A7-0239/2011Pranešimas
A7-0239/2011

PRANEŠIMAS  visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities

22.6.2011 - (2009/2222(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Proinsias De Rossa


Procedūra : 2009/2222(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0239/2011

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities

(2009/2222(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 14, 106, 151 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalies j ir k punktus, 159, 160, 161 ir 345 straipsnius, ir prie jos pridėtą Protokolą Nr. 26,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 36 straipsnį[1],

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, kurią Europos bendrija pasirašė 2009 m. lapkričio 26 d.[2],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų[3],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, ypač į jos 1 straipsnio 3 dalį[4],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.)[5],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Lisabonos strategijos įgyvendinimas. Visuotinės svarbos socialinės paslaugos Europos Sąjungoje“ (COM(2006) 177 galutinis) ir į lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje (SEC(2006) 0516),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007) 0725),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Dažnai užduodami klausimai, susiję su 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, ir Bendrijos bendrųjų nuostatų dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma“ (SEC(2007)1516) ir „Dažnai užduodami klausimai, susiję su viešųjų pirkimų taisyklių taikymu perkant visuotinės svarbos socialines paslaugas“ (SEC(2007)1514),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europinių valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir ypač visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms gairės“ (SEC(2010)1545),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020) ir į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją šio komunikato klausimu[6],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmąją dvimetę ataskaitą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (SEC(2008) 2179) ir antrąją dvimetę ataskaitą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (SEC(2010) 1284)[7],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (C(2008))5737)[8],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus apmokestinimo (COM(2010)0549) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2010)1166),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais“ (COM(2011)0020) ir lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2011)0102) dėl abipusio Paslaugų direktyvos vertinimo proceso,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011 galutinis),

–   atsižvelgdamas į Komisijos nario L. Andoro pareiškimą dėl socialinių Lisabonos sutarties nuostatų[9],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. M. Monti pranešimą „Nauja strategija bendrajai rinkai: tarnaujant Europos ekonomikai ir visuomenei“[10],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą Bendrijos taisyklių taikymo visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms ataskaitą[11],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą ataskaitą „Neprivaloma Europos socialinių paslaugų programa“[12],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą Bendrą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitą[13],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą ataskaitą „Strategijos „Europa 2020“ socialinio aspekto įvertinimas“,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo mėn. Lisabonoje, 2008 m. spalio mėn. Paryžiuje ir 2010 m. spalio mėn. Briuselyje vykusių forumų visuotinės svarbos socialinių paslaugų klausimais išvadas ir rekomendacijas[14],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16–17 d., 2009 m. liepos 8–9 d. ir 2010 m. gruodžio 6–7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) susitikimų išvadas[15],

–   atsižvelgdamas į šiuos Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus:

– 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje C-295/05 Tragsa,

– 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje C-532/03, Komisija prieš Airiją (Airijos skubaus vežimo greitosios pagalbos automobiliu paslaugos),

– 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje C-324/07 Coditel Brabant,

– 2009 m. birželio 9 d. sprendimą byloje C-480/06 Komisija prieš Vokietiją (Stadtwerke Hamburg),

– 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą byloje C-206/08 Eurawasser,

– 2009 m. spalio 9 d. sprendimą byloje C-573/07 Sea s.r.l.,

– 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje C-196/08 Acoset,

– 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje C-275/08 Komisija prieš Vokietiją (Datenzentrale Baden-Württemberg),

– 2010 m. kovo 25 d. sprendimą byloje C-451/08 Helmut Müller,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Lisabonos strategijos[16] įgyvendinimas. Visuotinės svarbos socialinės paslaugos Europos Sąjungoje“,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Europos ateities socialinio modelio[17],

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos Baltosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų[18],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje[19],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ES skatinimo[20],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos[21],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties[22],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje[23],

–   atsižvelgdamas į rašytinį pareiškimą Nr. 84/2010 dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo,

–   atsižvelgdamas į 2003 ir 2007 m. Eurofound gyvenimo kokybės tyrimus[24],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0239/2011),

A. kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje patvirtinami valstybių narių tikslai nuolat gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir ES tikslas – jos žmonių gerovė, kurių siekiama tvaria Europos plėtra, pagrįsta subalansuotu ekonomikos augimu, konkurencinga ir į mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimą orientuota socialinės rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos būklės gerinimu, kova su socialine atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe prieigos prie sveikatos priežiūros srityje, socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimu, moterų ir vyrų lygybe, kartų solidarumu ir vaiko teisių apsauga,

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgtų į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga,

C. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnyje ir prie jos pridėtame Protokole Nr. 26 aiškiai kalbama apie visuotinės svarbos paslaugas (VSP), apimančias visuotinės svarbos socialines paslaugas (VSSP); ir kadangi patvirtinta, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį ir turi didelę veiksmų laisvę teikiant, užsakant ir organizuojant ekonomines visuotinės svarbos paslaugas (EVSP) ir kad Sutartys neturi įtakos valstybėms narėms teikiant, užsakant ir organizuojant neekonomines visuotinės svarbos paslaugas (NEVSP),

D. kadangi galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis yra viena iš pagrindinių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, pripažintų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,

E.  kadangi visuotinai prieinamų, aukštos kokybės, pasiekiamų ir įperkamų VSSP teikimas pagal 2007 m. Komisijos komunikatą dėl visuotinės svarbos paslaugų dėl to gali būti laikomas esminiu Europos socialinio modelio ramsčiu ir geros gyvenimo kokybės bei užimtumo, socialinių ir ekonominių ES tikslų siekimo pagrindu,

F.  kadangi visuotinės svarbos socialinės paslaugos, o ypač galimybė naudotis vaikų, vyresnių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis, yra būtinos siekiant lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymo srityse,

G. kadangi ir sektorių, ir profesinis susiskaidymas pagal lytis teikiant socialines paslaugas daro neigiamą poveikį darbo sąlygoms ir darbo užmokesčio lygiui, o moterys daugiausia atlieka neapmokamus namų ruošos darbus ir neatlygintinai prižiūri vaikus bei pagyvenusius žmones,

H. kadangi visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtra buvo tarsi varomoji jėga, įtraukianti į darbo rinką daugiau moterų,

I.   kadangi Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nustatomas vietos lygmens subsidiarumas, formaliai pripažįstama regioninė ir vietos savivalda ir kadangi prie SESV pridėto Protokolo Nr. 26 1 straipsnyje pripažįstamas esminis valstybių, regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo bei didelė laisvė teikti, užsakyti ir organizuoti kuo geriau naudotojų poreikius atitinkančias visuotinės ekonominės svarbos paslaugas,

Pagrindinės teisės ir visuotinumas

1.  mano, kad VSSP, jų gavėjai ir jų teikėjai, be įprastų VSP ypatybių, turi daug specialių ypatybių; VSSP, kaip apibrėžė valstybės narės, apima įstatymų nustatytas ir papildomas socialinės apsaugos sistemas ir visuotinai prieinamas paslaugas, kurios teikiamos tiesiogiai asmeniui ir kuriomis siekiama gerinti visų gyvenimo kokybę; jos atlieka prevencinį bei socialinės sanglaudos ir įtraukties vaidmenį bei padeda įgyvendinti pagrindines teises, kaip paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

2.  pripažįsta, kad VSSP atveju reikia suderinti du prieštaringus veiksnius: iš vienos pusės – subsidiarumo principą, kuriuo nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama laisvė, jų nuomone, tinkamai apibrėžti, organizuoti ir finansuoti VSSP, kartu laikantis proporcingumo principo, o iš kitos pusės – Bendrijai ir valstybėms narėms pagal Sutartį tenkančią atsakomybę už atitinkamas kompetencijos sritis;

3.  primygtinai ragina valstybes nares išsaugoti galimybes naudotis prieinamomis, įperkamomis ir aukštos kokybės socialinėmis paslaugomis, kaip ir greito ekonomikos augimo laikotarpiu, ir užtikrinti galimybes visiems be diskriminacijos naudotis šiomis paslaugomis nepriklausomai nuo lyties, pajamų, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus, seksualinės orientacijos arba darbo sąlygų; mano, kad socialinių paslaugų teikimas yra esminė lyčių lygybės užtikrinimo sąlyga, nes socialinės paslaugos kartu su sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugomis yra vienas iš pagrindinių pastangų didinti moterų užimtumo lygį ir lygybę apskritai ramsčių;

4.  primygtinai ragina išvengti grėsmės, kurią dabartinė finansų ir ekonomikos krizė bei ateities ekonominės perspektyvos gali sukelti visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtrai, nes tai ilgam pakenktų užimtumo lygio augimui, ES ekonomikos, biudžeto įmokų augimui bei moterų ir vyrų lygybės skatinimui;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti įvairių visuotinės svarbos socialinių paslaugų poveikio lyčių lygybei vertinimą ir užtikrinti, kad siūlomų ES veiksmų vertinimas lyčių lygybės požiūriu taptų reguliariu ir skaidriu procesu, duodančiu apčiuopiamų rezultatų, ir kad į visų ES ir nacionalinių programų ir politikos sričių biudžetą būtų įtrauktas lyčių aspektas; taip pat ragina Komisiją į savo stebėsenos ataskaitas įtraukti klausimą dėl lyčių lygybės;

6.  ragina valstybes nares, kuriant šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo politiką, užtikrinti galimybes naudotis prieinamomis, įperkamomis, aukštos kokybės ir įvairiomis vaiko priežiūros paslaugomis, kaip apibūdinta pagal Barselonos tikslus, ir tobulinti priežiūros paslaugų pagyvenusiems ir išlaikomiems asmenims teikimą, nes tai – pagrindinis žingsnis siekiant užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, kadangi vaikų priežiūros paslaugos ne tik palengvina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, bet taip pat suteikia įsidarbinimo galimybių; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų pripažinti neatlygintinai namų ruošos darbus atliekantys ir vaikus bei pagyvenusius žmones prižiūrintys asmenys, daugiausia moterys, kurių vaidmuo užtikrinant socialinių sistemų tvarumą labai svarbus;

7.  pabrėžia, kad socialinių paslaugų visuotinės svarbos pobūdis priklauso ne nuo paslaugos srities, bet nuo jos teikimo būdo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, ne pelno statusą ar naudos gavėjų nepasirinkimą;

8.  pabrėžia, kad kalbant apie VSSP pirmenybę reikia teikti subsidiarumo principui, o ne vidaus rinkos taisyklėms;

9.  pabrėžia, kad iš esmės kompetencija priimti sprendimus dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) formavimo, finansavimo ir teikimo turi priklausyti valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms; Europos Parlamentas gerbia ir remia šį principą bei ragina Europos institucijas pritarti šiam požiūriui;

10. pabrėžia, kad siekiant, jog VSSP atliktų savo vaidmenį, galimybė jomis naudotis negali būti užtikrinama tik nepalankioje padėtyje esantiems ir pažeidžiamiems žmonėms, bet jos turi būti visuotinai prieinamos nepriklausomai nuo gerovės ar pajamų ir tuo pat metu turi būti užtikrinama galimybė jomis naudotis pažeidžiamiausiems žmonėms vadovaujantis valstybių narių įstatymais ir praktika;

11. pabrėžia, kad esminis struktūrinis ir visa apimantis bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų pobūdis tinkamai, naudingai ir veiksmingai prisideda prie visų regionų vystymosi, suteikiant valstybės ir vietos ar regiono valdžios institucijoms galimybę atlikti savo vaidmenį pasitelkiant viešąsias ir privačiąsias lėšas; mano, kad itin svarbu išsaugoti bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas kaimo ir pažeidžiamose teritorijose, taip pat pabrėžia svarbų bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų vaidmenį siekiant mažinti pažeidžiamų ir socialiai atskirtų bendruomenių atskyrimo pavojų;

12. pabrėžia, kad VSSP daugiausia finansuojamos valstybių narių ir tai yra jų veikimo sritis; taip pat mano, kad Europos Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti šias paslaugas modernizuojant ir pritaikant jas prie naujų sąlygų bei atsižvelgiant į gyventojų poreikius, susijusius su paslaugų kokybe ir apimtimi;

13. pabrėžia, kaip svarbu skubiai įvertinti socialinei pažangai gyvybiškai svarbių sektorių (transportas, energija, vandens tiekimas, paštas, telekomunikacijos ir kt.) liberalizavimo socialinius ir gyventojams tiesioginę įtaką darančius padarinius, ir primygtinai ragina Europos Komisiją sustabdyti naujo liberalizavimo procedūras, kol bus pateikti tokio tyrimo rezultatai;

14. pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendrosios rinkos socialinį aspektą ir labiau atsižvelgti į VSSP specialų pobūdį, pabrėžiant pragmatinį požiūrį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas šių paslaugų prieinamumui, visuotinumui, teisingumui, kokybei ir veiksmingumui;

15. palaiko M. Monti ataskaitoje pateikiamą rekomendaciją, kad plačiajuostis internetas ir bankininkystės paslaugos būtų pripažintos Europos teisėje kaip paslaugos, kurias gali užtikrinti valstybės narės, ir būtų visuotinai teikiamos ir prieinamos visiems;

Ekonominis indėlis

16. pabrėždamas, kad VSSP neturi būti apibrėžiamos pagal savo ekonominį poveikį, atkreipia dėmesį į Komisijos antrąją dvimetę ataskaitą ir patvirtina, kad VSSP daug ekonomiškai prisideda prie darbo vietų kūrimo, ekonominės veiklos skatinimo ir perkamosios galios didinimo ir kad sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius sudaro 5 proc. ekonominio pajėgumo ir jame dirba 21,4 mln. žmonių; pažymi, kad Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centras (CEEP) savo ataskaitoje „Viešųjų paslaugų analizė“ taip pat patvirtino, kad sveikatos priežiūros ir socialinei veiklai tenka 9,6 proc. darbo vietų ES ir 9,4 proc. BVP; pažymi, kad iš 2008 m. darbo jėgos tyrimo matyti, kad moterys sudaro 79 proc. darbo jėgos sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje, 81 proc. stacionarinės globos priežiūros paslaugų ir 83 proc. nestacionarinės socialinio darbo veiklos srityse; taip pat pažymi, kad MVĮ atstovaujanti organizacija Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija (UEAPME) mano, jog MVĮ, kad jos sėkmingai veiktų, reikia kokybiškų ir veiksmingų VSSP; ragina valstybes nares taip pat atsižvelgti į lyčių lygybės principus; pažymi, kad skatinant įtraukčiai palankias darbo rinkas, prevenciją ir ir atkūrimą ilgainiui bus sutaupyta lėšų ir pagerinta vykdymo kokybė;

17. pabrėžia, kad VSSP padeda iš tiesų pasinaudoti pilietybe ir jomis siekiama, įgyvendinant socialinį solidarumą, kurti socialinę, teritorinę ir ekonominę sanglaudą;

18. pabrėžia, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį valstybių narių socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos sistemose apibrėžiant, finansuojant, teikiant ir priskiriant VSSP – nustatyta, kad vietos ir regioninės valdžios sektorius vertas 15,9 proc. 27 ES valstybių narių BVP, kur vien vietos valdžia sudaro 12,9 proc., o jos socialinės apsaugos išlaidos – 3 proc. (378,1 mlrd. EUR);;

19. mano, kad, siekiant padidinti bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų veiksmingumą ir pagerinti galimybę jomis naudotis, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų plačiau taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimą bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų srityje.

Socialinis indėlis

20. pažymi, kad Eurofound gyvenimo kokybės tyrimai[25]1 patvirtino, jog vienas svarbiausių būdų gerinti piliečių gyvenimo kokybę, užtikrinti visišką įtrauktį į visuomenę ir socialinę bei teritorinę sanglaudą yra VSP, įskaitant VSSP, teikimas ir plėtra; pabrėžia, kad VSSP yra pagrindinis Europos socialinio modelio ramstis ir Europos visuomenių organizavimo dalis ir jų tikslas – siekti socialinės politikos tikslų ir įgyvendinti socialines asmenų ir grupių teises dažniausiai neatsiejamai nuo valstybių narių socialinės apsaugos sistemų;

21. pabrėžia, kad būtina keisti liberalizavimo politiką ir skatinti socialinės pažangos politiką, kuria užtikrinama visuotinė galimybė gauti kokybiškų viešųjų paslaugų, skiriant ypatingą dėmesį remtinų asmenų grupėms, kaip antai vienišos motinos, moterys, senyvi žmonės, vaikai, emigrantai ir bet kokią negalią turintys asmenys;

22. pabrėžia, kad VSSP skirtų viešųjų lėšų nedera naudoti kitiems nei paslaugų teikimo tikslams, ir jokia šių lėšų dalis, išskyrus teikiant paslaugą susidariusias pagrįstas darbuotojų ir pridėtines išlaidas, neturėtų būti skiriama kitiems tikslams; mano, kad teisėtas kuo didesnio pelno gavimo tikslas, kuris sudaro privataus komercinių paslaugų teikimo pagrindą, nepriimtinai prieštaurauja VSSP principams ir tikslams; mano, jog, jei valstybių narių valdžios institucijos nusprendžia netiesiogiai teikti VSSP, turi būti apsaugotas bendras interesas ir kad jos turėtų, užtikrindamos kokybę, naujoves, veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą, remti socialinės ekonomikos įmones, kuriose bet kokios perteklinės pajamos būtų iš naujo investuojamos į paslaugas ir naujovių kūrimą, ir skatinti šias įmones vykdyti paslaugų teikėjų funkcijas;

23. pabrėžia valstybės, kaip VSSP teikėjos, tradicinį vaidmenį, taip pat mano, kad privatūs teikėjai padidintų paslaugų prieinamumą ir kokybę bei užtikrintų vartotojui didesnį pasirinkimą;

24. dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą siekti šiuolaikinių ir kokybiškų VSSP, kurios yra daugelio Europos projekto vertybių, pavyzdžiui, lygybės, solidarumo, teisinės valstybės, pagarbos žmogiškam orumui, taip pat prieinamumo, paslaugų visuotinumo, veiksmingumo, ekonomiško išteklių valdymo, tęstinumo, nedidelio nuotolio iki paslaugų gavėjų ir skaidrumo principų, įgyvendinimo priemonė;

Reglamentavimo kliūtys teikti VSSP

25. pabrėžia, kad nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, teikiančioms VSSP ar įpareigojančioms jas teikti, reikia jų paslaugų ir išlaidų teisinio aiškumo ir kad, nors informacijos ir aiškinimo tarnyba ir neseniai Komisijos paskelbtas vadovas ir yra labai sveikintini, jie neužtikrina būtino teisinio aiškumo, o tai kliudo VSSP teikėjams vykdyti savo misiją;

26. pabrėžia, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos privalo užtikrinti tinkamą VSSP teikimą ir aukštą kokybę;

27. mano, jog nėra veiksminga ar demokratijos požiūriu priimtina, kad dėl dabartinio teisės aktų aiškinimo nuolat kreipiamasi į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl bendros rinkos taisyklių, susijusių su VSP, įskaitant VSSP, ribų, ir tai yra aiškus įrodymas, jog trūksta teisinio aiškumo; atkreipia dėmesį į ilgai trunkantį suinteresuotųjų šalių dialogą šiuo klausimu ir ragina Komisiją galų gale imtis veiksmų;

Ekonominė ir biudžeto politika

28. pabrėžia, kad VSSP yra Europos ekonomikos ateičiai būtina investicija ir kad jos kai kuriose valstybėse narėse patiria didžiulį spaudimą dėl ekonomikos ir bankų krizių bei griežtų vyriausybių taupymo programų, dėl kurių šių paslaugų poreikis dar labiau išauga; VSSP buvo nepakeičiamos kaip socialinis ir ekonominis veiksnys, užtikrinantis stabilumą šių krizių metu, ypač naudojantis socialinės apsaugos sistemomis;

29. pabrėžia, kad dabartinėmis augimo ir užimtumo neapibrėžtumo sąlygomis VSSP paklausa nuolat auga, o tuo tarpu dėl demografinės raidos atsiranda naujų poreikių; pabrėžia, kad pagrindinis šiandienos uždavinys, susijęs su VSSP teikimu, yra išlaikyti jų kokybę ir apimtis ir kad dėl jų svarbos ir būtinumo šios paslaugos turi būti dar labiau stiprinamos, siekiant užtikrinti, kad jos atliktų savo svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ socialinių ir ekonominių tikslų kurti darbo vietas ir mažinti skurdą;

30. pabrėžia, kad nei dėl ekonominės ir finansinės krizės, nei dėl valstybėms narėms nustatytų griežtų taupymo priemonių neturi būti mažinamos investicijos į VSSP, o atvirkščiai, dėl jų svarbos ir būtinumo šios paslaugos turi būti dar labiau stiprinamos, siekiant patenkinti gyventojų poreikius;

31. pabrėžia, kaip svarbu, kad nacionalinės, regiono ir vietos valdžios institucijos suteiktų galimybę naudotis socialiniu būstu moterims, kurioms jo reikia, arba kurioms gresia atskirtis, ir toms, kurios buvo smurto dėl lyties aukos, ypač, abiem atvejais, kai jos išlaiko mažamečius vaikus;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti labiau vertinamas asmenų, dirbančių socialinių paslaugų srityje, daugiausia – moterų, darbas, nes šis darbas yra sunkus, reikalaujantis jautrumo ir ypatingo asmeninio įsitraukimo, tačiau visuomenėje jis nėra itin gerbiamas;

33. mano, kad laikantis solidarumo principo ir siekiant stiprinti Europos Sąjungą reikia, kad krizė ir jos metu didėjančio nedarbo bei skurdo problemos būtų sprendžiamos efektyviau ir veiksmingiau naudojant ES ir valstybių narių lėšas, stiprinant struktūrinius fondus, ypač Europos socialinį fondą, ir naudojant naujus išteklius, pvz., projektų obligacijas;

34. mano, kad norint teikti kokybiškas VSSP valstybių narių vyriausybės turi užtikrinti tinkamas finansines VSSP programas, kuriomis būtų garantuotas paslaugų teikimo tęstinumas, taip pat tinkamos šias paslaugas teikiančių ar padedančių jas teikti dirbančiųjų darbo sąlygos bei mokymas;

35. be to, pabrėžia, kad kokiu nors būdu perduodant su VSSP susijusią valstybių narių kompetenciją regionų ir vietos valdžios institucijoms, turi būti numatytas koordinavimo mechanizmas, kuris padėtų išvengti nevienodos įvairiose srityse teikiamų paslaugų kokybės ir kurį taikant būtų perkeliami ištekliai, reikalingi tolesniam aukštos kokybės, visuotinai prieinamų, vartotojų teises ir poreikius atitinkančių paslaugų teikimui;

36. mano, kad, ypač siekiant užtikrinti nuolatinį kokybiškų VSSP teikimą, valstybėms narėms reikia naujų pajamų, ir ragina Komisiją skubiai atlikti galimybių studiją remiantis 2011 m. kovo 11 d. Europos valstybių vadovų sprendimu[26];

VSSP reglamentavimo sistemos trūkumai

Bendra padėtis

37. mano, kad Europoje bendrai sutariama, jog VSSP būtinos mūsų žmonių gerovei ir veiksmingai ekonomikai, ir kad, nors buvo padaryta tam tikra pažanga sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria teikėjai teikdami ir kurdami VSSP ir kurios atsiranda ES taisykles taikant tokioms paslaugoms, nėra sutarimo Komisijoje ir Taryboje ar tarp šių institucijų dėl tolesnių praktinių priemonių suinteresuotųjų šalių nurodytoms kliūtims įveikti įgyvendinimo;

38. pabrėžia, kad Sutartyse ES ir valstybės narės įpareigojamos plėtoti socialinės rinkos ekonomiką ir puoselėti Europos socialinį modelį; pabrėžia, kad pačios valstybės narės ir vietos valdžios institucijos laisvai sprendžia, kaip, tiesiogiai ar kitaip, turi būti finansuojamos ir teikiamos VSSP naudojant visas turimas galimybes, įskaitant konkursų alternatyvas, siekiant užtikrinti, kad socialiniai tikslai būtų pasiekti ir kad tam nebūtų trukdoma rinkos taisykles taikant ne rinkos paslaugoms; pabrėžia, kad reikia sukurti palankią aplinką, kuri skatintų paslaugų kokybę, prieinamumą, įperkamumą ir veiksmingumą ir tuo pat metu sudarytų sąlygas teikėjams ugdyti savo pajėgumus imtis iniciatyvos ir tokiu būdu sugebėti patenkinti visuomenės poreikius;

39. pabrėžia, kad paslaugų kokybė turi būti grindžiama nuolatinėmis ir integruotomis konsultacijomis su paslaugų gavėjais, nes paslaugomis visų pirma turi būti tenkinami paslaugų gavėjų poreikiai;

40. prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į VSSP organizavimo ir valdymo būdų įvairovę bei į šių paslaugų finansavimo išteklius ir būdus; taip pat ragina atšaukti „reformas“, kuriomis įteisinami rinkos dėsniais grindžiami socialinės apsaugos modeliai, pavaldūs konkurencijos ir privalomų konkursų sąlygoms, bei nebeskatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo arba neperkelti socialinių paslaugų į privatųjį sektorių, nes tokios socialinių paslaugų modernizavimo strategijos yra klaidingos; mano, kad siekti bendro intereso ir veiksmingų bei kokybiškų paslaugų teikimo tiek viešajame sektoriuje, tiek pelno nesiekiančiame „trečiajame sektoriuje“ arba socialinėje ekonomikoje yra tinkamesnė strategija aukštos kokybės, integruotoms ir plačiai taikomoms socialinėms paslaugoms užtikrinti;

41. atkreipia dėmesį į rašytinį pareiškimą Nr. 84/2010 dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo ir į būtinybę plačiau pripažinti socialinės ekonomikos veikėjus, įskaitant tokius pavyzdžius, kaip kooperatyvai, kurie aktyviai teikia VSSP ir dalyvauja organizuojant socialinę ekonomiką ir užtikrinant jos veikimą; ragina Komisiją, remiantis nacionalinio ir ES lygmens poveikio įvertinimais, imtis reikiamų žingsnių, kad būtų pateikti pasiūlymai dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų, kurie sudarytų sąlygas jiems veikti tarptautiniu mastu;

Valstybės pagalba

42. teigiamai vertina valstybės pagalbos peržiūrą, kurios ėmėsi Komisijos narys J. Almunia, ir ragina paaiškinti pagrindinius valstybės pagalbos kontrolės principus, kad būtų užtikrintas didesnis sąvokų, pvz., „užduoties paskyrimo aktas“ arba „valdžios institucijos“, taisyklių diferencijavimo taikymo, kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimus apskaičiavimo, kurį atliekant reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į socialinius kriterijus, konkrečias paslaugų teikėjo ypatybes ir kai kurias išorines su paslaugų teikimu susijusias aplinkybes, teisinis aiškumas ir skaidrumas;

43. teigiamai vertina Komisijos atliktą 2005 m. M. Monti ir N. Kroes paketo poveikio įvertinimą; ragina persvarstyti šį paketą siekiant sustiprinti teisinį saugumą, supaprastinti taisykles, pvz., kompensacijos vietos lygmens VSSP teikėjams permokų kontrolės taisykles, ir užtikrinti lankstesnį jų taikymą, taip pat ragina apsvarstyti galimybę išplėsti išimčių nuo reikalavimo infoprmuoti sąrašą atsižvelgiant į ligoninių ir socialinio būsto pavyzdžius; ragina Komisiją ir naujo įvertinti tinkamą VSSP taikomą de minimis ribą ir pasiūlyti sistemą, pagal kurią, apskaičiuojant de minimis ribą, būtų atsižvelgiama į valstybės narės BVP – taip kiekvienai valstybei narei būtų galima apskaičiuoti konkrečią de minimis ribą ir būtų išvengiama konkurencijos iškraipymų, kurie atsiranda dėl visoje Europoje taikomos vienodos ribos; ragina užtikrinti, kad kompensacijos permokų kontrolė būtų taikoma tik nustačius rimto konkurencijos pažeidimo pavojų;

44. pažymi, kad tai, ar subjekto veikla laikoma ekonomine, ar neekonomine, lemia ne paslaugų sektorius, paslaugas teikiančio subjekto statusas ar subjekto finansavimo būdas, bet pačios subjekto veiklos pobūdis ir jos prevencinis poveikis;

45. primena, kad svarbiausia − ne atskirti ekonomines VSP ir VSSP nuo neekonominių, bet aiškiai nustatyti valdžios institucijų atsakomybę perkant paslaugas užtikrinti, kad konkrečios visuotinės svarbos užduotys, paskirtos tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, būtų atliktos;

46. ragina, remiantis dabartiniais ES teisės aktais, paaiškinti sąvokas ir pertvarkyti klasifikacijos kriterijus, naudojamus atskiriant ekonomines ir neekonomines VSSP, taip pat ragina užtikrinti vienodą VSP supratimą, kad būtų užtikrinta, jog jų numatyti tikslai būtų pasiekti;

Viešieji pirkimai

47. pritaria naujausioms konsultacijoms dėl ES viešųjų pirkimų procedūrų modernizavimo, siekiant veiksmingesnio viešųjų lėšų naudojimo ir ES socialinių bei ekonominių ir aplinkos apsaugos tikslų; pabrėžia, kad reikia supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai vykdyti VSP įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad konkursai VSSP srityje gali būti priimtina priemonė teikėjui parinkti, tačiau pabrėžia, kad kiti skaidrūs teikėjo atrankos būdai gali užtikrinti didesnį lankstumą, paslaugų pritaikymą asmeniniams poreikiams ir naujovių taikymą, kurie būtini siekiant socialinių paslaugų kokybės; pabrėžia, kad konkursai turėtų būti rengiami taip, kad būtų mažinamos išlaidos, bet išlaikoma kokybė;

48. ragina Komisiją pripažinti viešųjų pirkimų VSP, įskaitant VSSP, teikti alternatyvas, pvz., vidaus ir paslaugų koncesijos metodus, ir aiškiai suteikti vienodą teisinę vertę visiems VSSP sutarčių sudarymo ir finansavimo variantams; ragina išplėsti vidaus metodą ir įtraukti paslaugų teikėjus, kurie atitinka konkrečius visuotinės svarbos kriterijus; taip pat ragina pripažinti pasiteisinusias valstybių narių procedūras, grindžiamas tuo, kad visiems teikėjams, atitinkantiems įstatymais nustatytas sąlygas, leidžiama teikti paslaugas neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, jei laikomasi pirminėje teisėje įtvirtintų vienodo požiūrio, draudimo diskriminuoti ir skaidrumo principų;

49. palaiko norminį praktinio vidaus konkurso VSP, įskaitant VSSP, teikti varianto įtvirtinimą, pagrįstą peržiūrėto Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų modeliu, kuriuo būtų nustatyta, kad bet kuri kompetentinga vietos valdžios institucija galėtų nuspręsti paslaugas teikti pati arba nuspręsti paskirti viešųjų paslaugų sutartis teisiškai atskiram subjektui, kurį kompetentinga vietos valdžios institucija kontroliuoja panašiai kaip ir savo pačios departamentus, ir jokiu būdu negalėtų pažeisti viešojo konkurso skaidrumo;

50. mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos, konsultuodamosis su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais, turi dalyvauti rengiant ir vertinant viešųjų pirkimų taisykles siekiant išvengti taikomų taisyklių ir organizavimo būdų bei taikomos praktikos neatitikties; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinis regionų bendradarbiavimas galėtų padėti išaiškinti geriausios patirties pavyzdžius;

51. pabrėžia nevienareikšmiškai aiškinamą valstybių narių teisę veišųjų pirkimų konkursuose ir sutartyse laikytis socialinių, aplinkos apsaugos ir kokybės kriterijų ir atkrepia dėmesį į teisinės sistemos naujoves priėmus Lisabonos sutartį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kai siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą, užkirsti kelią reikalavimų mažinimui ir teikti kokybiškas pasalugas, ragina išplėsti „ekonomiškai palankiausio pasiūlymo“ sąvoką, kad kvietimai dalyvauti konkursuose ir viešųjų pirkimų sutartys, taip pat subrangos sutartys dėl VSP, įskaitant VSSP, teikimo turėtų apimti atitinkamus valstybės narės nacionalinius ir (arba) vietos socialinius, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės kriterijus, kurie būtų susiję su geriausia tarptautine patirtimi; pabrėžia, kad, siekiant laikytis standartų, konkursiniai pasiūlymai turi būti priimami ne tik remiantis kaina; ragina vykdant reformas atsižvelgti į ypatingą pelno nesiekiančių paslaugų teikėjų ir socialinės ekonomikos subjektų statusą;

52. pabrėžia, kad visuotinės svarbos socialinių paslaugų organizavimas valstybėse narėse atsirado istorinio vystymosi proceso metu ir yra skirtingų kultūrinių tradicijų rezultatas, todėl visoje ES nėra įmanoma ir nepageidaujama sukurti unifikuotą europinį modelį, jo vietoj reikėtų taikyti lankstų požiūrį ir tuo pat metu laikantis subsidiarumo principo deramai atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų teisę į savivaldą ir leisti pakankamu mastu vykdyti vystymo darbus vadovaujantis skirtingais valstybių narių organizavimo būdais;

Iniciatyva pradėti pertvarką

53. pripažįsta didelę tarpusavio mokymosi ir keitimosi geriausia patirtimi vertę įkvepiant ir skatinant tolesnį VSSP modernizavimą skirtingose valstybėse narėse ir ragina Komisiją ir toliau aktyviai inicijuoti bei remti tokią veiklą, įskaitant regininės ir vietos valdžios institucijų mokymą taikyti ES taisykles VSSP; pabrėžia, kad reikia nedelsiant, remiantis pragmatiniu požiūriu, spręsti VSSP teikėjų ir gavėjų nurodytas problemas;

54. ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2007 m. komunikatą dėl VSP ir dabar atliekamą viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, vykdyti pertvarkos, pritaikymo ir išaiškinimo programą siekiant paremti ir pripažinti VSSP kaip nerinkos sektoriaus ypatybes, kad būtų užtikrintas visiškas atitikimas ne tik bendros rinkos nuostatoms, bet ir socialiniams Sutarčių įsipareigojimams; mano, kad reikia panagrinėti kai kurioms VSSP kategorijoms taikomą privalomą sistemą;

55. mano, kad ES pagrindų reglamentas dėl VSSP, leistinas pagal SESV 14 straipsnį, šiuo metu nėra pats svarbiausias klausimas;

56. mano, kad Socialinės apsaugos komitetas svariai prisidėjo ir toliau prisidės prie bendro VSSP suvokimo ir vaidmens; vis dėlto pažymi, kad pagal Sutartį jam skirtas įgaliojimas (SESV 160 straipsnis) suteikia tik patariamąjį statusą ir neleidžia plėsti narystės, kad į jį būdų įtraukti pilietinės visuomenės atstovai, Europos parlamentas, socialiniai partneriai ir kiti;

57. siūlo, kaip rekomendavo 3-iasis VSSP forumas, sudaryti atvirą, lanksčią ir skaidrią aukšto lygio daugiašalę darbo grupę, kurioje būtų atstovaujama įvairios suinteresuotosioms šalims ir kuri siektų įgyvendinti šioje ataskaitoje ir prie jos pridedamose nuomonėse, 3-iojo VSSP forumo rekomendacijose, Komisijos antrojoje dvimetėje ataskaitoje ir visuose atitinkamuose pasiūlymuose, kurie gali būti pateikti, nustatytas politikos iniciatyvas; siūlo, kad šiai darbo grupei bendrai pirmininkautų Europos Parlamentas ir už socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys ir ją sudarytų Europos Parlamento atstovai, atitinkami Komisijos nariai, Tarybos atstovai, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios VSSP naudotojams ir teikėjams, Regionų komiteto atstovai, vietos valdžios atstovai ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys;

     Darbo grupė galėtų:

· svarstyti, kuo naudinga būtų įsteigti Europos VSSP stebėsenos ar išteklių centrą, kuris rinktų informaciją š įvairių šaltinių valstybėse narėse ir sudarytų sąlygas keistis geriausia VSSP patirtimi nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

· siektų plataus sutarimo dėl būdų, kaip išspręsti teisinių neaiškumų ir dviprasmybių, susijusių su VSSP, problemas;

· įvertinti, ar Europos bendros rinkos taisyklės, darančios neigiamą poveikį VSSP teikimui, turi būti pakeistos, kad būtų išlaikoma ir remiama valstybių narių atsakomybė apibrėžiant, finansuojant ir teikiant VSSP, atsižvelgiant į dabartinę Komisijos atliktą taisyklių peržiūrą;

· atlikti išsamų VSSP funkcionalumo tyrimą padedant Socialinės apsaugos komitetui;

· ištirti, kaip valstybės narės, apibrėždamos visuotinės svarbos socialines paslaugas, galėtų atsižvelgti į konkrečioms lytims teikiamas paslaugas, visų pirma į moterims skirtas konsultacijas ir socialines paslaugas, ir svarbias paslaugas, gerinančias moterų gyvenimo kokybę bei lygybę, pvz., sveikatos priežiūros, ypač seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, priklausomų žmonių švietimą ar priežiūrą;

· skatinti naujoves, pvz., valstybių narių VSSP registrus, bandomąją pagyvenusių asmenų priežiūros programą ir veiksmų programas, pagrįstas neprivaloma Europos socialinių paslaugų programa;

· svarstyti, kaip valstybės narės galėtų plėtoti pagalbos teikimo namuose būdus, įskaitant paramą pagyvenusiems bei pažeidžiamiems žmonėms, kurią teiktų ir vyrai, ir moterys, ir sumažinti neigiamą užimtumo ir pensijų poveikį tiems, kurie rūpinasi priklausomais šeimos nariais;

58. ragina 4-ajame Europos VSSP forume tęsti 2007 m. J. H. Ferreiros pranešime pateiktą iniciatyvą ir peržiūrėti pertvarkos pažangą; ir ragina pasiūlytą darbo grupę pateikti pažangos ataskaitą 4-ajam forumui, užtikrinant šiam forumui tęstinumą, kryptį ir svarbą;

Neprivaloma Europos kokybės programa

59. pritaria neprivalomai kokybės programai ir laikosi nuomonės, kad principų taikymą reikėtų stebėti taikant pasiūlytus kokybės kriterijus vykdant atvirojo koordinavimo metodo procesą, į kurį turi būti įtraukti suinteresuotieji subjektai;

60. pritaria Europos Komisijos pasiūlymui, pateiktame prie Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano pridėtame pagrindinių iniciatyvų dokumente, sektorių lygmeniu kurti neprivalomą socialinių paslaugų Europos kokybės programą, taip pat ir ilgalaikės priežiūros ir benamių srityje; rekomenduoja, kad į jį taip pat būtų įtrauktos tokios sritys kaip vaikų priežiūra, negalia ir socialinis būstas ir kad jame lygios galimybės būtų naudojamos kaip rodiklis;

61. ragina Europos Komisiją išaiškinti ryšį tarp kokybės sistemos neprivalomoje kokybės programoje ir Prometėjo programoje, kad būtų išvengta dubliavimosi; ragina valstybes nares pasitelkti neprivalomą kokybės programą kokybės akreditacijos ir stebėjimo sistemoms parengti kaip tai būtų tinkama kiekvienai valstybei narei; mano, kad neprivalomos kokybės programos veikimą turėtų įvertinti valstybės narės atsižvelgdamos į Pagrindinių teisių chartiją ir prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 26;

62. pabrėžia, kad, norint teikti aukštos kokybės socialines paslaugas, būtina vyrams ir moterims užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, kurios būtų stabilios ir atitiktų valstybės narės teisę ir praktiką, taip pat teikti nuolatinį kokybišką mokymą ir užtikrinti paslaugų gavėjų dalyvavimą ir didesnes jų galias atsižvelgiant į lyčių aspektą; pabrėžia, kad savanoriams tenka svarbus vaidmuo VSSP sektoriuje, tačiau jie negali pakeisti būtino tinkamo skaičiaus profesionaliai parengtų specialistų ir darbuotojų;

63. ragina valstybes nares skatinti socialinių, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų sektoriaus užimtumo didinimo ir augimo galimybes, migrantams ir ES piliečiams užtikrinant tinkamas darbo sąlygas ir galimybę naudotis visapusiškomis socialinės apsaugos sistemomis;

64. mano, kad tarp socialinių darbuotojų pareigų ypatinga reikšmė turi būti teikiama veiksmams, kuriais skatinama didesnė motyvacija imtis darbo, pradėti mokytis, užsiimti ūkine veikla siekiant įgyti savarankiškumą ir patenkinti savo poreikius;

65. mano, kad neprivalomos kokybės programos principai galėtų būti pasitelkiami paslaugų kokybės kriterijams, taikomiems peržiūrėtose viešųjų pirkimų taisyklėse, susijusiose su konkursais ir sutartimis, įskaitant subrangos sutartis, nustatyti;

66. siūlo toliau tobulinant neprivalomą kokybės programą įtraukti į ją nuorodą į finansavimo ir paslaugų teikėjo statusą;

67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams bei vyriausybėms, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo tada, kai 2007 m. Joel Hasse Ferreira pateikė pranešimą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP), pasaulis pasikeitė. Pirmiausia tų metų pabaigoje žlugo silpno reguliavimo ekonomikos modelis, kurį daug metų kruopščiai rėmė Komisija ir Taryba. Antra, ir labiau teigiama, Lisabonos sutartis suteikė naują reglamentavimo ir politinę aplinką VSSP remti ir plėtoti. VSSP yra esminiai mūsų visuomenės socialiniai ir ekonominiai ramsčiai. Reikia rasti priemonių jiems tinkamai finansuoti. Šiame pranešime nurodomos galimybės pažangiai ir ryžtingai spręsti VSSP teikėjų ir vartotojų problemas. Ypač svarbu įsteigti tam skirtą ir iš apačios inicijuojamą visus suinteresuotuosius subjektus apimančią instituciją, kuri nustatytų ir įgyvendintų reikiamą pertvarką.

Ekonomikos krizė

Krizė pareikalavo didžiulių ekonominių ir socialinių išlaidų, įskaitant ekonomikos sąstingį, stipriai padidėjusį nedarbą ir skurdą. Kai kurių valstybių narių skolos ir biudžeto deficitas pasiekė kritinį lygį socializuojant privačių bankų skolas. Dėl šios padėties daromo spaudimo biudžetui kyla didelė VSSP finansavimo įtampa ir ji prisideda prie tokių paslaugų teikėjų patiriamo spaudimo, kylančio dėl neoliberalaus ekonomikos modelio, kuriame tokios paslaugos laikomos nebūtinomis papildomomis paslaugomis. Tokia padėtis padidino ilgalaikį VSSP teikėjų ir vartotojų susirūpinimą dėl Komisijai aiškinant Sutartis nustatytų VSSP finansavimo ir teikimo apribojimų.

Dabar Taryba ir Komisija laikosi politikos pabrėžti valstybės finansų konsolidavimą – atkurti Stabilumo ir augimo pakto skolos ir biudžeto deficito kriterijus, nepaisant to, kad krizė parodė, jog Stabilumo ir augimo pakto, kaip ekonominės būklės mato, pobūdis yra visiškai netinkamas. Diskutuojant, kaip išspręsti šias problemas, taip pat svarstoma, kaip apsaugoti Europos socialinį modelį nuo visiško žlugimo. Aklai laikantis ideologinės darbotvarkės pamiršta ieškoti kiekvienai valstybei narei tinkamo VSP išlaidų, mokesčių ir tvaraus šalių ekonomikos augimo skatinimo derinio, kuriuo būtų galima per pagrįstą laiką sumažinti skolas ir deficitą iki priimtino lygio. Kol kas stipriai ignoruojamas kritinis VSSP vaidmuo, kurį jos gali atlikti šiuo metu – tiek kaip socialinė apsauga, tiek kaip augimo skatinimo priemonė.

Lisabonos sutartis

Tačiau protingai naudojant naują reglamentavimo ir politinį Lisabonos sutarties potencialą, galima būtų atnaujinti šią esminę sudedamąją mūsų Europos socialinio modelio dalį. Atsakas į krizę galėtų būti galimybė atnaujinti politinius įsipareigojimus visuotinių VSSP socialinio ir ekonominio vaidmens atžvilgiu.

Sutarties nuostatos (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis ir SESV 9 straipsnis) leidžia kurti šiuolaikinę socialinę rinkos ekonomiką. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnyje pripažįstama, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) yra neatsiejama Europos socialinio modelio dalis. Protokole Nr. 26 aiškiai nurodoma valstybių narių atsakomybė teikiant tokias paslaugas, o Europos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama piliečių teisė gauti VESP.

Šiame pranešime nurodomos galimybės pažangiai ir ryžtingai spręsti VSSP teikėjų ir vartotojų problemas. Jame nurodomi teisės aktai ir politikos kryptis, kurie galėtų būti plėtojami, siekiant užtikrinti, kad visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP) – tiek ekonominės, tiek neekonominės, galėtų atlikti įprastinį vaidmenį, kartu padėtų įveikti krizę ir prisidėtų prie 2020 m. socialinės ir ekonomikos strategijos, kurią 2010 m. gruodžio mėn. pripažino Europos socialinių reikalų taryba, siekimo.

Socialinis VSSP vaidmuo

Visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP) yra visuotinės svarbos paslaugų (VSP) dalis ir vyraujančiuose aiškinimuose kartais netinkamai priskiriamos prie ekonominių paslaugų. VSSP ir jų vartotojai, be įprastinių VSP savybių, turi daug specifinių savybių. Be sveikatos paslaugų, VSSP apima tiek oficialias, tiek papildomas visuotinai prieinamas paslaugas, kurios teikiamos tiesiogiai asmeniui ir atlieka prevencinį bei socialinės sanglaudos ir įtraukties vaidmenį bei padeda įgyvendinti pagrindines socialines teises.

Teikiant aukštos kokybės visuotines paslaugas, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros, ir svarbias komunikacijų paslaugas, pvz., transporto, energetikos ir telekomunikacijų, užtikrinama sveika, aktyvi, darni ir įtrauki visuomenė, taip pat jos svarbios užtikrinant aukštesnį dalyvavimo darbo rinkoje lygį ir kuriant konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką.

Ekonominis VSSP vaidmuo

VSPP, kaip visuma, ekonomiškai daug prisideda prie darbo vietų, ekonominės veiklos ir perkamosios galios. Komisijos antrojoje dvimetėje ataskaitoje dėl VSSP nurodoma, kad sveikatos ir socialinės paslaugos sudaro 5 proc. ekonominio pajėgumo, šiame sektoriuje dirba 21,4 mln. žmonių.

Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP)[27] vertinimais, tiesioginis ES visuotinės svarbos paslaugų (VSP) teikėjų indėlis į ES BVP sudaro 26 proc. (2 412 mlrd. EUR), sektoriuje dirba 64 mln. žmonių, trečdalis jų dirba sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityje.

Eurofound gyvenimo kokybės tyrimais[28] nustatė, kad vienas svarbiausių būdų piliečių gyvenimo kokybei gerinti, įskaitant visišką jų įtrauktį į visuomenę, ir socialinei bei teritorinei sanglaudai įgyvendinti yra VSP/VSSP teikimas ir plėtra, nesvarbu, kas jas teikia – valstybės departamentai ir agentūros, vietos valdžios institucijos ar socialinės ekonomikos įmonės ir veikėjai, pvz., savidraudos draugijos, kooperatyvai ar savanoriškos organizacijos.

Finansavimas

Bendrijos teisyne nustatytas solidarumas, gerokai padidintas ES biudžetas silpnesnių šalių ekonomikai gelbėti, didesnis Europos investicijų banko vaidmuo ir Europos skolų agentūra skolos išlaidoms stabilizuoti užtikrintų greitesnį Europos Sąjungos atsigavimą ir stiprėjimą laikotarpiu, kai ES silpnina vis stiprėjančios išcentrinės jėgos. Iš visoje Europoje taikomo ne didesnio kaip 0,5 proc. finansinių sandorių mokesčio, dėl kurio susitarta P. Berès pranešime, būtų surenkama 200 mlrd. EUR per metus.

INICIATYVA PRADĖTI PERTVARKĄ

Valdžios institucijoms, dalyvaujančioms teikiant ar įpareigojant teikti VSSP, reikia aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo jos galėtų grįsti savo paslaugas ir išlaidas. Teikėjams labai svarbi Komisijos įkurta informacijos ir aiškinimo tarnyba bus kviečiama tobulinti šias paslaugas. Tačiau Komisijos paaiškinimai nepašalina teisinio netikrumo. Teisingumo Teismas susiduria su užduotimi priimti sprendimus tais klausimais, kurie turėtų būti išaiškinti teisės aktuose. Tai nepatenkinama nei demokratijos, nei veiksmingo sprendimų priėmimo požiūriu.

Savanoriškos ir socialinės ekonomikos įmonės, kurios neturi daug išteklių ar valdymo struktūrų ir teikia VSSP, gali tapti nemokios dėl biurokratinių viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių reikalavimų naštos. Tai riboja jų pajėgumą ir vietos valdžios institucijų norą naudotis tokių organizacijų paslaugomis ar išbandyti naujoviškas paslaugas.

Iššūkis – apibrėžti ir suteikti saugų ir lankstų VSSP pagrindą, naudojantis visomis prieinamomis priemonėmis, užtikrinti, kad komercinių įmonių reglamentavimo taisyklėmis būtų remiami socialiniai ES tikslai, o ne jiems kliudoma.

Pranešėjo nuomone, į pertvarkos paketą turi įeiti VSEP[29] reglamentavimo programa, sudaryta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnį visuotinės svarbos paslaugoms apibrėžti, ir turi būti nustatytos bendrosios rinkos taisyklių ribos. Reglamente galėtų būti išskiriamos ekonominės ir neekonominės VSP, sutelkiami ir išaiškinami bendri sėkmingo šių paslaugų veikimo principai ir sąlygos. Tačiau dėl politinės Tarybos ir Komisijos sudėties mažai tikėtina, kad toks teisės aktas artimiausiu metu bus priimtas, o sprendimų reikia dabar.

Šiame pranešime bendraisiais bruožais apibūdinama pertvarkos programa, kuria sprendžiami viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių teikiant VSSP sudaryti sunkumai ir kitos problemos, teikiami pasiūlymai siekti lankstaus nacionalinių ir vietos valdžios institucijų požiūrio į VSSP finansavimą ir priskyrimą. Be kita ko, pertvarka turėtų apimti socialinės ekonomikos įmonių bei veikėjų ir savanoriškų organizacijų vaidmenį teikiant VSSP; apibrėžti privalomą nacionalinių ir vietos socialinių ir kokybės kriterijų, nustatytų viešųjų pirkimų sutartyse, laikymąsi, įskaitant atvejus, kai naudojamasi subrangovų paslaugomis; spręsti melagingos savisamdos teikiant VSSP problemą; ES statutą, kuris leistų savidraudos draugijoms veikti tarpvalstybiniu pagrindu.

Daugiašalė darbo grupė

Svarbiausia, ambicingoje VSSP pertvarkos programoje reikia oficialaus pagrindo būtinoms pertvarkoms įgyvendinti. Šiame pranešime siūloma steigti aukšto lygio daugiašalę darbo grupę, kuri palaikoma 3-iojo dvimečio forumo VSSP klausimais rekomendacijose. Darbo grupė būtų įgaliota siekti bendro sutarimo dėl įvairių pasiūlymų, įskaitant Europos Parlamento, Komisijos, Socialinės apsaugos komiteto, socialinių partnerių ir teikėjų bei vartotojų atstovų pasiūlymus. Grupė turėtų nustatyti politiką ir teisinį suderinimą, kurio reikia norint pasiekti aukštus kokybės standartus ir teisinį tikrumą, būtiną norint visiškai įgyvendinti socialinį ir ekonominį vaidmenį, kurį VSSP gali atlikti Europos visuomenėje. Grupės nariai būtų pirmiau nurodytos organizacijos, o jai vadovautų Socialinių reikalų GD; Konkurencijos GD, Bendrosios rinkos GD, Aplinkos GD ir Sveikatos ir vartotojų reikalų GD taip pat būtų šios grupės nariai. Iš pradžių įgaliojimai grupei būtų suteikti dvejiems metams, siekiant sudaryti pažangos ataskaitą 4-ajam dvimečiam forumui VSSP klausimais – tai taip pat siūloma šiame pranešime.

Papildoma mintis, kurią turėtų apsvarstyti siūloma darbo grupė, kilo iš UNIOPSS[30], kuris pasiūlė Europos VSSP išteklių centrą. Tai galėtų būti valstybių narių, Komisijos ir pilietinės visuomenės techninės atskaitos taškas ES lygmeniu. Šis centras galėtų skatinti veiksmingą Europos teisinę sistemą, lengvinti investavimą, padėti keistis geriausia patirtimi, rinkti statistiką ir organizuoti lyginamuosius tyrimus. Jis galėtų konsultuoti bet kokiais su VSSP susijusių teisinių iniciatyvų klausimais. M. M. Monti ataskaitoje „Bendrosios rinkos sukūrimas“ (2010 m.) teigiama, kad VSP atlieka svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį, ir daroma išvada, kad reikia naujos visuotinės teisės į plačiajuostę prieigą ir į bankininkystės paslaugas. Taigi ir esami rūpesčiai dėl bendrosios rinkos teisės aktų poveikio VSSP turi būti sprendžiama teisės aktais.

Neprivalomi Europos kokybės standartai

Galimybė gauti aukštos kokybės VSSP yra piliečio teisė. Šiuo klausimu jau atlikta nemažai darbo, įskaitant pilietinės visuomenės darbą, ir mes jau priartėjome prie neprivalomos Europos kokybės programos priėmimo. Tačiau šioje programoje yra spragų, kurias siekta aptarti šiame pranešime. Kokybė neįmanoma be šių dalykų: pagarbos žmogaus orumui ir pagrindinėms teisėms; dalyvaujamųjų paslaugų; galimybės vartotojams patiems priimti sprendimus; visa apimančio požiūrio ir tęstinumo; bendradarbiavimo su bendruomenėmis ir kitais veikėjais; įgudusių specialistų, dirbančių tinkamomis įdarbinimo ir darbo sąlygomis; skaidraus valdymo ir atskaitomybės.

Išvada

Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), tokie paslaugų teikėjai kaip CEEP, daug vietos valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų ir piliečių draugijoms atstovaujančių organizacijų, pvz., Solidar, Europos socialinis tinklas, Socialinė platforma, REVES, BAGFW, AIM, MEPLF, Eurodiaconia, CEDAG, REIF ir Eurocities, yra pateikę daug kitų pasiūlymų. Aš kruopščiai apsvarsčiau visus šiuos požiūrius. Visi jie pateikti remiantis patirtimi ir nusipelno aktyvaus ir rimto svarstymo konstruktyviu ir vientisu būdu, pvz., siūlomoje darbo grupėje.

Teikėjų ir vartotojų nurodytas problemas reikia spręsti skubiai, o dabartinės ekonomikos ir nedarbo krizės sąlygomis mūsų piliečiams labiau nei kada nors anksčiau reikia galimybės gauti aukštos kokybės visuotinės svarbos socialinių paslaugų, o mūsų šalių ekonomikai ir mūsų visuomenei reikia naudos, kurią gali duoti tokios paslaugos.

  • [1]  OL C 303, 2007 12 14, p. 1.
  • [2]  OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
  • [3]  OL L 315, 2007 12 3.
  • [4]  OL L 376, 2006 12 27, p. 36–68.
  • [5]  OL L 298, 2008 11 07, p. 20–29.
  • [6]  Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0223.
  • [7]  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridėtas prie dokumento COM(2008) 0418 „Dvimetė ataskaita dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų“.
  • [8]  OL L 307, 2008 11 18, p. 1.
  • [9]   Diskusijos plenarinėje sesijoje, 2010 m. spalio 6 d., Briuselis, 13 punktas, Socialinės Lisabonos sutarties nuostatos
  • [10]             Profesoriaus Mario Monti pranešimas Europos Komisijos pirmininkui, 2010 m. gegužės 9 d.
  • [11]             ES Taryba, 16062/08, ADD1, 2008 m. lapkričio 20 d.
  • [12]                    SPC/2010/10/8 galutinis.
  • [13]  ES Taryba, 6500/10, 2010 m. vasario 15 d.
  • [14]  1-asis forumas visuotinės svarbos socialinių paslaugų klausimais, 2007 m. rugsėjo 17 d., Lisabona, Portugalijos pirmininkavimas; 2-asis forumas visuotinės svarbos socialinių paslaugų klausimais, 2008 m. spalio 28–29 d., Prancūzijos pirmininkavimas; 3-iasis forumas visuotinės svarbos socialinių paslaugų klausimais, spalio 26–27 d., Briuselis, Belgijos pirmininkavimas.
  • [15]  ES Taryba 6624/11, SOC 135, ECOFIN 76, SAN 30, 2011 m. vasario 18 d.
  • [16]  Tarybos susitikimas, 2008 m. gruodžio 16–17 d., Briuselis, Visuotinės svarbos socialinės paslaugos, p. 18
  • [17]  Nuomonė CdR 181/2006 galutinis dėl COM(2006)0177, OL C 305E, 2006 12 14, p. 141.
  • [18]  OL C 306E, 2006 12 15, p. 277.
  • [19]  OL C, 301E, 2007 12 13, p. 140.
  • [20]  OL C 9E, 2010 1 15, p. 11.
  • [21]  OL C 76E, 2010 3 25, p. 16.
  • [22]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0371.
  • [23]  Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0173.
  • [24]  http://www.eurofound.europa.eu/surveys/eqls/2007/index.htm.
  • [25] 1 Eurofound gyvenimo kokybės tyrimai: http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef09108.htm.
  • [26]             2011 m. kovo 11 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų išvados.
  • [27]          CEEP: visuomeninių paslaugų žemėlapių sudarymas http://www.ceep.eu/images/stories/pdf/Mapping/CEEP_mapping%20experts%20report.pdf.
  • [28]             Eurofound gyvenimo kokybės tyrimai: http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef09108.htm.
  • [29]             Socialistų ir demokratų frakcijos VSEP reglamento projektas: proinsias.derossa@europarl.europa.eu.
  • [30]             UNIOPSS: http://www.uriopss-picardie.asso.fr/resources/trco/pdfs/2010/J_octobre_2010//57908EuropeaManifesto_SSGIoct2010.pdf.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (23.3.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities
(2009/2222(INI))

Nuomonės referentė: Sophie Auconie

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. kadangi teikiant visuotinės svarbos socialines paslaugas aktyviai prisidedama prie sutartyse numatytų Sąjungos tikslų įgyvendinimo, būtent ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo, ragina Europos Komisiją pasinaudoti Monti-Kroes paketo įvertinimu ir persvarstymu tęsiant pastangas patikslinti Bendrijos taisykles visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityje ir prižiūrėti jų įgyvendinimą, naudojantis pritaikytu požiūriu, kuris lengvai pritaikomas atsakingoms už organizavimą viešosioms valdžios institucijoms, ir atsižvelgia į konkrečius šių socialinių paslaugų organizavimo būdus, jų teisinį statusą bei aiškiai vietinį pobūdį, taip pat į valstybių atsakomybę už šių paslaugų organizavimą ir finansavimą;

2. pabrėžia, kad visuotinės svarbos socialinių paslaugų organizavimas valstybėse narėse atsirado istorinio vystymosi proceso metu ir yra skirtingų kultūrinių tradicijų rezultatas, todėl visoje ES nėra įmanoma ir nepageidaujama sukurti unifikuotą europinį modelį, jo vietoj reikėtų taikyti lankstų požiūrį ir tuo pat metu laikantis subsidiarumo principo deramai atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų teisę į savivaldą ir leisti pakankamu mastu vykdyti vystymo darbus vadovaujantis skirtingais valstybių narių organizavimo būdais;

3. mano, kad vienintelis ES pagrindų reglamentas dėl visų visuotinės svarbos paslaugų – tai netinkama priemonė siekiant teisinio aiškumo šioje srityje;

4. ragina Komisiją priimti nurodantį dokumentą, į kurį būtų įtraukta atsakingoms už organizavimą viešosioms valdžios institucijoms skirta metodika su gairėmis, patikslinant europinių taisyklių taikymo tvarką; mano, jog šiuo klausimu verta vietos valdžios institucijoms teikti daugiau mokymų siekiant panaikinti teisinį neaiškumą viešųjų pirkimų procedūrose;

5. ragina Komisiją įvertinti galimybę pasiūlyti de minimis reglamentą, pritaikytą visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms, arba nustatyti minimalias šių paslaugų ribas, kad Sąjungos vykdoma kontrolė būtų koncentruojama į valstybės paramą, į socialines paslaugas, galinčias turėti didelį poveikį tarpvalstybinei prekybai Europos Sąjungoje;

6. ragina Komisiją apsvarstyti, ar apsimoka padidinti visuotinės svarbos socialines paslaugas teikiančių sektorių, kurie be apribojimų atleisti nuo reikalavimo pranešti, skaičių atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis šiuo metu nuo reikalavimo pranešti yra atleisti ligoninių ir socialinio būsto sektoriai, ir turint mintyje tai, kad šiuo vidaus rinkos vystymosi etapu konkurencijos šiuose sektoriuose iškraipymo intensyvumas nebūtinai yra proporcingas pajamoms ir kompensacijų dydžiui; ragina Komisiją netaikyti reikalavimo informuoti apie subsidijas, suteiktas pagal sutarties, sudarytos po konkurso surengimo, sąlygas atsižvelgiant į tai, kad esamos konkursų alternatyvos (vidiniai konkursai, leidimų sistemos, įgaliojimas ir kt.) gali būti labiau pritaikytos prie visuotinės svarbos socialinių paslaugų ypatybių;

7. ragina Komisiją nurodyti valstybėms narėms organizuoti konkursus tik tikrą ir natūralią paklausą ir pasiūlą rinkoje turinčioms paslaugoms, nes dėl paslaugų, neturinčių tikros ir natūralios rinkos, konkursų atsiranda nereikalingos sąnaudos ir administracinė našta;

8. ragina Komisiją paaiškinti, kaip ekonominės ir neekonominės veiklos ir poveikio prekybai sąvokos taikomos visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms, taip pat ir nurodyti konkrečias sąlygas, kada taikomas „reikalingos kompensacijos dydis (..) nustatytas remiantis išlaidų analize, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai transporto priemonių, (...) būtų patyrusi“ (CJUE, C-280/00, Altmark);

9. pabrėžia, kad paskyrimo aktas yra skaidrumo garantija, kurią reikia išlaikyti; prašo Komisiją apsvarstyti, ar kompensacijos permokos paskyrimo ir stebėjimo taisyklės atitinka socialinių paslaugų ypatybes, ir imtis veiksmų, jei šios taisyklės laikomos netinkamomis; pabrėžia, kad įgaliojimo (paskyrimo aktas) taikymo sritis turėtų būti išplėsta, ypač lanksčiau taikant taisykles;

10. kadangi visuotinės svarbos socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ir jas teikiant patenkinami nepalankiausioje padėtyje visuomenėje esančių žmonių poreikiai tokiu būdu užtikrinant žmonėms galimybę atlikti svarbų vaidmenį visuomenės ekonominiame ir socialiniame gyvenime (2010 m. gruodžio 6-7 d. Tarybos išvados), laikosi nuomonės, kad pagrindinės bankininkystės paslaugos turėtų būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir priskirtos prie įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas siekiant užtikrinti jų prieinamumą, galimybę jomis naudotis, jų skaidrumą ir aukštą kokybę;

11. prašo Komisiją pateikti pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčio akto dėl projektų obligacijų, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir prieinamas ES aktualių ir tvarių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimas, ypač socialinio būsto (energijos naudojimo efektyvumo renovuojant būstus) ir viešųjų pastatų renovacijos srityse;

12. pabrėžia, jog kompensacija neturėtų būti apskaičiuojama tik remiantis ekonominiais ir finansiniais kriterijais, apskaičiuojant ją taip pat reikėtų atsižvelgti į socialinius kriterijus;

13. laukia Monti-Kroes paketo įvertinimo rezultatų, kurie parodys, ar reikia tolesnių pakeitimų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.3.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Íñigo Méndez de Vigo, Ivari Padar, Antolín Sánchez Presedo, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Marianne Thyssen, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sophie Auconie, Elena Băsescu, Saïd El Khadraoui, Danuta Jazłowiecka, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Sirpa Pietikäinen, Catherine Stihler

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ  (5.4.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities
(2009/2222(INI))

Nuomonės referentas: Damien Abad

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad visuotinės svarbos socialinės paslaugos visapusiškai padeda įgyvendinti ES sutarties 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 ir 14 straipsniuose nurodytus principus, ypač tuos, kurie susiję su labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos plėtra ir su Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimu;

2.  taigi pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendros rinkos socialinį aspektą ir geriau atsižvelgti į visuotinės svarbos socialinių paslaugų ypatumus, pirmenybę teikiant pragmatiniam požiūriui, kurio laikantis daugiausia dėmesio būtų skiriama šių paslaugų prieinamumui, visuotinumui, sąžiningumui, kokybei ir veiksmingumui;

3.  primena, kad Europoje esama įvairių viešųjų paslaugų modelių ir kad svarstant galimybes, kaip Europos lygmens, regioninės ir nacionalinės bei vietinės pakopų ryšį padaryti aiškesnį, reikėtų vadovaujantis subsidiarumo principu;

4.  pakartoja, kad visuotinės svarbos socialinės paslaugos nuolat vystosi vykstant naujiems ekonominiams, socialiniams, instituciniams ir technologiniams pokyčiams; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti infrastruktūros modernizavimo procesą, visuotinės svarbos paslaugų organizavimą ir finansavimą atsižvelgiant į nuolatinius vidaus rinkos pokyčius ir esminius Europos piliečių poreikius;

Tinkamą dėmesį skirti visuotinės svarbos socialinių paslaugų politinei svarbai

5.  mano, kad dėl šių paslaugų reikšmės Europoje, ypač ekonomikos krizės aplinkybėmis, Europos Sąjunga turėtų pripažinti jų svarbą; taigi ragina Komisiją išnagrinėti, ar Europos socialinių paslaugų stebėjimo tarnyba, jei ji būtų įsteigta, būtų tinkama priemonė kaupti iš įvairių valstybėse narėse esančių šaltinių gaunamą informaciją ir skatinti gerąją Europos, nacionalinio, regioninio ar vietos lygmenų praktiką;

6.  taip pat ragina Komisiją atnaujinti interneto svetainę „klausimai ir atsakymai“ visuotinės svarbos socialinių paslaugų tema ir parengti metodus, kurie būtų labiau pritaikyti viešąsias paslaugas tvarkančioms valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams ir būtų suprantami, tiesiogiai taikomi bei prieinami visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis;

7.  pabrėžia Europos savanoriška socialinių paslaugų kokybės sistemos, kurią 2010 m. patvirtino Socialinės apsaugos komitetas, svarbą norint geriau suprasti bendras sąvokas, susijusias su visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybe; norėtų, kad būtų apibrėžtos bendrosios koordinavimo priemonės, kad būtų optimizuotas šios savanoriškos sistemos panaudojimas ir keičiamasi geriausia patirtimi, siekiant nustatyti palyginamuosius kokybės rodiklius;

8.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad būtų nustatyti specifiniai visuotinės svarbos socialinių paslaugų bruožai ir rasta visiems priimtina visuotinės svarbos socialinių paslaugų apibrėžtis, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę ir išskirtinius bei pavienius šių paslaugų pritaikymo būdus Europoje;

Atsižvelgti į socialinių paslaugų ekonominį aspektą

9.  primena visuotinės svarbos socialinių paslaugų svarbą visam Sąjungos užimtumui ir valstybių narių vešiesiems finansams; mano, kad atsižvelgiant į ekonomikos ir biudžeto krizę reikia parengti suderintą metodą, grindžiamą socialinių paslaugų tęstinumo ir kokybės išsaugojimu ir jų veiksmingumo gerinimu;

10. taigi mano, kad reikia aptarti, viena vertus, kaip paaiškinti sąvokas, ypač įgaliojimo sąvoką, taip pat viešųjų konkursų rengimo taisyklių ir visuotinės svarbos socialinių paslaugų ryšį, ypač kiek tai susiję su naujais valdymo būdais, pvz., vidiniu visuotinės svarbos socialinių paslaugų užtikrinimu ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimu, ir, kita vertus, konkuruojančių pasiūlymų kokybinių kriterijų sustiprinimą, užtikrinant MVĮ ir kitų organizacijų dalyvavimą vienodomis sąlygomis;

11. atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į taisykles, reglamentuojančias paslaugų teikėjų konkurenciją, ir primena bendrus Sutarties principus (nediskriminavimas, vienodas požiūris, proporcingumas), kuriais siekiama užtikrinti visuotinės svarbos socialines paslaugas teikiančių viešųjų ir privačių įmonių sąžiningą konkurenciją;

Nustatyti visuotinės svarbos socialinių paslaugų sistemą

12. pabrėžia poreikį išaiškinti su visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis susijusius teisinius neaiškumus; palankiai vertina valstybės pagalbos, viešųjų konkursų ir bendros rinkos taisyklių taikymo visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms vadovo, kurį paskelbė Europos Komisija, atnaujinimą, tačiau primena, kad to nepakanka, nes taisyklės kelia problemų įvairiems veikėjams; ragina Komisiją supaprastinti šias taisykles;

13. atsižvelgia į M. Monti pranešime išdėstytus pasiūlymus, ypač į pasiūlymus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnio ir šios Sutarties protokolo Nr. 26 taikymo; mano, kad itin svarbu padaryti pažangą rengiant pragmatinį metodą, kuris padėtų nustatyti tikrus sunkumus ir galimus sprendimus; ragina Komisiją, palaikant ryšius su Europos Parlamentu ir Taryba, atlikti visuotinės svarbos socialinių paslaugų bandomojo sektoriaus, pvz., pagyvenusiems asmenims teikiamų paslaugų sektoriaus, kuriam dėl to, kad artimiausioje ateityje ES įvyks esminių demografinių pokyčių, teks labai svarbus vaidmuo, išsamų tyrimą;

14. prašo valstybių narių užtikrinti, kad visuotinės svarbos socialines paslaugas teikiančios viešos ir privačios įmonės laikytųsi kokybės reikalavimų; ragina Komisiją surinkti informaciją apie nacionalinius kokybės reikalavimus apie geriausią patirtį valstybėse narėse;

15. džiaugiasi Komisijos iniciatyva padidinti skaidrumą ir informuotumą valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ir koncesijos srityse kuriant komunikacijos priemones socialinių paslaugų srityje; tačiau pažymi, kad vis dar reikia išspręsti keletą klausimų ir taisykles suderinti su vietos valdžios institucijų ir mažų paslaugų teikėjų poreikiais, todėl Komisija turėtų toliau kurti aiškų teisinį pagrindą ir teikti informaciją apie ES taisyklių taikymą siekdama, kad visuotinės svarbos paslaugos įgyvendintų savo misiją ir prisidėtų prie geresnės Europos piliečių gyvenimo kokybės;

16. pabrėžia glaudesnio tiekėjų ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityje ir didesnio vartotojų dalyvavimo, siekiant patobulinti lūkesčių nustatymą ir pagerinti kokybę, svarbą;

17. nurodo, kad daugelis socialinių paslaugų buvo išbrauktos iš direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje taikymo apimties; tikisi, kad Komisija greitai parengs šių išbrauktų nuostatų perkėlimo suvestinę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.3.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Gianni Pittella, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Matteo Salvini, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Damien Abad, Cornelis de Jong, Ashley Fox, Constance Le Grip, Pier Antonio Panzeri, Antonyia Parvanova, Sylvana Rapti, Amalia Sartori

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (13.4.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities
(2009/2222(INI))

Nuomonės referentas: Luís Paulo Alves

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį numatoma, kad ES turi vystytis socialinės rinkos ekonomikos sąlygomis, kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnyje ir Protokole Nr. 26 pripažįstama, kad bendrus interesus tenkinančios paslaugos yra neatsiejama Europos socialinio modelio dalis ir kad Parlamentas ir Taryba, nepažeisdami valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų kompetencijos, nustato atitinkamus principus ir sąlygas,

B.  kadangi kokybiškos ir pakankamos bendrus interesus tenkinančios socialinės paslaugos būtinos norint pasiekti strategijos „ES 2020“ tikslų ir kadangi jos daro teigiamą įtaką ekonomikos augimui, užimtumui ir socialinei bei teritorinei sanglaudai;

1.  primena, kad laikantis subsidiarumo principo reikia atsižvelgti į skirtingų valstybių narių bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų organizavimo įvairovę; ragina skleisti geriausią valstybių narių ir regionų, turinčių daugiausia patirties teikiant visuotinės svarbos socialines paslaugas, patirtį ir praktinę patirtį, kadangi tai labai svarbu jų vystymuisi ateityje;

2.  pabrėžia lemiamą regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį teikiant socialines paslaugas, todėl valstybėms narėms nustatant, kas yra šios paslaugos, turi būti atsižvelgiama į jų nuomonę;

3.  ragina valstybes nares dabar, kai dėl sunkios ekonomikos krizės piliečiams dar labiau reikia bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų, užtikrinti įgaliojimų decentralizavimą regionų ir vietos valdžios institucijų naudai ir pakankamų biudžeto lėšų suteikimą;

4.   pabrėžia, kad esminis struktūrinis ir visa apimantis bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų pobūdis tinkamai, naudingai ir veiksmingai prisideda prie visų regionų vystymosi, suteikiant valstybės ir vietos ar regiono valdžios institucijoms galimybę atlikti savo vaidmenį pasitelkiant viešąsias ir privačiąsias lėšas; mano, kad itin svarbu išsaugoti bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas kaimo ir pažeidžiamose teritorijose, taip pat pabrėžia svarbų bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų vaidmenį siekiant mažinti pažeidžiamų ir socialiai atskirtų bendruomenių atskyrimo pavojų;

5.  pabrėžia, kad tarp bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų esama ne ekonominės veiklos, kuriai netaikomos ir neturėtų būti taikomos vidaus rinkos taisyklės ir kuria prisidedama prie Europos Sąjungos teritorinės sanglaudos tikslų įgyvendinimo;

6.  ragina Komisiją atsižvelgti į esamus teisinius neaiškumus bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų teikėjams ir rengėjams esamoje teisinėje sistemoje, pasinaudojant šiuo metu atliekama M. Monti ir N. Kroes paketo peržiūra ir priimant specialiai pritaikytus sprendimus dėl socialinių paslaugų; ragina Komisiją parengti jas organizuojančioms valdžios institucijoms metodiką, kurioje būtų nurodyta, kaip taikyti ES normas;

7.   ragina Komisiją ištirti, ar įmanomas teritorinis bendradarbiavimas bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų srityje, siekiant laiku pašalinti galimas kliūtis, susijusias su finansavimo taisyklėmis;

8.  pritaria tam, kad bendrus interesus tenkinančioms socialinėms paslaugoms būtų taikoma savanoriška Europos kokybės sistema;

9.   mano, kad, siekiant padidinti bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų veiksmingumą ir pagerinti galimybę jomis naudotis, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų plačiau taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimą bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.4.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Alain Cadec, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Danuta Maria Hübner, Juozas Imbrasas, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Jacek Olgierd Kurski, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Karima Delli, Richard Falbr, Marek Henryk Migalski, Elisabeth Schroedter, Patrice Tirolien, Derek Vaughan, Sabine Verheyen

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (26.4.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities
(2009/2222(INI))

Nuomonės referentė: Siiri Oviir

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms tenka pagrindinis vaidmuo kovoje su socialine atskirtimi ir diskriminacija, siekiant užtikrinti žmogaus teises ir orumą, skatinti teisingumą ir socialinę apsaugą, vyrų ir moterų lygybę, kartų solidarumą, vaikų teisių apsaugą, asmeninio ir profesinio gyvenimo suderinimą bei siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

B.  kadangi ir sektorių, ir profesinis susiskaidymas pagal lytis teikiant socialines paslaugas daro neigiamą poveikį darbo sąlygoms ir darbo užmokesčio lygiui, o moterys daugiausia atlieka neapmokamus namų ruošos darbus ir neatlygintinai prižiūri vaikus bei pagyvenusius žmones,

C. kadangi visuotinės svarbos socialinės paslaugos, o ypač galimybė naudotis vaikų, vyresnių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis, yra būtinos siekiant lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymo srityse,

D. kadangi visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtra buvo tarsi varomoji jėga, įtraukianti į darbo rinką daugiau moterų,

1.  primygtinai ragina valstybes nares išsaugoti galimybes naudotis prieinamomis, įperkamomis ir aukštos kokybės socialinėmis paslaugomis, kaip ir greito ekonomikos augimo laikotarpiu, ir užtikrinti galimybes visiems be diskriminacijos naudotis šiomis paslaugomis nepriklausomai nuo lyties, pajamų, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus, seksualinės orientacijos arba darbo sąlygų; mano, kad socialinių paslaugų teikimas yra esminė lyčių lygybės užtikrinimo sąlyga, nes socialinės paslaugos kartu su sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugomis yra vienas iš pagrindinių pastangų didinti moterų užimtumo lygį ir lygybę apskritai ramsčių;

2.  primygtinai ragina išvengti grėsmės, kurią dabartinė finansų ir ekonomikos krizė bei ateities ekonominiai pasiūlymai gali sukelti visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtrai, nes tai ilgam pakenktų užimtumo lygio augimui, ES ekonomikos, biudžeto įmokų, gimstamumo lygio augimui bei moterų ir vyrų lygybės skatinimui;

3.  pažymi, kad visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtra buvo varomoji jėga, paskatinusi daugiau moterų įsitraukti į darbo rinką; nurodo 2008 m. atliktą darbo jėgos tyrimą, iš kurio matyti, kad 79 proc. sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir 81 proc. stacionarinės globos priežiūros paslaugų teikėjų bei 83 proc. nestacionarinės socialinio darbo veiklos vykdytojų buvo moterys;

4.  ragina valstybes nares kurti modernias ir aktyvias gerovės strategijas ir užtikrinti socialinių išlaidų efektyvumą ir rezultatyvumą, kartu atsižvelgiant į lyčių lygybės principus; pažymi, kad šiai politikai, įskaitant įtraukčiai palankių darbo rinkų skatinimą, taip pat prevenciją ir atkūrimą, iš pradžių gali reikėti daugiau lėšų, bet ilgainiui turėtų būti sutaupyta lėšų ir pagerinta vykdymo kokybė;

5.  mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį paslaugų pritaikymą konkrečių gavėjų poreikiams ir tų paslaugų kokybės gerinimą, daugiau dėmesio reikia skirti mokymams ir parengiamiesiems kursams, kurie rengiami asmenims, dirbantiems su itin pažeidžiamomis grupėmis, pvz., vaikų, sunkių paauglių ir vyresnio amžiaus žmonių;

6.  pabrėžia, kad būtina skatinti labiau atsižvelgti į naudotojų poreikius ir suteikti jiems daugiau galių, atsižvelgti į lyčių aspektą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas naudotis socialinėmis teisėmis, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., vienišoms motinoms, neįgalioms moterims, nuo smurto dėl lyties nukentėjusioms moterims, imigrantėms ir mažumoms priklausančioms moterims, turinčioms žemą kvalifikaciją ir vyresnio amžiaus moterims, nes šios grupės yra ypač pažeidžiamos, kai susiduria su skurdu, ir joms kyla didesnis pavojus patirti skurdą, turint mintyje, kad šių paslaugų poreikis tampa vis rafinuotesnis ir sudėtingesnis; ragina Komisiją užtikrinti ir apsaugoti visiems prieinamas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis bei pasiūlyti veiksmingų strategijų, skirtų kovai su daugialype diskriminacija;

7.  rekomenduoja valstybėms narėms, kad apibrėždamos visuotinės svarbos socialines paslaugas atsižvelgtų į lytims būdingas paslaugas, visų pirma į moterims skirtas konsultacijas ir socialines paslaugas, ir svarbias paslaugas, gerinančias moterų gyvenimo kokybę bei lygybę, pvz., sveikatos apsaugos, ypač seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, priklausomų žmonių švietimą ar priežiūrą;

8.  prašo Komisijos vertinant visuotinės svarbos socialinių paslaugų rezultatus kaip rodikliu naudotis lygių galimybių skatinimu;

9.  pabrėžia, kad dėl ekonominės ir finansinės krizės bei dėl valstybėms narėms įvestų griežtų taupymo priemonių neturi būti mažinamos investicijos į visuotinės svarbos socialines paslaugas, o atvirkščiai, dėl jų svarbos ir būtinumo šios paslaugos turi būti dar labiau konsoliduojamos, siekiant patenkinti moterų reikmes;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti įvairių visuotinės svarbos socialinių paslaugų poveikio lyčių lygybei vertinimą ir užtikrinti, kad siūlomų ES veiksmų vertinimas lyčių lygybės požiūriu taptų reguliariu ir skaidriu procesu, duodančiu apčiuopiamų rezultatų, ir kad į visų ES ir nacionalinių programų ir politikos sričių biudžetą būtų įtrauktas lyčių aspektas; taip pat ragina Komisiją į savo stebėsenos ataskaitas įtraukti klausimą dėl lyčių lygybės;

11. ragina valstybes nares, kuriant šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo politiką, užtikrinti galimybes naudotis prieinamomis, įperkamomis, aukštos kokybės ir įvairiomis vaiko priežiūros paslaugomis, kaip apibūdinta pagal Barselonos tikslus, ir tobulinti priežiūros paslaugų pagyvenusiems ir išlaikomiems asmenims teikimą, nes tai – pagrindinis žingsnis siekiant užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, kadangi vaikų priežiūros paslaugos ne tik palengvina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, bet taip pat suteikia įsidarbinimo galimybių; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų pripažinti neatlygintinai namų ruošos darbus atliekantys ir vaikus bei pagyvenusius žmones prižiūrintys asmenys, daugiausia moterys, kurių vaidmuo užtikrinant socialinių sistemų tvarumą labai svarbus;

12. pažymi, kad dėl demografinių pokyčių priežiūros, sveikatos priežiūros ir apskritai socialinių paslaugų teikimo sektorius yra augantis sektorius, kuris suteikia galimybių kurti ir moterims, ir vyrams skirtas darbo vietas; ragina valstybes nares išnaudoti šias galimybes stiprinant šiuos nepakankamai apmokamus ir nuvertinamus sektorius, kuriuose dirba pernelyg daug moterų, didinant darbo užmokestį, gerinant infrastruktūrą ir tobulinant profesinį mokymą;

13. ragina valstybes nares skatinti socialinius partnerius sudaryti susitarimus dėl šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo politikos ir reikšti iniciatyvas dėl įmonių bei teritorinės gerovės, atsižvelgiant į pastaraisiais metais pagal sutartis įgyvendintus teigiamus veiksmus ir į Europos socialinio fondo finansuojamus eksperimentus;

14. pabrėžia, kaip svarbu, kad nacionalinės, regiono ir vietos valdžios institucijos suteiktų galimybę naudotis socialiniu būstu moterims, kurioms jo reikia, arba kurioms gresia atskirtis, ir toms, kurios buvo smurto dėl lyties aukos, ypač, abiem atvejais, kai jos išlaiko mažamečius vaikus;

15. prašo Komisijos aktyviai veikti siekiant įgyvendinti tikslą nustatyti ir priimti socialinių partnerių suderintų ES lygmens pagrindinių teisių įtvirtinimo taisyklių sistemą, siekiant lygybės ir su lytimi susijusių garantijų išplėtimo atlyginimo, darbo sąlygų, šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemonių, profesinio mokymo, kilimo karjeros laiptais ir saugumo srityje;

16. pažymi, kad ypač svarbu užtikrinti galimybę naudotis mokymo ir įdarbinimo paslaugomis pažeidžiamiausioms moterų grupėms, siekiant užtikrinti jų ekonominę nepriklausomybę ir visapusišką integraciją visuomenėje;

17. pažymi, kad siekiant išvengti sunkumų pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus, sprendžiant darbuotojų trūkumo ir visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybės prastėjimo problemas ateityje, valstybės narės turėtų daugiau dėmesio skirti deramam asmenų, dirbančių socialinių ir sveikatos paslaugų srityje, darbo atlyginimui; pabrėžia, kad būtent šioje srityje pastaruoju metu atsirado daugiausiai darbo vietų, ypač moterims;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti labiau vertinamas asmenų, dirbančių socialinių paslaugų srityje, daugiausia – moterų, darbas, nes šis darbas yra sunkus, reikalaujantis jautrumo ir ypatingo asmeninio įsitraukimo, tačiau visuomenėje jis nėra itin gerbiamas;

19. prašo valstybių narių sudaryti palankias sąlygas, galbūt ir mokesčių lengvatų bei specialios ekonominės paramos forma, teikti pagalbą namuose ir paramą pagyvenusiems bei pažeidžiamiems žmonėms – ypač moterims – ir sumažinti neigiamą įtaką priklausomais šeimos nariais besirūpinančių šeimos narių, ypač moterų, užimtumui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.4.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Zita Gurmai, Mary Honeyball, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Anne Delvaux, Christa Klaß, Katarína Neveďalová, Rovana Plumb

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.6.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Mara Bizzotto, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Thomas Händel, Marian Harkin, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Françoise Castex, Silvia Costa, Julie Girling, Kinga Göncz, Sergio Gutiérrez Prieto, Richard Howitt, Jelko Kacin, Jan Kozłowski, Gesine Meissner, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner, Claude Turmes, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew