Pranešimas - A7-0264/2011Pranešimas
A7-0264/2011

PRANEŠIMAS dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos

8.7.2011 - (2010/2235(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Dieter-Lebrecht Koch


Procedūra : 2010/2235(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0264/2011

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos

(2010/2235(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (COM(2009)0279),

–    atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 2–3 d. Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (16951/10),

–    atsižvelgdamas į Komisijos vertinamąjį tyrimą[1] dėl Trečiosios Europos kelių eismo saugos veiksmų programos,

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (CdR 296/2010),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė“ (CESE 539/2011),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Pasaulinės kelių eismo saugos gerinimas“ (64/255),

–    atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugumo veiksmų programos: iki 2010 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių – bendra atsakomybė[2],,

    atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl kelių saugumo: E. signalo (angl. eCall) sistema piliečiams[3],,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos[4],

–    atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano[5],

–    atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl judumo mieste veiksmų plano[6],

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus[7],

–    atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl darniojo ateities transporto[8],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7–0264/2011),

A.  kadangi 2009 m. Europos Sąjungos keliuose įvykusiose eismo nelaimėse žuvo daugiau nei 35 000 ir buvo sužeista daugiau kaip 1 500 000 žmonių,

B.  kadangi kiekvienai mirtinai eismo nelaimei statistiškai tenka dar keturi eismo įvykiai, per kuriuos nukentėję asmenys liko neįgalūs, taip pat 10 sunkaus ir 40 lengvo sužalojimo atvejų,

C.  kadangi manoma, jog dėl kelių eismo nelaimių patiriama metinė žala visuomenei siekia 130 mlrd. eurų,

D.  kadangi nebuvo pasiektas Trečiojoje veiksmų programoje nustatytas tikslas iki 2010 m. pabaigos per pusę sumažinti ES keliuose žūstančių asmenų skaičių, nors šis skaičius gerokai sumažėjo,

E.   kadangi visuomenės požiūris į kelių eismo nelaimes ES yra vis dar pakankamai atlaidus ir kadangi kiekvienais metais keliuose žūstančių žmonių skaičius atitinka 250 vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų sudužimų aukų skaičių,

F.  kadangi, viena vertus, būtinos vis didesnės pastangos stengiantis dar labiau sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių, kita vertus, reikia užtikrinti, kad bendram aukų skaičiui mažėjant šiuo klausimu būtų toliau domimasi,

G.  kadangi kelių eismo sauga yra visos visuomenės atsakomybė,

H. kadangi visiškai įgyvendinta tik 27,5 proc. Trečiojoje veiksmų programoje numatytų priemonių ir kadangi dėl to būtina nustatyti daug platesnio užmojo kelių eismo saugos didinimo tikslus ir priemones negu iki šiol pasiūlė Komisija,

I.   kadangi dar nėra visapusiškai pasinaudota teisėkūros sistema, kad būtų priimti moksliniais duomenimis grindžiami reglamentai ir direktyvos, ir kadangi įgyvendinti ES teisės aktai gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes,

J.   kadangi eismo saugai didinti jau priimta nemažai teisėkūros priemonių, kurios įsigalios per kelerius ateinančius metus, pavyzdžiui, Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo,

K.  kadangi Komisija prieš pasibaigiant galioti Trečiajai kelių eismo saugos veiksmų programai nepateikė pasiūlymo dėl naujos veiksmų programos,

L.   kadangi tikimybė žūti kelių eismo nelaimėje sulig kiekvienu nukeliautu kilometru pėsčiajam 9 kartus, dviratininkui 7 kartus ir motociklininkui 18 kartų yra didesnė už lengvojo automobilio keleivio arba vairuotojo tikimybę žūti,

M.  kadangi apie 55 proc. mirtinų eismo nelaimių įvyksta kaimo keliuose, 36 proc. – miestų teritorijose ir 6 proc. – greitkeliuose,

N.  kadangi, įskaitant nuolat į darbą ir iš darbo važinėjančių asmenų keliones, 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe yra kelių eismo įvykiai,

O.  kadangi per kelių eismo įvykius žūstančių asmenų skaičius nuolat mažėjo, tačiau motociklų vairuotojų žūčių skaičius nesikeičia, o daug kur didėja,

P.   kadangi kelionė viešuoju transportu daug kartų saugesnė už kelionę privačia transporto priemone,

R.  kadangi sunkvežimių aklosios zonos (angl. blind spots) yra mirtinas pavojus dviratininkams ir pėstiesiems,

S.   kadangi Europos Sąjungoje vyksta demografiniai pokyčiai ir reikia deramai atsižvelgti ypač į vyresnio amžiaus žmonių judumo poreikius,

T.   kadangi technikos naujovės, pvz., hibridinės transporto priemonės ir elektriniai varikliai, kelia naujų problemų gelbėjimo tarnyboms,

U.  kadangi būtina glaudžiai derinti Europos, nacionalinių, regionų ir vietos lygmenų priemonių įgyvendinimą,

V.  kadangi Direktyvoje 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo reikalaujama, kad reguliarios kelių priežiūros pagrindu būtų įgyvendintas kelių saugumo auditas ir saugumo patikra; taip pat kadangi ši direktyva taikoma tik transeuropinio tinklo (TEN-T) kelių infrastruktūrai, paliekant daug nereglamentuotų nacionalinių ir vietinių kelių,

W. kadangi kompetentingų institucijų atliekamos reguliarios visų ES kelių patikros yra svarbus galimų pavojų eismo dalyviams prevencijos aspektas,

X.  kadangi, kaip parodė ir VERONICA projektai, turimi duomenys apie avarijų ir sužeidimų priežastis yra itin svarbūs siekiant padidinti kelių eismo saugą,

Pagrindai

1.   palankiai vertina čia nagrinėjamą Komisijos komunikatą, tačiau ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pagal pristatytus pasiūlymus parengti pilnavertę veiksmų programą, apimančią išsamiai išdėstytas priemones su aiškiais jų įgyvendinimo tvarkaraščiais ir stebėsenos priemones, kad būtų galima reguliariai įvertinti priemonių pažangą, bei nuostatas dėl laikotarpio vidurio peržiūros;

2.  pritaria Komisijos nuomonei, kad siekiant padidinti kelių eismo saugą būtina imtis nuoseklių, visapusiškų ir suderintų veiksmų, ir ragina į visas susijusias politikos sritis, kaip antai švietimo, sveikatos apsaugos, aplinkos ir socialinė politika bei policijos ir teismų bendradarbiavimas, įtraukti kelių eismo saugos klausimus;

3.  ragina Komisiją gerinti bendras sąlygas saugesnėms ir aplinkai mažiau kenkiančioms transporto rūšims, pvz., ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu, autobusu ar traukiniu, kad būtų skatinamas naudojimasis jomis;

4.   siūlo prioriteto tvarka ne vėliau kaip 2014 m. paskirti ES kelių eismo saugos koordinatorių, kuris turėtų:

· būdamas pripažintas kelių eismo saugos specialistas ir remdamasis savo patirtimi, kvalifikacija bei įgūdžiais, remti vykdomus ir inicijuoti naujus novatoriškus kelių eismo saugos projektus,

· koordinuoti kelių eismo saugos priemones Komisijoje ir tarp valstybių narių,

· aukštu politiniu lygmeniu palengvinti ES tikslus atitinkančios veiksmingos ir nuoseklios kelių eismo saugos politikos parengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą,

· prižiūrėti, kaip įgyvendinami konkretūs projektai, pvz., kaip derinami rodikliai, duomenys ir, kai įmanoma, nacionaliniai kelių eismo saugos planai,

· skatinti mainus geriausios praktikos pavyzdžiais ir kelių eismo saugos nuostatų įgyvendinimą, bendradarbiaujant su visais suinteresuotais subjektais, valstybėmis narėmis ir jų regionų ir vietos valdžios institucijomis,

· užtikrinant daugiadalykį požiūrį į šią sritį, palaikyti ryšius tarp atitinkamų politikos ir mokslo subjektų;

5.  ragina Komisiją sukurti prokurorų, teisėsaugos institucijų, nukentėjusiųjų asociacijų ir kelių eismo saugos stebėjimo centrų bendradarbiavimo forumą, siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti bendradarbiavimą gerinant kelių eismo saugos teisės aktų įgyvendinimą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

6.   pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tinkamam jau galiojančių teisės aktų ir priemonių įgyvendinimui ir veiksmingesniam vykdymui; tačiau taip pat nurodo, kad ES lygmeniu dar galima imtis naujų teisėkūros priemonių;

7.  apgailestauja, kad pastaraisiais metais ES biudžetas kelių eismo saugos priemonėms buvo labai sumažintas, ir ragina Komisiją imtis priemonių prieš šią tendenciją;

8.  visiškai pritaria tikslui iki 2020 m. dvigubai sumažinti visų ES eismo nelaimėse keliuose žūstančių asmenų skaičių, palyginti su 2010 m., todėl ragina šiam laikotarpiui iškelti kitus aiškius ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, be kita ko:

· 60 proc. sumažinti kelių avarijose žūstančių vaikų iki 14 metų amžiaus skaičių,

· 50 proc. sumažinti keliuose vykstančiuose susidūrimuose žūstančių pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių, taip pat

· 40 proc. sumažinti gyvybei pavojingu būdu sužeidžiamų asmenų skaičių, remiantis visai ES bendra apibrėžtimi, kuri turi būti kuo greičiau nustatyta;

Etiniai aspektai

9.   pabrėžia, kad kiekvienas ES pilietis turi ne tik teisę į privačias kelių transporto priemones ir saugų kelių eismą, tačiau visų pirma privalo savo elgesiu didinti kelių eismo saugą; mano, kad valdžios institucijos ir ES moraliai ir politiškai įpareigotos imtis veiksmų ir priemonių siekiant išspręsti šią socialinę problemą;

10. pakartoja savo nuomonę, kad reikia parengti papildomą ilgalaikę strategiją, kuri galiotų po čia svarstomame komunikate numatyto laikotarpio ir kurios tikslas būtų užkirsti kelią bet kokioms mirtims keliuose (visiškai saugaus kelių eismo vizija); supranta, kad to neįmanoma padaryti kelių transporto priemonėse plačiai nenaudojant technologijų ir nekuriant tinkamų tinklų intelektinėms transporto sistemoms (ITS), taip pat ragina Komisiją parengti esmines tokios strategijos dalis ir jas pateikti per artimiausius trejus metus;

11. pabrėžia, kad pagarba žmogaus gyvybei ir asmeniui turėtų būti išreikšta bendru kultūros ir etiniu procesu, kuriuo kelias būtų sąmoningai aiškinama kaip žmonių bendrija;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares trečiąjį lapkričio sekmadienį oficialiai paskelbti Pasauline eismo įvykių aukų atminimo diena, kaip jau padarė Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija, siekiant labiau atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą;

Pasiteisinusi praktika ir jos įgyvendinimas nacionaliniuose planuose

13. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų skatinant valstybių narių mainus žiniomis ir pasiteisinusios praktikos pavyzdžiais, siekiant daugiau jų įtraukti į nacionalinius, regioninius ir vietinius kelių eismo saugos planus, taip paskatinant kuo tvirtesnį metodinį veiklos nustatymo pagrindą ir prisidedant prie Europos kelių eismo saugos erdvės sukūrimo;

14. ragina Komisiją peržiūrėti Europos kelių eismo saugos chartiją ir skatinti priimti panašias chartijas regionų ir vietos lygmenimis;

15. pabrėžia, kad aiškūs ir kiekybiškai apibrėžti tikslai papildomai skatina didinti kelių eismo saugą ir yra būtini siekiant palyginti konkrečių valstybių narių pasiektą pažangą bei stebėti ir vertinti kelių eismo saugos priemonių įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad derėtų pabandyti kiekybiškai įvertinti konkrečių valstybių narių indėlį siekiant iki 2020 m. įgyvendinti iškeltą tikslą; šis indėlis turi būti naudojama kaip gairės nustatant nacionalinės kelių eismo saugos politikos prioritetus;

16. pritaria Komisijos pastangoms įtikinti valstybes nares parengti nacionalinius kelių eismo saugos planus; ragina numatyti, kad privaloma rengti ir viešai skelbti tokius planus remiantis suderintomis bendromis gairėmis; vis dėlto pabrėžia, kad derėtų palikti pakankamai laisvės valstybėms narėms, kad jos galėtų prie nacionalinių sąlygų pritaikyti atitinkamas priemones, programas ir tikslus;

17. ragina Komisiją nedelsiant paskelbti saugaus komercinio kelių transporto metus;

18. ragina Komisiją sudaryti nukentėjusiųjų eismo įvykiuose sveikatos priežiūros geriausios praktikos vadovą, siekiant paspartinti ir pagerinti jų gydymą, nes tai itin svarbu sunkiausiai nukentėjusiųjų išgyvenimui;

19. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti strategiją, skirtą sumažinti darbuotojų nelaimingų atsitikimų skaičių kelionės į darbą ir iš darbo metu; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti įmones parengti kelių eismo saugos planus; ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad pagal Europos kelių eismo saugos chartiją būtų galima išduoti sertifikatus įmonėms, kurios įgyvendina savo darbuotojams skirtus kelių eismo saugos planus;

Rodiklių ir duomenų gerinimas

20. mano, kad visus kelių eismo dalyvius, įskaitant dviratininkus ir pėsčiuosius, apimantys aukštos kokybės ir palyginami duomenys yra sėkmingos kelių eismo saugos politikos sąlyga;

21. ragina Komisiją užsakyti atlikti tyrimą apie ekonomines ir socialines sužeidimų ir žūčių kelių eismo įvykiuose pasekmes ES valstybių narių visuomenei;

22. ragina Komisiją iki 2013 m. pabaigos pagal projekto „SafetyNet“ duomenis pradėti taikyti papildomų suderintų rodiklių rinkinį, kuriuo remiantis būtų galima veiksmingiau vykdyti stebėseną ir rezultatyviau palyginti konkrečių valstybių narių pasiekimus;

23. ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. parengti pasiūlymą dėl esamų duomenų apie eismo nelaimių ir sužeidimų priežastis bei dėl nuasmenintų duomenų apie patirtų sužeidimų rimtumą ir jų tolesnę eigą gerinimo; taip pat ragina visose valstybėse narėse atlikti Europos Sąjungos remiamus išsamius ir daugiadalykius eismo nelaimių mokslinius tyrimus reprezentatyviuose eismo regionuose;

24. ragina Komisiją per dvejus metus parengti sąvokų „gyvybei pavojingu būdu sužeistas asmuo“, „sunkiai sužeistas asmuo“ ir „lengvai sužeistas asmuo“ apibrėžtis, kad būtų galima palyginti valstybių narių priemones ir jų rezultatus;

25. ragina įsteigti tikrą ES kelių eismo saugos stebėsenos centrą, kuriam būtų pavesta parengti esamų iniciatyvų duomenų rinkimo srityje suvestinę, pateikti pasiūlymą, kaip geriau keistis duomenimis, taip pat apibendrinti esamų duomenų bankų duomenis ir vykdant ES projektus, pvz., „SafetyNet“, VERONICA ir „DaCoTa“, gautas žinias bei pateikti juos visuomenei aiškiu būdu, informaciją kasmet atnaujinant;

26. ragina valstybes nares laikytis esamų įpareigojimų dėl duomenų perdavimo ir daryti konkrečią pažangą keičiantis duomenimis, susijusiais su tarpvalstybiniais eismo pažeidimais; ragina valstybes nares suderinti duomenų rinkimo sistemas, naudojantis konfidencialių duomenų perdavimo tikruoju laiku programine įranga, kuri turi būti įdiegta ne vėliau kaip 2014 m.;

Veiksmų sritys

Kelių eismo dalyvių švietimo ir elgesio gerinimas

27. pabrėžia, kad kelių eismo sauga didele dalimi priklauso nuo atsargumo, dėmesingumo kitiems ir abipusės pagarbos bei nuo taisyklių laikymosi, o tai tiesiogiai susiję su būtinybe sistemingai didinti vairavimo mokyklų mokymo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo procedūrų kokybę;

28. laikosi nuomonės, kad kelių eismo srityje turėtų būti labiau atsižvelgiama į mokymosi visą gyvenimą koncepciją, todėl remia saugaus vairavimo centrų veiklą kaip vieną iš veiksmingų būdų, kuriais vairuotojai sistemingai mokomi visais profesiniais ir laisvalaikio atvejais; mano, kad švietimas eismo klausimais ir kelių eismo dalyvių mokymo programos turėtų prasidėti nuo vaikystės šeimoje ir mokykloje, įtraukiant važiavimo dviračiu, ėjimo pėsčiomis ir kelionių viešuoju transportu klausimus;

29. ragina numatyti pradedančių vairuotojų apmokymo tobulinimo priemones, pvz., vairavimą nuo 17 metų amžiaus lydint kitam asmeniui arba kelių lygmenų vairuotojų pažymėjimų išdavimo sistemos, taikomos vairuotojų mokymui, apimančiam praktinius mokymus ir po teisės vairuoti įgijimo, įdiegimą; be to, ragina nustatyti tobulinimosi saugos kursų prievolę jauniems ir naujiems eismo dalyviams, kad jie gautų praktinės patirties išbandant įvairias pavojingas situacijas;

30. ragina vairuotojų kursuose didelį dėmesį skirti pagrindinėms mirčių ir rimtų sužalojimų keliuose priežastims, pvz., viršytam greičiui, vairavimui alkoholio, narkotinių medžiagų ar tam tikrų vaistų, turinčių įtakos gebėjimui vairuoti, poveikyje, saugos diržų nesisegimui arba kitokios apsaugos įrangos, pvz., šalmų dviračių transporto priemonių vairuotojams, nenaudojimui, naudojimuisi judriojo ryšio prietaisais vairuojant ir nuovargiui – tai būtų vienas iš pagrindinių pradedančių vairuotojų mokymų elementų, skatinančių ir didinančių kelių eismo saugą;

31. yra įsitikinęs, kad reikia geriau šviesti pradedančiuosius vairuotojus apie padangų reikšmę kelių eismo saugai ir laikytis pagrindinių tinkamos padangų priežiūros ir naudojimo taisyklių; taigi ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti Vairuotojo pažymėjimo direktyvą ir jos nuostatas dėl to, kad į vairavimo egzaminus privaloma tvarka būtų įtrauktos dalys, susijusios su žiniomis apie padangas ir pagrindinėmis automobilio priežiūros taisykles apskritai;

32. mano, kad automobilių vairavimo pamokose daugiau dėmesio derėtų skirti variklinėms dviratėms transporto priemonėms ir jų matomumui kelyje;

33. ragina vairavimo kursuose ir per vairavimo egzaminus didesnį dėmesį skirti krovinių tvirtinimui privačiose transporto priemonėse;

34. ragina visiems vairuotojo pažymėjimo turėtojams numatyti kas 10 metų lankomus privalomus kvalifikacijos atnaujinimo kursus apie pirmosios pagalbos teikimą;

35. ragina valstybes nares nustatyti pavojingiausiems pažeidimams skirtas specialias baudų taškų sistemas, kaip efektyviausią piniginių baudų priedą;

36. rekomenduoja kaip reintegracijos priemonę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio keletą kartų baustų eismo dalyvių transporto priemonėse įrengti alkotesterius užraktus (angl. alcolock);

37. ragina nustatyti visiems A ir B kategorijų vairuotojams kas 10 metų, o vyresniems nei 65 metų amžiaus vairuotojams – kas 5 metai atliekamą akių patikrinimą; ragina valstybes nares nustatyti privalomą sveikatos patikrinimą tam tikro amžiaus vairuotojams, siekiant nustatyti jų fizinį, protinį ir psichologinį gebėjimą toliau vairuoti, remiantis valstybių narių statistiniais duomenimis apie atitinkamų amžiaus grupių dalyvavimą eismo nelaimėse;

38. ragina Komisiją kas trejus metus organizuoti ES kelių eismo saugos kampanijas konkrečia tema ir sistemingai naudotis komunikacijos kanalais, kurių padaugėjo įgyvendinus šioms kampanijoms skirtą Kelių eismo saugos chartiją;

39. ragina Komisiją užtikrinant kelių eismo saugą mažinti mirtinų eismo nelaimių skaičių geležinkelio pervažose, kuriose avarijos dažnai įvyksta dėl netinkamo kelių eismo dalyvių elgesio, pvz., per didelio rizikavimo, nepakankamo dėmesio, kelių eismo ženklų nesupratimo;

Kelių eismo taisyklių derinimas ir įgyvendinimas

40. ragina tvirtai dėti pastangas siekiant ne vėliau kaip 2013 m. suderinti kelių eismo ženklus ir taisykles; pažymi, kad ženklus reikėtų išlaikyti geros būklės siekiant užtikrinti, kad jie būtų aiškiai matomi ir laiku keičiami, kai to reikia dėl pasikeitusių sąlygų;

41. ragina Komisiją kuo greičiau patvirtinti su kelių sauga ir saugumu susijusiems prioritetiniams veiksmams skirtas Intelektinės transporto sistemos (ITS) specifikacijas, nustatytas Direktyvos 2010/40/ES dėl intelektinių transporto sistemų 3 straipsnio b–f dalyse;

42. mano, kad veiksmingas galiojančių taisyklių įgyvendinimas yra pagrindinis ES kelių eismo saugos politikos ramstis; ragina valstybes nares geriau keistis duomenimis apie kiekvienos jų kelių eismo tvarkos pažeidimus ir ją pažeidusius asmenis persekioti pagal taikomą nacionalinę teisę, taip pat, atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares nustatyti metinius nacionalinius tikslus greičio viršijimo, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų bei saugos diržų segėjimo ir šalmų naudojimo patikrinimų srityse ir tvirtai imtis veiksmų, užtikrinant tokių patikrinimų vykdymą;

43. nurodo, kad Europos kelių eismo policijos tinklo (TISPOL) organizacija atlieka svarbų vaidmenį keičiantis pasiteisusios kelių eismo taisyklių laikymosi užtikrinimo praktikos pavyzdžiais;

44. pabrėžia, kad, norint užtikrinti socialinių taisyklių, kurių reikšmė kelių eismo saugai didžiulė, taikymą kelių transporte (Reglamentas Nr. 561/2006 ir Reglamentas 3821/85/EB), būtina suderinta ir veiksminga kontrolės koncepcija; todėl dar kartą ragina Komisiją įvykdyti Parlamento reikalavimus, išsakytus jo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus;

45. ragina Komisiją peržiūrėti teisės aktus dėl vairavimo ir poilsio laikotarpių, kad tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai galėtų savo poilsio savaitę praleisti namuose, kai tik tai įmanoma, nepakenkiant Europos Sąjungos tikslams kelių eismo saugos srityje; mano, kad visoje Europos Sąjungoje būtina suderinti prekes vežančių transporto priemonių judėjimo apribojimus;

46. džiaugiasi, kad patvirtinta Tarybos pozicija dėl tarpvalstybinio Nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus direktyvos vykdymo, nes tai tolesnis žingsnis siekiant padidinti kelių eismo saugą ir kartu sukuriant aiškią ES pridėtinę vertę; atsižvelgia į rašytinius Komisijos ir keleto valstybių narių pareiškimus, pateiktus gruodžio mėn. Tarybos susitikime; tačiau apgailestauja, kad dėl teisinio pagrindo pakeitimo ji nebus taikoma visoms valstybėms narėms ir visiems ES piliečiams; išreiškia susirūpinimą, kad šia Tarybos pozicija labai sumažinama šios direktyvos taikymo sritis, todėl ragina Tarybą per antrąjį svarstymą pasiekti patenkinamą susitarimą, kuris apimtų eismo teisės aktų tarpvalstybinį vykdymą palengvinančias nuostatas, visos ES kelių eismo saugos gaires ir vairuotojams reikalingą informaciją;

47. ragina Komisiją, pirma, remti metodų, kuriais būtų galima nustatyti, kad vairuotojas apsvaigęs nuo narkotikų ar vaistų, turinčių poveikio jo gebėjimui vairuoti, sukūrimą, antra, pasiūlyti ES teisės akto dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotikų ar minėtų vaistų draudimo projektą, kartu užtikrinant veiksmingą jo vykdymą;

48. ragina nustatyti ES mastu suderintą alkoholio kiekio kraujyje ribą; rekomenduoja, kad ji būtų 0 promilės ir kad matavimo tolerancijos intervalas būtų moksliškai pagrįstas pradedantiems vairuotojams per pirmus dvejus metus ir profesionaliems vairuotojams visą laiką;

49. ragina pradėti taikyti kontrolės įrangą, kuri leistų sistemingai nustatyti motociklų vairuotojų daromus greičio pažeidimus ir bausti už juos;

50. ragina visoje Europoje uždrausti gaminti, importuoti ir pardavinėti sistemas, įspėjančias vairuotojus apie eismo kontrolę (pvz., įspėjimo radarus ir lazerio trikdymo prietaisus arba navigacijos sistemas su automatine pranešimo apie eismo kontrolę funkcija);

51. ragina visoje ES nustatyti tekstinių pranešimų rašymo, naudojimosi e. paštu arba interneto naršymo praktikos važiuojant varikline transporto priemone draudimą, kurio vykdymą valstybės narės turėtų užtikrinti naudodamosi geriausia esama technologija;

52. ragina Komisiją per dvejus metus parengti teisėkūros pasiūlymą dėl suderinto požiūrio į ES regionuose naudojamas žiemines lengvųjų automobilių, autobusų ir sunkvežimių padangas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės klimato sąlygas;

53. tikisi, kad ne vėliau kaip 2015 m. Komisija peržiūrės Trečiosios direktyvos dėl vairuotojų pažymėjimų įgyvendinimą ir pritaikys ją prie kintančių sąlygų, taip pat ragina, be kita ko, deramai atsižvelgti į tai, kad privačiai naudotis M1 klasės transporto priemonėmis, kurių svoris didesnis kaip 3,5  t (be kita ko, nameliais – autopriekabomis), šiuo metu faktiškai nebėra įmanoma; ragina, kad namelių – autopriekabų, kurios labai nedaug viršija 3,5 t svorio ribą, vairavimo kursus galėtų lankytis ne tik C kategorijos pažymėjimą, skirtą komercinių transporto priemonių vairuotojams, turintys asmenys, bet ir privatiems eismo dalyviams skirtą B kategorijos pažymėjimą turintys asmenys;

54. primygtinai ragina atsakingas valdžios institucijas gyvenamosiose teritorijose ir visuose miesto teritorijų vienpusio eismo keliuose, kuriuose nėra atskiros juostos dviratininkams, nustatyti 30 km/h didžiausią leistiną greitį, siekiant veiksmingiau apsaugoti silpnesnius eismo dalyvius;

Kelių eismo infrastruktūros saugumo didinimas

55. visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui ES lėšas iš esmės skirti tik tiems infrastruktūros projektams finansuoti, kurie atitinka su kelių eismo sauga ir tunelių sauga susijusias ES direktyvas, įskaitant žemesnės klasės kelių statybą; taip pat ragina pasienio ruožuose ypatingas pastangas sutelkti mažinant pavojingiausių ruožų, avaringiausių vietų ir geležinkelio pervažų skaičių;

56. pakartoja, kad gerai saugoma kelių infrastruktūra padeda mažinti žūstančių ir sužalojamų eismo dalyvių skaičių; ragina valstybes nares prižiūrėti ir vystyti savo kelių infrastruktūrą reguliariai atliekant remonto darbus ir taikant naujoviškus metodus, pvz., naudojant pažangųjį horizontalųjį kelių ženklinimą, kuriuo nurodomas saugus atstumas ir važiavimo kryptis, bei pasyvių saugumo priemonių kelių infrastruktūrą; pabrėžia, kad reikia laikytis kelių ženklinimo, ypač kelių darbų ženklinimo, normų, nes jos itin svarbios aukšto lygio kelių saugai;

57. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio kelių projektavimui, remti jau esamų ekonomiškų priemonių įgyvendinimą ir skatinti mokslinius tyrimus, kuriais politinius sprendimus priimantiems asmenims būtų suteikta galimybė geriau suprasti, kaip turėtų būti plėtojama kelių infrastruktūra siekiant padidinti kelių eismo saugą ir patenkinti specifinius senėjančios visuomenės ir pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius;

58. pritaria Komisijos sprendimui sutelkti dėmesį į pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupes (dviračių transporto priemonių vairuotojus, pėsčiuosius ir kt.), kurie vis dar per dažnai patenka į eismo įvykius; ragina valstybes nares, Komisiją ir pramonės atstovus atsižvelgti į šiuos eismo dalyvius projektuojant kelių infrastruktūrą ir įrangą, kad būtų nutiesti keliai būtų saugūs visiems eismo dalyviams; taip pat ragina projektuojant ir remontuojant kelius labiau atsižvelgti į infrastruktūros priemones, skirtas dviratininkų ir pėsčiųjų apsaugai, pvz., atskirti skirtingų rūšių transporto eismą, plėsti dviračių takų tinklus ir šalinti kliūtis bei įrengti perėjas pėstiesiems;

59. ragina Komisiją užtikrinti, kad kelio darbų vietos taptų saugesnės, nustatant šių vietų projektavimo ir įrengimo gaires, kurios turėtų būti kuo labiau standartizuotos ES lygmeniu, kad kiekvienoje šalyje automobilininkams netektų susidurti su naujomis nežinomomis aplinkybėmis; ragina parengti gaires, kurios apimtų tinkamą ženklinimą, pradinių kelių ženklinimų pašalinimą, apsauginių aptvarų ir užtvarų naudojimą, kelio juostos maršruto ženklinimą įspėjamaisiais žibintais arba posūkio ženklais ir ženklinimais, labai staigių posūkių vengimą ir saugos užtikrinimą naktį;

60. pabrėžia, kad reikia tinkamų kelio dangų, dėl kurių padidėtų atsparumas slydimui ir pagerėtų klimatiniai ir meteorologiniai rodikliai bei matomumas ir kurioms reikėtų mažai priežiūros ir dėl to padidėtų infrastruktūros naudotojų saugumas;

61. prašo plačiau naudoti švieslentes, kuriose nurodomas transporto priemonės greitis atitinkamu metu, taip pat pagerinti ženklų matomumą ir aiškumą, vengiant sunkiau suvokiamų ženklų derinių;

62. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad į TEN-T tinklą neįtraukta nacionalinė kelių infrastruktūra būtų gerinama kelių eismo saugos požiūriu, ypač ES regionuose, kuriuose yra žemos kokybės infrastruktūra ir žemas eismo saugos lygis;

63. ragina Komisiją nurodyti ir valstybes nares įgyvendinti tinkamas eismo nelaimėms kaimo keliuose, kaimo vietovėse ir tuneliuose išvengti bei jų nuostoliams mažinti skirtas priemones;

64. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas taip įrengti kelius, kad jie būtų saugūs variklinėms dviratėms transporto priemonėms; atkreipia dėmesį į tai, kad įprasti apsauginiai atitvarai Europos keliuose kelia mirtiną pavojų motociklų vairuotojams ir ragina valstybes nares pavojinguose kelio ruožuose skubiai įrengti viršutines ir apatines apsauginių atitvarų juostas (įskaitant esamų apsauginių atitvarų pakeitimą), taip pat kitas alternatyvias kelių atitvėrimo sistemas, atitinkančias standartą EN 1317, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų padarinius visiems kelių eismo dalyviams; atkreipia dėmesį į bitumu užtaisytų kelio vietų keliamą pavojų motociklų vairuotojams, nes jų sukibimo koeficientas, palyginti su įprasta asfaltine kelio danga, yra daug mažesnis;

65. ragina Komisiją skatinti parengti gaires, skirtas geriausios praktikos pavyzdžiams propaguoti eismo intensyvumo mažinimo priemonių, grindžiamų fizinėmis ir optinėmis inovacijomis, srityje, be kita ko, taikyti ES bendrai finansuojamus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus eismo intensyvumui mažinti, kad sumažėtų avarijų skaičius, triukšmas ir oro tarša;

66. prašo valstybes nares sukurti ir reguliariai atnaujinti žemėlapį, kuriame būtų nurodytos jų kelių tinklo pavojingiausios avaringos vietos ir kuris turėtų būti paskelbtas viešai bei prieinamas naudojantiems automobilių navigacijos sistemas;

67. mano, kad „savaime suprantamų kelių” (vok. selbsterklärende Straße) ir „atlaidžių kelių” (vok. verzeihender Straßenrand) koncepcijos yra pagrindinės kelių eismo saugos politikos dalys ir todėl turėtų būti remiamos iš ES lėšų bei nuolat keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais;

68. ragina valstybes nares tiesiant ir remontuojant kelius visada įdiegti triukšmo juostas (angl. rumble strips);

69. atkreipia dėmesį į ypatingą geležinkelio pervažų pavojų ir ragina valstybes nares naujose ar rekonstruojamose pervažose įdiegti lygio pakeitimą arba, antraeiliuose keliuose, įrengti viso kelio pločio užtvarus;

70. remdamasis Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo nurodo, kad reikia turėti pakankamą skaičių saugių automobilių stovėjimo aikštelių šalia greitkelių; pabrėžia vairavimo ir poilsio laikotarpių laikymosi ir suderintos sankcijų sistemos nustatymo svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įrengti pakankamai (kiekybės kriterijus) profesionaliems sunkvežimių vairuotojams skirtų saugių ir minimalius socialinius reikalavimus atitinkančių stovėjimo aikštelių, kuriose teikiamos techninės priežiūros bei pagalbos paslaugos (kokybės kriterijus); prašo, kad tokios stovėjimo aikštelės būtų numatomos kelių infrastruktūros planavimo ar pertvarkymo etapu, ir kad jų įrengimo išlaidos būtų laikomos atitinkančiomis bendro finansavimo ES programų (pvz., programos TEN-T) reikalavimus.

71. ragina pavojinguose greitkelių ruožuose sunkvežimiams taikyti draudimą lenkti;

72. ragina valstybes nares ir kelius eksploatuojančias organizacijas pasirūpinti tinkamai suprojektuota infrastruktūra, kuria būtų padidintas sauga tuo, kad ji visa būtų gerai paženklinta ir gerai apšviesta tam, kad būtų patogesnė eismo dalyviams, ypač motociklininkams ir dviratininkams;

Saugesnių transporto priemonių tiekimas į rinką

73. rekomenduoja visose naujų tipų komercinėse keleivinio ir krovininio transporto priemonėse privalomai įrengti alkotesterius užraktus, turinčius nedidelį moksliškai pagrįstą matavimo tolerancijos intervalą; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2013 m. parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl reikalavimo įrengti alkotesterius užraktus, nustatant ir atitinkamus direktyvos techninio įgyvendinimo reikalavimus;

74. ragina Komisiją ir toliau daug dėmesio skirti pasyvaus transporto priemonių saugumo didinimui, pvz., naudojant moderniausias avarijų valdymo sistemas, be kita ko, gerinti didelių ir mažų automobilių bei sunkvežimių ir lengvųjų automobilių ar lengvųjų transporto priemonių suderinamumą; ragina ir toliau didelį dėmesį skirti susidūrimų su pažeidžiamais eismo dalyviais pasekmių švelninimui; ragina Komisiją pasiūlyti peržiūrėti ES teisės aktus dėl apsauginių priekio užkardų, kad būtų numatytas optimalus energijos sugėrimo pajėgumas ir apsauginių priekio užkardų aukštis lengvojo automobilio vairuotojui susidūrimo metu veiksmingai apsaugoti;

75. ragina Komisiją per dvejus metus parengti pranešimą apie tai, kokią įtaką vairuotojo bendram matomumui daro padidinta keleivių apsauga transporto priemonėse sutvirtinant A, B ir C atramas, ir tai, ar tokios priemonės turi poveikį pažeidžiamų kelių eismo dalyvių saugai;

76. ragina Komisiją per dvejus metus parengti pranešimą apie elektrinių transporto priemonių, be kita ko, elektrinių dviračių (angl. e-bike, pedelec), saugos aspektus;

77. ragina Komisiją ne vėliau kaip 2013 m. pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad kiekviename naujame automobilyje standartiškai būtų įrengta patobulinta apie priekinių ir galinių sėdynių saugos diržus primenanti sistema su garso ir vaizdo įspėjimu;

78. ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga įrengti apie nuovargį įspėjančias sistemas, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatyti prievolę jas įrengti;

79. ragina automobilių gamintojus kuriant elektromobilius ir kitas naujas variklių technologijas ypatingą dėmesį skirti reikalavimui, kad kelių eismo nelaimės atveju būtų užtikrinta patikima vairuotojų, keleivių, pirmosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų apsauga nuo galimų naujų pavojų;

80. ragina valstybes nares efektyviai ir plačiai kontroliuoti automobilių, motociklų ir dviračių priedų, dalių ir atsarginių importą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos ir atitiktų griežtus Europos vartotojų apsaugos reikalavimus;

81. ragina Komisiją išsamiai ištirti, ar vairuotojai, naudodami geresnę transporto priemonės saugos techniką, prasčiau suvokia riziką, ir per dvejus metus Parlamentui pateikti pranešimą šia tema;

82. ragina Komisiją sukurti bendrą Europos erdvę, kurioje būtų reguliariai atliekama techninė visų variklinių kelių transporto priemonių ir jų saugai svarbių elektroninių sistemų apžiūra; tikisi, kad šios apžiūros pagrindas bus griežčiausi vienodi tikrinimo standartai; tikisi, kad už apžiūrą ir apžiūros pažymų išdavimą bus atsakingos nepriklausomos tikrinimo įstaigos, sertifikuotos pagal suderintą standartą; tikisi, kad bus užtikrintas šios techninės apžiūros pažymų abipusis pripažinimas;

83. ragina Komisiją per dvejus metus nustatyti bendrus techninių patikrinimų, atliekamų į sunkias avarijas patekusias transporto priemonėms, standartus;

84. ragina Komisiją remti transporto priemonių saugos standartų, pvz., taikomų transporto priemonių technologijoje kaip susidūrimų išvengimo priemonių, griežtinimą; dar kartą pabrėžia intelektinių transporto sistemų (ITS) reikšmę mažinant žuvusių keliuose skaičių ir primena ekologinį pažangiųjų automobilių ir pažangiųjų kelių, taip pat bandomųjų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektų, susijusių su transporto priemonių tarpusavio sąsajų (V2V) ir transporto priemonių ir kelių infrastruktūros sąsajų (V2R) įranga, potencialą; ragina ir Komisiją, ir valstybes nares sutelkti dėmesį ITS – ir ne tik transeuropinių tinklų (TEN) keliuose;

85. ragina Komisiją nustatyti bendrus transporto priemonių padangų standartus, ypač taikomus padangų protektoriaus gyliui ir slėgiui padangose, ir numatyti atitinkamą kontrolę; pritaria padangų patikrinimo įtraukimui į reguliarią techninę transporto priemonių apžiūrą; pritaria griežtesniam su padangomis susijusių taisyklių taikymui dažniau atliekant patikrą keliuose (angl. road side inspections); ragina Komisiją pasiūlyti slėgio padangose stebėsenos sistemų (angl. TPMS) specifikacijas, siekiant užtikrinti tinkamą padangų naudojimą, taip padidinant kelių eismo saugą ir prisidedant prie aplinkosaugos;

Modernios technologijos, skirtos transporto priemonėms, infrastruktūrai ir skubios pagalbos tarnyboms

86. ragina suteikti galimybę kelių eismo dalyviams prieš kelionę ir jos metu susipažinti su bendra kelio būklės (angl. state of road) informacija, informacija apie labai pavojingas ar neįprastos konstrukcijos kelio atkarpas bei galiojančiomis konkrečių valstybių narių eismo taisyklėmis (pvz., susijusiomis su greičio apribojimo tvarka ir didžiausiu leistinu alkoholio kiekiu kraujyje), pvz., pasitelkiant pažangiąsias eismo sistemas; tikisi, kad šioje srityje bus visapusiškai naudojamasi Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ galimybėmis;

87. ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų numatyta palaipsniui, pirmiausia nuomojamose, vėliau komercinėse ir privačiose transporto priemonėse, įdiegti integruotą, standartizuotai nuskaitomą eismo įvykių įrašymo sistemą, kuri įrašytų su eismo įvykiu susijusius duomenis prieš įvykį, įvykio metu ir po jo (angl. Event Data Recording), pasiūlyme numatant įgyvendinimo tvarkaraštį ir pateikiant išsamų patvirtinimo procedūros aprašą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti asmenų duomenų apsaugą ir įrašytus duomenis naudoti tik eismo įvykiui tirti;

88. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl pažangiųjų greičio reguliavimo sistemų įrengimo transporto priemonėse, pasiūlyme pateikiant tvarkaraštį, leidimo suteikimo procedūros detales ir reikalingos kelių infrastruktūros aprašymą;

89. ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais klientai skatinami perkant transporto priemones rinktis naujoviškas transporto priemonių saugos technologijas, kurių daugelis dar nėra privalomos, tačiau turi akivaizdžių saugumo pranašumų; ragina draudimo bendroves būti labiau linkusiomis taikyti palankesnes draudimo įmokas vairuotojams, kurių transporto priemonėse įrengtos saugos sistemos ir yra įrodyta, kad jos padeda išvengti eismo nelaimių arba sušvelninti jų padarinius;

90. ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl naujų technologijų, kuriomis gali būti padidinta kelių eismo sauga, pvz., dėl naujoviškų (adaptyviųjų ir pan.) žibintų sistemų;

91. ragina Komisiją paspartinti jos atliekamą Direktyvos 2007/38/EB įvertinimą ir peržiūrą; ragina atsižvelgti į techninę pažangą visuose sunkvežimiuose įrengiant specialius galinio vaizdo veidrodėlius, kamerą su ekranu ar kitas technines priemones, kuriomis pašalinamos aklosios zonos, kad, be kita ko, būtų išvengta susidūrimų su dviratininkais ir pėsčiaisiais, patekusiais į vairuotojo akląją zoną;

92. palankiai vertina Komisijos paskelbtą tikslą ypatingą dėmesį skirti motociklų vairuotojų saugai;

93. mano, kad pareiga palaipsniui visuose naujuose motocikluose įrengti stabdžių antiblokavimo sistemą yra svarbi priemonė, kurią taikant būtų galima gerokai sumažinti sunkių motociklų eismo įvykių skaičių;

94. ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad komercinėms transporto priemonėms taikomi reikalavimai būtų sugriežtinti pagal technines sąlygas, pvz., susijusias su įspėjimo apie nuovargį ir išsiblaškymą įtaisais;

95. rekomenduoja visuose naujesnių modelių ir, esant techninei galimybei, senesnių modelių tolimųjų reisų sunkvežimiuose įrengti oro kondicionavimo sistemas; laikosi nuomonės, kad šios sistemos turėtų veikti ir išjungus variklį, kad transporto priemonės vairuotojas galėtų deramai pailsėti; ragina Europos Komisiją paaiškinti Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalies terminą „tinkamos miegojimo vietos“;

96. teigiamai vertina Komisijos pranešimą, kad ji ketina pagreitinti projekto „eCall“ įgyvendinimą, ir ragina Komisiją per dvejus ateinančius metus apsvarstyti, ar derėtų į šį projektą įtraukti motociklų vairuotojus, sunkiąsias krovinines transporto priemones ir autobusus, ypatingą dėmesį teikiant specifiniams neįgaliųjų poreikiams, ir, esant reikalui, pateikti atitinkamų pasiūlymų;

97. ragina Komisiją parengti priemones, skirtas gelbėjimo tarnybų darbuotojams remti ir apsaugoti nelaimės atveju, pvz., galimybę vietoje rasti arba gauti informaciją apie transporto priemonės variklio tipą, oro pagalves ir panašią pasyviąją saugos įrangą arba specifinės medžiagos naudojimą, taip pat visą kitą svarbią techninę gelbėjimo informaciją apie kiekvieną automobilio modelį, siekiant paspartinti gelbėjimo operaciją;

Pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsauga

98. ragina didesnį dėmesį skirti pažeidžiamų eismo dalyvių, pvz., motociklininkų, pėsčiųjų, kelių priežiūros darbuotojų, dviratininkų, vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų, apsaugai kaip sudėtinei eismo saugos daliai, pvz., transporto priemonėse ir infrastruktūroje taikant naujoviškas technologijas; ragina didesnį dėmesį skirti vyresnio amžiaus ir riboto judumo žmonėms kaip kelių eismo dalyviams; todėl ragina valstybes nares rengti programas, kuriomis užkertamas kelias eismo nelaimėms, susijusioms su senyvu amžiumi, ir padidinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės aktyviai dalyvauti kelių eisme; rekomenduoja naudoti kelių eismo apsaugos barjerus lygiu paviršiumi ir atskirti specialias juostas pažeidžiamiems eismo dalyviams;

99. ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas remti sistemas „saugus kelias į mokyklą“, kuriomis siekiama padidinti vaikų saugumą; nurodo, kad būtina ne tik nustatyti greičio apribojimus ir įsteigti mokyklų eismo policijos padalinius, bet ir užtikrinti transporto priemonių, naudojamų kaip mokyklų autobusai, tinkamumą ir vairuotojų profesinius įgūdžius;

100.               ragina Komisiją ir valstybes nares remti važiavimą dviračiu ir ėjimą pėsčiomis kaip savarankiškas transporto rūšis ir neatskiriamą transporto sistemų dalį;

101.               ragina valstybes nares:

1)  nustatyti, kad visiems transporto priemonėse esantiems asmenims reikia su savimi turėti įspėjamąsias liemenes, taip pat

2)  skatinti dviratininkus, ypač naktį užmiestyje, dėvėti apsauginius šalmus ir vilkėti įspėjamąsias liemenes arba panašius rūbus dviratininkų matomumui didinti;

102.               ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriame dviračių gamintojams būtų numatyti privalomi mažiausi reikalavimai dėl žibintų ir atšvaitų;

103.               rekomenduoja vaikus iki trejų metų amžiaus transporto priemonėse sodinti vaikų sėdynėse priešinga važiavimui kryptimi;

104.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

  • [1]  „2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos veiksmų programos rengimas“
  • [2]  OL C 227 E, 2006 9 21, p. 609.
  • [3]  OL C 296 E, 2006 12 6, p. 268.
  • [4]  OL C 244 E, 2007 10 18, p. 220.
  • [5]  OL C 184 E, 2010 7 8, p. 43.
  • [6]  OL C 184 E, 2010 7 8, p. 50.
  • [7]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0175.
  • [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0260.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendrosios aplinkybės

Per pastaruosius keletą metų Europos keliai tapo žymiai saugesni. Nuo 2001 m. iki 2009 m. kelių eismo nelaimėse ES žuvusių asmenų skaičius sumažėjo 36 proc. Lemiamą įtaką tam turėjo 2001–2010 m. trečioji Europos kelių eismo saugos veiksmų programa. Nuo 2001 m. šios priemonės padėjo išgelbėti beveik 80 000 žmonių gyvybių. Ir nors tikslas – per pusę sumažinti per metus keliuose žūstančių asmenų skaičių – pasiektas nebuvo, šie skaičiai teikia drąsos. Visų pirma jie turėtų paskatinti imtis tolesnių veiksmų. 2009 m. Europos keliuose vis dar žuvo 35 000 žmonių, 1,5 mln. – iš dalies buvo sunkiai sužeisti, dažnai jie liko neįgalūs. Socialiniai ir ekonominiai kelių eismo nelaimių padariniai milžiniški (2009 m. – apie 130 mlrd. eurų). Taip pat reikia atsižvelgti į žmogiškąsias netektis, artimųjų liūdesį, sužeistųjų kančias ir dramatiškus pokyčius susijusių asmenų gyvenime.

35 000 keliuose žūstančių asmenų atitinka žmonių, žūstančių per apie 250 vidutinio dydžio pilnų keleivinių lėktuvų sudužimus, skaičių.   Sunkiai įsivaizduojama realybė. Tačiau visuomenė iš esmės vis dar susitaiko arba ignoruoja apie mirtiną pavojų keliuose. Beveik neskiriama dėmesio kasdienei tragedijai ES keliuose.

2. Komisijos komunikatas

Prieš pat pasibaigiant galioti Trečiajai veiksmų programai Komisija pateikė komunikatą, kuriame nustato strateginius tikslus iki 2020 m.

Pagrindinis Komisijos tikslas yra iki 2020 m. vėl per pusę sumažinti Europos Sąjungos keliuose bendrą žūstančių asmenų skaičių (lyginant su 2010 m.).

Kad pasiektų šiuos tikslus Komisija išsikelia septynis strateginius tikslus:

· gerinti kelių eismo dalyvių švietimą ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarkos ir mokymo sistemos kokybę;

· griežčiau taikyti kelių eismo taisykles;

· užtikrinti saugesnę kelių infrastruktūrą;

· gerinti saugos priemones sunkvežimiams ir lengvosioms transporto priemonėms;

· kurti pažangiąsias transporto priemones;

· gerinti skubios medicininės pagalbos ir pirmosios pagalbos paslaugas;

· užtikrinti silpnesnių eismo dalyvių, ypač motociklų vairuotojų apsaugą.

Šiomis gairėmis Komisija norėtų nustatyti bendrus reguliavimo pagrindus ir tikslus, pagal kuriuos būtų rengiamos nacionalinės ir vietos strategijos. Remiantis subsidiarumo principu įvairias priemones atitinkamu tinkamiausiu lygmeniu reikia įgyvendinti vadovaujantis padalintos atsakomybės principu.

3. Kritika ir pasiūlymai dėl pagerinimo

3.1. Geresnis priemonių koordinavimas

Pranešėjas iš esmės pritaria Komisijos nurodytiems tikslams ir bendrai apibūdintoms priemonėms. Taip pat pranešėjas pritaria Komisijos nuomonei, kad siekiant padidinti kelių eismo saugą būtina imtis nuoseklių, visapusiškų ir suderintų veiksmų, apimančių visus kelių eismo dalyvius ir susijusias šalis, ir kuriais atsižvelgiama į sąveiką su kitais politiniais tikslais. Tačiau įgyvendinant tokius veiksmus, pvz., siekiant į visas susijusias politikos sritis įtraukti kelių eismo saugą ir veiksmingai bendradarbiauti vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis rengiant bei įgyvendinant priemones, būtina užtikrinti aukščiausio lygio koordinavimą. Dabartinės ES lygmeniu egzistuojančios sistemos neužtikrina nuoseklaus tokių suderintų veiksmų įgyvendinimo. Todėl pranešėjas siūlo įsteigti Europos kelių eismo saugos koordinatoriaus tarnybą. Tokia institucija, padedama Komisijos, galėtų koordinuoti įvairius veiksmus visais lygmenimis. Koordinatorius visų pirma galėtų būti naudingas atliekant bendradarbiavimo įvairiais lygmenimis tarpininko vaidmenį.

3.2. Visiškai saugaus kelių transporto vizija

Visiškai pritariama tikslui iki 2020 m. per pusę sumažinti keliuose žūstančių asmenų skaičių. Tačiau tai reiškia, kad 2020 m. eismo nelaimėse keliuose vis dar žus apie 15 000 žmonių. Todėl už judumą ES piliečiai mokėtų bauginančiai didelę kainą. Per didelė kaina yra ir vienas kelių eismo nelaimėje žūstantis arba sužalojamas žmogus. Nors ir negalima užtikrinti abosliučios saugos, tačiau tikslas tik per pusę sumažinti keliuose žūstančių asmenų skaičių, kad ir koks ambicingas jis atrodytų nurodytam laikotarpiui, dėl etinių priežasčių yra abejotinas. Todėl Komisija turėtų galiausiai atsižvelgti į Europos Parlamento raginimą ir nustatyti ilgalaikį tikslą visiškai išvengti keliuose žūstančių žmonių (visiškai saugaus kelių transporto vizija), ką nacionaliniu lygmeniu jau padarė daugelis valstybių. ES privalo sukonkretinti šią viziją ir parengti strategiją ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui.

3.3 Ambicingi tikslai ir konkrečios priemonės

Be to, aptariamo komunikato galiojimo laikotarpiui ES reikia daug konkretesnio priemonių paketo, kad būtų galima pasiekti ambicingą tikslą – 50 proc. sumažinti keliuose žūstančių asmenų skaičių. Tokio priemonių paketo reikia dėl to, kad mažėjant žūstančiųjų skaičiui vis sudėtingiau papildomai sumažinti šį ir eismo nelaimių skaičių. Turint tai omenyje, daug Komisijos paskelbtų priemonių atrodo per menkos, nepakankamai ambicingos ir neatitinka laukiančių iššūkių.

Apmaudu, kad Komisija prieš pasibaigiant galioti Trečiajai veiksmų programai nepateikė projekto dėl naujos Ketvirtosios veiksmų programos. Užuot tai padariusi Komisija pristatė tik strateginį komunikatą, kurio poveikis daug menkesnis. Kaip pagrindų sistemos to nepakanka. Todėl Komisija turėtų pagal pristatytus pasiūlymus iki 2011 m. pabaigos parengti pilnavertę naują veiksmų programą, apimančią išsamų priemonių katalogą su aiškiais tvarkaraščiais ir stebėsenos priemonėmis, kad būtų galima įvertinti projekto pažangą, programoje taip pat turėtų būti numatytas laikotarpio vidurio vertinimas.

ES lygmeniu dar reikėtų nustatyti kitus du aiškius ir įvertinamus tikslus iki 2020 m., t. y.

          žūstančių vaikų iki 14 metų amžiaus skaičių 60 proc. ir

          gyvybei pavojingu būdu sužeidžiamų asmenų skaičių 40 proc.

Siekiant pastarojo tikslo būtina nustatyti visoje Europoje vienodą sąvokos apibrėžtį. Pvz., viena kategorija galėtų būti „gyvybei pavojingu būdu sužeistų asmenų“ grupė, pagrindinis požymis – tokie asmenys po eismo nelaimės gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Šios sąvokos apibrėžties nustatymui būtina paskirti konkretų terminą.

3.4. Kelių eismo saugos rodiklių ir duomenų gerinimas

Būtina tarpvalstybiniu lygmeniu lyginti valstybes ir įvertinti pažangą bei atitinkamų priemonių veiksmingumą kelių eismo saugos srityje.

Tokius palyginimus reikia atlikti tik remiantis visų valstybių narių teikiamais kokybiškais palygintinais duomenimis ir rodikliais, taip pat reikia pasitelkti tinkamus vertinimo mechanizmus. Nepaisant svarios pažangos šioje srityje reikia gerinti priemones. Jau įvykdyta nemažai ES finansuotų mokslinių tyrimų projektų, skirtų rodikliams tobulinti (pvz., projektas „SafetyNet“). Reikėtų naudoti šių mokslinių tyrimų projektų išvadas, kad pasitelkiant geresnius ir išsamesnius duomenis būtų galima geriau numatyti priemonių veiksmingumą ir poveikį.

Labai trūksta palyginamų duomenų ypač analizuojant sužeidimų ir eismo nelaimių priežastis. ES turėtų kuo skubiau paskatinti visoje ES pagal suderintus kriterijus rinkti duomenis apie eismo nelaimių priežastis. Vienas iš veiksmų galėtų būti parengti suderintą eismo nelaimių duomenų analizės instrumentą pasitelkiant stadartizuotą formą, taip pat ES remiami išsamūs eismo nelaimių moksliniai tyrimai reprezentaciniuose visų valstybių narių eismo regionuose, kad būtų galima gauti dar tikslesnes išvadas. Šioje srityje galėtų būti naudinga atskirų valstybių narių patirtis.

Be to, iš visų valstybių narių surinkti duomenys turėtų būti apdorojami centrinėje tarnyboje ir, kiek įmanoma, laikantis aukštų asmens duomenų apsaugos standartų viešai skelbiami.

3.5. Nacionaliniai ir visoje ES galiojantys tikslai

Papildomai skatinti didinti kelių eismo saugą valstybėse narėse taip pat galėtų aiškūs kiekybiniai tikslai, kuriais remiantis pagal suderintus duomenis būtų galima visų pirma atlikti reguliarius palyginimus ir atitinkamai įvertinti nacionalines politikos programas bei jas viešai skelbti. ES šioje srityje galėtų nustatyti pareigą kiekvienai valstybei narei pagal suderintas bendras gaires parengti nacionalinius kelių eismo saugos planus ir juos viešai skelbti. Konkreti nacionaliniais tikslais ir priemonėmis išreikštų tokių planų forma vadovaujantis subsidiarumo principu turėtų iš esmės likti kiekvienos valstybės narės kompetencijos srityje.

3.6. Kelių eismo dalyvių elgesys

ES piliečiai turi teisę į aukštus kelių eismo saugos standartus. Politika turi padėti juos užtikrinti, ypač įgyvendinant kelių eismo taisykles.

Vis dėlto kiekvienas eismo dalyvis taip pat turi pareigą savo elgesiu didinti kelių eismo saugą. Kiekvienas gali prisidėti. Todėl ypatingą reikšmę turi eismo dalyvių elgesio gerinimas.

Pvz., viena iš pradedantiesiems vairuotojams skirtų vairavimo kursų tobulinimo priemonių yra vairavimas nuo 17 metų amžiaus lydint kitam asmeniui (šiuo metu tokia priemonė sėkmingai naudojama Vokietijoje) arba išduodant vairuotojų pažymėjimus taikoma daugelio etapų sistema, numatanti vairavimo praktikos mokymus ir po teisės vairuoti įgijimo. Kelių eismo srityje reikėtų labiau įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją. Tik tuomet, kai eismo dalyvis nuolat tobulinasi, jis gali ateityje naudotis naujomis transporto priemonių funkcijomis ir sėkmingai veikti sudėtingose eismo situacijose. Taip pat visi eismo dalyviai turėtų reguliariai atnaujinti rengiantis gauti vairuotojo pažymėjimą įgytas pirmosios pagalbos teikimo žinias.

Tačiau taip pat reikėtų įgyvendinti eismo psichologijos priemones siekiant esminių už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustų eismo dalyvių elgesio pokyčių, pvz., įvedant visuotinę suderintą taškų sistemą.

Be to, ES turi pagirtiną ES kelių eismo saugos chartiją, kurią daugelis valstybių narių yra pasirašiusios ir taip prisiėmusios įsipareigojimus. Įgyvendinant šią chartiją sukurtos dalyvių komunikacijos sistemos turi būti plečiamos ir labiau naudojamos kelių eismo saugos kampanijoms visoje ES.

3.7. Konkrečios priemonės:

Greta pakartotinių Europos Parlamento raginimų pranešėjas siūlo papildomų priemonių, skirtų kelių eismo saugai gerinti ES. Jos ypač susijusios su:

· padangų slėgiu / prievole naudoti žiemines padangas;

· su gelbėjimu susijusios informacijos padėjėjams ir profesonaliems gelbėtojams teikimu;

· eismo dalyvių rengimo ir tobulinimosi priemonių;

· kelių eismo saugos kampanijomis;

· silpnesnių kelių eismo dalyvių apsaugos priemonėmis;

· lengvosioms transporto priemonėms ir krovininėms transporto priemonėms skirtomis techninėmis priemonėmis;

· motociklų stabdžių atiblokavimo sistemomis;

· apie nuovargį įspėjančiomis sistemomis;

· įspėjamųjų liemenių dėvėjimu užmiestyje;

· vienodo alkoholio kiekio kraujyje standarto taikymu;

· elektriniais dviračiais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Jacqueline Foster, Jim Higgins, Ville Itälä, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Mike Nattrass, Hubert Pirker, David-Maria Sassoli, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Philip Bradbourn, Frieda Brepoels, Spyros Danellis, Tanja Fajon, Markus Ferber, Jelko Kacin, Dominique Riquet, Laurence J.A.J. Stassen

 ·