PRANEŠIMAS dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas
25.11.2011 - (2011-2076(IMM))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Bernhard Rapkay
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas
(2011-2076(IMM))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso 2011 m. kovo 31 d. prašymą ginti jo imunitetą Neapolio teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. balandžio 6 d. plenarinį posėdį,
– atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 8 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A7-0412/2011),
A. kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą,
B. kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su Neapolyje įsikūrusios įmonės „Bagnolifutura SpA“, vykdančios veiklą, susijusią su grunto regeneravimu ir formavimu, vardu įteiktu šaukimu į Neapolio teismą dėl L. de Magistriso tinklalapyje paskelbtų jo pranešimų spaudai,
C. kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šiuose pranešimuose spaudai paskelbti teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą,
D. kadangi šie pranešimai spaudai buvo paskelbti tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose,
E. kadangi šiuose pranešimuose spaudai Luigi de Magistris paskelbė informaciją, susijusią su Europos Komisijai pateiktu pakartotiniu klausimu, į kurį atsakoma raštu ir kuriame jis prašė pateikti papildomų duomenų apie Komisijos 2009 m. gegužės mėn. nustatytus viešojo pirkimo procedūros pažeidimus; kadangi jis taip pat prašė pateikti daugiau informacijos apie įtariamą viešųjų lėšų švaistymą Neapolio regione, kur įmonė „Bagnolifutura SpA“ vykdo savo veiklą,
F. kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo,
G. kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto,
H. kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis,
I. kadangi Luigi de Magistris, paskelbdamas minėtuosius pranešimus spaudai, vykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigas,
1. nusprendžia ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas;
2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.
- [1] Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą (dar nepaskelbta Rink.) ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Bendrosios aplinkybės
2011 m. balandžio 6 d. posėdžio metu Parlamento pirmininkas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, paskelbė, kad 2011 m. kovo 31 d. jis gavo Luigi de Magistriso prašymą ginti jo Parlamento nario imunitetą pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir pagal Italijos Respublikos Konstitucijos su pakeitimais, padarytais 1993 m. spalio 29 d. Konstituciniu įstatymu Nr. 3, 68 straipsnį. Kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas šį prašymą perdavė Teisės reikalų komitetui. L. de Magistris atsisakė pasinaudoti teise būti išklausytam komiteto.
Prašymo ginti imunitetą bendrosios aplinkybės yra šios: L. de Magistrisui Neapolyje įsikūrusios bendros įmonės „Bagnoliafutura SpA“, vykdančios veiklą, susijusią su grunto regeneravimu ir formavimu, vardu buvo įteiktas šaukimas į Neapolio teismą dėl L. de Magistriso pateiktų ir jo tinklalapyje paskelbtų pranešimų spaudai.
Šiuose pranešimuose spaudai Luigi de Magistris paskelbė informaciją, susijusią su Europos Komisijai pateiktu pakartotiniu klausimu, į kurį atsakoma raštu ir kuriame jis prašė pateikti papildomų duomenų apie Komisijos 2009 m. gegužės mėn. nustatytus viešųjų pirkimų procedūros pažeidimus. Jis taip pat prašė pateikti daugiau informacijos apie įtariamą viešųjų lėšų švaistymą Neapolio regione, kur įmonė „Bagnoliafutura SpA“ vykdo savo veiklą.
Įmonė „Bagnoliafutura SpA“ tvirtina, kad Luigi de Magistris savo pranešimuose spaudai kaltina šią bendrovę dėl vilkinimo, viešųjų lėšų švaistymo, pasyvumo ir neveiksmingumo bei teigia, kad ši bendrovė įsitraukusi į veiklą, kurioje susipina politikos ir nusikalstamos veikos elementai. Teigiama, kad Luigi de Magistris piktnaudžiavęs žodžio laisve ir nesilaikęs svarbaus reikalavimo pateikti teisingus faktus. Ieškovas tvirtina, kad dėl šių kaltinimų bendrovė patyrė didelių sunkumų rinkoje ir palaikydama santykius su bankais, vyriausybinėmis agentūromis ir tiekėjais.
Luigi de Magistris savo ruožtu teigia, jog paskelbti pranešimai spaudai yra Europos Parlamento nario politinė nuomonė, ir jis mano, kad visiškai normalu ir būtina informuoti visuomenę apie savo darbo rezultatus. Taigi minėtieji teiginiai yra jo kaip Parlamento nario politinės veiklos išraiška, o šiai veiklai turėtų būti taikoma apsauga pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų.
2. Europos Parlamento narių imunitetą reglamentuojantys teisės aktai ir procedūra
Prie SESV pridėto Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai suformuluoti taip (išskirta papildomai):
8 straipsnis
Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.
9 straipsnis
Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:
a. savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
b. visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.
Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.
Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.
Europos Parlamente taikoma tvarka numatyta Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniuose: Atitinkamos nuostatos yra šios:
6 straipsnis. Imuniteto atšaukimas
1. Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. (...)
3. Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Parlamento pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.
4. Tuo atveju, kai Parlamento narys yra sulaikomas ar apribojama jo judėjimo laisvė pažeidžiant privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, nedelsdamas gali imtis iniciatyvos patvirtinti atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.
7 straipsnis. Imuniteto procedūra
1. Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti imunitetą ir privilegijas atsakingas komitetas nagrinėja nedelsdamas ir ta pačia tvarka, kuria jie buvo pateikti.
2. Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti imunitetą ir privilegijas.
3. Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė duoti paaiškinimus. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius. Jam gali atstovauti kitas Parlamento narys. (...)
6. Prašymo ginti privilegijas ir imunitetą atveju komitetas nustato, ar susidariusios aplinkybės yra administracinio pobūdžio ar kitokie Parlamento narių, vykstančių į posėdžių vietą ir iš jos, laisvą judėjimą ribojantys suvaržymai, ar su nuomonės pareiškimu ar balsavimu vykdant įgaliojimus susiję apribojimai, ar aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje numatytiems atvejams, nepriklausantiems nacionalinės teisės sričiai, ir pateikia atitinkamai institucijai pasiūlymą padaryti reikiamas išvadas.
7. Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla. (...)
3. Siūlomo sprendimo pagrindimas
Savo prašyme Luigi de Magistris aiškiai rėmėsi Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu.
Minėtieji pranešimai spaudai buvo paskelbti tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose.
Remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto.
Kaip nustatė Teisingumo Teismas, 8 straipsnyje numatyto visiško imuniteto apimtis „turi būti nustatoma remiantis vien Bendrijos teise“[1]. Vis dėlto Teismas neseniai nusprendė, kad Europos Parlamento nario už Europos Parlamento ribų padarytas pareiškimas, dėl kurio jo kilmės valstybėje narėje pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl melagingo įskundimo, yra einant Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė, patenkanti į šioje nuostatoje numatyto imuniteto taikymo sritį, tik jei šis pareiškimas prilygsta subjektyviam vertinimui, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusiam su tokių pareigų vykdymu“[2] (išskirta papildomai).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, komitetas mano, kad iš šaukime į teismą nurodytų faktų ir Luigi de Magistriso rašytinių paaiškinimų, pateiktų Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigų vykdymu, ypač turint omenyje tai, kad paskelbta informacija susijusi su Europos Komisijai pateiktu pakartotiniu klausimu, į kurį atsakoma raštu.
Taigi komitetas laikosi nuomonės, kad Luigi de Magistris, paskelbdamas minėtuosius pranešimus spaudai, vykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigas.
4. Išvada
Remdamasis minėtomis pastabomis ir Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, apsvarstęs priežastis ginti nario imunitetą ar jo neginti, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui ginti Luigi de Magistriso kaip Parlamento nario imunitetą.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
21.11.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
15 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Françoise Castex, Klaus-Heiner Lehne, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Zbigniew Ziobro |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Jaroslav Paška |
||||