Pranešimas - A7-0424/2011Pranešimas
A7-0424/2011
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos

29.11.2011 - (2011/2094(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Andreas Schwab


Procedūra : 2011/2094(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0424/2011
Pateikti tekstai :
A7-0424/2011
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos

(2011/2094(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2011) 0328) ir kartu su ja pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2011) 0690),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo[1],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)[2],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires[3] (Baudų taikymo gairės),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 13 d. komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“[4] (Bankų komunikatas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“[5] (Kapitalo atkūrimo komunikatas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 25 d. komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje [6](Sumažėjusios vertės turto komunikatas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. liepos 23 d. komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis,[7] (Restruktūrizavimo komunikatas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“[8] (Laikinosios sistemos komunikatas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatą „Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas“[9] (nauja laikinoji sistema, kuria pakeičiama sistema, kurios galiojimas pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d.),

–   atsižvelgdamas į Parlamento užsakymu 2011 m. birželio mėnesį atliktą tyrimą, pavadintą „Valstybės pagalba. Finansų sektoriui dėl krizės taikomos taisyklės ir realioji ekonomika“[10],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių, parengtų reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę, padarinių (SEC(2011)1126),

–   atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, projektą siekiant supaprastinti valstybių narių įpareigojimus dėl ataskaitų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Viešos konsultacijos. Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (SEC(2011) 0173),

–   atsižvelgdamas į Konkurencijos generalinio direktorato dokumentą, pavadintą „Procedūrų pagal SESV 101 straipsnį ir 102 straipsnį vykdymo pažangioji patirtis“[11],

–   atsižvelgdamas į Konkurencijos generalinio direktorato dokumentą, pavadintą „Procedūrinės gairės pareigūnams, nagrinėjantiems bylas, susijusias su SESV 101 straipsniu ir 102 straipsniu“[12],

–   atsižvelgdamas į Konkurencijos generalinio direktorato dokumentą, pavadintą „Ekonominių įrodymų teikimo ir duomenų rinkimo bylose, susijusiose su SESV 101 straipsnio ir 102 straipsnio taikymu, ir susijungimo bylose pažangioji patirtis“[13],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[14] (toliau – pagrindų susitarimas) ir ypač į jo 12[15] ir 16[16] dalis,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles[17] ir į 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo[18], taip pat į 2011 m. spalio 20 d. Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto nuomonę dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos[19],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl 2003 m. Komisijos XXXIII ataskaitos apie konkurencijos politiką[20], į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2004 metų konkurencijos politikos ataskaitos[21], į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos[22], į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų [23]ir į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos[24], ir į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos[25],

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos 2010 m. konkurencijos politikos ataskaitos (INT/594 - CESE 1461/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0424/2011),

A. kadangi dar neįveikta finansų ir ekonominė krizė, prasidėjusi 2008 m. rudenį, kadangi pastaraisiais mėnesiais vėl paaštrėjo finansinė suirutė ir padidėjo ekonomikos nuosmukio baimė,

B.  kadangi Komisija prasidėjus krizei nedelsdama ir pagrįstai sureagavo, patvirtindama specialias valstybės pagalbos taisykles ir konkurencijos politiką panaudodama kaip krizės valdymo priemonę; kadangi ši tvarka buvo numatyta kaip laikina, ir yra laikina, nors ji taikoma kur kas ilgiau, nei iš buvo tikėtasi iš pradžių;

C. kadangi nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Komisija priėmė daugiau kaip 200 sprendimų dėl valstybės pagalbos finansų sektoriui; kadangi 2009 m. nominali valstybių narių pagalbos finansų sektoriui suma buvo 1 107 mlrd. EUR (9,3% ES BVP); kadangi didžiausia suma Komisijos patvirtintoms priemonėms nuo krizės pradžios iki 2010 m. spalio 1 d. (įskaitant abi schemas ir ad hoc pagalbos priemones) yra 4 588,90 mlrd. EUR;

D. kadangi Komisija nustatė nuo 2011 m. sausio 1 d. taikomą reikalavimą pateikti restruktūrizavimo planą kiekvienam rekapitalizavimo ar nuvertėjusio turto priemonės paramos gavėjui, nepaisant to, ar bankas laikomas patikimu, ar susiduriančiu su finansiniais sunkumais;

E.  kadangi didelės apimties per krizę teikiama valstybės pagalba, pvz., garantijų schemų, rekapitalizavimo schemų ir papildomomis bankų suteiktos likvidumo paramos formomis, prisidėjo prie didelio viešųjų finansų disbalanso; kadangi iki šiol nežinoma, kokio dydžio poveikį ši valstybės pagalba, ypač bankams suteiktos garantijos, gali turėti ateityje, jeigu kai kuriomis iš šių garantijų bus iš tiesų pasinaudota;

F.  kadangi protekcionizmas ir konkurencijos taisyklių nesilaikymas tik pagilintų ir užtęstų krizę; kadangi konkurencijos politika yra esminė priemonė, sudaranti sąlygas ES kurti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką ir būti konkurencingai pasaulinėje arenoje;

G. kadangi neatsižvelgiant į visas pastangas, skirtas kovai su ekonomine krize, karteliai išlieka pagrindine grėsme konkurencijai, vartotojų gerovei ir tinkamai rinkų veiklai, taigi jų negalima toleruoti net ekonominės krizės laikotarpiu;

Komisijos 2010 m. konkurencijos politikos ataskaita

1.  pritaria Komisijos 2010 m. konkurencijos politikos ataskaitai; 40-ųjų šios ataskaitos metinių proga pabrėžia, kad ES konkurencijos politika davė daug naudos vartotojų gerovei ir išlieka pagrindine priemone siekiant panaikinti kliūtis, trukdančias laisvam prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencijos politika išlieka pagrindine priemone siekiant išsaugoti bendrąją rinką ir apsaugoti vartotojų interesus; pabrėžia, kad kovojant su naujais iššūkiais reikia atnaujinti kai kurias taisykles;

2.  pažymi, kad derinant tvirtus principus ir lanksčias procedūras užtikrinama, kad konkurencijos politika būtų konstruktyvus ir stabilizuojantis veiksnys ES finansų sistemoje ir apskritai realiojoje ekonomikoje;

Konkurencijos politikos rekomendacijos

3.  mano, kad didesnis kainų skaidrumas yra labai svarbus skatinant konkurenciją bendrojoje rinkoje ir suteikiant vartotojams tikras galimybes rinktis;

4.   palankiai vertina esamus Komisijos ir vartotojų asociacijų mainus Europos konkurencijos teisės srityje ir ragina Komisiją toliau juos skatinti, prireikus įtraukiant kitus suinteresuotuosius subjektus;

Valstybės pagalbos kontrolė

5.   palankiai vertina Komisijos tarnybų darbo dokumentą, parengtą siekiant įvertinti laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių, priimtų reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę, padarinius; atsižvelgia į Komisijos vertinimą, kad apskritai valstybės pagalba buvo veiksminga mažinant finansinį nestabilumą, gerinant finansų rinkų veiklą ir švelninant krizės poveikį realiajai ekonomikai; vis dėlto abejoja, ar galima tokiai optimistiškai analizei pritarti;

6.  pabrėžia, kad valstybės pagalbai taikoma laikinoji tvarka buvo tinkama reaguojant į krizę jos pradžioje, tačiau šios tvarkos taikymo negalima pernelyg ilgai tęsti; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau, kai tik bus tinkama ekonominė padėtis, panaikinti laikinąsias priemones ir išimtis;

7.  pažymi, kad, siekiant ištaisyti iki krizės galiojusios teisinės sistemos trūkumus, ypač susijusius su finansiniu sektoriumi, taip pat pašalinti iškraipymus, susidariusius finansų ir ekonomikos krizės metu, reikalinga nauja, nuolatinė valstybės pagalbos taisyklių taikymo sistema;

8.  pažymi, kad buvo paskelbtos konkrečios bankininkystės sektoriaus gelbėjimo ir restruktūrizavimo gairės; siūlo Komisijai atsižvelgti į gelbėjimo etapu centrinių bankų suteiktos likvidumo paramos poveikį iškraipant konkurenciją ir prieš teikiant viešojo kapitalo injekcijas numatyti organizuotą bankų restruktūrizavimą, kuriam vykstant dalyvautų akcininkai ir obligacijų turėtojai;

9.  ragina Komisiją laikinosios valstybės pagalbos bankų sektoriui pratęsimą po 2011 m. susieti su tvirtesnėmis ir griežtesnėmis sąlygomis, susijusiomis su balanso sudėties ir dydžio sumažinimu, taip pat su reikiamu dėmesiu mažmeniniam skolinimui bei griežtesniais premijų ir dividendų paskirstymo apribojimais bei su kitais svarbiais faktoriais; mano, kad šios sąlygos turi būti aiškios ir būtinos, o jų ex post vertinimą ir apibendrinimą turėtų atlikti Komisija;

10. atsižvelgia į Komisijos iki šiol patvirtintas priemones, kuriomis siekiama sumažinti tam tikrų „per didelių, arba pernelyg tarpusavyje susijusių, kad bankrutuotų“ įstaigų, kurios krizės metu gavo valstybės pagalbą, balanso dydį; mano, kad šiuo tikslu reikia daugiau priemonių;

11. vis dėlto pabrėžia, kad vykstanti konsolidacija bankų sektoriuje faktiškai padidino keleto pagrindinių finansų įstaigų rinkos dalį, ir todėl ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti šį sektorių, siekiant sustiprinti konkurenciją Europos bankininkystės rinkose, taip pat ir įdiegiant restruktūrizavimo planus, kurie numatytų bankininkystės veiklos atskyrimą, jei mažmeniniai indėliai suteiktų galimybę šioms įstaigoms finansuoti rizikingesnę investicinės bankininkystės veiklą;

12. pažymi, kad ECB per krizę atliko kelias nestandartines likvidumo injekcijas; atsižvelgia į Komisijos tyrime pateikiamą vertinimą, kad, kalbant iš esmės, šio tipo priemonės nėra valstybės pagalba; vis dėlto pabrėžia, kad reikia koordinuoti politinius veiksmus ES lygmeniu ir kad Komisija, vertindama valstybės pagalbą, teikiamą bankams, kurie taip pat gauna ECB ar kitų centrinių bankų paramą, turėtų atsižvelgti į ECB ar kitų centrinių bankų teikiamos paramos bei kitų valstybės veiksmų padarinius;

13. pažymi, kad į Komisijos suderinamumo vertinimą neįtraukti per krizę suteiktos ECB paramos ar kitų valstybės veiksmų bankų labui padariniai; prašo Komisijos atlikti tokių operacijų ex post vertinimą;

14. ragina Komisiją skubiai pateikti numatytą pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto siekiant sukurti tikrą Europos sunkumų turinčių bankų problemų sprendimo sistemą, kuriame būtų numatytos bendros taisyklės ir bendros intervencinės priemonės bei paskatos, taip pat kuo labiau apribotas mokesčių mokėtojų dalyvavimas sukuriant darnius pačių bankų finansuojamus (remiantis rizika pagrįstu metodu) pramonės problemų sprendimo fondus;

15. pabrėžia, kad valstybės pagalba turi būti skiriama taip, kad nebūtų iškraipoma konkurencija arba sudarytos palankesnės sąlygos įsteigtoms įmonėms besikuriančių įmonių sąskaita;

16. laikosi nuomonės, kad valstybės pagalba turėtų būti teikiama inovacijų ir mokslinių tyrimų grupėms ir tokiu būdu skatinti verslumą;

17. ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant būsimą valstybės pagalbos, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, taisyklių supaprastinimą nebūtų sumažinta kompensacijų permokos kontrolė;

18. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą nustatyti de minimis taisyklę valstybės pagalbai, susijusiai su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis; pabrėžia, kad reikia parengti aiškius ir nedviprasmiškus kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta, kokioms paslaugoms ji taikoma;

19. tvirtina, kad bet koks pasiūlymas atleisti nuo pareigos pranešti kitų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kategorijų atveju turi būti pagrįstas įrodymais, kad tokia išimtis yra pateisinama, būtina ir nesukelia nepageidautinų konkurencijos iškraipymų;

20. pabrėžia konkurencijos skatinimo visuose sektoriuose ir ypač paslaugų sektoriuje, kuris sudaro 70 proc. Europos ekonomikos, svarbą; taip pat pabrėžia teisę steigti naujas įmones ir teikti naujas paslaugas;

Antimonopolinės nuostatos

21. visiškai pritaria Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2011 m. spalio 20 d. nuomonei dėl Komisijos tarnybų darbinio dokumento pavadinimu „Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ ir įtraukia ją į šią rezoliuciją kaip priedą;

22. mano, kad baudų skyrimo politika yra svarbi viešojo teisės vykdymo ir atgrasymo priemonė;

23. pažymi, kad elgesį galima paveikti ne tik baudomis, bet ir skatinant laikytis taisyklių; pritaria strategijai, kuri veikia kaip efektyvi atgrasomoji priemonė, bet pagal kurią kartu skatinama laikytis taisyklių;

24. pabrėžia, kad didelių baudų politika nėra ir toliau neturėtų būti naudojamasi kaip alternatyviu ES biudžeto finansavimo mechanizmu;

25. pažymi, kad baudų nustatymo metodas pateikiamas su teisėkūra nesusijusiame dokumente – 2006 m. baudų nustatymo gairėse – ir dar kartą ragina Komisiją į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 įtraukti išsamų baudų apskaičiavimo pagrindą ir naujus baudų skyrimo principus;

26. ragina Komisiją persvarstyti savo baudų skyrimo gaires ir įvertinti, be kitų, šiuos principus:

–    atsižvelgti į tai, kad išsamių atitikties programų įgyvendinimas neturėtų daryti neigiamo poveikio pažeidėjui, viršijančio proporcingą reikalavimą atlyginti padarytą žalą;

–    apgalvotai ir aplaidžiai veikusioms įmonėms nustatyti skirtingo lygio baudas;

–    atsižvelgti į viešųjų ir privačiųjų įsipareigojimų pagal ES antimonopolinę teisę sąveiką; Komisija turėtų užtikrinti, kad skiriant baudas būtų atsižvelgiama į visas kompensacijas, kurios jau sumokėtos trečiosioms šalims; šis principas taip pat turėtų būti taikomas nuo baudų atleistoms įmonėms; be to, prieš priimant galutinį sprendimą dėl baudos būtų galima paskatinti pažeidėją atlyginti žalą sudarius susitarimą ne teisme;

–    nurodyti aplinkybes, kuriomis patronuojančiosios bendrovės, kurios daro lemiamą įtaką patronuojamajai bendrovei, bet nėra tiesiogiai susijusios su pažeidimu, turėtų būti laikomos solidariai atsakingomis už jų patronuojamųjų bendrovių antimonopolinių taisyklių pažeidimus;

–    pažeidimų pasikartojimo atvejais reikalauti nustatyti aiškų nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnių pažeidimų ryšį su atitinkama įmone; turėtų būti atsižvelgiama į ilgiausią terminą;

27. pažymi, kad išaugo prašymų sumažinti baudas dėl nemokumo skaičius, ypač iš vieno produkto įmonių ir MVĮ; mano, kad, siekiant išvengti, kad įmonės nežlugtų, kaip alternatyva baudų sumažinimui galėtų būti apsvarstyta atidėtų mokėjimų ir (arba) mokėjimų dalimis sistema;

28. laukia, kada bus parengtos baudų skyrimo vieno produkto įmonėms ir MVĮ gairės, kaip paskelbė Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Almunia;

29. palankiai vertina kartelių bylose taikomą susitarimo procedūrą, kuria siekiama procesą padaryti veiksmingesnį;

30. ragina Komisiją analizuojant galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus atidžiau įsigilinti į tai, kaip veikia vadinamasis nubyrėjimo ekonominis modelis (angl. trickle-down economics), kai nustatoma, kad dominuojančia padėtimi nepiktnaudžiaujama;

Susijungimų kontrolė

31. mano, kad ekonomikos krizė nepateisina ES susijungimų kontrolės politikos sušvelninimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl susijungimų, ypač susijungimų, skirtų gelbėti ar restruktūrizuoti finansiškai silpnus bankus, neatsirastų daugiau „per didelių, kad bankrutuotų“ ir apskritai sisteminių institucijų;

32. pabrėžia, kad konkurencijos taisyklių taikymas susijungimams turi būti įvertintas visos vidaus rinkos požiūriu;

Tarptautinis bendradarbiavimas

33. pabrėžia, kad svarbu skatinti visuotinį konkurencijos reguliavimo vienodinimą; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti Tarptautiniame konkurencijos tinkle;

34. ragina Komisiją sudaryti dvišalius bendradarbiavimo susitarimus dėl konkurencijos politikos vykdymo; palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtos derybos dėl tokio susitarimo su Šveicarija, ir ragina labiau koordinuoti politiką ir jos vykdymo užtikrinimo veiksmus;

Konkretūs sektoriai

35. atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą „Energetika 2020“; ragina Komisiją siekti visapusiškai įgyvendinti energijos vidaus rinkos paketą; ragina Komisiją tose srityse, kuriose nebuvo visiškai pasiekta atvira ir konkurencinga energijos bendroji rinka, aktyviai stebėti energijos rinkų konkurenciją, ypač kai privatizuojant komunalinių paslaugų įmones atsiranda monopolijos arba susiformuoja oligopolinės rinkos;

36. primena savo raginimą Komisijai ankstyvaisiais trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo etapais atidžiai stebėti konkurencijos lygį, nes, nepaisant laipsniško rinkų atvėrimo 10-ojo dešimtmečio viduryje, trys didžiausi rinkos dalyviai tebeužima apie 75 proc. elektros energijos ir virš 60 proc. dujų rinkos; ragina Komisiją parengti gaires, siekiant pagerinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į elektros energijos tinklus;

37. primena raginimą Komisijai kitoje savo metinėje ataskaitoje išnagrinėti, kokiu mastu svarbių žaliavų tiekėjų koncentracija gali būti kenksminga sektorių, kuriuos jie aptarnauja, veiklai ir ekologiniu požiūriu veiksmingai ekonomikai, nes kai kurie iš šių sektorių yra ypač svarbūs diegiant ekologiškai veiksmingas technologijas, pvz., fotovoltines plokštes ir ličio jonų baterijas;

38. ragina Komisiją sustiprinti pastangas, kurias jis deda siekiant atverti konkurenciją kredito reitingų agentūrų sektoriuje, daugiausia dėmesio skiriant patekimo į rinką kliūčių, įtarimų dėl slaptos veiklos vykdymo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi problemoms; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos reitingų agentūros laikytųsi aukščiausių principingumo, informacijos atskleidimo, skaidrumo ir interesų konfliktų valdymo standartų, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų[26] reikalavimuose, kad būtų užtikrinta reitingų kokybė;

39. ragina Komisiją aktyviai stebėti su pagrindinėmis prekėmis susijusias rinkas pagal Europos Vadovų Tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadas (40 dalis) ir atliekant FPRD ir MAD sistemos persvarstymą pateikti plataus užmojo pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių aktų, skirtus kovoti su spekuliacija, kuri neigiamai veikia Europos pramonės veiklą ir iškraipo bendrąją rinką;

40. pabrėžia, kad pastarojo meto tyrimai, kuriuos atliko JAV, Jungtinės Karalystės ir Japonijos reguliavimo institucijos, parodė, kad krizės metu gauta įrodymų, iš kurių paaiškėjo, jog JAV ir Europos bankai manipuliavo LIBOR normomis; todėl nerimauja dėl galimų rinkos iškraipymų, kuriuos gali sukelti tokia veikla;

41. ragina Komisiją tirti konkurencijos padėtį mažmeninės prekybos sektoriuje, visų pirma susijusią su dominuojančių mažmeninės prekybos tinklų įtariamu piktnaudžiavimu rinkos galia, dėl kurio nukenčia smulkūs mažmenininkai ir gamintojai, veikiantys žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje;

42. primena savo reikalavimus Komisijai atlikti konkurencijos tyrimą žemės ūkio ir maisto pramonėje, siekiant ištirti pagrindinių tiekėjų ir mažmenininkų rinkos galios poveikį tos rinkos veikimui;

43. pažymi, kad maisto tiekimo grandinė yra sudėtinga ir kad nustatant maisto kainas trūksta skaidrumo; mano, kad geresnė sąnaudų, kokybės, procesų, pridėtinės vertės, kiekių, kainų ir maržų visuose maisto tiekimo grandinės sektoriuose, įskaitant didesnį kokybės skaidrumą, analizė, vykdoma laikantis konkurencijos teisės nuostatų ir komercinio konfidencialumo principų, padės pagerinti vartotojams teikiamą informaciją ir maisto tiekimo grandinės kainų nustatymo sistemų skaidrumą, taip pat padės pagerinti vartotojų galimybes rinktis, kartu išvengiant nesąžiningo vartotojų diskriminavimo; palankiai vertina veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo įsteigimą ir teigiamą jo poveikį gerinant prekybos praktiką;

44. pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti sektoriaus tyrimą dėl reklamos internete ir interneto naršyklių;

45. pakartoja savo raginimą atlikti viešųjų pirkimų taisyklių taikymo tyrimą, siekiant nustatyti, ar konkurencijos iškraipymą lemia nacionalinių sąlygų skirtumai;

46. pabrėžia, kad pagrindinis Europos transporto politikos tikslas turėtų būti ir išlikti visų transporto rūšių vidaus rinkos sukūrimas;

47. pritaria Komisijos nuomonei, kad ES vis dar nėra pakankamai sujungto, sąveikaus ir efektyvaus tarpvalstybinio transporto infrastruktūros tinklo, kuris siekiant sukurti vidaus rinką būtinas norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

48. mano, kad konkurencijos politika turėtų prisidėti prie atvirų standartų skatinimo bei taikymo ir veiklos sąveikos užtikrinimo, siekiant išvengti, kad rinkos dalyvių mažuma neužkirstų kelio vartotojams ir klientams dalyvauti vystant technologijas;

49. atkreipia dėmesį į nepakankamą konkurenciją tarptinklinio ryšio rinkoje ir pabrėžia poreikį didinti kainų skaidrumą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naujas pagrindines ES telekomunikacijų srities taisykles ir Komisijos pasiūlymą dėl III tarptinklinio ryšio reglamento (COM(2011) 0402), kuriame siūlomos struktūrinės priemonės konkurencijai didmeninėje prekyboje didinti, tikintis, kad tai bus naudinga konkurencijos mažmeninėje rinkoje ir kainų požiūriu, taip pat suteiks vartotojams daugiau galimybių rinktis; ypač ragina Komisiją siekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (COM(2010) 0245/2) nustatyto tikslo iki 2015 m. panaikinti tarptinklinio ryšio ir nacionalinius tarifų skirtumus;

50. pabrėžia, kad didesnė konkurencija plačiajuosčio ryšio sektoriuje yra labai svarbi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo aprėpti visus Europos piliečius ir teikti naudos vartotojams bei įmonėms; prašo Komisijos išnagrinėti atvejus, kai nacionaliniu lygmeniu galbūt ribojama galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis;

51. ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu pernelyg dosniai skirstomi nemokami ES apyvartiniai taršos leidimai tam tikruose sektoriuose gali iškraipyti konkurenciją, atsižvelgiant į tai, kad šie leidimai, kurių veiksmingumas sumažėjo sulėtėjus veiklai, netikėtai tapo tam tikrų bendrovių didelio pelno šaltiniu ir tuo pačiu sumažino jų, kaip perėjimo prie ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos paskatos, poveikį;

52. primena, kad Komisija pradėjo nemažai pažeidimo procedūrų prieš valstybes nares dėl netinkamo Pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų rinkinio įgyvendinimo,

53. ragina Komisiją užtikrinti, kad šalių dvišaliuose susitarimuose oro transporto sektoriuje vykdant skrydžius iš vienos šalies į kitą oficialiai nebūtų teikiama pirmenybė konkrečiam oro uostui;

54. ragina Komisiją išnagrinėti aviacijos sektorių, ypač oro linijų bendrovių susitarimus dėl bendrųjų kodų, nes jie daugeliu atvejų neteikia privalumų vartotojui, o tik prisideda prie rinkos uždarumo didinimo, taip sudarant sąlygas dominuojančių bendrovių piktnaudžiavimui ir karteliniams susitarimams tarp bendrovių, kurios šiaip turėtų veikti pagal konkurencijos principus;

55. nekantriai laukia viešųjų konsultacijų dėl 2005 m. aviacijos gairių taikymo rezultatų; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti nuostatas, susijusias su socialinės ir restruktūrizavimo pagalbos oro linijoms vertinimu, siekiant išsiaiškinti, ar pagal jas dabartinėmis rinkos sąlygomis dar įmanoma sudaryti vienodas sąlygas oro vežėjams, ar jas reikia persvarstyti;

56. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų panaikintos diskriminacinės politikos priemonės, kurios gali būti taikomos pagal ES ir trečiųjų šalių susitarimus, siekiant išvengti tarptautinių oro linijų konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

57. pabrėžia, kad reikia baigti kurti Bendrą Europos dangų, pagal kurį, siekiant užtikrinti paslaugų įkainių skaidrumą, bus nustatyta veiklos rezultatų gerinimo sistema;

58. dar kartą pakartoja, kad būtina griežtai vykdyti taisykles dėl įsipareigojimo rodyti tikrą, skaidrią ir visą lėktuvo bilietų kainą, siekiant sąžiningesnės skirtingų transporto rūšių vidaus ir tarpusavio konkurencijos;

59. nekantriai laukia Komisijos ir Parlamento tyrimų dėl jūrų uostų struktūrų finansavimo rezultatų, kurie turėtų sudaryti galimybes abiem institucijoms įvertinti, ar galiojančios taisyklės taikomos nuosekliai, ar jas reikėtų apibrėžti iš naujo;

Europos Parlamento ir Komisijos dialogas konkurencijos klausimais

Dialogas konkurencijos klausimais

60. palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquín Almunia dalyvavo keičiantis nuomonėmis su Parlamentu, taip pat palankiai vertina tikrą bendradarbiavimą, vykusį šiais metais per Konkurencijos generalinio direktorato rengiamus pasitarimus; laikosi nuomonės, kad Parlamento narių ir Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus metinis susitikimas yra veikianti priemonė ir reikėtų tokius susitikimus rengti toliau;

61. ragina Komisijos konkurencijos politikos ataskaitos 40-ųjų metinių proga sudaryti Parlamento ir Komisijos susitarimą, kuriuo remiantis būtų pradėtas išsamus dialogas dėl konkurencijos politikos, kuris sustiprintų Parlamento, kaip tiesiogiai renkamos Europos piliečiams atstovaujančios institucijos, vaidmenį; pažymi, kad šiuo praktiniu susitarimu turėtų būti sustiprintas esamas dialogas ir, nepažeidžiant Sutartyje nustatytų išimtinių Komisijos galių, nustatant procedūras ir įsipareigojimus, susijusius su vadovaujantis Europos Parlamento rekomendacijomis vykdomais tolesniais veiksmais, galbūt įtvirtintas nuolatinis Komisijos ir Europos Parlamento dialogas;

Metinė konkurencijos politikos ataskaita

62. ragina Komisiją į savo metinę ataskaitą įtraukti:

–   įstatymo galią turinčių ir neturinčių, privalomų ir neprivalomų priemonių, priimtų per nagrinėjamus metus, aprašymą ir pateikti padarytų pakeitimų pagrindimą;

–   Parlamento ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymų, pateiktų vykdant viešąsias konsultacijas, santrauką ir pagrindimą, kodėl į vienas nuomones ji atsižvelgė, o kitas – ne;

–   priemonių, kurių per nagrinėjamus metus ėmėsi Komisija, siekdama padidinti savo sprendimų priėmimo skaidrumą ir užtikrinti daugiau dėmesio tinkamoms procedūroms, aprašymą; šis skirsnis turėtų apimti Parlamento ir Komisijos dialogą konkurencijos klausimais;

Metinė konkurencijos politikos darbo programa

63. ragina Komisiją kiekvienų metų pradžioje pateikti konkurencijos politikos darbo programą, į kurią būtų įtrauktas išsamus privalomų ir neprivalomų konkurencijos politikos priemonių, kurias tikimasi patvirtinti ateinančiais metais, ir numatytų viešųjų konsultacijų sąrašas;

64. 

pabrėžia, kad ir ataskaitą, ir darbo programą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui turėtų pristatyti Komisijos narys, atsakingas už konkurenciją;

°

°          °

65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Priedas (su nuoroda į 21 dalį)[27]

1.  palankiai vertina Komisijos darbą siekiant vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos; primena savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, ir mano, kad bet kokia nauja iniciatyva, susijusi su kolektyviniais ieškiniais konkurencijos politikos srityje, turi atitikti šios rezoliucijos ir 2009 m. rezoliucijos turinį;

2.  mano, kad konkurencijos sektoriuje itin svarbus viešas teisės aktų vykdymas siekiant įgyvendinti Sutarčių nuostatas, kad būtų pasiekti visi ES tikslai ir užtikrinta, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos vykdytų ES konkurencijos teisės aktus;

3.  vis dėlto pripažįsta, kad vis labiau integruotoje bendrojoje rinkoje, kurioje sparčiai didėja interneto prekybos dalis, reikalinga ES lygmens koncepcija kolektyvinių ieškinių srityje;

4.  pažymi, kad privatus teisės aktų vykdymas taikant kolektyvinius ieškinius galėtų palengvinti vartotojams ir įmonėms padarytos žalos kompensavimą ES lygmeniu ir padėti užtikrinti ES konkurencijos teisės veiksmingumą;

5.  pažymi, kad tam tikri privataus teisės aktų vykdymo būdai jau taikomi daugelyje valstybių narių, tačiau nacionalinės sistemos labai skiriasi ir daugelis valstybių narių neturi aiškiai nustatytų konkrečių ir specialių taisyklių dėl kolektyvinių ieškinių, įskaitant teismines teisių gynimo priemones;

6.  pabrėžia, kad siekiant baigti formuoti vidaus rinką, vartotojų teisės visos Sąjungos lygmeniu turėtų būti labiau suderintos; pažymi, kad parengus gerą kolektyvinių ieškinių sistemą gali būti užtikrintas didesnis vartotojų pasitikėjimas, taigi ir sklandi vidaus rinkos veikla bei prekyba internetu, o tai paskatintų Europos ekonomikos konkurencingumą;

7.  pažymi, kad nacionaliniams teismams pateikiama palyginti nedaug privačių ieškinių atlyginti žalą;

8.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina sudaryti daugiau galimybių veiksmingai pasinaudoti teise siekti teisingumo ir remtis ES konkurencijos teisės nuostatomis, kadangi individualaus ieškinio pateikimas – ne visuomet pakankamas ir ne visuomet veiksmingas sprendimas;

9.  primena, kad šiuo metu tik valstybės narės patvirtina nacionalines taisykles, pagal kurias nustatomas galimas kompensacijos lygis; vis dėlto pažymi, kad nacionalinių teisės nuostatų vykdymas neturi trukdyti vienodai taikyti Europos teisės nuostatas;

10. be to, pažymi, kad nustatant bet kokią ES kolektyvinių ieškinių sistemą galima atsižvelgti į nacionalinę gerąją patirtį kolektyvinių ieškinių srityje;

11. taip pat pabrėžia, kad taikant bet kokią horizontaliąją ES kolektyvinių ieškinių priemonę turėtų būti nustatyti bendrieji minimalūs standartai kolektyvinio žalos atlyginimo srityje, vadovaujantis subsidiarumo, konkretumo ir proporcingumo principais, galbūt įtraukiant bendruosius procesinius ir tarptautinės privatinės teisės klausimus;

12. yra įsitikinęs, kad turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į specifinius klausimus, su kuriais susiduriama konkurencijos srityje, ir priimant bet kokias priemones, taikomas kolektyviniams ieškiniams, turi būti visapusiškai ir deramai atsižvelgiama į antimonopolinio sektoriaus ypatumus;

13. primena, kad šie specifiniai klausimai apima atleidimo nuo baudų politiką, kuri yra pagrindinė priemonė karteliams atskleisti; pažymi, kad taikant bent kokį kolektyvinį teisių gynimą neturėtų mažėti atleidimo nuo baudų sistemos pagal konkurencijos teisės aktus ir ginčų sprendimo procedūros veiksmingumas;

14. be to, pažymi, kad ieškiniams dėl žalos už pažeistas ES konkurencijos teisės nuostatas atlyginimo būdingi specifiniai požymiai, kurie skiriasi nuo kitų ieškinių dėl žalos atlyginimo, kadangi jie gali turėti poveikio viešųjų institucijų įgaliojimams, kurie joms buvo suteikti tiesiogiai pagal Sutartis, kad jos galėtų tirti pažeidimus ir už juos bausti, kita vertus, šie ieškiniai susiję su veiksmais, dėl kurių trikdoma sklandi vidaus rinkos veikla, taigi jie gali skirtingais lygmenimis paveikti įmonių ir vartotojų santykius;

15. pabrėžia, kad esama lyginamosios patirties, kuria remiantis galima įvertinti nemažai specifinių ir svarbių klausimų, su kuriais nesusiduriama kitose srityse, ir daugybė literatūros, kuria remiantis galima juos spręsti;

16. pažymi, jog, kaip rodo patirtis, iki šiol įgyta tose ES valstybėse narėse, kuriose jau taikomos šios žalos atlyginimo priemonės, su piktnaudžiavimo ar įmonių likvidavimo atvejais nesusidurta;

17. dar kartą pakartoja, kad kalbant apie kolektyvinius ieškinius konkurencijos politikos srityje turi būti nustatytos apsaugos priemonės siekiant išvengti grupės ieškinių sistemos, kuriai būdingas nepagrįstų ieškinių teikimas ir pernelyg gausus bylinėjimasis, ir užtikrinti vienodas šalių galimybes teismo procesuose; taip pat pabrėžia, kad tokios apsaugos priemonės, inter alia, turi apimti šiuos aspektus:

     –   ieškovų grupės tapatybė turi būti aiškiai nustatyta prieš teikiant ieškinį (dalyvavimo procedūra);

     –   viešosios institucijos, pavyzdžiui, ombudsmenas ar prokurorai, taip pat atstovaujančios institucijos, gali teikti ieškinį aiškiai identifikuotos ieškovų grupės vardu;

     –   turi būti nustatyti ES lygmens kriterijai, pagal kuriuos būtų apibrėžtos atstovaujančios organizacijos, kompetentingos teikti atstovaujamuosius ieškinius;

     –   grupės ieškinių sistemos turi būti atsisakyta, nes tai skatintų pernelyg gausų bylinėjimąsi, gali prieštarauti kai kurių valstybių narių konstitucijoms ir daryti poveikį bet kurio nukentėjusiojo, kuris nežinodamas gali dalyvauti procese ir kuriam teismo sprendimas vis tiek būtų privalomas, teisėms;

a) leidžiami individualūs ieškiniai:

     –   ieškovai bet kuriuo atveju turi galėti laisvai pasirinkti alternatyvą individualiai siekti žalos atlyginimo kompetentingame teisme;

     –   kolektyvinių ieškovų padėtis neturi būti geresnė nei individualių ieškovų;

b) kompensacija už nedidelę ir išsklaidytą žalą:

     –   ieškovai, kurie patyrė nedidelę ir išsklaidytą žalą, turėtų turėti tinkamų priemonių siekti teisingumo teikdami kolektyvinius ieškinius ir jiems turėtų būti užtikrinta sąžininga kompensacija;

c) kompensacija tik už realiai patirtą žalą:

     –   gali būti kompensuojama tik realiai patirta žala: baudinis žalos atlyginimas ir nesąžiningas praturtėjimas turi būti uždrausti;

     –   kiekvienas ieškovas privalo pagrįsti savo ieškinį;

     –   priteista žalos kompensacija turi būti padalinama individualiems ieškovams proporcingai jų individualiai patirtai žala;

     –   iš esmės, advokatų sėkmės mokestis (angl. contingency fees) Europoje netaikomas, todėl jis turi būti atmestas;

d) principas „pralaimėjęs moka“:

     –   negali būti ieškinių, jei dėl finansinių išteklių trūkumo neužtikrinamos ieškovo gynybos priemonės; be to, proceso išlaidas turi apmokėti bylą pralaimėjusi šalis, kuri taip pat prisiima teisinių veiksmų riziką; valstybės narės atsakingos už tai, kad būtų nustatytos taisyklės dėl su tuo susijusių išlaidų paskirstymo;

e) neleidžiamas trečiųjų šalių finansavimas:

     –   trečiosios šalys neturėtų iš anksto finansuoti proceso siekdamos, kad ieškovai, pavyzdžiui, sutiktų mainais perleisti trečiosioms šalims galimas tolesnes teises į kompensaciją;

18. ragina Komisiją atidžiai ir objektyviai išnagrinėti, ar šios apsaugos priemonės gali būti veiksmingai užtikrinamos taikant kolektyvinių ieškinių sistemą;

19. ragina Komisiją nustatyti aiškias sąlygas, kurių laikantis būtų leidžiama pateikti ieškinius, ir numatyti valstybių narių pareigą užtikrinti, kad būtų iš anksto patikrintas bet kokių galimų kolektyvinių ieškinių priimtinumas norint įsitikinti, ar jie atitinka tinkamumo kriterijus ir ar ieškinys gali būti svarstomas;

20. pabrėžia, kad nustatant bet kokias horizontaliąsias priemones būtina tenkinti dvi pagrindines sąlygas:

     –   valstybės narės netaikys griežtesnių sąlygų kolektyviniais ieškiniais grindžiamoms byloms, keliamoms ES teisės pažeidimo atvejais, nei sąlygos, taikomos byloms, kurios keliamos nacionalinės teisės pažeidimo atvejais;

     –   nei vienas iš principų, nustatytų pagal horizontaliąsias priemones, netrukdys priimti tolesnių priemonių, kuriomis siekiama visapusiško ES teisės veiksmingumo;

21. tuo atveju, jei Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, pagal kurią būtų reglamentuojami kolektyviniai ieškiniai konkurencijos politikos srityje, siūlo patvirtinti tolesnių ieškinių principą, kai privatus teisės aktų vykdymas atsižvelgiant į kolektyvinius ieškinius gali būti įgyvendinamas tuo atveju, jei prieš tai buvo priimtas Komisijos arba kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimas dėl pažeidimo, kad būtų apsaugota atleidimo nuo baudų sistema ir užtikrinamos Komisijos ir kompetentingų nacionalinių institucijų galimybės imtis veiksmingų veiksmų siekiant vykdyti ES konkurencijos teisės aktus;

22. pažymi, kad numatytas tolesnių ieškinių principas neužkirstų kelio galimybei imtis atskirų veiksmų ir teikti tolesnius ieškinius konkurencijos ir kitose srityse, kurios reglamentuojamos bet kokiomis teisinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad imantis atskirų veiksmų būtina užtikrinti, kad iki to laiko, kol kompetentinga konkurencijos institucija pagal ES teisę priims sprendimą dėl viešojo teisės aktų vykdymo, susijusio su pažeidimu, galėtų būti laikinai sustabdyti bet kokie privatūs veiksmai;

23. remia idėją sukurti veiksmingas ES lygmens alternatyvaus ginčų sprendimo priemones, kaip savanoriškas, greitas ir nebrangias neteismines ginčo sprendimo procedūras, ir pritaria savireguliavimo priemonių, pavyzdžiui, elgesio kodeksų, rengimui; vis dėlto pabrėžia, kad šios priemonės turėtų likti teisių gynimo teisme alternatyva (kaip matyti iš pavadinimo), o ne būtina išankstinė sąlyga;

24. mano, kad veiksminga kolektyvinių ieškinių sistema galėtų iš esmės prisidėti prie alternatyvaus ginčų sprendimo priemonių vystymosi, skatinant šalis savo ginčą išspręsti greitai neteismine tvarka;

25. mano, kad kiekviena individualiai patirta žala ar nuostoliai yra pagrindinis veiksnys apsisprendžiant teikti ieškinį, ir mano, kad rengiant valstybių narių nacionalines proceso taisykles būtų galima vadovautis Reglamentu Nr. 861/2007 dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros[28] kaip orientaciniu dokumentu kolektyvinių ieškinių srityje, jei ieškinio suma neviršija reglamento taikymo srities;

26. pabrėžia, kad bet kokia Komisijos siūloma teisėkūros priemonė, susijusi su kolektyviniais ieškiniais konkurencijos srityje, turėtų būti priimta nedelsiant ir taikant tik įprastą teisėkūros procedūrą.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (22.11.2011)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos
(2011/2094(INI))

Nuomonės referentas: Ashley Fox

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi Komisijos konkurencijos ataskaitos 40 metų sukaktimi ir tuo, kad šios ataskaitos padėjo kurti bendrąją rinką ir suteikti geresnes pasirinkimo galimybes vartotojams, taip pat prisidėjo prie ES ekonomikos augimo skatinimo;

2. nurodo, kad laikinoji valstybės pagalbos sistema buvo labai naudinga padedant ekonomikai atsigauti; skatina Komisiją toliau pragmatiškai taikyti valstybės pagalbos taisykles, kad būtų kuo mažiau iškreipta konkurencija;

3.  pažymi, kad vartotojai taip pat dažnai negali suprasti Komisijos sprendimų dėl piniginių baudų už kartelius; todėl ragina Komisiją į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo[1] įtraukti baudų apskaičiavimo pagrindą ir naujus baudų skyrimo principus; laukia gairių dėl vieno produkto įmonių ir MVĮ parengimo, kaip paskelbė Komisijos Pirmininko pavaduotojas J. Almunia;

4.  mano, kad didesnis kainų skaidrumas yra labai svarbus siekiant skatinti konkurenciją bendrojoje rinkoje ir kad jis suteikia vartotojams tikras galimybes rinktis;

5.   primygtinai ragina Komisiją ir visus suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad vykdant konkurencijos politiką būtų taikomas visapusiškas požiūris į vidaus rinkos atgaivinimą ir priimant sprendimus pirmiausia dėmesys būtų skiriamas gyventojų, vartotojų bei mažųjų ir vidutinių įmonių prioritetams, taip pat sprendžiamos problemos, su kuriomis jie kasdien susiduria;

6.  pažymi, kad maisto tiekimo grandinė yra sudėtinga ir kad nustatant maisto kainas trūksta skaidrumo; mano, kad geresnė sąnaudų, procesų, pridėtinės vertės, kiekių, kainų ir maržų visuose maisto tiekimo grandinės sektoriuose, įskaitant didesnį kokybės skaidrumą, analizė, vykdoma laikantis konkurencijos teisės nuostatų ir komercinio konfidencialumo principų, padės pagerinti vartotojams teikiamą informaciją ir maisto tiekimo grandinės kainų nustatymo sistemų skaidrumą, taip pat padės pagerinti vartotojų galimybes rinktis, kartu išvengiant nesąžiningo vartotojų diskriminavimo; palankiai vertina aukšto lygio forumo dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės įsteigimą ir teigiamą jo poveikį gerinant prekybos veiksmus;

7. pabrėžia, kad šiuo metu daugelis ES šalių neturi veiksmingos teisinės sistemos, kuria būtų reglamentuojamas žalos, padarytos pavieniams asmenims dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo išmokėjimas; pažymi, kad konkurencijos institucijos skiria baudas už konkurencijos teisės pažeidimus ir piniginės baudos mokamos valstybei, o tiesiogiai dėl tokių pažeidimų nukenčiantys vartotojai negauna žalos atlyginimo; mano, kad šį klausimą reikėtų spręsti ES lygmeniu taikant tinkamą bendrą vartotojų žalos atlyginimo priemonę; ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti galimybę sukurti Europos fondą, finansuojamą dalimi baudų, paskirtų taikant sankcijas bendrovėms, pažeidžiančioms ES konkurencijos teisę; siūlo, kad toks fondas būtų skirtas tarpvalstybinių bendrų Europos lygmens veiksmų išlaidoms padengti, su sąlyga, kad lėšos bus naudojamos šiam tikslui;

8. palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos priimtą Reglamentą dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) ir valstybių narių iniciatyvas, kurių tikslas – suteikti daugiau skaidrumo energijos kainų srityje ir energijos rinkoje padidinti vartotojų pasitikėjimą bei galimybes rinktis; apgailestauja, kad valstybės narės vėlavo perkelti ir įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, nes tai kliudo sukurti veiksmingą ir konkurencingą bendrąją energetikos rinką ir neleidžia vartotojams šiame sektoriuje pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda; pažymi, kad išaugo energijos kainos ir kad tai daro neigiamą poveikį gamybos įmonėms ir vartotojams, ypač pažeidžiamoms grupėms; ragina Komisiją aktyviai stebėti konkurenciją susijusiose energijos rinkose ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių patekimą į energijos tinklą tol, kol atvira ir konkurencinga bendroji energijos rinka dar nėra visiškai sukurta; mano, kad padidėjus konkurencijai energetikos sektoriuje visiems vartotojams ir įmonėms turėtų būti sudarytos prieinamesnės ir geresnės sąlygos gauti energijos;

9.  atkreipia dėmesį į nepakankamą konkurenciją tarptinklinio ryšio rinkoje ir pabrėžia poreikį didinti kainų skaidrumą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naujas ES telekomunikacijų bendrąsias taisykles ir Komisijos pasiūlymą dėl III tarptinklinio ryšio reglamento (COM(2011) 402 galutinis); pasiūlyme pateiktos struktūrinės priemonės konkurencijai didmeninėje prekyboje didinti, tikintis, kad tai bus naudinga konkurencijos mažmeninėje rinkoje ir kainų požiūriu, taip pat suteiks vartotojams galimybių rinktis; ypač ragina Komisiją siekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (COM(2010) 245 galutinis/2) nustatyto tikslo tarptinklinio ryšio ir nacionalinius tarifus suvienodinti iki 2015 m.;

10. palankiai vertina Tarybos sprendimą remti ilgai lauktą ES patentų sistemą, kuri padės sumažinti sąnaudas ir verslininkams daug laiko atimantį administracinį darbą ir taip skatins inovacijas, padidins valstybių narių konkurencinį pranašumą ir gerins bendrąją rinką;

11. pabrėžia, kad didesnė konkurencija plačiajuosčio ryšio sektoriuje yra labai svarbi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo aprėpti visus Europos piliečius ir teikti naudos vartotojams bei įmonėms; prašo Komisijos apsvarstyti galimus atvejus, kai nacionaliniu lygmeniu ribojama galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis;

12. ragina Komisiją didinti konkurencijai neigiamą poveikį darančio elgesio patikrą visuose prekybos sektoriuose ir prireikus pradėti oficialias procedūras, ypač kai kyla pavojus vartotojų teisėms;

13. palankiai vertina esamus Komisijos ir vartotojų asociacijų mainus Europos konkurencijos teisės srityje ir ragina Komisiją toliau juos skatinti, prireikus įtraukiant kitus suinteresuotuosius subjektus;

14. primena savo raginimą Komisijai kitoje metinėje ataskaitoje ištirti, kokiu mastu svarbiausių žaliavų tiekėjų sutelkimas gali kenkti klientų sektorių veiklai ir ekologiniu požiūriu veiksmingesnei ekonomikai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.11.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Eija-Riitta Korhola, Kurt Lechner, Hans-Peter Mayer, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Simon Busuttil, Ashley Fox, Anna Hedh, Liem Hoang Ngoc, María Irigoyen Pérez, Constance Le Grip, Antonyia Parvanova
  • [1]  OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25.

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ  (13.10.2011)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos
(2011/2094(INI))

Nuomonės referentas: Marian-Jean Marinescu

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pagrindiniu Europos transporto politikos tikslu turėtų būti ir toliau juo išlikti visų transporto priemonių vidaus rinkos sukūrimas;

2.  remia Komisijos vykdomą politiką antimonopolinėje ir susijungimų kontrolės srityse, kurios yra labai svarbūs rinkos reguliavimo siekiant apsaugoti vartotojų interesus elementai;

3.  mano, kad reikia sustiprinti visų transporto sektoriaus sąnaudų ir mokesčių skaidrumą, kuris turėtų būti prielaida vertinant galimybę gauti valstybės pagalbą, taip pat ir regioninėms paslaugoms, taigi dar kartą ragina iš vienos pusės Komisiją paskelbti ataskaitą, kurioje apžvelgiama visa valstybės pagalba, suteikta viešojo transporto sektoriui ir iš kitos pusės paskelbti netiesioginės paramos apžvalgą, apimančią mokesčius, rinkliavas, įvairių transporto priemonių apmokestinimą ir jų poveikį atskirų transporto rūšių vidaus konkurencijai ir įvairių transporto rūšių tarpusavio konkurencijai;

4.  pritaria Komisijos nuomonei, kad ES vis dar nėra pakankamai sujungto, sąveikaus ir efektyvaus tarpvalstybinio transporto infrastruktūros tinklo, kuris būtinas dėl sąžiningos konkurencijos siekiant sukurti vidaus rinką;

5.  patvirtina savo įsipareigojimą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, kurios esminis elementas būtų tai, jog geležinkelių tinklu visi galėtų naudotis vienodomis sąlygomis; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad geležinkelių transporto sektorius būtų atvertas, ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir taip pat geresnę paslaugų kokybę, susietą su būtinais darbuotojams ir viešųjų paslaugų teikimui taikomais socialiniais standartais; todėl pabrėžia nepriklausomų paslaugų teikėjų bei stiprių ir nepriklausomų nacionalinių reguliavimo institucijų, kurios būtų koordinuojamos Europos lygmeniu, poreikį;

6.  primena, kad Komisija pradėjo nemažai pažeidimo procedūrų prieš valstybes nares dėl netinkamo Pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų rinkinio įgyvendinimo,

7.  ragina Komisiją nustatyti, ar sprendimas panaikinti prekybos mokestį geležinkelių bendrovėms, kurių registruota buveinė yra konkrečioje valstybėje narėje, yra suderinamas su ES konkurencijos taisyklėmis, jeigu tuo pačiu įvedama fiksuoto dydžio rinkliava už riedmenis, atsižvelgiant į tai, kad ne valstybės narės įmonės tokiu atveju turi mokėti ne tik rinkliavą už riedmenis, bet ir (priešingai negu šalies įmonės) prekybos mokestį ir kad tokia padėtis prieštarauja sąžiningai konkurencijai;

8.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į naujų šalių geležinkelio įmonių įsiskolinimų lygį turėtų būti ir toliau leidžiama tam tikromis aplinkybėmis panaikinti senas skolas, ypač jeigu panaikinus šias skolas bus lengviau kurti atvirą geležinkelių rinką, tačiau visada būtina vengti konkurencijos iškraipymo;

9.  ragina Komisiją nedelsiant panaikinti visus kabotažo apribojimus, siekiant sukurti sąžiningą konkurenciją ir kiek galint išvengiant nereikalingų tuščių reisų, ir Europos lygmeniu suderinti socialines taisykles, siekiant užkirsti kelią atlyginimų dempingui ir socialiniam disbalansui;

10. ragina Europos Komisiją nuolat stebėti, ar tinkamai vykdomas ES kainų skaidrumo ir ne diskriminavimo įsipareigojimų acquis dėl nacionalinių kelių apmokestinimo sistemų;

11. tikisi, kad viešosios konsultacijos dėl 2005 m. aviacijos gairių taikymo duos rezultatų; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti nuostatas, susijusias su socialinės ir restruktūrizavimo pagalbos oro linijoms vertinimu, siekiant išsiaiškinti, ar pagal jas dabartinės rinkos sąlygomis dar įmanoma sudaryti vienodas sąlygas oro vežėjams, ar reikia jas persvarstyti;

12. pabrėžia, kaip svarbu, kad Europos Sąjunga išliktu pirmaujančiu oro transporto mazgu ir ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybės paramą, teikiamą regioniniams oro uostams pigių skrydžių oro vežėjams;

13. yra susirūpinęs dėl kai kurių oro vežėjų taikomų praktikos formų, pagal kurias keleiviams, turintiems vieną rankinio bagažo vienetą, draudžiama įlipti į lėktuvą papildomai įsinešant prekes, įsigytas oro uosto parduotuvėse, tačiau suteikiant galimybes neribotai įsigyti prekių lėktuve; mano, kad tai riboja pasirinkimo laisvę ir sukuria nesąžiningą konkurenciją; ragina Komisiją pradėti tyrimą siekiant nutraukti tokią praktiką;

14. mano, kad ypač svarbu visiems keleiviams užtikrinti teisę pasinaudoti tiesiogine, paprasta ir prieinama procedūra be papildomų išlaidų pateikti skundą, siekiant, kad kompetentingos nacionalinės ir ES vartotojų institucijos galėtų nustatyti piktnaudžiavimą dominuojančia pozicija, nesąžiningą konkurenciją ir (arba) nesąžiningas kelionės sutarčių sąlygas; ragina Komisiją bendradarbiaujant su vartotojų teisių gynimo asociacijomis ir vartotojų institucijomis nutraukti tokią praktiką;

15. ragina Komisiją užtikrinti skaidrų ir sąžiningą tarpsnių paskirstymą ir laukia jos pasiūlymo šiuo klausimu;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, panaikinant diskriminacines politikos priemones, kurios gali būti taikomos pagal ES ir trečiųjų šalių susitarimus, siekiant išvengti tarptautinių oro linijų konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

17. pabrėžia, kad reikia užbaigti kurti Bendrą Europos dangų, pagal kurį bus nustatyta veiklos rezultatų gerinimo sistema siekiant užtikrinti paslaugų įkainių skaidrumą;

18. dar kartą pakartoja, kad būtina griežtai vykdyti taisykles dėl įsipareigojimo atskleisti tikrąją lėktuvo bilietų kainą, siekiant sąžiningesnės atskirų transporto rūšių vidaus konkurencijos ir skirtingų transporto rūšių tarpusavio konkurencijos;

19. reiškia pasitenkinimą tuo, kad visų transporto sričių keleivių teisės reglamentuotos ir ypač palankai vertina Komisijos pastangas paskelbti išsamią bendrąją visas transporto priemones naudojančių keleivių teisių apžvalgą; rekomenduoja Komisijai taip pat išleisti keleivio vadovą / gaires, kuris būtų viešai išplatintas siekiant geriau informuoti keleivius;

20. ragina Komisiją skatinti taikyti turistų teisių chartiją ir esamus standartus, kuriais ginamos turistų teisės įvairiomis aplinkybėmis, padaryti aiškesniais ir labiau matomais; ragina Komisiją kur būtina toliau stiprinti šias teises ir skatinti Europos turizmo pramonės konkurencingumą, ypač toliau įgyvendinant Lisabonos sutartį, nes pagal ją tai tampa savarankiška politikos rūšimi; dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai skatinti palaipsniui suderinti Europos apgyvendinimo klasifikavimo sistemas, įvairiais lygmenimis glaudžiai bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir šio sektoriaus veiklos vykdytojais,

21. laukia Komisijos ir Parlamento tyrimų dėl jūrų uostų struktūrų finansavimo rezultatų, kurie turėtų sudaryti galimybes abiems institucijoms įvertinti, ar nuosekliai taikomos galiojančios taisyklės ir pagal galimą konkrečių gairių sistemą jas reikėtų nustatyti iš naujo;

22. ragina valstybes nares paspartinti Trečiosios pašto direktyvos įgyvendinimą ir skatina Komisiją atidžiai išnagrinėti kompensavimo už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas šioje srityje klausimą;

23. ragina Komisiją įgyvendinant direktyvą dėl pašto paslaugų liberalizavimo patikrinti, ar laikomasi įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, ir užtikrinti, kad konkurencija vyktų kokybės ir paslaugų srityje ir nesukeltų socialinio dempingo darbuotojų sąskaita;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Ryszard Czarnecki, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Mike Nattrass, Hubert Pirker, David-Maria Sassoli, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Dominique Riquet

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Margrete Auken

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.11.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Syed Kamall, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Băsescu, Pervenche Berès, David Casa, Robert Goebbels, Carl Haglund, Sophia in ‘t Veld, Andreas Schwab
Teisinė informacija - Privatumo politika