Procedūra : 2011/2175(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0430/2011

Pateikti tekstai :

A7-0430/2011

Debatai :

PV 19/01/2012 - 5
CRE 19/01/2012 - 5

Balsavimas :

PV 19/01/2012 - 10.13
CRE 19/01/2012 - 10.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PRANEŠIMAS     
PDF 245kWORD 198k
2011 m. lapkričio 30 d.
PE 467.138v02-00 A7-0430/2011

Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos

(2011/2175(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Salvatore Caronna

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
  Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos

(2011/2175(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos kokybės išlaikymu, saugojimu ir gerinimu,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinančią kai kurias direktyvas(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“(5),

   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos aplinkos generalinis direktorato 2010 m. paskelbtą parengiamąjį tyrimą dėl maisto atliekų 27 ES valstybėse narėse,

–   atsižvelgdamas į MŽŪO tyrimą (2011) dėl pasaulinių maisto nuostolių ir maisto atliekų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0430/2011),

A. kadangi kasmet Europoje prarandama vis daugiau (kai kuriais duomenimis, iki 50 proc.) sveiko ir valgomo maisto visoje maisto tiekimo grandinėje, kai kuriais atvejais net maistui pasiekus vartotoją, ir jis virsta atliekomis,

B.  kadangi, Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, 27 valstybėse narėse kasmet susidaro maždaug 89 mln. tonų arba 179 kg maisto atliekų vienam gyventojui (jų kiekiai atskirose šalyse ir sektoriuose labai įvairuoja), ir į šiuos skaičius net neįtrauktos žemės ūkio srityje susidarančios maisto atliekos ar į jūrą grąžintas sužvejotų žuvų kiekis; kadangi, jei nebus imtasi papildomų prevencinių veiksmų ar priemonių, bendras maisto atliekų kiekis iki 2020 m. išaugs iki 126 mln. tonų (40 proc. daugiau);

C. kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių dar gyvena žemiau skurdo ribos, t. y. daugiau kaip 15 proc. ES piliečių pajamos sudaro mažiau nei 60 proc. jų gyvenamosios šalies vidutinių pajamų; kadangi 16 mln. iš jų yra gavę labdaros įstaigų paramą maisto produktais;

D. kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė nerimą keliančius duomenis, jog šiuo metu pasaulyje yra 925 mln. asmenų, kuriems gresia mitybos nepakankamumas, ir kadangi dėl šių skaičių Tūkstantmečio vystymosi tikslų, įskaitant tikslą iki 2015 m. perpus sumažinti skurdą ir badą, įgyvendinimo perspektyva dar labiau nutolsta;

E.  kadangi, MŽŪO tyrimų duomenimis, iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius turėtų išaugti nuo 7 iki 9 mlrd., todėl reikės bent 70 proc. daugiau maisto atsargų,

F.  kadangi grūdų gamyba visame pasaulyje padidėjo nuo 824 mln. tonų 1960 m. iki beveik 2,2 mlrd. tonų 2010 m. ir kasmet jų gamyba išauga 27 mln. tonų; kadangi, jei pasaulinės žemės ūkio gamybos augimo tendencijos išliks tokios pat, iki 2050 m. grūdų gamybos apimtis, palyginti su dabartiniais skaičiais, išaugs tiek, kad bus galima išmaitinti viso pasaulio gyventojus; kadangi tuo pat metu po derliaus nuėmimo patiriami nuostoliai siekia apie 14 proc. visos gamybos ir dar 15 proc. prarandama paskirstymo metu ir patenka į buitines atliekas, bendra pasiūla iki 2050 m. galėtų padidėti trim penktadaliais, jei mes paprasčiausiai liautumėmės švaistyti maistą;

G. kadangi kovojant su badu pasaulyje pirmas svarbus žingsnis yra mažinti maisto atliekas, spręsti MŽŪO numatyto paklausos augimo problemas ir gerinti gyventojų mitybos lygį,

H. kadangi dėl mažesnių maisto atliekų būtų veiksmingiau panaudojama žemė, geriau valdomi vandens ištekliai, būtų daromas teigiamas poveikis visam žemės ūkio sektoriui visame pasaulyje, taip pat skatinama kova su nepakankama mityba besivystančiose šalyse;

I.   kadangi maisto švaistymas sukelia ne tik etinių, ekonominių, socialinių ir mitybos padarinių, bet taip pat padarinių sveikatai ir aplinkai, nes kalnai išmetamo maisto labai prisideda prie visuotinio klimato šilimo, o maistinėse atliekose gaminasi metano dujos, kurios šiltnamio efektą sustiprina 21 kartą labiau nei anglies dioksidas;

J.   kadangi besivystančiose šalyse vartotojai maistą švaisto minimaliai ir kadangi maisto švaistymą šiose šalyse daugiausia sąlygoja finansiniai ir techniniai apribojimai visoje maisto gamybos grandinėje,

K. kadangi Europoje ir Šiaurės Amerikoje pastaraisiais dešimtmečiais, kai maisto produktų gamyba klestėjo, maisto atliekų klausimas nebuvo politikos prioritetas, todėl maisto tiekimo grandinėje labai padaugėjo maisto atliekų; kadangi Europoje ir Šiaurės Amerikoje maisto atliekos daugiausiai atsiranda mažmeninės prekybos ir vartojimo etapuose, priešingai nei besivystančiame pasaulyje, kur daugiausia nuostolių būna derliaus nuėmimo, perdirbimo ir transporto etapais;

L.  kadangi, remiantis neseniai įvykdytais tyrimais, dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išleidžiama 4,5 kg CO2; kadangi Europoje dėl apytiksliai 89 mln. tonų maisto atliekų pagaminama 170 mln. t. CO2 ekvivalento per metus, kurios pasiskirsto taip: maisto pramonė – 59 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus, namų ūkio vartojimas – 78 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus, kitos sritys – 33 mln. tonos C2 ekvivalento per metus; kadangi 30 proc. maisto, kuris galiausiai nėra suvartojamas, pagaminti reikia sunaudoti 50 proc. daugiau vandens išteklių drėkinimui, o norint pagaminti vieną kilogramą jautienos reikia sunaudoti 5–10 tonų vandens;

M. kadangi prie aprūpinimui maistu kylančios grėsmės prisideda atvirkštinės turtingiausių pasaulio valstybių problemos, pavyzdžiui, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, kurių atsiranda dėl per daug riebalų ir proteinų turinčios mitybos, o rezultatas yra toks, kad pasaulyje nutukusių žmonių skaičius lygus žmonių, kurie kenčia nuo neprivalgymo ir prastos mitybos, skaičiui;

N. kadangi neseniai sumažėję gamybos veiksniai prieštarauja poreikiui didinti maisto tiekimą ES;

O. kadangi parama, skiriama besivystančioms šalims siekiant padidinti jų maisto tiekimo grandinių našumą, gali duoti ne tik tiesioginės naudos vietos ūkiams ir tvariam tų šalių ekonomikos augimui, bet ir gali netiesiogiai padėti išlaikyti pasaulinę prekybos žemės ūkio produktais pusiausvyrą ir perskirstyti gamtinius išteklius;

P.  kadangi kovojant su maisto švaistymo problema visame pasaulyje labai svarbu keistis geriausia praktika Europos ir tarptautiniais lygmenimis, taip pat teikti pagalbą besivystančioms šalims;

Q. kadangi vis daugiau valstybių narių imasi iniciatyvos informuoti visuomenę apie maisto švaistymo priežastis ir padarinius, mažinimo būdus ir tvarumo bei solidarumo principais grindžiamos mokslinės bei pilietinės kultūros skatinimą;

R.  kadangi maisto švaistymo problema yra aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant nuo žemės ūkio produktų gamybos etapo ir baigiant sandėliavimo, apdorojimo, išskirstymo, valdymo ir vartojimo etapais;

S.  kadangi pagrindinė atsakomybė už aprūpinimo maistu saugumą ir už, kur galima, išvengiamo maisto švaistymo problemos sprendimą tenka maisto grandinės dalyviams;

T.  kadangi kai kurios valstybės narės draudžia, kad maistas būtų parduodamas žemesne nei sąnaudos kaina, tokiu būdu iš mažmenininkų atimdamos galimybę dienos pabaigoje parduoti vartotojams neparduotą šviežią maistą mažesne kaina ir prisidėdamos prie papildomo švaistymo maisto grandinėje;

U. pabrėžia, kad neseniai patvirtintame reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams aiškiai numatyta, jog produktai, pažymėti ženklu „Suvartoti iki...“, pasibaigus galiojimo laikui turėtų būti laikomi pavojingais;

V. kadangi veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas ir Europos apskritasis stalas tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo klausimais dirba siekdami pagerinti visos maisto tiekimo grandinės veiksmingumą ir tvarumą;

1.  mano, kad aprūpinimas maistu yra pagrindinė žmogaus teisė, įgyvendinama nuolat turint, galint įsigyti ir valgant pakankamai sveiko, tinkamo, maistingo maisto; pabrėžia, kad pasaulio maisto gamyba priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant baigtinį gamtinių išteklių pobūdį, susijusį su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi ir ribotomis pažeidžiamiausių gyventojų grupių galimybėmis gauti maisto;

2.  ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir maisto tiekimo grandinės dalyvius skubiai spręsti maisto švaistymo visoje tiekimo ir vartojimo grandinėje problemą ir nustatyti gaires bei remti būdus, kuriais siekiama pagerinti maisto tiekimo grandinės veiksmingumą kiekviename sektoriuje, ir ragina tam teikti pirmenybę ES politinėje darbotvarkėje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją suteikti daugiau informacijos apie vykstantį tiek veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo, tiek Europos apskritojo stalo tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo klausimais darbą, taip pat atsižvelgiant į rekomendacijas, kaip išspręsti maisto švaistymo klausimą;

3.  yra susirūpinęs dėl to, kad kasdien išmetamas didelis dar visiškai tinkamo valgyti maisto kiekis ir kad dėl maisto produktų švaistymo kyla aplinkosaugos ir etikos problemų ir išauga ekonominės ir socialinės išlaidos, kurios kelia vidaus rinkos iššūkius ir įmonėms, ir vartotojams; todėl ragina Komisiją išanalizuoti priežastis, skatinančias kasmet Europoje išmesti, iššvaistyti ir išvežti į sąvartynus apie 50 proc. apdoroto maisto, ir šio reiškinio padarinius, taip pat užtikrinti, kad į šią ataskaitą būtų įtrauktas išsami atliekų analizė ir poveikio ekonomikai, aplinkai, mitybai ir visuomenei įvertinimas; be to, ragina Komisiją imtis praktinių priemonių siekiant, kad maisto švaistymas iki 2025 m. sumažėtų perpus ir kartu kad nesusidarytų biologinių atliekų;

4   pabrėžia, kad maistas švaistomas dėl daugybės priežasčių: dėl per didelės apimties gamybos, netinkamos produkto paskirties (nepritaikyto dydžio ar formos), produkto ar jo įpakavimo sugadinimo, rinkodaros taisyklių (išvaizdos problemų ar įpakavimo su defektais) ir dėl netinkamo išteklių valdymo arba rinkodaros strategijų;

5.  ragina Komisiją įvertinti priverstinės politikos, susijusios su maisto švaistymu, poveikį; tikisi, kad bus taikoma priverstinė atliekų tvarkymo politika, susijusi su visomis maisto grandinės grandimis, taikant principą "teršėjas moka";

6.  mano, kad siekiant kiek įmanoma sumažinti maisto švaistymą, būtina įtraukti visus maisto tiekimo grandinės dalyvius ir ieškoti įvairių švaistymo priežasčių atskirai kiekviename sektoriuje; todėl ragina Komisija atlikti visos maisto grandinės analizę ir nustatyti, kuriuose maisto gamybos sektoriuose iššvaistoma daugiausia maisto, ir kokiomis priemonėmis galima to išvengti;

7.  ragina Komisiją bendradarbiauti su JT Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija nustatant bendras gaires siekiant visame pasaulyje sumažinti maisto švaistymą;

8.  pažymi, kad maisto švaistymo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš išteklių efektyvumo perspektyvos, ir ragina Komisiją, vadovaujantis pavyzdine iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, parengti specialių iniciatyvų maisto švaistymo tema, kad šis klausimas pritrauktų tiek pat dėmesio ir taptų tokiu pat svarbiu sąmoningumo ugdymo objektu, kaip energijos naudojimo efektyvumas, nes abu šie klausimai yra vienodai svarbūs aplinkai ir mūsų ateičiai;

9.  ragina Komisiją nustatyti konkrečius maisto švaistymo prevencijos tikslus valstybėms narėms remiantis švaistymo prevencijos tikslais, nustatytais valstybėms narėms iki 2014 m., kaip rekomenduojama 2008 m. priimtoje Pagrindų direktyvoje dėl atliekų;

10. mano esant būtina sumažinti maisto švaistymą visoje maisto tiekimo grandinėje „nuo lauko iki stalo“; pabrėžia, kad būtina priimti koordinuotą strategiją ir imtis praktinių veiksmų, įskaitant keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais europiniu ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant pagerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir taip išvengti maisto švaistymo bei padidinti maisto tiekimo grandinės veiksmingumą; mano, kad tai galima įgyvendinti skatinant tiesioginius gamintojų ir vartotojų ryšius ir trumpinant maisto tiekimo grandinę bei raginant visus suinteresuotuosius subjektus prisiimti daugiau bendros atsakomybės ir labiau koordinuoti savo veiksmus siekiant geresnės logistikos, transporto, išteklių valdymo ir pakavimo;

11. ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais derinant žinias, gautas atitinkamuose forumuose ir platformose, įskaitant ES mažmeninių rinkų forumą tvarumo klausimais, Europos apskritąjį stalą tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo klausimais, Veiksmingesnės maisto tiekimo grandinės aukšto lygio forumą, neoficialius valstybių narių tinklą, pavadintą „Tvaraus maisto draugai“ (angl. Friends of Sustainable Food), forumą vartotojų prekių klausimais ir t. t.,

12. ragina Komisiją, rengiant vystymosi politiką, paremti veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti švaistymą visoje maisto tiekimo grandinėje besivystančiose šalyse, kuriose naudojami problemiški ir netinkami gamybos ir derliaus tvarkymo būdai, perdirbimo ir pakavimo infrastruktūra bei procesai; siūlo skatinti šios žemės ūkio įrangos ir infrastruktūros modernizavimą siekiant sumažinti po derliaus nuėmimo patiriamus nuostolius ir pailginti maisto tinkamumo vartoti trukmę; be to, mano, kad gerinant maisto tiekimo grandinės veiksmingumą galima susijusioms šalims padėti pačioms apsirūpinti maistu;

13. ragina perorientuoti Europos lygmens paramos priemones, susijusias su maisto produktų paskirstymu labiausiai nepasiturintiems Sąjungos gyventojams, su ES parama pieno ir pieno produktų tiekimui mokiniams ir su programa, kuria skatinamas vaisių vartojimas mokyklose, tokiu būdu siekiant išvengti maisto švaistymo;

14. pažymi, kad esama painiavos apibrėžiant sąvokas „maisto švaistymas“ ir „maisto atliekos“; mano, kad bendrąja prasme „maisto švaistymas“ suprantamas kaip visų dar valgomų ir žmonėms visiškai tinkamų vartoti maisto produktų pašalinimas iš maisto tiekimo grandinės dėl ekonominių ar estetinių priežasčių arba dėl to, kad galiojimo laikas eina į pabaigą, kai jie, nesant alternatyvaus panaudojimo būdo, išmetami, šalinami ir tampa neigiamo išorinio poveikio aplinkai, įmonių papildomų sąnaudų ir pajamų praradimo priežastimi;

15. pažymi, kad Europoje nėra suderintos maisto švaistymo apibrėžties; taigi ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriame būtų apibrėžta maisto švaistymo tipologija, taip pat nustatyta atskira maisto likučių, kurie naudojami biokurui arba išmetami kaip biologinės atliekos ir kurie turi būti atskirti nuo įprastų maisto atliekų, nes yra pakartotinai panaudojami energijai gaminti, apibrėžtis;

16. mano, kad visos valstybės narės turi suteikti galimybę mažmenininkams iš esmės sumažinti šviežių maisto produktų kainą iki žemesnės nei gamybos sąnaudos kainos, kai artėja produktų galiojimo pabaiga, siekiant sumažinti neparduotų ir išmestų maisto produktų kiekius ir suteikti galimybę mažesnes pajamas gaunantiems vartotojams nusipirkti aukštos kokybės maisto produktų už žemesnes kainas;

17. nori pabrėžti, kad žemės ūkis dėl savo pobūdžio yra išteklių požiūriu veiksmingas ir gali atlikti pagrindinį ir pirmaujantį vaidmenį kovojant su maisto švaistymu; todėl ragina Komisiją į būsimuosius žemės ūkio, prekybos ir maisto produktų platinimo srities teisėkūros pasiūlymus įtraukti atitinkamų ryžtingų priemonių; pageidauja bendrų veiksmų investuojant į žemės ūkio mokslinius tyrimus, mokslą, technologijas, švietimą, konsultavimą šiuo klausimu ir inovacijas, kad maisto švaistymas sumažėtų, o vartotojai būtų informuoti ir paskatinti elgtis atsakingiau ir sąmoningiau, siekiant išvengti maisto švaistymo;

18. mano, kad dėl Europos ar nacionaliniais teisės aktais, ar vidaus įmonių taisyklėmis išorinei kokybei keliamų reikalavimų, kuriais nustatomi dydis ir forma, ypač šviežių vaisių ir daržovių, be reikalo išmetama daug produktų ir tai tik didina maisto atliekų kiekį; prašo, kad suinteresuotieji subjektai pripažintų ir išaiškintų netobulos formos arba dydžio žemės ūkio produktų maistinę vertę siekiant sumažinti išmetamų maisto produktų kiekius;

19. ragina Komisiją parengti gaires dėl Pagrindų direktyvos dėl atliekų 2008/98/EB 5 straipsnio, kuriame apibūdinami šalutiniai produktai, įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad ES teisės aktuose trūkstant teisinio aiškumo dėl skirtumo tarp atliekų ir ne atliekų sąvokų gali būti trukdoma veiksmingai naudoti šalutinius produktus;

20. ragina Komisiją, valstybes nares, perdirbėjus ir mažmenininkus parengti gaires, kuriomis būtų siekiama išspręsti išvengiamą maisto švaistymo problemą, ir veiksmingiau naudoti išteklius jų maisto tiekimo grandinės skyriuose, siekiant nuolat stengtis, kad būtų pagerintas perdirbimas, pakavimas ir transportavimas ir tokiu būdu būtų sumažintas nereikalingas maisto švaistymas;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir remti sąmoningumo kėlimo kampanijas, skiriamas visuomenei apie maisto ir žemės ūkio produktų vertę, maisto švaistymo priežastis, padarinius bei mažinimo būdus informuoti, taip remiant tvarumo bei solidarumo principais grindžiamą mokslinę ir pilietinę kultūrą; ragina valstybes nares visais švietimo lygmenimis, įskaitant aukštąsias mokyklas, rengti švietimo maisto klausimais kursus, per kuriuos, pavyzdžiui, būtų aiškinama, kaip saugoti, gaminti ir šalinti maisto produktus, skatinant geresnį elgesį; pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos ir savivaldybių įmonės, taip pat mažmenininkai ir žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį teikiant piliečiams informaciją ir pagalbą maisto švaistymo prevencijos bei mažinimo srityje;

22. palankiai vertina įvairiose valstybėse narėse jau įgyvendinamas iniciatyvas, kuriomis siekiama vietos lygmeniu surinkti likusius neparduotus ir išmetamus produktus visoje maisto tiekimo grandinėje, siekiant perskirstyti juos žemesnes nei minimalios pajamos gaunantiems perkamosios galios neturintiems piliečiams; pabrėžia, kad šiuo požiūriu yra svarbu, kad valstybės narės keistųsi geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat ir iniciatyvomis vietos lygmeniu; todėl pabrėžia, kad šioje srityje labai vertingas savanorių indėlis rūšiuojant ir paskirstant produktus bei kovos su švaistymu sistemas ir veiksmus vystančių specializuotų įmonių darbas;

23. ragina mažmenininkus įsipareigoti dėti pastangas vykdant maisto perskirstymo perkamosios galios neturintiems piliečiams programas ir įgyvendinti priemones, kurias taikant būtų galima mažesnėmis kainomis parduoti produktus, kurių galiojimo laikas greitai baigsis;

24. palankiai vertina įmonių ir profesionalų partnerysčių viešajame, privačiame, akademiniame ir bendruomenės sektoriuose atliekamą darbą, Europos lygmeniu kuriant ir įgyvendinant koordinuotų veiksmų programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto švaistymu;

25. mano, kad investuojant į būdus, kuriais siekiama sumažinti maisto švaistymą, būtų galima sumažinti žemės ūkio maisto produktų įmonių patiriamus nuostolius, taigi sumažinti maisto kainas, tokiu būdu galbūt vargingesniems gyventojams suteikiant geresnę galimybę gauti maisto; prašo Komisijos nustatyti priemones ir veiksmus, kurie paskatintų į kovą su maisto švaistymu labiau įsitraukti žemės ūkio maisto produktų įmones, didmenines rinkas, parduotuves, paskirstymo tinklus, viešojo ir privačiojo maitinimo įstaigas ir restoranus, viešojo administravimo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas; ragina šiuo tikslu naudotis internetu ir naujomis technologijomis; šiame kontekste pažymi, kad yra svarbu įsteigti Žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB), skirtą maistui, kurioje, be kita ko, daug dėmesio būtų skiriama maisto švaistymo prevencijai; ragina Komisiją paprašyti, kad žemės ūkio maisto produktų sektorius ir suinteresuotieji subjektai prisiimtų savo atsakomybės dalį sprendžiant maisto švaistymo problemą, ypač tiekdami įvairių dydžių porcijas, ir įvertintų didesnės nefasuotų maisto produktų pasiūlos naudą bei labiau atsižvelgtų į vieno asmens namų ūkius siekdami sumažinti maisto švaistymą, taigi ir vartotojų anglies pėdsaką;

26. prašo, kad valstybės narės numatytų ekonomines paskatas, skirtas maisto švaistymui mažinti;

27. pabrėžia, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su maisto produktų gamyba, pakavimu ir išmetamo maisto transportavimu, yra nereikalingas papildomas išmetamųjų teršalų kiekis; pažymi, kad maisto tiekimo grandinės veiksmingumo gerinimas siekiant išvengti maisto atliekų ir nešvaistyti valgomo maisto yra pagrindinis žingsnis siekiant sušvelninti klimato kaitą;

28. ragina Komisiją įvertinti galimybę iš dalies pakeisti viešųjų pirkimų taisykles dėl maitinimo ir viešbučių paslaugų, kad sudarant sutartis, visoms kitoms sąlygoms esant vienodoms, pirmenybė būtų teikiama įmonėms, užtikrinančioms nemokamą nesuvartotų (neparduotų) produktų perskirstymą perkamosios galios neturintiems piliečiams ir skatinančioms konkrečius išankstinius veiksmus siekiant išvengti švaistymo maisto tiekimo grandinės pradžioje, pvz., suteikiant pirmenybę žemės ūkio ir maisto produktams, kurie buvo pagaminti arčiausiai vartojimo vietos esančioje teritorijoje;

29. ragina Komisiją parodyti pavyzdį sprendžiant maisto švaistymo klausimus pačiose ES institucijose ir imtis skubių ir reikalingų priemonių siekiant sumažinti ypač didelius, kiekvieną dieną įvairių ES institucijų valgyklose išmetamų maisto produktų kiekius;

30. ragina Komisiją įvertinti ir remti išankstines priemones, taikomas siekiant sumažinti maisto švaistymą grandinės pradžioje, pvz., ženklinimą etiketėmis su dviem produkto galiojimo datomis („parduoti iki“ ir „suvartoti iki“) ir baigiančių galioti arba apgadintų produktų pardavimą už mažesnę kainą; pažymi, kad optimizacija ir veiksmingas pakuotės naudojimas gali atlikti svarbų vaidmenį vengiant maisto švaistymo, sumažinant bendrą poveikį aplinkai, ypač taikant ekologinio projektavimo priemones, kurios apima tokias priemones kaip, pvz., įvairaus dydžio pakuočių įvairovė, siekiant padėti vartotojams nusipirkti tinkamą kiekį ir neskatinti nereikalingo išteklių vartojimo, patarimų dėl produktų laikymo ir naudojimo teikimas, tokių pakuočių kūrimas, kurios padėtų prailginti prekių laikymo ir jų šviežumo laiką, visada užtikrinant, kad produktams pakuoti ir saugoti būtų naudojamos tinkamos, sveikatai ir produktų patvarumui nekenksmingos medžiagos;

31. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis paskelbti rekomendacijas dėl šaldymo temperatūrų, paremtas įrodymais, kad dėl netinkamos temperatūros maistas anksčiau termino tampa nevalgomas ir atsiranda nereikalingų atliekų; pabrėžia, kad suderinant temperatūrą visoje maisto tiekimo grandinėje būtų galima pagerinti produktų konservavimą ir sumažinti maisto švaistymą, susijusį su tais produktais, kurie transportuojami ir teikiamai prekybai tarpvalstybiniu lygiu;

32. primena Komisijos atliktos apklausos („Didesnės vartotojų galios“ ES SEC(2011) 469) rezultatus, pagal kuriuos 18 proc. apklaustų Europos piliečių nesupranta žymėjimo „geriausias iki...“; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių paaiškinti datų žymėjimo etiketėse („geriausias iki...“, „galioja iki...“ ir „suvartoti iki...“) reikšmę siekiant sumažinti vartotojams kylantį neaiškumą dėl maisto tinkamumo valgyti ir tiksliai informuoti visuomenę, visų pirma, apie tai, kad žymėjimas „geriausias iki...“, siejamas su produkto kokybe, o žymėjimas „suvartoti iki...“ siejamas su produkto saugumu, siekiant padėti vartotojams pagrįstai priimti sprendimus; ragina Komisiją paskelbti vartotojui suprantamas instrukcijas, kaip aukoti produktus, kurių galiojimo laikas greitai pasibaigs, užtikrinant jų saugumą, ar kaip šerti jais gyvūnus, remiantis geriausia praktika maisto tiekimo grandinėje, siekiant, pvz., greičiau ir veiksmingiau derinti paklausą ir pasiūlą;

33. ragina valstybes nares skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis skatinama mažo ir vidutinio masto tvarios produkcijos gamyba vietos ir regioninėms rinkoms bei vartotojams; pabrėžia, kad vietos rinkos atitinka aplinkos tvarumo reikalavimus ir prisideda prie pirminio sektoriaus stabilumo; prašo, kad ateityje vykdant bendrąją žemės ūkio politiką būtų užtikrintas tinkamas finansavimas siekiant skatinti stabilumą pirminiame sektoriuje pvz., vykdant tiesioginį pardavimą, pasitelkiant vietos rinkas ir visas priemones, kuriomis siekiama skatinti trumpąsias arba „nulio kilometrų ilgio“ maisto tiekimo grandines;

34. ragina valstybes nares rengiant viešuosius pirkimus, kuriais siekiama užtikrinti specialių programų, pvz., kuriomis mokyklose skatinama vartoti vaisius ir pieno produktus, įgyvendinimą, suteikti prieigą smulkiems vietos gamintojams ir vietos gamintojų grupėms;

35. primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją 2013 metus paskelbti Europos kovos su maisto švaistymu metais, nes ši priemonė padėtų informuoti ir skatinti ES piliečius bei atkreipti valstybių vyriausybių dėmesį į šią svarbią temą, kad būtų skirta pakankamai lėšų artimiausios ateities uždaviniams spręsti;

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0264.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0302.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0006.

(5)

Priimti tekstai; P7_TA(2011)0297.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307.


AIŠKINAMOJI DALIS

Maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad turėtų būti laikomas pasauline problema, iškylančia visose maisto tiekimo grandinės grandyse: nuo augimo vietos iki vartotojo stalo.

Tam tikrais nuo 1974 m. iki šiandien surinktais duomenimis, maisto švaistymas pasaulyje padidėjo 50 proc.

Maistas švaistomas ūkininkų laukuose, perdirbimo pramonėje, prekybos įmonėse, vartotojų namuose; švaistoma ir išsivysčiusiose pramoninėse, ir besivystančiose šalyse. Susidarė maisto gamybai lygiagreti maisto švaistymo grandinė, sukelianti daug neigiamų išorinių padarinių.

Maisto švaistymo klausimas priešingas esminei maisto tiekimo problemai, kurios sprendimą apsunkina tokie veiksniai kaip riboti ištekliai, augantis Žemės gyventojų skaičius ir mažos vargingiausiųjų gyventojų galimybės gauti maisto.

Todėl verta išnagrinėti ir apsvarstyti, kaip naudojame savo turimą maistą.

Neseniai JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atlikto tyrimo duomenys, ypač surinkti pramoninėse šalyse, kelia nerimą: europiečiai ir Šiaurės Amerikos gyventojai iššvaisto 95–115 kg, o Afrikos į pietus nuo Sacharos gyventojai – 6–11 kg maisto per metus vienam gyventojui.

Švaistymo priežastys nėra visais atvejais vienodos: jos priklauso nuo maisto tiekimo grandinės lygio, produkto tipo ir švaistymo vietos. Suskirsčius grandinę į penkis sektorius (žemės ūkio produktų gamyba, valdymas ir laikymas, perdirbimas, platinimas bei vartojimas), galima nustatyti, kad visiškai tinkamo vartoti maisto išmetimą lemia skirtinga elgsena kiekviename jų: nuo derliaus nuėmimo ir saugojimo nuostolių, pervežimo nesaugiomis sąlygomis, pakavimo klaidų iki blogų galutinių vartotojų įpročių, susijusių su maisto produktų įsigijimu bei naudojimu.

Pramoninėse šalyse daugiausia iššvaistoma baigiamosiose, t. y. pardavimo ir vartojimo, grandyse, visų pirma dėl pagaminamo maisto pertekliaus, o besivystančiose šalyse – pradiniuose etapuose, nes trūksta pažangios žemės ūkio technikos, efektyvių pervežimo sistemų ir infrastruktūros (pvz., šaldymo grandinės) ir saugaus sandėliavimo galimybių.

Iš šių duomenų matyti, kad užuot šalinus kaip bet kurias kitas atliekas, tam tikrą kiekį šiuo metu pagaminamo maisto būtų galima dar kartą panaudoti maitinimui, ir tai būtų labai naudinga aplinkos, ekonominiu ir etiniu aspektais.

Mūsų nesuvartojamas pagaminto maisto perteklius aplinkai kainuoja išties daug: sunaudojama energija ir gamtos ištekliai (visų pirma vanduo), į atmosferą išmetamos dujos; nustatyta, kad dėl maždaug 89 mln. tonų Europoje išmetamo maisto pagaminama 170 mln. tonų CO2 per metus. Be žalos aplinkai, padaromos gaminant maistą, kuris vėliau nesuvartojamas, reikia turėti omenyje atliekomis virtusio maisto apdorojimo ir tvarkymo išlaidas bei gamybos įmonių prarandamą uždarbį.

Kova su maisto švaistymu turi tapti ES politinės darbotvarkės prioritetu; Komisija, Taryba ir valstybės narės prašomos rengti strategijas ir konkrečias priemones, kurios padėtų iki 2025 m. maisto švaistymą visoje tiekimo grandinėje sumažinti perpus, padidinti grandinės veiksmingumą ir didinti visuomenės sąmoningumą šia daugeliu požiūrių ignoruojama tema.

Būtina informuoti piliečius ne tik apie švaistymo priežastis bei padarinius, bet ir apie jo mažinimo būdus; reikia remti į tvarumą bei solidarumą orientuotą mokslinę ir pilietinę kultūrą, siekiant paskatinti geresnį elgesį.

Iš patirties žinoma, kad spontaniškos savanorių ir specialistų asociacijų iniciatyvos viešinti ir konkretinti nešvaistymo kultūrą susilaukė didelės sėkmės teritorijose, kuriose buvo įgyvendintos.

Atsižvelgiant į tai, prašome 2013 metus paskelbti Europos kovos su maisto švaistymu metais, nes tai būtų svarbi informavimo ir sąmoningumo didinimo šia tema priemonė.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (22.11.2011)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl būdų, kaip išvengti maisto švaistymo: maisto grandinės veiksmingumo gerinimo ES strategijos

(2011/2175(INI))

Nuomonės referentė: Anna Rosbach

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi maisto nuostoliai per jo gamybos, po derliaus nuėmimo ir perdirbimo etapus ir maisto atliekos per mažmeninės prekybos ir vartojimo etapus ES sudaro apie 179 kg per metus vienam žmogui(1);

B.  kadangi galima išvengti 60 proc. maisto atliekų iš Europos namų ūkių, o 20 proc. maisto išmetama dėl painiavos, kuri susijusi su produkto etiketėse nurodomomis datomis(2);

C. kadangi Europoje ir Šiaurės Amerikoje pastaraisiais dešimtmečiais, kai gausiai gaminta maisto produktų, maisto atliekos nebuvo politikos prioritetas, todėl maisto tiekimo grandinėje labai padaugėjo maisto atliekų; kadangi Europoje ir Šiaurės Amerikoje maisto atliekos daugiausiai atsiranda mažmeninės prekybos ir vartojimo etapuose, priešingai nei besivystančiame pasaulyje, kur derliaus nuėmimo, perdirbimo ir transporto etapai kelia didžiausias problemas, nes juose atsiranda nuostolių;

D. kadangi reikalingi esminiai pokyčiai siekiant pakeisti vartotojų elgesį, kad jie stengtųsi mažiau švaistyti maistą, tačiau pažangos galima pasiekti ES maisto grandinėje užtikrinant tinkamą maisto produktų laikymo, transportavimo ir paskirstymo etapų valdymą;

E.  kadangi dėl maisto atliekų ne tik valstybės ekonomika patiria išlaidų, bet tai nepriimtina ir etikos ir aplinkosaugos požiūriu;

F.  kadangi maisto gamyba susijusi su dideliu išmetamu CO2 kiekiu ir išteklių, įskaitant sausumos ir vandens išteklius, naudojimu;

G. kadangi apskaičiuota, kad vien Europoje kiekvienais metais po derliaus nuėmimo patiriama 4 mlrd. EUR nuostolių;

1.  yra įsitikinęs, kad maisto nuostolių prevencijai turėtų būti skirta pagrindinė pirmenybė, nes maistas yra vertybė, jo trūksta ir daugybė milijonų žmonių kenčia badą;

2.  ragina imtis priemonių, kad maisto pramonėje, prekyboje, maitinimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, mokyklose ir kt. kuo mažiau būtų išmetama maisto produktų, kadangi daugybė biologinių atliekų atsiranda gaminant maisto produktus ir visuomenei juos vartojant;

3.  atkreipia dėmesį, kad nėra suderinto maisto atliekų apibrėžimo, todėl atsiranda didelių neatitikimų statistinių duomenų rinkimo srityje ir kliudoma veiksmingai atlikti veiksmus ES ir nacionaliniu lygmeniu;

4.  pažymi, kad ES biologinių atliekų politiką reikia persvarstyti ir pakoreguoti ir etikos, ir aplinkosaugos požiūriu;

5.  pripažįsta, kad maisto atliekų mažinimas yra labai naudingas aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad galima ne tik išvengti neigiamo atliekų šalinimo poveikio, bet ir sutaupyti energijos, mažinti išmetamuosius teršalus, vandens suvartojimą ir žemės naudojimą gamybos procese ir išvengti neigiamų padarinių, susijusių su galimai netvaria žemės ūkio gamybos praktika, pvz., vandens taršos ir biologinės įvairovės nykimo;

6.  laikosi nuomonės, kad būtų galima išvengti daug maisto atliekų, jei gamybos grandinė būtų trumpa, su veiksminga vietos gamyba ir platinimu, tuo būdu prisidedant prie maisto atliekų mažinimo;

7.  yra susirūpinęs, kad vartotojų kainose tinkamai neatsispindi aplinkos apsaugos išlaidos, patiriamos gamybos procese;

8.  ragina Komisiją atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvoje pasiūlyti aiškius maisto atliekų mažinimo tikslus; ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį maisto atliekoms vertinant valstybių narių įgyvendinamas atliekų prevencijos programas, tikslus ir rodiklius pagal atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvą; ragina įvertinti poveikį maisto atliekų atsiradimui, atliekant kiekvieno su maistu susijusio teisėkūros pasiūlymo poveikio vertinimą;

9.  ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį maisto atliekoms įgyvendinant atliekų prevencijos programas ir imtis teisėkūros veiksmų, kuriais siekiama išvengti maisto atliekų visoje gamybos grandinėje, įskaitant mažmeninės ir didmeninės prekybos lygmenį; tai turėtų apimti atliekų išvengimo, atskyrimo ir perskirstymo tikslų nustatymą;

10. ragina ir maisto atliekoms griežtai taikyti atliekų tvarkymo principų hierarchiją, kuri apibrėžta atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvoje, t. y.

 švaistymo vengimą kaip pagrindinį prioritetą, taip sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vandens sunaudojimą,

 pakartotinį naudojimą ir perdirbimą (pvz., kompostavimą) kaip kitas galimybes,

 naudoti jas biodujų gamybai pereinant į kitą hierarchijos pakopą ir

 deginimą arba šalinimą į sąvartynus taikyti tik kraštutiniu atveju;

11. pabrėžia, kad reikia įrengti daugiau biologinių atliekų perdirbimo įrenginių ir gerinti buitinių atliekų, pvz., tokių neišvengiamų maisto atliekų kaip nepageidaujamos maisto produktų sudėtinės dalys, surinkimą; remia tokius veiksmus kaip kompostavimas namų sąlygomis ir biologinių atliekų perdirbimas žemės ūkyje;

12. mano, kad didžiausias dėmesys saugant žmonių sveikatą turėtų būti skiriamas atsargumo principui, kadangi perdirbant ir naudojant biologines atliekas jos gali vėl netiesioginiu būdu patekti į maisto ir maisto perdirbimo grandinę ir būti panaudotos importuotuose maisto produktuose ir pašaruose;

13. laikosi nuomonės, kad pakuotės turi būti tinkamesnės, taip pat mažinamos pakavimo apimtys; turėtų būti skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos pažangiosios pakuotės kūrimo srityje ieškant tinkamų sprendimų, kaip pagerinti dabartinį atskirų produktų galiojimo termino žymėjimą;

14. yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina didinti vartotojų sąmoningumą aplinkosaugos srityje siekiant išsaugoti aplinkos išteklius, kad vartotojai suprastų, kokį poveikį turi kiekvienas vartojimo veiksmas aplinkai, kurioje gyvename;

15. pabrėžia, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su maisto produktų gamyba, pakavimu ir išmetamo maisto transportavimu, reiškia nereikalingą papildomą išmetamųjų teršalų kiekį; pažymi, kad maisto tiekimo grandinės veiksmingumo gerinimas siekiant išvengti maisto atliekų ir pašalinti valgomas maisto atliekas – pagrindinis veiksmas siekiant klimato kaitos mažinimo;

16. mano, kad turėtų būti skatinama prekiauti sveriamais produktais ir individualiam vartotojui pritaikytomis porcijomis prekybos centruose, kad būtų sumažintas vartotojų įsigyjamo maisto perteklius;

17. ragina išnagrinėti, ar anksčiau priimtuose reglamentuose nėra įtvirtintos nereikalingos taisyklės, dėl kurių prekybos centrai ir maisto prekių parduotuvės turi išmesti visiškai gerus maisto produktus;

18. pripažįsta, kad vartotojų klaidinimas, vartotojų nežinojimas ir neteisingas maisto tinkamumo vartoti datų, pateikiamų ant maisto produktų etikečių, vertinimas yra viena iš priežasčių, kodėl maistas išmetamas; primena, kad teisės aktuose dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams yra nustatytas reikalavimas nurodyti suvartojimo datą, datą, iki kurios maistas yra geriausias, ir ypatingas pakuotės laikymo bei naudojimo sąlygas; ragina valstybes nares ir maisto sektorių vykdyti informavimo kampanijas, per kurias vartotojai būtų mokomi suprasti ženklinimą ir teisingai išsiaiškinti trumpiausio tinkamumo vartoti terminą, taip užkertant kelią vartotojų klaidinimui; tačiau supranta, kad maisto gamintojai dėl teisinio saugumo ypač apdairiai nustato trumpiausio tinkamumo vartoti terminus;

19. pabrėžia, kad labai svarbu įkurti maisto žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB), kuri be kitų dalykų rūpintųsi ir maisto atliekų gaminimo mažinimu;

20. supranta, kad Europoje, kur daugiausia maisto atliekų pagaminama per mažmeninės prekybos ir vartojimo etapus, pagrindinės atliekų mažinimo pastangos turėtų būti sutelktos į keitimąsi geriausiais patirties pavyzdžiais, gerinant maisto apdorojimo būdus ir keičiant įmonių ir asmenų elgseną visoje maisto grandinėje, nuo pat jos pradžios iki pabaigos, žymiai sumažinant maisto atliekas, nes tik suderintais ES ir nacionalinių reguliavimo institucijų, pramonės atstovų ir vartotojų organizacijų veiksmais galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares paremti informuotumo didinimo priemones ir kampanijas, kuriomis siekiama minėtų tikslų, ypač didinant informuotumą apie vartojimo, gamybos, išlaidų, atliekų, aplinkos ir sveikatos tarpusavio ryšius, bet taip pat remti kampanijas, skirtas jaunimui (pradedant nuo ankstyvos vaikystės) šviesti apie tai, kaip elgtis su maistu, jo likučiais ir kaip mažiau jo išmesti;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares į teisėkūros paketą dėl bendros žemės ūkio politikos reformos įtraukti priemones, susijusias su maisto atliekų prevencija gamybos, derliaus ėmimo, apdorojimo ir transporto etapuose, ir pasiūlyti konkrečių veiksmų gerinant visuomenės informuotumą ir vartotojų atsakomybę mažmeninės prekybos ir vartojimo etapuose;

22. ragina Komisiją visoje maisto grandinėje atlikti analizę siekiant nustatyti maisto sektorius, kuriuose susidaro daugiausia maisto atliekų ir kokius sprendimus galima priimti, kad būtų sumažintos maisto atliekos;

23. taip pat ragina Komisiją ištirti, kiek maisto iššvaistoma dar derliaus nuėmimo laikotarpiu; mano, kad jeigu šiame etape iššvaistoma daug maisto, Komisija turėtų pasiūlyti metodų ir priemonių, kad ūkininkai galėtų lengviau to išvengti;

24. mano, kad ES ar nacionaliniais teisės aktais ar vidaus įmonių taisyklėmis išorinei kokybei keliami reikalavimai, kuriais nustatomi dydis ir forma, ypač šviežių vaisių ir daržovių, yra didžia dalimi nereikalingi, nes tik didina maisto atliekų kiekį;

25. ragina viešąsias įstaigas, viešbučių sektorių, mokyklas, ligonines ir maisto bankus rinkti ir perskirstyti nepanaudotą maistą, kuris dar tinka žmonėms vartoti, skurstantiems, taip papildant, o ne pakeičiant esamas gerovės sistemas;

26. mano, kad naujų technologijų plėtra, pvz., pažangieji šaldytuvai ir pakuotės su nanotechnologijomis, gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant maisto atliekas; primygtinai ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį maisto atliekų mažinimui savo mokslinių tyrimų programose;

27. ragina mažmenininkus prisiimti atsakomybę siekiant rimtai mažinti maisto produktų švaistymą; pvz., supaprastinant prekybos standartų reikalavimus; ragina Komisiją rinkti ir skelbti informaciją apie geriausią patirtį, kaip išvengti maisto švaistymo ES mažmeninės prekybos sektoriuje, taip pat surasti praktinius sprendimus, kaip tvarkyti ar platinti maisto produktus, kurie negali būti parduoti įprastais būdais;

28. pažymi, kad maisto atliekų problema turėtų būti sprendžiama, atsižvelgiant į išteklių naudojimo efektyvumą, ir ragina Komisiją pateikti konkrečias iniciatyvas dėl maisto atliekų pagal pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“;

29. todėl mano, kad apskritai ES gyventojų žinios apie maistą ir mitybą turi būti gerinamos;

30. atkreipia dėmesį į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje(3), ypač į jos 1 ir 4 dalis, kuriose Parlamentas primygtinai ragina Komisiją pateikti specialų teisėkūros pasiūlymą dėl biologinių atliekų, kurių dalį sudaro maisto atliekos, tvarkymo;

31. pažymi, kad natūralios maisto atliekos gali būti dideliu ir tvariu biomasės šaltiniu ir gali būti panaudotos bioenergijai, kuri išgaunama iš importuotos netvarios medienos, pakeisti;

32. mano, kad biologinių atliekų perdirbimas jas kompostuojant ar naudojant biodujų įrenginiuose yra kur kas labiau priimtinas negu jų deginimas, kurio reiktų vengti ir kuris gali būti priimtinas tik tada, kai laikomasi hierarchijos ir kai atliekos kuo geriau panaudojamos;

33. pabrėžia, kad esant galimybėms naudoti maisto atliekas energijos atgavimo tikslais neturėtų būti sustabdyti ar pavėlinti veiksmai, kurių imamasi sprendžiant maisto atliekų problemą;

34. ragina Komisiją užtikrinti, kad maisto vartojimo efektyvumo klausimui būtų skirta tiek pat dėmesio ir taip pat didinamas informuotumas šioje srityje kaip ir energijos vartojimo efektyvumo atveju, nes tai yra vienodai svarbūs aplinkai ir mūsų ateičiai klausimai;

35. ragina Komisiją nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus valstybėms narėms dėl maisto atliekų ir standartizuoti metodikas, kurios skirtos maisto atliekų kiekiui valstybės narės lygmeniu apskaičiuoti siekiant užtikrinti palyginamumą;

36. ragina Komisiją nustatyti konkrečius maisto atliekų prevencijos tikslus valstybėms narėms remiantis atliekų prevencijos tikslais, kurie bus nustatyti valstybėms narėms iki 2014 m., kaip rekomenduojama 2008 m. priimtoje Atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvoje;

37. pabrėžia, kad būtina kurti atskiro organinių atliekų rinkimo sistemas, kad tokias atliekas, kai tik įmanoma, būtų galima dar kartą naudingai panaudoti, ir ragina Komisiją įvertinti galimą rekomendaciją valstybėms narėms taikyti atskirą maisto atliekų surinkimą namų ūkiams ir (arba) maitinimo paslaugų sektoriui; reikėtų įvertinti ir subsidijas dėl atskiro surinkimo ir tvarkymo infrastruktūros plėtros.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.11.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

15

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Elena Oana Antonescu, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Martin Callanan, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Holger Krahmer, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Antonyia Parvanova, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Carl Schlyter, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Birgit Schnieber-Jastram, Renate Sommer, Bart Staes, Csaba Sándor Tabajdi, Michail Tremopoulos, Andrea Zanoni

(1)

Parengiamasis tyrimas dėl maisto atliekų 27 ES šalyse, Europos Komisija, Paryžius, 2010, p. 11.

(2)

Žurnalas „Aplinka europiečiams“ („Environment for Europeans“), kurį leidžia Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas, Liuksemburgas, 2011 m., p. 8.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0264.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (18.10.2011)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl būdų, kaip išvengti maisto švaistymo: maisto grandinės veiksmingumo gerinimo ES strategijos

(2011/2175(INI))

Nuomonės referentė: Anna Maria Corazza Bildt

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad dėl maisto produktų švaistymo kyla ne tik aplinkosaugos ir etikos problema, bet ir išauga ekonominės bei socialinės išlaidos, kurios kelia vidaus rinkos iššūkius ir įmonėms, ir vartotojams;

2.  pabrėžia, kad norint išspręsti maisto švaistymo problema reikalingas politinis pasiryžimas; ragina Komisiją Europos politinėje darbotvarkėje pirmenybę skirti visiems aspektams, susijusiems su maisto švaistymu; prašo Komisijos pasikonsultavus su valstybėmis narėmis nustatyti maisto švaistymo mažinimo tikslus ir prašo, kad valstybės narės ir visos susijusios šalys imtųsi praktinių priemonių siekiant šių tikslų;

3.  ragina Komisiją bendradarbiauti su JT Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija nustatant bendras gaires siekiant visame pasaulyje sumažinti maisto švaistymą;

4.  primena Komisijos atliktos apklausos (Didesnės vartotojų galios ES SEC(2011) 469) rezultatus, pagal kuriuos 18 proc. apklaustų Europos piliečių nesupranta žymėjimo „Geriausias iki...“; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių paaiškinti datų žymėjimo etiketėse („Geriausias iki...“, „Galioja iki...“ ir „Suvartoti iki...“) reikšmę siekiant sumažinti vartotojams kylantį neaiškumą dėl maisto tinkamumo valgyti ir tiksliai informuoti visuomenę, visų pirma apie, tai, kad žymėjimas „Geriausias iki...“, siejamas su produkto kokybe, o žymėjimas „Suvartoti iki...“ siejamas su produkto saugumu, kad padėti vartotojams pagrįstai daryti sprendimus;

5.  pabrėžia, kad neseniai patvirtintame reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams aiškiai numatyta, jog produktai, pažymėti ženklu „Suvartoti iki...“, pasibaigus galiojimo laikui laikomi pavojingais;

6.  prašo Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų asmenų skatinti informavimo ir švietimo iniciatyvas, kurios skirtos užkirsti kelią maisto švaistymui ir kuriomis stiprinamos žinios apie maisto vertę, taip pat apie vaizdo, kvapo ir skonio svarbą sprendžiant dėl maisto tinkamumo valgyti, pradedant mokinių mokymu; taip pat ragina įgyvendinti konkrečias maisto švaistymo prevencijos priemones mokyklų valgyklose, viešojo administravimo institucijų ir viešųjų bei privačių įmonių valgyklose;

7.  kviečia Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima pakeisti viešųjų pirkimų taisykles, visų pirma viešojo maitinimo paslaugų srityje, siekiant labiau atsižvelgti į maisto švaistymo problemą;

8.  ragina suinteresuotąsias šalis labiau prisiimti bendrą atsakomybę; ragina juos geriau koordinuoti maisto grandinę ir pagerinti logistiką, prekių atsargų valdymą ir pakavimą, kad būtų galima kovoti su maisto švaistymu visoje tiekimo grandinėje; taip pat reikalauja, kad suinteresuotieji asmenys pripažintų ir išaiškintų netobulos formos arba dydžio žemės ūkio produktų maistinę vertę siekiant sumažinti išmetamų maisto produktų kiekius;

9.  pabrėžia, kad labai svarbu toliau investuoti į naujoviškų technologijų įgyvendinimą, taigi į veiksmingas produktų laikymo ir konservavimo priemones;

10. ragina maisto pramonę ir kitus suinteresuotuosius asmenis siūlyti maistą įvairesnio dydžio įpakavimuose, daugiau nefasuotų maisto produktų ir labiau atsižvelgti į vieno asmens namų ūkius siekiant sumažinti maisto švaistymą, taigi vartotojų anglies pėdsaką;

11. ragina mažmenininkus ir vietos panaudoti kasdienius kontaktus su vartotojais ir juos informuoti apie būdus, kaip veiksmingiau saugoti ir naudoti maistą, taip pat skatinti vartotojus planuoti maisto pirkimą (pvz. vykdant sąmoningumo ugdymo kampanijas); mano, kad nuolaidų pasiūlymai turėtų būti dažniau taikomi perteklinėms prekėms, pažeistoms prekėms ir maisto produktams, kurių galiojimo laikas greitai baigsis, ir likus 24 valandoms iki produktų galiojimo pabaigos pasiūlyti jiems 50 proc. nuolaidą;

12. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis paskelbti rekomendacijas dėl šaldymo temperatūrų, paremtas įrodymais, kad dėl netinkamos temperatūros maistas anksčiau termino tampa nevalgomas ir atsiranda nereikalingų atliekų; pabrėžia, kad suderinant temperatūrą visoje maisto tiekimo grandinėje būtų galima pagerinti produktų konservavimą ir sumažinti maisto švaistymą, susijusį su tais produktais, kurie transportuojami ir teikiamai prekybai tarpvalstybiniu lygiu;

13. ragina Komisiją paskelbti vartotojui suprantamas instrukcijas, kaip aukoti produktus, kurių galiojimo laikas greitai pasibaigs, užtikrinant jų saugumą, ar kaip šerti jais gyvūnus, remiantis geriausia praktika maisto tiekimo grandinėje, siekiant, pvz., greičiau ir veiksmingiau derinti paklausą ir pasiūlą;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad vietoj to, kad išmesti biologiškai skaidžius maisto produktus, būtų naudinga juos naudoti organinių trąšų gamybai; palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas šiam tikslui skirti piliečiams bendrus plotus; prašo Komisijos skatinti šią veiklą padedant keistis patirtimi ir gerąja praktika Europos lygiu;

15. prašo, kad valstybės narės numatytų ekonomines paskatas, skirtas maisto švaistymui mažinti;

16. pabrėžia, kad valstybės narės gali patobulinti atliekų tvarkymą siekinat prisidėti gerindamos maisto grandinės veiksmingumą; prašo Komisijos išnagrinėti atliekų tvarkymo kokybės ir maisto produktų švaistymo sąsajas, taip pat įvertinti priemones, kurių būtų galima imtis mažinant maisto produktų nuostolius;

17. mano, kad būtų įmanoma sumažinti maisto švaistymą stiprinant vartotojų, augintojų, gamintojų, mažmenininkų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, viešųjų įstaigų ir NVO bendradarbiavimą; ragina šiuo tikslu naudotis internetu ir naujomis technologijomis;

18. ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius asmenis keistis geriausia praktika, derinant atitinkamų forumų ir platformų, įskaitant Europos prekybos ir platinimo sektoriaus forumą tvarumo klausimais, Europos apskritąjį stalą tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo klausimais, veiksmingesnės maisto tiekimo grandinės aukšto lygio forumą, neoficialius valstybių narių tinklą, pavadintą „Tvaraus maisto draugai“ (angl. Friends of Sustainable Food), forumą vartotojų prekių klausimais ir t. t., žinias.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Cornelis de Jong, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Hans-Peter Mayer, Gianni Pittella, Mitro Repo, Robert Rochefort, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ashley Fox, Anna Hedh, María Irigoyen Pérez, Othmar Karas, Constance Le Grip, Emma McClarkin, Antonyia Parvanova, Konstantinos Poupakis, Olga Sehnalová, Kyriacos Triantaphyllides, Anja Weisgerber


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.11.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Robert Dušek, Iratxe García Pérez, Sergio Gutiérrez Prieto, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Alyn Smith, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Luís Paulo Alves, Salvatore Caronna, Spyros Danellis, Giovanni La Via, Astrid Lulling, Hans-Peter Mayer, Maria do Céu Patrão Neves, Valdemar Tomaševski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Anna Maria Corazza Bildt

Atnaujinta: 2011 m. gruodžio 7 d.Teisinis pranešimas