Pranešimas - A7-0074/2012Pranešimas
A7-0074/2012

PRANEŠIMAS dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas

28.3.2012 - (2011/2098(IMM))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Bernhard Rapkay

Procedūra : 2011/2098(IMM)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0074/2012
Pateikti tekstai :
A7-0074/2012
Debatai :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas

(2011/2098(IMM))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Luigi de Magistriso prašymą ginti jo imunitetą Milano teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. gegužės 9 d. plenarinį posėdį,

–   išklausęs Luigi de Magistriso paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

–   atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 8 ir 9 straipsnius, 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį ,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus[1],

–   atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0074/2012),

A. kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą;

B.  kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su Giancarlo Pittelli vardu įteiktu šaukimu į Milano teismą dėl 2010 m. balandžio mėn. išleistoje Luigi de Magistriso knygoje „Prokuroro užpuolimas. Blogo teisėjo istorija“ (it. Assalto al PM, storia di un cattivo magistrato) pateiktų teiginių;

C. kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šie knygoje paskelbti teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą;

D. kadangi knyga buvo išleista tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose;

E.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo ir kadangi, remiantis šio Protokolo 9 straipsniu, Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

F.  kadangi Luigi de Magistris nurodo minėtojo Protokolo 8 ir 9 straipsnius, tačiau 9 straipsnis netaikomas atsižvelgiant į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį, taigi jis akivaizdžiai remiasi tik 8 straipsniu;

G. kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto;

H. kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis;

I.   kadangi Luigi de Magistris, išleisdamas minėtąją knygą, nevykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigų;

1.  nusprendžia neginti Luigi de Magistriso imuniteto ir privilegijų;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.

  • [1]  Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą (dar nepaskelbta Rink.) ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).

AIŠKINAMOJI DALIS

1.        Bendrosios aplinkybės

Per 2011 m. gegužės 9 d. posėdį Parlamento pirmininkas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, paskelbė, kad 2011 m. gegužės 3 d. jis gavo Luigi de Magistriso prašymą ginti jo Parlamento nario imunitetą pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir pagal Italijos Respublikos Konstitucijos su pakeitimais, padarytais 1993 m. spalio 29 d. Konstituciniu įstatymu Nr. 3, 68 straipsnį. Kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas šį prašymą perdavė Teisės reikalų komitetui. 2012 m. sausio 26 d. komitetas išklausė L. de Magistriso paaiškinimus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį.

Prašymo ginti imunitetą bendrosios aplinkybės yra šios: L. de Magistrisui Giancarlo Pittelli vardu buvo įteiktas šaukimas į Milano teismą dėl 2010 m. balandžio mėn. išleistoje Luigi de Magistriso knygoje „Prokuroro užpuolimas. Blogo teisėjo istorija“ (it. Assalto al PM, storia di un cattivo magistrato) pateiktų teiginių. Šioje knygoje Luigi de Magistris aptaria baudžiamąjį procesą, pavadintą „Shock“, kuriame G. Pittelli dalyvavo kaip atsakovo šiame procese advokatas.

G. Pittelli teigia, kad šios knygos 27, 58–60, 88–90 ir 113–114 psl. pateikti teiginiai jį labai įžeidžia, kadangi jis parodomas kaip vadinamosios „baltųjų apykaklių“ mafijos atstovas, palaikantis nederamai glaudžius santykius su teisėjais, verslininkais ir politikais, įskaitant kišimąsi į baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.

Luigi de Magistris savo ruožtu teigia, kad minėtojoje knygoje išreikšta jo nuomonė svarbiais klausimais, susijusiais su viešaisiais interesais, ir jis patvirtina atlikęs tyrimą vykstant baudžiamajam procesui, pavadintam „Shock“, kuris ypatingai patraukė žiniasklaidos dėmesį, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų, dėl kurių vyko tyrimai, rimtumą. Taigi ši knyga yra Europos Parlamento nario, kuris turi teisę išreikšti savo nuomonę dėl klausimų, susijusių su teisėtais viešaisiais interesais ir rūpesčiais, politinės veiklos išraiška.

2.        Europos Parlamento narių imunitetą reglamentuojantys teisės aktai ir procedūra

Prie SESV pridėto Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai suformuluoti taip (išskirta papildomai):

8 straipsnis

Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a)  savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b)  visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

Italijos Konstitucijos 68 straipsnyje išdėstytos šios nuostatos:

68 straipsnis (Garantijos ir imunitetas)

(1) Parlamento nariai negali būti traukiami atsakomybėn dėl vykdant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

(2) Be Parlamento rūmų, kuriems priklauso Parlamento narys, leidimo joks Parlamento narys ar jo gyvenamoji vieta negali būti apieškomi, taip pat Parlamento nario negalima sulaikyti ar kitaip suvaržyti jo asmeninės laisvės arba laikyti įkalintą, išskyrus tuos atvejus, kai reikia vykdyti galutinį apkaltinamąjį nuosprendį, kai Parlamento narys užklumpamas darantis nusikaltimą, už kurį privaloma jį suimti.

(3) Panašaus leidimo reikia norint bet kokiu būdu klausytis Parlamento narių pokalbių ar bendravimo, taip pat konfiskuoti jų paštą ar korespondenciją.

Europos Parlamente taikoma tvarka numatyta Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniuose: Atitinkamos nuostatos yra šios:

6 straipsnis. Imuniteto atšaukimas

1.  Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. (...)

3.  Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Parlamento pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.

4.  Tuo atveju, kai Parlamento narys yra sulaikomas ar apribojama jo judėjimo laisvė pažeidžiant privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, nedelsdamas gali imtis iniciatyvos patvirtinti atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.

7 straipsnis. Su imunitetu susijusios procedūros

1.  Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti imunitetą ir privilegijas atsakingas komitetas nagrinėja nedelsdamas ir ta pačia tvarka, kuria jie buvo pateikti.

2.  Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti imunitetą ir privilegijas.

3.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė duoti paaiškinimus. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius. Jam gali atstovauti kitas Parlamento narys. (...)

6.  Prašymo ginti privilegijas ir imunitetą atveju komitetas nustato, ar susidariusios aplinkybės yra administracinio pobūdžio ar kitokie Parlamento narių, vykstančių į posėdžių vietą ir iš jos, laisvą judėjimą ribojantys suvaržymai, ar su nuomonės pareiškimu ar balsavimu vykdant įgaliojimus susiję apribojimai, ar aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje numatytiems atvejams, nepriklausantiems nacionalinės teisės sričiai, ir pateikia atitinkamai institucijai pasiūlymą padaryti reikiamas išvadas.

7.  Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla. (...)

3.        Siūlomo sprendimo pagrindimas

Savo prašyme Luigi de Magistris aiškiai rėmėsi Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniais. Šiuo atveju, darant nuorodą į pateiktą Italijos Konstitucijos 68 straipsnį, 9 straipsnis netaikomas. Taigi Luigi de Magistris akivaizdžiai remiasi tik 8 straipsniu.

Minėtoji knyga buvo išleista tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose.

Remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto.

Kaip nustatė Teisingumo Teismas, 8 straipsnyje numatyto visiško imuniteto apimtis „turi būti nustatoma remiantis vien Bendrijos teise“[1]. Vis dėlto Teismas neseniai nusprendė, kad Europos Parlamento nario už Europos Parlamento ribų padarytas pareiškimas, dėl kurio jo kilmės valstybėje narėje pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl melagingo įskundimo, yra einant Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė, patenkanti į šioje nuostatoje numatyto imuniteto taikymo sritį, tik jei šis pareiškimas prilygsta subjektyviam vertinimui, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusiam su tokių pareigų vykdymu[2]. Teismas taip pat išsamiau paaiškino, koks turi būti šis ryšys, nurodydamas, kad Parlamento nario teiginiai turi turėti „tiesioginį ryšį su piliečiams rūpimu bendruoju interesu“ ir kad toks ryšys turi būti akivaizdus[3] (išskirta papildomai).

Šiuo atveju Luigi de Magistriso pateikti teiginiai susiję su įtariamu netinkamu trečiųjų šalių elgesiu per baudžiamąją tyrimą, kurį L. de Magistris vykdė prieš tapdamas Europos Parlamento nariu. Taigi nesama glaudžios sąsajos tarp šių teiginių ir Europos Parlamento nario pareigų ir būtų sunku nustatyti tiesioginį ryšį su piliečiams rūpimu bendruoju interesu, be to, net jeigu tokį ryšį būtų galima įrodyti, jis neatrodytų akivaizdus.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, komitetas mano, kad iš šaukime į teismą nurodytų faktų ir Luigi de Magistriso rašytinių bei žodinių paaiškinimų, pateiktų Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigų vykdymu.

Taigi komitetas laikosi nuomonės, kad Luigi de Magistris, išleisdamas minėtąją knygą, nevykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigų.

4.        Išvada

Remdamasis minėtomis pastabomis ir Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, apsvarstęs priežastis ginti nario imunitetą ar jo neginti, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui neginti Luigi de Magistriso kaip Parlamento nario imuniteto.

  • [1]  Minėtoji Marra byla, 26 punktas.
  • [2]  Minėtoji Patriciello byla, rezoliucinė dalis.
  • [3]  Minėtoji Patriciello byla, 36 punktas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.3.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

9

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Eva Lichtenberger