PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Švedijos paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“)
15.10.2012 - (COM(2012)0396 – C7‑0191/2012 – 2012/2155(BUD))
Biudžeto komitetas
Pranešėjas: Dominique Riquet
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą
(Švedijos paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“)
(COM(2012)0396 – C7‑0191/2012 – 2012/2155(BUD))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0396 – C7–0191/2012),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1], ypač į jo 28 punktą,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2], (EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, kuri numatyta pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0325/2012),
A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,
B. kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,
C. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,
D. kadangi Švedija paprašė paramos dėl 987 atleidžiamų darbuotojų, iš kurių 700 siekiama suteikti paramą, farmacijos įmonei AstraZeneka Švedijoje,
E. kadangi šis prašymas atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,
1. pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Švedija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;
2. pritaria šiam Švedijos vyriausybės prašymui dėl finansinės paramos iš EGF, netgi jei ši valstybė narė yra prieš EGF buvimą po 2013 m.;
3. pažymi, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Švedijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2012 m. balandžio 16 d. pateikta papildoma informacija ir kad 2012 m. liepos 16 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina tai, kad vertinimo ir Švedijos papildomos informacijos teikimo procesas buvo spartus ir vykdomas kruopščiai;
4. pabrėžia, kad poveikį patyrusios įmonės yra keturiose iš 290 Švedijos savivaldybių ir dauguma darbuotojų atleista Lunde (pietinė Švedijos dalis); įmonės AstraZeneka uždarymas yra sunki našta Lundui ir kartu turi įtakos visam Švedijos farmacijos sektoriui; šis įvykis nulėmė regioninės darbo rinkos pusiausvyros suardymą; nuo 2009 m. sausio iki 2011 m. lapkričio mėn. visose poveikį patyrusiose savivaldybėse išaugo nedarbas: Lunde nuo 2 467 iki 3 025, Umeo nuo 3 725 iki 4 539, Sioderteljėje nuo 3 100 iki 5 555 ir Miolndale nuo 1 458 iki 1 663 asmenų;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad medicinos mokslinių tyrimų srityje Švedija užima tvirtą padėtį ir kolektyvinių atleidimų įmonėje AstraZeneka nesitikėta; nors, vis labiau plintant generiniams vaistams ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) veiklą perkeliant už Europos ribų, buvo numatyta, kad padėtis farmacijos sektoriuje blogės, poveikis įmonei buvo daug didesnis nei tikėtasi;
6. pažymi, kad MTTP veiklą, kuri buvo vykdoma Lundo įmonėje, AstraZeneka perkėlė į Miolndalo įmonę; klausia, ar Lundo darbuotojams buvo siūloma galimybė dirbti išplėstoje Miolndalo gamykloje, užuot juos atleidus;
7. palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Švedijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2011 m. spalio 26 d., iš anksto, dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintų priemonių rinkinį;
8. primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintų priemonių rinkinyje siūlomi mokymai bus pritaikyti prie atleistų darbuotojų lygio ir poreikių, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma atleistų darbuotojų yra specializavęsi profesionalūs mokslo darbuotojai ir inžinieriai technikai;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad iš įmonės AstraZeneka atleisti darbuotojai yra labai aukštos kvalifikacijos ir išsilavinę, taigi jų atžvilgiu turėtų būti taikomas specialus požiūris; apgailestauja, kad Švedijos valdžios institucijos nepranešė apie sritis, kuriose planuojamos mokymo priemonės ir profesinis konsultavimas, taip pat ar ir kaip tai pritaikyta prie vietos darbo rinkų, patyrusių šių atleidimų iš darbo poveikį;
10. džiaugiasi, kad socialiniai partneriai dalyvavo diskusijoje dėl paraiškos, susijusios su EGF parama, ir tikimasi, kad jie dalyvaus iniciatyvinėje grupėje, prižiūrėsiančioje EGF paramos įgyvendinimą;
11. palankiai vertina tai, kad Švedijos valdžios institucijos planuoja organizuoti informuotumo apie veiklą, kurią remia EGF, didinimo kampaniją;
12. pažymi, kad suderintų priemonių rinkinyje numatytos kelios dalyvavimo paskatos, kuriomis siekiama skatinti dalyvauti priemonėse: 7 170 EUR išmoka ieškantiems darbo (apskaičiuota dalyvavimui, trunkančiam vidutiniškai 6 mėn.) ir 500 EUR judumo išmoka; primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymams ir darbo paieškoms, taip pat mokymo programoms, o ne tiesioginėms bedarbių pašalpoms, kurios priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai, finansuoti;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant ir tenkinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų reikėtų padaryti išvadas, ypač kai tai susiję su veikla tikintis atleidimų ir paraiškų dėl EGF paramos rengimo tvarkaraščiais;
14. reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas tam, kad, siekdamos pagreitinti EGF mobilizavimą, pagerintų procedūrinę ir biudžetinę tvarką; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą paraiškos EGF paramai gauti tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020) ir kad bus pasiekta didesnio EGF naudojimo efektyvumo, skaidrumo, matomumo ir vėlesnių veiksmų po paramos suteikimo;
15. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;
16. pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų mažiau palankiomis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;
17. pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;
18. palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo įsteigtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi lėšų jam turi būti skiriama atskirai; taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;
19. apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti pratęsti taikymo dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;
20. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
21. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
xxxx m. xx xx d.
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą
(Švedijos paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1], ypač į jo 28 punktą,
atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2], ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;
(2) EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. galima teikti paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paraiškas;
(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos;
(4) 2011 m. gruodžio 23 d. Švedija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės AstraZeneca ir iki 2012 m. balandžio 16 d. ją papildė išsamesne informacija. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 4 325 854 EUR sumą;
(5) todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Švedijos pateiktą paraišką suteikti;
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 4 325 854 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.
2 straipsnis
Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
AIŠKINAMOJI DALIS
I. Pagrindiniai faktai
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių.
Remiantis 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1] 28 punkto ir Reglamento (EB) Nr. 1927/2006[2] 12 straipsnio nuostatomis fondo lėšos negali viršyti maksimalios 500 mln. EUR sumos, kurią sudaro bet kokia marža, numatyta nuo praėjusių metų bendrosioms išlaidoms nustatytos viršutinės ribos ir (arba) įsipareigojimų asignavimai, panaikinti per praėjusius dvejus metus, išskyrus tuos, kurie susiję su 1b išlaidų kategorija. Asignavimų sumos įrašomos į biudžetą kaip atidėjiniai, kai tik nustatomos pakankamos maržos ir (arba) panaikinami įsipareigojimai.
Pagal procedūrą Komisija, siekdama panaudoti fondo lėšas ir teigiamai įvertinusi paraišką, teikia pasiūlymą biudžeto valdymo institucijai mobilizuoti fondo lėšas ir atitinkamą prašymą pervesti lėšas. Tuo pat metu gali būti rengiamas trišalis dialogas siekiant susitarti dėl fondo lėšų panaudojimo ir reikiamų sumų. Gali būti rengiamas supaprastintas trišalis dialogas (raštu).
II. Dabartinė padėtis. Komisijos pasiūlymas
2012 m. liepos 16 d. Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo Švedijai siekiant remti darbuotojų, atleistų iš darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, kuriuos nulėmė globalizacija, pakartotinę integraciją į darbo rinką.
Tai šeštoji paraiška, kuri turi būti apsvarstyta vykdant 2012 m. biudžetą, dėl bendros 4 325 854 EUR sumos mobilizavimo iš EGF Švedijos reikmėms. Paraiškoje nurodyti 543 atleidimai įmonėje AstraZeneka per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį (nuo 2011 m. birželio 15 d. iki spalio 15 d.). Kiti 444 darbuotojai (iš viso – 987) atleisti prieš ataskaitinį laikotarpį ir po jo pagal tą pačią kolektyvinio atleidimo procedūrą. Atleistų darbuotojų skaičius apskaičiuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio antros pastraipos antrą įtrauką.
Paraiška Komisijai pateikta 2011 m. gruodžio 23 d., o papildoma informacija pateikta iki 2012 m. balandžio 16 d. Komisija nusprendė, kad paraiška atitinka Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio a punkte nustatytas EGF lėšų panaudojimo sąlygas ir kad ji buvo pateikta per to reglamento 5 straipsnyje nurodytą dešimties savaičių terminą.
Vienas iš kriterijų, kuriuos vertindama taikė Komisija, buvo atleidimų ir didelių globalizacijos nulemtų struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių tarpusavio ryšys. Švedijos valdžios institucijos teigia, kad globalizacija daro vis didesnį poveikį farmacijos sektoriui. Farmacijos pramonėje vykdomi reikšmingi pokyčiai, kad būtų išsaugotas jos konkurencingumas sudėtingomis sąlygomis. Daugelis įmonių išgyvena pereinamąjį laikotarpį; siekiant toliau plėtoti ekonomikos augimo centrus, svarstomos reorganizavimo, konsolidavimo, įmonių susijungimų ir įsigijimų galimybės. Pramonė siekia vis didesnės sąveikos, kad sumažintų didėjančias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) veiklos išlaidas.
Be to, Švedijos valdžios institucijos teigia, daugėja pasaulinių investicijų, atliekama vis daugiau biotechnologinių tyrimų, Kinijoje, Brazilijoje ir Indijoje atsiranda naujų konkurentų. MTTP finansavimo perspektyvos kiekviename regione yra skirtingos: JAV numatyta finansavimą didinti, Europoje ketinama griežtai riboti biudžeto išlaidas, todėl keletą metų investicijos šioje srityje gali būti ribojamos, tuo tarpu daugelis Azijos šalių vykdo tvirtus finansinius MTTP srityje priimtus įsipareigojimus (2009–2011 m. bendros MTTP išlaidos pasauliniu mastu pasiskirsto taip: JAV (34,71 proc.–34,0 proc.), Azija (33,6 proc.–35,3 proc.), Europa (24,1 proc.–23,2 proc.)). Ekonomikos nuosmukio metu Azijos MTTP bendruomenės padidino savo investicijas į MTTP ir įgijo didesnės svarbos. Palyginus pasaulines mokslinių tyrimų bendruomenes, didžiausią susirūpinimą kelią MTTP padėtis Europos Sąjungoje. Siekdamos atgaivinti ekonomiką po nuosmukio ir priverstos mažinti deficitą, vyriausybės gali apkarpyti paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai[3]. Remiantis Frost & Sullivan – konsultavimo augimo klausimais įmonės – 2010 m. ataskaita[4], apie 70 proc. apklaustų farmacijos įmonių svarsto apie gamybos perkėlimą į Aziją. Šiose rinkose taip pat reikalaujama, kad vaistai būtų išbandomi su vietos gyventojais, todėl MTTP svarba Azijos rinkose didėja.
Be to, Švedijos valdžios institucijos teigia, kad farmacijos pramonė susiduria su vis didesniu generinių vaistų skverbimusi į rinką, nes pagrindinių prekės ženklu pažymėtų produktų patentų galiojimas baigiasi. Generinių vaistų pramonė neseniai buvo iš esmės restruktūrizuota. Dėl įmonių susijungimų ir įsigijimų vis didesnė pasaulinės generinių vaistų rinkos dalis priklauso pagrindiniams sektoriaus veikėjams. Generiniai vaistai paprastai gaminami Azijos šalyse, kuriose darbo užmokestis nedidelis, o jų kaina sudaro maždaug 10 proc. pirminio produkto, kurio patentas baigia galioti, kainos. Tokia padėtis neigiamai veikia daugelį įmonių, kurios privalo mažinti išlaidas. Didieji Europos gamintojai dėmesį sutelkia į brangiai kainuojančių klinikinių tyrimų etapų atlikimą, taip pat rinkodarą ir patvirtinimo procesą. Su moksliniais tyrimais susijusi veikla vykdoma vis rečiau.
Daugelis šalių už Europos ribų kuria biomokslų ir pramonės strategijas vaistų, biotechnologijų ir medicinos technologijų srityse. Europos įmonės turi atsižvelgti į šią padėtį ir pritaikyti savo gamybą. AstraZeneca (kuri turėjo tris MTTP centrus Švedijoje) laikėsi tendencijos ir 2010 m. priėmė naują MTTP strategiją. Joje numatyta orientuotis į mažesnį skaičių ligų, uždaryti centrus (įskaitant Lundo ir Umeo miestuose) ir naudoti daug daugiau išorinių išteklių – užsakomųjų darbų. Sekdama pasaulines tendencijas AstraZeneca taip pat padidino investicijas į MTTP Kinijoje ir Rusijoje (AZ China yra didžiausia tarptautinė farmacijos įmonė Kinijos receptinių vaistų rinkoje; 2011 m. AZ taip pat paskelbė apie mokslo centro (Predictive Science Centre) atidarymą Sankt Peterburge.
Švedijos valdžios institucijos teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog medicininių tyrimų srityje Švedijos padėtis buvo tvirta, kolektyvinių atleidimų iš AstraZeneca nesitikėta. Nors, vis labiau plintant generiniams vaistams, buvo numatyta, kad padėtis farmacijos sektoriuje blogės, poveikis įmonei AstraZeneca buvo didesnis nei tikėtasi. AstraZeneca buvo laikoma stabilia įmone, turinčia ilgą ir sėkmingą veiklos istoriją ir užimančia dominuojančią padėtį Švedijos mokslo pramonėje – ketvirtadalis dirbančiųjų gyvosios gamtos mokslų sektoriuje yra AstraZeneka darbuotojai. Be to, Švedijos vyriausybė jau seniai siekia, kad tarpdisciplininis mokslinių tyrimų centras – Europos neutronų tyrimų centras – būtų įsteigtas Lunde, ir buvo tikimasi, kad AstraZeneca skirs papildomų išteklių Lunde atliekamiems moksliniams tyrimams. Atsižvelgiant į didelį medicininių paslaugų poreikį kvėpavimo takų ir uždegiminių ligų srityje, šios kategorijos MTTP centro uždarymas Lunde buvo labai netikėtas.
Suderintų finansuotinų individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketas, įskaitant jo suderinamumą su veiksmais, kurie finansuojami pagal struktūrinius fondus, apima priemones, skirtas 700 tikslinių darbuotojų reintegruoti į darbą, pavyzdžiui, pagalbą ieškant darbo, profesinį orientavimą, mokymą ir perkvalifikavimą, pagalbą pradedantiesiems dirbti savarankiškai, darbo paieškos išmokas, judumo išmokas ir vyresnio amžiaus darbuotojų skatinimo priemones.
Pasak Švedijos valdžios institucijų, visos išvardytos priemonės sudaro suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą; tai aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taikant siekiama grąžinti darbuotojus į darbo rinką. Šios individualioms reikmėms pritaikytos paslaugos teikiamos nuo 2010 m. spalio 26 d.
Atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnyje nustatytus kriterijus, paraiškoje Švedijos valdžios institucijos:
· patvirtino, kad EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurias įmonės privalo taikyti pagal nacionalinės teisės arba kolektyvinių sutarčių nuostatas;
· įrodė, kad įgyvendinant veiksmus parama bus teikiama atskiriems darbuotojams ir nebus naudojama įmonėms arba sektoriams restruktūrizuoti;
· patvirtino, kad nurodytiems tinkamiems finansuoti veiksmams neteikiama pagalba pagal kitas ES finansines priemones.
Dėl valdymo ir kontrolės sistemų, Švedija pranešė Komisijai, kad finansinį įnašą valdys Švedijos valstybinė įdarbinimo tarnyba (VĮT), kuri paskirta būti valdymo ir mokėjimų institucija. Vidaus audito skyrius – atskira įstaiga prie VĮT – tikrins projekto sąskaitas.
Remiantis Komisijos vertinimu, paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus tinkamumo gauti paramą kriterijus, taigi biudžeto valdymo institucijai rekomenduojama paraiškas patvirtinti.
Kad galėtų mobilizuoti fondo lėšas, Komisija pateikė biudžeto valdymo institucijai prašymą perkelti bendrą 4 325 854 EUR sumą iš EGF rezervo eilutės 40 02 43 įsipareigojimams į EGF biudžeto eilutę 04 05 01.
Pranešėjas palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai (50 000 000 EUR).
Jis primena, kad EGF sukurtas kaip atskira specifinė priemonė, kuriai iškelti konkretūs tikslai ir nustatyti konkretūs terminai, taigi jam turi būti skiriamos atskiros lėšos. Taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių – ši praktika, kurios buvo imamasi anksčiau, gali daryti neigiamą įtaką siekiant įvairių politikos tikslų.
Remiantis TIS, mobilizuojamų fondo lėšų suma negali viršyti viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos.
Tai šeštasis biudžeto valdymo institucijai 2012 m. pateiktas pasiūlymas mobilizuoti fondo lėšas. Todėl iš turimų asignavimų atėmus prašomą sumą (4 325 854 EUR), likusi suma, kurią vis dar bus galima panaudoti iki 2012 m. pabaigos, sudarys 478 320 471 EUR. Vadinasi, liks daugiau kaip 25 proc. maksimalios EGF skirtos metinės sumos, kurią galima skirti asignavimams per paskutiniuosius keturis 2012 m. mėnesius, kaip reikalaujama pagal EGF reglamento 12 straipsnio 6 dalį.
III. Procedūra
Siekdama į 2012 m. biudžetą įtraukti atitinkamus įsipareigojimų asignavimus, Komisija pateikė prašymą dėl asignavimų perkėlimo, kaip reikalaujama pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 28 punktą.
Galėtų būti surengtas supaprastintas trišalis dialogas siekiant aptarti Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo, kaip numatyta teisinio pagrindo 12 straipsnio 5 dalyje, nebent Parlamentui ir Tarybai nepavyktų pasiekti susitarimo.
Remiantis vidaus susitarimu Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas turėtų būti įtrauktas į procesą kaip susijęs komitetas, kad teiktų konstruktyvią paramą ir dalyvautų vertinant paraiškas, pateiktas siekiant gauti fondo lėšų. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė pateikti pranešimo pakeitimus ir įprastą laiško forma išdėstytą nuomonę, kuriuose atsispindėtų jo pozicija ir konstruktyvus indėlis.
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje, priimtoje 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje, patvirtinta, kad svarbu užtikrinti sparčią sprendimų dėl fondo lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą tinkamai atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą.
- [1] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
- [2] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
- [3] 2011 m. pasaulinė MTTP finansavimo prognozė, www.rdmag.com.
- [4] „Farmacijos ir biotechnologijų pramonės dinamika“, Frost & Sullivan, 2010 m., www.frost.com.
PRIEDAS: UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
EK/ic
D(2012)47877
Alainui Lamassoure'ui
Biudžeto komiteto pirmininkui
ASP 13E158
Tema: Nuomonė dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EFG) lėšų mobilizavimo pagal Švedijos paraišką „EGF/2011/015 SE/Astra Zeneca“ (COM(2012)396 galutinis)
Gerbiamasis pirmininke,
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas (EMPL) ir jo EGF darbo grupė apsvarstė klausimą dėl EGF lėšų mobilizavimo pagal paraišką „EGF/2011/015 SE/Astra Zeneca“ ir patvirtino toliau pateiktą nuomonę.
EMPL komitetas ir EGF darbo grupė pritaria, kad būtų mobilizuotos fondo lėšos pagal minėtąją paraišką. Tačiau EMPL komitetas pateikia keletą pastabų, tiesa, įtakos sprendimui pervesti mokėjimus jos neturės.
EMPL komiteto svarstymai pagrįsti toliau išdėstytomis aplinkybėmis:
A) Kadangi ši paraiška pagrįsta EGF reglamento 2 straipsnio a punktu ir susijusi su 700 darbuotojais iš 987, per referencinį laikotarpį, kuris tęsėsi nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. spalio 15 d., prieš jį ir po jo atleistais iš įmonės AstraZeneca;
B) kadangi Švedijos valdžios institucijos teigia, kad atleidimų priežastis – dideli globalizacijos nulemti struktūriniai pasaulio prekybos sistemos pokyčiai, kurie daro vis didesnę įtaką farmacijos sektoriui;
C) kadangi dėl globalizacijos farmacijos pramonėje šiuo metu vykdomas didelis pertvarkymas, kad būtų galima susidoroti su didėjančio Azijos gamintojų konkurencingumo iššūkiu;
D) kadangi Švedijos valdžios institucijos teigia, kad dėl mažų ES įsipareigojimų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir vis dažnesnio generinių vaistų naudojimo, kai baigiasi patentų galiojimas, Europos pramonės srityje buvo paskatintas tolesnis išlaidų mažinimas, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) mažinimas, gamybos ir mokslinių tyrimų perkėlimas į Aziją ir dažnesnis užsakomųjų paslaugų naudojimas;
E) kadangi Švedijos valdžios institucijos teigia, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros centro Lunde uždarymas buvo netikėtas atsižvelgiant į stabilią AstraZeneca padėtį Europos rinkose ir jos dominavimą Švedijos mokslo pramonės srityje;
F) kadangi 36,43 proc. darbuotojų, kuriems numatytos priemonės, yra vyrai, o 63,57 proc. – moterys; kadangi 76,57 proc. darbuotojų amžius yra nuo 24 iki 54 metų, o 23,29 proc. darbuotojų vyresni nei 55 metų;
G) kadangi atleistų darbuotojų kvalifikacija yra labai aukšta ir įvairi, pusę darbuotojų, kuriems numatytos priemonės, sudaro fizikai, chemikai, fizinių ir inžinerijos mokslų technikai, kompiuterių ir gyvosios gamtos mokslai specialistai;
Taigi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Švedijos paraiškos įtraukti toliau išdėstytus pasiūlymus:
1. pritaria šiam Švedijos vyriausybės prašymui dėl finansinės paramos iš EGF, netgi jei ši valstybė narė yra prieš EGF buvimą po 2013 m.;
2. pritaria Komisijos nuomonei, kad laikomasi EGF reglamento (1927/2006) 2 straipsnio a punkte nurodytų sąlygų, todėl Švedija turi teisę į finansinę paramą pagal šį reglamentą;
3. pažymi, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Švedijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2012 m. liepos 16 d. Europos Komisija pateikė paraiškos vertinimą; apgailestauja, kad įvertinimo laikotarpis užsitęsė;
4. apgailestauja dėl AstraZeneka sprendimo didinti investicijas į MTTP tokiose šalyse kaip Kinija ar Rusija, nes tai rodo strategiją, kuri žalinga aukštos kvalifikacijos reikalaujantiems darbams ES ir prieštarauja strategijai „Europa 2020“.
5. ragina užtikrinti ES ir trečiųjų šalių prekybos abipusiškumą, nes tai pagrindinė ES bendrovių patekimo į naujas ne Europos šalių rinkas sąlyga;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad iš įmonės AstraZeneka atleisti darbuotojai yra labai aukštos kvalifikacijos ir išsilavinę, taigi jų atžvilgiu turėtų būti taikomas specialus požiūris; apgailestauja, kad Švedijos valdžios institucijos nepranešė apie sritis, kuriose planuojamos mokymo priemonės ir profesinis konsultavimas, taip pat ar ir kaip tai pritaikyta prie vietos darbo rinkų, patyrusių šių atleidimų iš darbo poveikį;
7. pažymi, kad MTTP veiklą, kuri buvo vykdoma Lundo įmonėje, AstraZeneka perkėlė į Miolndalo įmonę; klausia, ar Lundo darbuotojams buvo siūloma galimybė dirbti išplėstoje Miolndalo gamykloje, užuot juos atleidus;
8. palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Švedijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2011 m. spalio 26 d., iš anksto, dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintą paketą;
9. pažymi, kad suderintų priemonių rinkinyje numatyta įvairių paskatų, kuriomis siekiama skatinti dalyvauti minėtose priemonėse: 7 170 EUR išmoka ieškantiems darbo (apskaičiuota dalyvavimui, trunkančiam vidutiniškai 6 mėn.) ir 500 EUR judumo išmoka; primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymams ir darbo paieškoms, taip pat mokymo programoms, o ne tiesioginėms bedarbių pašalpoms, kurios priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai, finansuoti;
10. palankiai vertina tai, kad Švedijos valdžios institucijos planuoja organizuoti informuotumo apie veiklą, kurią remia EGF, didinimo kampaniją;
Pagarbiai
Pervenche Berès
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
10.10.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
25 5 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marta Andreasen, Richard Ashworth, Francesca Balzani, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Göran Färm, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Ingeborg Gräßle, Lucas Hartong, Jutta Haug, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Barbara Matera, Juan Andrés Naranjo Escobar, Nadezhda Neynsky, Dominique Riquet, Potito Salatto, Alda Sousa, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Alexander Alvaro, Jürgen Klute, Georgios Papastamkos, Nils Torvalds, Catherine Trautmann |
||||