Pranešimas - A7-0338/2012Pranešimas
A7-0338/2012

PRANEŠIMAS su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo

18.10.2012 - (2011/2050(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Hannes Swoboda


Procedūra : 2011/2050(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0338/2012

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo

(2011/2050(INI))

Europos Parlamentas,

–     atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę,

–     atsižvelgdamas į 2008 m. pradėtas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,

–     atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame pasibaigus 2003 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge vykusiam 11-ajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, nurodytą bendrą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendrą bendradarbiavimo išorės saugumo klausimais erdvę ir bendrą mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę (keturios bendros erdvės),

     atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ES ir Rusijos santykių,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl eksporto muitų žaliavoms nustatymo ar padidinimo projekto sudarymo[1],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0338/2012),

A.   kadangi pagal sąlygų laikymosi principą į bendros ES užsienio ir saugumo politikos plėtrą kaip strateginė partnerė turėtų būti įtraukta Rusija, jeigu bus laikomasi pagrindinių vertybių, kuriomis pagrįsta ES, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą, pagarbą žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei pagarbą JT chartijai ir tarptautinės teisės principams, ir jos bus puoselėjamos; kadangi Rusija – tai šalis, kurios kultūros pagrindas susijęs su Europa ir kuri yra svarbi pasaulio ir regioninės politikos dalyvė, nes yra JT Saugumo Tarybos, G 8, G 20, Europos Tarybos ir ESBO narė, ir kaip šių organizacijų narė atsakinga už įsipareigojimų laikymąsi, ypač atsižvelgiant į Europos Tarybos 2012 m. spalio mėn. stebėsenos ataskaitą;

B.   kadangi Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, kartu su kitomis narėmis yra atsakinga už stabilumo palaikymą pasaulyje; kadangi daugelį sudėtingų klausimų tarptautiniu mastu galima išspręsti tik laikantis koordinuoto požiūrio, įskaitant ir Rusiją;

C.   kadangi ekonominė ES ir Rusijos tarpusavio priklausomybė nuolat didėja ir kadangi dėl to ES ir Rusijos glaudesnis bendradarbiavimas ir geri kaimynystės ryšiai turėtų būti laikomi labai svarbiais siekiant užtikrinti abiejų susitarimo šalių stabilumą, saugumą ir gerovę;

D.   kadangi Vladimiro Putino valdoma Rusija tik pasirinktinai suinteresuota bendrų politikos krypčių formavimu ir nerodo jokių tikrų ketinimų tikrai ir plataus užmojo strateginei partnerystei plėtoti siekiant įgyvendinti tarptautinę teisę ir išvengti konfliktų;

E.   kadangi nuo 1994 m., kai buvo pasirašytas šiuo metu galiojantis Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, ES ir Rusijoje įvyko daug svarbių politinių, institucinių, socialinių ir ekonominių pokyčių;

F.   kadangi 2012 m. rugpjūčio 22 d. Rusijos prisijungimas prie PPO yra didžiulis žingsnis, galėsiantis padėti paspartinti Rusijos ekonomikos modernizavimą ir taip pat pasitarnauti kaip gera paskata Rusijai laikytis tarptautinių taisyklių ir standartų, susijusių su prekyba, dėl kurių ji prisiėmė įsipareigojimus;

G.   kadangi su tokiais pokyčiais susijusius klausimus, o kartu ir naujų ES ir Rusijos santykių problemų ir galimybių klausimus reikia spręsti ir dvišaliu, ir daugiašaliu lygmenimis; kadangi, nepaisant dabartinio Rusijos vangumo, ambicingas, išsamus ir teisiškai privalomas, svarbiausias bendradarbiavimo sritis apimantis ir bendromis demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei vertybėmis pagrįstas naujas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas galėtų būti tikros partnerystės strategijos pagrindas; kadangi ypač reikėtų pabrėžti, kad būtina plėtoti tikrą ES ir Rusijos visuomenių partnerystę;

H.   kadangi ES ir toliau laikosi įsipareigojimo dar labiau stiprinti ir vystyti santykius su Rusija, taip pat laikytis iniciatyvos „Partnerystė siekiant modernizavimo“, kuri pagrįsta bendrais interesais ir tvirtu įsipareigojimu puoselėti visuotines vertybes, demokratinius principus, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;

I.    kadangi neproporcinga, kad pankroko grupės „Pussy Riot“ narės už protesto prieš Prezidentą Vladimirą Putiną renginį Maskvos stačiatikių katedroje nuteistos dvejus metus kalėti, ir tai kelia didelį susirūpinimą dėl Rusijos teisingumo sistemos požiūrio į piliečius, be to, šiuo nuosprendžiu siekiama įbauginti Rusijos pilietinę visuomenę;

J.    kadangi vykstančiose derybose turėtų būti tinkamai įvertintas ES ir Rusijos santykių status quo, atsižvelgiant į vykstančius dvišalius Rusijos ir ES valstybių narių ginčus;

K.   kadangi ES ir Rusijos santykiams ir toliau kenkia tai, kad Rusija nesugeba visapusiškai laikytis demokratinių vertybių ir stiprinti teisinės valstybės;

L.   kadangi nuolatinis opozicijos jėgų ir NVO atstovų bauginimas, priekabiavimas ir suėmimai, neseniai priimti NVO finansavimo ir susirinkimų teisės įstatymai, įstatymas dėl šmeižto ir įstatymas, pagal kurį nustatomi interneto apribojimai, taip pat didėjantis spaudimas, daromas laisvoms ir nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir mažumoms dėl seksualinės orientacijos ir religijos, skatina tolesnį padėties, susijusios su žmogaus teisėmis ir demokratiniais principais, blogėjimą Rusijoje;

M.  kadangi dabartinis Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas turi ir toliau galioti ir būti taikomas, kol bus sudarytas ir įsigalios naujas susitarimas;

N.   kadangi 2012 m. spalio 14 d. visoje Rusijoje vyks vietos ir regionų valdžios rinkimai, pirmą kartą per daugelį metų juose dalyvaus nepriklausomos opozicijos partijos; kadangi po 2011 m. gruodžio mėn. vykusių protestų kartu bus vykdomi ir tiesioginiai gubernatorių rinkimai;

O.   kadangi minėtus naujus arba iš dalies pakeistus įstatymus priėmė Valstybės Dūma, kurios pastarieji rinkimai, pasak ESBO rinkimų stebėjimo misijos ir EP, nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi;

P.   kadangi tam tikros procedūros, kurios buvo panaudotos prieš opoziciją, pavyzdžiui, siekta iš buvusio Dūmos ir opozicijos partijos „Just Russia“ nario Genadijaus Gudkovo atimti mandatą, gali būti laikomos selektyvaus teisingumo taikymo pavyzdžiais ir kišimusi į teisėtą politinę veiklą;

1.    atsižvelgdamas į tai, kad vyksta derybos dėl naujo susitarimo, Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai teikia šias rekomendacijas:

Derybų vedimo klausimu

a)    užtikrinti, kad naujame susitarime būtų numatytas išsamus, perspektyvus ir teisiškai privalomas tolesnio santykių su Rusija plėtojimo ateinančiais metais pagrindas, atsižvelgiant į tai, kad reikia siekti glaudesnio bendradarbiavimo visose srityse, kuriose ES ir Rusijos interesai gali sutapti, kartu remiant Europos interesus ir vertybes tose srityse, kuriose interesai skiriasi, taip pat atsižvelgiant į poreikį remti šalies demokratizavimą ir modernizavimą; imtis reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad derybos su Rusija vyktų nuosekliai, taip pat išreiškiant ES susirūpinimą dėl nedidelės dabartinių derybų pažangos, dėl kurios šiuo derybų etapu nepasiekta lauktų rezultatų; primena, kad strateginė partnerystė gali būti sudaryta, tik jei abi pusės sutiks laikytis visuotinių demokratinių principų; pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykiai turi būti pagrįsti abipusiškumu;

b)   aktyviai dirbti siekiant užbaigti derybas dėl susitarimo, kadangi tai bus naudinga abiem šalims ir derės su aktyvesniu ir vis glaudesniu jų bendradarbiavimu; užtikrinti, kad derybose atsirastų tarpusavio pasitikėjimas ir būtų telkiamas dėmesys į apčiuopiamų rezultatų siekimą ir politinį turinį;

c)    ieškoti kuo didesnio ES valstybių narių sutarimo atsižvelgiant į derybų dėl naujo susitarimo su Rusija tikslus ir į pačių derybų vedimą, kad ES laikytųsi vienos stiprios pozicijos; pabrėžti Sąjungos kaip vienos institucijos dalyvavimo derybose svarbą ir laikytis pozicijos, kad valstybių narių interesai, susiję su Rusija ir atvirkščiai, būtų labiau skatinami ir ginami Sąjungos lygmeniu;

d)   skirti daug dėmesio reikalavimams, kuriuos ES ketina nustatyti demokratinių principų, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei srityje, ir šių principų laikymąsi laikyti būtina ES ir Rusijos susitarimo pasirašymo sąlyga;

e)    pabrėžti, kad naujojo susitarimo sudarymas bus logiškas ir būtinas kitas ES ir Rusijos santykių pažangos etapas, atitinkantis dabartinį PBS ir padėtį Rusijai įstojus į PPO;

f)    atsižvelgiant į pirmiau išsakytas mintis, priminti, kad ES turėtų derėtis dėl šio susitarimo tik su Rusija, o ne su Muitų sąjunga, kurios šalis yra Rusija;

g)    priminti, kad Rusijos ekonomikos ir politikos modernizavimas naudingas abiem šalims ir kad ES norėtų paspartinti procesą, kuris pradėtas vykdant darbotvarkę „Partnerystė siekiant modernizavimo“; pabrėžti, kad Rusijos modernizavimo politika negali būti apribota tik ekonomikos sritimi ir turėtų būti vykdoma kartu su išsamia politine reforma, pagal kurią didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas teisinės valstybės užtikrinimui ir kovai su korupcija;

h)    aktyviai koordinuoti įvairias ES valstybių narių ir Rusijos Federacijos dvišales modernizavimo partnerystes, taip užtikrinant nuoseklią ir veiksmingesnę ES politiką;

Politinio dialogo ir bendradarbiavimo klausimu

i)     įdėmiai stebėti Rusijos vidaus raidą, bendradarbiauti su visais svarbiausiais politiniais veikėjais, remti Rusijos institucijų stiprinimą ir demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principus; kartu reikia aktyviai remti visas visuomenines iniciatyvas, kuriomis siekiama kurti pilietinę visuomenę, kuri vadovaujasi demokratijos ir teisinės valstybės principais, didžiausią dėmesį skiriant internetinei erdvei, kuria turi būti naudojamasi siekiant šio tikslo;

j)    pabrėžti, kaip svarbu, kad Rusija užtikrintų nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos veiklą ir sustiprintų kovą su korupcija;

k)   raginti Rusiją vykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, kad būtų užtikrintas politinės sistemos teisėtumas;

l)     pabrėžti, kad svarbu, jog Rusija visapusiškai laikytųsi savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir pagrindinių žmogaus teisių principų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, prie kurių Rusija yra prisijungusi; priminti, kad politinis pliuralizmas, žiniasklaidos laisvė, teisinė valstybė, teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, žodžio ir susirinkimų laisvė (taip pat ir internete), veiksmingos ir nepriklausomos profsąjungos ir nediskriminavimas yra būtinos Rusijos tolesnio vystymosi ir modernizavimo, tai pat ES ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo tvarumo sąlygos;

m)   pabrėžti, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turi rimtai žiūrėti į savo atsakomybę už tarptautinę taiką, stabilumą ir saugumą;

n)    išreikšti susirūpinimą dėl blogėjančios pilietinės visuomenės vystymo aplinkos Rusijoje, ypač dėl neseniai priimtų įstatymų dėl demonstracijų, NVO, šmeižto ir teisinio interneto reglamentavimo, kuriuose yra dviprasmiškų nuostatų ir todėl jie gali būti taikomi savavališkai; priminti Rusijos valdžios institucijoms, kad modernioje ir klestinčioje visuomenėje turi būti pripažįstamos ir saugomos visų piliečių individualios ir kolektyvinės teisės; atsižvelgiant į tai, raginti Rusijos valdžios institucijas laiku imtis veiksmų siekiant suderinti minėtus teisės aktus su tarptautiniais standartais ir imtis spręsti šiuos klausimus derybų metu;

o)   reikalauti aktyviau vykdyti ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kad jis taptų veiksminga žmogaus teisių pažangos Rusijoje priemonė; visų pirma raginti Rusijos valdžios institucijas nenustatyti nereikalingų taikių susirinkimų apribojimų, užtikrinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą, nutraukti nebaudžiamumą už praeities nusižengimus ir aktyvistų nužudymus, sukurti tokią aplinką, kurioje pilietinė visuomenė ir NVO galėtų veikti nepatirdamos nereikalingų apribojimų, nebijodamos užpuldinėjimų ir bauginimų, ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų; raginti abi susitarimo šalis užtikrinti didesnį ES ir Rusijos konsultacijų žmogaus teisių klausimais skaidrumą ir atvirumą, inter alia, užtikrinant, kad parengiamuosiuose susitikimuose su Rusijos ir tarptautinėmis NVO ir konsultaciniuose susitikimuose dalyvautų visų susijusių Rusijos ministerijų atstovai;

p)   tvirtai pareikšti, kad pakartotiniai bandymai apriboti regioniniu ir federaliniu lygmenimis žmogaus teises, būtent žodžio ir susirinkimų laisvę, be kita ko, susijusias su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, prieštarauja Rusijos įsipareigojimams pagal jos konstituciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

q)   pabrėžti, kad Rusijos valdžios institucijos turi panaikinti nebaudžiamumą šalyje, taip pat politiniais motyvais pagrįstą persekiojimą, suėmimus ir įkalinimus, ir pabrėžti būtinybę liautis taikius represines priemones prieš politinę opoziciją; užtikrinti, kad būtų besąlygiškai išaiškinti įvykdyti gausūs žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant Michailo Chodorkovskio įkalinimą ir Sergejaus Magnickio, Aleksandro Litvinenkos, Anos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos ir kitų mirties aplinkybes, kurios dar neištirtos nešališkai ir nepriklausomai;

r)    raginti Rusiją nesinaudoti sąvoka „tradicinės vertybės“ siekiant įteisinti mažumų grupių diskriminaciją, nutildyti disidentus arba pažeisti žmonių teises;

s)    į naują išsamų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukti sąlygas ir kriterijus dėl žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo, kaip numatyta Rusijos konstitucijoje, ir kuo labiau remtis Europos Tarybos ir ESBO sistemomis, kurioms Rusija yra įsipareigojusi, ir aiškiai nustatyti mechanizmą, pagal kurį didelių pažeidimų ir neatitikties atveju būtų numatytas susitarimo taikymo sustabdymas;

t)    pabrėžti, kad sukūrus politinę sistemą, pagal kurią užtikrinamos vienodos sąlygos visoms politinėms partijoms užtikrinant tikrą konkurenciją ir veiksmingas politines alternatyvas, visai Rusijos visuomenei ir strateginei ES ir Rusijos partnerystei būtų suteiktas impulsas ir tai būtų joms naudinga; šiuo klausimu raginti Rusiją konkrečiai atkreipti dėmesį į visas ESBO rekomendacijas, susijusias su pastaraisiais rinkimais;

u)    įtraukti nuostatas, susijusias su veiksmais, kurie būtini siekiant panaikinti paplitusią korupciją, kuri daro žalą piliečių pasitikėjimui valstybe ir kenkia modernizavimo pastangoms; taip pat įtraukti konkrečias Rusijos ir ES bendradarbiavimo, susijusio su tarpvalstybinės korupcijos pažabojimu, sąlygas;

v)    skatinti ES ir Rusijos strateginę partnerystę siekiant spręsti pasaulio problemas, pavyzdžiui, ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, taikaus užsitęsusių ir naujų konfliktų sprendimo remiantis Jungtinių Tautų chartijos ir galiojančios tarptautinės teisės principais, energijos tiekimo saugumo, Arkties dimensijos, klimato kaitos, skurdo mažinimo problemas, taip pat bendrus šios partnerystės uždavinius; primygtinai reikalauti, kad Rusija nedelsdama nutrauktų ginklų platinimą šalyse, kurioms taikomas ES, ESBO ir JT paskelbtas ginklų embargas;

w)   bendradarbiauti su Rusija siekiant prisiimti atsakomybę už stabilumo, politinio bendradarbiavimo ir ekonominės plėtros stiprinimą bendros kaimynystės šalyse ir atkreipti dėmesį į kiekvienos šalies suverenią teisę pasirinkti užsienio politikos kryptį ir saugumą užtikrinančius susitarimus;

x)    ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti plačiai paplitusį žmogaus teisių pažeidimų ir teisinės valstybės nebuvimo Šiaurės Kaukaze nebaudžiamumą;

y)    raginti Rusiją aktyviai supaprastinti įsisenėjusių konfliktų sprendimą ir paspartinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą siekiant išspręsti užsitęsusius konfliktus Moldovoje ir Pietų Kaukaze, remiantis tarptautine teise ir taikių konfliktų sprendimų principais; rengti intensyvesnes derybas su Rusija, kad būtų užtikrintas besąlygiškas 2008 m. susitarimo dėl karinių veiksmų nutraukimo laikymasis; raginti Rusiją panaikinti Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimą; taip pat užtikrinti visišką ir nevaržomą ES stebėsenos misijos patekimą į šias Gruzijos teritorijas;

z)    toliau stengtis visiškai įgyvendinti bendrus veiksmus siekiant bevizio trumpalaikių kelionių režimo, kad palaipsniui būtų panaikintas vizų režimas tarp Šengeno šalių ir Rusijos; kuo labiau ir kuo greičiau palengvinti vizų režimą dėstytojams, studentams, mokslininkams, žurnalistams, verslininkams ir pilietinės visuomenės atstovams, taip pat jaunimo mainų tikslais; bent minimaliai suderinti valstybių narių Vizų kodekso taikymą, susijusį su reikalavimais;

aa)  pabrėžti bendradarbiavimo mokslo, kultūros ir švietimo srityje, žmonių tarpusavio ryšių puoselėjimo ir didesnio ES ir Rusijos visuomenių tarpusavio supratimo skatinimą;

Ekonominio bendradarbiavimo klausimu

ab)  deramai atsižvelgti į stiprėjantį ES ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, į abipuses importo rinkas ir prekių, paslaugų ir energijos tiekėjus;

ac)  atidžiai stebėti, vertinti, skatinti ir palaikyti Rusijos atitiktį PPO taisyklėms ir jos ketinimus pasinaudoti naryste PPO siekiant skatinti struktūrines reformas; pagaliau skatinti Rusijos siekį tapti EBPO nare;

ad)  pabrėžti, jog būtinybė Rusijai visapusiškai laikytis PPO taisyklių yra būtina sąlyga ir minimalus reikalavimas tam, kad būtų sudarytas susitarimas su ES; todėl reikia persvarstyti esamų rusiškų prekių ir paslaugų importo suvaržymų atitiktį PPO taisyklėms ir prireikus juos panaikinti;

ae)  primygtinai reikalauti sudaryti dvišalį ES ir Rusijos susitarimą, kartu aiškiai nurodant, kad ES ir Rusijos vadovaujamos muitų sąjungos susitarimas galėtų būti planuojamas tik ilgalaikėje perspektyvoje ir įsigaliojus dvišaliam susitarimui;

af)   raginti kolegas iš Rusijos parodyti aiškią politinę valią siekti susitarimo dėl teisiškai privalomų nuostatų dėl prekybos ir investicijų – jos turėtų būti paremtos nuostatomis, kurios jau įtrauktos į PBS, ir turėtų atitikti stojimo į PPO sąlygas; priminti, kad ES tikslas šioje srityje – pagerinti verslo aplinką ir ją stabilizuoti, kadangi tai būtų naudinga abiem šalims ir toliau skatintų siekti tikslų, nustatytų pagal 2010 m. pradėtą Partnerystę siekiant modernizavimo;

ag)  spręsti nuolatinę suklastotų produktų gamybos ir pardavimo Rusijoje problemą;

ah)  raginti Rusiją tęsti savo ekonomikos pertvarkymo veiklą ir paspartinti perėjimą nuo ekonomikos, orientuotos į energiją ir paremtos ja, prie pramonės ir paslaugų ekonomikos, pagrįstos veiksmingu išteklių panaudojimu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimu; pabrėžia, kad naftos kainos nuolat kinta ir kad dabartinės aukštos kainos neturėtų būti dingstis atidėlioti būtiną ekonomikos modernizavimą;

ai)   pabrėžti bendros Europos energetikos užsienio politikos, kuria pradėjus trišalį ES, Rusijos ir tranzito šalių bendradarbiavimą siekiama padidinti energetinį saugumą, sukūrimo svarbą;

aj)   atsižvelgti į tai, kad dar reikia dėti daug pastangų, kad būtų investuojama į nuo sovietinių laikų likusias infrastruktūras, kurios labai svarbios Rusijos ekonomikai ir ES investicijoms;

ak)  įtraukti esminį, teisiškai įpareigojantį skyrių dėl energijos siekiant užtikrinti patikimą ir ekonomiškai naudingą energijos tiekimą ES; užtikrinti, kad partnerystė energetikos srityje būtų pagrįsta skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, monopolinių veiksmų pašalinimo, abipusiškumo ir nediskriminavimo principais; pabrėžti, kad reikia išspręsti neišspręstus klausimus, susijusius su energijos tiekimu ES valstybėms narėms; užtikrinti, kad Energijos chartijos sutarties principai būtų įtraukti į naują susitarimą ir taptų jo neatsiejama dalis;

al)   užtikrinti teisiškai privalomo skyriaus dėl eksporto muitų žaliavoms nustatymo ar padidinimo įtraukimą;

am) remiantis visomis esamomis priemonėmis ir sutartimis, stebėti ir reikalauti, kad būtų įdiegti griežčiausi tiek veikiančių, tiek statomų branduolinių elektrinių tarptautiniai saugos standartai Rusijoje ir jų būtų laikomasi; šiuo atžvilgiu raginti Rusiją ratifikuoti ir nedelsiant pradėti laikytis JTEEK (Espoo) konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste;

an)  raginti Rusiją sustabdyti visus Černobylio tipo ir pirmosios kartos branduolinius reaktorius, ypač esančius netoli ES sienų, ir išreikšti susirūpinimą dėl branduolinių elektrinių projektų Kaliningrado srityje ir Sosnovyj Bore;

ao)  stiprinti tolesnį tarpusavio bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir mokslo srityse; puoselėti abipusį XX a. istorijos suvokimą;

ap)  išreikšti didelį susirūpinimą dėl komercinio gręžinių gręžimo Arkties regione ir visoje Rusijoje aplink gręžimo vietas plačiai paplitusios taršos;

aq)  konsultuotis su Europos Parlamentu dėl nuostatų, reglamentuojančių parlamentų bendradarbiavimą;

ar)  įtraukti aiškius naujo susitarimo įgyvendinimo kriterijus ir numatyti stebėsenos mechanizmus, įskaitant reguliarų ataskaitų teikimą Europos Parlamentui;

as)  skatinti ES derybų grupę ir toliau gerai bendradarbiauti su EP ir nuolat teikti dokumentais paremtą informaciją apie derybų pažangą pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais;

2.    nepraranda budrumo dėl reikalavimų, kuriuos ES ketina nustatyti demokratinių principų laikymosi srityje, ir šių principų laikymąsi laiko būtina ES ir Rusijos susitarimo pasirašymo sąlyga;

3.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai, taip pat ją nusiųsti Rusijos Federacijos vyriausybei ir Rusijos Valstybės Dūmai susipažinti.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (27.6.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo
(2011/2050(INI))

Nuomonės referentė: Inese Vaidere

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES ir Rusija yra nepriklausomi prekybos partneriai, ypač žaliavų ir gyvybiškai svarbių energijos šaltinių srityje; mano, kad jų ekonominiai santykiai turi didelį potencialą ir kad labiau ekonomiškai bendradarbiaujant ir vykdant rinkos integraciją padidėtų regiono augimas bei stabilumas, tuo pat metu būtų skatinami tvarios plėtros ir aplinkos apsaugos principai;

2.  pabrėžia, kad didelę įtaką daro įtampa, kuri itin susijusi su istorine ES ir Rusijos prekybos santykių vystymosi patirtimi, ir siūlo įsteigti nuolatinę diskusijų istorijos klausimais grupę siekiant įveikti esamus nuogąstavimus ir išankstinį nusistatymą ir nagrinėti skirtingas nuomones apie praeitį;

3.  pabrėžia Vidurio ir Rytų Europos ES valstybių narių svarbą ir ypatingą vaidmenį, kurį jos gali atlikti gerinant ES ir Rusijos ekonominius ir prekybos santykius, atsižvelgiant į jų didesnę patirtį įveikti kalbines ir kultūrines partnerių kliūtis;

4.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga ir Rusija pasirašė supratimo memorandumą dėl dvišalių klausimų, susijusių su Rusijos stojimu į PPO, nustatymo; mano, kad Rusijos įstojimas į PPO yra labai svarbus ES ir Rusijos bendradarbiavimui ir deryboms dėl galimybės ilgainiui sudaryti laisvosios prekybos susitarimą; tikisi, kad daugiašalių derybų metu netrukus bus galima rasti patenkinamą dar neišspręstų klausimų, įskaitant naujas Rusijos taisykles dėl investicijų automobilių sektoriuje, sprendimą;

5.  mano, kad tai, jog Rusija turi visapusiškai laikytis PPO taisyklių, yra būtina išankstinė sąlyga ir minimali norma tam, kad būtų sudarytas ES ir Rusijos laisvosios prekybos susitarimas;

6.  suprasdamas Rusijos siekį tapti PPO nare ragina Rusijos vyriausybę pašalinti laikinus importo muitus, nes jie prieštarauja PPO taisyklėms;

7.  reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muitų sąjunga nustatys papildomus muitus, taigi jie dar labiau neatitiks PPO taisyklių bei prieštaraus dabartiniam Rusijos vyriausybės ketinimui, susijusiam su naryste PPO;

8.  ragina Rusiją nedaryti spaudimo jokiai kitai šaliai tapti muitų sąjungos nare;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl savo svarbos vadinamųjų BRIC(SA) šalių bendradarbiavimo procese Rusija ne tik dvišaliu, bet ir daugiašaliu aspektu galėtų tapti labai svarbia partnere Europos Sąjungos prekybos interesų požiūriu;

10. tikisi, kad Komisija vykdys derybas dėl išsamaus ir plataus masto naujo susitarimo, pagrįsto keturiomis bendromis erdvėmis, į kurį būtų įtrauktos aiškios nuorodos dėl reguliavimo ir teisėkūros klausimų ir užtikrinimo priemonių; ragina Rusiją užtikrinti, kad jos teisės aktai neprieštarauja ES teisei, įskaitant teisės aktus, susijusius su maisto sauga; pabrėžia, kad ES yra pirmoji Rusijos prekybos partnerė ir iš jos Rusijoje gaunama 75 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų, taigi pabrėžia, kad yra labai svarbu su Rusija sudaryti teisiškai įpareigojantį susitarimą dėl prekybos ir investavimo, kurį Rusija turėtų pasirašyti, kai tik ji, įstodama į PPO, įsipareigos laikytis tarptautinės prekybos taisyklių, ir šiuo susitarimu būtų nustatomas ginčų sprendimo sistemos pagrindas ir padidinamas skaidrumas ir investavimo aplinkos Rusijoje nediskriminavimas;

11. įsitikinęs, kad Rusijos vystymasis ir jos visuomenės ekonominė sėkmė taip pat darys didelę įtaką Europos Sąjungos saugumui bei ekonominei plėtrai ir kad dėl to reikėtų plėtoti kokybiniu požiūriu naujo lygmens ekonominę bei prekybos srities partnerystę, taip pat vystyti bendras pastangas, kad būtų sprendžiamos bendros, su klimato kaita susijusios, problemos siekiant stabilaus ir tvaraus socialinio, finansinio ir ekonominio vystymosi;

12. labai susirūpinęs dėl to, kad išlieka problema, susijusi su suklastotų produktų gamyba ir pardavimu Rusijoje; primygtinai reikalauja patobulinti teisės aktus ir pagerinti teisėsaugos veiksmus, susijusius su intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsauga, kad būtų padidinta konkurencija ir sudaryta patrauklesnė aplinka investicijoms;

13. pritaria Komisijos pastangoms į naująjį susitarimą įtraukti išsamų skyrių dėl teisių į visų rūšių intelektinės nuosavybės, įskaitant technologijų perdavimą, apsaugą; ragina Komisiją stebėti, kaip perduodamos ES aukštosios technologijos ir žinios, kad būtų išvengta piratavimo, klastočių ir nesąžiningos konkurencijos; mano, kad Rusijos vyriausybė turėtų ratifikuoti kovos su klastojimu prekyboje susitarimą (angl. ACTA), kuris iš esmės padėtų koordinuoti tarptautinę kovą su klastojimu ir piratavimu;

14. ragina, kad į susitarimą būtų įtrauktas esminis, teisiškai įpareigojantis skyrius dėl energijos, kuriuo remiantis aiškiomis taisyklėmis ir padidintu skaidrumu būtų užtikrintas patikimas bei ekonomiškai naudingas energijos tiekimas ES, užtikrinant, kad Rusija taikys racionalias energijos kainų struktūras, paremtas vienoda tvarka visose Europos Sąjungos valstybėse narėse; mano, kad norėdamos atkurti ES piliečių tikėjimą energijos tiekimo saugumu, ES ir Rusija turėtų sudaryti partnerystę energetikos srityje, kurios pagrindiniai principai būtų skaidrumas, sąžininga konkurencija, abipusiškumas ir nediskriminavimas;

15. įsitikinęs, kad išankstinė stabilių ir klestinčių prekybos santykių su Rusija sąlyga yra neišspręstų klausimų, susijusių su energijos tiekimu Lenkijai, Čekijos Respublikai, Slovakijai ir Baltijos valstybėms, sprendimas;

16. palankiai vertina partnerystės organizavimą, kaip konkrečią iniciatyvą, orientuotą į projektus, kuriais siekiama bendradarbiavimo su Rusija; ragina Rusija taikyti labiausiai reikalingas vidines reformas ir panaikinti kliūtis, siekiant abiem šalims naudingo susitarimo, gerinant vietinę, prekybai, ypač MVĮ, ir investavimams skirtą aplinką, pertvarkant energetikos sektorių, sumažinant valstybės institucijų įtaką privataus sektoriaus veiklai, kovojant su korupcija, atsisakant protekcionizmo, įskaitant vienašališką tarifų didinimą, saugant intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teises ir stiprinant demokratiją, teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms;

17. pabrėžia, kad ES ir Rusijos prekybos ir ekonominiai santykiai turėtų būti platesnio masto negu riboto skaičiaus didelių korporacijų veikla ir jie turėtų būti plečiami siekiant įtraukti daugelį mažų ir vidutinių įmonių ir daug didesnę visuomenės dalį; pažymi, kad Rusijos skurdo srities statistiniais duomenimis parodomas šio reiškinio labai didelis paplitimas, ir kad siekiant stabilumo būtina išspręsti šią problemą, tai turėtų būti svarbiausias Europos Sąjungos klausimas;

18. mano, kad ES turėtų užtikrinti, jog per derybas dėl naujojo susitarimo su Rusija pagrindinių žmogaus teisių pagarbai neturėtų būti skiriama mažiau dėmesio nei prekybos ir ekonominiams aspektams;

19. ragina Rusiją prisidėti prie ES siekiant kovoti su klimato kaitos poveikiu;

20. ragina Rusijos vyriausybę pašalinti visas kliūtis, daromas atvirai ir sąžiningai prekybai bei galimybei patekti į rinkas, kaip nustatyta Komisijos 2011 m. pranešime apie kliūtis prekybai ir investicijoms, ir ypač nebedidinti vienašališko, laikino Rusijos nustatyto tarifo, kurį Rusija nustatė, reaguodama į finansų ir ekonomikos krizę, ir kuris ES eksportuotojams padarė daug žalos;

21. palankiai vertina Rusijos vyriausybės pranešimą, kuriame teigiama, kad bus panaikintas draudimas importuoti šviežias daržoves iš Europos Sąjungos, ir ragina ją tai padaryti nedelsiant; ragina Rusijos vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija siekiant norimu laiku užbaigti tvarkyti sertifikavimo sistemos, taikomos ES daržovių eksportui į Rusiją ir atvirkščiai, išsamius duomenis;

22. ragina Komisiją derybose su Rusija nurodyti, kad būtina kuo greičiau reformuoti jos sudėtingas ir brangiai kainuojančias muitinės procedūras, kad ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau patekti į rinką;

23. mano, kad patobulinta ES ir Rusijos vizų tvarka yra labai svarbi gerinant plataus masto prekybos santykius; pripažįsta, kad gairėmis pagrįstas metodas, kurį taiko ES Vakarų Balkanų šalių požiūriu, yra teigiamas pavyzdys, rodantis, kokiu būdu ateityje pavyktų nustatyti bevizį režimą su Rusija.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Kader Arif, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Marielle De Sarnez, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Paul Murphy, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Syed Kamall, Maria Eleni Koppa, Elisabeth Köstinger, Jörg Leichtfried, Jarosław Leszek Wałęsa

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pino Arlacchi, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Jerzy Buzek, Mário David, Michael Gahler, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, Ioannis Kasoulides, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Ria Oomen-Ruijten, Ioan Mircea Paşcu, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Adrian Severin, Laurence J.A.J. Stassen, Charles Tannock, Sir Graham Watson

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Jean-Jacob Bicep, Christian Ehler, Kinga Gál, Elisabeth Jeggle, Barbara Lochbihler, Carmen Romero López, Hannes Swoboda, László Tőkés, Traian Ungureanu, Ivo Vajgl, Janusz Władysław Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jolanta Emilia Hibner, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Petru Constantin Luhan, Eva Ortiz Vilella, Renate Sommer, Jutta Steinruck