Pranešimas - A7-0008/2013Pranešimas
A7-0008/2013
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos

10.1.2013 - (COM(2011) 0425 – C7‑0198/2011 – 2011/0195(COD)) - ***I

Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Ulrike Rodust


Procedūra : 2011/0195(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0008/2013
Pateikti tekstai :
A7-0008/2013
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos

(COM(2011) 0425 – C7‑0198/2011 – 2011/0195(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0425),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0198/2011),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. gegužės 4 d. nuomonę[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto į nuomones (A7-0000/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“[3]; pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius reikia kitoje DFP skirti pakankamai papildomų išteklių; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų papildomos naudos Europai;

3.  pabrėžia, kad numatytas pasiūlymo finansinis poveikis teisėkūros institucijai yra tik orientacinio pobūdžio ir negali būti patvirtintas, kol nepasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

Pirma nurodomoji dalis

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

Pakeitimas                2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių apsaugą, valdymą ir naudojimą. Be to, bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis dar susijusi ir su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlųjų vandenų biologiniais ištekliais bei akvakultūra, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimu ir prekyba jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio.

(2) Bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių apsaugą ir tokių išteklių žvejybos valdymą. Be to, bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis dar susijusi ir su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, akvakultūros priemonėmis, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimu ir prekyba jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina.

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikį aplinkos, ekonominių ir socialinių sąlygų tausumą. Ja turėtų būti nustatomos taisyklės dėl Sąjungos importuojamų produktų atsekamumo, saugumo ir kokybės, turėtų būti užtikrintas geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, aprūpinimas maistu, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–UNCLOS) Susitariančioji Šalis, ir yra ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių). Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas). Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas plačiu mastu taikyti atsargumo principą žuvų išteklių išsaugojimui, valdymui ir naudojimui, įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūra būdus. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas tarptautines priemones.

(4) Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–UNCLOS) Susitariančioji Šalis, ir yra ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių). Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas). Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūra būdus. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas tarptautines priemones;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio vertes.

(5) 2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų toks, kad jis padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti žuvų išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio vertes;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) Nuo 1998 m., kai buvo ratifikuota Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS), joje įtvirtinta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sąvoka yra teisiškai privalomas Sąjungos žuvininkystės valdymo tikslas;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

5 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5b) Daugiamečiai planai turėtų būti pagrindinė priemonė, siekiant užtikrinti, kad iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų toks, kuris padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio leistino tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje. Tik aiškiais ir privalomojo pobūdžio įpareigojimais laikytis šių datų galima užtikrinti, kad bus imtasi neatidėliotinų veiksmų ir išteklių atkūrimo procesas nebus uždelstas. Tokiems ištekliams, kuriems daugiametis planas dar nebuvo patvirtintas, būtina užtikrinti, kad Taryba šiems ištekliams nustatydama žvejybos galimybes visapusiškai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos tikslų;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

5 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5c) Taip pat turėtų būti leidžiama daugiamečiuose planuose pateikti nuostatas, pagal kurias yra ribojamas kasmetinis atkurtų išteklių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio svyravimas, siekiant žvejybos sektoriui sukurti stabilesnes sąlygas. Konkrečios tokių svyravimų ribos nustatomos daugiamečiuose planuose;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

5 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5d) Valdymo sprendimais, susijusiais su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu mišriosios žvejybos rajonuose atsižvelgiama į tai, kad mišriosios žvejybos rajonuose yra sunku tuo pat metu visus išteklius žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio reikalavimų, jeigu mokslinėmis rekomendacijomis demonstruojama, jog didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą atranka labai sunku išvengti tam tikrų veislių išnaikinimo reiškinio. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) turėtų būti prašoma pateikti rekomendacijas dėl tinkamų mirtingumo dėl žvejybos lygių tokiomis aplinkybėmis;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

5 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5e) Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei siekiant pradėti taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą pereinamuoju laikotarpiu turi būti smarkiai sumažintos žvejybos galimybės, visoje gamybos grandinėje būtų taikomos atitinkamos socialinės ir finansinės priemonės, kurios padėtų išsilaikyti įmonėms, kad pradėjus taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą būtų užtikrinta laivyno pajėgumų ir turimų išteklių pusiausvyra;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano; bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

(6) Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano ; bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ nustatytais tikslais, visų pirma pradėti taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu.

(7) Tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas visada turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu, atsižvelgiant į turimus mokslinius duomenis;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti apsaugoti jūrų aplinką ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 1 straipsnio 1 dalyje.

(8) Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti apsaugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visas komerciniams tikslams naudojamas rūšis ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 1 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) Vykdant bendrą žuvininkystės politiką taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos rinkos aprūpinimo aukštos mitybinės vertės maistu, vidaus rinkos priklausomybės nuo maisto produktų tiekimo mažinimo ir tiesioginio ir netiesioginio darbo vietų kūrimo ir ekonominio pakrančių teritorijų vystymo;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą žuvininkystės valdymo metodą, turėtų būti apribotas žvejybos poveikis aplinkai, o sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekiai sumažinti iki minimumo ir palaipsniui panaikinti.

(9) Būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą žuvininkystės valdymo metodą siekiant užtikrinti, kad žmogaus veiklos poveikis jūrų ekosistemai bus sumažintas ir užtikrinti, kad nepageidaujamų laimikių bus vengiama, jis bus sumažinamas iki minimumo ir, kai įmanoma, panaikinamas, o palaipsniui visi laimikiai bus iškraunami;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) Svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai apibrėžta atsakomybė Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų sričių Sąjungos politika.

(10) Svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis tiksliomis ir naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai apibrėžta atsakomybė Sąjungos, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų sričių Sąjungos politika;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką reikėtų atsižvelgti į sąveiką su kitais jūrų reikalais, sprendžiamais taikant integruotą jūrų politiką, pripažįstant, kad visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą. Darna ir integracija turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje, Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose.

(12) Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką reikėtų atsižvelgti į sąveiką su kitais jūrų reikalais ir šis įgyvendinimas paprastai turėtų derėti su kitomis Sąjungos politikos kryptimis, pripažįstant, kad visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą. Darna ir integracija turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje, Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose;

Pagrindimas

BŽP turėtų derėti su visomis Sąjungos politikos kryptimis ir nepriklausyti nuo nei vienos iš jų.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) Galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikė patenkinamai ir turėjo teigiamo poveikio siekiant išsaugoti išteklius, nes jomis ribojamos žvejybos pastangos labiausiai pažeidžiamoje Bendrijos vandenų dalyje. Be to, šios taisyklės padėjo išsaugoti tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso atitinkamų pakrantės bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra. Todėl tos taisyklės turėtų likti galioti.

(14) Galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikė patenkinamai ir turėjo teigiamo poveikio siekiant išsaugoti išteklius, nes jomis ribojamos žvejybos pastangos labiausiai pažeidžiamoje Bendrijos vandenų dalyje. Be to, šios taisyklės padėjo išsaugoti tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso atitinkamų pakrantės bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra. Todėl tos taisyklės turėtų likti galioti ir, kai įmanoma, turėtų būti sustiprintos suteikiant lengvatines teises nedidelio masto, tradiciniais įrankiais vykdoma arba priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) Nedidelio masto žvejybos apibrėžtis turi būti išplėsta siekiant atsižvelgti į daugiau kriterijų, ne tik į laivų dydžio kriterijų: visų pirma į vyraujančias oro sąlygas, žvejybos metodų poveikį jūrų ekosistemai, buvimo jūroje laiką ir išteklius naudojančio ekonominio subjekto ypatumus. Mažos toli nuo kranto esančios ir nuo žvejybos priklausomos salos turėtų būti ypatingai pripažintos ir remiamos finansiškai ir skiriant joms papildomai išteklių, siekiant užtikrinti jų išlikimą ir klestėjimą ateityje;

Pagrindimas

Tai tipinė situacija, rodanti, kaip pavojinga taikyti visiems vienodą principą. Toli nuo kranto esančios salos pasižymi priklausymu nuo mažų laivų ir atšiaurių oro sąlygų Atlanto pakrantėje. Tai yra unikalus, dramatiškas ir atšiaurus mūsų bendro Europos paveldo, kurį rizikuojame prarasti, aspektas. Šiuo atveju netinkama taikyti 12 metrų laivo ilgio kategorijos kriterijų.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones – visų pirma parengiant daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių žvejybos rūšių specifiškumą.

(16) tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones. Šiuo tikslu valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su viešosios valdžios institucijomis ir regioninėmis patariamosiomis tarybomis, turėtų sudaryti sąlygos tausumui užtikrinti, taip pat vietos lygmeniu, ir visų pirma parengti daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių žvejybos rūšių specifiškumą. To būtų galima pasiekti vykdant bendrus veiksmus regioniniu lygmeniu ir nustatant privalomo pobūdžio taisyklės, t. y. taikant sprendimų priėmimo procedūras, kurias vykdant rengiami daugiamečiai planai;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) Daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių ir kiekybiškai įvertinamų tausaus žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų naudojimo tikslų nustatymo pagrindas, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais.

(17) Daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių nustatymo pagrindas ir kiekybiškai įvertinami tausaus žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų naudojimo tikslai, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais. Siekiant tausiai eksploatuoti atitinkamus išteklius ir jūrų ekosistemas, daugiamečiams planams taip pat turėtų būti taikomi tiksliai apibrėžti tikslai. Šie planai turėtų būti priimami konsultuojantis su žvejybos pramonės veiklos vykdytojais, mokslininkais ir institucijomis partnerėmis, kai šie valdymo planai gali turėti socialinį ir ekonominį poveikį atitinkamiems regionams;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir panaikinti šiuo metu didelį sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos.

(18) Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti šiuo metu didelį nepageidaujamą laimikį ir palaipsniui panaikinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Deja, pagal anksčiau priimtus teisės aktus žvejai dažnai įpareigojami išmesti vertingus išteklius. Dėl į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos. Pirmenybė turėtų būti teikiama priemonių ir paskatų, kuriomis visų pirma siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio, kūrimui, propagavimui ir skatinimui;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a) Turėtų būti nustatytas įpareigojimas iškrauti visą laimikį kiekviename žvejybos rajone. Žvejams turėtų būti leidžiama ir toliau išmesti rūšis, kurių, remiantis patikimiausia turima moksline informacija, didelė dalis išgyvena, jeigu yra paleidžiama į jūrą tame žvejybos rajone tam tikromis sąlygomis;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

18 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18b) Siekiant padaryti privalomu viso laimikio iškrovimą ir sumažinti besikeičiančios metinio laimikio sudėties poveikį, valstybėms narėms iki tam tikro procentinio dydžio leidžiama perleisti kvotas iš vienų metų į kitus;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) Sužvejotų nepageidaujamų žuvų iškrovimas neturėtų būti visiškai ekonomiškai naudingas veiklos vykdytojui. Iškrovus mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančias žuvis, jų paskirtis turėtų būti apribota ir jos negali būti parduodamos žmonių maistui.

(19) Nepageidaujamo laimikio iškrovimas neturėtų būti visiškai ekonomiškai naudingas veiklos vykdytojui. Iškrovus mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančias žuvis, jų panaudojimo paskirtis turėtų būti apribota ir jos negali būti parduodamos žmonių maistui. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė apsispręsti, ar ji nori leisti laisvai platinti iškrautą žuvį ją dovanojant nemokamai paramos arba labdaros tikslais;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) Siekiant išsaugoti išteklius turėtų būti nustatyti aiškūs tam tikrų techninių priemonių tikslai.

(20) siekiant išsaugoti išteklius ir pritaikyti laivynus ir žvejybos rajonus turėtų būti nustatyti aiškūs tam tikrų techninių priemonių tikslai, o valdymo lygmenys turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į valdymo poreikius;

 

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) Siekiant, kad išteklių, kurių išsaugojimo planai neparengti, naudojimo lygis būtų toks, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, reikėtų apriboti leidžiamus sužvejoti jų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangas.

(21) Siekiant, kad išteklių, kurių išsaugojimo planai neparengti, naudojimo lygis būtų toks, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, reikėtų apriboti leidžiamą laimikį ir (arba) žvejybos pastangas. Jeigu turimų duomenų nepakanka, žvejyba turėtų būti valdoma taikant apytikrius standartus;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) Sąjunga turėtų padidinti savo pastangas, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas ir išteklių valdymas jūrose, kurios ribojasi su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, kai tinkama, kurdama tokių vietovių regionines žuvininkystės valdymo organizacijas. Visų pirma Sąjunga turėtų raginti įkurti regioninę Juodosios jūros žuvininkystės valdymo organizaciją;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis.

(22) Atsižvelgiant į netvirtą dalies žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) Komisija turėtų galėti priimti laikinas priemones, kai dėl žvejybos jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kyla rimta grėsmė, dėl kurios būtina imtis skubių veiksmų.

(25) Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis ir valstybėmis narėmis, turėtų galėti priimti laikinas priemones, kai dėl žvejybos jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kyla rimta grėsmė, dėl kurios būtina imtis skubių veiksmų. Šios priemonės turėtų būti parengtos pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį ir turėtų būti taikomos fiksuotu laikotarpiu;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) Valstybės narės turėtų galėti priimti išsaugojimo ir technines priemones bendros žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į individualias žvejybos realijas bei ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama.

(26) Valstybės narės, tinkamai atsižvelgusios į atitinkamų patariamųjų tarybų ir suinteresuotųjų subjektų nuomones, turėtų galėti priimti išsaugojimo ir technines priemones bendrai žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į įvairių jūrų baseinų ir atskirų žvejybos rajonų realijas bei ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26a) Valstybės narės turėtų būti skatinamos bendradarbiauti tarpusavyje regionų lygiu;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

Išbraukta.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(29a) Komisija turėtų atlikti laivynų vertinimus, kad būtų galima gauti Sąjungos lygmeniu patikimus rezultatus apie tikslią perteklinio pajėgumo padėtį ir būtų galima pasiūlyti tinkamas ir tikslines jo sumažinimo priemones;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) Žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Išbraukta.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

Išbraukta.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(31a) Laikantis subsidiarumo principo kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos galimybių paskirstymo būdą, nenustatant jokios Europos lygmeniu privalomos paskirstymo sistemos. Tuo būdu valstybės narės toliau galės savo nuožiūra nustatyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, arba tokios sistemos nenustatyti;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

31 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(31b) Turėtų būti nustatyta privaloma sistema, pagal kurią būtų vertinami laivų registrai ir tikrinamos pajėgumų ribos, siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė laikytųsi jai paskirtų pajėgumų ribų ir pagerinti žuvininkystės kontrolės sistemą, kad žvejybos pajėgumai būtų suderinti su turimais ištekliais;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) Europos Sąjungos žvejybos laivams, kuriems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema netaikoma, gali būti taikomos specialios priemonės, skirtos Sąjungos žvejybos laivų skaičiui ir turimų išteklių kiekiui suderinti. Šiose priemonėse turėtų būti nustatytos privalomos viršutinės laivyno pajėgumų ribos ir nacionalinės įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos, susijusios su Europos žuvininkystės fondo teikiamu finansavimu eksploatacijos nutraukimui.

(32) Kai kuriais atvejais valstybėms narėms vis dar reikia taikyti specialias priemones, skirtas savo žvejybos pajėgumams ir turimų išteklių kiekiui suderinti. Todėl turi būti vertinami kiekvienos išteklių rūšies ir baseino Sąjungos teritorijoje pajėgumai. Vertinimas turėtų būti paremtas bendromis gairėmis. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti priemones, kurias ji nori patvirtinti siekdama sumažinti perteklinius žvejybos pajėgumus;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34) Žuvininkystės valdymui, kuris pagrįstas patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi suderinti, patikimi ir tikslūs duomenų rinkiniai. Todėl valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie laivynus ir jų žvejybos veiklą, ypač biologinius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius, taip pat į jūrą išmestų žuvų kiekius, informaciją apie žuvų išteklių tyrimus ir apie galimą žvejybos veiklos poveikį aplinkai bei jūrų ekosistemoms.

(34) Žuvininkystės valdymui, kuris pagrįstas visapusiškomis ir tiksliomis mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi suderinti, patikimi ir tikslūs duomenų rinkiniai. Todėl valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie laivynus ir jų žvejybos veiklą, ypač biologinius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius, taip pat į jūrą išmestų žuvų kiekius, informaciją apie žuvų išteklių tyrimus ir apie galimą žvejybos veiklos poveikį aplinkai bei jūrų ekosistemoms. Komisija turėtų suteikti reikiamas sąlygas duomenų suderinimui užtikrinti, siekiant skatinti ekosistema paremtą išteklių vertinimą;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) Turi būti renkami ir tokie duomenys, kurie palengvintų žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuose veikiančių įmonių ir tų pramonės šakų užimtumo tendencijų ekonominį vertinimą.

(35) Turi būti renkami ir tokie duomenys, kurie palengvintų visų žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuose veikiančių įmonių, nepaisant jų dydžio, ir tų pramonės šakų užimtumo tendencijų ekonominį vertinimą, taip pat duomenys apie šių tendencijų poveikį žvejų bendruomenėms;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje.

(36) Valstybės narės, remdamosi daugiamete Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, ir atitinkamus rezultatus pateikti suinteresuotiesiems subjektams. Į duomenų rinkimo veiklą turėtų būti labiau įtraukiamos regioninės valdžios institucijos. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis šalimis duomenų rinkimo srityje, jei įmanoma specialiai tam įsteigtoje regioninėje institucijoje, atsižvelgiant į tarptautinės teisės, visų pirma – UNCLOS, nuostatas;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) Į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su kitomis valstybėmis narėmis, ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų pagrindų priemonėmis.

(37) Į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, nepriklausomų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų pagrindų priemonėmis ir Komisijos vykdomu reikiamu duomenų derinimu ir sisteminimu;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla.

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir tausaus valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą, geresnį taisyklių laikymąsi bei didesnį skaidrumą, užtikrindama veiksmingą suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones.

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą ir išsaugojimą laikantis UNCLOS nurodyto pertekliaus principo. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės mokslinių duomenų rinkimo sistemą ir aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

41 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(41a) Dėl rimtos piratavimo problemos, su kuria susiduria pagal dvišalius ir daugiašalius susitarimus trečiosiose šalyse žvejojantys Sąjungos laivai, ypatingo šių laivų pažeidžiamumo dėl piratavimo turėtų būti sustiprintos priemonės ir operacijos, siekiant apsaugoti šiuos žvejybos laivus;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42) Akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos piliečių aprūpinimas maistu ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo.

(42) Akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos piliečių aprūpinimas maistu bei maisto tiekimas, ekonomikos augimas ir užimtumas ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

46 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(46a) Atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatybes, visų pirma į jų geografinį atokumą ir žvejybos svarbą jų ekonomikai, turėtų būti sukurtas atokiausių regionų patariamasis komitetas, kurį sudarytų trys pakomitečiai (Pietvakarių vandenų pakomitetis, Pietvakarių Indijos vandenyno vandenų pakomitetis, Antilų salų ir Gvianos baseino vandenų pakomitetis). Vienas iš šio patariamojo komiteto tikslų būtų prisidėti prie priemonių kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nevaldoma žvejyba pasaulyje.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47) Būtina padidinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą; bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Europos Sąjungoje, suteikiama geresnė galimybė vartotojams rinktis remiantis informacija, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos ekonominės žinios ir supratimas apie Europos Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje.

(47) Būtina padidinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą, užtikrinant, kad mainai su trečiosiomis šalimis būtų abipusiai, taip Sąjungos rinkoje sukuriant vienodas sąlygas, ne tik žuvininkystės tvarumo, bet ir patikrinimų atžvilgiu; bendru žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žvejybos ir akvakultūros Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių kilmės produktams, kuriais prekiaujama, suteikiama geresnė galimybė vartotojams rinktis remiantis informacija ir atsekamumu, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos ekonominės žinios ir supratimas apie Europos Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje. Į šio reglamento skyrių dėl bendro rinkų organizavimo turėtų būti įtrauktos nuostatos, pagal kurias importuojami žvejybos ir akvakultūros produktai privalėtų atitikti tarptautiniu mastu pripažintus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48) Bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. Kad bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla. Turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

(48) Bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. Kad bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla. Šioje srityje galiojantys teisės aktai turėtų būti veiksmingai įgyvendinti ir turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49) Turėtų būti skatinama taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą naudoti šiuolaikines technologijas. Valstybėms narėms arba Komisijai turėtų būti suteikta galimybė vykdyti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus.

(49) Turėtų būti skatinama taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą naudoti šiuolaikines ir veiksmingas technologijas. Valstybėms narėms arba Komisijai turėtų būti suteikta galimybė vykdyti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus;

Pagrindimas

Technologijos turi būti ne tik modernios, bet ir turėtų būti įrodytas jų veiksmingumas.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51) Dėl žuvininkystės sektoriaus plėtros ir valdymo problemų ir dėl ribotų finansinių valstybių narių išteklių valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Todėl siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus turėtų būti teikiama daugiametė Sąjungos finansinė parama, pirmiausiai skirta bendros žuvininkystės politikos prioritetams.

(51) Dėl žuvininkystės sektoriaus plėtros ir valdymo problemų ir dėl ribotų finansinių valstybių narių išteklių valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Todėl siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus turėtų būti teikiama daugiametė Sąjungos finansinė parama, pirmiausiai skirta bendros žuvininkystės politikos prioritetams ir parengta pagal žuvininkystės pramonės konkrečius ypatumus atskirose valstybėse narėse;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52) Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik tada, kai valstybės narės ir veiklos vykdytojai laikosi bendros žuvininkystės politikos. Todėl ši finansinė parama turėtų būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba pakoreguota, jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių arba veiklos vykdytojai padaro sunkių tų taisyklių pažeidimų.

(52) Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik tada, kai valstybės narės ir veiklos vykdytojai, įskaitant laivų savininkus, laikosi bendros žuvininkystės politikos. Todėl ši finansinė parama turėtų būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba pakoreguota, jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių arba veiklos vykdytojai padaro sunkių tų taisyklių pažeidimų;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

53 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53) Pasitvirtino, kad siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų labai svarbu dialogas su suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas Sąjungos vandenyse ir didesnį bendros žuvininkystės politikos regionalizavimą, patariamosios tarybos turėtų integruoti į bendrą žuvininkystės politiką visų suinteresuotųjų šalių žinias ir patirtį.

(53) Pasitvirtino, kad siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų labai svarbu dialogas su suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas Sąjungos vandenyse ir didesnį bendros žuvininkystės politikos regionalizavimą, patariamosios tarybos turėtų integruoti į bendrą žuvininkystės politiką visų suinteresuotųjų šalių žinias ir patirtį, ypač parengdamos daugiamečius planus;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54) Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ypatybes.

(54) Atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatybes, akvakultūros ir vidaus vandenų žvejybos bei Juodosios jūros ypatybes, yra tinkama kiekvienam iš jų įsteigti naują patariamąją tarybą;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

55 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55) Siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti perduoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl su žvejyba susijusių žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemonių, įpareigojimo užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos siekiant laikytis Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, pritaikymo, numatytųjų išteklių išsaugojimo priemonių pagal daugiamečius planus arba technines priemones, laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimo, informacijos apie Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą apibrėžimo, naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomųjų projektų vykdymo taisyklių nustatymo, III priedo pakeitimų, susijusių su patariamųjų tarybų kompetencijos zonomis, sudėtimi ir veikimu.

(55) Siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl didelės grėsmės jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ar jūrų ekosistemai sumažinimo, jei tai reikalinga dėl privalomos skubos priežasties, įpareigojimo užtikrinti, kad visi laimikiai būtų iškraunamos siekiant laikytis Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, pritaikymo, numatytųjų išteklių išsaugojimo priemonių pagal daugiamečius planus arba technines priemones, laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimo, informacijos apie Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą apibrėžimo, naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomųjų projektų vykdymo taisyklių nustatymo, patariamųjų tarybų sudėties ir veikimo;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

59 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59) Siekiant pagrindinio bendros žuvininkystės politikos tikslo – žvejybos ir akvakultūros sektoriams užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu, būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir naudojimo taisykles.

(59) Siekiant pagrindinio bendros žuvininkystės politikos tikslo – žvejybos ir akvakultūros sektoriams užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu, būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir naudojimo taisykles, taip pat taisykles, kuriomis būtų užtikrintas Europos Sąjungos žvejybos ir kiaukutinių žvejybos sektoriaus ekonominis ir socialinis tvarumas, prireikus jam skiriant pakankamą finansavimą;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(62) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, turėtų būti panaikintas, bet tebetaikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti.

Išbraukta.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taikymo sritis

Taikymo sritis

1. Bendra žuvininkystės politika apima:

1. Bendra žuvininkystės politika apima:

a) jūrų biologinių išteklių saugojimą, valdymą ir naudojimą ir

a) jūrų biologinių išteklių saugojimą, tausų naudojimą ir tokių išteklių žvejybos valdymą;

b) gėlo vandens biologinius išteklius, akvakultūrą ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, tai siejant su bendrą žuvininkystės politiką remiančiomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis.

b) gėlo vandens biologinių išteklių saugojimą, akvakultūrą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, tai siejant su bendrą žuvininkystės politiką remiančiomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, struktūrinėmis priemonėmis ir laivyno pajėgumo valdymu;

 

ba) socialinį ir ekonominį žvejybos gyvybingumą, užimtumo pakrančių bendruomenėse skatinimą bei jų vystymą, specifines nedidelės apimties ir tradicinės žvejybos bei akvakultūros problemas.

2. Bendra žuvininkystės politika apima 1 dalyje nurodytą veiklą, kai ji vykdoma:

2. Bendra žuvininkystės politika apima 1 dalyje nurodytą veiklą, kai ji vykdoma:

a) valstybių narių teritorijose,

a) valstybių narių teritorijose,

b) Sąjungos vandenyse, įskaitant laivais, plaukiojančiais su trečiųjų šalių vėliavomis arba įregistruotais trečiosiose šalyse,

b) Sąjungos vandenyse, įskaitant laivais, plaukiojančiais su trečiųjų šalių vėliavomis arba įregistruotais trečiosiose šalyse,

c) Sąjungos laivais ne Sąjungos vandenyse arba

c) Sąjungos laivais ne Sąjungos vandenyse arba

d) valstybių narių piliečių, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės.

d) valstybių narių nacionalinių subjektų, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrieji tikslai

Bendrieji tikslai

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu.

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla būtų ekologiškai tvari ilgalaikiu laikotarpiu ir būtų valdoma būdu, derančiu su ekonominės, socialinės ir užimtumo naudos tikslais bei prisidėtų prie aprūpinimo maistu bei pramoginės žvejybos galimybių, o taip pat sudarytų sąlygas veikti perdirbimo pramonei ir sausumoje vykdomai veiklai, tiesiogiai susijusioms su žvejybos veikla, atsižvelgiant į vartotojų ir gamintojų interesus.

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir užtikrinama, jog iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų nustatytas toks, kad jis padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti žuvų išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje.

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės ir akvakultūros valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų prisidedama prie žmogaus veiklos jūrų ekosistemai daromo poveikio mažinimo tikslo ir kad tokia veikla nebūtų prisidedama prie jūros aplinkos būklės blogėjimo, bet kad tokia veikla būtų veiksmingai derinama pagal atskirus žvejybos rajonus ir regionus.

 

3a. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką skatinamas tvarus pakrančių bendruomenių vystymasis ir gerovė, o taip pat žvejybos veiklos vykdytojų užimtumas, darbo sąlygos ir sauga.

4. Į bendrą žuvininkystės politiką įtraukiami Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimai.

4. Bendra žuvininkystės politika turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais ir su kitomis Sąjungos politikos priemonėmis.

 

4a. Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos laivynų pajėgumai būtų suderinti su išteklių naudojimo lygiais, nustatytais pagal 2 dalį.

 

4b. Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką prisidedama prie išsamių ir patikimų mokslinių duomenų rinkimo.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

a) panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų komercinių išteklių žuvų kiekius ir laipsniškai užtikrinti, kad visos sužvejotos tokių išteklių žuvys būtų iškraunamos;

a) vengti, sumažinti ir kaip galima labiau panaikinti sužvejojamus nepageidaujamus laimikius;

 

aa) užtikrinti, kad visi žvejojamų ir reglamentuojamų žuvų išteklių laimikiai būtų iškraunami, vadovaujantis geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir vengiant kurti naujas rinkas arba plėsti jau egzistuojančias;

b) sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių;

b) sudaryti sąlygas veiksmingai ir ekologiškai tvariai žvejybos veiklai Sąjungoje atkurti ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių, užtikrinant vidaus rinkoje sąžiningos konkurencijos sąlygas;

c) skatinti su akvakultūra susijusios veiklos vystymą Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

c) skatinti akvakultūros veiklos ir su ja susijusių pramonės sričių vystymą, užtikrinant jų ekologinį tvarumą ir kad jomis būtų gerinamas aprūpinimas maistu ir didinamas užimtumas pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

d) padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

d) skatinti tinkamai paskirstyti jūrų išteklius siekiant padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

e) atsižvelgti į vartotojų interesus;

e) atsižvelgti į vartotojų interesus;

f) užtikrinti, kad būtų renkami ir sistemingai bei suderintai tvarkomi duomenys.

f) užtikrinti, kad būtų sistemingai, suderintai, nuolat ir patikimai renkami duomenys ir kad jie būtų tvarkomi skaidriai, taip pat spręsti problemas, susijusias su išteklių, apie kuriuos turima nedaug duomenų, valdymu;

 

fa) skatinti nedidelio masto priekrantės žvejybą.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendra žuvininkystės politika grindžiama šiais gero valdymo principais:

Vykdant bendrą žuvininkystės politiką taikomi šie gero valdymo principai:

a) aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu;

a) aiškiu Sąjungos, regionų, valstybių narių ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu;

 

(aa) poreikiu žuvininkystės valdymui taikyti decentralizuotą ir regioninį požiūrį;

b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

c) ilgalaike perspektyva;

c) ilgalaike perspektyva;

 

ca) administracinių išlaidų mažinimu;

d) aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo;

d) tinkamu suinteresuotųjų šalių, ypač patariamųjų tarybų bei socialinių partnerių, dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo, regioniniu požiūriu atsižvelgiant į regioninius ypatumus;

e) vėliavos valstybės narės pirmine atsakomybe;

e) vėliavos valstybės narės pirmine atsakomybe;

f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis.

f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis.

 

fa) poreikiu vykdyti aplinkos ir strateginius poveikio vertinimus;

 

fb) bendros žemės ūkio politikos vidaus ir išorės dimensijos lygiavertiškumu, kad Sąjungos viduje taikomi standartai ir vykdymo priemonės esant būtinybei būtų taikomi ir išorėje;

 

fc) duomenų tvarkymo ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumu remiantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), patvirtinta Sąjungos vardu 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu1.

 

______________________

 

1 OL L 124, 2005 5 17, p. 1.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– Europos Sąjungos vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

– Europos Sąjungos vandenys – vandenys ir jūros dugnas, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus tuos, kurie yra greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

Pagrindimas

Pakeitimas padarytas norint įtraukti sėslias rūšis.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 5 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– žvejys – asmuo, kuris užsiima profesionalia žvejyba, kaip pripažįsta valstybė narė, veikiančiame žvejybos laive arba profesionaliu jūrų organizmų žvejojimu, kaip pripažįsta valstybė narė, be laivo;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 5 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– įtraukimas į laivyną – tai žvejybos laivo įregistravimas valstybės narės žvejybos laivyno registre;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 6 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką;

– didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias teorinis pusiausvyrą užtikrinantis žuvų laimikis, kurį galima vidutiniškai nuolat išžvejoti iš žuvų išteklių esamomis (vidutinėmis) aplinkos sąlygomis, nedarant didelio poveikio reprodukcijos procesui;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 6 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– žvejojamos rūšys – rūšys, kurios patiria žvejybos ir (arba) naudojimo poveikį, įskaitant rūšis, kurios neiškraunamos, tačiau sugaunamos kaip priegauda, arba kurioms žvejybos veikla daro poveikį;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 7 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

– žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, kaip nurodyta JT susitarimo dėl žuvų išteklių 6 straipsnyje, – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones arba priemones, kurios padėtų užkirsti kelią žalai, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 8 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, kurį taikant užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra nedidelis ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei vientisumui;

– ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, grindžiamas gairėmis, kurias taikant siekiama išsaugoti ekosistemų, kurių natūraliais ištekliais vykdant žvejybą prisidedama prie žmonių poreikių patenkinimo, biologinė įvairovė, sudėtis, struktūra ir veikimas;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 9 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– mirtingumo dėl žvejybos koeficientas – per tam tikrą laiką sužvejotų išteklių žuvų kiekio ir vidutinio per tą laiką galimo sužvejoti išteklių žuvų kiekio santykis;

– mirtingumo dėl žvejybos koeficientas – koeficientas, kuriam esant atskiros žuvys ar biomasė yra pašalinamos iš išteklių vykdant žvejybos veiklą;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 9 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– FMSY – mirtingumo dėl žvejybos lygis, kurį taikant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 10 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– išteklius – išskirtinėmis savybėmis pasižymintis jūrų biologinis išteklius konkrečioje valdymo zonoje;

– išteklius – jūrų biologinis išteklius konkrečioje valdymo zonoje;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 11 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą laiką iškraunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

– laimikio apribojimas – per nustatytą laiką sugaunamo žuvų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 11 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– nepageidaujamas laimikis – mažesnio nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio arba mažesnio nei mažiausio iškraunamo dydžio laimikis, arba draudžiamų sugauti ar saugomų rūšių laimikis, arba parduoti netinkamų žuvų laimikis ar atskiri parduoti tinkamų rūšių vienetai, neatitinkantys Sąjungos žuvininkystės teisės aktų, kuriuose nustatytos techninės, stebėsenos ir apsaugos priemonės, nuostatose nurodytų reikalavimų;

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 12 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį;

– išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės (B), neršiančių žuvų biomasės (NŽB) arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento (K) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį;

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 12 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– ribinis atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje siekiant nurodyti ribą, aukščiau arba žemiau kurios žuvininkystės valdymo priemonės atitinka valdymo tikslą, pvz., priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamo laimikio kiekį;

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 12 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

− saugių biologinių ribų neviršijantys ištekliai − ištekliai, kai labai tikėtina, jog nustatyta neršianti išteklių biomasė praėjusiųjų metų pabaigoje yra didesnė nei ribinis biomasės atskaitos taškas (Blim), o nustatytas praėjusiųjų metų mirtingumas dėl žvejybos yra mažesnis nei mirtingumo dėl žvejybos koeficiento riba (Flim).

Pakeitimas                78

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 13 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama, arba užkirsti tam kelią;

− apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 14 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams;

− techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų savybės ir laiko ar erdvės požiūriu ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama laimikio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams ar jų veikimui;

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 14 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

− būtinosios žuvų buveinės – pažeidžiamos ir gyvybiškai svarbios jūrų buveinės, kurias reikia saugoti dėl jų vaidmens tenkinant ekologinius ir biologinius žuvų rūšių poreikius, įskaitant neršto, veisimosi ir maitinimosi plotus;

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 14 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

− saugoma žvejybos teritorija – geografiškai apibrėžta jūros teritorija, kurioje laikinai ar visam laikui uždrausta ar ribojama visa arba tam tikra žvejybos veikla, siekiant gerinti gyvųjų vandens išteklių naudojimą ir apsaugą arba jūrų ekosistemų apsaugą;

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 15 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė sužvejoti žuvis, išreikšta sužvejotų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangomis, ir funkciškai susijusios sąlygos, būtinos kiekybiškai apibrėžti tos teisės panaudojimo lygį;

− žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė sužvejoti tam tikrus žuvų išteklius, išreikšta didžiausiais laimikiais arba didžiausiomis žvejybos pastangomis tam tikroje valdymo zonoje;

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 17 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– perleidžiamoji žvejybos koncesija – atšaukti galima teisė į tam tikrą valstybei narei paskirtų arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/200634 19 straipsnį valstybės narės priimtuose valdymo planuose nustatytų žvejybos galimybių dalį, kurią jos turėtojas gali perduoti kitiems teisėtiems tokių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams;

Išbraukta.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 18 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– individualios žvejybos galimybės – metinės žvejybos galimybės, paskirtos valstybės narės perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams remiantis tai valstybei narei priklausančia žvejybos galimybių dalimi;

Išbraukta.

Pagrindimas

Išbraukus šio reglamento 27 ir 33 straipsnius ši apibrėžtis nebereikalinga. Reikėtų priderinti ir 5 straipsnį.

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 19 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– žvejybos pajėgumai – laivo tonažas, išreikštas GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 4 ir 5 straipsniuose;

− žvejybos pajėgumai – laivo gebėjimas gaudyti žuvį, išreikštas laivo savybėmis, įskaitant laivo talpą, išreikštą GT (bendrąja talpa), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 4 ir 5 straipsniuose, bei turimos žvejybos įrangos tipas bei apimtis ir kiti parametrai, turintys svarbos žuvies sugavimui;

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 19 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

− gyvenamoji erdvė − tik įgulos gyvenimui ir poilsiui skirtos laivo vietos;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 20 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– akvakultūra – vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, šiems organizmams per visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir ją surenkant išliekant fizinio arba juridinio asmens nuosavybe;

− akvakultūra – vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje;

Pagrindimas

Šios veiklos negalima apibrėžti nuosavybe. Ankstesnėje apibrėžtyje taip pat nekalbama apie dirbtinį išteklių ar atviroje erdvėje besiveisiančių kultūrų atkūrimą.

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 25 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

− veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu, arba bet kokia kita žuvininkystės specialistams atstovaujanti organizacija, kuri yra teisiškai pripažinta ir atsakinga už prieigos prie žuvų išteklių, taip pat profesionalios žvejybos veiklos ir akvakultūros valdymą;

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 27 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– galutinis mokslinių duomenų vartotojas – subjektas, kurį mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domina mokslinė žuvininkystės sektoriaus duomenų analizė;

− galutinis mokslinių duomenų vartotojas – mokslinių tyrimų subjektas ar valdymo subjektas, kurį domina mokslinė žuvininkystės sektoriaus duomenų analizė;

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 28 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– leidžiamo sužvejoti kiekio perteklius – ta leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio dalis, kurios pakrantės valstybė negali sužvejoti dėl pajėgumų stokos;

− leidžiamo laimikio perteklius – ta leidžiamo laimikio dalis, kurios pakrantės valstybė per tam tikrą laikotarpį negali sužvejoti dėl pajėgumų stokos, išsaugodama tokį bendrą atskirų išteklių naudojimo lygį, kad jie galėtų atsinaujinti, ir išlaikydama žvejojamų rūšių populiacijų dydžius, viršijančius dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą;

Pagrindimas

Pertekliaus apibrėžimu turi būti užtikrinta, kad būtų išvengta pernelyg intensyvios žvejybos trečiųjų šalių vandenyse.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 30 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– neršianti išteklių biomasė – apskaičiuota konkretaus ištekliaus žuvų, kurios dauginasi nustatytu metu, įskaitant tiek patinus, tiek pateles, taip pat gyvavedes žuvis, masė;

– neršianti išteklių biomasė – apskaičiuota konkretaus ištekliaus žuvų, kurios yra pakankamai subrendusios daugintis nustatytu metu, masė;

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 31 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– mišrioji žvejyba – žvejyba, kai rajone, kuriame žvejojama, yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos žvejybos įrankiais.

– mišrioji žvejyba – žvejyba, kai atitinkamame rajone yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos kartu;

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 32 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis.

− tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą, kuriuo bus remiamas vietos žvejybos sektorius, ypatingą dėmesį skiriant mokslinių duomenų rinkimui, stebėsenai ir kontrolei, gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis siekiant tausiai naudoti jūrų biologinių išteklių pertekliaus dalį arba siekiant gauti abipusę galimybę naudoti išteklius ar naudotis vandenimis Sąjungai it trečiajai šaliai apsikeičiant žvejybos galimybėmis;

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 32 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– nedidelio masto ir tradiciniais įrankiais vykdoma žvejyba − žvejyba, kurią vykdo laivai, kurių ilgis 15 metrų arba mažesnis nei 15 metrų ir (arba) kurie jūroje praleidžia mažiau kaip 24 valandas ir parduoda savo laimikį šviežią, išskyrus laivus, kurie žvejoja naudodami velkamuosius įrankius;

Pagrindimas

Būtina apibrėžti šią sąvoką, nes ji bus naudojama visame pranešime.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 32 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– priegauda − netikslinių organizmų laimikis, nepaisant to, ar jis paliekamas ir iškraunamas, ar išmetamas;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 32 c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– laimikis − visi žvejojant sugauti jūrų biologiniai ištekliai;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 32 d įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– mažą poveikį daranti žvejyba – selektyvių žvejybos metodų, darančių mažiausiai kenksmingą poveikį jūrų ekosistemoms ir išmetančių mažai kuro deginimo teršalų, taikymas;

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio 32 e įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– selektyvi žvejyba – žvejyba naudojant žvejybos metodus ar žvejybos įrankius, kuriais gaudomi ir sugaunami tam tikro dydžio ir rūšių organizmai vykdant žvejybos operacijas, kai galima išvengti netikslinių rūšių sugavimo arba paleisti nepažeistas žuvis;

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

II dalies 6 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Paliekama dabartinė Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003 apibrėžto biologiškai pažeidžiamo rajono statuso formuluotė.

Pagrindimas

Biologiškai pažeidžiamas rajonas yra itin svarbus valdant žuvų išteklius Vakarų vandenyse ir jį reikia traktuoti taip pat kaip iki šiol ir panašiai kaip jūrų teritorijas aplink Azorų salas, Madeirą ir Kanarų salas.

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

JŪRŲ BIOLOGINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

JŪRŲ BIOLOGINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR TAUSAUS NAUDOJIMO PRIEMONĖS

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies -7 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-7 a straipsnis

 

Išsaugojimų priemonių bendrosios nuostatos

 

1. Siekdama 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų Sąjunga patvirtina jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemones, kaip išdėstyta 7 ir 8 straipsniuose. Jos patvirtinamos daugiamečių planų forma, laikantis šio reglamento 9, 10 ir 11 straipsnių.

 

2. Tokios priemonės turi derėti su šio reglamento 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir priimamos atsižvelgiant į geriausias mokslines rekomendacijas bei nuomones, gautas iš atitinkamų patariamųjų tarybų.

 

 

3. Valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai priimti išsaugojimo priemones, laikantis šio reglamento 17–24 straipsnių bei kitų susijusių šio reglamento nuostatų.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės gali būti šios:

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonės gali būti šios:

a) daugiamečių planų priėmimas pagal 9–11 straipsnius;

a) daugiamečių planų priėmimas pagal 9–11 straipsnius;

b) tausaus išteklių naudojimo tikslų nustatymas;

b) tausaus išteklių naudojimo ir išsaugojimo bei jūrų aplinkos apsaugos nuo žvejybos veiklos tikslų nustatymas;

c) priemonių, skirtų suderinti žvejybos laivų skaičių ir (arba) žvejybos laivų rūšis su turimomis žvejybos galimybėmis, priėmimas;

c) priemonių, skirtų suderinti žvejybos laivų skaičių ir (arba) žvejybos laivų rūšis su turimomis žvejybos galimybėmis, priėmimas;

d) paskatų, kuriomis būtų skatinama selektyvesnė arba mažesnio poveikio aplinkai žvejyba, tarp jų ir ekonominio pobūdžio paskatų, nustatymas;

d) paskatų, kuriomis būtų skatinama selektyvesnė žvejyba arba žvejybos metodai, turintys mažesnį poveikį jūrų ekosistemai bei žuvų ištekliams, įskaitant lengvatines galimybes naudotis nacionalinėmis žvejybos galimybėmis ir ekonominio pobūdžio paskatomis, nustatymas;

e) žvejybos galimybių nustatymas;

e) priemonių dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priėmimas, kaip tai nurodoma 16 straipsnyje,

f) 14 straipsnyje nurodytų techninių priemonių priėmimas;

f) 8 ir 14 straipsniuose nurodytų techninių priemonių priėmimas;

g) priemonių, susijusių su įpareigojimu užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, priėmimas;

g) priemonių, kuriomis siekiama šio reglamento 15 straipsnyje nurodytų tikslų, priėmimas,

h) bandomųjų projektų, susijusių su alternatyviomis žvejybos valdymo metodikos rūšimis, įgyvendinimas.

h) bandomųjų projektų, susijusių su alternatyviomis žvejybos valdymo metodikos rūšimis, kurias taikant padidinamas selektyvumas arba sumažinamas žvejybos veiklos poveikis jūrų aplinkai, įgyvendinimas,

 

ha) priemonių, kurias įgyvendinant užtikrinamas aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų laikymasis valstybėse narėse, priėmimas;

 

 

 

hb) kitų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus, priėmimas.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 7 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7 a straipsnis

 

Žuvų išteklių atkūrimo zonų nustatymas

 

1. Siekdamos užtikrinti gyvųjų vandens išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir vadovaudamosi atsargumo principu valstybės narės sukuria suderintą žuvų išteklių atkūrimo teritorijų, kuriose draudžiama bet kokia žvejybos veikla, tinklą, ypač įtraukiant žuvų dauginimuisi svarbias zonas.

 

2. Valstybės narės nustato ir paskiria zonas, kurios yra reikalingos suderintam žuvų išteklių atkūrimo zonų tinklui sukurti.

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Techninės priemonės gali būti šios:

Techninės priemonės gali būti šios:

a) tinklo akių dydžio ir žvejybos įrankių naudojimo taisyklių nustatymas;

a) žvejybos įrankių parametrų ir jų naudojimo taisyklių nustatymas;

b) žvejybos įrankių konstrukcijos taisyklės, įskaitant:

b) žvejybos įrankių konstrukcijos specifikacijos, įskaitant:

i) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį dugno zonoje;

i) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba minimalizuoti jo neigiamą poveikį ekosistemai;

ii) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą, siekiant sumažinti atsitiktinai sužvejojamų nykstančių rūšių, rūšių, kurioms gresia nykimas, ir saugomų rūšių žuvų kiekį;

ii) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą, siekiant sumažinti atsitiktinai sužvejojamų nykstančių rūšių, rūšių, kurioms gresia nykimas, ir saugomų rūšių žuvų kiekį, taip pat ir kitų nepageidaujamų laimikių;

c) draudimai tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais naudoti tam tikrus žvejybos įrankius;

c) draudimai arba apribojimai naudoti tam tikrus žvejybos įrankius arba kitokią techninę įrangą;

d) žvejybos veiklos draudimas arba apribojimas tam tikrose zonose ir (arba) tam tikrais laikotarpiais;

d) žvejybos veiklos draudimas arba apribojimas tam tikrose zonose arba tam tikrais laikotarpiais;

e) reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytu privalomu laikotarpiu rajone nutrauktų žvejybą, kad būtų apsaugoti laikinai jame susikaupę pažeidžiami jūrų ištekliai;

e) reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytu privalomu laikotarpiu nustatytoje zonoje nutrauktų žvejybą, kad būtų apsaugotos būtinosios žuvų buveinės, laikinai jame susikaupę pažeidžiami jūrų ištekliai, nykstančios ar neršiančios rūšys arba žuvų jaunikliai;

f) konkrečios priemonės, skirtos žvejybos veiklos poveikiui jūrų ekosistemoms ir netikslinėms rūšims sumažinti;

f) konkrečios priemonės, skirtos neigiamam žvejybos veiklos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms minimalizuoti, įskaitant priemones, skirtas išvengti, sumažinti ir kaip galima labiau naikinti nepageidaujamus laimikius;

g) kitos techninės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.

 

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas.

1. Vėliausiai iki ...* Europos Parlamentas ir Taryba, veikdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą pirmenybės tvarka patvirtina daugiamečius planus, paremtus Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) mokslinėmis rekomendacijomis, kuriuose nurodomos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, laikantis 2 straipsnio 2 dalies. Daugiamečiais planais taip pat padedama įgyventi ir kitus tikslus, numatytus šio reglamento 2 ir 3 straipsniuose.

2. Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyta:

2. Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyta:

a) pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos atitinkamų žuvų išteklių žvejybos galimybės, remiantis iš anksto apibrėžtais išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais, ir

a) pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos atitinkamų žuvų išteklių galimybės, remiantis iš anksto apibrėžtais išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais ir(arba) ribiniais atskaitos taškais pagal 2 straipsnyje išdėstytus tikslus ir laikantis mokslinių rekomendacijų,

b) priemonės, kuriomis galima veiksmingai užtikrinti, kad nebūtų peržengtos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų ribos.

b) priemonės, kuriomis galima veiksmingai užtikrinti, kad nebūtų peržengtos ribinės atskaitos taškų ribos ir kuriomis siekiama išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų ribos,

3. Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios žvejybos sąveiką.

3. Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, atsižvelgiant į išteklių, žvejybos ir jūros ekosistemų sąveiką.

4. Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis.

4. Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą, įskaitant išteklių, apie kuriuos turima nedaug duomenų, vertinimus, ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis.

 

 

___________________

 

*OL įrašoma data – ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

1. Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento pritaikymas, kad iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų toks, kad padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje.

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris numatytas 1 dalyje, pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas ir numatomi apytikriai standartai ir priemonės, užtikrinančios bent jau panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

 

2a. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalies nuostatų, į daugiamečius planus įtraukiamos priemonės ir jų įgyvendinimo grafikas yra proporcingi siekiamiems tikslams ir uždaviniams bei numatomam laikotarpiui. Prieš priemones įtraukiant į daugiamečius planus atsižvelgiama į jų galimą ekonominį ir socialinį poveikį ir tokios priemonės įgyvendinamos palaipsniui, išskyrus ypač skubius atvejus.

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 10 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Daugiamečiuose planuose gali būti pateikiamos nuostatos, skirtos spręsti su specifinės žuvininkystės išteklių palaikymo ir atkūrimo iki tokio lygio, kad būtų užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, susijusius klausimus, jei mokslinėmis rekomendacijomis demonstruojama, jog didesnė atranka siekiant neišnaikinti tam tikrų veislių yra neįmanoma.

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Daugiamečiame plane nurodoma:

1. Daugiamečiame plane nurodoma:

a) taikymo sritis, t. y. ištekliai, žvejybos būdas ir jūrų ekosistemos, kuriems jis taikomas;

a) taikymo sritis, t. y. geografinė zona, ištekliai, žvejybos būdai ir jūrų ekosistemos, kuriems jis taikomas;

b) tikslai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus,

b) tikslai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus ir atitinkamas šio reglamento 7a, 9 ir 10 straipsnio nuostatas

 

ba) laivyno pajėgumo vertinimas ir, jei nėra užtikrinta veiksminga žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyra, pajėgumų sumažinimo planas, įskaitant įgyvendinimo tvarkaraštį ir konkrečius veiksmus, kurių turi būti imtasi kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje, kad per nustatytą laikotarpį tie žvejybos pajėgumai būtų suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis, o tokiame vertinime taip pat turėtų būti išnagrinėtas atitinkamo laivyno socialinis ir ekonominis matmuo, nepažeidžiant 34 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų;

 

bb) daugiamečiame plane numatytų vykdytų priemonių socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas;

c) kiekybiniai tikslai, išreikšti:

c) kiekybiniai tikslai, išreikšti:

i) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba)

i) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba)

ii) neršiančia išteklių biomase, ir

ii) neršiančia išteklių biomase, ir

 

iia) maksimalia nepageidaujamo ir neleistino laimikio dalimi procentais,

 

iib) maksimaliais žvejybos galimybių metiniais pokyčiais;

iii) sužvejotų žuvų kiekio stabilumu.

 

d) tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

d) tikslus visų kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

e) techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų sužvejojimo panaikinimą;

e) išteklių išsaugojimo ir techninės priemonės, į kurias reikia atsižvelgti siekiant 15 straipsnyje nurodytų tikslų bei priemonės, skirtos vengti ir kaip galima labiau naikinti nepageidaujamus laimikius;

f) kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu;

f) kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu, ir galimi jos socialiniai ir ekonominiai padariniai;

g) konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

g) kai tinkama, konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

h) žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;

h) priemonės, skirtos mažinti žvejybos poveikį ekosistemai;

i) apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai;

i) apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai;

 

ia) priemonės, užtikrinančios, kad būtų laikomasi daugiamečio plano nuostatų.

j) visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios priemonės.

j) visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios ir proporcingos priemonės.

 

1a. Daugiamečiuose planuose numatoma jų nuolatinė peržiūra siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant juose numatytų tikslų, o ypač – atsižvelgti į tokius naujus elementus kaip mokslinių rekomendacijų pokyčiai, kad būtų sudaroma galimybė atlikti visas būtinas tarpines korekcijas.

Pakeitimas  109

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės aktus laikymasis

Įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės aktus laikymasis saugomose teritorijose

1. Specialiose saugomose teritorijose, nustatytose Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, valstybės narės žvejybos veiklą vykdo taip, kad žvejybos poveikis šiose teritorijose būtų kuo mažesnis.

1. Bendra žuvininkystės politika ir visos tolesnės valstybių narių patvirtintos priemonės specialiose saugomose teritorijose turi visiškai atitikti Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2009/147/EB ir Direktyvą 2008/56/EB. Kai valstybė narė nustatė teritorijas, nurodytas Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, ji, pasikonsultavusi su Komisija, patariamosiomis tarybomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis reguliuoja žvejybos veiklą taip, kad ji visiškai atitiktų šiose direktyvose nustatytus tikslus. .

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai priimti vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, taikomas priemones, kurių reikia norint įvykdyti pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl jūrų aplinkos apsaugos nustatytus jų įpareigojimus. Tokios priemonės turi būti suderinamos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

 

Pagrindimas

Šiuo straipsniu siekiama atsižvelgti į būtinybę, kad pagal BŽP būtų užtikrinamas plataus masto derėjimas su ES aplinkos teisės aktais. Pagal jį numatomos dvi galimybės specialiam atvejui, kai valstybės narės turi prieigą prie kitos valstybės narės vandenų, ir siekiama atsverti visus galimus neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius žvejams.

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 12 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Valstybės narės, turinčios tiesioginių žvejybos interesų teritorijose, kurias paveiks 1 dalyje nurodytos priemonės, bendradarbiauja, kaip nurodyta 21 straipsnio 1a dalyje. Bet kuri tokia valstybė narė gali prašyti, kad 1 dalyje nurodytas priemones priimtų Komisija.

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 12 straipsnio 1 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c. Komisija, imdamasi veiksmų pagal 1b dalyje nurodytą prašymą, gauna iš prašymą pateikusios valstybės narės ar valstybių narių visą susijusią informaciją apie reikalingas priemones, įskaitant prašymo pagrindimą, mokslinius duomenis ir išsamią informaciją apie priemonių taikymą praktikoje. Komisija, priimdama priemones, atsižvelgia į visas turimas atitinkamas mokslines rekomendacijas.

Pakeitimas  113

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 12 straipsnio 1 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1d. Sąjunga imasi neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, kurių gali atsirasti priėmus 1 dalyje nurodytas priemones, mažinimo priemonių.

Pakeitimas  114

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos su žvejyba susijusios žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemonės.

Išbraukta.

Pagrindimas

Dėl šioje dalyje nurodytų priemonių reikia rengti nacionalinius teisės aktus, vadinasi, deleguotieji aktai neturėtų būti taikomi.

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija, remdamasi informacija apie jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, gali, pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, priimti laikinas priemones šiai grėsmei sumažinti.

1. Turint patikimų mokslinių duomenų apie jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šiai grėsmei sumažinti.

 

Šie deleguotieji aktai priimami tik esant privalomos skubos priežastims ir laikantis 55a straipsnyje nurodytos procedūros.

2. 1 dalyje nurodytą pagrįstą prašymą valstybė narė vienu metu išsiunčia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

 

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 13 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

13a straipsnis

 

Valstybės narės nepaprastosios padėties priemonės

 

1. Jei dėl žvejybos atsiranda rimtos ir nenumatytos grėsmės gyvųjų vandens išteklių arba jūros ekosistemos apsaugai požymių valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, o dėl bet kokio nereikalingo delsimo būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, valstybė narė gali imtis nepaprastosios padėties priemonių, kurios gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

 

2. Ketinančios imtis nepaprastosios padėties priemonių valstybės narės, prieš priimdamos jas, praneša apie savo ketinimus Komisijai, kitoms susijusioms valstybėms narėms ir regioninėms patariamosioms taryboms, išsiųsdamos tų priemonių projektą ir paaiškinamąjį memorandumą.

 

3. Susijusios valstybės narės ir regioninės patariamosios tarybos per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti Komisijai savo raštiškus komentarus. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina, atšaukia arba pataiso priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

 

Esant tinkamai pagrįstoms privalomos skubos priežastims, susijusioms su dėl žvejybos gyvųjų vandens išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kylančiai rimtai ir nenumatytai grėsmei, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, remdamasi 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra.

 

 

Pagrindimas

Kadangi Komisijai suteikiami atitinkami įgaliojimai 13 straipsnio 1 dalyje, šiame straipsnyje valstybėms narėms suteikiami tokie įgaliojimai imtis nepaprastosios padėties priemonių. Tekste pakartojamas ankstesnio BŽP reglamento 8 straipsnis, kuris yra iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į Parlamento Teisės tarnybos rekomendacijas.

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

Nustatomos techninių priemonių sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir sumažinti žvejybos veiklos poveikį žuvų ištekliams bei jūrų ekosistemoms. Šios techninių priemonių sistemos turi padėti:

Nustatomos techninių priemonių sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir sumažinti žvejybos veiklos poveikį žuvų bei kitų rūšių ištekliams. Šios techninių priemonių sistemos turi padėti:

a) išlaikyti arba atkurti tokius išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, pagerinant atrankos pagal dydį, o jei reikia, ir pagal rūšis priemones;

a) išlaikyti arba atkurti tokius išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, pagal 2 straipsnio 2 dalį, pagerinant atrankos pagal dydį ir pagal rūšis priemones;

b) sumažinti sužvejojamų per mažo dydžio individų kiekį;

b) vengti žvejoti per mažo dydžio individus, iki minimumo sumažinti ir, jei įmanoma, pasiekti, kad nebūtų žvejojami per mažo dydžio individai;

c) sumažinti sužvejojamų nepageidaujamą jūrų organizmų kiekį;

c) vengti žvejoti (gaudyti) nepageidaujamus jūrų organizmus ir jūros paukščius, maksimaliai sumažinti nepageidaujamą jūrų organizmų ir jūros paukščių laimikį ir, jei įmanoma, pasiekti, kad jie nebūtų žvejojami (gaudomi);

d) sumažinti žvejybos įrankių poveikį ekosistemai ir aplinkai, ypač siekiant apsaugoti biologiškai jautrius išteklius ir buveines.

d) iki minimumo sumažinti žvejybos įrankių poveikį ekosistemai ir jūrų aplinkai, ypač siekiant apsaugoti biologiškai jautrius išteklius ir buveines.

Pakeitimas  118

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 14 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a straipsnis

 

Nepageidaujamų laimikių vengimas ir sumažinimas iki minimumo

 

1. Prieš nustatant pareigą iškrauti visus atitinkamoje žvejybos zonoje sugautus laimikius pagal 15 straipsnį, valstybės narės, remdamosi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgdamos į kompetentingų regioninių patariamųjų tarybų nuomones, kai reikia, vykdo bandomuosius projektus, skirtus visapusiškai ištirti visus praktinius metodus, skirtus išvengti, sumažinti iki minimumo ir panaikinti nepageidaujamus laimikius žvejybos rajone. Šiuos bandomuosius projektus, kai tinkama, vykdo gamintojų organizacijos. Šių bandomųjų projektų rezultatai įtraukiami į ilgalaikius kiekvienos žvejybos srities valdymo planus kaip papildomos paskatos naudoti selektyviausius turimus įrankius ir žvejybos metodus. Valstybės narės taip pat parengia išmetimų į jūrą žemėlapį, kuriame būtų parodytas išmetimų kiekvienoje žvejybos zonoje, kuriai taikoma 15 straipsnio 1 dalis, lygis. Šis žemėlapis remiasi objektyviais ir tipiniais duomenimis.

 

2. Sąjunga teikia finansinę paramą, skirtą parengti ir įgyvendinti bandomuosius projektus, taikomus remiantis 1 dalies nuostatomis, bei skirtą naudoti selektyvesnę žvejybos įrangą, kad būtų sumažinti nepageidaujami ir neleistini laimikiai. Priimant finansinės paramos priemones, ypatingas dėmesys skiriamas žvejams, kuriems taikoma pareiga iškrauti visus laimikius ir kurie žvejoja mišriosios žvejybos rajonuose.

Pakeitimas  119

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos

Įpareigojimas užtikrinti, kad visi žvejojamų ir reglamentuojamų rūšių laimikiai būtų iškraunami ir registruojami

1. Visas toliau nurodytų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas laikantis šio tvarkaraščio:

1. Visas žvejojamų ir reglamentuojamų rūšių žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas laikantis šio tvarkaraščio:

a) Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.:

a) Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d:

– skumbres, silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardinėles, paprastąsias stintenes;

– žvejojant mažas pelagines žuvis, t. y. skumbres, silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardines, atlantinius šprotus;

– paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines.

– žvejojant dideles pelagines žuvis, t. y. paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines;

 

– žvejojant pramoniniais tikslais, be kita ko, žvejojant paprastąsias stintenes, tobines ir norvegines menkutes;

 

– Baltijos jūros lašišas.

b) Ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.: menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius;

b) Ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.:

 

– žvejojant toliau nurodytas rūšis Šiaurės Atlanto vandenyno Sąjungos vandenyse:

 

Šiaurės jūra

 

– žvejojant menkes, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, ledjūrio menkes;

 

– žvejojant norveginius omarus;

 

– žvejojant europinius jūrų liežuvius ir jūrines plekšnes;

 

– žvejojant europines paprastąsias jūrines lydekas;

 

– žvejojant šiaurines paprastąsias krevetes;

 

– dėl kitų rūšių žvejybos bus atlikta papildoma analizė;

 

– žvejojant Baltijos jūroje, išskyrus lašišų žvejybą;

 

Šiaurės Vakarų vandenys

 

– žvejojant menkes, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, ledjūrio menkes;

 

– žvejojant norveginius omarus;

 

– žvejojant europinius jūrų liežuvius ir jūrines plekšnes;

 

– žvejojant europines paprastąsias jūrines lydekas;

 

– dėl kitų rūšių žvejybos bus atlikta papildoma analizė;

 

Pietvakarių vandenys

 

– žvejojant menkes, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, ledjūrio menkes;

 

– žvejojant norveginius omarus;

 

– žvejojant europinius jūrų liežuvius ir jūrines plekšnes;

 

– žvejojant europines paprastąsias jūrines lydekas;

 

– dėl kitų rūšių žvejybos bus atlikta papildoma analizė;

c) Ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.: juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus, velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes, sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus, švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius paltusus, paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio jūros priedugnio žuvis.

c) Ne vėliau, kaip nuo 2017 m. sausio 1 d.:

 

– žuvininkystė, nepatenkanti į 1a dalies apibrėžtį Sąjungos vandenyse ir ne Sąjungos vandenyse.

 

1a. Žvejybos rajone pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti visą laimikį, visų rūšių, kurioms taikomas tas įpareigojimas, laimikiai turi būti registruojami ir prireikus atimami iš žvejui, gamintojų organizacijai arba atitinkamai kolektyvinio valdymo grupei nustatytos kvotos, išskyrus rūšis, kurios gali būti išleistos į jūrą pagal 1b dalį.

 

1b. Toliau nurodytoms rūšims netaikomas 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti žuvis:

 

– žuvims, sužvejotoms siekiant jas panaudoti gyvam jaukui;

 

– žuvims, apie kurias iš turimos mokslinės informacijos žinoma, kad jų išgyvenimo galimybės didelės, atsižvelgiant į žvejybos įrankių pobūdį, žvejybos būdus ir sąlygas žvejybos zonoje;

 

1c. Siekiant supaprastinti ir suderinti įpareigojimo iškrauti visus laimikius įgyvendinimą ir išvengti nepriimtinų tikslinių rūšių žvejybos sutrikimų bei sumažinti nepageidaujamus laimikius, 9 straipsnyje nurodytuose daugiamečiuose planuose arba konkrečiose Sąjungos nuostatose dėl iškrovimo įpareigojimo vykdymo arba kituose Sąjungos teisės aktuose, kai tinkama, nustatomas:

 

a) sąrašas, apimantis netikslines rūšis, kurių natūralus gausos lygis nedidelis ir kurios gali būti įtrauktos į tikslinių rūšių kvotas tame žvejybos rajone, jei tenkinamos šios sąlygos:

 

– šios netikslinės rūšies nacionalinė metinė kvota visiškai panaudota;

 

suvestinis laimikis yra ne didesnis kaip 3 proc. viso tikslinių rūšių laimikio ir

 

netikslinių rūšių ištekliai neviršija saugių biologinių ribų;

 

b) nuostatos minimalioms visų laimikių iškrovimo įpareigojimo išimtims, pagal kurias žvejams leidžiama išmesti į jūrą iki 5 proc. nuo metinio bendro laimikio, užtikrinant, kad kiekvienos išteklių rūšies bendras kiekis neviršys 5 proc. bendro ES masto šios rūšies išteklių laimikio, su sąlyga, kad tokiomis išimtimis apsaugoma nuo neproporcingų nepageidaujamų laimikių tvarkymo išlaidų ir tokios išimtys suteikiamos tik turint mokslinių faktų, kad yra labai sunku pagerinti selektyvumą;

 

c) taisyklės, kuriomis nustatomos paskatos vengti žvejoti žuvų jauniklius, įskaitant didesnes kvotos dalis, kurios turi būti atimamos iš žvejui paskirtų kvotų, jei sužvejojami jaunikliai.

2. Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui į žuvų miltus arba naminių gyvūnų ėdalui.

2. Remiantis patikimiausiomis, tiksliomis ir naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir prireikus siekiant apsaugoti žuvų jauniklius atgrasant nuo jų tyčinio gaudymo, nustatomi minimalūs žuvų jauniklių išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai, atspindintys pirmojo dauginimosi amžių ir dydį žuvų ištekliams, kuriems taikoma 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visus laimikius. Sužvejotos mažesnės nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvys gali būti naudojamos tik ne žmogaus suvartojimui skirtiems produktams, kaip pvz., žuvų miltams, žuvų taukams, naminių gyvūnų ėdalui arba kaip jauką. Atitinkama valstybė narė gali leisti dovanoti tokią žuvį nemokamai paramos arba labdaros tikslais.

3. Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai nustatomi pagal [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį.

3. Išteklių, kuriems taikomas iškrovimo įpareigojimas, atveju valstybės narės gali pasinaudoti kasmetiniu lankstumu, kuris lygus 5 proc. nuo leidžiamo iškrauti kiekio, nepažeidžiant konkrečiuose teisės aktuose numatytų didesnio lankstumo dydžių. Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai ir taisyklės gali būti nustatomos pagal [Reglamento dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 39 straipsnį.

 

3a. Visos lėšos, gautos pardavus visas pagal 1 dalyje nurodytą įpareigojimą iškrautas žuvis, skiriamos valstybės narės, kurioje žuvys iškraunamos, valdomam fondui ir turi būti naudojamos kontrolei bei priežiūrai vykdyti ir moksliniams bei su žuvininkyste susijusiems duomenims rinkti.

4. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį. Tai atliekant, valstybės narės laikosi veiksmingumo ir proporcingumo principų.

5. 1 dalis taikoma nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.

5. 1 dalis taikoma nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

Pakeitimas  120

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

1. Tvirtindama ir skirstydama žvejybos galimybes, Taryba veikia pagal šio reglamento 2, 9, 10 ir 11 straipsnius, laikosi ilgalaikės perspektyvos ir remiasi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Žvejybos galimybės tarp valstybių narių paskirstomos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis žvejybos stabilumas dėl išteklių arba žūklės rajono. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

 

Taryba nustato trečiųjų šalių žvejybos galimybes Sąjungos vandenyse ir paskirsto šias galimybes kiekvienai trečiajai šaliai.

 

Žvejybos galimybių valstybėms narėms arba trečiosioms šalims paskirstymas priklauso nuo to, ar jos laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

2. Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

2. Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

3. Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio b, c ir h punktus.

3. Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius laimikių tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus daugiamečiuose planuose pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio b, c ir h punktus. Jei atitinkamas daugiametis planas buvo patvirtintas komercinės paskirties žuvų ištekliams, Taryba užtikrina, kad iki 2015 m., kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų toks, kad padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje.

 

3a. Tarybai priimant sprendimus, kuriais nustatomos žvejybos galimybės, dalyvauja Europos Parlamento ir patariamųjų tarybų delegacijos.

 

3b. Kai dėl duomenų trūkumo neįmanoma nustatyti tokio tam tikrų išteklių naudojimo masto, kuris atitiktų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį:

 

i) žvejybos valdymui taikomas atsargumo principas;

 

ii) remiantis Sprendimo 2010/477/ES priedo B dalies 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyta metodika patvirtinami apytikriai standartai, o mirtingumas dėl žvejybos mažinamas laikantis atsargumo principo ar, tais atvejais, kai esama požymių, iš kurių matyti, kad išteklių būklė patenkinama, atsižvelgiant į stabilias tendencijas;

 

iii) Komisija ir valstybės narės įvertina mokslinių tyrimų ir žinių spragas ir imasi priemonių, kurios padėtų užtikrinti, kad būtų nedelsiant teikiami papildomi duomenys apie išteklius ir ekosistemas.

 

3c. Kiekviena valstybė narė sprendžia dėl jai pagal Sąjungos teisę priskirtų žvejybos galimybių paskirstymo būdo su jos vėliava plaukiojantiems laivams. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai.

4. Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

4. Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

 

4a. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę ataskaitą, kurioje įvertinama, ar dabartinės žvejybos galimybės yra veiksmingos atkuriant ir išsaugant žvejojamų rūšių populiacijų dydžius, viršijančių dydžius, kurie jau atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą tikslą.

 

____________________

 

1 OL L 232, 2010 9 2, p. 14.

Pakeitimas  121

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

1. Pagal šiame straipsnyje apibrėžtas procedūras valstybėms narėms, bendrai vykdančioms žvejybos veiklą, leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose ir laikantis dabartiniame straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 1 dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės:

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 1 dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės:

a) yra suderinamos su 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir

a) būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir 4 straipsnyje išdėstytais gero valdymo principais;

b) būtų suderinamos su daugiamečio plano taikymo sritimi ir tikslais;

b) būtų suderinamos su daugiamečio plano taikymo sritimi ir tikslais;

c) padėtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus; ir

c) padėtų veiksmingai ir per nurodytą laikotarpį įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus; ir

d) būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

d) būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

 

2a. Valstybės narės bendradarbiauja viena su kita siekdamos užtikrinti, kad būtų priimtos suderinamos priemonės, atitinkančios daugiamečiuose planuose numatytus tikslus, ir tarpusavyje koordinuoja šių priemonių vykdymą. Šiuo tikslu valstybės narės, jei tai įgyvendinama ir taikytina, naudoja esamas regioninio institucinio bendradarbiavimo struktūras ir mechanizmus, įskaitant tuos, kurie veikia pagal regionines jūrų konvencijas, apimančias atitinkamą žvejybos rajoną arba žvejybos rūšį.

 

Valstybių narių, kurios bendrai vykdo žvejybos veiklą, koordinavimo pastangoms gali būti skiriamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansavimas laikantis Reglamento (ES) Nr. xx/2013 [dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo] nuostatų.

 

2b. Valstybės narės konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis ir Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir (arba) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK) dėl priemonių, kurios turi būti priimtos, projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas. Apie tokius projektus tuo pat metu pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bendrai vykdančioms žvejybos veiklą. Valstybės narės deda visas pastangas siekdamos ankstyvuoju etapu viešai ir skaidriai įtraukti į šias konsultacijas kitas atitinkamas suinteresuotąsias susijusios žvejybos rūšies šalis tam, kad rengiant numatytas priemones būtų galima gauti visų atitinkamų šalių nuomones ir pasiūlymus.

 

Valstybės narės viešai skelbia išteklių išsaugojimo priemonių, kurias siūloma priimti, projekto santrauką.

 

2c. Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į atitinkamų patariamųjų tarybų, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir(arba) ŽMTEK pateiktas nuomones ir, jei priimtos galutinės priemonės nukrypsta nuo šių nuomonių, pateikia išsamius paaiškinimus apie šių nukrypimų priežastis.

 

2d. Jei valstybės narės pageidauja iš dalies pakeisti priimtas priemones, taip pat taikomos 2–2c dalys.

 

2e. Komisija, siekdama užtikrinti, kad priimtos priemonės būtų nuoseklios bei koordinuojamos regionų lygmeniu ir atitiktų parengtus daugiamečius planus, priima gaires, nustatančias išsamią tvarką, kurios turi būti laikomasi taikant 2a–2c dalis. Šiomis gairėmis gali būti nustatomos arba tvirtinamos administracinės sistemos, pvz., regioninės žvejybos darbo grupės, siekiant praktikoje organizuoti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, ypač siekiant skatinti ir lengvinti kiekvienos valstybės narės priemonių patvirtinimą.

 

2f. Valstybės narės, kurios dalijasi žvejybos rajonu, gali kartu susitarti ir bendradarbiauti, siekdamos pagal ilgalaikius daugiamečius planus, priimtus iki 2014 m. ir atitinkančius 25 straipsnyje nustatytą procedūrą, įgyvendinti bendras priemones.

 

2g. Žvejybos, kuri vykdoma tik vienos valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, atveju atitinkama valstybė narė įsteigia vieną ar daugiau bendro valdymo komitetų, kurie apima visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, su kuriais turi būti konsultuojamasi dėl priemonių, kurias reikia priimti. Jei valstybė narė ketina kaip nors nukrypti nuo rekomendacijos, gautos iš komiteto, ji paskelbia vertinimą, kuriame išsamiai išdėsto tokio nukrypimo nuo rekomendacijos priežastis.

Pakeitimas  122

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išteklių išsaugojimo priemones pagal 17 straipsnio 1 dalį priimančios valstybės narės apie tas priemones praneša Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

Išteklių išsaugojimo priemones pagal 17 straipsnio 1 dalį priimančios valstybės narės paskelbia šias priemones ir praneša apie jas Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

Pakeitimas  123

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 17 straipsnio 1 dalį priimtų išteklių išsaugojimo priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą.

1. Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 17 straipsnį priimtų išteklių išsaugojimo priemonių suderinamumą su tikslais ir jų veiksmingumą ir bet kuriuo atveju atlieka vertinimą bei pateikia ataskaitą šiais klausimais ne rečiau kaip kas trejus metus arba kaip gali būti reikalaujama pagal atitinkamą daugiametį planą. Vertinimas remiasi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

 

Laikydamosi 2001 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)1, valstybės narės suteikia Komisijai naudotojo teises ir prieigą prie parengtos medžiagos ir duomenų, naudotų parengiant ir tvirtinant nacionalines išsaugojimo priemones pagal 17 straipsnį, kad Komisija galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimu.

 

Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Direktyva 2003/4/EB2 ir Reglamentai (EB) 1049/20013 ir 1367/20064.

 

1 OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

 

2 OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

 

3 OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

 

4 OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

Pakeitimas  124

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 19 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Bet kurio vertinimo, atlikto pagal šį straipsnį, rezultatus Komisija skelbia viešai ir užtikrina, kad ši informacija būtų viešai prieinama, t. y. publikuoja ją atitinkamose interneto svetainėse arba pateikia tiesioginę nuorodą. Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Reglamentai (EB) 1049/2001 ir 1367/2006.

Pakeitimas  125

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 20 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo daugiamečio plano įsigaliojimo.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per laikotarpį, kuris numatytas daugiamečiame plane arba, jei to nepadaroma, per šešis mėnesius nuo daugiamečio plano įsigaliojimo.

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei

2. Jei Komisija mano, kad:

a) remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės laikomos nesuderinamomis su daugiamečio plano tikslais, arba

a) remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės nesuderinamos su daugiamečio plano tikslais, arba

b) remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės laikomos nepadėsiančiomis veiksmingai pasiekti daugiamečiame plane nustatytų tikslų ir kiekybinių tikslų arba

b) remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės nepadeda veiksmingai pasiekti daugiamečiame plane nustatytų tikslų ir kiekybinių tikslų arba

c) pradėtos taikyti pagal 11 straipsnio i punktą nustatytos apsaugos priemonės.

c) pradėtos taikyti pagal 11 straipsnio i punktą nustatytos apsaugos priemonės,

 

ji praneša apie tai atitinkamai valstybei narei ir nurodo priežastis.

 

2a. Jei Komisija pagal 2 dalį teikia nuomonę, atitinkamai valstybei narei skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį ji pakeičia priemones taip, kad jos būtų suderinamos su daugiamečiu planu ir atitiktų jo tikslus.

 

2b. Jei valstybė narė nepakeičia priemonių pagal 2a dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės.

3. Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

3. Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

 

 

3a. Prieš priimdama deleguotuosius aktus pagal 55 straipsnį Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis ir Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir (arba) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK) dėl priemonių projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas.

Pakeitimas  126

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

1. Valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

a) yra suderinamos su 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir

a) yra suderinamos su 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir

b) būtų suderinamos su pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslais;

b) būtų suderinamos su pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslais;

c) padėtų veiksmingai įgyvendinti pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslus ir

c) padėtų veiksmingai įgyvendinti pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslus ir

d) būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

d) neprieštarautų Sąjungos teisės aktams ir būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

 

1a. Valstybės narės bendradarbiauja viena su kita siekdamos užtikrinti, kad būtų priimtos suderinamos priemonės, atitinkančios techninių priemonių sistemose numatytus tikslus, taip pat koordinuoja tarpusavyje šių priemonių vykdymą. Šiuo tikslu valstybės narės, jei tai įgyvendinama ir taikytina, naudoja esamas regioninio institucinio bendradarbiavimo struktūras ir mechanizmus, įskaitant tuos, kurie veikia pagal regionines jūrų konvencijas, apimančias atitinkamą žvejybos rajoną arba žvejybos rūšį.

 

1b. Valstybės narės konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir (arba) ŽMTEK dėl priemonių projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas. Apie tokius projektus tuo pat metu pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kurios bendrai vykdo žvejybos veiklą. Valstybės narės deda visas pastangas siekdamos ankstyvuoju etapu viešai ir skaidriai įtraukti į šias konsultacijas kitas atitinkamas suinteresuotąsias susijusios žvejybos rūšies šalis tam, kad rengiant numatytas priemones būtų galima gauti visų atitinkamų šalių nuomones ir pasiūlymus.

 

1c. Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į atitinkamų patariamųjų tarybų, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir (arba) ŽMTEK pateiktas nuomones ir, jei priimtos galutinės priemonės nukrypsta nuo šių nuomonių, pateikia išsamius paaiškinimus apie šių nukrypimų priežastis.

 

1d. Jei valstybės narės pageidauja iš dalies pakeisti priimtas priemones, taip pat taikomos 1a–1c dalys.

 

1e. Komisija, siekdama užtikrinti, kad priimtos priemonės būtų nuoseklios bei koordinuojamos regionų lygmeniu bei remtųsi parengtomis techninių priemonių sistemomis, priima gaires, nustatančias išsamią tvarką, kurios turi būti laikomasi taikant 1a–1c dalis. Šiomis gairėmis gali būti nustatomos arba tvirtinamos administracinės sistemos, pvz., regioninės žvejybos darbo grupės, siekiant praktikoje organizuoti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, ypač siekiant skatinti ir lengvinti kiekvienos valstybės narės priemonių patvirtinimą.

Pakeitimas  127

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 22 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Technines priemones pagal 21 straipsnį priimančios valstybės narės apie tas priemones praneša Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

Technines priemones pagal 21 straipsnį priimančios valstybės narės paskelbia šias priemones ir praneša apie jas Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

Pakeitimas  128

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 23 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 21 straipsnį priimtų techninių priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą.

1. Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 21 straipsnį priimtų techninių priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą ir bet kuriuo atveju atlieka įvertinimą bei pateikia ataskaitą šiais klausimais ne rečiau kaip kartą kas trejus metus arba kaip gali būti reikalaujama pagal atitinkamą techninių priemonių sistemą.

 

1a. Laikydamosi Direktyvos 2007/2/EB valstybės narės suteikia Komisijai naudotojo teises ir prieigą prie parengtos medžiagos ir duomenų, naudotų kuriant ir tvirtinant technines priemones pagal 21 straipsnį, kad Komisija galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimu.

 

Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Direktyva 2003/4/EB ir Reglamentai (EB) 1049/2001 ir 1367/2006.

Pakeitimas  129

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 23 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Bet kurio vertinimo, atlikto pagal šį straipsnį, rezultatus Komisija skelbia viešai ir užtikrina, kad ši informacija būtų viešai prieinama, t. y. publikuoja ją atitinkamose interneto svetainėse arba pateikia tiesioginę nuorodą. Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Reglamentai (EB) 1049/2001 ir 1367/2006.

Pakeitimas  130

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per techninių priemonių sistemoje numatytą laikotarpį arba, jo nesant, per šešis mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos techninės priemonės, jei valstybių narių priemonės, remiantis pagal 23 straipsnį atliktu įvertinimu, laikomos:

2. Jei Komisija mano, kad valstybių narių priemonės:

a) nesuderinamomis su techninių priemonių sistemos tikslais arba

a) nesuderinamos su techninių priemonių sistemos tikslais arba

b) nepadedančiomis veiksmingai pasiekti techninių priemonių sistemos tikslų.

b) nepadeda veiksmingai siekti techninių priemonių sistemos tikslų.

 

ji praneša apie tai atitinkamai valstybei narei ir nurodo priežastis.

 

2a. Jei Komisija pagal 2 dalį teikia nuomonę, atitinkamai valstybei narei skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį ji pakeičia priemones taip, kad jos būtų suderinamos su techninių priemonių sistema ir atitiktų jos tikslus.

 

2b. Jei valstybė narė nepakeičia priemonių pagal 2a dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje taikomos techninės priemonės.

3. Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

3. Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

 

3a. Prieš priimdama šiame straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK) dėl priemonių projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 25 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) taikomos tik su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams arba, kai žvejybos veikla vykdoma ne žvejybos laivu, jos teritorijoje įsikūrusiems asmenims;

a) taikomos visiems laivams, žvejojantiems jų vandenų išteklius, kurių žvejybos galimybės jiems paskirtos;

Pagrindimas

Valstybių narių reikalavimai pakrančių vandenyse turi būti taikomi visiems žvejybos laivams, neatsižvelgiant į tai, kokiai valstybei jie priklauso. Joks kitas principas negali būti laikomas teisingu visų atžvilgiu.

Pakeitimas  132

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Valstybė narė kontrolės tikslais informuoja kitas atitinkamas valstybes nares apie pagal 1 dalį priimtas nuostatas.

Pakeitimas  133

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 25 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją, susijusią su priemonėmis, kurios priimamos pagal šį straipsnį.

Pakeitimas  134

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemų išsaugojimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Europos Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir siekti tikslų, susijusių su kitais gyvaisiais vandens ištekliais ir jūros ekosistemų priežiūra arba apsaugos būklės gerinimu, 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Europos Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių ar konkrečiai nesprendžia problemos, kurią nurodė atitinkama valstybė narė. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 26 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto, kuriame pateiktas aiškinamasis memorandumas.

2. Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina taikyti valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai Komisijai, atitinkamoms valstybėms narėms ir patariamosioms taryboms pranešama apie priemones kartu pateikiant aiškinamąjį memorandumą, kuriame taip pat įrodoma, kad jos yra nediskriminuojančios.

Pagrindimas

Norint išsaugoti išteklius ir skatinti žvejojančių laivų lygybę, reikia stiprinti valstybių narių vaidmenį šiuo atžvilgiu.

Pakeitimas  136

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies 26 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją, susijusią su priemonėmis, kurios priimamos pagal šį straipsnį.

Pakeitimas  137

Pasiūlymas dėl reglamento

IV dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

IV dalis išbraukiama

Pagrindimas

Panaikinus perleidžiamąsias žvejybos koncesijas įrašoma nauja 16 straipsnio dalis, kurioje nustatoma, kad kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip galėtų būti paskirstytos jai paskirtos žvejybos galimybės. Taip pageidaujančiai valstybei narei suteikiama galimybė įdiegti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą.

Pakeitimas  138

Pasiūlymas dėl reglamento

V dalies 34 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra.

1. Valstybės narės, jei reikia ir kai reikia, nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė jų laivynų žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra, laikantis 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų.

 

1a. Siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 30 d. atlieka pajėgumų vertinimą ir perduoda rezultatus Komisijai. Pajėgumų vertinimas apima vertinimo metu esančių bendrų laivyno pajėgumų kiekviename žvejybos rajone ir laivyno segmente, taip pat jų poveikio atitinkamiems ištekliams ir platesnei jūrų ekosistemai analizę. Vertinime pateikiama ir laivyno pelningumo ilgalaikiu laikotarpiu analizė. Siekiant, kad visose valstybėse narėse vertinimai būtų atliekami vienodai, vertinimai atliekami pagal Komisijos gaires dėl geresnės žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės ir juos atliekant atsižvelgiama į laivyno pelningumą. Vertinimų rezultatai yra viešai prieinami.

 

1b. Jei vertinime nurodoma neatitiktis tarp žvejybos pajėgumų ir jų žvejybos galimybių, valstybės narės per vienerius metus patvirtina išsamią programą, įskaitant privalomą įgyvendinimo grafiką, laivynų žvejybos pajėgumui pakoreguoti, kai tai susiję su laivų charakteristikomis ir skaičiumi, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra. Ši programa perduodama Komisijai, Europos Parlamentui ir kitoms valstybėms narėms.

 

1c. Jei toks vertinimas nėra pateikiamas arba jeigu iš valstybės narės yra reikalaujama pateikti pajėgumų mažinimo programą, o ji to nepadaro, arba jei valstybė narė neįgyvendina programos, Sąjungos tai valstybei narei pagal bendrą žuvininkystės politiką teikiama finansinė parama nutraukiama.

 

Kaip paskutinė išeitis ir tik jei vieną iš paminėtų veiksmų vėluojama atlikti dvejais ar daugiau metų, Komisija gali sustabdyti atitinkamo laivyno segmento žvejybos galimybes.

2. Pasitraukti iš laivyno gaunant viešąją pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui leidžiama tik tuomet, jei prieš tai buvo panaikinta žvejybos licencija ir žvejybos leidimai.

2. Pasitraukti iš laivyno gaunant viešąją pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu leidžiama tik tuomet, jei prieš tai buvo panaikinta žvejybos licencija ir žvejybos leidimai.

3. Žvejybos galimybės, atitinkančios iš laivyno su viešąja pagalba pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiamos kitomis.

3. Žvejybos galimybės, atitinkančios iš laivyno su viešąja pagalba pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiamos kitomis.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jų laivyno žvejybos pajėgumai niekada neviršytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, nustatytos pagal 35 straipsnį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jų laivyno žvejybos pajėgumai niekada neviršytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, nustatytų pagal 35 straipsnį.

Pakeitimas  139

Pasiūlymas dėl reglamento

V dalies 34 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

34a straipsnis

 

Įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programa

 

Valstybės narės įtraukimą į laivyną ir pasitraukimą iš jo tvarko taip, kad naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai atlikus bent tokios pat apimties pajėgumų pašalinimą iš laivyno be viešosios paramos.

Pakeitimas  140

Pasiūlymas dėl reglamento

V dalies 35 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

1. Kiekvienos valstybės narės laivynui griežtai taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

2. Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad žvejybos laivams, kuriems taikoma pagal 27 straipsnį nustatyta perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, nebūtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Tuo atveju viršutinės žvejybos pajėgumų ribos perskaičiuojamos atsižvelgiant tik į tuos žvejybos laivus, kuriems netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema.

2. Iki ... gruodžio 30 d. Komisija pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai keisti šio reglamento II priedą ir Tarybos reglamentą (EEB) 2930/1986 siekiant apibrėžti pajėgumus, susijusius su visais išmatuojamais laivo parametrais, galinčiais turėti poveikio laivo žvejybos pajėgumams.

 

Nauju apibrėžimu atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius kriterijus bei valstybių narių kontrolės pastangas. Šiame pasiūlyme kiekvienos valstybės narės laivynas suskirstomas į segmentus, įskaitant specialią laivų, veikiančių atokiausiuose regionuose, klasifikaciją ir laivų, veikiančių išskirtinai už Sąjungos vandenų ribų, klasifikaciją.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimu.

 

 

______________

 

*OL prašome įrašyti datą: kiti metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pakeitimas  141

Pasiūlymas dėl reglamento

V dalies 36 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės registruoja šiame reglamente nustatytoms priemonėms valdyti reikalingą informaciją apie su jų vėliavomis plaukiojančių Europos Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą.

1. Valstybės narės registruoja šiame reglamente nustatytoms priemonėms valdyti reikalingą informaciją apie su jų vėliavomis plaukiojančių Europos Sąjungos žvejybos laivų savininkus, laivo ir įrankių charakteristikas ir veiklą ir šią informaciją paskelbia bei užtikrina, kad asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti.

2. Valstybės narės užtikrina Komisijai prieigą prie 1 dalyje nurodytos informacijos.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją.

3. Komisija sudaro Sąjungos žvejybos laivyno registrą, kuriame pateikia pagal 2 dalį gaunamą informaciją.

3. Komisija sudaro Sąjungos žvejybos laivyno registrą, kuriame pateikia pagal 2 dalį gaunamą informaciją.

4. Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta informacija prieinama visoms valstybėms narėms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo.

4. Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta informacija prieinama visoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo.

5. Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus, susijusius su 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai veiklos reikalavimai, susiję su 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais informacijos perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas  142

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės renka biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu grindžiamam žuvininkystės valdymui, tvarko juos ir užtikrina jų prieigą galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas. Tais duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti:

1. Jūros biologinių išteklių išsaugojimas, valdymas ir tausus naudojimas privalo būti paremtas naujausiais duomenimis. Šiuo tikslu valstybės narės renka biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu grindžiamai žuvininkystei valdymui, tvarko juos ir užtikrina jų prieigą galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas. Sąjunga per Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą suteikia finansinį indėlį, kuris būtų pakankamas šių duomenų įgijimui. Duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti:

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę;

a) esamą naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę;

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius rezultatus.

c) esamus žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius rezultatus.

Pakeitimas  145

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) užtikrina, kad surinkti duomenys būtų tikslūs ir patikimi;

a) užtikrina, kad duomenys būtų surenkami laiku ir kad surinkti duomenys būtų tikslūs, patikimi ir išsamūs bei surinkti vienodu būdu visose valstybėse narėse;

Pagrindimas

Siekiant priimti tinkamus valdymo sprendimus labai svarbu, kad duomenys būtų prieinami laiku.

Pakeitimas  146

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) užtikrina, kad renkant mokslinius duomenis ir nustatant metodikas būtų atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip rūgštėjimas ir jūros temperatūra, taip užtikrinant, kad visus metus duomenys būtų renkami iš įvairių regionų;

Pakeitimas  147

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) vengia įvairiems tikslams renkamų duomenų dubliavimosi;

b) sukuria koordinavimo mechanizmus, siekdami išvengti įvairiems tikslams renkamų duomenų dubliavimosi;

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir, atitinkamais atvejais, tinkamą apsaugą bei konfidencialumą;

c) užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir juos viešai skelbia, išskyrus išskirtinėmis aplinkybėmis, kuriomis gali reikėti užtikrinti tinkamą apsaugą bei konfidencialumą, ir pranešant šių apribojimų priežastis;

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) užtikrina, kad Komisija arba jos paskirtos įstaigos turėtų prieigą prie nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų apdorojimo sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški.

d) užtikrina, kad Komisija arba jos paskirtos įstaigos turėtų prieigą prie visų nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų apdorojimo sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški.

Pakeitimas  150

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) suteikia suinteresuotosioms šalims svarbius duomenis ir atitinkamą metodologiją, kuria vadovaujantis jie buvo gauti, tuo pat metu atsižvelgia į visus papildomus duomenis, kuriuos tokios šalys gali pateikti.

Pakeitimas  151

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai trumpą ataskaitą, kurioje išvardijamos žuvininkystės sritys, kurių duomenis reikia rinkti, ir kiekvienu atveju ir dėl kiekvienos kategorijos nurodoma, ar reikalavimai buvo patenkinti. Ataskaita paskelbiama viešai.

Pagrindimas

Nepaisydamos valstybių narių prievolės tiekti mokslinius duomenis apie savo žuvininkystės veiklą, dauguma valstybių narių to nepadarė. To nepadariusios valstybės narės turėtų nurodyti, kokių žuvininkystės sričių jos neišanalizavo.

Pakeitimas  152

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina mokslinių žuvininkystės valdymo duomenų rinkimo ir tvarkymo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Tuo tikslu jos paskiria nacionalinius korespondentus ir rengia metinius nacionalinio koordinavimo posėdžius. Komisijai pranešama apie nacionalinio koordinavimo veiklą, ji kviečiama į koordinavimo posėdžius.

3. Valstybės narės užtikrina mokslinių ir socialinių bei ekonominių žuvininkystės valdymo duomenų rinkimo ir tvarkymo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Tuo tikslu jos paskiria nacionalinius korespondentus ir rengia metinius nacionalinio koordinavimo posėdžius. Europos Parlamentui ir Komisijai pranešama apie nacionalinio koordinavimo veiklą, ji kviečiama į koordinavimo posėdžius.

Pakeitimas  153

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės savo duomenų rinkimo veiklą derina su kitų to regiono valstybių narių duomenų rinkimo veikla ir stengiasi suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie vandenys priklauso.

4. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, savo duomenų rinkimo veiklą derina su kitų to regiono valstybių narių duomenų rinkimo veikla ir stengiasi suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie vandenys priklauso.

Pakeitimas 154

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

6. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis, ir kuriais užtikrinamas koordinavimas tarp valstybių narių joms renkant duomenis ir juos pateikiant.

Pakeitimas  155

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a. Jei valstybė narė nesilaiko duomenų rinkimo reikalavimų, viešoji pagalba jai panaikinama ir Komisija skiria papildomas sankcijas.

 

Pakeitimas  156

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 37 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

37a straipsnis

 

Konsultavimasis su mokslo institucijomis

 

Komisija nuolat konsultuojasi su atitinkamomis mokslinėmis institucijomis klausimais, susijusiais su žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įskaitant biologinius, ekonominius, aplinkos apsaugos, socialinius ir techninius aspektus, tuo pat metu atsižvelgiant į tinkamą viešojo finansavimo panaudojimą, siekiant vengti įvairių mokslinių institucijų veiklos dubliavimo.

Pakeitimas  157

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 38 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės priima nacionalines žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų programas. Savo žuvininkystės duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklą jos derina su kitų valstybių narių ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų programomis.

1. Valstybės narės priima nacionalines žvejybos ir akvakultūros mokslinių duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų programas. Savo žuvininkystės duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklą jos derina su kitų valstybių narių ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų programomis, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir, kai reikia, įtraukiant atitinkamas patariamąsias tarybas.

Pakeitimas  158

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 38 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad mokslinio konsultavimo procese dalyvautų pakankamai atitinkamą kompetenciją turinčių specialistų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad mokslinio konsultavimo procese dalyvautų pakankamai atitinkamą kompetenciją turinčių specialistų, tuo pat metu įtraukiant susijusius mokslinių tyrimų centrus.

Pakeitimas  159

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 38 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos, padarytos renkant nacionalinius žuvininkystės mokslinius duomenis ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ataskaitas.

Pakeitimas  160

Pasiūlymas dėl reglamento

VI dalies 38 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Mokslinių tyrimų programų rezultatai skelbiami visai Europos mokslininkų bendruomenei.

Pakeitimas  161

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 39 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

1. Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir politikos tikslų, taip pat ir 2 bei 3 straipsniuose nurodytų tikslų, dalyvauja su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veikloje.

1. Siekdama užtikrinti tausų jūros biologinių išteklių naudojimą ir valdymą, Sąjunga skatina veiksmingą tarptautinės žvejybos priemonių bei teisės aktų įgyvendinimą ir dalyvauja su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veikloje bei ją remia. Vykdydama šią veiklą Sąjunga laikosi tarptautinių įsipareigojimų, pareigų ir politikos tikslų, taip pat nuosekliai laikosi šio reglamento 2, 3 ir 4 straipsniuose ir kitose Sąjungos politikos priemonėse nurodytų tikslų.

2. Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline informacija, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Visų pirma Sąjunga:

 

a) aktyviai remia ir skatina naujausių mokslinių žinių plėtrą ir prie jos prisideda;

 

b) ; skatina priemones, skirtas užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų palaikomi laikantis 2 straipsnyje ir ypač jo 2 ir 4b dalyse numatytų tikslų;

 

c) skatina RŽVO atitikties komitetų steigimą ir stiprinimą, periodinių nepriklausomų atitikties peržiūrų ir atitinkamų taisomųjų veiksmų vykdymą, įskaitant atgrasančias ir veiksmingas sankcijas, kurios turi būti taikomos remiantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

 

d) gerina politikos derėjimą su Sąjungos iniciatyvomis, ypatingą dėmesį skiriant aplinkos apsaugos, vystymo ir prekybos veiklai;

 

e) visose tarptautinėse srityse skatina ir remia veiksmus, reikalingus neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai išnaikinti ir šiuo tikslu užtikrina, kad į Sąjungos rinką nepatektų jokie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos produktai, bei taip prisideda prie tausios žvejybos veiklos, kuri yra ekonomiškai perspektyvi ir kuria skatinamas užimtumas Sąjungoje;

 

f) skatina bei aktyviai prisideda prie bendrų tarptautinio masto pastangų kovojant su piratavimu jūroje, siekdama užtikrinti žmonių gyvybių saugumą ir išvengti žvejybos jūroje veiklos pertrūkių;

 

g) skatina veiksmingą tarptautinių žvejybos priemonių bei teisės aktų įgyvendinimą;

 

h) užtikrina, kad žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse butų paremta tokiais pačiais principais ir standartais, kurie taikomi Sąjungos vandenyse, skatinant RŽVO laikytis tokių pačių principų ir standartų, kurie taikomi Sąjungos vandenyse.

 

2a. Sąjunga aktyviai remia teisingų ir skaidrių žvejybos galimybių paskirstymo mechanizmų plėtrą.

3. Europos Sąjunga, dalyvaudama RŽVO ir tarptautinėse organizacijose, aktyviai prisideda prie mokslinių žinių plėtros ir ją remia.

 

Pakeitimas  162

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 39 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Sąjunga skatina skirtingų RŽVO bendradarbiavimą siekdama suderinti ir praplėsti daugiašalių veiksmų pagrindą bei remia mokslo žinių ir rekomendacijų plėtrą RŽVO ir tarptautinėse organizacijose, taip pat laikosi gautų rekomendacijų.

Pakeitimas  163

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 40 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

Europos Sąjunga bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusiomis su žuvininkyste, įskaitant RŽVO, kad būtų griežčiau laikomasi šių tarptautinių organizacijų priimtų priemonių.

Europos Sąjunga, padedama Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, susijusiomis su žuvininkyste, įskaitant RŽVO, siekiant griežčiau laikytis šių tarptautinių organizacijų priimtų priemonių, ypač skirtų kovai su neteisėta, nereglamentuojama ir nedeklaruojama žvejyba, užtikrinant, kad šių tarptautinių organizacijų patvirtintų priemonių butų griežtai laikomasi.

 

Valstybės narės užtikrina, kad jų veiklos vykdytojai laikytųsi pirmoje dalyje nurodytų priemonių.

Pakeitimas  164

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas.

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas, laikantis atitinkamų tarptautinių organizacijų, įskaitant RŽVO, priimtų priemonių. Tokią sistemą gali sudaryti:

 

a) būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtra ir išlaikymas;

 

b) stebėjimo, kontrolės ir priežiūros pajėgumai; taip pat

 

c) kiti pajėgumų kūrimo aspektai, susiję su trečiosios šalies tausios žuvininkystės politikos vystymu.

 

Jais taip pat užtikrinama, kad žvejyba būtų vykdoma laikantis teisinio tikrumo principo.

Pakeitimas  165

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Siekdama užtikrinti gyvųjų jūros atsargų tausų naudojimą, Sąjunga turėtų vadovautis tikslu, pagal kurį tausios žvejybos susitarimai su trečiosiomis šalimis būtų sudaromi siekiant dvišalės naudos ir jais būtų prisidedama prie Sąjungos laivyno veiklos tąsos gaunant trečiosios šalies perviršio dalį, atitinkančią ES laivyno interesus.

Pakeitimas  166

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas aiškiu ir skaidriu būdu ir remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių visų laivynų žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą.

Pakeitimas  167

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Į tausios žuvininkystės susitarimus ir susitarimus dėl abipusės prieigos įtraukiama:

 

a) reikalavimas laikytis principo, kad išteklių, kurių perteklius, palyginti su pakrantės valstybės pajėgumais, yra moksliškai įrodytas, prieiga turi būti ribojama atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas;

 

b) išlyga, pagal kurią draudžiama suteikti palankesnes sąlygas skirtingiems laivynams, nei tas, kurios suteiktos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant išlygas dėl išteklių apsaugos, tvarkymo ir valdymo bei finansinių susitarimų, rinkliavų ir kitų teisių, susijusių su žvejybos leidimų išdavimu;

 

c) sąlygiškumo nuostata, pagal kurią susitarimas gali būti sudarytas, jei laikomasi žmogaus teisių remiantis tarptautiniais susitarimais žmogaus teisių srityje; taip pat

 

d) išskirtinumo išlyga.

Pakeitimas  168

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Tausios žuvininkystės susitarimais ir susitarimais dėl abipusės prieigos užtikrinama, kad Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik tos trečiosios šalies vandenyse, su kuria sudarytas susitarimas, jeigu yra gautas leidimas žvejoti, kuris išduodamas pagal abiejų susitarimo šalių sutartą tvarką.

Pakeitimas  169

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2c. Su Sąjungos vėliava plaukiojantys laivai, laikinai išbraukti iš valstybės narės registro ir ieškantys žvejybos galimybių kitur, negali 24 mėnesių laikotarpyje naudotis žvejybos galimybėmis pagal tuo metu, kai jie buvo išbraukti iš registro, galiojusius tausios žvejybos susitarimus arba galiojančius protokolus, jei vėliau jie vėl įrašomi į Sąjungos. Tai taip pat taikoma ir laikinam perregistravimui, kai žvejojama pagal RŽVO susitarimus;

Pakeitimas 170

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2d. Tausios žuvininkystės susitarimuose numatoma, kad bet kokie žvejybos leidimai išduodami tik naujiems žvejybos laivams ir laivams, kurie mažiausiai 24 mėnesius iki prašymo suteikti žvejybos leidimą pateikimo plaukiojo su Sąjungos vėliava ir siekia žvejoti žuvų rūšis, kurios nurodytos tausios žvejybos susitarimuose.

Pakeitimas  171

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 e dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2e. Nustatant žvejybos galimybes susitarimų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų ištekliais ir toli migruojančių žuvų ištekliais, atžvilgiu tinkamai atsižvelgiama į mokslinius vertinimus, vykdomus regiono lygmeniu, ir į išsaugojimo ir valdymo priemones, patvirtintas regioninės žvejybos valdymo organizacijos.

Pakeitimas  172

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 f dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2f. Sąjungos lygmeniu reikia stengtis stebėti Sąjungos žvejybos laivus, kurie vykdo veiklą ne Sąjungos vandenyse, kur tausios žvejybos susitarimai negalioja. Tokie laivai turėtų laikytis tų pačių pagrindinių principų, kurie taikomi šiems laivams žvejojant Sąjungoje.

Pakeitimas  173

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 g dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2g. Sąjungos žvejybos laivai, žvejojantys ne Sąjungos vandenyse, aprūpinami vaizdo stebėjimo sistemomis arba panašia įranga, leidžiančia visapusiškai registruoti žvejybą ir laimikį.

Pakeitimas  174

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 41 straipsnio 2 h dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2h. Prieš tvirtinant Komisijos įgaliojimus derėtis dėl vėlesnių protokolų, atliekami nepriklausomi kiekvieno protokolo poveikio vertinimai ir kartu pateikiama informacija apie sugautą laimikį ir žvejybos veiklą. Tokie vertinimai skelbiami viešai.

Pakeitimas  175

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 42 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) Siekiant užtikrinti, kad bendri su kaimyninėmis šalimis ištekliai būtų valdomi tausiai, būtina jas įtraukti į šio reglamento taikymo apimtį.

Pagrindimas

Šiame pasiūlyme nėra nuostatos, skirtos vadinamiesiems Šiaurės susitarimams. Šiuo pakeitimu jie įtraukiami į pasiūlymą.

Pakeitimas  176

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 42 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) nustatyti valdymo pagrindą, įskaitant būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtrą ir išlaikymą, stebėjimo, kontrolės bei priežiūros ir kitų gebėjimų, svarbių trečiosios šalies įgyvendinamos tausios žuvininkystės politikos plėtrai, stiprinimą. Tokia finansinė parama skiriama su sąlyga, kad pasiekiama konkrečių rezultatų.

b) sukurti valdymo sistemą, įskaitant būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtrą ir išlaikymą, stebėjimo, kontrolės bei priežiūros, skaidrumo, dalyvavimo ir atskaitomybės priemonių ir kitų gebėjimų, svarbių trečiosios šalies įgyvendinamos tausios žuvininkystės politikos plėtrai, stiprinimą. Tokia finansinė parama skiriama su sąlyga, kad pasiekiama konkrečių socialinių ir ekonominių bei aplinkos apsaugos rezultatų ir ja papildomi atitinkamoje trečiojoje šalyje įgyvendinami vystymosi projektai ir programos, su kuriais ši parama derinama.

Pakeitimas  177

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 43 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Akvakultūros plėtros skatinimas

Tausios akvakultūros skatinimas

Pakeitimas  178

Pasiūlymas dėl reglamento

VIII dalies 43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija, skatindama tvarią plėtrą, geresnį aprūpinimą maistu, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų akvakultūros veiklos plėtros prioritetų ir tikslų. Šiose strateginėse gairėse atsižvelgiama į atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir jomis siekiama:

1. Komisija, skatindama tvarią plėtrą, geresnį aprūpinimą maistu ir tiekimą, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų tausios akvakultūros veiklos plėtros prioritetų ir tikslų. Šiose strateginėse gairėse atskiriama vidutinė ir mažos apimties akvakultūra bei pramoninė akvakultūra ir atsižvelgiama į atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir jomis siekiama:

Pakeitimas  179

Pasiūlymas dėl reglamento

VIII dalies 43 straipsnio 1 dalies a, b, c, d punktai ir 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) padidinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir paremti jos vystymą bei naujovių diegimą joje;

a) sektoriaus teisės aktų supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo Europos lygmeniu;

b) skatinti ekonominę veiklą;

b) akvakultūros veiklos integravimo į kitas politikos sritis, pvz., pakrančių zonų politikos priemones, jūrų strategijas ir gaires dėl jūrų erdvės planavimo, taip pat 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus1 (Vandens pagrindų direktyvos) ir aplinkosaugos politikos įgyvendinimo.

c) įvairinti ir gerinti pakrantės regionų ir kaimo vietovių gyvenimo kokybę;

 

d) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams vienodas galimybes naudotis vandenimis ir erdve.

 

2. Valstybės narės rengia daugiamečius nacionalinius strateginius planus, skirtus akvakultūros veiklai jų teritorijoje išvystyti iki 2014 m.

2. Sąjunga remia Europos tausios akvakultūros produktų gamybą ir vartojimą šiomis priemonėmis:

 

a) iki 2014 m. nustatant skaidrius ir bendro pobūdžio akvakultūrai taikomus kokybės kriterijus, kuriais pasinaudojant būtų įvertinamas ir sumažinamas akvakultūros bei ūkininkavimo poveikis aplinkai;

 

b) užtikrinant vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas;

 

c) nustatant taisykles dėl Sąjungos ir importuotų akvakultūros produktų atsekamumo, saugumo ir kokybės, taikant tinkamą žymėjimą arba ženklinimą, kaip patvirtinta ..... m. ..... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. xx/xxxx dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo2 42 straipsnyje;

 

__________________

 

1 OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

 

2 OL L …

Pakeitimas  180

Pasiūlymas dėl reglamento

VIII dalies 43 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane nustatomi valstybių narių tikslai ir priemonės jiems pasiekti.

3. Daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane nustatomi valstybių narių tikslai ir priemonės bei terminai jiems pasiekti.

Pakeitimas 181

Pasiūlymas dėl reglamento

VIII dalies 43 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais visų pirma siekiama:

4. Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais konkrečiai siekiama:

a) supaprastinti administracinę tvarką, ypač dėl licencijų;

a) sumažinti biurokratiją ir supaprastinti administracinę tvarką, ypač dėl licencijų;

b) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams galimybes naudotis vandenimis ir erdve;

b) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams galimybes naudotis vandenimis ir erdve, atsižvelgiant į Sąjungos pakrančių zonų valdymo ir jūrų erdvinio planavimo politiką;

c) nustatyti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo rodiklius;

c) nustatyti kokybės ir aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo rodiklius;

 

ca) nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad akvakultūros veikla visiškai atitiktų galiojančius Sąjungos aplinkos teisės aktus;

 

d) įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį kaimyninėms valstybėms narėms.

d) įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį kaimyninių valstybių narių jūrų biologiniams ištekliams ir jūrų ekosistemoms.

 

da) skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas bei pramonės ir mokslo atstovų bendradarbiavimą;

 

db) užtikrinti maisto saugą; ;

 

dc) užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę,

 

dd) užtikrinti aplinkos tvarumą.

Pakeitimas  182

Pasiūlymas dėl reglamento

VIII priedo 44 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal 53 straipsnio nuostatas įkuriama Akvakultūros patariamoji taryba.

Pagal 52 straipsnio nuostatas įkuriama Akvakultūros ir vidaus vandenų žvejybos patariamoji taryba.

Pakeitimas  183

Pasiūlymas dėl reglamento

IX dalies 45 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) stiprinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus, ypač gamintojų, konkurencingumą;

c) stiprinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir skatinti kokybės politiką, įgyvendinant gamybos ir rinkodaros planus bei ypatingą dėmesį skiriant gamintojams;

Pakeitimas  184

Pasiūlymas dėl reglamento

IX dalies 45 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) didinti rinkų skaidrumą, ypač susijusį su ekonominėmis žiniomis, Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų visoje tiekimo grandinėje supratimu ir vartotojų informuotumu;

d) didinti rinkų skaidrumą ir stabilumą, ypač susijusį su ekonominėmis žiniomis, Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų visoje tiekimo grandinėje supratimu, skatinti teisingą pridedamosios vertės paskirstymą sektoriaus vertės grandinėje ir vartotojų informavimą ir informuotumą siunčiant pranešimus ir (arba) ženklinant etiketėmis, kuriose pateikiama suprantama informacija;

Pakeitimas  185

Pasiūlymas dėl reglamento

IX dalies 45 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) padėti užtikrinti vienodas visų Sąjungoje parduodamų produktų pardavimo sąlygas skatinant tausų žuvininkystės išteklių naudojimą.

e) padėti užtikrinti vienodas visų Sąjungoje parduodamų produktų pardavimo sąlygas, įskaitant vienodus sveikatos, socialinius ir aplinkos reikalavimus, skatinant tausų žuvininkystės išteklių naudojimą.

Pakeitimas  186

Pasiūlymas dėl reglamento

IX dalies 45 straipsnio 1 dalies e a ir e b punktai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuojami produktai būtų kilę iš žuvininkystės ūkių ir įmonių, atitinkančių tokius pat aplinkosauginius, ekonominius, socialinius ir sveikatos apsaugos reikalavimus, kaip ir tie, kurie keliami Sąjungos laivynams ir įmonėms, ir kad tai būtų teisėtos, deklaruojamos ir reglamentuojamos žvejybos, kuri vykdoma pagal tokius pačius standartus, kaip ir Sąjungos laivams, produktai.

 

eb) užtikrinti visų žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, teikti patikrinimą ir tikslią informaciją apie produkto kilmę bei gamybos būdą ir atitinkamai ženklinant tą produktą, didelį dėmesį skiriant patikimam ekologiniam ženklinimui;

Pakeitimas  187

Pasiūlymas dėl reglamento

IX dalies 45 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) bendrieji prekybos standartai.

b) bendrieji prekybos standartai atsižvelgiant į ypatingus vietos bendruomenių bruožus.

Pakeitimas  188

Pasiūlymas dėl reglamento

IX dalies 45 straipsnio 3 dalies b a, b b ir b c punktai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) bendrosios taisyklės siekiant parengti Europos žvejybos ir akvakultūros produktų ekologinio ženklinimo sistemą;

 

bb) vartotojų informavimas;

 

bc) prekybos priemonių, nukreiptų prieš trečiąsias šalis, nevykdančių tausios žvejybos veiklos, įgyvendinimas.

Pakeitimas  189

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) šiuolaikinių kontrolės technologijų naudojimu žuvininkystės duomenų prieinamumui ir kokybei užtikrinti;

b) veiksmingesniu sistemų, jau taikomų visuose žvejybos laivuose, naudojimu ir prireikus veiksmingų kontrolės technologijų naudojimu žvejybos ir akvakultūros duomenų prieinamumui ir kokybei užtikrinti;

Pakeitimas  190

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) Sąjungos mastu suderintomis kontrolės ir sankcijų taisyklėmis;

Pakeitimas  191

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb) tuo, kaip viena kitą papildo kontrolė jūroje ir krante;

Pakeitimas  192

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) taisyklių laikymosi kultūros diegimu veiklos vykdytojams;

d) bendros atsakomybės, taisyklių laikymosi ir bendradarbiavimo kultūros diegimu visų žvejybos laivų sektorių veiklos vykdytojams, laivų savininkams ir žvejams;

 

Pakeitimas  193

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) standartizuota taisyklių laikymosi ir vykdymo tvarka kiekvienai ES valstybei narei.

Pagrindimas

Kadangi žvejybos vietos bendros, visoje ES turi būti taikoma vienoda taisyklių laikymosi ir vykdymo tvarka. Be to, vienose valstybėse narėse taikomos administracinės, o kitose – baudžiamosios sankcijos.

Pakeitimas  194

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymu.

Išbraukta.

Pakeitimas  195

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 46 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės užtikrina veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymą, įskaitant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšų užšaldymą, atsižvelgiant į ekonominės naudos santykį ir proporcingumo principą.

Pakeitimas  196

Pasiūlymas dėl reglamento

X dalies 48 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės gali reikalauti, kad su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis, licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimo išlaidų padengimo.

Valstybės narės gali reikalauti, kad jų veiklos vykdytojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos ir duomenų rinkimo įgyvendinimo veiklos išlaidų padengimo.

Pakeitimas  197

Pasiūlymas dėl reglamento

XI dalies 49 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Gali būtų teikiama Sąjungos finansinė parama, padėsianti siekti 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

Gali būti teikiama Sąjungos finansinė parama, padėsianti siekti 2 ir 3 straipsnyje nurodytų ilgalaikių aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo tikslų. Sąjungos finansinė parama neskiriama remti veiklai, dėl kurios kyla pavojus jūrų biologinių išteklių, biologinės įvairovės, buveinių ir ekosistemų tvarumui ir išsaugojimui.

Pakeitimas  198

Pasiūlymas dėl reglamento

XI dalies 50 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

1. Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms suteikiama su sąlyga, kad valstybės narės laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

1. Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms yra skaidri ir suteikiama su sąlyga, kad valstybės narės laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių bei taiko atsargumo principą.

2. Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas, laikinai sustabdytas arba joms gali būti taikomas finansinis koregavimas. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

2. Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas nutraukiamas, laikinai sustabdomas arba joms taikomas finansinis koregavimas. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

Pagrindimas

Reikia didelių paskatų siekiant padidinti BŽP laikymąsi.

Pakeitimas  199

Pasiūlymas dėl reglamento

XI dalies 51 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

1. Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

1. Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir nacionalinių teisės aktų, į kuriuos perkeltos 12 straipsnyje nurodytos aplinkos apsaugos direktyvos. Finansinė parama neskiriama veiklai, dėl kurios kyla pavojus jūrų biologinių išteklių, biologinės įvairovės, buveinių ir ekosistemų tvarumui ir išsaugojimui.

2. Veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems gali būti sumažinta. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

2. Veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir 1 dalyje nurodytų nacionalinių teisės aktų pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems gali būti sumažinta. Šios valstybės narės įgyvendinamos priemonės turi būti atgrasančios, veiksmingos ir proporcingos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per paskutiniuosius vienerius metus iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojui nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per mažiausiai trejus metus iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojas nepadarė sunkių pažeidimų.

Pakeitimas  200

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 52 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Siekiant paskatinti proporcingą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai III priede nurodytai kompetencijos zonai.

1. Siekiant paskatinti proporcingą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą vadovaujantis 54 straipsnio 1 dalimi ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai III priede nurodytai geografinei zonai arba kompetencijos sričiai.

 

1a. Laikantis III priedo nuostatų, įsteigiamos šios naujos patariamosios tarybos:

 

a) patariamoji taryba atokiausiems regionams, suskirstytiems į tris skyrius kiekvienam iš šių jūros baseinų (Vakarų Atlanto, Rytų Atlanto ir Indijos vandenyno)

 

b) patariamoji taryba akvakultūrai ir vidaus žvejybai

 

c) patariamoji taryba rinkoms

 

d) patariamoji taryba Juodosios jūros regionui

2. Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl to priedo pakeitimų, skirtų kompetencijos zonoms koreguoti, naujoms patariamųjų tarybų kompetencijos zonoms nustatyti arba naujoms patariamosios taryboms steigti.

 

3. Kiekviena patariamoji taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

2. Kiekviena patariamoji taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

Pakeitimas  201

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 53 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1. Prieš baigdama savo vidaus procedūras, pagal kurias, laikantis įprastinės teisėkūros procedūros, pateikiamas teisėkūros pasiūlymas, kurio teisinis pagrindas – SESV 43 straipsnio 2 dalis, pvz., dėl daugiamečių planų arba techninių priemonių sistemų, arba pagal kurias pagal 55 straipsnį priimami deleguotieji aktai, Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis. Šios konsultacijos nedaro poveikio konsultacijoms su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu arba kitomis atitinkamomis mokslo įstaigomis.

1. Patariamosios tarybos gali:

1. Patariamosios tarybos gali:

a) teikti Komisijai ar suinteresuotoms valstybėms narėms rekomendacijas ir pasiūlymus žuvininkystės valdymo bei akvakultūros klausimais;

a) teikti Komisijai, Parlamentui ir suinteresuotoms valstybėms narėms rekomendacijas ir pasiūlymus žuvų išteklių išsaugojimo ir socialiniais bei ekonominiais aspektais, susijusiais su žvejybos bei akvakultūros klausimais.

b) informuoti Komisiją ir valstybes nares apie žuvininkystės valdymo bei akvakultūros problemas, iškilusias jų kompetencijos zonose;

b) informuoti Komisiją ir valstybes nares apie žuvininkystės valdymo bei žuvų išteklių išsaugojimo socialinius bei ekonominius aspektus ir, kai tinkama, akvakultūros problemas, iškilusias jų zonoje ar kompetencijos srityje ir pasiūlyti sprendimų, kaip šias problemas įveikti;

c) glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais padėti rinkti, teikti ir nagrinėti duomenis, kurie reikalingi išsaugojimo priemonėms plėtoti.

c) glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais padėti rinkti, teikti ir nagrinėti duomenis, kurie reikalingi išsaugojimo priemonėms plėtoti.

 

ca) reikšti nuomones apie 17 straipsnyje nurodytų išsaugojimo priemonių projektus ir apie 21 straipsnyje nurodytų techninių priemonių projektus ir teikti jas Komisijai ir valstybėms narėms, tiesiogiai atsakingoms už atitinkamą žvejybos veiklą ar rajoną.

2. Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją.

2. Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės tinkamai atsižvelgia į patariamųjų tarybų nuomones, rekomendacijas, pasiūlymus ar informaciją, gautą pagal -1 ir 1 dalis ir atsako į šią pateiktą informaciją per ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį ir bet kokiu atveju iki patvirtinant galutines priemones. Jei galutinės patvirtintos priemonės skiriasi nuo patariamųjų tarybų nuomonių, rekomendacijų ir pasiūlymų, gautų pagal -1 ir 1 dalis, Komisija arba atitinkama valstybė narė išsamiai paaiškina, kodėl nuo jų buvo nukrypta.

Pakeitimas  202

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 54 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

1. Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika.

1. Patariamąsias tarybas sudaro:

 

a) organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos ir, kai tinkama, akvakultūros, vykdytojus;

 

b) kitos interesų grupės, susijusios su bendra žuvininkystės politika, pvz. aplinkos apsaugos organizacijos ir vartotojų grupės.

 

a punkto atveju užtikrinama, kad butų visapusiškai atstovaujama darbdaviams, savarankiškai dirbantiems žvejams ir darbuotojams bei skirtingoms žvejybos rūšims.

 

Stebėtojo statusu leidžiama dalyvauti nacionalinių ir regioninių administracijų atstovams, turintiems interesų atitinkamoje zonoje bei mokslininkams iš valstybių narių mokslinių tyrimų ir žuvininkystės tyrimų institutų ir iš tarptautinių institucijų, patariančių Komisijai.

 

1a. Komisijos ir Europos Parlamento atstovai gali dalyvauti patariamosios tarybos posėdžiuose stebėtojo statusu. Trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus ir kitų interesų grupių atstovai, įskaitant regioninių žuvininkystės organizacijų, turinčių žvejybos interesą, susijusį su rajonu ar žvejyba, kurie yra patariamosios tarybos žinioje, atstovus, gali būti kviečiami dalyvauti toje patariamojoje taryboje kaip stebėtojai, kai svarstomi su jais susiję klausimai.

2. Kiekviena patariamoji taryba susideda iš generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto; ji priima priemones, reikalingas jos organizavimui ir skaidrumui bei įsiklausymui į visas pareikštas nuomones užtikrinti.

2. Kiekviena patariamoji taryba susideda iš generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto; ji priima priemones, reikalingas jos organizavimui ir skaidrumui bei įsiklausymui į visas pareikštas nuomones užtikrinti.

3. Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso siekiančios organizacijos, gali prašyti Europos Sąjungos finansinės paramos.

3. Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso siekiančios organizacijos, gali prašyti Europos Sąjungos finansinės paramos.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patariamųjų tarybų sudėties ir veikimo.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patariamųjų tarybų sudėties ir veikimo, nepažeidžiant 1 ir 1a dalių nuostatų.

Pakeitimas  203

Pasiūlymas dėl reglamento

XIII dalies 55 straipsnio 2 – 5 dalys

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 35 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai gali būti perduodami nuo 2013 m. sausio 1 d. neterminuotam laikotarpiui.

2. 13 straipsnyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 35 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai gali būti perduodami nuo 2013 m. sausio 1 d. neterminuotam laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 35 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų perdavimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų perdavimas. Sprendimu dėl atšaukimo tame sprendime nurodytų galių perdavimas nutraukiamas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba tame sprendime nurodytą vėlesnę dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų perdavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimu dėl atšaukimo tame sprendime nurodytų galių perdavimas nutraukiamas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba tame sprendime nurodytą vėlesnę dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 12 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, 35 straipsnio 3 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 7 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tada, jei nei Europos Parlamentas, nei Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą dienos nepareiškia prieštaravimų dėl jo arba jei, prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie jam neprieštarauja. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

5. Pagal 13 straipsnį, 15 straipsnio 6 dalį, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 6 dalį, 47 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tada, jei nei Europos Parlamentas, nei Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą dienos nepareiškia prieštaravimų dėl jo arba jei, prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie jam neprieštarauja. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

Pakeitimas  204

Pasiūlymas dėl reglamento

XIII dalies 55 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

55 a straipsnis

 

Skubos procedūra

 

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi pagal 2 dalies nuostatas šešerių mėnesių laikotarpiu. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

 

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto pagal 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

Pakeitimas  205

Pasiūlymas dėl reglamento

XIII dalies 56 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos taisykles Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Kai daroma nuoroda į šią pastraipą (dalį), taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1. Įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos taisykles Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Toks komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

 

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

 

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su 5 straipsniu;

Pagrindimas

Tai techninio pobūdžio pakeitimai, kuriais siekiama atitikti Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

Pakeitimas  206

Pasiūlymas dėl reglamento

XIV dalies 57 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sprendimas (EB) Nr. 2004/585 panaikinamas ir panaikinimas įsigalioja įsigaliojus pagal 51 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnio 4 dalį priimtoms taisyklėms.

2. Sprendimas (EB) Nr. 2004/585 panaikinamas ir panaikinimas įsigalioja įsigaliojus pagal 54 straipsnio 4 dalį priimtoms taisyklėms.

Pakeitimas  207

Pasiūlymas dėl reglamento

XIV dalies 57 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 panaikinamas.

Išbraukta.

Pagrindimas

Duomenų rinkimo direktyva neturėtų būti panaikinta. Būtini pakeitimai turėtų būti padaryti taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Pakeitimas  208

Pasiūlymas dėl reglamento

XIV dalies 58 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nepaisant 57 straipsnio 4 dalies, Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 toliau taikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti.

Išbraukta.

Pagrindimas

Duomenų rinkimo direktyva neturėtų būti panaikinta. Būtini pakeitimai turėtų būti padaryti taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Pakeitimas  209

Pasiūlymas dėl reglamento

XIV dalies 58 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

58a straipsnis

 

Peržiūra

 

1. Komisija kas penkeri metai persvarsto I dalies nuostatas ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus, kaip atsižvelgti į pažangą ir į gerąją žuvininkystės valdymo patirtį.

 

2. Komisija iki 2022 m. pabaigos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl bendros žuvininkystės politikos veikimo.

Pakeitimas  210

Pasiūlymas dėl reglamento

XIV dalies 58 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

58b straipsnis

 

Metinė ataskaita

 

Komisija skelbia metinę ataskaitą, kurioje visuomenė informuojama apie žuvininkystės padėtį Sąjungoje, įskaitant informaciją apie žuvų išteklių biomasės lygius, išteklių naudojimo masto tausumą ir galimybę gauti mokslinius duomenis.

Pakeitimas  211

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

PATARIAMOSIOS TARYBOS

PATARIAMOSIOS TARYBOS

Patariamosios tarybos pavadinimas

Kompetencijos zona

Patariamosios tarybos pavadinimas

Kompetencijos zona

Baltijos jūra

ICES IIIb, IIIc ir IIId zonos

Baltijos jūra

ICES IIIb, IIIc ir IIId zonos

Viduržemio jūra

Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo linijos 5 36' vakarų ilgumos

Viduržemio jūra

Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo linijos 5 36' vakarų ilgumos

Šiaurės jūra

ICES IV ir IIIa zonos

Šiaurės jūra

ICES IV ir IIIa zonos

Šiaurės Vakarų vandenys

ICES V zona (išskyrus Va zoną ir tik Vb zonos Europos Sąjungos vandenys), VI ir VII zonos

Šiaurės Vakarų vandenys

ICES V zona (išskyrus Va zoną ir tik Vb zonos Europos Sąjungos vandenys), VI ir VII zonos

Pietvakarių vandenys

ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys palei Azorų salas) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys palei Madeirą ir Kanarų salas)

Pietvakarių vandenys

ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys palei Azorų salas) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys palei Madeirą ir Kanarų salas)

Pelaginės (šiauriniai žydrieji merlangai, atlantinės skumbrės, paprastos stauridės, atlantinės silkės)

Visos kompetencijos zonos (išskyrus Baltijos jūrą, Viduržemio jūrą ir akvakultūrą)

Pelaginės (šiauriniai žydrieji merlangai, atlantinės skumbrės, paprastos stauridės, atlantinės silkės)

Visos kompetencijos zonos (išskyrus Baltijos jūrą, Viduržemio jūrą ir akvakultūrą)

Atvira jūra/tolimojo plaukiojimo laivynas

Visi Europos Sąjungai nepriklausantys vandenys

Atvira jūra/tolimojo plaukiojimo laivynas

Visi Europos Sąjungai nepriklausantys vandenys

Akvakultūra

Akvakultūra, kaip apibrėžta 5 straipsnyje

Akvakultūra ir vidaus žvejyba

Akvakultūra, kaip apibrėžta 5 straipsnyje ir visi Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenys

 

 

Atokiausi regionai, padalinti į tris jūrų baseinus: Vakarų Atlanto, Rytų Atlanto, Indijos vandenyno

Visi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rajonai, apimantys vandenis palei atokiausius regionus, ypač jūrinius vandenis aplink Gvadelupą, Prancūzijos Gvianą, Martiniką, Kanarų salas, Azorų salas, Madeirą ir Reunjoną

 

 

Juodosios jūros patariamoji taryba

Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos reguliuojamas geografinis parajonis, apibrėžtas rezoliucijoje GFCM/33/2009/2

 

 

Rinkų patariamoji taryba

Visos rinkos sritys

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindimas

Dabartinė bendra žuvininkystės politika (BŽP) didžiąja dalimi yra žlugusi. Paaiškėjo, kad seniai egzistuojančių problemų (žuvų išteklių pereikvojimas, pertekliniai pajėgumai, bloga ekonominė daugelio žuvininkystės įmonių padėtis, socialinės problemos dėl žvejybos sumažėjimo daugelyje pakrančių regionų) išspręsti neįmanoma. Nauju pagrindiniu reglamentu siekiama sukurti didelio užmojo pagrindą, siekiant pakeisti tebesitęsiančią neigiamą tendenciją ir Europoje sukurti tausios ir sėkmingos žvejybos sektorių.

Pranešimo projekte svarbiausiais klausimais pranešėja remiasi savo darbo dokumentais dėl bendros žuvininkystės politikos reformos (PE 480.830, PE 491.603 ir PE 480.832), o daugybė dėl jų gautų konstruktyvių Parlamento, Tarybos, Komisijos ir visuomenės komentarų buvo labai naudingi idėjas toliau vystant pranešimo projekte.

Toliau trumpai apibūdinami svarbiausi pranešimo projekto aspektai.

Didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis

Komisija kaip vieną iš reglamento tikslų siūlo iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti tokius visų žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą. Pranešėja šį tikslą vertina palankiai. Norėdama jį pasiekti ES turėtų stengtis kuo geriau vykdyti 2002 m. Johanesburge prisiimtą įsipareigojimą.

Tačiau nepakaks tik nurodyti principinį tikslą 2 straipsnyje. Taryba taip pat turi būti teisiškai įpareigota iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientą sumažinti tiek, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą. Kalbant apie labai pereikvotus išteklius, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas pereinamuoju laikotarpiu turi būti sumažintas dar labiau, kad ištekliai galėtų didėti.

Įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos / draudimas į jūrą išmesti žuvis

Siūlomas įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, turėtų būti išlaikytas, nes taip sukuriama aiški paskata didinti žvejybos selektyvumą, o kartu išvengti nepageidaujamos priegaudos. Šią priemonę sumaniai taikant ilguoju laikotarpiu sužvejotų žuvų iškrovimas didės.

Tačiau norint, kad įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, duotų norimą rezultatą, reikalingi tam tikri Komisijos pasiūlymo daliniai pakeitimai ir papildymai, tarp kurių yra šie:

–         įpareigojimas valstybėms narėms įgyvendinti žvejybos selektyvumo didinimo bandomuosius projektus, siekiant parengti žvejus įpareigojimui užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, ir padėti jiems mažinti nepageidaujamą priegaudą;

–         finansinės paramos, skirtos selektyvumui didinti, orientavimas į tokią žvejybą, kai įpareigojimą užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, įgyvendinti labai sunku;

–         laipsniškas ir į žvejybą (ne į rūšis) orientuotas metodas, kad prieš pradedant taikyti įpareigojimą užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, daugiamečiuose planuose būtų galima parengti išsamias taisykles;

–         taisyklės, kuriomis palengvinamas įpareigojimo užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, taikymas žvejams, tarp jų de minimis išimtys dėl mažos apimties priegaudos, jei ji krante negali būti apdorojama, ir išimtys dėl priegaudos, jei yra didelė tikimybė, kad išmestos į jūrą žuvys išgyvens.

Skaidri individualių ir kolektyvinių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema

Komisijos siūlomos perleidžiamosios žvejybos koncesijos kritikos visų pirma sulaukia dėl jų apyvartumo ir su tuo susijusio keitimo į pinigines lėšas.

Pranešėja nori atkreipti dėmesį į dar vieną žvejybos koncesijų aspektą: žvejui jos reiškia ne tik finansinę vertę, bet ir užtikrintą teisę žvejoti. Žvejys žino, kad jam suteikiama teisė per tam tikrą laikotarpį sužvejoti tam tikrą nacionalinės kvotos dalį. Todėl jis gali geriau planuoti. Geresnis planavimas naudingas ir aplinkai, nes žvejys savo kvotai sužvejoti turi visus metus laiko ir neturi bandyti sužvejoti kuo greičiau ir kuo daugiau.

Todėl, kad būtų galima pasinaudoti šiais pranašumais neiškeičiant žvejybos teisių į pinigines lėšas, pranešėja siūlo 27 straipsnyje išbraukti žodį „perleidžiamosios“. Taigi „perleidžiamosios žvejybos koncesijos“ taptų „žvejybos koncesijos“, tačiau yra ir liktų valstybių narių nuosavybe ir žvejams būtų perleidžiamos tik ribotam laikui.

Pasiūlymu leidžiamas savanoriškas bendras žvejybos koncesijų naudojimas, kad būtų galimas įprastas kolektyvinis valdymas arba gamintojų organizacijų vykdomas valdymas.

Žinoma, labai svarbus klausimas, kam šios žvejybos koncesijos bus suteikiamos. Valstybės narės turėtų privalėti atsižvelgti į socialinius ir ekologinius kriterijus, kad būtų stiprinama vietinė nedidelės apimties žvejyba ir selektyvi žvejyba.

Perteklinių pajėgumų mažinimas

Pranešėja yra įsitikinusi, kad daugelyje Europos žvejybos įmonių pertekliniai pajėgumai yra skubiai spręstina problema. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos dėl ekonominės koncentracijos yra priemonė, kuria galima sumažinti perteklinius pajėgumus. Tačiau tai taikytina tik tiems laivynams, kurie žvejoja tų rūšių žuvis, kurios reguliuojamos taikant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir kvotas. Panašu, kad su žvejybos pastangomis susiję žvejybos apribojimai, pvz., numatyti Viduržemio jūros reglamente (EB) Nr. 1967/2006, yra netinkami apyvartumui.

Pasiūlymu suinteresuotosioms valstybėms narėms suteikiama galimybė naudoti alternatyvias priemones žvejybos pajėgumams suderinti su esamomis žvejybos galimybėmis. Tik jei to nepavyksta padaryti per šešerius metus, tose žvejybos įmonėse žvejybos koncesijos turi būti teikiamos į apyvartą.

Pajėgumų pritaikymas turėtų būti koordinuojamas daugiausia tarp valstybių narių – tam galėtų ir turėtų būti naudojami daugiamečiai planai.

Pasiūlyme taip pat aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turi teisę apriboti žvejybos koncesijų apyvartumą, pvz., uždrausdamos prekiauti koncesijomis, viršijančiomis tam tikrų laivyno segmentų ribas.

Regionalizavimas / konsultacijos su suinteresuotosiomis grupėmis

Pranešėjos pasiūlymu siekiama sukurti geresnį koordinavimą tarp valstybių narių, kad, pagal daugiametį planą arba techninį bendrąjį reglamentą suteikiant kompetenciją valstybėms narėms, neatsirastų įvairių nacionalinių priemonių „kratinys“.

Todėl pranešimo projekte valstybės narės raginamos bendradarbiauti priimant nacionalines („regionalizuotas“) priemones.

Kartu stiprinamos patariamosios tarybos (anksčiau – regioninės patariamosios tarybos) – prieš imdamosi tam tikros priemonės su jomis turi pasikonsultuoti ir Komisija, ir valstybės narės. Komisija ir valstybės narės turi pateikti pagrįstus argumentus, kodėl nukrypsta nuo rekomendacijų. Taigi patariamosios tarybos turi potencialą užtikrinti valstybių narių priimtų priemonių suderinamumą, taip pat dėl jų dalyvavimo priimtos reglamentuojančios nuostatos labiau pripažįstamos žvejybos sektoriuje ir pilietinėje visuomenėje.

Dar viena priemonė BŽP nuoseklumui didinti ir jos tikslų įgyvendinimui užtikrinti – Komisijos reguliariai atliekamas nacionalinių priemonių vertinimas.

Su patariamosiomis tarybomis turėtų būti konsultuojamasi ir pradedant taikyti įpareigojimą užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos. Prieš šiam įpareigojimui įsigaliojant patariamosios tarybos turėtų pateikti pasiūlymus dėl nuodugnaus žvejybos registravimo dokumentuose, taip pat parengti pasiūlymus dėl reglamentuojančių nuostatų taikymo išimčių tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad išmestos į jūrą žuvys išgyvens. Žinoma, šie pasiūlymai dar turi būti patikrinami moksliniu požiūriu.

Papildomos žuvų išteklių atkūrimo priemonės

Pranešimo projektas viršija Komisijos pasiūlymą, nes jame 7a straipsnyje (naujame) siūloma papildoma priemonė – valstybes nares įpareigoti per trejus metus 10–20 proc. savo vandens telkinių uždrausti žvejybą. Šią priemonę galima naudoti, viena vertus, jautrioms buveinėms apsaugoti, kita vertus, žuvų išteklių prieaugio produktyvumui padidinti, pavyzdžiui, uždraudus žvejybą neršimo vietose. Ši priemonė būtų ypač veiksminga vietovėse, kuriose iki šiol išteklių valdymas ir duomenys nepakankami.

Pereinamoji priemonė dėl Viduržemio jūros

ES šiuo metu nenustačiusi žvejybos apribojimų Viduržemio jūros ištekliams. Nors esama pagirtinų nacionalinių iniciatyvų ir įgyvendinant Viduržemio jūros reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 Viduržemio jūros žuvininkystės valdymo reikalai pajudėjo, padėtis išlieka nepatenkinama: pereikvotų išteklių skaičius Viduržemio jūroje ypač didelis, duomenys ypač prasti, kontrolės priemones dėl smulkios laivynų struktūros sunku įgyvendinti.

Viena didžiausių problemų Viduržemio jūroje yra Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 įgyvendinimo kontrolė ir sužvejotų žuvų iškrovimo kontrolė, nes esama labai daug įvairių mažų uostų ir iškrovimo galimybių. Todėl pranešėja siūlo dėl žvejybos Viduržemio jūroje įdiegti teritorinių žvejybos teisių (angl. TURF) sistemą – žvejų grupei būtų priskiriama tam tikra teritorija, kurioje jie turėtų teisę žvejoti. Dėl tokios teisių suteikimo principu pagrįstos priemonės padidėtų žvejų atsakomybės jausmas, atsirastų galimybių kurtis žvejų savikontrolės ar tarpusavio kontrolės formoms, nes žvejai būtų suinteresuoti, kad jų teritorijoje niekas neteisėtai nežvejotų.

Valstybės narės geografiniu požiūriu nustatydamos teritorines žvejybos teises turėtų atsižvelgti į teritorijų, kuriose žvejyba uždrausta, padėtį, kad abi šias valdymo priemones galėtų vieną su kita derinti.

Valstybės narės turi pasirūpinti, kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas teritorijose, kuriose žvejoti suteikiamos teritorinės žvejybos teisės, būtų sumažintas tiek, kad būtų pasiekti reglamento tikslai, ypač didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. Šiuos apribojimus, kurie galėtų būti taikomi kaip žuvų kiekių sužvejojimo arba žvejybos pastangų apribojimas, žinoma, reikėtų koordinuoti tarp tų teritorijų, kuriose sugaunamos tos pačios rūšies žuvys. Jei bėgant laikui duomenys pagerėtų, Taryba ilguoju laikotarpiu dėl tam tikrų išteklių galėtų nustatyti žuvų kiekių sužvejojimo arba žvejybos pastangų apribojimus.

Partnerystės su trečiosiomis šalimis dėl bendro žuvininkystės valdymo

Dėl jūros baseinų, kuriuose ES žuvų ištekliais dalijasi su ne ES valstybėmis, ES turėtų siekti geresnio bendro žuvininkystės valdymo. Šiuo tikslu reikėtų ne tik gerinti bendradarbiavimą regioninėse žuvininkystės organizacijose, bet ir sudaryti dvišalius arba prireikus daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus. ES pagal šiuos susitarimus galėtų teikti lėšų ir techninę pagalbą, o šalis partnerė įsipareigotų vykdyti veiksmingą žuvininkystės valdymą, suderinamą su ES žuvininkystės valdymu.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Mr Gabriel Mato Adrover

Pirmininkui

Žuvininkystės komiteto

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425 – C7–0198/2011 – 2011/0195(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2012 m. liepos 3 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnį prašydamas apsvarstyti galimybę nurodyti papildomą minėto pasiūlymo dėl reglamento teisinį pagrindą.

Komisijos siūlomas teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis, priklausanti SESV Trečiosios dalies „Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai“ III antraštinei daliai „Žemės ūkis ir žuvininkystė“.

Kaip papildomą teisinį pagrindą siūloma nurodyti SESV septintosios dalies „Bendrosios ir baigiamosios nuostatos“ 349 straipsnį. Šiame straipsnyje nurodoma procedūra, pagal kurią priimamos konkrečios priemonės, kuriomis visų pirma siekiama nustatyti Sutarčių taikymo sąlygas atokiausiems Sąjungos regionams.

Konkrečiai savo laiške klausiate, ar SESV 43 straipsnio 2 dalis tikrai yra vienintelis tinkamas šio konkretaus pasiūlymo teisinis pagrindas, ir ar SESV 43 straipsnio 2 dalis ir jos 349 straipsnis gali būti patvirtinti bendru šio teisėkūros pasiūlymo teisiniu pagrindu, nes pagal šiuos straipsnius numatytos skirtingos taikytinos procedūros.

I. Aplinkybės

Žaliojoje knygoje dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos[1] daroma išvada, kad, nepaisant po 2002 m. reformos padarytos pažangos, tikslas užtikrinti tausią žuvininkystę visais aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu) neįgyvendintas, ir nurodyta nemažai struktūrinių dabartinės BŽP trūkumų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad BŽP reikia reformuoti iš esmės, ir dabartiniame savo pasiūlyme ji siūlo panaikinti dabartinį Tarybos reglamentą[2] ir pakeisti jį nauja BŽP, kurią priims Europos Parlamentas ir Taryba.

Bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą. BŽP tikslas – gyvuosius jūrų biologinius išteklius naudoti taip, kad būtų atkurti ir išlaikomi tokie žuvų išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, ir žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir ekosisteminį metodą.

Komisija taip pat pareiškė, kad kartu su šiuo pasiūlymu ji priims plataus pobūdžio komunikatą dėl būsimos BŽP, pasiūlymą dėl Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, komunikatą dėl BŽP išorės aspekto ir ataskaitą apie konkrečias minėtojo Tarybos reglamento dalis.

II. Susiję SESV straipsniai

Kaip Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas nurodomas šis straipsnis (papildomai paryškintos strateginės nuostatos):

43 straipsnis

1. Komisija pateikia pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant nacionalinių rinkų organizavimo būdų pakeitimą viena iš 40 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrų organizavimo formų ir šioje Sutarties antraštinėje dalyje minimų priemonių įgyvendinimą.

Šiuose pasiūlymuose turi būti deramai atsižvelgta į šioje Sutarties antraštinėje dalyje keliamų žemės ūkio klausimų tarpusavio priklausomybę.

2. „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato 40 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo formą ir kitas nuostatas, kurių reikia bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslams pasiekti.“

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis nacionalines rinkos organizavimo formas galima pakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 40 straipsnio 2 dalyje, jeigu:

(a) bendra organizavimo forma valstybėms narėms, kurios nepritaria šiai priemonei ir kurios atitinkamai produkcijai turi savą organizavimo formą, suteikia lygiavertes atitinkamų gamintojų užimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsižvelgiant į galimus pertvarkymus ir į specializaciją, kurios ilgainiui prireiks;

(b) tokia organizavimo forma garantuoja Sąjungoje prekybos sąlygas, panašias į esamas nacionalinėje rinkoje.

5. Jei bendra tam tikrų žaliavų organizavimo forma yra nustatoma anksčiau negu bendra atitinkamų perdirbtų produktų organizavimo forma, žaliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui į trečiąsias šalis, gali būti importuojamos į Sąjungą iš kitur.

Kaip papildomą teisinį pagrindą siūloma nurodyti šį straipsnį:

349 straipsnis

Atsižvelgdama į Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos, Reunjono, Sen Bartelemi, Sen Marteno, Azorų, Maderos ir Kanarų salų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų, o šių veiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato konkrečias priemones, kuriomis siekiama būtent šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas. Jei atitinkamas konkrečias priemones priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Pirmojoje pastraipoje nurodytos priemonės pirmiausia skirtos muitų ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygoms, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsias Sąjungos programas gavimo sąlygoms.

Atsižvelgdama į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, pirmojoje pastraipoje minėtas priemones Taryba nustato nesumenkindama Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendros politikos krypčių vientisumo bei darnos.

III. Siūlomi teisiniai pagrindai

SESV 43 straipsnio 2 dalyje pateikiamas bendros žuvininkystės politikos bendras teisinis pagrindas, pagal kurį Parlamentas ir Taryba turi parengti nuostatas, kurių reikia bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti.

SESV 349 straipsnyje numatytas teisinis pagrindas, taikomas nustatant Sutarčių ir bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas atokiausiems regionams, t. y. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato konkrečias priemones šiems regionams. Pagal šį straipsnį Taryba viena patvirtina priemones, o su Parlamentu tik konsultuojamasi. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad pagal ES sutarties 16 straipsnio 3 dalį Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma ir SESV 349 straipsnyje nenustatyta kitaip.

IV - Teismo praktika teisinio pagrindo klausimu

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra, atliekama, visų pirma dėl priemonės tikslo ir turinio“[3]. Todėl susijusio akto anuliavimą galima pagrįsti netinkamo teisinio pagrindo pasirinkimu.

Šiuo atveju reikia nustatyti, ar pasiūlymu:

1. siekiama dvejopo tikslo, ar jį sudaro du komponentai, iš kurių vieną galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis; ar

2. tuo pat metu siekiama kelių tikslų arba kad jį sudaro kelios neatsiejamos sudedamosios dalys, iš kurių nė viena nėra papildoma ir netiesioginė, palyginti su kitomis.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką pirmu atveju teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu tiesiniu pagrindu, t. y. teisiniu pagrindu, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui pagrįsti, o antru atveju teisės aktas turės būti grindžiamas keliais atitinkamais teisiniais pagrindais[4].

Galimybė remtis dviem teisiniais pagrindais neturėtų būti iš anksto atmesta remiantis tuo, kad kiekvienam teisiniam pagrindui nustatytos procedūros yra tarpusavyje nesuderinamos[5]. Yra nustatyta, kad vadovavimasis dvigubu teisiniu pagrindu pagrįstas, jei dėl to neapribojamos Europos Parlamento teisės. Šiuo atveju pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį numatyta įprasta teisėkūros procedūra, o pagal SESV 349 straipsnį – tik konsultavimasis su Parlamentu. Teismas yra nustatęs, kad tokiu atveju pirmenybė teikiama įprastai teisėkūros procedūrai, kadangi pagal ją numatomas didesnis Parlamento dalyvavimas[6].

V. Siūlomo reglamento tikslas ir turinys

Komisijos teigimu, “bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą“[7].

Pagrindiniai konkretūs pasiūlymo tikslai nurodyti aiškinamajame memorandume: patikslinti BŽP tikslus; padidinti su BŽP susijusių politikos iniciatyvų tarpusavio darną; labiau saugoti jūrų biologinius išteklius, ypač įgyvendinant daugiamečius žuvininkystės valdymo planus, ir nutraukti sužvejotų žuvų išmetimą į jūrą; remti BŽP numatytas ekosistemų ir aplinkos politikos priemones; numatyti jūrų baseinų strategijos, taikomos pagal išsaugojimo politiką, priemonių regionalizavimą; nuodugniau rinkti duomenis ir mokslines rekomendacijas apsaugos politikos žinių bazei; visiškai integruoti į BŽP išorės politiką; skatinti akvakultūros vystymą; reformuoti su bendrąja rinka susijusias BŽP priemones; iki 2014 m. parengti naujos finansinės priemonės, skirtos BŽP ir „2020 m. Europos“ darbotvarkės tikslams remti, teisinę sistemą; dar labiau padidinti ir racionalizuoti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą; įtraukti į BŽP neseniai priimtą naująją kontrolės tvarką.

Žuvininkystės komiteto pranešimo projekte tos temos toliau plėtojamos ir jo aiškinamojoje dalyje teigiama, kad dabartinė bendra žuvininkystės politika (BŽP) iš esmės buvo nesėkminga ir kad paaiškėjo, jog neįmanoma išspręsti senų problemų (žvejybos išteklių pereikvojimo, perteklinių pajėgumų, prastos daugelio žvejybos sektoriaus įmonių ekonominės padėties, socialinių problemų, kurias kelia daugelyje pakrančių regionų mažėjanti žvejyba). Joje daroma išvada, kad „nauju pagrindiniu reglamentu siekiama sukurti didelio užmojo pagrindą, siekiant pakeisti tebesitęsiančią neigiamą tendenciją ir Europoje sukurti tausios ir sėkmingos žvejybos sektorių“.

Iš visų pasiūlymo nuostatų tik 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodomi atokiausi regionai. Pagal ją valstybės narės gali leisti žvejoti tik laivams, registruotiems Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose. Tačiau reikia pažymėti, kad viršutines žvejybos pajėgumų ribas, kurių turi laikytis valstybės narės pagal pasiūlymo 35 straipsnį, nustatytos siūlomo reglamento II priede; tačiau šiame priede nurodomos ne tik atskirų valstybių narių pajėgumų ribos aiškiai įtraukiant jų atokiausius regionus, bet ir nurodomos atokiausiems regionams taikomos pajėgumų ribos. Pagal 35 straipsnio 2 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl viršutinių žvejybos pajėgumų ribų perskaičiuosimo. Reikia pažymėti, kad dabartiniame teisės akte, Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002, nėra atskiros antraštinės dalies, skirtos atokiausiems regionams.

Žuvininkystės komiteto pranešimo projekte pateikiami 227 siūlomo Komisijos teksto pakeitimai. Tik viename iš jų – 54 konstatuojamosios 23 pakeitime – minimi atokiausi regionai.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

54 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54) Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ypatybes.

(54) Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ir atokiausių regionų ypatybes.

Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodomos patariamosios tarybos turi būti steigiamos pagal pasiūlymo 52–54 straipsnius, o jų skaičių ir kompetencijos sritis nustato Komisija deleguotaisiais aktais, priimamais pagal pasiūlymo 55 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Pateikti papildomi 2322 pranešimo projekto pakeitimai. Keletas šių pakeitimų susiję su atokiausiais regionais, pavyzdžiui 228 ir 1780 pakeitimas, kuriais siekiama 349 SESV straipsnį įtraukti kaip teisinį pagrindą, taip pat įtraukti naują straipsnį, pagal kurį būtų įsteigta atokiausiems regionams skirta patariamoji taryba, atskira nuo kitos patariamosios tarybos, įsteigtos vidaus vandenims.

Pakeitimas  228

Alain Cadec

Teisėkūros rezoliucijos projektas

3 a nurodomoji dalis (nauja)

 

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

Pakeitimas  1780

Alain Cadec

Pasiūlymas dėl reglamento

3 dalies 24 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

24 a straipsnis

 

Patariamųjų tarybų konsultacijos

 

1. Pagal 53 straipsnio nuostatas įkuriama Atokiausių regionų patariamoji taryba.

 

2. Pagal 53 straipsnio nuostatas įkuriama Vidaus vandenų žvejybos patariamoji taryba.

320 pakeitime (kuris identiškas 321 pakeitimui) ir 2036 pakeitime taip pat nurodomas SESV 349 straipsnis ir iškeliamas specifinės atokiausių regionų padėties klausimas:

Pakeitimas  320

Estelle Grelier, Patrice Tirolien

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) reikia remti pagrindinių sektorių, kuriuose atokiausi regionai turi didelių galimybių specializuotis ir santykinai didelių privalumų, pvz., žvejybos ir akvakultūros, vystymą. Siekiant vykdyti regionams pritaikytą bendrą žuvininkystės politiką, reikės pripažinti specialų jų statusą ir taikyti SESV 349 straipsnį ir 355 straipsnio 1 dalį;

Pakeitimas  2036

Luís Paulo Alves

Pasiūlymas dėl reglamento

5 dalies 34 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Nedidinant žvejybos pastangų, labiausiai nutolusiems regionams priklausantys laivynai, atsižvelgiant į savo ypatybes ir vadovaujantis SESV 349 straipsniu, ir toliau gauna paramą, skirtą jiems modernizuoti, ir tuo siekiama pagerinti jų veiklos saugumą ir tokios veiklos sąlygas.

Taip pat pažymėtina, kad Parlamentas 2012 m. balandžio 18 d. priėmė rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose regionuose, kurioje pateikiamas toks tekstas (tam tikros teksto vietos papildomai paryškintos):

apgailestauja, kad bendros žuvininkystės politikos reformos pasiūlyme nepakankamai atsižvelgiama į atokiausių regionų padėtį ir realybę; pabrėžia, kad atokiausius regionus supa jūra ir kad žvejybos veikla yra svarbi teritorijų planavimo ir vietos gyventojų užimtumo atžvilgiu, atsižvelgiant į šių regionų išskirtinę ekonominę zoną, kurios potencialas turi būti užtikrinamas taikant konkrečias priemones, skirtas tikrai jūrų ekonomikai kurti, ir į kurią reikia deramai atsižvelgti Europos integruotos jūrų politikos programoje; primena didėjantį ekonominį interesą, kurį kelia atokiausių regionų jūrų gelmių biogenetiniai ir mineralų turtai, taip pat primena, kad svarbu atsižvelgti į tai įgyvendinant naują atokiausiems regionams skirtą Europos strategiją, siekiant užtikrinti žinių ekonomikos vystymąsi, paremtą jūros ištekliais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad atokiausi regionai turi būti laikomi itin svarbia Sąjungos jūrų politikos dalimi, ir primygtinai primena jų vaidmenį tvaraus jūrų ir pakrantės zonų naudojimo srityje, taip pat tarptautinės jūrų valdysenos srityje, bei primena, kad Atlanto vandenyne esantys atokiausi regionai turi dalyvauti rengiant Atlanto strategiją[8];

Be to, Prancūzijos Senatas, pagal SESV Protokole Nr. 2 numatytą subsidiarumo kontrolės procedūrą kaip atsaką į tai pateikė tokį komentarą:

Kaip ir Europos Parlamentas mano, kad nepakankamai naudojamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu, pagal kurį atokiausiems regionams galima nustatyti konkrečias taisykles, siekiant atsižvelgti į jų trūkumus, todėl Europos Komisijos prašo reglamentuose, susijusiuose su bendra žuvininkystės politika ir su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, numatyti specialias atokiausiems regionams skirtas nuostatas[9].

VI - Tinkamo teisinio pagrindo nustatymas

Šiuo atveju siekiant nustatyti tinkamą teisinį pagrindą, reikia apsvarstyti, ar bendros žuvininkystės politikos tikslų siekimui reikalingų nuostatų nustatymas yra pagrindinis arba svarbiausias pasiūlymo tikslas, ar tikslas priimti su žuvininkystės politika susijusias konkrečias priemones, skirtas atokiausiems regionams, yra neatsiejama sudedamoji dalis ir ji nėra papildoma ir netiesioginė.

Bendras Komisijos pasiūlymo tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą, o Žuvininkystės komiteto pranešimo projekte pabrėžiama, kad siūlomame reglamente turėtų būti sukurtas pagrindas siekiant pakeisti tebesitęsiančią neigiamą žuvininkystės sektoriaus problemų tendenciją ir Europoje sukurti tausios ir sėkmingos žvejybos sektorių.

Atsižvelgiant į tai, dabartinių pasiūlymo nuostatų, pagal kurias leidžiama priimti konkrečias priemones, skirtas atokiausiems regionams, numatytas 6 straipsnio 3 dalyje dėl registruotų žvejybos laivų ir 35 straipsnyje dėl viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, taikymo sritis yra ribota, todėl ji tik papildo pagrindinį tikslą – nustatyti pagrindines bendros žuvininkystės politikos taisykles.

Tačiau pažymėtina, kad šis analizė gali būti peržiūrėta, jei vienas iš minėtų pakeitimų, kuriais siekiama nustatyti konkrečias priemones, skirtas atokiausiems regionams, būtų priimtas, pavyzdžiui, pakeitimas, kuriuo siekiama įsteigti atokiausiems regionams skirtą patariamąją tarybą, nes tai galėtų turėti įtakos pirmiau pateiktam svarstymui ir nulemti tai, kad tokios priemonės nebebūtų papildomos ir netiesioginės bendros žuvininkystės politikos atžvilgiu. Šią išvadą taip pat patvirtina minėtoji Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose regionuose ir pagal subsidiarumo principą pateiktą Prancūzijos Senato nuomonę, kuriuose raginama siūlomame reglamente priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones.

Jei vykdant teisėkūros procedūrą ar galimas derybas siekiant susitarimo per antrąjį svarstymą būtų priimti kiti pasiūlymo pakeitimai, pagal kuriuos būtų įtrauktos papildomos nuostatos, leidžiančios priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones tiesiogiai arba suteikiant teisėkūros galias, Teisės reikalų komitetas turėtų iš naujo patikrinti teisinį pagrindą, kad nustatytų, ar šios nuostatos yra tik papildomos nuostatos bendros žuvininkystės politikos atžvilgiu, ar pagal jas atsiranda tikslas, kuris nėra papildomas ir netiesioginis, todėl reikėtų įtraukti papildomą teisinį pagrindą – SESV 349 straipsnį.

Atsakant į antrą Žuvininkystės komiteto klausimą, reikia pažymėti, kad nors pagal 349 SESV straipsnį, priešingai nei pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį, nenumatoma taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, jame numatyta, kad Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Taigi šie straipsniai nėra nesuderinami procedūros požiūriu.

VII - Išvada ir rekomendacija

Remiantis šia analize į Žuvininkystės komiteto klausimą reikėtų atsakyti taip:

1.  SESV 43 straipsnio 2 dalis yra vienintelis tinkamas dabartine forma pateikto pasiūlymo teisinis pagrindas, bet jei pasiūlymas būtų pakeistas ir į jį įtrauktos papildomos nuostatos, pagal kurias būtų galima priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones, reikėtų iš naujo persvarstyti, ar pagal šias nuostatas atsiranda tikslas, kuris yra tik papildomas tikslas bendros žuvininkystės politikos atžvilgiu, ir dėl to reikėtų įtraukti SESV 349 straipsnį.

2.  SESV 43 straipsnio 2 dalis ir jos 349 straipsnis gali būti patvirtinti bendru teisiniu pagrindu, net jei pagal juos numatoma taikyti skirtingas teisėkūros procedūras.

2012 m. rugsėjo 17 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas, nariams balsavus vienbalsiai[10], nusprendė jums rekomenduoti, kad: SESV 43 straipsnio 2 dalis yra vienintelis tinkamas tokio, koks dabar pateiktas, pasiūlymo teisinis pagrindas.

Pagarbiai,

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

  • [1]  COM(2009) 0163.
  • [2]  32002 R 2371: 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59):
  • [3]  Byla Nr. C-45/86, Komisija prieš Tarybą (Bendrieji lengvatiniai tarifai), 1987 m. Rink. 1439, 5 punktas; Byla C-440/05, Komisija prieš Tarybą, 2007 m. Rink., p. I-9097. Byla C-411/06, Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą (2009 m. rugsėjo 8 d.) (OL C 267, 2009 11 7, p.8).
  • [4]  Žr. minėtosios bylos C-411/06 46–47 punktus.
  • [5]  Byla C-178/03, Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2006 m. rink., p. I-107, 57 punktas; byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą („Titano dioksidas“), 1991 m. rink., p. I–2867, 17–25 punktai.
  • [6]  Byla C-155/07, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 2008 m. rink., I-8103, 75–79 punktai.
  • [7]  ˇr. COM(2011)0425, p. 2.
  • [8]  2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, P7_TA(2012)0125, 17 dalis.
  • [9]  2012 m. liepos 3 d. Europos rezoliucija, kuria siekiama, kad Europos Sąjunga atsižvelgtų į Prancūzijos atokiausių regionų žvejybos realijas.
  • [10]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: Raffaele Baldassarre (pirmininko pavaduotojas), Edit Bauer (pagal Darbo tvarkos taisyklių 187 straipsnio 2 dalį), Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu (pirmininko pavaduotojas), Piotr Borys, Françoise Castex (pirmininko pavaduotoja), Christian Engström, Marielle Gallo, Eva Lichtenberger (pranešėja), Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner (pirmininko pavaduotoja), Dagmar Roth-Behrendt, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Axel Voss, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka, Charalampos Angourakis (pagal Darbo tvarkos taisyklių 187 straipsnio 2 dalį).

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (20.6.2012)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos
(COM(2011)0425 – C7‑0198/2011 – 2011/0195(COD))

Nuomonės referentė: Isabella Lövin

TRUMPAS PAGRINDIMAS

ES bendra žuvininkystės politika (BŽP) reformuojama. Kadangi BŽP taikymo sritis yra visuotinė – ES importuoja daugiau nei 60 proc. suvartojamos žuvies ir ES laivai žvejoja visame pasaulyje, – svarbu, kad BŽP tikslai ir priemonės būtų nuoseklūs pačioje ES ir už jos ribų, ypač ES palaikant santykius su besivystančiomis šalimis. Geriausias būdas kuo labiau sumažinti BŽP iš išorės daromą poveikį – užtikrinti, kad ES žuvininkystės valdymo politikoje būtų taikomi ilgalaikio aplinkos tvarumo principai ir kad būtų sumažintas mūsų priklausomumas nuo ne Sąjungos teritorijoje esančių žuvų išteklių.

Paprastai manoma, kad išorės aspektą apima tik dvišaliai ES su trečiosiomis šalimis sudaryti žuvininkystės susitarimai (kurie dabar vadinami žuvininkystės partnerystės susitarimais, o Komisija nori juos pervadinti tausios žuvininkystės susitarimais), ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) veikla. Tačiau ES žvejybos interesai apima privačius ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimus, bendrąsias įmones ir kitas investavimo formas. Tokios veiklos rūšys ir santykiai, kiek tai įmanoma pagal ES teisę, taip pat turėtų tapti BŽP tikslais.

Pirmą kartą Komisija siūlo į pagrindinį BŽP reglamentą įtraukti nuostatas dėl šios politikos išorės aspekto, nors pasiūlyme pateikiami tik straipsniai dėl dvišalių susitarimų ir dėl regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO).

Siūlomi šie pagrindiniai principai:

· ES turėtų skatinti žuvininkystės valdymą, kad būtų išlaikyti žuvų ištekliai, viršijantys kiekį, kuriam jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (DGTŽL) principą (39 straipsnio 2 dalis);

· pagal dvišalius susitarimus turėtų būti galima derėtis tik dėl galimybės žvejoti tų išteklių žuvis, kurių yra perteklius ir kurių pakrantės valstybė negali sužvejoti (41 straipsnio 2 dalis).

· finansinė kompensacija už teisę naudoti žuvų išteklius turėtų būti atskirta nuo pinigų, naudojamų skatinti sektorinį vystymą trečiojoje šalyje (42 straipsnis).

Šiems pasiūlymams Vystymosi komitetas turėtų pritarti visapusiškai.

Daug prieštaringiau vertintinas Komisijos noras įpareigoti valstybes nares sukurti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų (PŽK) sistemą, pagal kurią asmenims ar bendrovėms būtų suteiktos ilgalaikės žvejybos teisės, jomis šie subjektai galėtų tarpusavyje prekiauti, bet toks procesas pernelyg dažnai lemia žvejybos teisių sutelkimą arba net gali paskatinti spekuliacijas dėl galimybės žvejoti. Komisija siūlo neįtraukti žvejybos galimybių, į kurias teisė įgyta dvišaliais susitarimais, tačiau palieka galimybę taikyti tokią rinka grindžiamą žvejybos galimybių sistemą šalių, su kuriomis ES neturi dvišalių žvejybos susitarimų, vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse. Būtina, kad tokia sistema nebūtų taikoma ne ES vandenyse. Šiuo tikslu pateiktas pakeitimas.

Į pagrindinį reglamentą reikia įtraukti ir kitas nuostatas dėl BŽP išorės aspekto, pirmiausia dėl su besivystančiomis šalimis susijusios dalies, todėl šiuo tikslu pateikta nemažai pakeitimų.

Daug žuvininkystės politikos išorės aspektų yra gana neaiškūs, viešas informavimas apie per didelį sugautą laimikį yra nepakankamas, neaiški žvejybos veiklos su ES valstybių narių vėliava apimtis, nenurodomas ES ir kitų laivynų poveikis ir kt. Keli pakeitimai siūlomi siekiant padidinti skaidrumą.

Jau daugelį metų smarkiai kritikuojami žuvininkystės susitarimai – kartais ši kritika pagrįsta. Antra vertus, sąžiningai suderėti ir tinkamai įgyvendinti dvišaliai ES susitarimai gali duoti daugiau naudos tausiam jūrų išteklių naudojimui nei šių susitarimų nutraukimas, nes pastaruoju atveju ES ir toliau dalyvautų kitais į jokią demokratinę sistemą nepatenkančiais pagrindais, įskaitant privačius susitarimus.

Pačių dvišalių žuvininkystės susitarimų atžvilgiu siūlomos kelios papildomos nuostatos, įskaitant sąlygą dėl žmogaus teisių ir tarptautinės darbo teisės laikymosi.

Į naujus žuvininkystės susitarimus įtraukta „išimtinumo išlyga“, pagal kurią trečiosios šalies, su kuria ES sudarė susitarimą, vandenyse galima žvejoti tik tiems laivams, kurie įtraukti į susitarimo sąlygas. Ši išlyga kartu su nuostata, užkertančia kelią dažnam vėliavos keitimui norint pasinaudoti keliomis valstybėmis, turėtų būti įtraukta į pagrindinį reglamentą. Taip kaitalioti vėliavas neturėtų būti leidžiama, jei atitinkamu laivu norima žvejoti pagal dvišalius ES susitarimus.

Siekiant skatinti tausią žvejybą visame pasaulyje, ES tikslas dalyvauti tarptautinėse žuvininkystės valdymo organizacijose yra pagirtinas. Tinkamai valdomas pasaulinis žuvininkystės sektorius prisidėtų prie vystymosi tikslų, pvz., dabartinių ir būsimų kartų aprūpinimo maistu. Vis dėlto, norint, kad ES lydėtų sėkmė, būtina, jog darbas būtų suderintas su ES vystymosi politika ir ja remiamasi. Besivystančiuose pasaulio regionuose būtina stiprinti gebėjimus stebėsenos, kontrolės ir priežiūros, išteklių vertinimo ir žuvininkystės valdymo srityse. Jei ES nedalyvaus visapusiškai stiprinant šių gebėjimų ir visas savo politikos kryptis taikys nederindama, ES rizikuoja būti suprasta kaip iš besivystančių šalių žuvininkystės valdymo reikalaujanti neįmanomų dalykų, o tai pakenktų bet kokiai galimybei sėkmingai įgyvendinti savo viziją.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

38 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(38a) bendra žuvininkystės politika turėtų būti suderinta su Sąjungos vykdoma vystymosi politika ir prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis.

f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tarptautiniais Sąjungos bei valstybių narių įsipareigojimais.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) skaidrumu ir galimybe susipažinti su informacija remiantis Orhuso konvencija, taip pat išorės aspektu.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Tokia sistema netaikoma už Sąjungos vandenų ribų.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų paskyrimas

Žvejybos galimybių paskyrimas

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

2. Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, gali skirti perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies 1 antraštinės dalies 38 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1 antraštinė dalis

 

BENDRIEJI TIKSLAI

 

38a straipsnis

 

Bendros žuvininkystės politikos išorės aspektas derinamas su Sąjungos aplinkos, vystymosi ir prekybos politikos kryptimis. Jos tikslas – siekti tų pačių tikslų ir skatinti tuos pačius žuvininkystės valdymo standartus, kokie taikomi Sąjungos vandenyse.

 

Europos Sąjunga aktyviai derina savo vystomojo bendradarbiavimo politiką su savo išorės žuvininkystės politika siekdama veiksmingai remti besivystančias šalis, įgyvendinančias tausią pasaulinę žuvininkystės valdyseną.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad jų veiklos vykdytojai laikytųsi pirmoje dalyje nurodytų priemonių. Nesilaikymo atvejais Komisija gali imtis taisomųjų veiksmų.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas.

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas. Susitarimais padedama įgyvendinti tvarų vystymąsi trečiosiose šalyse ir vykdyti tausią žvejybą pasauliniu lygmeniu.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras visų laivynų konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Tausios žuvininkystės susitarimuose nustatoma, kad žvejybos leidimai naudoti išteklius trečiojoje šalyje suteikiami tik tiems laivams, kurie 24 mėnesius iki paraiškos žvejybos leidimui gauti pateikimo plaukiojo su Sąjungos valstybės narės vėliava. Trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga sudarė tausios žuvininkystės susitarimą, joks Sąjungos žvejybos laivas nevykdo veiklos, neatitinkančios tokio susitarimo sąlygų.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Sąjungos lygmeniu reikia stengtis stebėti Sąjungos žvejybos laivus, kurie vykdo veiklą ne Sąjungos vandenyse, kur tausios žvejybos susitarimai negalioja. Tokie laivai turėtų laikytis tų pačių pagrindinių principų, kurie taikomi Sąjungoje žvejojantiems laivams.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2c. Būtinas tausios žuvininkystės susitarimų aspektas – pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir teisinės valstybės principui.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 2 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2d. Prieš pradedant derybas dėl naujo protokolo, atliekamas nepriklausomas vertinimas dėl kiekvieno protokolo poveikio kartu pateikiant informaciją apie laimikį ir žvejybos veiklą. Tokio vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) padengti dalį prieigos prie žuvininkystės išteklių trečiosios šalies vandenyse išlaidų;

a) padengti dalį prieigos prie žuvininkystės išteklių trečiosios šalies vandenyse išlaidų, suteiktos prieigos prie žuvininkystės išteklių teisės turėtojams apmokant vis didesnę išlaidų dalį;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) nustatyti valdymo pagrindą, įskaitant būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtrą ir išlaikymą, stebėjimo, kontrolės bei priežiūros ir kitų gebėjimų, svarbių trečiosios šalies įgyvendinamos tausios žuvininkystės politikos plėtrai, stiprinimą. Tokia finansinė parama skiriama su sąlyga, kad pasiekiama konkrečių rezultatų.

b) nustatyti valdymo pagrindą, įskaitant būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtrą ir išlaikymą, stebėjimo, kontrolės bei priežiūros, skaidrumo, dalyvavimo ir atskaitomybės priemonių ir kitų gebėjimų, svarbių trečiosios šalies įgyvendinamos tausios žuvininkystės politikos plėtrai, stiprinimą. Tokia finansinė parama skiriama su sąlyga, kad pasiekiama konkrečių rezultatų; ja papildomi atitinkamoje trečiojoje šalyje įgyvendinami vystymosi projektai ir programos, su kuriais ši parama derinama.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Neapribojant tausios žuvininkystės susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatytų jungtiniams komitetams skirtų stebėsenos įgaliojimų, šiai paramai taikoma atviros ir atskaitingos priežiūros tvarka, įskaitant viešai skelbiamus finansinius auditus ir nepriklausomus vertinimus dėl Komisijos skiriamos finansinės paramos rezultatų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra žuvininkystės politika

Nuorodos

COM(2011)0425 – C7-0198/2011 – 2011/0195(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

13.9.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

13.9.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Isabella Lövin

29.8.2011

Svarstymas komitete

23.4.2012

 

 

 

Priėmimo data

19.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Véronique De Keyser, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Catherine Grèze, Filip Kaczmarek, Michał Tomasz Kamiński, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Jean Roatta, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Keith Taylor, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Gesine Meissner, Csaba Őry, Judith Sargentini, Patrizia Toia

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Ioan Enciu, Gabriele Zimmer

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (22.6.2012)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos
(COM(2011) 0425 – C7‑0198/2011 – 2011/0195(COD))

Nuomonės referentas: François Alfonsi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos Sąjungos bendra žuvininkystės politika (BŽP) yra būtina norint užtikrinti visais aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu) tausų žuvininkystės valdymą. Bendros žuvininkystės politikos tikslų, kurių buvo tikimasi, iki šiol nepasiekta; atsižvelgdama į tai, Komisija pritaria BŽP reformai, siekiant išvengti nuolatinio didelio žuvų išteklių eikvojimo, perteklinio laivynų pajėgumo, nedidelio daugelio laivynų pelningumo ir ekonominio atsparumo. Todėl kai kuriuos aspektus reikia pakeisti, kad būtų pasiektas bendras tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą.

Atnaujinta politika turėtų būti siekiama gyvuosius jūrų biologinius išteklius naudoti taip, kad būtų atkurti ir išlaikomi tokie žuvų išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą. Reikėtų kuo greičiau sukurti tokią sistemą, nes dėl to smarkiai pagausėtų visi ištekliai ir atitinkamai pagerėtų ekonominė bei socialinė padėtis. Kita vertus, mažinant sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį, panaikinant žuvų išmetimą į jūrą ir kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį ekosistemoms, be kita ko, kuriant selektyvius žvejybos įrankius, pagerės aplinkos būklė.

Vienodos galimybės naudotis vandenimis ir toliau turėtų būti svarbiausias BŽP principas, kaip ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas, kuris turi likti pagrindinis ramstis siekiant BŽP tikslų. Visų pirma svarbiausia išteklių išsaugojimo priemonė – daugiamečiai išteklių valdymo planai, kuriais siekiama užtikrinti tausų išteklių naudojimą. Be to, ir toliau būtina bazinio laivynų valdymo politika, pagal kurią kiekvienai valstybei narei nustatomos tikslios viršutinės bendrų žvejybos pajėgumų ribos.

BŽP turėtų remti aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tvarią akvakultūros sektoriaus plėtrą. Tvari akvakultūra gali prisidėti prie pakrančių regionų ir kaimo vietovių aprūpinimo maistu, jų ekonominio augimo ir darbo vietų jose kūrimo, jei ji tinkamai valdoma siekiant kuo labiau apsaugoti aplinką nuo jos būklės blogėjimo. Kai valstybės narės pagal Europos Sąjungos strategines gaires parengia nacionalinius planus, skirtus sudaryti palankesnes sąlygas tvariai akvakultūros plėtrai, galima pasiekti didelės pažangos verslo saugumo ir galimybių naudotis vandenimis bei erdve srityse. Parama saugomų jūrų teritorijų tinklui „Natura 2000“ šiuo atžvilgiu taip pat yra labai svarbi investicija. Akvakultūros vystymui akivaizdžiai būdingas Sąjungos aspektas: strategijų pasirinkimas nacionaliniu lygmeniu gali turėti įtakos akvakultūros vystymuisi kaimyninėse valstybėse narėse. Labai svarbu, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė žinoti, kaip kitos valstybės narės ketina ateityje vystyti akvakultūrą.

Per kitą finansinį laikotarpį BŽP numatyta bendra suma yra 6,68 mlrd. EUR (finansuojama iš Žuvininkystės fondo).

Nuomonės referentas pritaria bendroms siūlomos reformos kryptims.

******

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą siūlyti, kad Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priimtų savo poziciją ir pritartų bendroms siūlomos reformos kryptims.

Savo nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo Biudžeto komitetas išsamiai įvertins biudžetinius aspektus. Nuomonėje turėtų būti svarstoma galimybė nedidelio masto žvejybai numatyti atskirą finansavimą.

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 a dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1a. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“1; pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti jos dabartinius politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, pagal kitą DFP turi būti numatyta pakankamai papildomų išteklių; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;

 

______________

 

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

Pakeitimas  2

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 b dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1b. pabrėžia, kad numatytas pasiūlymo finansinis poveikis teisėkūros institucijai yra tik orientacinio pobūdžio ir negali būti patvirtintas, kol nepasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra žuvininkystės politika

Nuorodos

COM(2011) 0425 – C7-0198/2011 – 2011/0195(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

13.9.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

13.9.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

François Alfonsi

8.9.2011

Priėmimo data

20.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard Ashworth, Francesca Balzani, Zuzana Brzobohatá, Andrea Cozzolino, Eider Gardiazábal Rubial, Jens Geier, Ivars Godmanis, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Giovanni La Via, Barbara Matera, Claudio Morganti, Juan Andrés Naranjo Escobar, Nadezhda Neynsky, Dominique Riquet, Alda Sousa, László Surján, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Jürgen Klute, Jan Mulder, María Muñiz De Urquiza, Theodor Dumitru Stolojan

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (14.5.2012)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos
(COM(2011)0425 – C7‑0198/2011 – 2011/0195(COD))

Nuomonės referentas: Chris Davies

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Būtinybė skubiai reformuoti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) akivaizdi kaip niekad. Per pastaruosius dešimtmečius Europos vandenyse labai sumažėjo žuvų ištekliai ir esama rizikos, kad kai kurie iš jų visiškai išnyks. Viena iš keturių sugautų žuvų negyva išmetama atgal į jūrą. Tai visiškas išteklių eikvojimas, o juk daugiau negu 60 proc. Europoje suvartojamos žuvies šiuo metu importuojama. Nors į pernelyg mažą žuvų kiekį taikosi gerokai per daug žvejybos laivų, Europos laivyno pajėgumai kasmet didinami 3 proc. Žuvininkystės sektoriaus beveik nepelningas ir daugeliu atvejų išgyvena tik remiamas subsidijų. Dėl didžiulių finansinių sunkumų skatinamas trumpalaikis planavimas, taip pat netausi ir netinkama veikla, dėl kurios labai nukenčia jūros aplinka.

Tai negali tęstis.

Žuvų ištekliai mažėjo dar gerokai prieš 1983 m. pradedant įgyvendinti BŽP. Istorija rodo, prieš 100 metų mediniai žvejybos laivai, priklausę nuo burių ir vėjo, kai kada iškraudavo didesnį tonažą žuvų negu šiuolaikiniai technologiškai pažangūs laivai, be to, ir žuvys vidutiniškai buvo daug didesnės.

Pernelyg intensyvios žvejybos istorija ilga, tačiau įgyvendinant BŽP nedaug padaryta siekiant ją apriboti. Mintis, kad ES turėtų vadovautis bendromis taisyklėmis, nėra bloga – netinkama yra politika, ypač jos taikymas. Viršų paėmė trumpalaikės priemonės. Teigiama, kad ministrai, kasmet susitinkantys nustatyti kvotų, vidutiniškai 48 proc. viršijo mokslinėse rekomendacijose siūlomą kiekį. Dėl to sumažėjo žuvų kiekis ir sugaunamų žuvų dydis. Taikant dabartinius veiklos metodus neįmanoma užtikrinti tausaus jūroje sugaunamo maisto tiekimo.

Laimei, mūsų vandenyse gali veistis gerokai daugiau žuvų negu esama dabar, be to, pasitvirtino, kad ne visi politikos sprendimai blogi. Buvo užkirstas kelias kai kurių žuvų išteklių nykimui. Nedažnai atvejais (tiesa, jų vis daugėja) įgyvendinant ES politiką pavyksta padėti žuvų ištekliams atsikurti iki lygio, kuris viršija didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Šito turėtų būti siekiama visų rūšių žuvų išteklių atžvilgiu.

Europos Komisija siūlo imtis plataus užmojo reformų, pagal kurias numatyti šie svarbiausi elementai:

· sukurti ilgalaikius visų išteklių valdymo planus, kad iki 2015 m. jų lygis pasiektų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį,

· kasmet skirstyti žvejybos galimybes griežtai vadovaujantis moksliniais patarimais arba, jei jų nėra, taikant atsargumo principą,

· uždrausti negyvų komercinių rūšių žuvų išmetimą,

· visoje Europoje pradėti taikyti teisėmis grindžiamą valdymo tvarką (perleidžiamosios žvejybos koncesijos), pagal kurią žvejams būtų numatyta komercinė paskata žvejoti tausiai ir sprendžiama pernelyg intensyvios žvejybos problema,

· nutraukti mikrovaldymą iš Briuselio, decentralizuoti kasdienį sprendimų priėmimą, kad šiuos sprendimus priimtų regioninės institucijos, kurios gali atsižvelgti į vietos aplinkybes,

· reikalauti, kad Europos laivynas, žvejodamas trečiųjų šalių vandenyse, vadovautųsi aukštais standartais,

· raginti visoje Europoje vystyti akvakultūrą.

Vadovaujamą vaidmenį skatinant imtis pokyčių atlieka Europos Komisija. Nuomonės referentas palankiai vertina pasiūlymus, kuriuos ji pateikė šio reglamento projekte, ir jiems pritaria. Tiesa, tekste ne visuomet aiškiai išdėstoma, kaip pasiūlyti pakeitimai bus pritaikyti praktiškai. Būtina imtis papildomų apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tikslų siekis ir skatinamas tausumas, be to, reikalingos papildomos atitikties užtikrinimo priemonės.

Nuomonės referentas, siūlydamas savo pakeitimus, siekia:

· skatinti taikyti priemones, skirtas žuvų ištekliams atkurti,

· užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama ilgalaikiams valdymo planams ir kad būtų ribojamos vyriausybių galimybės nekreipti dėmesio į mokslininkų patarimus nustatant metines kvotas,

· sudaryti sąlygas plačiau taikyti draudimą išmesti visų rūšių žuvis,

· užtikrinti didesnę jūros aplinkos apsaugą,

· parodyti, kad valstybės narės, siekdamos atsižvelgti į nacionalinius prioritetus ir apsaugoti konkrečius interesus, gali derinti teisėmis grindžiamas valdymo sistemas,

· sudaryti didesnes galimybes verstis smulkia, nedidelį poveikį darančia žvejyba,

· sugriežtinti standartus, kuriais turi vadovautis užsienio valstybių vandenyse žvejojantys ES laivai,

· spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl akvakultūros vystymo,

· atkreipti dėmesį į tai, kad žuvininkystės politika turi būti skaidri ir atvira visuomenės vertinimui.

Nuomonės referentas, rengdamas pakeitimus, teigiamai įvertino Europos Komisijos, Danijos, Prancūzijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių, Akvakultūros valdymo tarybos, fondo „BalticSea2020“, partnerystės „Birdlife“, organizacijų „Client Earth“, „Greenpeace“, „New Under Ten Fishermen's Association“, „Ocean 2012“, „Oceana“, „Pew Environment Group“, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) ir Pasaulinio laukinės gamtos fondo (angl. WWF) atstovų pasiūlymus.

Tačiau visą atsakomybę už pateiktus pasiūlymus prisiima nuomonės referentas.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių apsaugą, valdymą ir naudojimą. Be to, bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis dar susijusi ir su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlųjų vandenų biologiniais ištekliais bei akvakultūra, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimu ir prekyba jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio.

(2) Bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių apsaugą, tausų valdymą ir kuo mažesnį poveikį jūrų aplinkai. Be to, bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis dar susijusi ir su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlųjų vandenų biologiniais ištekliais bei akvakultūra, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimu ir prekyba jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina.

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikį tausų aplinkos, ekonominį ir socialinį stabilumą. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas aprūpinimas maistu, geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, deramos šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina.

Pagrindimas

Tai kalbinis pakeitimas – neaišku, ką norima pasakyti fraze „kurti sąlygas“. Vienas iš pagrindinių BŽP tikslų turėtų būti „kurti ilgalaikį tausų aplinkos, ekonominį ir socialinį stabilumą“. ES šiuo metu importuoja 60 proc. savo suvartojamų žuvų. BŽP priemonėmis jūrų ištekliai turėtų būti valdomi taip, kad jie būtų atkurti iki Europos aprūpinimui maistu reikalingo lygio. Daugelis darbuotojų, kurie nėra ES piliečiai, ypač dirbantys atviroje jūroje, ES socialinės srities teisės aktais neapsaugoti.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) Sutartis neturėtų kliudyti Sąjungai vykdyti pareigą tausiai valdyti jūrų išteklių naudojimą.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio vertes.

(5) 2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, reikėtų taikyti atsargumo principą.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu.

(7) Tausus jūrų biologinių išteklių valdymas turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu. Kai mokslinių įrodymų nepakanka, jie negalutiniai ar neapibrėžti, taikomas atsargumo principas.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti apsaugoti jūrų aplinką ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 1 straipsnio 1 dalyje.

(8) Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti apsaugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visas komerciniams tikslams naudojamas rūšis ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 1 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą žuvininkystės valdymo metodą, turėtų būti apribotas žvejybos poveikis aplinkai, o sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekiai sumažinti iki minimumo ir palaipsniui panaikinti.

(9) Būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą žuvininkystės valdymo metodą siekiant apriboti žvejybos poveikį žuvų ištekliams, netikslinėms rūšims, buveinėms, jūros dugnui, o sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekiai turėtų būti sumažinti iki minimumo ir laipsniškai panaikinti.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) Daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių ir kiekybiškai įvertinamų tausaus žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų naudojimo tikslų nustatymo pagrindas, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais.

(17) Daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys. Daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas geriausias turimas mokslines rekomendacijas atitinkančių žvejybos galimybių, kiekybiškai įvertinamų tausaus žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų valdymo tikslų nustatymo pagrindas, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais. Į daugiamečius planus turėtų būti įtrauktas laivynų pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) Siekiant, kad išteklių, kurių išsaugojimo planai neparengti, naudojimo lygis būtų toks, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, reikėtų apriboti leidžiamus sužvejoti jų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangas.

(21) Reikėtų apriboti išteklių, kurių išsaugojimo planai neparengti, leidžiamus sužvejoti žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangas – tada išteklius bus galima naudoti nekliudant iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti tokias žvejojamų rūšių populiacijas, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis.

(22) Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį su jūra susijusios veiklos stabilumą žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti Komisijai pagrįstus prašymus parengti priemones pagal bendrąją žuvininkystės politiką, kurias valstybės narės pripažįsta būtinomis siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl specialių apsaugos teritorijų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnį, specialių saugomų teritorijų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnį ir saugomų jūrų teritorijų pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 13 straipsnio 4 dalį.

(24) Valstybės narės reguliuoja žvejybos veiklą, darančią neigiamą poveikį jų vandenyse esančių Bendrijos svarbos teritorijoms priskirtų teritorijų apsaugos būklei, siekdamos vykdyti įsipareigojimus dėl specialių apsaugos teritorijų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnį, specialių saugomų teritorijų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnį ir saugomų jūrų teritorijų pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 13 straipsnio 4 dalį.

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

(29) Gali būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema. Valstybės narės gali nuspręsti tam tikrų tipų laivams netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos remdamosi sąžiningais, teisingais ir skaidriais kriterijais. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) Žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką.

(30) Žvejybos koncesijos gali būti perleidžiamos arba išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

(31) Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje.

(36) Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje, kaip numatyta atitinkamuose tarptautiniuose standartuose ir konvencijose, ypač Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS).

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla.

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir tausaus valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones.

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti rinkti duomenis apie išteklius bei dabartinį neigiamą žvejybos poveikį ir sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42) Akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos piliečių aprūpinimas maistu ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo.

(42) Akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos piliečių aprūpinimas maistu ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo. Akvakultūra neturėtų didinti žvejybos poveikio laukinių žuvų ištekliams, o prieš bet kokią plėtrą turėtų būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) jūrų biologinių išteklių saugojimą, valdymą ir naudojimą ir

(a) jūrų biologinių išteklių saugojimą, valdymą ir tausų naudojimą ir

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu.

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusia veikla būtų remiamas ilgalaikis ekologinis tvarumas, kuris būtinas norint užtikrinti ekonominį ir socialinį stabilumą ir padeda pasiekti geresnį aprūpinimą maistu.

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir užtikrinama, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, ir iki 2020 m. siekiama juos padidinti iki lygio, kuriam galima taikyti didžiausio galimo ekonominio žvejybos laimikio principą.

 

2a. Bendra žuvininkystės politika padeda vėliausiai iki 2020 m. pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, vadovaujantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB reikalavimais.

 

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis ir nekenktų jos vientisumui ir veikimui.

4. Į bendrą žuvininkystės politiką įtraukiami Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimai.

4. Kaip nurodyta Sutarties 11 straipsnyje, rengiant bendrą žuvininkystės politiką visapusiškai laikomasi Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimų.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Bendra žuvininkystės politika padeda rinkti išsamius ir patikimus mokslinius duomenis.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

 

(-a) užtikrinti, kad iki 2015 m. žvejybos galimybės būtų nustatomos remiantis geriausiomis esamomis mokslinėmis rekomendacijomis ir jų lygiai leistų atkurti ir išlaikyti tokias visų žvejojamų rūšių populiacijas, kurioms būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą;

 

(-aa) užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų valdomi ir naudojami vadovaujantis daugiamečiais planais, apimančiais visą žvejybos veiklą;

(a) panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų komercinių išteklių žuvų kiekius ir laipsniškai užtikrinti, kad visos sužvejotos tokių išteklių žuvys būtų iškraunamos;

(a) panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų žuvų kiekius kuriant ir naudojant selektyvius žvejybos įrankius, pradedant komercinių žuvų ištekliais, ir laipsniškai užtikrinant, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, išskyrus rūšis, kurioms taikoma konkreti išimtis ir kurias Komisija įtraukė į galinčių išgyventi, jei išmetamos, žuvų sąrašą.

(b) sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių;

(b) sudaryti sąlygas veiksmingai, tausiai ir mažą poveikį darančiai žvejybos veiklai bei ją remti, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių, kuriame teisė naudotis ištekliais grindžiama teisingais ir skaidriais kriterijais;

(c) skatinti su akvakultūra susijusios veiklos vystymą Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

(c) skatinti su ekologiškai tausia ir ekosistemų principais grindžiama akvakultūra susijusios veiklos vystymą Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

(d) padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

(d) padėti užtikrinti tinkamą pakrančių bendruomenėse gyvenančių ir nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį;

(e) atsižvelgti į vartotojų interesus;

(e) apsaugoti vartotojų interesus užtikrinant, kad ženklinimas būtų aiškus, išsamus ir tikslus, taip pat užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą visoje maisto grandinėje;

(f) užtikrinti, kad būtų renkami ir sistemingai bei suderintai tvarkomi duomenys.

(f) užtikrinti, kad sistemingai, laiku ir suderintai būtų renkami patikimi biologiniai, techniniai ir ekologiniai duomenys, reikalingi bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(aa) padėti pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), 1 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(ab) apriboti teisę žvejoti turinčių laivų skaičių ir tipą, kad, kaip siekiama, būtų atkurtos tokios žvejojamų rūšių populiacijos, kurioms jau būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą – taip būtų siekiama išvengti žvejybos pajėgumų koncentracijos ir pripažinti tradiciniai įrankiais vykdomos žvejybos teikiamas galimybes išlaikyti pakrančių bendruomenes ir padėti pasiekti gerą aplinkos būklę;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(fa) užtikrinti, kad būtų sukurti žvejybos rezervatai;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos f b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(fb) skatinti naudoti žvejybos įrankius ir metodus, darančius mažą poveikį aplinkai;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos įvadinė frazė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendra žuvininkystės politika grindžiama šiais gero valdymo principais:

Bendroje žuvininkystės politikoje vadovaujamasi šiais gero valdymo principais:

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(aa) sprendimų, reikalingų siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti ES lygmeniu apibrėžti bendrieji tikslai ir gairės, decentralizavimu iki nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

(b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu, nepamirštant, kad pakankamos mokslinės informacijos nebuvimas negali būti naudojamas kaip priežastis atidėti apsaugos ir valdymo priemones arba jų nesiimti;

Pagrindimas

Didžiausia BŽP nesėkmės priežastis – metinis bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų, kurie dažnai gerokai viršydavo mokslininkų rekomendacijas, nustatymas. Ateities politika turi būti grindžiama mokslo išvadomis, be to, turi būti gerokai apribotos ministrų kišimosi galimybės.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(ca) administracinių išlaidų mažinimu;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(da) pritaikomu, operatyviu valdymu;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis.

(f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis, ypač su galiojančiais Sąjungos aplinkos teisės aktais ir tarptautiniais teisiškai privalomais susitarimais, kartu užtikrinant politikos suderinamumą vystymosi labui;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(fa) skaidrumu ir visuomenės prieiga prie informacijos remiantis 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu;

Pagrindimas

Patvirtinamas principas, kuriam jau ilgą laiką pritarė Parlamentas.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(fa) pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir strateginio poveikio vertinimą taikymu;

Pagrindimas

Šie principai įtvirtinti ES teisėje ir yra sudedamoji gero valdymo dalis.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos f b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(fb) kasdienių sprendimų decentralizacija ir regionalizavimu, kurie būtini norint pasiekti daugiamečių planų tikslus ir įvykdyti jų reikalavimus;

Pagrindimas

Pritariama daugelio palaikomam norui apriboti mikrovaldymą iš Briuselio.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pirmos pastraipos f c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(fc) BŽP vidaus ir išorės dimensijos lygiavertiškumu, kad šalies viduje taikomi standartai ir vykdymo priemonės esant būtinybei būtų taikomi ir išorėje;

Pagrindimas

Bendrieji standartai turėtų būti taikomi ES žvejybos laivynui neatsižvelgiant į tai, kur laivai žvejoja.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio šešta, septinta, aštunta ir vienuolikta įtraukos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką;

– didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – vidutiniškai didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką ir kurio laikantis ištekliai atsikuria iki didžiausios gausos, įmanomos dabartinėmis ekologinėmis sąlygomis;

– žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

– žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, atitinkantis 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių 6 straipsnyje nustatytą apibrėžtį – principas, kuris reiškia, kad, kai mokslinė informacija neapibrėžta, nepatikima arba nepakankama, reikia būti atsargesniems, o tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti ar neleisti joms pakenkti, arba tų priemonių nesiimti;

– ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, kurį taikant užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra nedidelis ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei vientisumui;

– ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, kurį taikant atsižvelgiama į visą poveikį jūrų biologiniams ištekliams, užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra sumažinamas iki minimumo ir, jei įmanoma, pašalinamas ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei vientisumui;

 

– didžiausias galimas ekonominis žvejybos laimikis – didžiausias žuvų kiekis, kuris gali būti sužvejojamas tausiai ir duoti patį didžiausią pelną;

– sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą laiką iškraunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

– sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą laiką sugaunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos 6 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– žvejojamos rūšys – rūšys, kurios žvejojamos ir (arba) naudojamos, įskaitant rūšis, kurios neiškraunamos, tačiau sugaunamos kaip priegauda, arba kurioms žvejyba daro poveikį;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos 8 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– tausus naudojimas – toks žuvų išteklių arba jų grupės naudojimas, kuriuo siekiama atkurti ir išlaikyti tokias populiacijas, kurioms jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, kai populiacijų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo, jog ištekliai sveiki, o jų naudojimas nedaro neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos dvylikta įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį;

– išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį arba geriausią apytikrės vertės ekvivalentą, ir atspindinti sveiką populiacijų pasiskirstymą pagal amžių ir dydį, o mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, kurį taikant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, turėtų būti laikomas mažiausiu ribinių atskaitos taškų standartu, kaip nurodyta 1995 m. JT susitarime dėl žuvų išteklių;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trylikta įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama, arba užkirsti tam kelią;

– apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo jūrų biologinių išteklių naudojimo, viršijančio tausų lygį, įskaitant išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, arba nuo neigiamo poveikio jūrų ekosistemai, arba užkirsti šiems reiškiniams kelią;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trylikta a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– atsargumo priemonė – priemonė, apimanti atsargumo principą, nurodytą Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, įskaitant išsaugojimo priemones, technines priemones, su tausiu išteklių naudojimu susijusias priemones, tačiau jomis neapsiribojant, ir atitinkanti 1995 m. JT susitarimo dėl žuvų išteklių 6 straipsnyje pateiktą apibrėžtį, kad tuomet, kai mokslinė informacija neapibrėžta, nepatikima arba nepakankama, reikia būti atsargesniems, o tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos keturiolikta įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams;

– techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams arba ekosistemų veikimui;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos 18 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– žvejybos rezervatas – valstybių narių pakrančių teritoriniuose vandenyse esanti aiškiai apibrėžta geografinė erdvė, kurioje draudžiama visa žvejybos veikla;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos devyniolikta įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– žvejybos pajėgumai – laivo tonažas, išreikštas GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/8635 4 ir 5 straipsniuose;

– žvejybos pajėgumai – laivo gebėjimas sugauti žuvis. Rodikliai, kuriuos taikant gali būti kiekybiškai išreikšti žvejybos pajėgumai, yra laivo savybės, įskaitant laivo tonažą, išreikštą GT (bendruoju tonažu), ir jo galią, išreikštą kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/8635 4 ir 5 straipsniuose, žvejybos įrankiai ir laive taikomas žvejybos metodas, taip pat žvejybos dienų skaičius;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trisdešimt antra įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis.

– tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą, kuriuo bus remiamas vietos žvejybos sektorius, ypatingą dėmesį skiriant mokslinių duomenų rinkimui, stebėsenai ir kontrolei, gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis siekiant tausiai naudoti jūrų biologinių išteklių pertekliaus dalį.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trisdešimt antra a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– būtinosios žuvų buveinės – pažeidžiamos ir gyvybiškai svarbios jūrų buveinės, kurias reikia saugoti dėl jų vaidmens tenkinant ekologinius ir biologinius žuvų rūšių poreikius, įskaitant nerštą, veisimąsi ir maitinimosi plotus.

Pagrindimas

Susijęs su 8cstraipsnio pakeitimu.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trisdešimt antra b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– tausus valdymas – toks išteklių naudojimas, kai nedaroma neigiamo poveikio jūrų išteklių pajėgumui reaguoti į žmonių sukeltus pokyčius, kartu sudarant galimybę dabartinėms ir būsimoms kartoms tausiai naudoti jūros gėrybes ir funkcijas.

Pagrindimas

Nustatomas tausaus valdymo principas.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trisdešimt antra c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis – bet koks nurodytas sužvejojamų jūrų biologinių išteklių kiekis ir bet koks kiekis ir dydis, nustatytas galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose, įskaitant nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 15 straipsnyje ir III priede;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trisdešimt antra d įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– mažą poveikį daranti žvejyba – selektyvių žvejybos metodų, darančių mažiausiai kenksmingą poveikį jūrų ekosistemoms ir išmetančių mažai kuro deginimo teršalų, taikymas;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pirmos pastraipos trisdešimt antra e įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– selektyvi žvejyba – žvejybos metodas arba galimybė per žvejybos operacijas žvejybos įrankiais gaudyti ir sugauti tam tikro dydžio organizmus ir rūšis, kai galima išvengti netikslinių rūšių sugavimo arba paleisti nepablogėjusios būklės žuvis;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai, zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nepažeidžiant valstybių narių kaimynystes ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

2. Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai, zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų ir suteikti prioritetinę teisę smulkiosios žvejybos, darančios mažą poveikį aplinkai ir teikiančios didelę kultūrinę ir ekonominę pridėtinę vertę pakrančių bendruomenėms, vykdytojams, nepažeidžiant valstybių narių kaimynystės ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Sąjungos arba valstybių narių saugomose teritorijose, įskaitant Direktyvoje 92/43/EEB nurodytas saugomas teritorijas, Direktyvoje 2009/147/EB nurodytas specialias apsaugos teritorijas ir regioninėse jūrų konvencijose nurodytas paskirtąsias teritorijas, tačiau jomis neapsiribojant, žvejyba draudžiama, išskyrus atvejus, kai atlikus išankstinį vertinimą galima įrodyti, kad konkreti žvejybos veikla neturi neigiamo poveikio atitinkamos teritorijos saugojimui – šiuo atveju žvejybą vykdyti galima tik tada, kai valstybė narė arba Sąjungos institucijos, pagal kurių jurisdikciją teritorija saugoma, patvirtina valdymo planą, kuriame numatoma leisti vykdyti žvejybos veiklą;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Valstybės narės, siekdamos apsaugoti jūrų biologinius išteklius nuo neigiamo tam tikros žvejybos veiklos poveikio, tinkamai nustatytose teritorijose, esančiose 2 ir 3 dalyse apibrėžtose zonose, gali patvirtinti specialias apsaugos priemones. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės gali būti šios:

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, tausaus valdymo ir naudojimo priemonės yra kelios ar visos iš nurodytųjų:

(a) daugiamečių planų priėmimas pagal 9–11 straipsnius;

(a) daugiamečių planų priėmimas pagal 9–11 straipsnius;

(b) tausaus išteklių naudojimo tikslų nustatymas;

(b) tausaus išteklių naudojimo tikslų nustatymas;

 

(ba) priemonių, kuriomis siekiama padėti vėliausiai iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/56/EB, priėmimas;

 

(bb) priemonių, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, priėmimas;

 

(bc) jūrų ir žvejybos rezervatų sukūrimas;

(c) priemonių, skirtų suderinti žvejybos laivų skaičių ir (arba) žvejybos laivų rūšis su turimomis žvejybos galimybėmis, priėmimas;

(c) priemonių, skirtų suderinti žvejybos laivų skaičių ir (arba) naudojamų įrankių kiekį ir (arba) žvejybos laivų rūšis su turimomis žvejybos galimybėmis, priėmimas;

 

(ca) priemonių, skirtų apriboti tam tikrą žvejybos veiklą arba nustatyti jos sąlygas, priėmimas;

(d) paskatų, kuriomis būtų skatinama selektyvesnė arba mažesnio poveikio aplinkai žvejyba, tarp jų ir ekonominio pobūdžio paskatų, nustatymas;

d) paskatų, kuriomis būtų skatinama selektyvesnė arba mažesnio poveikio aplinkai žvejyba, ekologiškai tausesni žvejybos metodai arba raginama laikytis reguliavimo reikalavimų, tarp jų ir ekonominio pobūdžio paskatų ir paskatų suteikiant teises į žvejybos galimybes, nustatymas;

(e) žvejybos galimybių nustatymas;

(e) žvejybos galimybių nustatymas;

 

(ea) išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nustatymas;

(f) 14 straipsnyje nurodytų techninių priemonių priėmimas;

(f) 14 straipsnyje nurodytų techninių priemonių priėmimas;

(g) priemonių, susijusių su įpareigojimu užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, priėmimas;

(g) priemonių, susijusių su įpareigojimu užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, ir priemonių, kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti priegaudą, priėmimas;

(h) bandomųjų projektų, susijusių su alternatyviomis žvejybos valdymo metodikos rūšimis, įgyvendinimas.

(h) bandomųjų projektų, susijusių su alternatyviomis žvejybos valdymo metodikos rūšimis, įgyvendinimas;

 

(ha) tikslų nustatymas ir paskatų numatymas siekiant taikyti priemones, reikalingas jūros aplinkai gerinti ir geresnei žuvų išteklių būklei užtikrinti.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio pirmos pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(ga) pareigų rinkti duomenis, įskaitant duomenis apie jūrų biologinių išteklių ir jūrų ekosistemos būklę ir jai žvejybos bei akvakultūros daromą poveikį, nustatymas;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio pirmos pastraipos h punkto i papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

i) bet kuri kita valstybės narės pasiūlyta ir Komisijos patvirtinta tinkama priemonė.

Pagrindimas

Taip užtikrinamas lankstumas.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jeigu valstybė narė nepasiekia rezultatų, kurių siekiama šiame straipsnyje nustatytomis priemonėmis, nutraukiama arba sustabdoma pagal bendrą žuvininkystės politiką tai valstybei narei teikiama finansinė parama. Ši nuostata taikoma proporcingai atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a straipsnis

 

Žvejybos rezervatų sukūrimas

 

1. Siekdamos užtikrinti, kad žuvų ištekliai nebenyktų, o didėtų, ir padidinti žuvų produktyvumą jūroje, siekdamos išsaugoti, išlaikyti ir valdyti žuvų išteklius, apsaugoti gyvuosius vandens išteklius bei jūrų ekosistemas, taip pat siekdamos vadovautis atsargumo principu, valstybės narės sukuria suderintą žuvų išteklių išsaugojimo tinklą, kurio tikslas – išsaugoti žuvų išteklius, įskaitant būtinąsias žuvų buveines, ypač žuvų išteklių veisimosi, neršto ir maitinimosi teritorijas.

 

2. Per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės nustato ir paskiria tiek teritorijų, kiek reikia siekiant sukurti 1 dalyje nurodytą suderintą žvejybos rezervatų tinklą vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai ir apima ne mažiau kaip 20 proc. kiekvienos valstybės narės pakrančių teritorinių vandenų, ir apie šias teritorijas praneša Komisijai.

 

3. Remdamosi aktualia moksline informacija, valstybės narės gali esamas paskirtąsias teritorijas išplėsti arba savo teritoriniuose vandenyse po 2016 m. sausio 1 d. paskirti papildomus žvejybos rezervatus.

 

4. Apie 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones ir sprendimus pranešama Komisijai, kartu pateikiant mokslines, technines, socialines ir teisines priežastis jiems pagrįsti, be to, šios priemonės ir sprendimai skelbiami viešai.

 

5. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos sprendžia, ar pagal 1–3 dalis paskirtus žvejybos rezervatus apjuosti viena ar keliomis zonomis, kuriose žvejybos veikla būtų ribojama, ir, pranešusios Komisijai, sprendžia, kokius žvejybos įrankius šiose zonose galima naudoti ir kokias tinkamas priemones bei technines taisykles, kurios turi būti ne mažiau griežtos nei Sąjungos teisės aktai, jose taikyti. Ši informacija skelbiama viešai.

 

6. Jeigu žvejybos laivas plaukia per žvejybos rezervatą, visi laive esantys žvejybos įrankiai plaukiant per rezervatą turi būti pririšti ir sudėti, o konkrečiai:

 

– tinklai, svarsčiai ir panašios priemonės nuimamos nuo tinklų lentų, vilkimo ir traukimo lynų bei virvių;

 

– tinklai, kurie yra denyje ar virš jo, yra saugiai pririšami ir sudedami;

 

– ūdos sudedamos apatiniuose deniuose.

 

7. Jeigu per metus nuo žvejybos rezervato arba žvejybos rezervatų tinklo sukūrimo gaunama išteklių persikėlimo įrodymų, tada atitinkama valstybė narė imasi priemonių užtikrinti, kad būtų pasiekti 1 dalyje išdėstyti žvejybos rezervatų tikslai, ir apsaugoti žvejybos rezervatus bei užtikrinti teigiamą jų poveikį nežvejojamoms zonoms, taip pat apie šias priemones informuoja Komisiją. Ši informacija skelbiama viešai.

 

8. Jeigu Komisija mano, kad paskirtieji žvejybos rezervatai nepakankami siekiant užtikrinti atitinkamų žuvų išteklių ir jūrų biologinių ekosistemų aukšto lygio apsaugą, ji deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 55 straipsnį, šiuo tikslu tvirtina papildomas priemones.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Techninės priemonės gali būti šios:

Techninės priemonės yra kelios ar visos iš nurodytųjų:

(a) tinklo akių dydžio ir žvejybos įrankių naudojimo taisyklių nustatymas;

(a) tinklo akių dydžio ir žvejybos įrankių arba papildomų įtaisų naudojimo taisyklių nustatymas;

(b) žvejybos įrankių konstrukcijos taisyklės, įskaitant:

(b) žvejybos įrankių konstrukcijos taisyklės, įskaitant:

i) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį dugno zonoje;

i) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį dugno zonoje;

ii) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą, siekiant sumažinti atsitiktinai sužvejojamų nykstančių rūšių, rūšių, kurioms gresia nykimas, ir saugomų rūšių žuvų kiekį;

ii) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą, siekiant sumažinti atsitiktinai sužvejojamų nykstančių rūšių, rūšių, kurioms gresia nykimas, ir saugomų rūšių žuvų kiekį;

(c) draudimai tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais naudoti tam tikrus žvejybos įrankius;

(c) draudimai tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais naudoti tam tikrus žvejybos įrankius, techninę įrangą ar tam tikrų tipų laivus;

(d) žvejybos veiklos draudimas arba apribojimas tam tikrose zonose ir (arba) tam tikrais laikotarpiais;

(d) žvejybos veiklos draudimas arba apribojimas tam tikrose zonose ir (arba) tam tikrais laikotarpiais;

 

(da) veiksmai, skirti priegaudai sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti bei dugno zonai ir jūros dugnui apsaugoti;

(e) reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytu privalomu laikotarpiu rajone nutrauktų žvejybą, kad būtų apsaugoti laikinai jame susikaupę pažeidžiami jūrų ištekliai;

(e) reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytu privalomu laikotarpiu rajone nutrauktų žvejybą, kad būtų apsaugoti laikinai jame susikaupę pažeidžiami jūrų ištekliai;

(f) konkrečios priemonės, skirtos žvejybos veiklos poveikiui jūrų ekosistemoms ir netikslinėms rūšims sumažinti;

(f) konkrečios priemonės, skirtos žvejybos veiklos poveikiui jūrų ekosistemoms ir netikslinėms rūšims sumažinti ir žvejybos įrangos, su baziniu žuvies apdorojimu susijusių šiukšlių išmetimui ir kitokio pobūdžio taršai apriboti;

(g) kitos techninės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.

(g) kitos techninės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir jūrų ekosistemas.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Komisija užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių būtų imamasi laiku. Jeigu imtis priemonių nepagrįstai delsiama arba jomis nepakankamai padedama išsaugoti jūrų biologinius išteklius ar jūrų ekosistemas, Komisija deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 55 straipsnį, šias priemones patvirtina.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio pirma b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jeigu valstybė narė nepasiekia rezultatų, kurių siekiama šiame straipsnyje nustatytomis priemonėmis, nutraukiama arba sustabdoma pagal bendrą žuvininkystės politiką tai valstybei narei teikiama finansinė parama. Ši nuostata taikoma proporcingai atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas.

1. Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą prioritetine tvarka priima daugiamečius visų žvejojamų rūšių valdymo planus, kuriuose būtų numatytos išsaugojimo priemonės ir kiti būdai, kaip siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir ypač išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą; tai turi būti padaryta per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

 

1a. Nuo datos, kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl daugiamečio plano, iki to laiko, kai jis bus priimtas, žvejybos galimybių didinimas vykdant atitinkamą žvejybą nesuteikimas.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Kai, nepaisant tikslinių priemonių, skirtų ištekliams atkurti, neįmanoma pasiekti tikslo išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą:

 

(a) nesant reikiamų duomenų, remiantis su Direktyva 2008/56/EB susijusiu 2010 m. rugsėjo 1 d. Komisijos sprendimu 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų, galima patvirtinti apytikrius standartus, o mirtingumas dėl žvejybos toliau mažinamas laikantis atsargumo principo. Valstybės narės ir Komisija įvertina ir šalina mokslinių tyrimų ir žinių spragas siekdamos užtikrinti, kad papildoma informacija būtų prieinama kuo greičiau;

 

(b) dėl didelio išteklių nykimo jų valdymo planuose nustatomos papildomos valdymo priemonės, apimančios tolesnį mirtingumo dėl žvejybos mažinimą, uždaras teritorijas ir ribotus žvejybos laikotarpius, kad būtų galima atkurti ir išlaikyti tokias populiacijas, kad būtų galima taip greitai, kaip tik biologiškai įmanoma, o vėliausiai – 2020 m. pradėti taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą;

 

(c) dėl mišraus žvejybos pobūdžio valdymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis, susijusiomis su pažeidžiamiausių tikslinių rūšių neršiančių išteklių pasiskirstymu pagal biomasę, amžių ir dydį ir su kitais atitinkamais deskriptoriais.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b a ir b b punktai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(ba) priemonės, kuriomis renkami duomenys, kurių pakaktų tiksliam moksliniam žvejojamų rūšių įvertinimui atlikti;

 

(bb) priemonės gerai aplinkos būklei atkurti ir išlaikyti pagal Direktyvą 2008/56/EB.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios žvejybos sąveiką.

3. Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios žvejybos bei platesnės jūrų aplinkos sąveiką.

 

3a. Vykdant mišrią žvejybą ypatingas dėmesys skiriamas mokslinėms rekomendacijoms, susijusioms su pažeidžiamiausiomis rūšimis.

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis

4. Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis, o tinkamų mokslinių duomenų nebuvimu negalima pateisinti išsaugojimo priemonių, kurios gali būti būtinos bendros žuvininkystės politikos tikslams siekti, taikymo delsimo.

 

4a. Jei duomenų nesama, remiantis Komisijos sprendimu 2010/477/ES, moksliškai pagrindžiamu būdu gali būti patvirtinti apytikriai standartai.

 

4b. Daugiamečiai planai atnaujinami kas trejus metus konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų galima įvertinti pažangą, padarytą siekiant pagal juos nustatytų tikslų;

 

4c. Jei kyla pagrįstas susirūpinimas dėl delsimo siekiant tikslų, pagal Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos būtų nustatytos šios išsaugojimo ir techninės priemonės atsižvelgiant į tai, kas būtina.

 

4d. Jei viena ar kelios valstybės narės nepadaro pažangos siekdamos daugiametės programos tikslų, Komisijai suteikiami įgaliojimai nutraukti finansinę paramą šioms valstybėms narėms.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 e dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4e. Laikotarpiu iki daugiamečių planų patvirtinimo ar atnaujinimo visos šalys laikosi šiame ir 10 straipsnyje nurodytų tikslų ir principų.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

1. Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, ir iki 2020 m. – jei įmanoma biologiniu požiūriu – kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo ekonominio žvejybos laimikio principą.

 

1a. Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ar kvotos vienais metais ar dalį metų neviršija 1 dalyje minėtam tikslui pasiekti būtino kiekio.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Daugiamečių planų tikslas – panaikinti sužvejojamų nepageidaujamų ir neleistinų komercinių ir nekomercinių išteklių žuvų kiekius.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris atitiktų 1 dalies reikalavimus, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį, ir juose kaip įmanoma anksčiau biologiniu požiūriu nustatomas tikslas užtikrinti tokio dydžio išteklius, kurie viršytų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

 

2a. Daugiamečiuose planuose visapusiškai atsižvelgiama į teisės aktuose nustatytą reikalavimą išsaugoti ir atkurti jūros ekosistemą.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio c–i punktai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) kiekybiniai tikslai, išreikšti:

(c) kiekybiniai tikslai, išreikšti:

(i) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba)

(i) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir

(ii) neršiančia išteklių biomase, ir

(ii) neršiančia išteklių biomase,

 

(iia) amžiumi ir dydžio pasiskirstymu, ir

iii) sužvejotų žuvų kiekio stabilumu;

iii) sužvejotų žuvų kiekio stabilumu;

(d) tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

(d) tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

(e) techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų sužvejojimo panaikinimą;

(e) techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų sužvejojimo panaikinimą;

 

(ea) Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB II ir IV prieduose išvardytų rūšių apsaugos nuo žvejybos veiklos poveikio priemonės;

(f) kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu;

(f) kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu;

(g) konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

(g) konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

 

(ga) tikslai, susiję su kitais gyvaisiais vandens ištekliais ir jūros ekosistemų priežiūra arba apsaugos būklės gerinimu;

(h) žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;

(h) žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;

(i) apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai;

(i) apsaugos priemonės, jų panaudojimo kriterijai ir metinės ataskaitos apie jų panaudojimą, pateikiant išsamius duomenis apie taikytas atsargumo priemones ir jų veiksmingumo vertinimus;

 

(ia) maisto grandinių tinklų, kuriuos neigiamai paveikė žvejyba, veiklos atkūrimo ir išsaugojimo priemonės;

 

(ib) laivyno pajėgumų ir žvejybos veiklos poveikio aplinkai vertinimas, įskaitant poveikį biologinei įvairovei ir jūrų aplinkai, o jeigu vertinimo metu nustatomas neigiamas poveikis, pateikiamas planas, kaip pašalinti šį neigiamą poveikį ir sumažinti tokius padarinius;

(j) visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios priemonės;

(j) visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios priemonės;

 

(ja) procedūros, taikomos skiriant proporcingas, atgrasančias ir veiksmingas sankcijas už reikalavimų nesilaikymą.

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 (a) 

Remiantis 4 straipsnio b punktu, šio straipsnio pirmos pastraipos c punkte nurodyti kiekybiniai tikslai grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir jas atitinka arba, jei tokių rekomendacijų nėra, jie grindžiami atsargumo principu ir neviršija ribų, kurios, remiantis moksliškai patvirtintu metodu, gali būti laikomos tinkamomis užtikrinti ištekliams, viršijantiems dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje, ir jiems išsaugoti.

Pagrindimas

Šis pakeitimas parengtas padedant Parlamento teisės tarnybai. Remiantis juo norima užtikrinti, kad pagal daugiamečius planus būtų numatytas pagrindas, kuriuo remiantis būtų siekiama šiame reglamente nustatytų tikslų, ir kad Taryba per kasmetinius posėdžius, kurių metu nustatomi BLSK ir kvotos, negalėtų keisti pagal minėtuosius planus nustatytų reikalavimų, nebent šie pakeitimai būtų neesminiai.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis bei 1 a ir 1 b dalys (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Specialiose saugomose teritorijose, nustatytose Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, valstybės narės žvejybos veiklą vykdo taip, kad žvejybos poveikis šiose teritorijose būtų kuo mažesnis.

1. Saugomose teritorijose, nustatytose Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, valstybės narės žvejybos veiklą vykdo taip, kad būtų išvengta natūralių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos šios teritorijos, trikdymo siekiant užtikrinti palankią jų išsaugojimo būklę;

 

1a. Valstybės narės imasi nediskriminacinių priemonių, kad būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų, ir prieš įsigaliojant tokioms priemonėms apie tai praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir regioninei patariamajai tarybai.

 

1b. Visi veiksmai, kurių imasi Sąjunga ir valstybės narės pagal bendrą žuvininkystės politiką, turi visiškai atitikti Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos su žvejyba susijusios žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemonės.

2. Atsižvelgiant į valstybės narės teisę užtikrinti Direktyvos 1992/43/EEB, Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 2008/56/EB taikymą ir jeigu valstybės narės nesiima reikiamų veiksmų pagal 1 dalį, Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos su žvejyba susijusios bet kokio reikšmingo žvejybos poveikio saugomoms teritorijoms, nurodytoms 12 straipsnio 1 dalyje, išvengimo priemonės, įskaitant tuos atvejus, kai atsakinga valstybė narė nepraneša apie priemones pagal 1 ir 1a dalis, ir atvejus, kai akivaizdžiai daromas neigiamas poveikis teritorijos apsaugos būklei arba ji nuolat blogėja dėl žvejybos veiklos.

Pagrindimas

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti priemones tuo atveju, jei valstybė narė nesiima veiksmų, ir jei Komisija pagrįstai mano, jog esama grėsmės, kad pablogės saugomos teritorijos būklė. Tai atitinka kitus Komisijos pasiūlyme pateiktus, pvz., 20 straipsnio 1 dalyje, pasiūlymus.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija, remdamasi informacija apie jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, gali, pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, priimti laikinas priemones šiai grėsmei sumažinti.

1. Komisija, remdamasi informacija apie jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima deleguotuosius aktus vadovaudamasi 55 straipsniu, kuriuose nustatomos laikinos priemonės šiai grėsmei pašalinti. Šios priemonės pradedamos taikyti nedelsiant.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. 1 dalyje nurodytų priemonių taikymo laikotarpis ne ilgesnis negu būtina ir bet kuriuo atveju neviršija šešių mėnesių. Jei rimta grėsmė nemažėja, Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, gali atnaujinti jas keliems iš eilės ne ilgesniems negu šešių mėnesių laikotarpiams.

Pagrindimas

Norima patikslinti, ką reiškia „laikinas“.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Nepažeidžiant 2a dalies nuostatų, jei dėl nuolatinės didelės grėsmės jūrų biologinei įvairovei būtina imtis nuolatinių priemonių, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomos tokios nuolatinės priemonės.

 

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pagrindimas

Paaiškinama procedūra, kuri taikoma, jei toliau išlieka didelė grėsmė.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

13a straipsnis

 

Valstybės narės nepaprastosios priemonės

 

1. Jei dėl žvejybos atsiranda rimtos ir nenumatytos grėsmės požymių gyvųjų vandens išteklių arba jūros ekosistemos apsaugai valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, o dėl bet kokio nereikalingo delsimo būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, valstybė narė gali imtis nepaprastųjų priemonių, kurios gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

 

2. Ketinančios imtis nepaprastųjų priemonių valstybės narės, prieš imdamosi jų, praneša apie savo ketinimus Komisijai, kitoms susijusioms valstybėms narėms ir regioninėms patariamosioms taryboms, išsiųsdamos tų priemonių projektą ir paaiškinamąjį memorandumą.

 

3. Susijusios valstybės narės ir regioninės patariamosios tarybos per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti Komisijai savo raštiškus komentarus. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina, atšaukia arba pataiso priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

 

 

Kai dėl žvejybos gyvųjų vandens išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kyla rimta ir nenumatyta grėsmė, dėl kurios būtina imtis tinkamai pagrįstų skubių priemonių, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, remdamasi 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra.

 

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su 5 straipsniu;

Pagrindimas

Kadangi Komisijai suteikiami atitinkami įgaliojimai 13 straipsnio 1 dalyje, šiame straipsnyje valstybėms narėms suteikiami tokie įgaliojimai imtis nepaprastųjų priemonių. Tekste pakartojamas ankstesnio BŽP reglamento 8 straipsnis, kuris yra iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į Parlamento Teisės tarnybos rekomendacijas.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatomos techninių priemonių sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir sumažinti žvejybos veiklos poveikį žuvų ištekliams bei jūrų ekosistemoms. Šios techninių priemonių sistemos turi padėti:

Nustatomos techninių priemonių sistemos, kuriomis siekiama Sąjungos vandenyse arba Sąjungos laivams žvejojant ne Sąjungos vandenyse užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir sumažinti žvejybos veiklos poveikį žuvų ištekliams bei jūrų ekosistemoms. Šios techninių priemonių sistemos turi padėti:

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) sumažinti sužvejojamų nepageidaujamą jūrų organizmų kiekį;

(c) iki minimumo sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti sužvejojamų nepageidaujamų jūrų organizmų, pažeidžiamų ir saugomų rūšių ir jūrinių paukščių kiekį;

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(d) sumažinti žvejybos įrankių poveikį ekosistemai ir aplinkai, ypač siekiant apsaugoti biologiškai jautrius išteklius ir buveines.

(d) sumažinti techninės įrangos, įskaitant žvejybos įrankius, poveikį ekosistemai ir aplinkai, ypač siekiant apsaugoti biologiškai jautrius išteklius ir buveines.

Pagrindimas

Jūros dugnas nepaprastai turtingas biologinės įvairovės požiūriu, tačiau jis taip pat labai pažeidžiamas dėl kai kurios žvejybos veiklos daromos žalos.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(da) padėti iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 008/56/EB.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jei valstybė narė nepasiekia rezultatų priemonėmis, priimtomis pagal ši straipsnį jiems pasiekti, tokioms valstybėms narėms nutraukiama ar laikinai sustabdoma Europos Sąjungos skiriama finansinė parama pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Visas toliau nurodytų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas laikantis šio tvarkaraščio:

1. Visas žvejojamų rūšių žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas Sąjungos uostuose ar paskirtuosiuose trečiųjų šalių uostuose, laikantis reikalavimų, kurie nustatomi daugiamečiuose planuose arba, jeigu tokie planai nėra rengiami, šio tvarkaraščio:

(a) Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.:

(a) Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.: Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių;

– skumbres, silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardinėles, paprastąsias stintenes;

 

– paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines.

 

(b) Ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.: menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius;

(b) Ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.: Atlanto vandenyno ir giliavandenių žuvų išteklių;

(c) Ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.: juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus, velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes, sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus, švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius paltusus, paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio jūros priedugnio žuvis.

(c) Ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.: Viduržemio jūros ir visų kitų išteklių.

 

1a. Sąjungos žvejybos laivai registruoja visų nuo 2014 m. sausio 1 d. sugaunamų ir iškraunamų ar išmetamų rūšių žuvis; tokie registrai pateikiami valstybėms narėms ir viešai skelbiami.

 

1b. Visų rūšių žuvys, kurios sugaunamos Sąjungos vandenyse arba kurias sugauna Sąjungos žvejybos laivai ne Sąjungos vandenyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iškraunamos Sąjungos uostuose ar paskirtuosiuose trečiųjų šalių uostuose, išskyrus atvejus, kai daugiamečiuose planuose arba registre, kurį tvarko ir skelbia Komisija, numatytos konkrečios nuostatos dėl jų išmetimo į jūrą.

 

1c. Pažeidus 1a, 1b ir 1c punktuose išdėstytus reikalavimus, valstybės narės sustabdo žvejybos galimybių skyrimą nusižengusiam laivui laikotarpiui iki trejų metų.

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Daugiamečiuose planuose, susijusiuose su 1 dalyje išvardytomis žuvų rūšimis, pateikiamos išsamios techninės ir kitokios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią per mažo dydžio tikslinių žuvų ir nepageidaujamų ir (arba) neleidžiamų rūšių gaudymui.

Pakeitimas  87 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui į žuvų miltus arba naminių gyvūnų ėdalui.

2. Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, iki datos, nuo kurios taikomas įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti ar tiekti mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio išteklių žuvis draudžiama, išskyrus platintojams, kurie turi licencijas tik smulkinimui į komercinius žuvų miltus ir aliejų arba naminių gyvūnų ėdalui. Valstybės narės priima priemones, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis ir numatomos baudos, kurios būtų veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai nustatomi pagal [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį.

3. Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, ir mažesnių nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų pardavimo taisyklės nustatomos pagal [Reglamento dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį.

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. 2 dalyje nurodytos pajamos iš prekybos grąžinamos žvejybos valdymo institucijoms ir naudojamos mokslinių tyrimų, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį. Valstybės narės viešai skelbia visų sužvejotų kiekių registrus.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Valstybė narė, pagal 29 straipsnio nuostatas skirdama žvejybos galimybes, numato paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekiui mažinanti.

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1. Taryba, veikdama Komisijos pasiūlymu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį, priima sprendimą dėl žvejybos galimybių ir šių žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms. Komisijos pasiūlymas ir Tarybos sprendimas visiškai atitinka 4 straipsnio b dalį.

 

Suteikiant žvejybos galimybes nenumatomi tokie bet kurių rūšių sužvejojamų žuvų kiekiai, kurie vienais metais ar dalį metų viršytų 10 straipsnio 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti būtinus kiekius.

1. Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

1. Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus siekiant 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tikslų ir taikant 4 straipsnyje nustatytus gero valdymo principus.

2. Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

2. Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

3. Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio b, c ir h punktus.

3. Žvejybos galimybės neviršija dydžio, nustatyto pagal mokslines rekomendacijas, ir atitinka 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus ir 4 straipsnyje išdėstytus gero valdymo principus, taip pat kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio b, c ir h punktus.

 

3a. Valstybės narės yra atsakingos už joms paskirtų žvejybos galimybių paskirstymą įvairioms žvejybos laivyno dalims; nustatydamos prioritetus valstybės narės gali atsižvelgti į socialinius ir aplinkos veiksnius, įskaitant galimą naudą, kurią gali duoti smulkios, nedidelį poveikį darančios žvejybos dalies didinimas.

4. Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

4. Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b. Taryba nuo šių tikslų, tvarkaraščio ir ribų gali nukrypti tik remdamasi naujausia patvirtinta veikiančio mokslinio komiteto arba institucijos moksline rekomendacija laikantis 4 straipsnio b dalies nuostatų.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu Tarybai suteikiama galimybė priimti sprendimą dėl žvejybos galimybių koregavimo, jei remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis daugiamečiuose planuose nustatyti lygiai nebeatitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslo.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę ataskaitą, kurioje įvertinama, ar dabartinės žvejybos galimybės yra veiksmingos atkuriant ir išsaugant žvejojamų rūšių populiacijų dydžius, viršijančių dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą.

Pagrindimas

Taryba nustato žvejybos galimybes. Parlamentas ir visuomenė turi turėti galimybę įvertinti, ar jos padeda pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklius.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

1. Įgyvendinant pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtus daugiamečius planus valstybėms narėms leidžiama priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams ir visiems laivams, žvejojantiems valstybės narės teritoriniuose vandenyse, taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(a) būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais ir 4 straipsnyje išdėstytais gero valdymo principais;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(aa) būtų parengtos kaip nuoseklus planas, įtraukiant priemones, kurių imamasi pagal 21 straipsnį;

Pagrindimas

Priemonės, kurių imasi valstybės narės daugiamečių planų nuostatoms įgyvendinti, turi būti išdėstytos nuosekliame plane, o ne tik pateikiant individualių priemonių sąrašą. Šios priemonės turėtų apimti bet kokias priemones, priimamas pagal techninių priemonių sistemą.

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) padėtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus;

(c) padėtų veiksmingai, patikimai ir per nurodytą terminą įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus;

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės, kurios bendrai vykdo žvejybos veiklą pagal daugiametį planą, koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja viena su kita, siekdamos užtikrinti, kad naudojamos priemonės atitiktų 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybė narė, turinti didžiausią bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ar pastangas, atsako už bendradarbiavimo koordinavimą.

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies pirma c pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės atsižvelgia į patariamųjų tarybų, žvejybos srities suinteresuotųjų šalių ir mokslo institucijų teikiamą informaciją, nuomones ir rekomendacijas.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Jei valstybė narė nepasiekia rezultatų, kuriems skirtos šiame straipsnyje nustatytos priemonės, šioms valstybėms narėms nutraukiama ar laikinai sustabdoma Europos Sąjungos skiriama finansinė parama pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

Valstybėms narėms leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos visiems žvejojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Valstybės narės, kurios bendrai vykdo žvejybos veiklą, koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja viena su kita, siekdamos užtikrinti, kad naudojamos priemonės atitiktų 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Jei valstybė narė nepasiekia rezultatų, kuriems skirtos šiame straipsnyje nustatytos priemonės, šioms valstybėms narėms nutraukiama ar laikinai sustabdoma Europos Sąjungos skiriama finansinė parama pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

1. Komisija pagal 55 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms suteikta teisė imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) taikomos tik su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams arba, kai žvejybos veikla vykdoma ne žvejybos laivu, jos teritorijoje įsikūrusiems asmenims;

(a) taikomos visiems laivams, žvejojantiems jų vandenų išteklius, kurių žvejybos galimybės jiems paskirtos;

 

Pagrindimas

Valstybių narių reikalavimai pakrančių vandenyse turi būti taikomi visiems žvejybos laivams, neatsižvelgiant į tai, kokiai valstybei jie priklauso. Joks kitas principas negali būti laikomas teisingu visų atžvilgiu.

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto, kuriame pateiktas aiškinamasis memorandumas.

2. Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina taikyti valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai Komisijai, atitinkamoms valstybėms narėms ir patariamosioms taryboms pranešama apie priemones kartu pateikiant aiškinamąjį memorandumą, kuriame taip pat įrodoma, kad jos yra nediskriminuojančios.

Pagrindimas

Norint išsaugoti išteklius ir skatinti žvejojančių laivų lygybę, reikia stiprinti valstybių narių vaidmenį šiuo atžvilgiu.

Pakeitimas  109

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

26a straipsnis

 

Valstybės narės taikomos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo priemonės

 

1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių su žvejyba susijusių priemonių specialiose saugomose teritorijose, nustatytose Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje, Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje ir Direktyvos 92/43/EEB 12 straipsnyje, taip pat saugomose jūrų teritorijose pagal regionines jūrų konvencijas ir pažeidžiamose jūrų ekosistemose pagal tarptautines sutartis, kurias yra pasirašiusi Sąjunga, ir tos valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Valstybės narės priemonės turi būti suderintos su šio reglamento 2 ir 3 straipsniuose nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos už esamus Sąjungos teisės aktus.

 

2. Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina priimti valstybė narė, gali turėti poveikio kitų valstybių narių žvejybos laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto, kuriame pateiktas aiškinamasis memorandumas. Šiame aiškinamajame memorandume nurodoma:

 

(a) mokslinis siūlomos priemonės pagrindas;

 

(b) laivyno veikla teritorijoje, atsižvelgiant į valstybę, įrankius ir tikslines rūšis;

 

(c) kitos teritorijoje taikomos išsaugojimo priemonės;

 

(d) valstybės narės numatytos stebėsenos ir kontrolės priemonės toje teritorijoje.

 

3. Susijusios valstybės narės ir regioninės patariamosios tarybos per trisdešimt darbo dienų nuo pranešimo gavimo gali pateikti Komisijai savo raštiškas pastabas.

 

4. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais per trisdešimt darbo dienų nuo pranešimo gavimo patvirtinama, atšaukiama arba pataisoma siūloma priemonė.

Pagrindimas

Turi būti numatytas greitas ir teisingas būdas valstybėms narėms įgyvendinti su žvejyba susijusias priemones ir joms priklausančiose saugomose jūrų teritorijose, kurios yra už 12 jūrmylių nuo kranto. Šis tekstas panašus į siūlomą ir beveik sutartą tekstą iš dalies pakeistame 2008 m. reglamente dėl techninių priemonių.

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(-1) Kiekviena valstybė narė įvertina savo žvejybos pajėgumus ir taiko priemones, skirtas pajėgumams mažinti, jei pagal 34 straipsnį nustatomi pertekliniai pajėgumai.

1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. nustato perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, taikomą

1. Kiekviena valstybė narė, remdamasi sąžiningais, teisingais ir skaidriais kriterijais, gali nustatyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą ar kitas teisėmis pagrįstas valdymo priemones, taikomas su jos vėliava plaukiojantiems laivams.

(a) visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis ir

 

(b) visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais.

 

2. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės narės gali taikyti ir žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja ne traukiamuosius, o kitų rūšių žvejybos įrankius; apie tai jos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie sprendimą nustatyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą ar teisėmis pagrįstą valdymą ir viešai paskelbia visą susijusią informaciją.

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 3 a–3 e dalys

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos lieka valstybės narės, kuri jas paskyrė, nuosavybė. Valstybė narė gali atšaukti turėtojo perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei nesilaikoma jos paskyrimo politikos tikslų ir reikalavimų ir jei turėtojas nesilaikė tos valstybės narės pagrįstų prašymų laikytis reikalavimų.

 

3b. Valstybės narės, kurdamos perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, kurią jos gali priimti, atsižvelgia į socialinius, ekonominius ir aplinkos kriterijus ir gali:

 

(a) apriboti žvejybos koncesijų, kurios gali būti paskirtos vienam turėtojui, dalį;

 

(b) apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų, kurios gali būti registruojamos vienam laivui, skaičių;

 

(c) apriboti arba uždrausti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą tarp konkrečių žvejybos laivyno dalių;

 

(d) apriboti arba uždrausti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą tarp tam tikrų geografinių zonų, siekiant apsaugoti pakrantės bendruomenes;

 

(e) apriboti arba uždrausti metinių žvejybos galimybių nuomojimą siekiant užtikrinti, kad turėtojai tiesiogiai ir ilgą laiką būtų suinteresuoti žvejyba;

 

(f) apriboti lygį, iki kurio perleidžiamosios žvejybos koncesijos gali būti dalijamos, ir reikalauti, kad laivai turėtų bent mažiausią jų skaičių tam, kad jiems būtų suteikiamas leidimas žvejoti;

 

(g) apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą šalims, kurios gali įrodyti, kad turi tiesioginį ekonominį ryšį su žvejyba;

 

(h) reikalauti, kad laivas, kuris po pardavimo perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turi mažiau, nei nurodytas minimalus kiekis, būtų atiduotas į metalo laužą;

 

(i) dalį žvejybos galimybių rezervuoti paskirstymui naujiems dalyviams;

 

3c. Valstybės narės informuoja Komisiją apie ketinimą nustatyti kurią nors iš tokių sistemų ir viešai paskelbia visą susijusią informaciją.

 

3d. Komisija pagal 55 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos atsisakoma pripažinti valstybės narės nustatytą perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, jei ji mano, kad ta sistema negali padėti sumažinti pajėgumų, kad būtų pasiektas 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas, tokiais atvejais Komisija gali taikyti finansines nuobaudas, nurodytas 50 straipsnio 2 dalyje, nebent būtų padaryti tinkami pakeitimai.

 

3e. Prieš skirdamos bet kokias perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, valstybės narės paskelbia pareiškimą dėl politikos – nurodo jos tikslą, apibrėžia, kaip bus vykdoma prekyba perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis ir pateikia išsamią informaciją apie taisykles ir reglamentus, kuriuos taikys, ir paaiškina, kaip koncesijos gali būti nutraukiamos.

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

2. Kiekviena valstybė narė, kuri nusprendžia taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, remdamasi teisingais ir skaidriais aplinkos apsaugos ir socialiniais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas ne Europos Sąjungos vandenyse, žvejybos koncesijas. Europos Parlamentas ir Taryba nustato skaidrius perleidžiamųjų žvejybos koncesijų skyrimo kriterijus, kurie viešai skelbiami ir apima šiuos aspektus, bet jais neapsiriboja:

 

(a) selektyvesnių žvejybos metodų, įrangos ir praktikos su maža priegauda ir nedideliu poveikiu jūrų ekosistemai, naudojimą;

 

(b) pažangą, pasiektą laikantis bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir laimikio ir (arba) žvejybos pastangų ribų, nustatytų pagal mokslines rekomendacijas;

 

(c) didesnio, geros kokybės užimtumo numatymą, jeigu tai neturės neigiamo poveikio aplinkai;

 

(d) laivų ir žvejybos metodų, kuriuos taikant suvartojama mažai kuro ir kurie yra efektyvūs energijos suvartojimo atžvilgiu, naudojimą;

 

(e) vaizdo stebėjimo ar lygiavertės elektroninio stebėjimo įrangos naudojimą;

 

(f) darbo sąlygų, kurios atitinka susijusius tarptautinius standartus, visų pirma Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją, sudarymą.

 

(g) nurodytas gamybos apimtis per ne trumpesnį kaip trejų praėjusių metų laikotarpį.

Pakeitimas  113

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybė narė gali skirti tik su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo savininkui arba fiziniams ar juridiniams asmenims, kad jos būtų naudojamos žvejojant tokiu laivu. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos gali būti sujungtos į krūvą, kad jomis galėtų bendrai naudotis fiziniai ar juridiniai asmenys arba pripažintos gamintojų organizacijos. Valstybės narės, remdamosi skaidriais ir nešališkais kriterijais, gali nustatyti reikalavimus, kuriuos reikia atitikti, norint gauti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų.

4. Perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybė narė gali skirti tik su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo savininkui, aktyviai įsitraukusiam į žvejybos veiklą, arba fiziniams ar juridiniams asmenims, aktyviai įsitraukusiems į žvejybos veiklą, kad jos būtų naudojamos žvejojant tokiu laivu. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos gali būti sujungtos į krūvą, kad jomis galėtų bendrai naudotis fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai susiję su žvejybos pramone, arba pripažintos gamintojų organizacijos ar panašūs organai. Valstybės narės, remdamosi skaidriais ir nešališkais kriterijais, gali nustatyti reikalavimus, kuriuos reikia atitikti, norint gauti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų.

Pakeitimas  114

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį iki ne mažiau kaip 15 metų, kad vėliau jos galėtų būti perskirstytos. Jei valstybės narės neapribojo perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpio, jos gali atšaukti koncesijas, pranešdamos apie tai ne vėliau kaip prieš 15 metų.

Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį iki ne mažiau kaip septynerius metus, kad vėliau jos galėtų būti perskirstytos. Jei valstybės narės neapribojo perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpio, jos gali atšaukti koncesijas, pranešdamos apie tai ne vėliau kaip prieš septynerius metus.

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Valstybės narės perleidžiamąsias žvejybos koncesijas gali paskirti nemokamai, už užmokestį arba šias koncesijas aukcionuose paskirti turėtojams, kurie laikosi visų kitų reikalavimų.

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, valstybės narės gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei trejus metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai.

7. Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, valstybės narės gali atšaukti ir iš naujo paskirti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei dvejus metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai.

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a. Nustatant perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės narės turėtų pakoreguoti savo taisykles, kad būtų apsaugoti pakrančių žvejybos interesai ir išvengta neigiamų sistemos aspektų, pvz., pernelyg didelės koncentracijos ar spekuliacijos.

Pagrindimas

Koncentracija ir spekuliacija žvejybos koncesijomis, taip pat nesugebėjimas apsaugoti pakrantės žvejybos interesų, kelia realią grėsmę tinkamam perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos veikimui.

Pakeitimas  118

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Individualias žvejybos galimybes 28 straipsnyje nurodytų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams valstybės narės skiria, atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, paskirtas valstybėms narėms arba nustatytas valdymo planuose, kurias valstybės narės priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį.

1. Neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė nusprendė taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, individualias žvejybos galimybes perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams valstybės narės skiria, remdamosi 33 straipsniu ir 28 straipsnio 2 dalyje nurodytais skaidriais kriterijais, taip pat atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, paskirtas valstybėms narėms arba nustatytas valdymo planuose, kurias valstybės narės priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį.

Pakeitimas  119

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Suteikiant žvejybos galimybes nenustatomi tokie bet kurių rūšių sužvejojamų žuvų kiekiai, kurie vienais metais ar dalį metų viršytų 10 straipsnio 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti būtinus kiekius.

Pagrindimas

Žuvų ištekliai išeikvoti dėl trumpalaikio planavimo ir dėl to, kad vyriausybės nesilaikė mokslinių rekomendacijų. Prioritetas turi būti tikslas atkurti tokio dydžio išteklius, kurie viršytų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Pakeitimas  120

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės gali rezervuoti iki 5 % žvejybos galimybių. Jos nustato tikslus ir skaidrius kriterijus, kuriais remiantis būtų paskirtos šios rezervinės žvejybos galimybės. Tos žvejybos galimybės gali būti paskirtos tik teisėtiems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams, nurodytiems 28 straipsnio 4 dalyje.

4. Valstybės narės gali rezervuoti iki 20 proc. žvejybos galimybių. Jos nustato tikslus ir skaidrius kriterijus, kuriais remiantis būtų paskirtos šios rezervinės žvejybos galimybės.

Pagrindimas

Rezervas suteikia valstybėms narėms galimybę paskirti žvejybos galimybes tausesnės veiklos vykdytojams.

Pakeitimas  121

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį skirdama žvejybos galimybes, gali neviršydama jei paskirtų žvejybos galimybių numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius, kurie padeda išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo.

5. Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį skirdama žvejybos galimybes, gali numatyti paskatas žvejybos laivams, taikantiems nedidelį poveikį darančios žvejybos metodus ir (arba) naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius ir praktiką, kurie padeda panaikinti sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir kitokį neigiamą poveikį jūrų aplinkai..

Pakeitimas  122

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai skelbiami registrai bei tvarka ir sąlygos, pagal kurias paskirtos perleidžiamosios žvejybos koncesijos ir žvejybos galimybės.

Pagrindimas

Būtų nepriimtina tai, kad visuomenė negalėtų sužinoti paskyrimų turėtojų tapatybės ir sąlygų, kurių jie turi laikytis.

Pakeitimas  123

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybė narė gali leisti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas perleisti kitoms valstybėms narėms arba gauti iš jų.

2. Valstybė narė gali neleisti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleisti kitoms valstybėms narėms arba gauti iš jų.

Pakeitimas  124

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b. Valstybės narės, suteikdamos leidimą perleisti, gali taikyti sąlygą, kad laivas, kuris parduoda savo žvejybos teises, būtų nebeeksploatuojamas arba atiduotas į metalo laužą.

Pagrindimas

Europos žvejybos laivyno pajėgumas turi būti sumažintas. Atlikę tokius perleidimus laivų savininkai gautų nemažą finansinį pelną, o laivų atidavimas į metalo laužą taip gali būti pelningas.

Pakeitimas  125

Pasiūlymas dėl reglamento

dalies 33 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekviena valstybė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams galėtų būti paskirstytos jai pagal 16 straipsnį paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai.

1. Kiekviena valstybė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams galėtų būti paskirstytos jai pagal 16 straipsnį paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, remdamasi skaidriais ir nešališkais kriterijais pagal 28 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kurie viešai paskelbiami. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai.

Pakeitimas  126

Pasiūlymas dėl reglamento

33 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

33a straipsnis

 

Žvejybos pajėgumų nustatymas

 

Valstybių narių žvejybos laivynai vertinami pagal galimybes sugauti žuvį. Todėl Komisija iki 2013 m. liepos 31 d. pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/1986 dalinio pakeitimo, kad būtų apibrėžti pajėgumai pagal toliau nurodytus kriterijus:

 

(a) bendrą ilgį;

 

(b) plotį;

 

(c) bendrąjį tonažą;

 

(d) variklio galią;

 

(e) įrangos tipą;

 

(f) įrangos matmenis (įskaitant išdėstytų vienetų skaičių);

 

(g) visas kitas išmatuojamas savybes, kurios turi įtakos laivo galimybėms sugauti žuvį.

 

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija paskelbia išsamų kiekvienos valstybės narės turimų žvejybos laivynų pajėgumų aprašą ir prideda atitinkamų kiekvieno laivyno pajėgumų vertinimą, atsižvelgdama į jam prieinamus išteklius. Komisija pagrindžia šį dokumentą valstybių narių pateikta informacija ir kita prieinama informacija, įskaitant, inter alia, mokslinių institutų, regioninių žvejybos valdymo organizacijų ir kitų institucijų teikiamą informaciją.

Pakeitimas  127

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra.

1. Valstybės narės iki 2015 m. nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad ne vėliau kaip iki 2015 m. būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra, atitinkanti 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šios priemonės grindžiamos laivyno pajėgumų, susijusių su žvejybos galimybėmis, vertinimu pagal 11 straipsnio reikalavimus, ir pateikiamos kaip daugiamečių planų dalis. Jei daugiamečiai planai nėra rengiami, tokios priemonės nustatomos prioritetine tvarka, bet ne vėliau kaip iki [2015 m.]. Valstybės narės kiekvienais metais praneša Komisijai apie pasiektą pažangą.

Pagrindimas

Laivyno pajėgumų vertinimas – būtina veiksmingo laivyno valdymo sąlyga, ir turi būti nustatyti aiškūs terminai, kad valstybės narės galėtų imtis veiksmų.

Pakeitimas  128

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

1. Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, remiantis pagal 33a straipsnio antrą pastraipą teikiamais duomenimis.

Pakeitimas  129

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Komisija kasmet teikia ataskaitas apie tai, kaip valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų pagal 33a ir 35 straipsnius ir šį straipsnį.

Pakeitimas  130

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta informacija prieinama visoms valstybėms narėms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo.

4. Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta informacija prieinama visoms valstybėms narėms ir visuomenei. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo.

Pagrindimas

– Atvirumas ir skaidrumas.

Pakeitimas  131

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės renka biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu grindžiamam žuvininkystės valdymui, tvarko juos ir užtikrina jų prieigą galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas. Tais duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti:

1. Valstybės narės renka biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu grindžiamam žuvininkystės ir akvakultūros valdymui, tvarko juos ir užtikrina viešą jų prieigą bei paprašius teikia juos galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas. Tie duomenys, susiję su ištekliais, kurių dydžiai yra mažesni už dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, renkami ne rečiau kaip kas dvejus metus. Jais visų pirma suteikiama galimybė įvertinti:

Pagrindimas

Reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad duomenys atspindėtų esamą padėtį. Turi būti numatyta, kad duomenys būtų viešai skelbiami, išskyrus išskirtinėmis aplinkybėmis. Duomenys reikalingi tam, kad būtų galima nustatyti, kad akvakultūra nedaro žalingo poveikio jūrų aplinkai.

Pakeitimas  132

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę;

(a) esamą naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę;

Pakeitimas  133

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) žvejybos lygį ir žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams bei jūrų ekosistemoms; ir

(b) esamą žvejybos lygį, įskaitant priegaudą, žvejybos ir akvakultūros veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams bei jūrų ekosistemoms ir geros aplinkos būklės, kaip numatytoje Direktyvoje 2008/56/EB, užtikrinimą; ir

 

Pakeitimas  134

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius rezultatus.

(c) esamus žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius rezultatus.

Pakeitimas  135

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(d) užtikrina, kad surinkti duomenys būtų tikslūs ir patikimi;

(d) užtikrina, kad surinkti duomenys būtų tikslūs, patikimi ir išsamūs;

Pakeitimas  136

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(da) užtikrina, kad renkant mokslinius duomenis ir nustatant metodikas būtų atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip rūgštėjimas ir jūros temperatūra, taip užtikrinant, kad visus metus duomenys būtų renkami iš įvairių regionų;

Pakeitimas  137

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(db) skiria perleidžiamąsias žvejybos koncesijas su sąlyga, kad jų turėtojai kiekvienais metais pateikia valstybėms narėms reikiamus ekonominius ir socialinius duomenis, nurodytus 37 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas  138

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(f) užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir, atitinkamais atvejais, tinkamą apsaugą bei konfidencialumą;

(f) užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir juos viešai skelbia, išskyrus išskirtinėmis aplinkybėmis, kuriomis gali reikėti užtikrinti tinkamą apsaugą bei konfidencialumą, ir pranešant šių apribojimų priežastis;

Pakeitimas  139

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 2 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(g) užtikrina, kad Komisija arba jos paskirtos įstaigos turėtų prieigą prie nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų apdorojimo sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški.

(g) užtikrina, kad Komisija arba jos paskirtos įstaigos turėtų prieigą prie visų nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų apdorojimo sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški.

Pakeitimas  140

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Nuo 2014 m. duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami pagal daugiametę programą. Į šią daugiametę programą įtraukiami renkamų duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

5. Duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami pagal 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo1, kuris persvarstomas ir (arba) iš dalies pakeičiamas arba, prireikus, pakeičiamas kita bent lygiaverte sistema, pagal kurią įgyvendinamos šio straipsnio nuostatos. Nuo 2014 m. duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas reglamentuojamas pagal naują daugiametę programą, kuriai taikomos šio straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 199/2008 nuostatos. Į šią daugiametę programą įtraukiami renkamų duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

 

Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 toliau taikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011, 2012 ir 2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti.

 

_____________

 

1 OL L 60, 2008 3 5, p. 1.

Pakeitimas  141

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

6. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis, ir kuriais užtikrinamas koordinavimas tarp valstybių narių joms renkant duomenis ir juos pateikiant.

Pakeitimas  142

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Vadovaudamasi 50 straipsnio nuostatomis Komisija sustabdo finansinės paramos teikimą, jei valstybė narė nepateikia mokslinių duomenų, kuriuos ji turi surinkti, ir neįvykdo pagrįstų reikalavimų tai padaryti.

Pagrindimas

Jau daug metų valstybių narių reikalaujama rinkti mokslinius duomenis, tačiau kai kurios to nedaro. Kadangi moksliniai duomenys yra labai svarbūs, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, Komisija turi numatyti nuobaudas.

Pakeitimas  143

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir politikos tikslų, taip pat ir 2 bei 3 straipsniuose nurodytų tikslų, dalyvauja su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veikloje.

 

 

1. Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, pareigų ir politikos tikslų, taip pat ES principų, tikslų ir galiojančių teisės aktų žuvininkystės, aplinkos ir vystymosi srityse, įskaitant 2 ir 3 straipsniuose nurodytus tikslus, aktyviai prisideda prie su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veiklos ir ją remia.

Pakeitimas  144

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline informacija, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO suderinama su Europos Sąjungos principais ir tikslais žuvininkystės, aplinkos ir vystymosi teisės srityse, įskaitant šio reglamento 2 straipsnyje nurodytus tikslus. Be to, ji grindžiama naujausia turima moksline informacija, siekiant užtikrinti, jog iki 2015 m. būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą.

Pagrindimas

ES pozicija tarptautiniuose forumuose, pvz., RŽVO, neturėtų prieštarauti jos tikslams ir įsipareigojimams, nustatytiems kitose politikos srityse, pvz., aplinkos ir vystymosi.

Pakeitimas  145

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Europos Sąjunga, dalyvaudama RŽVO ir tarptautinėse organizacijose, aktyviai prisideda prie mokslinių žinių plėtros ir ją remia.

3. Europos Sąjunga, dalyvaudama RŽVO ir kitose tarptautinėse organizacijose, aktyviai prisideda prie gero valdymo, skaidrumo, vykdymo užtikrinimo priemonių ir mokslinių žinių plėtros ir ją remia.

Pakeitimas  146

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Sąjunga bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusiomis su žuvininkyste, įskaitant RŽVO, kad būtų griežčiau laikomasi šių tarptautinių organizacijų priimtų priemonių.

Europos Sąjunga bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusiomis su žuvininkyste, įskaitant RŽVO, kad būtų griežčiau laikomasi šių tarptautinių organizacijų priimtų priemonių. Todėl Europos Sąjunga turi dėti daugiau pastangų užtikrinant, kad trečiosios šalys laikytųsi tarptautinių konvencijų, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS).

Pakeitimas  147

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas.

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse su Europos Sąjungos vėliava plaukiančiais ir (arba) Europos Sąjungai priklausančiais žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas. Tausios žuvininkystės susitarimai turi atitikti tarptautinius įsipareigojimus ir politikos tikslus, taip pat 2, 3 ir 4 straipsnius.

Pagrindimas

Siekiama užtikrinti, kad ES laivams būtų taikomi tie patys reikalavimai, kad ir kur jie žvejotų.

Pakeitimas  148

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Tausios žuvininkystės susitarimuose turi būti toliau siekiama nustatyti trečiųjų šalių vandenyse žvejojančio Sąjungos laivyno valdymo pagrindą, kuris būtų ne mažiau griežtas nei galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su žvejybos valdymu, aplinkos apsauga ir socialine politika, nustatytas valdymo pagrindas.

Pakeitimas  149

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 2 dalis ir 2 a–2 e dalys (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir kad Sąjungos žvejybos laivynų trečiosiose šalyse vykdomos žvejybos veiklos lygis neapriboja vietos žvejų žvejybos galimybių.

 

2a. Siekiant nustatyti 2 dalyje nurodyto leidžiamo sužvejoti kiekio perviršį, tausios žuvininkystės susitarimuose turi būti užtikrintas skaidrumas ir keičiamasi visa svarbia informacija apie bendras nacionaliniais ir, jei reikia, užsienio laivais žvejojamų konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis.

 

2b. Tausios žuvininkystės susitarimuose numatoma, kad Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik tos trečiosios šalies vandenyse, su kuria sudarytas susitarimas, jeigu yra gautas leidimas žvejoti, kuris išduodamas pagal abiejų susitarimo šalių sutartą tvarką.

 

2c. Tausios žuvininkystės susitarimuose numatoma, kad bet kokie žvejybos leidimai išduodami tik naujiems žvejybos laivams ir laivams, kurie mažiausiai 24 mėnesius iki prašymo suteikti žvejybos leidimą pateikimo plaukiojo su Europos Sąjungos vėliava ir siekia žvejoti žuvų rūšis, kurios nurodytos tausios žvejybos susitarimuose.

 

2d. Pagarba demokratijos principams, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, yra būtinas tausios žuvininkystės susitarimų, į kuriuos įeina specialios nuostatos dėl žmogaus teisių, elementas.

 

2e. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Sąjungos žvejybos laivai trečiųjų šalių vandenyse nevykdo jokios žvejybos veiklos, išskyrus veiklą, kuri atitinka tausios žuvininkystės susitarimuose numatytas sąlygas.

Pakeitimas  150

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) padengti dalį prieigos prie žuvininkystės išteklių trečiosios šalies vandenyse išlaidų;

(a) padengti mažėjančią dalį prieigos prie žuvininkystės išteklių trečiosios šalies vandenyse išlaidų, kurią laipsniškai padengia laivyno savininkai ir kuri laikui bėgant panaikinama, o ne vėliau kaip iki 2020 m. visas prieigos išlaidas padengia žvejybos veiklos vykdytojai;

Pakeitimas  151

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Tausios žuvininkystės susitarimuose numatytoms finansinėms nuostatoms taikyti atviros ir atskaitingos peržiūros priemones, įskaitant viešai skelbiamus finansinius auditus ir nepriklausomus Sąjungos skiriamos finansinės paramos rezultatų vertinimus.

Pagrindimas

ES skiria didelį finansavimą trečiųjų šalių žvejybos plėtrai, tačiau nesant skaidrumo mažėja vietos piliečių galimybės daryti įtaką priimamiems sprendimams, taip pat išlieka labai mažos projekto įgyvendinimo kontrolės galimybės. Todėl būtina padidinti skaidrumą, jei siekiama sustiprinti finansinės paramos veiksmingumą ir išvengti lėšų eikvojimo ar korupcijos pavojaus. Praeityje buvo keletas atvejų, kai teikiant ES finansinę paramą trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriuje susidurta su korupcija.

Pakeitimas  152

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Akvakultūros plėtros skatinimas

Tvarios akvakultūros plėtros užtikrinimas

Pakeitimas  153

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija, skatindama tvarią plėtrą, geresnį aprūpinimą maistu, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų akvakultūros veiklos plėtros prioritetų ir tikslų. Šiose strateginėse gairėse atsižvelgiama į atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir jomis siekiama:

1. Komisija, skatindama tvarią plėtrą, geresnį aprūpinimą maistu, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų akvakultūros veiklos plėtros prioritetų ir tikslų. Šiomis strateginėmis gairėmis užtikrinama, kad akvakultūros veikla būtų ekologiškai tvari ir būtų prisidedama prie geros aplinkos būklės siekimo. Jose atsižvelgiama į atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir jomis siekiama:

(a) padidinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir paremti jos vystymą bei naujovių diegimą joje;

(a) padidinti akvakultūros sektoriaus kokybę, tvarumą ir konkurencingumą ir paremti jos vystymą bei naujovių diegimą joje;

 

(aa) apsaugoti jūrų aplinką nuo blogėjimo;

 

(ab) užtikrinti, kad akvakultūros veikla atitiktų 2 ir 3 straipsnio nuostatas;

(b) skatinti ekonominę veiklą;

(b) skatinti ekonominę veiklą;

(c) įvairinti ir gerinti pakrantės regionų ir kaimo vietovių gyvenimo kokybę;

(c) įvairinti ir gerinti pakrantės regionų ir kaimo vietovių gyvenimo kokybę;

(d) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams vienodas galimybes naudotis vandenimis ir erdve.

(d) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams vienodas galimybes naudotis vandenimis ir erdve;

 

(da) apriboti akvakultūroje naudojamų pašarų, pagamintų iš laukinių žuvų, naudojimą iki lygių, kurie nekelia pavojaus 10 straipsnyje nustatytų tikslų siekimui;

 

(db) užtikrinti, kad akvakultūros veikla atitiktų Direktyvos 2008/56/EB tikslus;

 

(dc) užkirsti kelią neigiamiems su ekosistemomis susijusiems pokyčiams.

Pakeitimas  154

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 dalies d d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(dd) užtikrinti saugių ir sveikų produktų tiekimą.

Pakeitimas  155

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais visų pirma siekiama:

4. Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais konkrečiai siekiama:

(a) supaprastinti administracinę tvarką, ypač dėl licencijų;

(a) supaprastinti administracinę tvarką, ypač dėl licencijų;

(b) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams galimybes naudotis vandenimis ir erdve;

(b) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams galimybes naudotis vandenimis ir erdve;

(c) nustatyti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo rodiklius;

(c) nustatyti kokybės ir aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo rodiklius;

 

(ca) nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad akvakultūros veikla visiškai atitiktų galiojančius Sąjungos aplinkos teisės aktus;

 

(cb) užtikrinti tvarių pašarų naudojimą;

(d) įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį kaimyninėms valstybėms narėms.

(d) įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį kaimyninių valstybių narių jūrų biologiniams ištekliams ir jūrų ekosistemoms.

Pakeitimas  156

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(ea) užtikrinti visų žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, teikti patikrinimą ir tikslią informaciją apie produkto kilmę bei gamybos būdą ir atitinkamai ženklinant tą produktą, didelį dėmesį skiriant patikimam ekologiniam ženklinimui;

Pakeitimas  157

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės gali reikalauti, kad su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis, licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimo išlaidų padengimo.

Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis, licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimo išlaidų padengimo ir duomenų rinkimo.

Pakeitimas  158

Pasiūlymas dėl reglamento

49 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Gali būti teikiama Sąjungos finansinė parama, padėsianti siekti 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

Sąjungos finansinė parama teikiama tik veiksmams ir iniciatyvoms, kurie atitinka 2 ir 3 straipsnyje nurodytus tikslus.

Pagrindimas

Sąjungos finansinė parama turi būti teikiama, tik jei laikomasi reglamente numatytų tikslų.

Pakeitimas  159

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas, laikinai sustabdytas arba joms gali būti taikomas finansinis koregavimas. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

2. Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas nutraukiamas arba laikinai sustabdomas ir joms taikomas finansinis koregavimas. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

 

2a. Europos Sąjungos finansinė parama skiriama valstybėms narėms skaidriai ir atskaitingai, laiku pateikiant išsamią informaciją apie tikslus ir finansinės paramos administravimą, įskaitant atitinkamus biudžetus ir vertinimus, kurią Komisija viešai paskelbia.

 

2b. Finansinė parama priemonėms, susijusioms su laivais ar įrankiais, priklauso nuo valstybių narių pastangų pasiekti žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą, kaip apibrėžta 34 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas  160

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

1. Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendrosios žuvininkystės politikos tikslų ir taisyklių.

Pakeitimas  161

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems gali būti sumažinta. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

2. Veiklos vykdytojams per trejus metus nuo Sąjungos finansinės paramos suteikimo padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą, jiems taikomos finansinės nuobaudos ir grąžinama visa suteikta Sąjungos finansinė parama arba jos dalis. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

Pagrindimas

Viešoji pagalba neturi būti teikiama veiklos vykdytojams, šiurkščiai pažeidžiantiems bendros žuvininkystės politikos taisykles.

Pakeitimas  162

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per paskutiniuosius vienerius metus iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojui nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per paskutiniuosius penkerius metus iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojui nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimus.

Pakeitimas  163

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Parama žvejybos laivų ir jų įrangos modernizavimui teikiama su sąlyga, kad valstybės narės nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra, kaip apibrėžta 34 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas  164

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b. Jei paramą laivo eksploatavimui nutraukti skyrė valstybė narė ar Komisija, bet kokia Sąjungos finansinė parama, skirta per ankstesnius trejus metus to laivo modernizavimui ar patobulinimui, grąžinama.

Pagrindimas

Komisija siūlo daugiau nebeskirti pagalbos laivų eksploatavimui nutraukti ir jei dėl to bus sutarta, šis pakeitimas nebeteks prasmės. Jei susitarta nebus, juo bus prisidedama prie viešųjų lėšų naudojimo apsaugojimo.

Pakeitimas  165

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Siekiant paskatinti proporcingą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai III priede nurodytai kompetencijos zonai.

1. Siekiant paskatinti proporcingą visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant žvejybos sektoriaus ir perdirbimo pramonės atstovus, mokslininkus, vietos valdžios institucijas, NVO, kontrolės agentūras ir pilietinę visuomenę, atstovavimą ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai III priede nurodytai kompetencijos zonai.

Pakeitimas  166

Pasiūlymas dėl reglamento

54 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika.

1. Patariamosios tarybos plečia dalyvavimo galimybes, ir jas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika, įskaitant mokslininkus, NVO, kontrolės agentūras ir vietos valdžios institucijas.

Pakeitimas  167

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Komisija kasmet teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip pasiūlymu pagal [Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalį] dėl bendro leidžiamo sugauto kiekio ir Tarybos sprendimu šiuo klausimu prisidedama prie Sąjungos tikslo iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžius iki lygio, viršijančio dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą.

Pagrindimas

Anksčiau Tarybai nepavyko nustatyti tokių žvejybos apribojimų, kurie neviršytų mokslinių rekomendacijų. Labai svarbu, kad sprendimus priimančios institucijos būtų atskaitingesnės, ir prašyti jas teikti ataskaitas apie tai, kaip šiais sprendimais prisidedama prie sutartų tikslų įgyvendinimo.

Pakeitimas  168

Pasiūlymas dėl reglamento

58 straipsnio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nepaisant 57 straipsnio 4 dalies, Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 toliau taikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti.

Nepaisant 57 straipsnio 4 dalies, Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 toliau taikomas nacionalinėms programoms, priimtoms duomenims rinkti ir tvarkyti iki tokios datos kaip naujų priemonių, kuriomis nustatoma Europos Sąjungos sistema duomenims rinkti, tvarkyti ir naudoti žuvininkystės sektoriuje, įsigaliojimo data.

Pakeitimas  169

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo lentelės naujas įrašas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Patariamosios tarybos pavadinimas: Juodosios jūros patariamoji taryba

 

Kompetencijos sritis: Juodosios jūros sritis

Pagrindimas

Kadangi patariamosios tarybos gali kreiptis dėl Europos Sąjungos finansinės paramos kaip institucijos, siekiančios bendrus Europos interesus atitinkančio tikslo, ir kadangi kitas programavimo laikotarpis prasidės 2014 m., būtų geriau ir teisingiau, jei iki 2014 m. būtų įkurtos visos patariamosios tarybos ir būtų apibrėžtos jų kompetencijos sritys.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra žuvininkystės politika

Nuorodos

COM(2011)0425 – C7-0198/2011 – 2011/0195(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

13.9.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

13.9.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Chris Davies

3.10.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

29.2.2012

 

 

 

Priėmimo data

8.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

0

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Lajos Bokros, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nikos Chrysogelos, João Ferreira, Filip Kaczmarek, Toine Manders, James Nicholson, Justas Vincas Paleckis, Alojz Peterle, Michèle Rivasi, Christel Schaldemose, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Andrea Zanoni

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (20.9.2012)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos
(COM(2011) 0425 – C7‑0198/2011 – 2011/0195(COD))

Nuomonės referentas: Younous Omarjee

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos žuvininkystės sektorius produkciją kiekvienais metais sudaro 6,4 milijonai tonų žuvies. Žuvininkystėje ir perdirbimo pramonėje dirba 350 000 darbuotojų. Tai parodo didelį šio sektoriaus įnašą į regionų ekonominę ir socialinę gerovę.

Kai kurios naujuose reglamentuose, susijusiuose su BŽP, kartu ir su EJRŽF, siūlomos priemonės gali pakenkti žvejams ir Europos pakrančių ir jūrų regionų vystymuisi. Mūsų komitetas taip pat turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į atokiausių regionų, kuriems šie reglamentai labai svarbūs, ypatumus.

1. Reformos dalys, kurios galėtų pakenkti regionų vystymuisi

Pirmiausia nauja BŽP reforma turi užtikrinti realiai regionalizuotą vietos valdymą atsižvelgiant į laivynų, žvejybos įrankių ir žuvų išteklių skirtumus kiekvienoje šalyje ir žvejybos zonoje.

Vykdant BŽP taip pat turi būti paisoma valstybių narių teisių jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir greta esančiuose jūros dugnuose. Būtų dramatiška, jei vardan vienodų galimybių naudotis išskirtinėmis žvejybos zonomis išskirtinės ekonominės zonos būtų atvertos visiems laivynams, tiek priklausantiems, tiek nepriklausantiems Bendrijai. Tai sugriautų saugotinas jūrų ekosistemas ir vietos žvejų bendruomenių ekonominį gyvybingumą.

Taip pat labai svarbu, kad nauja BŽP ilgam apsaugotų priekrančių ir tradicinės žvejybos interesus siekiant užtikrinti tausų išteklių naudojimą ir tvarias ekonomines ir socialines sąlygas.

Taip pat visuose Europos jūrų regionuose būtina užtikrinti klestinčią jų žuvininkystės sektoriaus ateitį vidutines trukmės ir ilguoju laikotarpiu – dėti pastangas atkuriant žuvų išteklius, nes tai būtina. Tačiau pastangos, kurias reikia dėti, nėra lygiai tokios pat Šiaurės jūros, Karibų, Viduržemio jūros ar Indijos vandenyno žvejų atveju. Jei Europos Komisija atskirai neatsižvelgs į kiekvieno baseino ypatumus ir į jo dydį, gali būti pakenkta visai žuvininkystės ateičiai. Pranešėjas visiškai pritaria tam, kad būtų siekiama tvarios žuvininkystės tikslų apsaugant ir atkuriant išteklius, nes jei bus toliau žvejojama tokiu pat tempu, iki 2050 m. komercinei žvejybai nebeliks jokių žuvų nei vėžiagyvių .

Neabejotinai peržvejojimas yra prasto žuvų išteklių valdymo padarinys. Bet dėl to taip pat kaltos valdžios institucijos. Todėl ištekliai neturi būti atkuriami žvejų sąskaita nei pakenkiant jūrų regionų vystymuisi. To reikia imtis kolektyviai. Todėl būtina pradėti taikyti kompensacijų schemas žvejybos sektoriaus darbuotojams, patiriantiems ekonominius ir socialinius išteklių atkūrimo planų, daugiamečio valdymo ir ekosistemų apsaugos priemonių padarinius.

Pranešėjas taip pat nesutinka su bandymais nustatyti žuvų išteklių nuosavybės teises taikant perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą. Ekonominės ir socialinės jūrų privatizavimo pasekmės būtų pražūtingos.

2. Atsižvelgimas į atokiausių regionų realijas

Akivaizdu, kad BŽP principai ir taisyklės nepritaikyti atokiausių regionų realijoms. Visuose reglamentuose, susijusiuose su žuvininkyste, reikia aiškiai paminėti 349 SESV straipsnį, kuris nepakankamai naudojamas Europos reglamentuose, ir ypač jį įgyvendinti. To ypač reikia, kad visuose atokiausiuose regionuose Sąjungos politika būtų taikoma nuosekliai. Komisija neturi pamiršti, kad, viena vertus, mes esame jūrų erdvėje, kuria dalijasi Sąjungos valstybės narės, ir kad, antra vertus, atokiausi regionai jūrų erdves dalijasi su AKR šalimis, kur yra kitokie žuvų ištekliai, kitokios žinios ir išteklių lygis, taip pat skiriasi ir žvejybos praktika. Todėl žvejybos praktikoms reikia taikyti diferencijuotą metodą atsižvelgiant į tai, ar žvejojama Šiaurės ar Pietų pusrutulyje.

Taip pat svarbu įsteigti patariamąjį atokiausių regionų komitetą, apimantį tris skirtingus geografinius pakomitečius. Tai yra diskriminacija, kad nuo tada, kai įsteigti regioniniai patariamieji komitetai, Komisija neįtraukė Indijos vandenyno ir Karibų atokiausių regionų. Šiame naujame atokiausiems regionams skirtame komitete turėtų būti leidžiama dalyvauti šio regiono valstybėms ir toje zonoje žvejojantiems Sąjungos žvejams. Šis komitetas padės Sąjungai įtvirtinti savo vaidmenį kuriant tarptautinę žuvininkystės valdyseną, o to negalima pamiršti, nes atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų dėka ES yra didžiausia pasaulyje jūrų erdvė.

BŽP reforma taip pat turi užtikrinti, kad užjūrio regionų laivynams toliau būtų taikomos specialios taisyklės ir kad tose zonose, kur žuvų ištekliai gali padėti plėtotis šiam sektoriui, būtų leidžiama teikti pagalbą priekrantės žvejybos laivams atnaujinti ir modernizuoti, tą pagalbą atitinkamai diferencijuojant pagal pakrantes.

BŽP reforma taip pat turi užtikrinti, kad būtų palikta esminė finansinė priemonė – POSEI žuvininkystės programa ir kad ji būtų protingai susieta su EJRŽF.

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina.

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, pakankamos žvejų pajamos, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) Atokiausių regionų geografinė padėtis ir žuvininkystės sektoriaus savitumas šiuose regionuose lemia, kad bendra žuvininkystės politika ir su ja susijusios lėšos gali būti pritaikytos ir prisitaikyti prie tik šiems regionams, kurie labai skiriasi nuo likusios Europos Sąjungos dalies, būdingų savitumų, apribojimų, papildomų išlaidų ir tikrovės. Todėl reikėtų pasinaudoti 349 straipsniu, kad būtų pasiekti šių regionų tikslai ir užtikrintas jų žuvininkystės sektoriaus vystymasis siekiant tęstinumo, kadangi reglamentas nepritaikytas vienam ar keliems regionams.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–UNCLOS) Susitariančioji Šalis, ir yra ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių). Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas). Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas plačiu mastu taikyti atsargumo principą žuvų išteklių išsaugojimui, valdymui ir naudojimui, įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūra būdus. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas tarptautines priemones.

(4) Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–UNCLOS) Susitariančioji Šalis, ir yra ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių). Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas). Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas plačiu mastu taikyti atsargumo principą žuvų išteklių išsaugojimui, valdymui ir naudojimui, įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūra būdus. Todėl atokiausiems regionams skirto Patariamojo komiteto, kurį sudaro trys pakomitečiai (Pietvakarių vandenų pakomitetis, Pietvakarių Indijos vandenyno vandenų pakomitetis, Antilų salų ir Gvianos baseino vandenų pakomitetis), įsteigimas taip pat galėtų padėti siekti šių tikslų tarptautiniuose vandenyse, kur pernelyg intensyvi žvejyba ir neteisėta žvejyba tikrai yra tarptautinio lygmens problema. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos penktos dalies 66 straipsnyje taip pat nurodoma valstybėms narėms laikytis atitinkamų nuostatų siekiant išsaugoti anadrominių rūšių išteklius. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas tarptautines priemones.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) 2010 m. surengtoje pasaulinėje Nagojos konferencijoje biologinės įvairovės tema Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su biologinės įvairovės mažėjimo problema. Buvo patvirtinta dešimtmečio strateginė pasaulio biologinės įvairovės apsaugos programa; žuvininkystės sektoriui keliami tokie tikslai: 1) tausus žuvų ir bestuburių gyvūnų išteklių valdymas ir naudojimas, taikant ekosistemų metodą, kad, vykdant visų išnykusių rūšių arba rūšių, kurioms kyla tokia grėsmė, atkūrimo priemones, būtų išvengta pernelyg intensyvios žvejybos, ir vengiant neigiamo žuvininkystės poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms; 2) tvarus akvakultūros zonų valdymas; 3) augalų, ūkinių ir naminių gyvūnų ir jų laukinių rūšių genetinės įvairovės išsaugojimas, kuo labiau mažinant jų genetinį nykimą; 4) ne mažiau kaip 10 proc. pakrantės ir jūrų zonų apsaugos užtikrinimas iki 2020 m.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano; bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

(6) Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano; bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais  ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“  nustatytais tikslais, visų pirma pradėti taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) Svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai apibrėžta atsakomybė Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų sričių Sąjungos politika.

(10) Svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą per atstovaujamąsias organizacijas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis apibrėžiant, įgyvendinant ir vertinant šią politiką ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai apibrėžta atsakomybė Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų sričių Sąjungos politika.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti atitinkamai nuodugniai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, jų gerovę, maisto ir pašarų saugą.

(11) Bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti atitinkamai nuodugniai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, tinkamą elgesį su jais, maisto ir pašarų saugą.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką reikėtų atsižvelgti į sąveiką su kitais jūrų reikalais, sprendžiamais taikant integruotą jūrų politiką , pripažįstant, kad visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą. Darna ir integracija turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje, Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose.

(12) Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką reikėtų atsižvelgti į sąveiką su kitais jūrų reikalais, sprendžiamais taikant integruotą jūrų politiką , pripažįstant, kad visi su Europos teritorijos krantus skalaujančiais vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą Darna ir integracija turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Atlanto vandenyne, Indijos vandenyne, Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje, Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) Vykdant integruotą jūrų politiką ir bendrą žuvininkystės politiką yra būtina pripažinti atokiausių regionų specifiką, ypač tų, kurie neturi žemyninio šelfo ir kurių ištekliai sutelkti žvejybos vietose ir povandeniniuose kalnuose. Šios nestabilios biogeografinės zonos, kaip ir prieiga prie jų, turi būti saugomos ir jos turi būti eksploatuojamos atsižvelgiant į jose esamus išteklius.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) Jūrų biologiniai ištekliai aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl Azorų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose įregistruotiems žvejybos laivams turėtų būti tebetaikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose vandenyse apribojimai.

(15) Jūrų biologiniai ištekliai aplink atokiausius regionus turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje ir 355 straipsnio 1 dalyje, uostuose įregistruotiems žvejybos laivams turėtų būti tebetaikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose vandenyse apribojimai. Tačiau atokiausi regionai, kurie to pageidauja, turi ir toliau turėti jiems suteiktą galimybę sudarant susitarimus leisti kaimyninių trečiųjų šalių laivams žvejoti jų teritoriniuose vandenyse su sąlyga, kad visas sužvejotas laimikis būtų iškraunamas jų uostuose.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) Reikia atkreipti ypatingą dėmesį į Baltijos jūros laukinių lašišų apsaugą. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) mano, kad laukinių lašišų išteklių lygis nėra tvarus. Pasak TJTT, reikia, kad reguliuojant lašišų atsargas būtų remiamasi populiacijos padėties vertinimu kiekviename vandens telkinyje. Jos nuomone, dėl žvejybos jūroje, kurią vykdant populiacijos nediferencijuojamos, yra žymiai sunkiau lašišoms vėl patekti į jų kilmės upės neršto vietas. Atkurti dideles laukinių lašišų atsargas yra taip pat labai svarbu retai apgyvendintuose šiaurės Europos regionuose, kadangi laukinė lašiša yra labai svarbus išteklius šiaurinių upių baseinų gyventojams ir regiono ekonomikai.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones – visų pirma parengiant daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių žvejybos rūšių specifiškumą.

(16) Tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones – visų pirma parengiant daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių jūrų baseinų ir įvairių žvejybos rūšių specifiškumą.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir panaikinti šiuo metu didelį sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos.

(18) Būtina priimti priemones, skirtas rengiant informuotumo didinimo kampanijas užkirsti kelią šiuo metu didelio sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekio ir į jūrą išmetamų žuvų kiekio susidarymui kuo labiau jį sumažinti. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai ir planuotai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos.

Pagrindimas

Žuvų išmetimo į jūrą nutraukimas, kurį įgyvendinant reikėtų atsižvelgti į įvairių žvejybos rūšių specifiką, turėtų būti vykdomas laipsniškai, planuotai ir per pakankamą laiką.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis.

(22) Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir gausių pakrantės ir salų bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina peržiūrėti santykinio stabilumo sąvoką ir užtikrinti žvejybos veiklos stabilumą, taip pat šio sektoriaus ir nuo jo priklausančių regionų socialinį ir ekonominį gyvybingumą žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis, ir atsižvelgiant į jos turimus žvejybos pajėgumus.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) Valstybės narės turėtų galėti priimti išsaugojimo ir technines priemones bendros žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į individualias žvejybos realijas bei ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama.

(26) Valstybės narės turėtų galėti priimti išsaugojimo ir technines priemones bendros žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į įvairių jūrų baseinų ir įvairių žvejybos rūšių individualias žvejybos realijas bei ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

(29) Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, savanoriškai pritaikyta kiekvienoje valstybėje narėje ir taikoma visiems 15 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 15 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie laivynų pajėgumų pritaikymo, kai nustatoma, kad ištekliai yra pereikvoti, ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) Žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką.

(30) Žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba išnuomojamos atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje nustatytą sistemą, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

(31) Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema savanorišku pagrindu taikoma valstybių narių. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(31a) Atsižvelgiant į tai, kad atokiausiuose regionuose žvejyba yra daugiausia tik smulkaus pobūdžio, reikia, kad kompetentingos regiono institucijos numatytų atitinkamą pajėgumų valdymo sistemą, skirtą laivams, kurie registruoti šių regionų uoste.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje.

(36) Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje, jei įmanoma specialiai tam įsteigtoje regioninėje institucijoje.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) Į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su kitomis valstybėmis narėmis, ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų pagrindų priemonėmis.

(37) Žuvininkystės mokslas turėtų būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su kitomis valstybėmis narėmis, ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų pagrindų priemonėmis, taip pat padidintais Sąjungos žmogiškaisiais ištekliais, susijusiais su ekspertize ir finansine parama.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla.

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą, geresnį taisyklių laikymąsi bei didesnį skaidrumą, užtikrindama veiksmingą suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones.

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones. Dėl Sąjungos laivų žvejybos veiklos, vykdomos laikantis šių susitarimų, neturėtų sumažėti šalių, su kuriomis šie susitarimai yra pasirašyti, žvejų vykdomos žvejybos mastas ir šie žvejai neturėtų nuskursti.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

39 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(39a) Reikia, kad Sąjunga, sudarydama tvarios žvejybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios priklauso tam pačiam jūros baseinui kaip ir atokiausias regionas, užtikrina teisingą išteklių paskirstymą, skatindama žvejybos sektoriaus plėtrą šiuose regionuose.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

41 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(41a) Reikėtų užtikrinti visos konsultacijos dėl žvejybos, vykdomos tarp Sąjungos ir kaimyninių trečiųjų šalių, vyktų sklandžiai siekiant vykdyti mainus ir paskirstyti žvejybos galimybes arba laivams suteikti prieigą prie savo vandenų.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47) Būtina padidinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą; bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Europos Sąjungoje, suteikiama geresnė galimybė vartotojams rinktis remiantis informacija, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos ekonominės žinios ir supratimas apie Europos Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje.

(47) Būtina padidinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą siekiant, kad mainai su trečiosiomis šalimis būtų abipusiai, kad Sąjungos rinkoje visiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos ne tik žvejybos tvarumo, bet ir sveikatos kontrolės atžvilgiu; bendru žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama, šie produktai turėtų būti Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių kilmės produktai, minėtu organizavimu taip pat suteikiama geresnė galimybė vartotojams rinktis remiantis informacija, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos ekonominės žinios ir supratimas apie Europos Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje. Reikėtų, kad bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo nuostatomis būtų sąlygojamas žuvininkystės ir akvakultūros produktų importas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų socialinių ir aplinkosaugos standartų.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48) Bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. Kad bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla. Turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

(48) Kad bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla. Turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54) Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ypatybes.

(54) Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti naujas patariamąsias tarybas ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ir atokiausių regionų ypatybes. Patariamosios tarybos turėtų būti įsteigtos visiems jūrų baseinams.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu.

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas, kurios prisidėtų prie socialinės apsaugos, užimtumo, įvairių Sąjungos regionų žvejų ir žvejų bendruomenių saugumo, žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumo, taip pat prie geresnio ir kokybiškesnio aprūpinimo maistu.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2017 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, kaip pagrindinis principas siekiant užtikrinti žvejybos tvarumą ir nuolat saugoti jūrų biologinę įvairovę ir vandenų ekologinį tvarumą pagal turimus išteklius, ir siekiant visiems suteikti vienodas galimybes bei sumažinti žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemai.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 2 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Turėtų būti įmanoma naudotis sukaupta profesine patirtimi ir žvejybos zonos tradicijomis, kad būtų sukurtos naujos specializacijos, siekiant tvarios plėtros ir šių zonų gyvenimo kokybės pagerinimo ir į šia veiklos sritį pritraukti jaunimą.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Pagal bendrą žuvininkystės politiką skatinamas regioninis požiūris, kad valstybės narės galėtų parengti ir įgyvendinti valdymo planus.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 3 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių;

b) sudaryti sąlygas socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu veiksmingai ir tausiai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šio sektoriaus ateitį ir vykdant žvejybos ir akvakultūros produktų mainus su trečiosiomis šalimis užtikrinant konkurencijos pusiausvyros sąlygas;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 3 straipsnio pirmos pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

d) padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį ir pakankamas pajamas atsižvelgiant į sunkumus, kylančius dėl ekonominių, socialinių ir geografinių suvaržymų pvz., dėl izoliuotumo ir atokiausios padėties;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 3 straipsnio pirmos pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) pripažinti pakrančių ir smulkiosios žvejybos bei kiaukutinių kultūrų svarbą siekiant įtvirtinti populiacijas, kurti turtą ir tvirtai nustatyti įgyvendinamą veiklos modelį.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 4 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu;

a) aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu siekiant užtikrinti vietos lygmens decentralizuotą valdymą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvienos šalies, kiekvienos žvejybos zonos, kiekvieno laivyno ir atskirų žvejybos išteklių specifiką ir realybę kartu užtikrinant, kad visuomet būtų siekiama daugiapakopio vertikalaus valdymo;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 4 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu, jei yra poreikis, numatant laipsniškumą ir nustatant pereinamuosius laikotarpius;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 4 straipsnio pirmos pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo;

d) aktyviu suinteresuotųjų šalių, ypač kreipiantis į patariamąsias tarybas, dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo ir įvertinimo;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–Europos Sąjungos vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 5 straipsnio pirmos pastraipos 20 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

–pakrančių ir smulkioji žvejyba – žvejyba, kuria užsiima laivai, kurių ilgis mažesnis už 15 m. arba laivai, kuriais jūroje žvejojama mažiau nei 24 valandas;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

I dalies 6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyriaus nuostatas priimtas priemones.

1. Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse bei atokiausių regionų vandenis, kaip jie apibrėžti Sutarties 349 straipsnyje, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyriaus nuostatas priimtas priemones.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

II dalies 6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų bazinių linijų, susijusios valstybės narės gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams. Šie apribojimai netaikomi tradiciškai šiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, jei jie neviršija tradiciškai taikomų žvejybos pastangų. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

3. Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir žvejybos vietų ir povandeninių kalnų zonose už 100 jūrmylių nuo visų Sąjungos atokiausių regionų, susijusios valstybės narės gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti žvejoti tik minėtų regionų uostuose registruotiems laivams. Prieigos Sąjungos laivams, kurie gali įrodyti, kad tradiciškai žvejoja šiuose vandenyse, išlaikymas priklauso nuo žuvų išteklių tvarumo. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas.

1. Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas. Šiuose planuose atsižvelgiama į būtinų apsaugos priemonių socialinius ir ekonominius aspektus ir numatomos kompensacijos žvejams bei vietos įmonėms, kad nebūtų pakenkta pakrančių ir jūrų regionų vystymuisi.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 9 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis.

4. Daugiamečiai planai grindžiami geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir juose taikomas atsargumo principas, kai moksliniu požiūriu trūksta duomenų bei vertinimo metodų, atsižvelgiant į visas kiekybines duomenų nepatikimumo priežastis.

Pagrindimas

Neturint geriausių mokslinių duomenų, daugiamečiai planai turėtų būti grindžiami tik atsargumo principu.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 9 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Nustatant ir įgyvendinant daugiamečius planus atsižvelgiama į poreikį laipsniškai atlikti reikalingus pritaikymus vengiant nustatyti labai trumpus terminus, išskyrus skubos atvejus, ir prieš tai parengti socialinio bei ekonominio poveikio tyrimą, prie kurio gali prisidėti susiję subjektai.

Pakeitimas     48

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie siektų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 11 straipsnio pirmos dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

d) tikslus ir realistiškas kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 11 straipsnio pirmos dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

g) konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse; specialios priemonės, kuriomis siekiama apibrėžti anadrominių rūšių tvarią žvejybą pagal atskirus išteklius;

Pagrindimas

Anadrominių rūšių žvejyba, neišskiriant rūšių, nėra selektyvi ir todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šios žvejybos ribojimui ir priemonėms, kuriomis taikant BŽP galima užtikrinti įvairių išteklių gyvybingumą.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 11 straipsnio pirmos dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ja) priemonės, skirtos taikymo srities socialinėms ir ekonominėms pasekmėms sušvelninti.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 11 straipsnio pirmos dalies j a punktas(naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ja) priemonės, taikomos reaguojant į nenumatytus atvejus.

Pagrindimas

Regiono biologinių išteklių valdymas gali kisti per pakankamai trumpą laiką, tiek gerąja, tiek blogąja linkme. Tai patvirtina esama regionų patirtis, susijusi su daugiamečiais planais, kurie dėl šiuo metu taikomų griežtų taisyklių nėra pritaikyti prie išteklių padėties ir jų panaudojimo galimybių.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies II antraštinės dalies 14 straipsnio pirmos dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) atkreipti dėmesį į šių priemonių taikymo socialines ir ekonomines pasekmes.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 17 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal daugiamečius planus priimamos išteklių išsaugojimo priemonės

Išsaugojimo priemonės ir techninės regiono lygmeniu parengtos priemonės

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

1. Valstybėms narėms, pasitarus su už žuvininkystės valdymą atsakingomis regionų institucijomis, leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose parengti, palaikant glaudžius ryšius su patariamosiomis tarnybomis, su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 17 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) skatintų atsižvelgti į regiono patariamųjų tarybų pateiktus pasiūlymus.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo daugiamečio plano įsigaliojimo.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų pasiūlymus, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per daugiamečiame plane nustatytą laikotarpį.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 20 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais, atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų pasiūlymus, nustatomos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 20 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

3. Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis, kurios nustatomos pasitarus su atitinkamomis regionų institucijomis, atsakingomis už žuvininkystės valdymą, siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės, nesuderinamos su tikslų siekimu arba tam netinkamos, nustoja galioti.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies II skyriaus 21 straipsnio įžanginis sakinys

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

Valstybėms narėms, pasitarus su už žuvininkystės valdymą atsakingomis regionų institucijomis, leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies II skyriaus 21 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) skatintų atsižvelgti į regiono patariamųjų tarybų pateiktus pasiūlymus.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies II skyriaus 24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose, atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų pasiūlymus, būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per šešis mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies II skyriaus 24 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos techninės priemonės, jei valstybių narių priemonės, remiantis pagal 23 straipsnį atliktu įvertinimu, laikomos:

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais, atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų pasiūlymus, nustatomos techninės priemonės, jei valstybių narių priemonės, remiantis pagal 23 straipsnį atliktu įvertinimu, laikomos:

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies III antraštinės dalies II skyriaus 24 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

3. Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis, kurios nustatomos pasitarus su atitinkamomis regionų institucijomis, atsakingomis už žuvininkystės valdymą, siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės, nesuderinamos su tikslų siekimu arba tam netinkamos, nustoja galioti.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies IV antraštinės dalies 26 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių priemonės, taikomos 12 jūrmylių zonoje

Valstybių narių priemonės, taikomos 12 jūrmylių zonoje ir 100 jūrmylių zonoje aplink atokiausius regionus.

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

III dalies IV antraštinės dalies 26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemų išsaugojimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Europos Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemų išsaugojimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje ir 100 jūrmylių zonoje aplink atokiausius regionus jų išskirtinės ekonominės zonos ribose, jei Europos Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

IV dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Pagrindimas

Panaikinus perleidžiamąsias žvejybos koncesijas įdiegiama nauja 16 straipsnio dalis, kurioje nustatoma, kad kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip galėtų būti paskirstytos jai paskirtos žvejybos galimybės. Taip pageidaujančiai valstybei narei suteikiama galimybė įdiegti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

V dalies 34 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra.

1. Valstybės narės prireikus nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

IV dalies 34 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Žvejybos galimybės, atitinkančios iš laivyno su viešąja pagalba pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiamos kitomis.

Išbraukta.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

V dalies 35 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimu.

Išbraukta.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies I antraštinės dalies 39 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline informacija, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline informacija ir regionų, patariamųjų tarybų bei atitinkamų už žuvininkystę atsakingų regionų institucijų nuomonėmis, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, ir būtų tinkamai atsižvelgiama į regionų, patariamųjų tarybų bei atitinkamų už žuvininkystę atsakingų regionų institucijų poziciją, kuri būtų tinkamai išreikšta.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

VII dalies II antraštinės dalies 41 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, ir siekiant trečiosios šalies arba šalių, susijusių su šiais susitarimais, žvejams užtikrinti, kad nebūtų sumažinti žvejybos pajėgumai.

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 52 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Patariamoji taryba, kuri bus sukurta atokiausiems regionams suskirstyta į tris dalis: didžiąją Karibų dalį, į kurią įeina Gvadelupa, Martinika ir Gviana; Indijos vandenyno pietvakarinę dalį, apimančią Reunjoną ir Majotą, taip pat Makaronezijos dalį, į kurią įeina Kanarų salos, Azorų salos ir Madeira.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 52 straipsnio 53 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) pateikti Komisijai rekomendacijas ir pasiūlymus dėl jos ginamos pozicijos RŽVO.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 53 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją.

2. Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją ir atsižvelgia į regioninių konsultacinių tarybų rekomendacijas dėl sprendimų priėmimo.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 53 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Komisija, nusprendusi imtis su patariamąja taryba susijusių naujų priemonių arba nustatyti žvejybos baseinui, kuriam įsteigta tokia taryba, taikomas taisykles, iš anksto teiraujasi patariamosios tarybos nuomonės.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

XII dalies 54 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika.

1. Patariamąsias tarybas didžiąja dalimi sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus, ir taip pat apima aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos organizacijas ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika, ir žiočių ir natūralių vandens telkinių apsaugos asociacijas, o stebėtojo statusas gali būti suteiktas trečiosioms šalims arba organizacijoms, atstovaujančioms atitinkamo jūrų baseino trečiosios šalies žvejybos sektoriui.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 stulpelio 5 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pietvakarių vandenys

Pietvakarių vandenys, pietvakarių Indijos vandenyno vandenys ir Antilų salų bei Gvianos vandenys

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 stulpelio 5 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys palei Azorų salas) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys palei Madeirą ir Kanarų salas)

ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys palei Azorų salas) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys palei Madeirą ir Kanarų salas), pietvakarių Indijos vandenyno vandenys ir Antilų salų bei Gvianos vandenys.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra žuvininkystės politika

Nuorodos

COM(2011)0425 – C7-0198/2011 – 2011/0195(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

13.9.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI

13.9.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Younous Omarjee

4.1.2012

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)

Elie Hoarau

Priėmimo data

18.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Victor Boştinaru, John Bufton, Alain Cadec, Ryszard Czarnecki, Francesco De Angelis, Rosa Estaràs Ferragut, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Younous Omarjee, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Csanád Szegedi, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Andrey Kovatchev, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Derek Vaughan

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra žuvininkystės politika

Nuorodos

COM(2011)0425 – C7-0198/2011 – 2011/0195(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

13.7.2011

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

13.9.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

13.9.2011

BUDG

13.9.2011

ENVI

13.9.2011

REGI

13.9.2011

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Ulrike Rodust

26.9.2011

 

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

17.9.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

22.11.2011

12.12.2011

20.12.2011

26.1.2012

 

27.2.2012

21.3.2012

24.4.2012

6.9.2012

Priėmimo data

18.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

10

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, Nigel Farage, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ole Christensen, Diane Dodds, Julie Girling, Gesine Meissner, Jens Nilsson, Anna Rosbach, Antolín Sánchez Presedo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

William (The Earl of) Dartmouth, Salvatore Iacolino, Peter Simon, Sabine Wils, Inês Cristina Zuber

Pateikimo data

10.1.2013
Teisinė informacija - Privatumo politika